CP v2

Tag: Eurofound

  • Karščio bangos smogia darbui: šios profesijos Europoje labiausiai rizikuoja sveikata ir alga

    Karščio bangos smogia darbui: šios profesijos Europoje labiausiai rizikuoja sveikata ir alga

    Ekstremalus karštis Europoje vis dažniau tampa ne tik nepatogumu, bet ir realia profesine rizika: pasak Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, didelėje temperatūroje dirba maždaug kas penktas ES darbuotojas. Augant karščio bangų dažniui, nukenčia ir žmonių sveikata, ir bendras ekonomikos produktyvumas.

    Daugiausia rizikuoja tie, kurie dirba lauke arba prastai vėdinamose, įkaitusiose patalpose. Žemės ūkis ir statybos dažniausiai įvardijami kaip labiausiai karščiui pažeidžiami sektoriai, tačiau vis dažniau sutrikimai paliečia ir transportą, gamybą, energetiką, turizmą bei skubiosios pagalbos tarnybas.

    Kas labiausiai atsiduria karščio zonoje

    Eurofound 2024 metų Europos darbo sąlygų tyrimas rodo, kad su aukšta temperatūra bent ketvirtį darbo laiko susiduria 68 proc. žemės ūkio darbuotojų ir 52 proc. statybininkų. Panašūs rodikliai fiksuojami ir pramonėje bei transporte, kur tokią riziką nurodo apie trečdalis darbuotojų.

    Tyrimas taip pat atskleidžia ilgalaikę tendenciją: darbuotojų, kurie karštyje praleidžia nuo ketvirčio iki trijų ketvirčių darbo laiko, dalis išaugo nuo 13 proc. 1995 metais iki 21 proc. 2024 metais. Tai rodo, kad karštis iš epizodinės problemos tampa vis labiau įprastu darbo aplinkos veiksniu.

    Pagal profesijas labiausiai išsiskiria kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai: 72 proc. jų teigia dažnai dirbantys aukštoje temperatūroje. Po jų seka amatininkai ir statybų specialistai, taip pat įrenginių ir mašinų operatoriai bei nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, kurių darbas neretai susijęs su fiziniu krūviu ir ribotomis galimybėmis vėsintis.

    Kodėl karštis pavojingas sveikatai

    EU-OSHA pabrėžia, kad ilgalaikis darbas karštyje didina dehidratacijos, šilumos išsekimo ir šilumos smūgio riziką, o kartu gali paaštrinti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligas. Aukšta temperatūra mažina dėmesio koncentraciją ir pailgina reakcijos laiką, todėl didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė.

    Rizikos pobūdis skiriasi pagal veiklą. Žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojams papildomą grėsmę kelia su klimato kaita siejamas didėjantis erkių platinamų ligų paplitimas, alergenai ir oro tarša, o statybose karštį sustiprina miestų šilumos salų efektas, kai asfaltas ir betonas temperatūrą pakelia aukščiau nei aplinkinėse teritorijose.

    Skubiosios pagalbos darbuotojai dažnai dirba sudėtingiausiomis sąlygomis tada, kai rizika didžiausia: karščio bangų metu išauga iškvietimų skaičius, o gelbėjimo darbai neretai atliekami su apsaugine apranga, kuri riboja natūralų kūno vėsinimą.

    Kaina ekonomikai ir ką daro valstybės

    „Allianz Trade“ analizė teigia, kad temperatūrai perkopus apie 30 laipsnių ribą, produktyvumo nuostoliai ima augti gerokai sparčiau ir tampa struktūriniu ekonomikos augimo stabdžiu. Praktikoje tai reiškia, kad kai kuriuos darbus tenka lėtinti ar stabdyti karščiausiomis valandomis, keisti pamainų grafikus ir didinti pertraukas.

    Šiluma trikdo ir platesnę ekonomiką: gamyboje auga vėsinimo sąnaudos, transporte galimi vėlavimai dėl įkaitusios infrastruktūros, o energetikoje didėja elektros paklausa vėsinimui tuo metu, kai dalies elektrinių efektyvumas mažėja dėl šiltesnio aušinimo vandens. Žemės ūkyje karštis ir sausros didina prastesnio derliaus tikimybę, o tai gali kelti spaudimą maisto kainoms.

    Eurostato duomenimis, žemės ūkis 2024 metais sudarė apie 1,2 proc. ES bendrojo vidaus produkto, tačiau kai kuriose šalyse jo svoris didesnis. Europos Komisija nurodo, kad statybų sektorius sukuria apie 9 proc. ES bendrojo vidaus produkto ir įdarbina apie 18 mln. žmonių, todėl bet koks veiklos ribojimas dėl karščio turi apčiuopiamą poveikį.

    Pastarosios karščio bangos Europoje vėl suaktyvino diskusijas dėl aiškesnių darbuotojų apsaugos taisyklių. Kai kurios valstybės taiko arba aktyvuoja priemones, ribojančias darbą lauke karščiausiomis valandomis, trumpina pamainas ir įpareigoja darbdavius užtikrinti vandenį, pavėsį bei papildomas poilsio pertraukas.

    Europos profesinių sąjungų konfederacija ragina Europos Komisiją svarstyti privalomas ES masto taisykles, kurios apimtų darbo temperatūros ribas, apmokamas vėsinimosi pertraukas ir garantuotą prieigą prie geriamojo vandens. Tokie siūlymai grindžiami argumentu, kad skirtingos nacionalinės praktikos palieka dalį darbuotojų nepakankamai apsaugotus.

  • Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa ir su ja susiję psichosocialiniai veiksniai kasmet prisideda prie daugiau nei 840 000 mirčių visame pasaulyje, skelbia naujas Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) tyrimas. Anot jo, riziką didina ilgos darbo valandos, nesaugumas dėl darbo vietos ir priekabiavimas, o pasekmės paliečia ne tik darbuotojų sveikatą, bet ir šalių ekonomiką.

    ILO pabrėžia, kad tokie veiksniai siejami su depresija, perdegimu, nerimo sutrikimais ir net kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Įmonėms tai reiškia didesnę kaitą, prastesnius darbo rezultatus ir daugiau nedarbingumo dienų, o valstybių mastu auga sveikatos sistemos ir socialinės apsaugos našta.

    Daugiausia mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau didžiausius prarastus sveiko gyvenimo metus dažnai lemia psichikos sutrikimai, nes jie gali tęstis ilgai ir riboti žmogaus darbingumą. ILO vertinimu, dėl darbo įtampos pasaulio ekonomika netenka apie 1,37 proc. bendrojo vidaus produkto, o Europoje ir Centrinėje Azijoje nuostolis siekia apie 1,43 proc.

    Europoje beveik kas trečias darbuotojas nurodo patiriantis su darbu susijusį stresą, depresiją ar nerimą, o moterys apie tai praneša dažniau nei vyrai. Tyrime akcentuojama, kad viena didžiausių kliūčių prevencijai yra stigma, dėl kurios darbuotojai vengia kreiptis pagalbos arba atvirai kalbėti apie patiriamus sunkumus.

    Europos Sąjungoje su darbu susijusios depresijos metinės sąnaudos vertinamos daugiau nei 100 milijardų eurų, o daugiau nei 80 proc. šios naštos tenka darbdaviams. Tai apima ne tik nedarbingumą, bet ir produktyvumo kritimą, darbuotojų išėjimą iš darbo bei papildomas atrankos ir apmokymų išlaidas.

    2025 metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros apklausa parodė ryškius šalių skirtumus: Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Italijoje daugiau nei 6 iš 10 darbuotojų baiminasi neigiamų pasekmių, jei apie psichikos sveikatą prabiltų su vadovu. Tuo metu Šiaurės šalyse apie 8 iš 10 darbuotojų teigia galintys tai daryti be didesnės baimės.

    Autonomija ir technologijų spaudimas

    Kitas aspektas, susijęs su darbo įtampa, yra kontrolės jausmas darbo vietoje. 2025 metais „Eurofound“ duomenimis, apie pusė vyrų Europoje teigia turintys bent dalinę kontrolę savo darbo valandoms, kai tarp moterų taip sako 43 proc. Be to, 17 proc. ES darbuotojų nurodo stokojantys autonomijos ar įtakos darbo tempui ir procesams.

    Technologijos taip pat tampa papildomu spaudimo šaltiniu, nors kai kuriems jos padeda dirbti efektyviau. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, 48 proc. darbuotojų sako, kad technologijos nustato jų darbo tempą, 19 proc. mano, kad jos mažina galimybes panaudoti žinias ir įgūdžius, o 16 proc. įvardija mažesnes sprendimų priėmimo galimybes.

    Dar viena ilgalaikė tendencija Europoje yra monotoniškų užduočių augimas: darbuotojų, teigiančių, kad jų darbas monotoniškas, dalis didėjo nuo 39 proc. 1995 metais iki 48 proc. 2024 metais. ES sektorių pjūvyje didžiausia ekspozicija fiksuojama žemės ūkyje, transporte bei prekybos ir svetingumo veiklose, kur darbo tempas dažnai priklauso nuo išorinių srautų ir griežtų grafikų.

    ILO išvados rodo, kad sprendimų reikia ne tik individualiame, bet ir organizaciniame lygmenyje: aiškesnio darbo krūvio planavimo, realistiškų terminų, psichologinio saugumo ir galimybės darbuotojams daryti įtaką savo darbui. Kuo ilgiau įtampa ignoruojama, tuo didesnė tikimybė, kad ji virs ne tik sveikatos, bet ir produktyvumo bei konkurencingumo problema.