CP v2

Tag: Europa

  • Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: naujas Insidious, „Weezer“ sugrįžimas ir parodos

    Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: naujas Insidious, „Weezer“ sugrįžimas ir parodos

    Europa šią savaitę: ką rinktis?

    Po saulės užtemimo dėmesys Europoje krypsta ne į dangų, o į kultūros sceną: galerijos, kino teatrai ir srautinių platformų premjeros siūlo tankią darbotvarkę. Šią savaitę išsiskiria naujas siaubo filmas Insidious, svarbios fotografijos ekspozicijos ir naujas „Weezer“ albumas.

    Pastaraisiais metais kultūros vartojimas Europoje aiškiai pasiskirstė į du polius: gyvus renginius ir turinį namuose. Dėl to žiūrovai vis dažniau planuoja trumpus savaitgalio išvykų maršrutus aplink parodas ar festivalius, o premjeras renkasi pagal tai, ar jos pasiekiamos kine, ar platformose tą pačią savaitę.

    Parodos: fotografija ir klasika naujame kontekste

    Londone šią savaitę dėmesio centre atsiduria Royal Photographic Society tarptautinė fotografijos paroda, pristatanti šiuolaikinės fotografijos spektrą nuo socialinių temų iki vizualinių eksperimentų. Organizatorių atrankoje paprastai dalyvauja tūkstančiai autorių, todėl ekspozicija veikia kaip metinė tendencijų apžvalga, ką fotografija pasakoja apie dabartį.

    Florencijoje tęsiama Marko Rothko kūrybai skirta paroda istoriniame Palazzo Strozzi kontekste. Tokie projektai Europoje vis dažniau remiasi idėja, kad meno patirtį kuria ne tik darbai, bet ir erdvė, todėl klasikinė architektūra naudojama kaip papildomas pasakojimo sluoksnis šiuolaikiniam žiūrovui.

    Kinas ir ekranai: siaubas grįžta į didįjį ekraną

    Kino teatruose pasirodo Insidious: Out of the Further, nauja antgamtinio siaubo franšizės dalis, kuri grįžta prie pagrindinės serijos idėjos: riba tarp realaus pasaulio ir anapusybės yra trapi. Siužeto centre motina, grįžtanti į vaikystės namus ir atrandanti pavojingą gebėjimą, leidžiantį į realybę prasiveržti būtybėms iš dvasinio pasaulio.

    Siaubo žanras pastaruoju metu vėl stiprina pozicijas kino teatruose, nes tai vienas efektyviausių būdų pasiūlyti žiūrovui patirtį, kurios namuose atkartoti sunku. Kūrėjai dažniau remiasi ne vien staigiais išgąsčiais, o atmosferos, garso ir psichologinės įtampos deriniu, kad filmas veiktų kaip kolektyvinis seansas salėje.

    Namų ekranams skirta ir trečiojo sezono kelionių formato laida Conan O’Brien Must Go, kuri grįžta su komiko vizitais pas gerbėjus skirtingose šalyse. Šį kartą žadami epizodai Indijoje, Nyderlanduose, Maroke ir Filipinuose, o laidos stiprybė išlieka improvizacija ir sąmoningai nepatogios situacijos, kurios atskleidžia kasdienę vietos kultūrą.

    Muzika: „Weezer“ ir vėlyvos vasaros nuotaika

    „Weezer“ pristato albumą Weezer (The Gold Album), tęsdami įprotį periodiškai grįžti su aiškiai atpažįstamu, melodijomis paremtu skambesiu. Grupė, aktyvi nuo 1990-ųjų, šįkart flirtuoja su dykumų roko nuotaikomis ir nostalgija, o dainose ryškėja tema apie laiką, brandą ir santykį su praeitimi.

    Nauji įrašai iš veteranų grupių vis dažniau orientuojami į dvi auditorijas vienu metu: klausytojus, užaugusius su ankstyvaisiais hitais, ir jaunesnius, kurie atranda muziką per trumpus vaizdo įrašus ir grojaraščius. Tokia strategija reiškia daugiau vizualinio turinio, aiškesnį singlų pasirinkimą ir albumus, kurie turi skambėti ir kaip naujiena, ir kaip pažįstamas ženklas.

    Jei savaitę norisi suplanuoti paprastai, kryptys aiškios: vieną vakarą skirti naujam siaubo filmui kine, kitą savaitgalio dieną derinti su paroda, o namuose palikti vietos kelionių formato komedijai ir naujam albumui. Tai vienas tų kultūrinių periodų, kai pasirinkimų daug, bet kiekvienas jų turi aiškų adresą ir laiką.

  • „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    Rizikos kapitalo bendrovė „Accel“, investavusi į „Monzo“, „Vinted“ ir kitus sparčiai augusius technologijų verslus, paskelbė surinkusi padidintą ankstyvosios stadijos fondą, skirtą Europai ir Izraeliui. Fondo dydis siekia apie 740 mln. eurų, o tai daugiau nei ankstesnis tokio pat profilio įrankis, kurio vertė buvo apie 600 mln. eurų.

    Šis fondas yra dalis platesnio „Accel“ lėšų pritraukimo, iš viso siekiančio apie 3 240 000 000 eurų. Kapitalas paskirstytas per kelias kryptis, kad bendrovė galėtų finansuoti tiek ankstyvuosius etapus, tiek didesnius pradinius sandorius ir vėlesnes investicijas skirtinguose regionuose.

    Didesnės sumos ankstyvose stadijose

    „Accel“ teigimu, nauji fondai skirti sustiprinti ankstyvosios stadijos strategiją JAV, Europoje, Izraelyje ir Indijoje, kartu suteikiant daugiau galimybių didesnėms pradinėms investicijoms bei papildomam finansavimui vėlesniuose etapuose. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų gali dar labiau aštrėti, o čekiai ankstyvose stadijose didėti.

    Europos ir Izraelio kryptis „Accel“ portfelyje nėra naujiena: fondas yra jau devintas tokio tipo, o komanda Londone veikia daugiau nei 25 metus. Rinkoje tai vertinama kaip ilgo laikotarpio statymas ant regiono talentų, ypač kai technologijų įmonės vis dažniau auga tarptautinėje aplinkoje nuo pirmųjų dienų.

    DI tampa centrine investicijų tema

    Pranešimuose apie naujus fondus „Accel“ pabrėžė, kad dirbtinio intelekto transformacija, jų vertinimu, dar yra ankstyvoje stadijoje. Tai atspindi platesnę tendenciją: DI sprendimai vis dažniau tampa ne tik atskiru produktu, bet ir pagrindine infrastruktūra, leidžiančia greičiau kurti, testuoti ir plėsti verslus.

    „Niekada nebuvo įdomesnio laiko pradėti įmonę. DI atveria naujas inovacijų sritis ir sutrumpina kelią nuo idėjos iki išplėsto verslo“, – sakė „Accel“ partneris Harry Nelis.

    Startuoliams tai gali reikšti daugiau kapitalo ankstyvoms komandoms, bet kartu ir aukštesnę kartelę produktui, augimo tempui bei tarptautinėms ambicijoms. Investuotojai vis dažniau tikisi aiškios DI strategijos, tvaraus pajamų modelio ir gebėjimo greitai pritraukti klientus už vienos šalies ribų.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kad didesni fondai paprastai didina sandorių dinamiką: atsiranda daugiau galimybių finansuoti ambicingesnius planus, tačiau kartu gali brangti talentai ir didėti spaudimas išsiskirti iš konkurentų. Europoje ir Izraelyje tai ypač aktualu sektoriams, kur DI sprendimai persidengia su kibernetiniu saugumu, finansinėmis technologijomis, kūrybiniais įrankiais ir verslo procesų automatizavimu.

  • Visiškas Saulės užtemimas Europoje po 20 metų: 10 dainų grojaraštis, kai dangus trumpam sutems

    Visiškas Saulės užtemimas Europoje po 20 metų: 10 dainų grojaraštis, kai dangus trumpam sutems

    Užtemimas, kurio Europa laukė

    Trečiadienio vakarą Mėnulis slinks tiesiai tarp Žemės ir Saulės, o dalis žemyninės Europos išvys visišką Saulės užtemimą – pirmą tokį reiškinį per maždaug du dešimtmečius. Kitur bus matomas dalinis užtemimas, kai Saulę uždengs didžioji disko dalis.

    Tokie reiškiniai reti, todėl vieni juos planuoja stebėti moksliškai, kiti paverčia proga bendram vakarui su muzika. Svarbiausia sąlyga visiems ta pati: stebint Saulę būtina naudoti specialius užtemimo akinius.

    Kodėl šis užtemimas ypatingas

    Visiško užtemimo juosta šį kartą drieksis per šiaurines platumas ir dalį Atlanto regiono, o kai kuriose vietose užtemimas sutaps su palankiomis stebėjimo sąlygomis. Būtent todėl astronomijos bendruomenė iš anksto ragina planuoti laiką ir vietą, nes net keliolikos kilometrų poslinkis gali lemti, ar pamatysite visišką fazę, ar tik dalinę.

    Kitas panašaus masto visiškas užtemimas daugelyje žemyninės Europos vietovių laukiama tik po kelių dešimtmečių. Dėl to šio vakaro įvykis vadinamas vienu svarbiausių dangaus reginių šiame amžiaus ketvirtyje.

    Grojaraštis, kai dangus aptems

    Jei norisi užtemimą stebėti su garso takeliu, galima susidėlioti muziką taip, kad ji lydėtų nuo šviesos iki sutemų ir atgal. Tam tinka dainos, kurios tiesiogiai mini Saulę, tamsą ar užtemimą, o taip pat kūriniai, kuriuose nuotaika natūraliai kyla ir leidžiasi.

    Į tokį sąrašą dažniausiai patenka Len daina Steal My Sunshine, Bill Withers klasika Ain’t No Sunshine, Bonnie Tyler hitas Total Eclipse of the Heart ir Soundgarden kūrinys Black Hole Sun. Prie tamsesnės fazės dera Leonard Cohen You Want It Darker, David Bowie Blackstar, o užtemimui slūgstant – Bruce Springsteen Dancing in the Dark ir „The Beatles“ Here Comes the Sun.

    „Tamsa per užtemimą ateina greitai, todėl geriausia iš anksto pasiruošti ir muziką, ir saugų stebėjimą“, – primena astronomai, ragindami nežiūrėti į Saulę be sertifikuotos apsaugos.

    Net ir turint akinius, rekomenduojama stebėti trumpais intervalais ir nenaudoti nefiltruotų žiūronų ar teleskopų. O jei užtemimą žiūrite mieste, verta iš anksto susirasti atvirą horizontą ir vietą be aukštų pastatų šešėlių.

  • „easyJet“ už 6,6 mlrd. eurų perima „Apollo“: kas laukia skrydžių kainų ir keleivių

    „easyJet“ už 6,6 mlrd. eurų perima „Apollo“: kas laukia skrydžių kainų ir keleivių

    Sandoris patvirtintas oficialiai

    Žemų sąnaudų oro bendrovė „easyJet“ pranešė formaliai priėmusi JAV privataus kapitalo bendrovės „Apollo Global Management“ pateiktą perėmimo pasiūlymą, kurio vertė siekia 6,6 mlrd. eurų. Bendrovės teigimu, susitarimas pasiektas dėl rekomenduojamo grynaisiais pinigais finansuojamo įsigijimo.

    Pagal siūlomą kainą už akciją numatomas atsiskaitymas grynaisiais, o sandorio užbaigimas planuojamas iki 2027 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Galutinis terminas priklausys nuo reguliuotojų patvirtinimų ir įprastų įsigijimų procedūrų.

    Kodėl „Apollo“ negalės valdyti visko

    „easyJet“ nurodė, kad „Apollo Global Management“ akcijų dalis naujoje valdymo struktūroje bus ribojama iki 49,9 proc., kad būtų laikomasi Jungtinės Karalystės ir Europos aviacijos nuosavybės taisyklių. Šios taisyklės numato, kad Europos oro vežėjai turi išlikti kontroliuojami Europos interesų, jei nori išsaugoti skrydžių teises ir licencijas.

    Taip pat skelbiama, kad verslininkas Stelios Haji-Ioannou ir jo šeima išlaikys dalį nuosavybės naujoje kontroliuojančioje bendrovėje, o iki 5 proc. akcijų turėtų būti patikėta ES pasitikėjimo struktūrai. Tokie modeliai rinkoje naudojami tam, kad būtų užtikrintas atitikties reguliavimui testas ir nenutrūktų veiklos leidimai.

    Kas yra „easyJet“ ir kodėl tai svarbu rinkai

    „easyJet“ įkurta 1995 metais ir per kelis dešimtmečius tapo viena didžiausių Europos pigių skrydžių bendrovių. Pirmieji maršrutai jungė Londono Lutono oro uostą su Glazgu ir Edinburgu, o tarptautiniai skrydžiai į Amsterdamą, Nicą ir Barseloną startavo 1996 metais.

    Šiandien „easyJet“ eksploatuoja daugiau nei 300 orlaivių parką ir yra reikšmingas konkurentas Europos trumpųjų nuotolių skrydžių segmente. Todėl tokio masto sandoris gali turėti poveikį tiek keleiviams, tiek konkurencijai pagrindiniuose oro uostuose ir populiariausiuose maršrutuose.

    Pranešimas paskelbtas po to, kai konkurentė dėl įsigijimo „Castlelake“ pasitraukė iš varžybų. Tai sumažino neapibrėžtumą dėl galutinio pirkėjo, tačiau reguliuotojų vertinimas dar gali kelti klausimų dėl struktūros, įtakos rinkai ir nuosavybės apribojimų laikymosi.

    „Valdybos džiaugiasi galėdamos pranešti, kad pasiektas susitarimas dėl rekomenduojamo grynaisiais pinigais finansuojamo įsigijimo sąlygų“, – teigiama „easyJet“ pranešime.

    Keleiviams artimiausiu metu didelių pokyčių paprastai nebūna, nes oro linijų tvarkaraščiai, orlaivių nuoma, degalų apsidraudimo strategijos ir oro uostų sutartys planuojamos ilgam laikui. Vis dėlto privataus kapitalo investuotojų atėjimas dažnai reiškia didesnį dėmesį efektyvumui, kaštų kontrolei ir pelningiausių krypčių optimizavimui, o tai ilgainiui gali atsispindėti ir bilietų kainodaroje bei paslaugų modelyje.

  • Mįslė iš ledynmečio: 32 urvų ženklai kartojasi visoje Europoje – ką jie reiškė žmonėms?

    Mįslė iš ledynmečio: 32 urvų ženklai kartojasi visoje Europoje – ką jie reiškė žmonėms?

    Archeologus jau ne vieną dešimtmetį intriguoja pasikartojantis reiškinys Europos urvuose: skirtingose vietovėse aptinkami tie patys kelių dešimčių tipų ženklai, kurių amžius siekia maždaug 40–45 tūkstančius metų. Tyrėjai suskaičiuoja apie 32 pagrindinius simbolių tipus, randamus nuo Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos iki Italijos bei Balkanų.

    Toks nuoseklus pasikartojimas dideliame plote leidžia manyti, kad tai ne atsitiktinės įbrėžos ar piešinių fonas. Dalis mokslininkų kelia prielaidą, kad ženklai buvo atpažįstami skirtingoms medžiotojų ir rinkėjų bendruomenėms ir veikė kaip bendras simbolinis kodas, susietas su praktiniais poreikiais ar socialine komunikacija.

    Viena dažniausiai aptariamų hipotezių sieja šiuos ženklus su ankstyva informacijos fiksavimo sistema. Analizuojant gyvūnų atvaizdus iš vėlyvojo paleolito pastebėta, kad šalia jų neretai atsiranda taškų ar vertikalių brūkšnių sekos, o Y formos ženklas kartais interpretuojamas kaip su jauniklių atsiradimu susijusi nuoroda.

    Jei tokia interpretacija teisinga, simboliai galėjo veikti kaip savotiškas sezoninis kalendorius, paremtas mėnulio ciklais. Tai būtų padėję prognozuoti gyvūnų migraciją ir rujojimo ar jauniklių vedimo laiką, nuo kurių tiesiogiai priklausė žmonių išgyvenimas ir medžioklės planavimas.

    Vis dėlto ne visi tyrėjai sutinka, kad šiuos ženklus galima vadinti proto-rašto forma. Skeptikai pabrėžia, jog trūksta patikimų įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai priskirti kiekvienam simboliui konkrečią reikšmę arba parodyti, kad jie sudarė nuoseklią vizualinę kalbą, lygiavertę vėlesnėms rašto sistemoms.

    Alternatyvūs paaiškinimai taip pat išlieka tikėtini: ženklai galėjo būti skaičiavimo ir apskaitos žymos, medžioklės sėkmės ar grobio fiksavimo būdas, teritorijos ar grupės atpažinimo ženklai, o kai kuriais atvejais ir ritualinės praktikos dalis. Tai, kad simboliai pasitaiko ir ant figūrėlių, įrankių bei kitų objektų, rodo, jog jie buvo naudojami ne vien urvų sienose.

    Naujesni tyrimai, apimantys tūkstančius išraižytų ženklų, vis dažniau akcentuoja pasikartojančias sekas ir struktūras. Tokie dėsningumai leidžia kalbėti apie išplėtotą simbolinės komunikacijos sistemą, kuri galėjo būti vienas iš žingsnių kelyje į vėlesnį rašto atsiradimą, bet dar ne pats raštas šiuolaikine prasme.

    Mokslininkai pabrėžia, kad proveržį gali atnešti platesnis kontekstas: tikslesnis ženklų datavimas, jų ryšys su gyvūnų vaizdavimu, radaviečių funkcija ir palyginimai tarp regionų. Kuo daugiau bus sukaupta kruopščiai dokumentuotų pavyzdžių, tuo aiškiau bus galima atsakyti, ar 32 simboliai buvo universalus kodas, ar tik panašiai mąstančių bendruomenių sutapimai.

  • Lenkija pirmauja gynybos išlaidose: NATO viršūnių susitikimas Ankaroje parodys, kas vykdo pažadus

    Liepos 7 dieną Ankaroje prasidėjęs NATO viršūnių susitikimas tapo testu, kiek Aljanso narės iš tikrųjų pasirengusios didinti gynybos finansavimą ir prisiimti didesnę atsakomybę Europoje. Darbotvarkėje dominuoja ne tik atgrasymas nuo Rusijos, bet ir vis labiau juntamas JAV spaudimas europiečiams daugiau investuoti į savo saugumą.

    Susitikimą lydi gynybos pramonės forumas, kuriame numatyta daug dvišalių pokalbių ir naujų susitarimų. Tai signalizuoja, kad sprendimai bus vertinami ne vien politiniais pareiškimais, bet ir realiais įsipareigojimais dėl gamybos, tiekimo grandinių bei ilgalaikių užsakymų.

    JAV tonas europiečiams griežtėja

    Pastaraisiais metais Vašingtonas vis aiškiau kartoja, kad Europos saugumas turi būti užtikrinamas didesniu pačių europiečių indėliu. Tai reiškia ne vien didesnes gynybos išlaidas, bet ir greitesnį pajėgumų stiprinimą, kad Europoje būtų daugiau pasirengusių pajėgų, oro gynybos, artilerijos, šaudmenų ir logistikos.

    Šiame kontekste Ukrainos karas išlieka esminis fonas, tačiau kai kurių sostinių akyse jis tampa ir lakmuso popierėliu, ar Europa gali išlaikyti nuoseklią paramą ilgą laiką. Tuo pat metu JAV vis dažniau akcentuoja, kad sprendimų ir finansinės naštos centras turi slinkti į Europos pusę.

    Ukraina darbotvarkėje, bet ne centre

    Vienas ryškesnių ženklų šiame susitikime yra tai, kad Ukrainos prezidentas neįtrauktas į pagrindines lyderių diskusijas taip, kaip ankstesniuose NATO susitikimuose. Tai stiprina įspūdį, kad kai kurios Aljanso šalys siekia išlaikyti formalų paramos tęstinumą, bet tuo pačiu mažina politinį šios temos svorį pagrindinėje darbotvarkėje.

    „JAV požiūriu, karas Ukrainoje vis labiau laikomas klausimu, kurį pirmiausia turi spręsti Europa“, – sakė vienas NATO diplomatinių sluoksnių atstovas, apibendrindamas nuotaikas prieš susitikimą.

    5 proc. tikslas ir kas jau pirmauja

    Ankstesniuose susitarimuose sąjungininkės buvo raginamos artėti prie ambicingesnio gynybos finansavimo lygio, o šįkart tikimasi konkretesnių planų, kaip tai bus pasiekta per artimiausią dešimtmetį. Diskusijose akcentuojama, kad didesnės išlaidos turi virsti realiais pajėgumais, o ne vien apskaitiniais pokyčiais.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, Lenkija išlieka viena ryškiausių lyderių Europoje pagal gynybos išlaidų dalį nuo bendrojo vidaus produkto. Aukštas finansavimo lygis tampa argumentu Lenkijai diskusijose apie naštos pasidalijimą ir Aljanso planus Rytų flange.

    Tuo pat metu kai kurios didžiosios Europos ekonomikos didina išlaidas nuosaikiau, o skirtumai tarp šalių kelia įtampą, kai kalbama apie bendrą atgrasymo patikimumą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš susitikimą pabrėžė, kad Aljansui reikia „aiškių, konkrečių ir patikimų“ planų, kurie parodytų, kaip šalys įgyvendins įsipareigojimus.

    Galutinė susitikimo deklaracija turėtų būti paskelbta liepos 8 dieną. Joje, tikėtina, bus aiškiau įvardyta, kad Europos sąjungininkės privalės prisiimti gerokai didesnę atsakomybę už gynybą ir atgrasymą savo žemyne, o tai lems tiek politinius sprendimus, tiek milijardines investicijas į gynybos pramonę.

  • Mokslininkai apie Europos karščius: be klimato kaitos tokia kaitra būtų beveik neįmanoma

    Vakarų Europą apėmusi rekordinė karščio banga, pasak mokslininkų, be klimato kaitos būtų buvusi beveik neįmanoma. World Weather Attribution (WWA) tyrėjų vertinimu, dabartinės itin šiltos naktys regione tapo maždaug 100 kartų labiau tikėtinos nei prieš du dešimtmečius.

    WWA analizėje pabrėžiama, kad per kelis dešimtmečius šylantis klimatas pakeitė karščio bangų „foną“, todėl ekstremalios temperatūros pasiekiamos lengviau ir kartojasi dažniau. Skaičiuojama, kad panaši kaitra, kokia fiksuojama dabar, 1976 metų birželį būtų buvusi apie 3,5 laipsnio Celsijaus žemesnė.

    Šilumos poveikis jaučiamas ne tik dieną: ekstremaliai šiltos naktys ypač didina sveikatos riziką, nes organizmas nebeatsigauna po dienos karščio. Kai kuriose Prancūzijos vietovėse daugiau nei savaitę naktimis laikėsi aukštesnė nei 20 laipsnių Celsijaus temperatūra, o atskiromis naktimis minimali temperatūra priartėjo prie 30 laipsnių Celsijaus.

    Analizėje taip pat įvertintas šiluminis stresas, kai žmogaus kūnas nebesugeba pakankamai atvėsti prakaituodamas. Iš daugiau nei 800 Europos miestų apie 45 proc. jau patyrė arba, prognozuojama, patirs didžiausius šiluminio streso lygius birželio pabaigoje.

    Ilgalaikė tendencija atitinka tarptautinių institucijų skelbiamus duomenis: Pasaulio meteorologijos organizacija nurodo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, daugiausia iš anglies, naftos ir dujų deginimo, pakėlė pasaulio vidutinę temperatūrą maždaug 1,4 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio XIX amžiaus lygio.

    „Šiuo metu darome per mažai, kad sulėtintume globalų atšilimą. Todėl, jam tęsiantis, reikia tikėtis, kad rekordai bus mušami vis dažniau“, – sakė Londono Imperijos koledžo ekstremalių reiškinių tyrėja Claire Barnes, viena iš WWA analizės bendraautorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausi karščio bangų padariniai sveikatai dažnai išryškėja ne iš karto. WWA primena mokslinius vertinimus, jog 2022 metų vasarą per karščio bangų seriją Europoje galėjo mirti daugiau kaip 60 000 žmonių dėl su karščiu susijusių priežasčių.

    WWA taip pat pažymi, kad šį kartą stiprios kaitros Europoje nepaaiškina El Ninjo reiškinys, paprastai didinantis pasaulines temperatūras. Tai sustiprina išvadą, kad pagrindinis veiksnys, didinantis tokių ekstremumų tikimybę, yra ilgalaikis klimato šiltėjimas.

  • Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Universitetinis diplomas dažnai laikomas saugiausia investicija į karjerą, tačiau Europos darbo rinkoje jo vertė labai priklauso nuo šalies. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad kai kuriose valstybėse aukštąjį išsilavinimą turinčių 25–54 metų žmonių nedarbas yra beveik nulinis, o kitur jis išlieka vienas didžiausių regione.

    Mažiausi rodikliai fiksuojami Vidurio ir Rytų Europoje. Rumunijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų nedarbas nesiekia 1,5 proc., todėl diplomas čia realiai tampa stipriu konkurenciniu pranašumu.

    Kita Europos pusė atrodo gerokai sudėtingiau. Šiaurės Makedonijoje, Turkijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų nedarbas siekia apie 7 proc., o Europos Sąjungoje aukščiausias rodiklis išlieka Graikijoje, kur jis artėja prie 6 proc.

    Didžiosiose Vakarų Europos ekonomikose situacija taip pat nevienoda. Prancūzijoje naujausių absolventų nedarbas siekia apie 4,7 proc., Ispanijoje apie 5,7 proc., kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra apie 3,6 proc., o Italijoje ir Vokietijoje rodikliai laikosi ties maždaug 3 proc.

    Bendras nedarbas: Ispanija išsiskiria

    Vertinant bendrą 25–54 metų gyventojų nedarbą, Ispanija išlieka prasčiausioje Europos Sąjungos pozicijoje. Nors šalies ekonomika minima tarp sparčiausiai augančių, nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje viršija 9 proc.

    Palyginimui, Serbijoje nedarbas siekia apie 8,7 proc., Turkijoje apie 7,5 proc., o Europos Sąjungos vidurkis yra apie 5,4 proc. Italija ir Prancūzija taip pat viršija šį vidurkį, atitinkamai apie 6,6 proc. ir 6,1 proc.

    Žemiausi bendro nedarbo rodikliai fiksuojami Čekijoje, Maltoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose, kur jis išlieka žemiau 3 proc. Vokietijoje nedarbas taip pat nėra aukštas ir nesiekia 4 proc., tačiau skirtumai tarp šalių rodo, kad vien ekonomikos dydis neapsaugo nuo darbo rinkos įtampos.

    Jaunimas be darbo ir studijų

    Eurostatas taip pat vertina NEET rodiklį, apimantį 15–29 metų jaunuolius, kurie nesimoko, nedirba ir nesitreniruoja. Europos Sąjungoje tokių jaunuolių yra daugiau nei vienas iš dešimties, o vidurkis siekia apie 11 proc.

    Skirtumai tarp šalių dideli: Nyderlanduose rodiklis siekia apie 5 proc., o Rumunijoje išauga iki maždaug 19 proc. Virš Europos Sąjungos vidurkio yra 10 valstybių, o aukščiausi rodikliai, be Rumunijos, fiksuojami Italijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje, kur daugiau nei 13 proc. jaunimo lieka už švietimo ir darbo sistemos ribų.

    Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos vidurkis sumažėjo daugiau nei 4 procentiniais punktais. Ryškiausi NEET mažėjimai stebimi Italijoje ir Graikijoje, tačiau dalyje vokiškai kalbančių šalių tendencijos priešingos: Vokietijoje, Liuksemburge ir Austrijoje rodikliai šiek tiek paaugo.

    Duomenys rodo, kad vieno aiškaus NEET profilio nėra: skirtumai tarp vyrų ir moterų nedideli, o merginos šiek tiek dažniau patenka į šią grupę. Taip pat ryškios atskirties tarp didmiesčių, priemiesčių ir kaimo nėra, nors kaimo vietovėse rodiklis paprastai būna kiek didesnis.

  • 1977-ųjų atradimas Galapagų gelmėse: kaip hidroterminiai šaltiniai pakeitė požiūrį į gyvybę

    1977 metais JAV jūrų geologų komanda prie Galapagų rifto Ramiajame vandenyne nusileido į maždaug 2 500 metrų gylį ir aptiko tai, ko tuo metu beveik niekas nesitikėjo: klestinčią gyvybę visiškoje tamsoje. Ekspedicija buvo planuota kaip geologinė, todėl laive net nebuvo biologų.

    Tyrėjai ieškojo hidroterminės veiklos požymių, nes vandens temperatūros matavimai rodė, kad iš jūros dugno gali kilti šiltesnės srovės. Tačiau išryškinus nuotraukas, vietoje „tuščio“ dugno pasirodė didelių baltų moliuskų sankaupos ir kitos gyvybės židiniai.

    Nusileidę arčiau, mokslininkai pamatė tankius maždaug 30 centimetrų ilgio moliuskų telkinius, midijų laukus, aklų baltų krabų judėjimą tarp jų, pavienes aktinijas ir žuvis. Ypatingą įspūdį paliko aukšti balti vamzdeliai, kuriuose gyveno kirmėlės su ryškiai raudonais plunksniškais audiniais.

    Vėlesni tyrimai parodė, kad hidroterminių šaltinių vanduo buvo prisotintas sieros vandenilio. Tai tapo raktu paaiškinant, kaip tokios ekosistemos gali egzistuoti ten, kur nepasiekia saulės šviesa.

    Paaiškėjo, kad čia pagrindą maisto grandinei sudaro ne fotosintezė, o chemosintezė. Chemoautotrofinės bakterijos oksiduoja sieros vandenilį ir iš šios cheminės reakcijos gaunamą energiją naudoja organinėms medžiagoms sintetinti iš anglies dioksido ir vandens.

    Tai reiškia, kad ekosistema remiasi chemine energija, o ne šviesa, todėl gali veikti visiškoje tamsoje. Būtent šis principas ir pakeitė biologijos vadovėliuose ilgai dominavusią nuostatą, kad beveik visa sudėtinga gyvybė Žemėje galų gale priklauso nuo Saulės.

    Dar vienas lūžis įvyko tada, kai mokslininkai ėmė aiškintis, kaip iš chemosintetinių bakterijų „produkto“ maitinasi didesni gyvūnai. 1981 metais buvo aprašytas mechanizmas, paaiškinęs, kodėl kai kurie vamzdiniai kirminai išvis neturi burnos ir virškinamojo trakto.

    Buvo nustatyta, kad jų kūne yra specialus organas, vadinamas trofosoma, kuriame gyvena simbiotinės chemosintetinės bakterijos. Kirminai aprūpina bakterijas sieros vandeniliu ir deguonimi iš aplinkinio vandens, o mainais gauna bakterijų pagamintų organinių junginių.

    Vėliau panašūs simbiozės modeliai aprašyti ir kitoms hidroterminių šaltinių rūšims, įskaitant kai kuriuos moliuskus ir midijas. Tai parodė, kad chemosinteze paremti santykiai gali kurti stabilias, įvairias bendrijas, o ne būti trumpalaikė išimtis.

    Galapagų rifto atradimas laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus pabaigos biologijos įvykių, nes įrodė, kad Žemėje egzistuoja autonomiškos ekosistemos, galinčios ilgai gyvuoti be saulės šviesos. Tai išplėtė ir mokslinį supratimą apie ribines sąlygas, kuriose gali egzistuoti gyvybė.

    Ši idėja tapo svarbi ir astrobiologijai, nes paskatino svarstyti, ar panašios chemosinteze paremtos ekosistemos galėtų egzistuoti po ledu esančiuose vandenynuose, pavyzdžiui, Jupiterio palydove Europoje ar Saturno palydove Encelade. Jei ten yra skysto vandens, energijos šaltinių ir reikalingų cheminių medžiagų, teorinis „scenarijus“ gyvybei nebėra vien tik susijęs su žvaigždės šviesa.

    Šiandien hidroterminiai šaltiniai tebėra aktyviai tiriami: mokslininkai ieško naujų rūšių, analizuoja ekstremalioms sąlygoms prisitaikiusių organizmų biologiją ir vertina, kaip tokios bendrijos veikia anglies bei sieros apytaką vandenynuose. 1977 metų radinys tapo atskaitos tašku, parodžiusiu, kad gyvybė gali būti kur kas išradingesnė, nei buvo manoma.

  • Karščio banga užklupo Europą: iki 40 laipsnių, skelbiami raudoni pavojingumo lygiai

    Didelę Europos dalį užklupo ankstyva ir intensyvi karščio banga, kai kai kur temperatūra artėja prie 40 laipsnių. Dalis valstybių paskelbė aukščiausio lygio perspėjimus, o didmiesčiuose ir turistų pamėgtose vietose gyventojai raginami riboti veiklą lauke.

    Karščiai sustiprėjo apie vasaros saulėgrįžą, kuri paprastai žymi karščiausio sezono pradžią Šiaurės pusrutulyje. Meteorologai įspėja, kad tokie epizodai vis dažniau prasideda anksčiau ir trunka ilgiau, todėl didėja rizika sveikatai ir infrastruktūrai.

    Sinoptikai situaciją sieja su į šiaurę iš Sacharos slenkančia karšto oro mase, kurią palaiko stipri aukšto slėgio sistema, dažnai vadinama afrikiniu anticiklonu. Tokios sąlygos sukuria vadinamąjį šilumos kupolą, kai karštas oras tarsi „užrakinamas“ virš regiono ir diena po dienos temperatūra kyla.

    Ilgesnį laiką trunkant aukštai temperatūrai, ypač pavojingos tampa naktys, kai oras menkai atvėsta. Tuomet organizmas prasčiau atsistato, o šilumos streso rizika didėja net ir tiems, kurie dieną stengiasi vengti saulės.

    Italijoje dalyje miestų buvo paskelbtas raudonas pavojingumo lygis, įspėjantis apie didelę riziką sveikatai. Tokie perspėjimai paprastai reiškia, kad karštis gali paveikti ne tik vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergančius žmones, bet ir sveikus gyventojus, ypač dirbančius lauke.

    Karščių pikas juntamas ir turistiniuose centruose, kur žmonės ieško pavėsio, planuoja maršrutus ankstyvomis ryto valandomis arba vakare. Kai kur situaciją komplikuoja ir transporto sistemos, nes karštis didina gedimų tikimybę bei apkrauna miestų infrastruktūrą.

    „Apsirengiau visiškai baltai, nes labai karšta, ir kur tik einu, visada pasiimu mažą elektrinį ventiliatorių“, – sakė Madride viešinti 22 metų inžinierė iš Majamio.

    Ispanijoje meteorologijos tarnyba AEMET skelbė raudonus ir oranžinius perspėjimus keliuose regionuose, nurodydama, kad dalyje Pirėnų pusiasalio ir Maljorkoje temperatūra gali viršyti 39–40 laipsnių. Taip pat buvo pranešta, kad karščiai gali užsitęsti bent iki savaitės vidurio.

    Vokietijoje vietomis fiksuota iki 38 laipsnių, o meteorologai papildomai perspėjo apie smarkias perkūnijas. Tokios situacijos dažnos karščio bangų metu, kai įkaitęs oras vėliau sukuria sąlygas staigioms liūtims, stipriam vėjui ar krušai.

    Karščio banga smogia ne tik žmonėms. Gelbėtojai ir laukinių gyvūnų priežiūros centrai kai kuriose šalyse praneša apie šilumos streso atvejus, kai nusilpę paukščiai ir smulkūs žinduoliai atsiduria prieglaudose.

    Belgijoje netoli Namūro veikiantis centras nurodė per kelias dienas priėmęs apie 150 gyvūnų, nukentėjusių nuo karščio. Specialistai aiškina, kad jaunikliai lizduose kartais nebeištveria kaitros ir bando iššokti anksčiau laiko, taip patirdami papildomą pavojų.

    Mokslininkai ir meteorologijos tarnybos pabrėžia bendrą tendenciją: dėl klimato kaitos karščio bangos Europoje tampa dažnesnės, ilgesnės ir intensyvesnės. Tai reiškia, kad ankstyvos vasaros karščiai gali tapti ne išimtimi, o vis labiau įprasta sezono dalimi.

    Institucijos ragina sekti oficialius perspėjimus, gerti pakankamai vandens, vengti tiesioginės saulės per didžiausią kaitrą ir pasirūpinti pažeidžiamais žmonėmis bei gyvūnais. Ypač svarbu įvertinti riziką miestuose, kur asfaltas ir pastatai didina vadinamąjį šilumos salos efektą.