Taškente surengtame Tarptautiniame žiniasklaidos forume diskutuota, kaip žinios ir atsakingas pasakojimas gali mažinti stereotipus apie islamą. Renginį organizavo Uzbekistano Islamo civilizacijos centras, o į jį atvyko beveik 300 dalyvių iš maždaug 50 šalių.
Į vieną erdvę susirinko žurnalistai, mokslininkai, leidėjai, kino kūrėjai ir technologijų specialistai. Jie aptarė, kaip islamiškų visuomenių istorija vaizduojama žiniasklaidoje ir kaip senieji šaltiniai gali tapti suprantami naujoms auditorijoms.
Kaip griaunami mitai?
Centro vadovas Firdavsas Abduchalíkovas akcentavo, kad klaidingas nuostatas veiksmingiausia taisyti ne konfrontacija, o paaiškinimu ir įrodymais. Jo teigimu, viešojoje erdvėje svarbiausia remtis tyrimais ir faktais, o ne emocijomis.
„Žiniasklaidoje turėtume kalbėti ne tam, kad ginčytumės, o tam, kad paaiškintume“, – sakė Firdavsas Abduchalíkovas.
Diskusijose pabrėžta, kad islamo istorijos ir kultūros paveldas dažnai pristatomas fragmentiškai, o tai palieka vietos supaprastinimams. Forumo dalyviai ragino daugiau dėmesio skirti mokslo, filosofijos, inžinerijos ir medicinos tradicijoms, kurios formavo platesnę pasaulio civilizacijų raidą.
Turkijos leidyklos „Mega Basım“ vadovas Hasanasbėjus Kondu akcentavo, kad atsakomybė dėl iškraipytų įvaizdžių tenka ne vien Vakarams. Jo teigimu, svarbu kritiškai įvertinti ir tai, kaip islamą pristato patys musulmonai, kokius pasakojimus jie kuria ir kokius pavyzdžius iškelia.
„Islamas neretai neteisingai suprantamas ir vaizduojamas tyčia ar netyčia, ir į šį ratą įtraukiu pačius musulmonus“, – sakė Hasanasbėjus Kondu.
Europa iš naujo atsigręžia į Centrinę Aziją
Kalbėta ir apie tai, kaip žiniasklaida vaizduoja patį Uzbekistaną bei regioną, kuris ilgą laiką europinėje darbotvarkėje buvo matomas retai. Uzbekistano prezidento spaudos sekretorius Šerzodas Asadovas teigė, kad užsienio žurnalistai kviečiami ne kurti pagražintą įvaizdį, o atvykti, bendrauti su žmonėmis ir daryti savas išvadas.
„Kviečiame pamatyti savo akimis, kalbėtis su žmonėmis, klausti ir patiems susidaryti nuomonę“, – sakė Šerzodas Asadovas.
Toje pačioje kalboje jis išskyrė ir dirbtinio intelekto įtaką žurnalistikai. Anot jo, DI gali išplėsti reporterių galimybes, tačiau nepakeičia esminių profesijos atramų: tiesos paieškos, nešališkumo, sąžinės ir visuomenės interesų.
„Euronews“ vadovas Clausas Strunzas diskusiją susiejo su platesniu Europos požiūrio pokyčiu į Centrinę Aziją. Jis priminė, kad anksčiau regionas dažnai iškildavo tik nelaimių kontekste arba romantizuotuose pasakojimuose apie Šilko kelią, o toks žvilgsnis, pasak jo, buvo arogantiškas ir trumparegiškas.
„Tai buvo arogantiška ir akla“, – sakė Clausas Strunzas.
Forume priminta, kad pastaraisiais metais ryšiai tarp Europos Sąjungos ir Centrinės Azijos stiprėjo, o bendradarbiavimas apima politiką, ekonomiką ir saugumą. Strunzas pabrėžė, kad didesnis dėmesys regionui turi remtis nepriklausoma žurnalistika ir darbu vietoje, kad auditorijos gautų pakankamai informacijos savoms išvadoms.
„Mes nesame čia tam, kad juos mokytume. Mes esame čia tam, kad informuotume“, – sakė Clausas Strunzas.
Žinių Šilko kelias ir nauji formatai
Istorinį kontekstą papildė italų tyrėjas Mario Taddei, pristatęs idėją apie žinių sklaidą per vadinamąjį Žinių Šilko kelią. Pasak jo, mokslinės idėjos ir technologiniai sprendimai šimtmečiais keliavo iš Kinijos per Artimuosius Rytus į Renesanso Europą, todėl mokslo istoriją svarbu pasakoti kaip tarpusavio mainų, o ne vienos civilizacijos triumfo istoriją.
„Mes tikime, kad viską išradome patys, bet tai netiesa“, – sakė Mario Taddei.
Leidėja Charlotte Kramer priminė ir diplomatinės istorijos giją: 1404 metais į Samarkandą atvykęs Kastilijos pasiuntinys Ruy Gonzálezas de Clavijo paliko išsamų kelionės aprašą, kuris šiandien tampa leidybinių projektų pagrindu. Forumo dalyviai sutarė, kad tokie šaltiniai gali tapti patrauklūs ir dabartinei auditorijai, jei pateikiami šiuolaikiniais formatais.
Renginyje pristatyti dokumentikos, leidybos ir skaitmeniniai projektai, įskaitant įtraukias platformas ir skaitmeninius avatarus, skirtus istorinių asmenybių pasakojimams. Aptarta, kad technologijos gali padėti priartinti sudėtingą istorinę medžiagą, tačiau turinys turi išlikti paremtas šaltiniais ir profesionalia redakcine atsakomybe.
Forumo esmę organizatoriai apibendrino paprastai: istorija turi būti ne uždaryta archyvuose, o kalbėti su žmonėmis ir įkvėpti naujiems atradimams. Pasak dalyvių, būtent žinios, kritinis mąstymas ir patikima žurnalistika yra tvariausias būdas mažinti stereotipus ir kurti tikslesnį supratimą.
Leave a Reply