CP v2

Tag: Eurofound

  • Europos darbuotojai nebeatsijungia po darbo: kas penktą vis dar pasiekia žinutės ir laiškai

    Europos darbuotojai nebeatsijungia po darbo: kas penktą vis dar pasiekia žinutės ir laiškai

    Vėlyvi darbo laiškai, žinutės ir skambučiai po oficialių darbo valandų Europoje tampa nebe išimtimi, o rutina. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo Eurofound tyrimai rodo, kad maždaug kas penktas Europos Sąjungos darbuotojas su darbu susijusių kontaktų už įprastų valandų sulaukia daug kartų per mėnesį.

    Tokia nuolatinio pasiekiamumo kultūra sustiprėjo išplitus nuotoliniam ir hibridiniam darbui, taip pat dėl įtampos darbo rinkoje ir reorganizacijų. Kai darbas persikelia į telefoną, riba tarp laisvalaikio ir pareigų nyksta, o atsigauti tampa sunkiau net po darbo dienos.

    Eurofound fiksuoja aiškią sąsają tarp kontaktų po darbo ir patiriamo streso. Tyrime nurodoma, kad apie 59 proc. apklaustų Europos darbuotojų darbovietėje visada arba beveik visada jaučia stresą, o dažnesni pranešimai po darbo šiuos rodiklius dar padidina.

    Skirtumas ryškus ir pagal darbo organizavimą. Lankstų darbo pradžios ir pabaigos laiką turintys darbuotojai dažniau sulaukia kontaktų už įprastų valandų, kaip ir dirbantieji nuotoliu: tokių atvejų dalis didesnė nei tarp dirbančiųjų tik darbdavio patalpose.

    Jungtinėje Karalystėje situacija taip pat kelia nerimą: personalo dokumentų paslaugas teikiančios bendrovės „MyPerfectCV“ 2026 metais paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei pusė darbuotojų kasdien dirba ilgiau nei numatyta. Nors tai nėra ES statistika, ji atspindi bendrą tendenciją Vakarų darbo rinkose, kur skaitmeninės priemonės prailgina darbo dieną.

    Įtampą didina ir neapmokamas viršvalandinis darbas. Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų konfederacija TUC, remdamasi šalies darbo jėgos tyrimo duomenimis, skaičiuoja, kad apie 3,5 milijono darbuotojų reguliariai dirbo neapmokamus viršvalandžius, o jų vertė siekė maždaug 39 milijardus eurų per metus.

    Eurofound įvardija ir pagrindinę priežastį, kodėl darbuotojai pasiekiami po darbo: dideli darbo krūviai. Nuotolinis darbas papildomai skatina nereguliarų grafiką, trumpas reakcijos trukmes ir lūkestį būti pasiekiamam, net jei formaliai tai nėra įrašyta pareigybėje.

    „Lankstų darbo laiką turintys darbuotojai ir dirbantieji nuotoliu dažniau sulaukia kontaktų už įprastų darbo valandų, o tai didina streso riziką“, – teigiama Eurofound tyrimo išvadose.

    Europos šalys bando ieškoti atsakų per teisines ir kolektyvines priemones. Prancūzija, Italija, Belgija, Ispanija, Portugalija, Airija, Graikija ir Liuksemburgas yra įvedusios teisines nuostatas ar praktikos kodeksus, kurie riboja darbdavio kontaktus po darbo ir stiprina darbuotojų teisę į poilsį.

    Vis dėlto praktinis įgyvendinimas išlieka sudėtingas: skirtingose šalyse galioja nevienodos taisyklės, o tarptautinės komandos, darbas skirtingose laiko juostose ir hibridinis modelis apsunkina vienodų ribų nustatymą. Kai kur apsauga labiau taikoma didesnėms įmonėms, todėl mažesnių organizacijų darbuotojai ne visada gauna tokį patį aiškumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien teisės aktų nepakanka, jei organizacijose išlieka nerašyta norma atsakyti nedelsiant. Tam įtakos turi baimė atrodyti mažiau įsitraukusiam, nerimas dėl pakeičiamumo, darbo programėlės telefone ir vadovų lūkesčiai, todėl reali kultūros kaita dažnai tampa ilgesniu procesu nei formalūs pokyčiai dokumentuose.

  • Europos darbo rinka pavojuje: paaiškėjo, kur kas penktas darbas – pažeidžiamas

    Europos darbo rinka pavojuje: paaiškėjo, kur kas penktas darbas – pažeidžiamas

    Beveik kas penktas darbas Europos Sąjungoje 2021 metais buvo priskirtas pažeidžiamų kategorijai, rodo Eurofound analizė. Šis vertinimas apima tris rizikas: nepakankamas pajamas, nesaugų užimtumą ir silpnesnes darbuotojų teises.

    Eurofound pažymi, kad po finansų krizės pažeidžiamų darbo vietų dalis buvo išaugusi, tačiau nuo 2016 metų tendencija gerėjo. Vis dėlto agentūra pabrėžia, kad bendras rodiklis slepia didelius skirtumus tarp valstybių ir skirtingas pažeidžiamumo priežastis.

    Kur situacija prasčiausia

    Didžiausia pažeidžiamų darbo vietų dalis fiksuota Ispanijoje, kur ji siekė 29 proc. Toliau rikiuojasi Portugalija ir Liuksemburgas po 25 proc., o Italijoje rodiklis siekė 24 proc.

    Mažiausi rodikliai nurodomi Vengrijoje – 17 proc., Maltoje ir Bulgarijoje – po 18 proc. Eurofound atkreipia dėmesį, kad daliai šalių, tarp jų Lietuvai, 2021 metų palyginamų pajamų duomenų nepakako, todėl jos į šį palyginimą neįtrauktos.

    Kodėl pažeidžiamumas skiriasi

    Skirtingose Europos dalyse problemos šerdis nevienoda: dalyje žemyninės Europos ir Vidurio bei Rytų Europoje svarbiausias veiksnys yra mažas atlyginimas. Tuo metu pietinėse ir kai kuriose šiaurinėse valstybėse dažniau dominuoja nesaugumas, susijęs su priverstiniu terminuotu ar ne visu etatu darbu.

    Liuksemburgo vietą sąraše Eurofound aiškina metodika: pajamų pakankamumas vertinamas lyginant su kiekvienos šalies medianinėmis pajamomis. Tai reiškia, kad net aukštas bendras atlyginimų lygis automatiškai neužtikrina mažesnės pažeidžiamumo dalies.

    Kas rizikuoja labiausiai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pažeidžiamas darbo vietas dažniau užima moterys, jaunimas, migrantai, romai, žmonės su negalia ir LGBT+ asmenys. Priežasčių spektras platus – nuo diskriminacijos ir priežiūros pareigų iki migracijos atveju pasitaikančių teisinių kliūčių ar nepripažintų kvalifikacijų.

    Švietimas įvardijamas kaip vienas stipriausių apsaugos veiksnių. Pavyzdžiui, Vengrijoje pažeidžiamų darbuotojų dalis tarp žemesnio išsilavinimo žmonių siekė 58 proc., o tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių – 6 proc.

    Dar vienas veiksnys – darbo patirtis: Eurofound skaičiavimu, kiekvieni papildomi metai darbo rinkoje vidutiniškai mažina pažeidžiamumo riziką maždaug vienu procentiniu punktu. Šiaurės šalyse jaunimo pažeidžiamumas gali būti ypač aukštas, tačiau neretai jis laikomas laikinu etapu prieš pereinant į stabilesnį užimtumą.

    Eurofound pabrėžia, kad vienas pažeidžiamumo aspektas nebūtinai reiškia prastą darbo gyvenimą, tačiau kelių rizikų sankaupa jau siejama su nuosekliai blogesniais rezultatais. Tarp dažniausiai minimų pasekmių – menkesnės karjeros perspektyvos, ribotos mokymų galimybės, mažesnė autonomija ir nenuspėjamos pajamos.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojamas psichologinis krūvis: labiausiai pažeidžiami darbuotojai dažniau susiduria su nerimu ir depresijos požymiais. Eurofound nurodo, kad šiuos skirtumus svarbu vertinti platesniame socialiniame kontekste, nes prastesnę savijautą gali lemti ne tik darbo sąlygos, bet ir nestabilios pajamos bei neapibrėžtumas dėl ateities.

    Europos Komisijai svarstant kokybiškų darbo vietų iniciatyvas, Eurofound ragina išlaikyti lankstumą, bet neleisti, kad netipinės darbo formos silpnintų standartus. Agentūra pabrėžia ir praktinį aspektą: darbuotojų apsaugos taisyklės veikia tik tiek, kiek realiai užtikrinama jų priežiūra ir vykdymas.

  • Karščio bangos smogia darbui: šios profesijos Europoje labiausiai rizikuoja sveikata ir alga

    Karščio bangos smogia darbui: šios profesijos Europoje labiausiai rizikuoja sveikata ir alga

    Ekstremalus karštis Europoje vis dažniau tampa ne tik nepatogumu, bet ir realia profesine rizika: pasak Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, didelėje temperatūroje dirba maždaug kas penktas ES darbuotojas. Augant karščio bangų dažniui, nukenčia ir žmonių sveikata, ir bendras ekonomikos produktyvumas.

    Daugiausia rizikuoja tie, kurie dirba lauke arba prastai vėdinamose, įkaitusiose patalpose. Žemės ūkis ir statybos dažniausiai įvardijami kaip labiausiai karščiui pažeidžiami sektoriai, tačiau vis dažniau sutrikimai paliečia ir transportą, gamybą, energetiką, turizmą bei skubiosios pagalbos tarnybas.

    Kas labiausiai atsiduria karščio zonoje

    Eurofound 2024 metų Europos darbo sąlygų tyrimas rodo, kad su aukšta temperatūra bent ketvirtį darbo laiko susiduria 68 proc. žemės ūkio darbuotojų ir 52 proc. statybininkų. Panašūs rodikliai fiksuojami ir pramonėje bei transporte, kur tokią riziką nurodo apie trečdalis darbuotojų.

    Tyrimas taip pat atskleidžia ilgalaikę tendenciją: darbuotojų, kurie karštyje praleidžia nuo ketvirčio iki trijų ketvirčių darbo laiko, dalis išaugo nuo 13 proc. 1995 metais iki 21 proc. 2024 metais. Tai rodo, kad karštis iš epizodinės problemos tampa vis labiau įprastu darbo aplinkos veiksniu.

    Pagal profesijas labiausiai išsiskiria kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai: 72 proc. jų teigia dažnai dirbantys aukštoje temperatūroje. Po jų seka amatininkai ir statybų specialistai, taip pat įrenginių ir mašinų operatoriai bei nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, kurių darbas neretai susijęs su fiziniu krūviu ir ribotomis galimybėmis vėsintis.

    Kodėl karštis pavojingas sveikatai

    EU-OSHA pabrėžia, kad ilgalaikis darbas karštyje didina dehidratacijos, šilumos išsekimo ir šilumos smūgio riziką, o kartu gali paaštrinti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligas. Aukšta temperatūra mažina dėmesio koncentraciją ir pailgina reakcijos laiką, todėl didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė.

    Rizikos pobūdis skiriasi pagal veiklą. Žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojams papildomą grėsmę kelia su klimato kaita siejamas didėjantis erkių platinamų ligų paplitimas, alergenai ir oro tarša, o statybose karštį sustiprina miestų šilumos salų efektas, kai asfaltas ir betonas temperatūrą pakelia aukščiau nei aplinkinėse teritorijose.

    Skubiosios pagalbos darbuotojai dažnai dirba sudėtingiausiomis sąlygomis tada, kai rizika didžiausia: karščio bangų metu išauga iškvietimų skaičius, o gelbėjimo darbai neretai atliekami su apsaugine apranga, kuri riboja natūralų kūno vėsinimą.

    Kaina ekonomikai ir ką daro valstybės

    „Allianz Trade“ analizė teigia, kad temperatūrai perkopus apie 30 laipsnių ribą, produktyvumo nuostoliai ima augti gerokai sparčiau ir tampa struktūriniu ekonomikos augimo stabdžiu. Praktikoje tai reiškia, kad kai kuriuos darbus tenka lėtinti ar stabdyti karščiausiomis valandomis, keisti pamainų grafikus ir didinti pertraukas.

    Šiluma trikdo ir platesnę ekonomiką: gamyboje auga vėsinimo sąnaudos, transporte galimi vėlavimai dėl įkaitusios infrastruktūros, o energetikoje didėja elektros paklausa vėsinimui tuo metu, kai dalies elektrinių efektyvumas mažėja dėl šiltesnio aušinimo vandens. Žemės ūkyje karštis ir sausros didina prastesnio derliaus tikimybę, o tai gali kelti spaudimą maisto kainoms.

    Eurostato duomenimis, žemės ūkis 2024 metais sudarė apie 1,2 proc. ES bendrojo vidaus produkto, tačiau kai kuriose šalyse jo svoris didesnis. Europos Komisija nurodo, kad statybų sektorius sukuria apie 9 proc. ES bendrojo vidaus produkto ir įdarbina apie 18 mln. žmonių, todėl bet koks veiklos ribojimas dėl karščio turi apčiuopiamą poveikį.

    Pastarosios karščio bangos Europoje vėl suaktyvino diskusijas dėl aiškesnių darbuotojų apsaugos taisyklių. Kai kurios valstybės taiko arba aktyvuoja priemones, ribojančias darbą lauke karščiausiomis valandomis, trumpina pamainas ir įpareigoja darbdavius užtikrinti vandenį, pavėsį bei papildomas poilsio pertraukas.

    Europos profesinių sąjungų konfederacija ragina Europos Komisiją svarstyti privalomas ES masto taisykles, kurios apimtų darbo temperatūros ribas, apmokamas vėsinimosi pertraukas ir garantuotą prieigą prie geriamojo vandens. Tokie siūlymai grindžiami argumentu, kad skirtingos nacionalinės praktikos palieka dalį darbuotojų nepakankamai apsaugotus.

  • Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa ir su ja susiję psichosocialiniai veiksniai kasmet prisideda prie daugiau nei 840 000 mirčių visame pasaulyje, skelbia naujas Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) tyrimas. Anot jo, riziką didina ilgos darbo valandos, nesaugumas dėl darbo vietos ir priekabiavimas, o pasekmės paliečia ne tik darbuotojų sveikatą, bet ir šalių ekonomiką.

    ILO pabrėžia, kad tokie veiksniai siejami su depresija, perdegimu, nerimo sutrikimais ir net kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Įmonėms tai reiškia didesnę kaitą, prastesnius darbo rezultatus ir daugiau nedarbingumo dienų, o valstybių mastu auga sveikatos sistemos ir socialinės apsaugos našta.

    Daugiausia mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau didžiausius prarastus sveiko gyvenimo metus dažnai lemia psichikos sutrikimai, nes jie gali tęstis ilgai ir riboti žmogaus darbingumą. ILO vertinimu, dėl darbo įtampos pasaulio ekonomika netenka apie 1,37 proc. bendrojo vidaus produkto, o Europoje ir Centrinėje Azijoje nuostolis siekia apie 1,43 proc.

    Europoje beveik kas trečias darbuotojas nurodo patiriantis su darbu susijusį stresą, depresiją ar nerimą, o moterys apie tai praneša dažniau nei vyrai. Tyrime akcentuojama, kad viena didžiausių kliūčių prevencijai yra stigma, dėl kurios darbuotojai vengia kreiptis pagalbos arba atvirai kalbėti apie patiriamus sunkumus.

    Europos Sąjungoje su darbu susijusios depresijos metinės sąnaudos vertinamos daugiau nei 100 milijardų eurų, o daugiau nei 80 proc. šios naštos tenka darbdaviams. Tai apima ne tik nedarbingumą, bet ir produktyvumo kritimą, darbuotojų išėjimą iš darbo bei papildomas atrankos ir apmokymų išlaidas.

    2025 metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros apklausa parodė ryškius šalių skirtumus: Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Italijoje daugiau nei 6 iš 10 darbuotojų baiminasi neigiamų pasekmių, jei apie psichikos sveikatą prabiltų su vadovu. Tuo metu Šiaurės šalyse apie 8 iš 10 darbuotojų teigia galintys tai daryti be didesnės baimės.

    Autonomija ir technologijų spaudimas

    Kitas aspektas, susijęs su darbo įtampa, yra kontrolės jausmas darbo vietoje. 2025 metais „Eurofound“ duomenimis, apie pusė vyrų Europoje teigia turintys bent dalinę kontrolę savo darbo valandoms, kai tarp moterų taip sako 43 proc. Be to, 17 proc. ES darbuotojų nurodo stokojantys autonomijos ar įtakos darbo tempui ir procesams.

    Technologijos taip pat tampa papildomu spaudimo šaltiniu, nors kai kuriems jos padeda dirbti efektyviau. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, 48 proc. darbuotojų sako, kad technologijos nustato jų darbo tempą, 19 proc. mano, kad jos mažina galimybes panaudoti žinias ir įgūdžius, o 16 proc. įvardija mažesnes sprendimų priėmimo galimybes.

    Dar viena ilgalaikė tendencija Europoje yra monotoniškų užduočių augimas: darbuotojų, teigiančių, kad jų darbas monotoniškas, dalis didėjo nuo 39 proc. 1995 metais iki 48 proc. 2024 metais. ES sektorių pjūvyje didžiausia ekspozicija fiksuojama žemės ūkyje, transporte bei prekybos ir svetingumo veiklose, kur darbo tempas dažnai priklauso nuo išorinių srautų ir griežtų grafikų.

    ILO išvados rodo, kad sprendimų reikia ne tik individualiame, bet ir organizaciniame lygmenyje: aiškesnio darbo krūvio planavimo, realistiškų terminų, psichologinio saugumo ir galimybės darbuotojams daryti įtaką savo darbui. Kuo ilgiau įtampa ignoruojama, tuo didesnė tikimybė, kad ji virs ne tik sveikatos, bet ir produktyvumo bei konkurencingumo problema.