CP v2

Tag: Europa

  • 5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    Pasaulyje veikiančių pramoninių robotų skaičius pernai išaugo 9 proc. ir pasiekė apie 5,08 mln. vienetų. Tai didžiausias kada nors fiksuotas rodiklis, nurodoma Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) metinėje „World Robotics“ ataskaitoje.

    IFR duomenimis, naujų robotų diegimas taip pat šoktelėjo: per metus instaliacijos padidėjo 11 proc. ir pirmą kartą viršijo 600 000 ribą, pasiekdamos 603 000 vienetų. Organizacija pabrėžia, kad pramoninė automatizacija įgauna pagreitį, o augimo epicentras ir toliau išlieka Azijoje.

    „Pramoninė automatizacija juda didžiuliu greičiu, o penkių milijonų veikiančių robotų riba reiškia daugiau nei dvigubą augimą per septynerius metus. Stipriausias augimas vyksta Azijoje, po to Amerikoje, o Europa juda lėčiau“, – sakė IFR prezidentė Jane Heffner.

    Europa automatizaciją didina atsargiau

    Europoje robotų plėtra, lyginant su Azija, pastaraisiais metais atrodo atsargesnė. Europos Sąjungoje veikiančių robotų parkas 2025 metais pirmą kartą peržengė 700 000 ribą ir pasiekė 712 000, tai sudaro apie 84 proc. visų Europoje veikiančių robotų.

    Vis dėlto naujų diegimų tempas sulėtėjo: ES naujų instaliacijų skaičius 2025 metais smuko 11 proc. iki 60 500 vienetų. IFR skaičiuoja, kad penkerių metų vidutinis metinis augimas regione siekia apie 3 proc., kai kitur diegimas spartėja.

    Didžiausia ES rinka išlieka Vokietija, jai tenka apie 41 proc. visų instaliacijų bloke. Tačiau ir čia skaičiai traukėsi: įdiegta mažiau nei 25 000 robotų, o paklausą silpnino automobilių pramonės investicijų mažėjimas.

    Tuo metu Kinija dar labiau padidino persvarą: per metus įdiegė 354 000 robotų, tai yra 20 proc. daugiau nei anksčiau, ir dabar sudaro apie 59 proc. pasaulinių diegimų. JAV, IFR vertinimu, aplenkė Japoniją ir tapo antra didžiausia rinka pagal metines instaliacijas, įdiegusi beveik 38 500 robotų, arba 12 proc. daugiau.

    Humanoidai kol kas lieka niša

    Nors viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia humanoidiniai robotai, jų realus mastas kol kas gerokai mažesnis nei tradicinių pramoninių sprendimų. IFR atskirame vertinime pirmą kartą suskaičiavo, kad pernai pasaulyje pramoniniams ir profesiniams tikslams parduota apie 7 000 humanoidų.

    Federacija akcentuoja, kad dalis šių pirkimų susiję ne su kasdieniu darbu gamyboje, o su duomenų rinkimu ir mokymu DI modeliams. Automobilių gamintojų bandymai dažnai apsiriboja mažomis pilotinėmis partijomis, kai vienu metu išbandoma mažiau nei dešimt įrenginių.

    Rinkos lūkesčiai vis dėlto išlieka ambicingi: „Bank of America“ prognozuoja apie 90 000 humanoidų pristatymų šiemet ir apie 1,2 mln. iki 2030 metų. Tačiau dabartiniai pardavimų mastai rodo ryškų atotrūkį tarp prognozių ir šiandienos realybės.

    Finansų rinkose ši įtampa taip pat pastebima. Žiniasklaidoje cituojamas „Hyundai“ vadovas yra užsiminęs, kad „Boston Dynamics“ artimiausiu metu greičiausiai nesieks akcijų platinimo, nes humanoidinis robotas „Atlas“ dar neįdiegtas masiškai, o bendrovė išlieka nuostolinga.

    Kinijoje, remiantis viešai skelbiama informacija, reguliuotojai neformaliai pristabdė humanoidų srities pirminių akcijų platinimų bangą po to, kai robotų gamintojos „Unitree“ akcijos debiuto metu buvo šokusios daugiau nei penkis kartus, bet vėliau nuo piko atpigo apie 55 proc. ir sunkiai atsitiesė.

    „Tai bus sunkiausias produktas, kurį kada nors bandėme išplėsti masinėje gamyboje, nes robote viskas yra nauja. Tiesiog nėra tiekimo grandinės“, – sakė Elonas Muskas.

    Kur slypi didžiausia grąža?

    Konsultacijų bendrovė „Arthur D. Little“ šiemet paskelbtoje analizėje pabrėžia, kad didžiausia ekonominė vertė greičiausiai bus sukurta ne humanoidų formoje, o specializuotuose sprendimuose. Jos vertinimu, dėmesį pritrauks humanoidai, tačiau vertę pasiims specializuoti fiziniai DI sprendimai, pritaikyti konkrečioms užduotims.

    Ataskaitoje platesnė rinka, apimanti įvairias sistemas, galinčias suvokti aplinką ir atlikti veiksmus realiame pasaulyje, vertinama maždaug 15,8 mlrd. eurų šiandien. Iš jų humanoidams priskiriama tik apie 1,8–2,6 mlrd. eurų, o visas segmentas iki 2030 metų galėtų išaugti iki maždaug 52,7–87,9 mlrd. eurų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad dalis humanoidų demonstracijų būna surežisuotos arba paremtos nuotoliniu žmogaus valdymu, o realūs scenarijai reikalauja patikimos autonomijos ir žmogaus lygio miklumo. Ne mažiau svarbūs lieka atsakomybės, draudimo ir saugos klausimai, ypač kai robotai dirba greta žmonių.

    Praktinė vertė, anot ekspertų, šiuo metu aiškiausiai matoma struktūruotose aplinkose, tokiose kaip gamyklos ir sandėliai. Čia greičiau plečiasi ratiniai robotai ir stacionarios robotų rankos, nes jie pigesni, paprasčiau pritaikomi konkrečioms užduotims ir lengviau integruojami į esamas gamybos linijas.

    IFR apibendrina, kad šių metų robotikos istorija pirmiausia yra ne apie humanoidų proveržį, o apie nuoseklų, didėjantį pramoninių robotų skaičių, kurie jau šiandien realiai kuria produktyvumą. Humanoidai, nepaisant didelio ažiotažo, dažniausiai vis dar lieka prototipų ir pilotinių bandymų stadijoje.

  • Ar Rusija puls Europą? Putinas tikina dėl puolimo, bet Baltijos šalims meta naujus kaltinimus

    Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva neplanuoja jokių karinių veiksmų prieš Europą. Šiuos žodžius jis išsakė viešai, reaguodamas į dalies Europos valstybių nuogąstavimus, jog Rusija esą ruošiasi platesnio masto konfliktui.

    Putinas teigė, kad Europoje esą skleidžiamos prielaidos apie galimą Rusijos puolimą, o tai, jo vertinimu, tampa argumentu didinti gynybos pasirengimą. Tuo pat metu Kremliaus vadovas bandė atmesti tokius nuogąstavimus, tvirtindamas, jog agresyvių planų prieš Europą nėra.

    „Noriu dar kartą pabrėžti: mes nesirengiame jokiems kariniams veiksmams prieš Europą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Putino žinutė Baltijos šalims

    Kartu Rusijos prezidentas vėl grįžo prie Baltijos šalių temos ir apkaltino jas rusakalbių gyventojų teisių pažeidimais. Putinas tikino, kad Maskva į tai esą reaguoja „humanitarinėje srityje“, tačiau konkrečių priemonių ar faktų, kuriais remiantis formuluojami kaltinimai, jis nepateikė.

    Tokie pareiškimai dera su pastarųjų metų Kremliaus retorika, kai kaimyninių valstybių vidaus politikos klausimai pristatomi kaip Rusijos „interesų“ zona. Vakarų šalys ne kartą atkreipė dėmesį, kad ši komunikacija dažnai naudojama informaciniam spaudimui ir bandymams pateisinti agresyvią užsienio politiką.

    Taika Ukrainoje ir grasinimai dėl „atsako“

    Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, Putinas pareiškė, kad taikos susitarimas išlieka galima išeitis, tačiau esą pirmiausia reikia įvertinti, kas atitinka Rusijos interesus. Jis taip pat užsiminė apie Ukrainos atakas Rusijos teritorijoje ir teigė, jog Maskva svarsto, kokių veiksmų imtis atsakant.

    Be to, Rusijos vadovas apkaltino Ukrainą provokacijomis, nukreiptomis į rusų rinkimų infrastruktūrą, ir perspėjo apie „ilgalaikę reakciją“. Tokie pareiškimai atspindi nuoseklią Kremliaus komunikaciją, kurioje Ukrainos veiksmai pateikiami kaip pretekstas eskaluoti spaudimą ir tęsti karinę kampaniją.

    Pastaraisiais mėnesiais tarptautinės pastangos atgaivinti derybas dėl karo pabaigos stringa, o fronto linijose tęsiasi intensyvūs smūgiai. Europos valstybės, didindamos gynybos finansavimą ir stiprindamos rytinį NATO flangą, pabrėžia, kad realų saugumo vertinimą lemia ne Kremliaus pareiškimai, o Rusijos veiksmai Ukrainoje ir regione.

  • Europos startuolių investicijų savaitė: kokias finansavimo sumas pritraukė sparčiausiai augę vardai

    Europos startuolių ekosistemoje finansavimo sandoriai išlieka vienu tiksliausių rinkos termometrų: jie parodo, kurios sritys investuotojams atrodo perspektyviausios ir kur krypsta kapitalas. Vis dėlto vienos savaitės „apvalga“ ne visada atspindi visą vaizdą, nes dalis susitarimų viešinami pavėluotai arba atskleidžiamos tik bendros sumos.

    2026 metų rugsėjo viduryje Europos rizikos kapitalo rinka tęsė atsargaus optimizmo fazę, kai prioritetas teikiamas aiškiam pajamų augimui, efektyvesnėms sąnaudoms ir realiai veikiančiai technologijai. Lyginant su 2021–2022 metų piku, investuotojai dažniau renkasi mažesnius, bet struktūriškai tvirtesnius etapus, o vertinimai paprastai būna nuosaikesni.

    Kas lemia, ar sandoris įvyksta?

    Pastaraisiais metais Europoje sustiprėjo keli kriterijai, kurie vis dažniau nulemia sprendimą investuoti. Vienas svarbiausių yra produkto atitikimas rinkai ir pardavimų prognozuojamumas, ypač verslas verslui segmente, kur investuotojai tikisi matyti ilgalaikes sutartis ir mažesnį klientų kaitos rodiklį.

    Ne mažiau reikšmingas tapo ir pelningumo kelias: net jei įmonė dar auga, iš jos dažniau reikalaujama aiškaus plano, kaip bus mažinami nuostoliai ir per kiek laiko pasiekiamas teigiamas pinigų srautas. Dėl to dalis komandos plėtros ar agresyvaus marketingo strategijų atidedamos, o daugiau dėmesio skiriama produktui ir pardavimų efektyvumui.

    Kokios sritys šiuo metu traukia kapitalą?

    Europos rinkoje ryškėja keli nuosekliai finansuojami segmentai: kibernetinis saugumas, duomenų infrastruktūra, finansinės technologijos ir gynybos bei dvejopos paskirties sprendimai. Taip pat išlieka stipri paklausa sveikatos technologijoms, ypač ten, kur sprendimai padeda mažinti sistemos kaštus ir gerinti prieinamumą.

    Didelė dalis naujų sandorių vienaip ar kitaip susiję su DI, tačiau investuotojai vis dažniau tikrina, ar tai nėra vien marketingo etiketė. Vertinamas realus pritaikymas, duomenų kokybė, atitikimas reguliavimui ir tai, ar technologija iš tiesų suteikia konkurencinį pranašumą, o ne tik padidina išlaidas.

    Ką reiškia savaitinės apžvalgos skaitytojams?

    Savaitinės finansavimo naujienų suvestinės padeda greitai pamatyti, kurios šalys ir miestai išlieka aktyviausi, o taip pat leidžia sekti, kokio dydžio raundai dominuoja rinkoje. Tačiau jos ne visada atskleidžia visą sandorio struktūrą: dalis finansavimo gali būti įsipareigojimai, etapais išmokamos sumos ar kredito linijos.

    Rinkai toliau normalizuojantis, tikėtina, kad viešai skelbiamų raundų skaičius išliks stabilus, o didžiausi sandoriai dažniau atiteks įmonėms, kurios jau turi aiškų klientų portfelį ir tarptautinės plėtros istoriją. Tuo pat metu ankstyvos stadijos komandos gali laimėti, jei sugeba įrodyti, kad jų sprendimas kuria apčiuopiamą vertę ir gali augti efektyviai.

  • Gražiausi pasaulio viešbučiai: 1 vieta atiteko Airijai, Europoje – net 11 įspūdingų adresų

    Gražiausi pasaulio viešbučiai: 1 vieta atiteko Airijai, Europoje – net 11 įspūdingų adresų

    Reitingas, kurį kuria estetika

    Socialiniai tinklai pakeitė tai, kaip renkamės keliones: vis dažniau sprendimą lemia ne tik vieta ar kaina, bet ir tai, kaip viešbutis atrodo nuotraukose. Dėl to viešbučių dizainas, architektūra ir interjeras tapo atskiru kelionių kriterijumi, o estetiškos erdvės šiandien konkuruoja dėmesiu su pačiomis kryptimis.

    Naujausiame „Time Out“ sudarytame gražiausių pasaulio viešbučių sąraše atrinktos 33 išskirtinės vietos, kurias vertino leidinio viešbučių ekspertai. Iš jų 11 yra Europoje, o pirmą vietą laimėjęs viešbutis įtvirtino aiškią tendenciją: keliautojai vis labiau vertina istoriją, autentiškumą ir vizualinę dramą.

    Pirmoje vietoje – Ashford Castle

    Gražiausiu viešbučiu pasaulyje reitinge įvardytas Ashford Castle Airijoje. Pilies istorija siekia daugiau nei 800 metų, o skirtingais laikotarpiais ji buvo siejama ir su garsiąja Guinness šeima, todėl vieta turi ir kultūrinio paveldo, ir prabangos simbolio reputaciją.

    Šiandien čia veikia penkių žvaigždučių viešbutis su 83 kambariais ir liukso numeriais, dalis jų atsiveria į Corrib ežerą. Reitinge išskirtas ryškus interjero charakteris, kuriame spalvos ir detalės sąmoningai kuriamos taip, kad atostogos atrodytų įspūdingai ne tik gyvai, bet ir kadruose.

    Vienu stipriausių akcentų įvardijamas SPA kompleksas ir poilsio baseinas, įrengtas bronzinėje oranžerijoje. Tas derinys, kai istorinis pastatas sujungiamas su šiuolaikine gerove, šiandien laikomas vienu svarbiausių prabangaus svetingumo standartų.

    Europa dominuoja dešimtuke

    Reitingo viršuje ryškiai matyti Europos svoris: maždaug pusė geriausiųjų dešimtuko viešbučių įsikūrę šiame žemyne. Sąraše telpa labai skirtingos kryptys ir stiliai, nuo renesanso rūmų iki brutalizmo architektūros, kuri pastaraisiais metais vėl sugrįžo į kelionių madą kaip vizualiai išskirtinė patirtis.

    Trečią vietą užėmė Four Seasons Hotel Firenze Florencijoje, turintis 121 kambarį ir liukso numerį. Viešbutis įrengtas istoriniuose rūmuose, o vienu svarbiausių jo privalumų laikomas didelis privatus sodas, išskiriantis šią vietą tankiai užstatytame mieste.

    Tarp išskirtų Europos viešbučių minima ir „The Ritz-Carlton Abama“ Tenerifėje, pagirtas už žaismingą architektūrą ir spalvinį identitetą. Į dešimtuką pateko ir ION Adventure Hotel Islandijoje, išnaudojantis brutalistinę estetiką bei dramatišką kraštovaizdį.

    Dar vienas sąraše ryškėjantis pavyzdys – The Phoenicia Valetoje Maltoje, siejamas su itin elegantiška atmosfera ir išskirtine baseino erdve. Greta jų sąraše minimi ir kiti Europoje esantys viešbučiai, tarp jų 1 Hotel Mayfair Londone, Le Pavillon de La Reine Paryžiuje, Gleneagles Škotijoje, Villa Igiea Palerme, Mandarin Oriental Conservatorium Amsterdame bei Hospes Infante Sagres Porte.

    Kodėl gražūs viešbučiai tapo atskira kelionės priežastimi?

    Kelionių rinkoje ryškėja poslinkis nuo vien tik nakvynės prie vadinamosios patirties: viešbutis vis dažniau suvokiamas kaip kelionės ašis, o ne fonas. Dėl to investuojama į išskirtinį dizainą, apšvietimą, detales, kurios formuoja atpažįstamą vaizdą ir didina matomumą socialiniuose tinkluose.

    Kartu plečiasi ir kokybės lūkesčiai: keliautojai nori, kad estetika eitų kartu su patogumu, tvarumo sprendimais ir realia paslauga. Todėl tokie sąrašai, nors ir subjektyvūs, tampa naudingu orientyru planuojant keliones tiems, kuriems svarbi ne tik kryptis, bet ir vizualiai įsimenanti vieta apsistoti.

  • „Volkswagen“ nustebino: „ID. Buzz“ virto elektriniu kemperiu, amerikiečių laukia 2027 metais

    „Volkswagen“ nustebino: „ID. Buzz“ virto elektriniu kemperiu, amerikiečių laukia 2027 metais

    Elektrinis „California“ šeimos startas

    „Volkswagen“ pristatė pirmąjį elektrinį savo „California“ kemperių serijos modelį – „ID. California Cruise“, sukurtą „ID. Buzz“ pagrindu. Naujiena pirmiausia skirta Europai, kur numatytos ir trumpos, ir ilgos bazės versijos.

    Gamintojas šį modelį pozicionuoja kaip lengvą, savaitgalio išvykoms pritaikytą kemperį, o ne pilnai įrengtą namą ant ratų. Dėl to dalis tradicinių „California“ sprendimų čia sąmoningai palikti už borto.

    Ką gaus pirkėjai Europoje

    Ryškiausias „ID. California Cruise“ akcentas – maždaug 2 metrų ilgio lovos platforma su sulankstomu čiužiniu, įrengiama virš galinių sėdynių. Taip pat numatytos priekinio lango vėdinimo įdėklai ir visų langų užtemdymo užuolaidėlės.

    Modelis turi specialius „California“ ir „Cruise“ žymėjimus, o įrangoje numatytas ir vadinamasis „California“ režimas. Jis leidžia stovint ilgiau naudoti salono apšvietimą, šildymą ar kondicionavimą bei įkrauti įrenginius, kai automobilis naudojamas nakvynei.

    „Naujas režimas pritaiko automobilio vidaus ir išorės funkcijas nakvynei, kad transporto priemonę būtų patogu naudoti per naktį“, – teigia „Volkswagen“.

    Elektra stovyklavietėje ir ko čia nėra

    „Volkswagen“ akcentuoja ir „vehicle-to-load“ galimybę, kuri leidžia maitinti išorinius prietaisus per adapterį, jungiamą prie įkrovimo lizdo. Maksimali galia siekia apie 3,6 kW, tad teoriškai galima prijungti, pavyzdžiui, kavos aparatą ar kitą nedidelę buitinę techniką.

    Vis dėlto tai nėra pilnai sukomplektuotas kemperis: ši versija neturi virtuvės, o įranga labiau primena „ID. Buzz“ su stovyklavimui skirtu komplektu. Tradiciniai „California“ modeliai dažnai siūlo iškylantį stogą, virtuvės bloką, pasukamas priekines sėdynes ir integruotas valgymo zonas.

    Europoje „ID. California Cruise“ pardavimų pradžia siejama su artimiausiu laikotarpiu, o pristatymai planuojami 2027 metais. Galutinė kaina kol kas neskelbiama.

    Amerikai ruošiamas panašus variantas

    JAV rinkai „Volkswagen“ taip pat ruošia artimą koncepciją – „ID. Buzz Tourer“, kuris turėtų pasirodyti 2027 metais. Gamintojo aprašyme minimas išlankstomas čiužinys su platforma, langų užuolaidėlės, vėdinimo panelės priekyje, taip pat lauko stalas ir kėdės.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę rinkos tendenciją: pirkėjai vis dažniau ieško universalių elektromobilių, galinčių atlikti ir kasdienio šeimos transporto, ir savaitgalio kelionių vaidmenį. Didėjant greitojo įkrovimo tinklams bei stovyklavimo infrastruktūrai, lengvesnės kemperių versijos tampa patrauklesnės, nors pilnas komfortas dažnai lieka brangesnių, specializuotų modelių teritorijoje.

  • JAV LNG planai Europai: „Sempra“ siekia leidimų milžiniškam Port Arthur terminalui, startas 2034

    Jungtinės Valstijos, pastaraisiais metais tapusios didžiausia suskystintų gamtinių dujų (LNG) eksportuotoja, toliau didina ambicijas Europoje. Energetikos bendrovė „Sempra“ pradėjo leidimų gavimo procesą naujam projektui Port Arthur LNG North Teksase, kuris ateityje galėtų reikšmingai padidinti LNG pasiūlą pasaulyje.

    Pagal projektui pateiktus dokumentus, naujasis terminalas būtų vystomas greta jau plėtojamos Port Arthur LNG infrastruktūros. Skaičiuojama, kad užbaigus planuojamas pajėgumų plėtros fazes, vien šis kompleksas galėtų tapti vienu svarbesnių JAV eksporto taškų, orientuotų į Europos rinką.

    Pajėgumai ir numatomas grafikas

    Port Arthur LNG North koncepcijoje numatyta įrengti keturias dujų skystinimo linijas. Bendra metinė LNG gamyba, priklausomai nuo galutinių sprendimų ir leidimų, galėtų siekti iki maždaug 27 mln. tonų, o tai prilygtų dešimtims milijardų kubinių metrų gamtinių dujų po regazifikacijos.

    Projekte taip pat numatyta saugyklų infrastruktūra ir jūrinė dalis su dviem krovos prieplaukomis, kad LNG būtų galima krauti į tanklaivius. Dokumentuose nurodoma, kad realus eksporto startas galėtų įvykti 2034 metų antroje pusėje, jei procesai vyktų pagal planą.

    Kodėl Europa tampa pagrindiniu taikiniu

    Europos dujų rinka po 2022 metų iš esmės persitvarkė: išaugo LNG vaidmuo, o pirkėjams svarbesni tapo tiekimo saugumas, maršrutų patikimumas ir tiekėjų diversifikacija. JAV tiekėjai Europai turi logistinį pranašumą, nes kelionė tanklaiviu iš Meksikos įlankos uostų iki Europos terminalų paprastai trumpesnė nei iki Azijos.

    Tuo pat metu Viduriniųjų Rytų tiekimo grandines periodiškai veikia geopolitinės rizikos, todėl daliai pirkėjų patrauklesnės tampa alternatyvos iš Atlanto baseino. Dėl to nauji ar plečiami JAV LNG projektai dažnai iš anksto modeliuojami taip, kad geriausiai atitiktų Europos paklausos profilį.

    JAV LNG plėtra ir konkurencija

    „Sempra“ projektas nėra pavienis: JAV vystoma daugiau nei dešimt LNG eksporto plėtros iniciatyvų skirtingose stadijose. Rinka tikisi, kad iki šio dešimtmečio pabaigos JAV eksporto pajėgumai gali ryškiai išaugti, o tai darytų spaudimą kainoms ir stiprintų konkurenciją dėl ilgalaikių tiekimo sutarčių.

    Vis dėlto galutinis poveikis Europai priklausys nuo kelių veiksnių: leidimų ir finansavimo tempo, laivybos kaštų, dujų kainų ciklų bei ES politikos, susijusios su iškastinio kuro vartojimo mažinimu. Dėl to dideli terminalų projektai, net ir turint aiškų strateginį tikslą, dažnai susiduria su ilga įgyvendinimo trajektorija ir didesne komercine rizika.

  • Mars Growth Capital kuria skolų fondą Europai: startuoliams – iki 230 mln. eurų finansavimas

    Bendra MUFG Bank ir „Liquidity Capital“ įmonė Mars Growth Capital paskelbė kurianti du naujus skolų fondus – Japonijai ir Europai. Europai skirtas Mars Europe Fund planuoja suteikti iki maždaug 230 mln. eurų skolinto kapitalo sparčiai augantiems startuoliams.

    Tokio tipo finansavimas dažniausiai patrauklus bendrovėms, kurios nori pritraukti lėšų neatskiesdamos akcininkų dalies, kaip tai nutinka pritraukiant rizikos kapitalą. Skola gali būti naudojama plėtrai, apyvartinėms lėšoms ar įėjimui į naujas rinkas, tačiau kartu reikalauja drausmingo pinigų srautų planavimo.

    Mars Growth Capital veiklą pradėjo 2021 metais, pasitelkdama MUFG Bank tarptautinį tinklą ir patirtį skolinto kapitalo srityje. „Liquidity Capital“ prisideda sprendimais, paremtais DI, kurie automatizuoja kreditavimo vertinimą ir leidžia greičiau priimti sprendimus dėl finansavimo.

    Vienas pastarųjų Mars Growth Capital sandorių Europoje – Ispanijos sveikatos technologijų startuolis „Top Doctors“, pritraukęs apie 8 mln. eurų. Bendrovė vysto platformą, kuri pacientams padeda greičiau pasiekti medicinos specialistus ir valdyti konsultacijas skaitmeniniu būdu.

    Į Europą fondas plečiasi po to, kai, pasak bendrovės, sulaukta didesnio susidomėjimo iš Europos įmonių. Mars Growth Capital teigia sieksianti pasiūlyti ne tik skolos finansavimą, bet ir platesnį MUFG grupės paslaugų spektrą, įskaitant pagalbą ruošiantis viešam akcijų platinimui.

    Mitsubishi UFJ Financial Group yra viena didžiausių pasaulio finansų grupių, įsikūrusi Tokijuje ir veikianti dešimtyse valstybių. „Liquidity Group“, įkurta 2018 metais, vysto technologiją, kuri skolos finansavimo procesą daro greitesnį ir labiau standartizuotą vidutinės bei vėlyvos stadijos įmonėms.

  • Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: naujas Insidious, „Weezer“ sugrįžimas ir parodos

    Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: naujas Insidious, „Weezer“ sugrįžimas ir parodos

    Europa šią savaitę: ką rinktis?

    Po saulės užtemimo dėmesys Europoje krypsta ne į dangų, o į kultūros sceną: galerijos, kino teatrai ir srautinių platformų premjeros siūlo tankią darbotvarkę. Šią savaitę išsiskiria naujas siaubo filmas Insidious, svarbios fotografijos ekspozicijos ir naujas „Weezer“ albumas.

    Pastaraisiais metais kultūros vartojimas Europoje aiškiai pasiskirstė į du polius: gyvus renginius ir turinį namuose. Dėl to žiūrovai vis dažniau planuoja trumpus savaitgalio išvykų maršrutus aplink parodas ar festivalius, o premjeras renkasi pagal tai, ar jos pasiekiamos kine, ar platformose tą pačią savaitę.

    Parodos: fotografija ir klasika naujame kontekste

    Londone šią savaitę dėmesio centre atsiduria Royal Photographic Society tarptautinė fotografijos paroda, pristatanti šiuolaikinės fotografijos spektrą nuo socialinių temų iki vizualinių eksperimentų. Organizatorių atrankoje paprastai dalyvauja tūkstančiai autorių, todėl ekspozicija veikia kaip metinė tendencijų apžvalga, ką fotografija pasakoja apie dabartį.

    Florencijoje tęsiama Marko Rothko kūrybai skirta paroda istoriniame Palazzo Strozzi kontekste. Tokie projektai Europoje vis dažniau remiasi idėja, kad meno patirtį kuria ne tik darbai, bet ir erdvė, todėl klasikinė architektūra naudojama kaip papildomas pasakojimo sluoksnis šiuolaikiniam žiūrovui.

    Kinas ir ekranai: siaubas grįžta į didįjį ekraną

    Kino teatruose pasirodo Insidious: Out of the Further, nauja antgamtinio siaubo franšizės dalis, kuri grįžta prie pagrindinės serijos idėjos: riba tarp realaus pasaulio ir anapusybės yra trapi. Siužeto centre motina, grįžtanti į vaikystės namus ir atrandanti pavojingą gebėjimą, leidžiantį į realybę prasiveržti būtybėms iš dvasinio pasaulio.

    Siaubo žanras pastaruoju metu vėl stiprina pozicijas kino teatruose, nes tai vienas efektyviausių būdų pasiūlyti žiūrovui patirtį, kurios namuose atkartoti sunku. Kūrėjai dažniau remiasi ne vien staigiais išgąsčiais, o atmosferos, garso ir psichologinės įtampos deriniu, kad filmas veiktų kaip kolektyvinis seansas salėje.

    Namų ekranams skirta ir trečiojo sezono kelionių formato laida Conan O’Brien Must Go, kuri grįžta su komiko vizitais pas gerbėjus skirtingose šalyse. Šį kartą žadami epizodai Indijoje, Nyderlanduose, Maroke ir Filipinuose, o laidos stiprybė išlieka improvizacija ir sąmoningai nepatogios situacijos, kurios atskleidžia kasdienę vietos kultūrą.

    Muzika: „Weezer“ ir vėlyvos vasaros nuotaika

    „Weezer“ pristato albumą Weezer (The Gold Album), tęsdami įprotį periodiškai grįžti su aiškiai atpažįstamu, melodijomis paremtu skambesiu. Grupė, aktyvi nuo 1990-ųjų, šįkart flirtuoja su dykumų roko nuotaikomis ir nostalgija, o dainose ryškėja tema apie laiką, brandą ir santykį su praeitimi.

    Nauji įrašai iš veteranų grupių vis dažniau orientuojami į dvi auditorijas vienu metu: klausytojus, užaugusius su ankstyvaisiais hitais, ir jaunesnius, kurie atranda muziką per trumpus vaizdo įrašus ir grojaraščius. Tokia strategija reiškia daugiau vizualinio turinio, aiškesnį singlų pasirinkimą ir albumus, kurie turi skambėti ir kaip naujiena, ir kaip pažįstamas ženklas.

    Jei savaitę norisi suplanuoti paprastai, kryptys aiškios: vieną vakarą skirti naujam siaubo filmui kine, kitą savaitgalio dieną derinti su paroda, o namuose palikti vietos kelionių formato komedijai ir naujam albumui. Tai vienas tų kultūrinių periodų, kai pasirinkimų daug, bet kiekvienas jų turi aiškų adresą ir laiką.

  • „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    Rizikos kapitalo bendrovė „Accel“, investavusi į „Monzo“, „Vinted“ ir kitus sparčiai augusius technologijų verslus, paskelbė surinkusi padidintą ankstyvosios stadijos fondą, skirtą Europai ir Izraeliui. Fondo dydis siekia apie 740 mln. eurų, o tai daugiau nei ankstesnis tokio pat profilio įrankis, kurio vertė buvo apie 600 mln. eurų.

    Šis fondas yra dalis platesnio „Accel“ lėšų pritraukimo, iš viso siekiančio apie 3 240 000 000 eurų. Kapitalas paskirstytas per kelias kryptis, kad bendrovė galėtų finansuoti tiek ankstyvuosius etapus, tiek didesnius pradinius sandorius ir vėlesnes investicijas skirtinguose regionuose.

    Didesnės sumos ankstyvose stadijose

    „Accel“ teigimu, nauji fondai skirti sustiprinti ankstyvosios stadijos strategiją JAV, Europoje, Izraelyje ir Indijoje, kartu suteikiant daugiau galimybių didesnėms pradinėms investicijoms bei papildomam finansavimui vėlesniuose etapuose. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų gali dar labiau aštrėti, o čekiai ankstyvose stadijose didėti.

    Europos ir Izraelio kryptis „Accel“ portfelyje nėra naujiena: fondas yra jau devintas tokio tipo, o komanda Londone veikia daugiau nei 25 metus. Rinkoje tai vertinama kaip ilgo laikotarpio statymas ant regiono talentų, ypač kai technologijų įmonės vis dažniau auga tarptautinėje aplinkoje nuo pirmųjų dienų.

    DI tampa centrine investicijų tema

    Pranešimuose apie naujus fondus „Accel“ pabrėžė, kad dirbtinio intelekto transformacija, jų vertinimu, dar yra ankstyvoje stadijoje. Tai atspindi platesnę tendenciją: DI sprendimai vis dažniau tampa ne tik atskiru produktu, bet ir pagrindine infrastruktūra, leidžiančia greičiau kurti, testuoti ir plėsti verslus.

    „Niekada nebuvo įdomesnio laiko pradėti įmonę. DI atveria naujas inovacijų sritis ir sutrumpina kelią nuo idėjos iki išplėsto verslo“, – sakė „Accel“ partneris Harry Nelis.

    Startuoliams tai gali reikšti daugiau kapitalo ankstyvoms komandoms, bet kartu ir aukštesnę kartelę produktui, augimo tempui bei tarptautinėms ambicijoms. Investuotojai vis dažniau tikisi aiškios DI strategijos, tvaraus pajamų modelio ir gebėjimo greitai pritraukti klientus už vienos šalies ribų.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kad didesni fondai paprastai didina sandorių dinamiką: atsiranda daugiau galimybių finansuoti ambicingesnius planus, tačiau kartu gali brangti talentai ir didėti spaudimas išsiskirti iš konkurentų. Europoje ir Izraelyje tai ypač aktualu sektoriams, kur DI sprendimai persidengia su kibernetiniu saugumu, finansinėmis technologijomis, kūrybiniais įrankiais ir verslo procesų automatizavimu.

  • Visiškas Saulės užtemimas Europoje po 20 metų: 10 dainų grojaraštis, kai dangus trumpam sutems

    Visiškas Saulės užtemimas Europoje po 20 metų: 10 dainų grojaraštis, kai dangus trumpam sutems

    Užtemimas, kurio Europa laukė

    Trečiadienio vakarą Mėnulis slinks tiesiai tarp Žemės ir Saulės, o dalis žemyninės Europos išvys visišką Saulės užtemimą – pirmą tokį reiškinį per maždaug du dešimtmečius. Kitur bus matomas dalinis užtemimas, kai Saulę uždengs didžioji disko dalis.

    Tokie reiškiniai reti, todėl vieni juos planuoja stebėti moksliškai, kiti paverčia proga bendram vakarui su muzika. Svarbiausia sąlyga visiems ta pati: stebint Saulę būtina naudoti specialius užtemimo akinius.

    Kodėl šis užtemimas ypatingas

    Visiško užtemimo juosta šį kartą drieksis per šiaurines platumas ir dalį Atlanto regiono, o kai kuriose vietose užtemimas sutaps su palankiomis stebėjimo sąlygomis. Būtent todėl astronomijos bendruomenė iš anksto ragina planuoti laiką ir vietą, nes net keliolikos kilometrų poslinkis gali lemti, ar pamatysite visišką fazę, ar tik dalinę.

    Kitas panašaus masto visiškas užtemimas daugelyje žemyninės Europos vietovių laukiama tik po kelių dešimtmečių. Dėl to šio vakaro įvykis vadinamas vienu svarbiausių dangaus reginių šiame amžiaus ketvirtyje.

    Grojaraštis, kai dangus aptems

    Jei norisi užtemimą stebėti su garso takeliu, galima susidėlioti muziką taip, kad ji lydėtų nuo šviesos iki sutemų ir atgal. Tam tinka dainos, kurios tiesiogiai mini Saulę, tamsą ar užtemimą, o taip pat kūriniai, kuriuose nuotaika natūraliai kyla ir leidžiasi.

    Į tokį sąrašą dažniausiai patenka Len daina Steal My Sunshine, Bill Withers klasika Ain’t No Sunshine, Bonnie Tyler hitas Total Eclipse of the Heart ir Soundgarden kūrinys Black Hole Sun. Prie tamsesnės fazės dera Leonard Cohen You Want It Darker, David Bowie Blackstar, o užtemimui slūgstant – Bruce Springsteen Dancing in the Dark ir „The Beatles“ Here Comes the Sun.

    „Tamsa per užtemimą ateina greitai, todėl geriausia iš anksto pasiruošti ir muziką, ir saugų stebėjimą“, – primena astronomai, ragindami nežiūrėti į Saulę be sertifikuotos apsaugos.

    Net ir turint akinius, rekomenduojama stebėti trumpais intervalais ir nenaudoti nefiltruotų žiūronų ar teleskopų. O jei užtemimą žiūrite mieste, verta iš anksto susirasti atvirą horizontą ir vietą be aukštų pastatų šešėlių.