CP v2

Tag: Euronews

  • Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusijos valdžia uždraudė „Euronews“ interneto svetainę, priskirdama ją „ekstremistinei“ medžiagai ir įtraukdama į vadinamąjį Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Po šio sprendimo prieiga prie „Euronews“ skaitmeninių platformų Baltarusijos teritorijoje buvo apribota, ką fiksavo ir paties transliuotojo srautų stebėsenos duomenys.

    Apie sprendimą viešai pranešta per Baltarusijoje veikiančias žiniasklaidos priemones, tačiau iki šiol nebuvo pateikta detalesnio pagrindimo, kodėl būtent šis kanalas pripažintas „ekstremistiniu“. Taip pat nurodoma, kad „Euronews“ oficialaus pranešimo iš Baltarusijos institucijų iš karto negavo, nors sprendimas, kaip skelbiama, priimtas rugpjūčio 4 dieną.

    Buvę ribojimai jau kartojasi

    Tai ne pirmas kartas, kai Baltarusija riboja „Euronews“ veiklą. 2021 metų balandį šalyje buvo sustabdytos „Euronews“ televizijos transliacijos, o tuometiniai argumentai siejosi su licencijos galiojimu ir reklamos pateikimo kalba.

    Žiniasklaidos laisvės organizacijos tokias priemones vertina kaip dalį platesnės nepriklausomos žiniasklaidos spaudimo politikos, kuri suaktyvėjo po masinių protestų Baltarusijoje. Praktikoje „ekstremizmo“ etiketė dažnai tampa teisiniu pagrindu blokuoti turinį, riboti auditorijų pasiekiamumą ir didinti riziką vartotojams, kurie dalijasi ar platina draudžiamą medžiagą.

    Rusijos pavyzdys ir informacinio lauko kontrolė

    „Euronews“ primena, kad Rusija dar 2022 metų kovą uždraudė šio kanalo televizijos transliacijas ir skaitmenines platformas. Sprendimas priimtas netrukus po plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Kremlius sugriežtino taisykles žiniasklaidai ir pradėjo kriminalizuoti informaciją, kurią valdžia laiko kariuomenę „diskredituojančia“.

    Tuomet „Euronews“ atmetė kaltinimus dėl tariamai melagingos informacijos ir pabrėžė, kad ribojimai smogia auditorijoms, kurios ieško faktinės, ne propagandinės informacijos. Toks modelis, kai pasitelkiami reguliuotojai, prokuratūros ir baudžiamosios atsakomybės grėsmė, yra vienas dažniausiai minimų šiuolaikinės cenzūros instrumentų autoritarinėse valstybėse.

    „Mes griežtai smerkiame netoleruotiną ribojimą žmonėms, kurie labiau nei bet kada turi teisę gauti nešališkas, faktais paremtas naujienas“, – sakė „Euronews“ atstovai.

    Nauja tendencija: blokavimai ir kova su VPN

    Pastaraisiais metais informacijos ribojimai vis dažniau apima ne tik atskiras žiniasklaidos priemones, bet ir priemones, kurios leidžia apeiti blokavimus. Rusijoje fiksuojamos plataus masto VPN paslaugų ribojimo bangos, o tai rodo siekį uždaryti alternatyvius informacijos kanalus ir sumažinti galimybes pasiekti užblokuotas svetaines.

    Lygiagrečiai daugėja ir dezinformacijos kampanijų, kai socialiniuose tinkluose platinami klastoti reportažai, imituojantys žinomų redakcijų vizualinį stilių ir pateikimo manierą. Ekspertai pabrėžia, kad tokios operacijos gali būti nukreiptos ne tik į konkrečių žiniasklaidos priemonių reputaciją, bet ir į visuomenių pasitikėjimo pačia informacija ardymą.

    Autokratiški režimai, siekdami kontroliuoti informacinę erdvę, dažniausiai derina kelias priemones vienu metu: teisinius draudimus, techninius blokavimus, spaudimą platformoms, o kartu ir propaganda grįstas naratyvų kampanijas. „Euronews“ blokavimas Baltarusijoje šį modelį dar kartą išryškino, o platesnės pasekmės gali būti jaučiamos tiek pačioje šalyje, tiek regione.

  • Baltarusija „Euronews“ paskelbė ekstremistine: Europa kyla į kovą dėl žodžio laisvės

    Baltarusija „Euronews“ paskelbė ekstremistine: Europa kyla į kovą dėl žodžio laisvės

    Baltarusijos valdžia šią savaitę apribojo prieigą prie „Euronews“ turinio, o kanalo interneto svetainę įtraukė į vadinamąjį Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Toks žingsnis reiškia ne tik blokavimą šalies viduje, bet ir riziką auditorijai: už turinio laikymą ar platinimą gali grėsti administracinės nuobaudos.

    Sprendimas išprovokavo platų Europos politikų ir žiniasklaidos laisvės gynėjų palaikymą transliuotojui. Kritikai pabrėžia, kad „ekstremizmo“ etiketė autoritarinėse valstybėse dažnai naudojama kaip teisinė priemonė nutildyti nepriklausomą žurnalistiką ir atgrasyti visuomenę nuo alternatyvių informacijos šaltinių.

    „Lukašenkos režimo sprendimas „Euronews“ pavadinti ekstremistine žiniasklaida nėra stiprybės ženklas, tai baimės pripažinimas“, – sakė George’as Papandreou.

    Jo teigimu, autoritariniai režimai labiausiai bijo tos žiniasklaidos, kurios negali kontroliuoti, nes faktai mažina propagandos poveikį. Panašiai pasisakė ir Vokietijos liberalų atstovai, pabrėžę, kad Baltarusijos pilietinei visuomenei tai yra skaudus smūgis, nes mažėja galimybių gauti nepriklausomą informaciją.

    „Euronews“ nurodė, kad toks statusas iš esmės kriminalizuoja auditoriją ir riboja galimybę pasiekti faktinę, patikrintą informaciją. Redakcija teigia nebuvusi oficialiai informuota apie sprendimą ir laukianti Baltarusijos institucijų argumentų, kuriais remiantis priimtas blokavimas.

    „Valstybė, kuri „Euronews“ vadina ekstremistine ir blokuoja nepriklausomą žurnalistiką, parodo savo baimę laisvai informacijai“, – sakė Clausas Strunzas.

    Pasak jo, redakcija ketina ir toliau teikti faktinį, nepriklausomą turinį Baltarusijos auditorijai, kiek tai įmanoma. Tokia laikysena atspindi platesnę Europos žiniasklaidos tendenciją ieškoti alternatyvių kanalų, kai valstybės riboja prieigą prie nepriklausomų naujienų, įskaitant veidrodines svetaines, programėles ar kitus sklaidos būdus.

    Sprendimo fonas siejamas su ilgalaikiu spaudimu žiniasklaidai Baltarusijoje po 2020 metų politinės krizės, kai šalyje sugriežtėjo kontrolė informacijos erdvėje, uždaryta ar apribota dalis nepriklausomų redakcijų. 2021 metais Baltarusijos institucijos jau buvo sustabdžiusios „Euronews“ televizijos transliaciją, o po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios žiniasklaidos ribojimai regione dar labiau suintensyvėjo.

    Europos Parlamento nariai ir žurnalistų organizacijos tokius veiksmus vertina kaip dar vieną smūgį spaudos laisvei ir laisvam informacijos judėjimui. Jie ragina Europos Sąjungą išlaikyti paramą nepriklausomiems žurnalistams ir demokratinei opozicijai, o Baltarusijos visuomenei užtikrinti prieigą prie patikimos informacijos.

  • Baltarusija „Euronews“ svetainę įtraukė į ekstremistinių sąrašą: kuo tai gresia skaitytojams

    Baltarusija „Euronews“ svetainę įtraukė į ekstremistinių sąrašą: kuo tai gresia skaitytojams

    Baltarusijos informacijos ministerija „Euronews“ svetainę pripažino „ekstremistine“ ir įtraukė ją į Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Sprendimas priimtas vykdant nacionalinio teismo nutartį, apie tai pranešė Baltarusijoje veikiantys žiniasklaidos kanalai.

    Tokio statuso suteikimas paprastai reiškia, kad prieiga prie domeno šalyje gali būti ribojama, o už turinio platinimą ar laikymą gali grėsti administracinė atsakomybė. „Euronews“ teigia, kad šis žingsnis ypač paveiktų auditoriją Baltarusijoje, kur daugelį metų tai buvo vienas iš labiausiai pasiekiamų europinių naujienų šaltinių.

    Koks sprendimo teisinis pagrindas

    Kaip skelbiama, nutartį priėmė Horkių rajono teismas Mogiliovo srityje rugpjūčio 4 dieną. Nurodyta, kad sprendimas vykdytinas nedelsiant pagal Baltarusijos civilinio proceso kodekso 302 straipsnį.

    Praktikoje tai reiškia, kad interneto paslaugų teikėjai gali būti įpareigoti blokuoti prieigą prie svetainės, o institucijos gauna papildomų įrankių kontroliuoti informacijos sklaidą. Baltarusijos valdžia iki šiol viešai nepaaiškino, kokie argumentai lėmė tokį įvertinimą.

    „Euronews“ reakcija ir kontekstas regione

    „Euronews“ redakcijos vadovas Clausas Strunzas pasmerkė sprendimą ir pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės įvardijimas „ekstremistine“ rodo valdžios baimę laisvai žurnalistikai. Anot jo, redakcija nebuvo iš anksto informuota ir laukia oficialaus institucijų paaiškinimo.

    „Nebuvome informuoti apie šį sprendimą ir laukiame valdžios pagrindimo. Mūsų įsipareigojimas nesikeičia: esame su savo auditorija Baltarusijoje ir toliau teiksime faktais paremtą nepriklausomą žurnalistiką“, – sakė C. Strunzas.

    Šis žingsnis papildo jau anksčiau taikytus ribojimus: „Euronews“ televizijos transliacijos Baltarusijoje buvo sustabdytos 2021 metais. Vėliau, Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, „Euronews“ turinys buvo apribotas ir Rusijoje, o tai dar labiau susiaurino galimybes regione gauti alternatyvią informaciją.

    Nepriklausoma Baltarusijos žurnalistų asociacija yra siejusi transliacijų stabdymą su bandymais riboti prieigą prie informacijos šaltinių. „Euronews“ atvejis rodo platesnę tendenciją, kai informacijos kontrolė stiprinama ne tik tradicinėje žiniasklaidoje, bet ir skaitmeninėje erdvėje.

  • Po Venesuelos žemės drebėjimų prašo pagalbos per „Euronews“ „TikTok“: „Esame įstrigę“

    Po Venesuelos žemės drebėjimų prašo pagalbos per „Euronews“ „TikTok“: „Esame įstrigę“

    Praėjus daugiau nei parai po dviejų stiprių žemės drebėjimų Venesueloje, dalis nukentėjusiųjų pagalbos ieško ne tik per gelbėjimo tarnybas, bet ir socialiniuose tinkluose. Žmonės masiškai rašo žinutes „Euronews“ ispanakalbio „TikTok“ kanalo tiesioginės transliacijos pokalbyje, tikėdamiesi, kad jų prašymai pasieks gelbėtojus ar savanorius.

    Į „Euronews“ transliaciją jungiasi tiek tie, kurie teigia esantys įstrigę griuvėsiuose, tiek artimųjų ieškantys gyventojai. Pokalbyje kartojasi konkrečios vietos, pastatų pavadinimai, prašymai atvykti į nurodytus aukštus ar patikrinti tam tikrus rajonus, kuriuose esą liko žmonių, įskaitant vaikus.

    Pagalbos prašymai tiesioginėje transliacijoje

    Viena plačiausiai dalintų žinučių buvo prašymas gelbėti žmones, kurie teigė esantys įstrigę septintame aukšte kartu su mažais vaikais ir kūdikiu. Vėliau tame pačiame pokalbyje pasirodė žinutė, kad žmonės galėjo būti išgelbėti, tačiau dalis kitų prašymų liko be aiškaus patvirtinimo.

    Kituose komentaruose minimos pakrantės teritorijos ir gyvenamieji kompleksai, kur, pasak rašančiųjų, yra daug vaikų ar žmonių, kuriems skubiai reikia evakuacijos. Kai kurie prašymai susiję su viešbučiais ir daugiabučiais, o rašantieji prašo perduoti informaciją gelbėtojams ar padėti susisiekti su artimaisiais.

    Kodėl žmonės kreipiasi į socialinius tinklus?

    Tokia situacija išryškina, kaip krizių metu socialiniai tinklai tampa neformaliu pagalbos kanalu, ypač kai ryšys veikia nepastoviai arba institucijų pajėgumai riboti. Nukentėjusieji tikisi, kad tiesioginės transliacijos auditorija, įskaitant žurnalistus ir vietos gyventojus, gali greičiau pastebėti prašymą ir perduoti jį toliau.

    Diskusijose taip pat juntamas nepasitenkinimas dėl gelbėjimo resursų ir technikos trūkumo. Žmonės klausia, kur yra gelbėtojai, ragina telkti daugiau pajėgų, o dalis komentatorių atvirai kaltina valdžios institucijas dėl, jų manymu, nepakankamo pasirengimo ir lėtos reakcijos.

    Aukų skaičius ir paieškos darbai

    Oficialiais duomenimis, po žemės drebėjimų žuvo 589 žmonės, o 2 980 buvo sužeisti. Šimtai gyventojų laikomi dingusiais, todėl paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiasi, o artimieji vis dar ieško informacijos apie dingusius šeimos narius.

    Krizei tęsiantis, internete matyti ir savitarpio pagalbos iniciatyvos: kai kurie naudotojai siūlo dalintis turimais dingusiųjų sąrašais, kiti prašo rašyti privačiai, kad galėtų perduoti kontaktus ar patikslintas vietas. Tuo pat metu institucijos ragina informaciją apie dingusius ar įstrigusius žmones teikti per oficialius kanalus, kad gelbėjimo darbai būtų koordinuojami ir patikrinami.