Tag: Europa

  • „Uber“ fiksuoja rekordą: per ketvirtį elektromobiliais įvykdyta 207,4 mln. kelionių

    „Uber“ fiksuoja rekordą: per ketvirtį elektromobiliais įvykdyta 207,4 mln. kelionių

    „Uber“ skelbia fiksuojanti rekordinius elektrifikacijos rodiklius: per trečiąjį metų ketvirtį vairuotojai visame pasaulyje elektromobiliais įvykdė 207,4 mln. kelionių.

    Tai reiškia, kad platformoje vidutiniškai buvo atliekama daugiau nei 26 kelionės elektromobiliu kas sekundę. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tokių kelionių skaičius išaugo 52 proc., rašo „InsideEVs“.

    Augo ir elektromobilius vairuojančių „Uber“ partnerių skaičius. Nurodoma, kad liepos–rugsėjo mėnesiais platformoje vidutiniškai buvo aktyvūs apie 434 000 elektromobilių vairuotojų – taip pat 52 proc. daugiau nei prieš metus.

    Vis dėlto pati bendrovė pripažįsta, kad, vertinant dabartines tendencijas, jos 2030 metų tikslai „toliau lieka nepasiekiami“. Kitaip tariant, augimas spartus, tačiau iki visiškos transformacijos dar trūksta daug.

    Europa ryškiai lenkia Šiaurės Ameriką

    Regioniniai skirtumai – itin ryškūs. Europoje kas penkta „Uber“ kelionė trečiąjį ketvirtį buvo atlikta elektromobiliu.

    Tuo metu JAV ir Kanadoje elektromobilis pasitaikė rečiau: teigiama, kad kas dešimtas keleivis šiose šalyse trečiąjį ketvirtį važiavo elektriniu automobiliu.

    „Uber“ pateiktose diagramose Europa pirmauja elektrifikacijos srityje jau nuo 2021 metų pirmojo ketvirčio. O nuo 2024 metų trečiojo ketvirčio atotrūkis, kaip nurodoma, dar labiau išaugo.

    Tekste pažymima, kad europiečių proveržį padėjo paskatinti įvairios skatinimo priemonės ir gerėjanti įkrovimo infrastruktūra, o JAV ir Kanadoje perėjimas prie elektromobilių išliko gana lėtas.

    Ambicingi tikslai stringa: 2030-ieji gali būti per toli

    „Uber“ praneša, kad beveik nepasiekė daugumos 2025 metams keltų tvarumo tikslų ir, panašu, gerokai atsilieka nuo planų, numatytų dešimtmečio pabaigai.

    Pavyzdžiui, bendrovė buvo numačiusi, kad 2025 metais Londone ir Amsterdame 100 proc. kelionių bus nulinės emisijos, tačiau faktinis rezultatas siekė 41 proc.

    Taip pat buvo tikimasi, kad 50 proc. visų mobilumo mylių septyniose Europos sostinėse bus nuvažiuota elektromobiliais, tačiau metų pabaigoje šis rodiklis sudarė 32 proc.

    Ilgesnio laikotarpio tikslas dar ambicingesnis: iki 2030 metų pabaigos Kanadoje, Europoje ir JAV 100 proc. kelionių turėtų būti nulinės emisijos. Vis dėlto pati bendrovė teigia, kad toks scenarijus mažai tikėtinas, nors ir tvirtina esanti „giliai įsipareigojusi“ šiam perėjimui.

    Emisijos mažėja, bet ne visur ir ne visada

    Augant elektromobilių daliai, dalis vairuotojų vis tiek renkasi benzininius ar dyzelinius automobilius. Dėl to bendras išmetamųjų teršalų paveikslas lieka nevienareikšmis.

    JAV ir Kanadoje kiekviena keleivio „Uber“ nuvažiuota mylia trečiąjį ketvirtį vidutiniškai siejosi su 318 gramų anglies dioksido emisijomis. Tai mažiau nei 2024 metais (340 gramų), bet daugiau nei 2023 metais (306 gramai).

    Europoje skaičiai mažesni: pernai vienai keleivio nuvažiuotai myliai teko vidutiniškai 186 gramai CO2. Rodiklis mažesnis nei 2024 ir 2023 metais, tačiau didesnis nei 2022 metais, kai buvo fiksuota 183 gramų vidurkis.

    Bendrovė teigia, kad atotrūkį tarp Europos ir JAV su Kanada lemia du veiksniai: europiečių vairuotojai dažniau renkasi elektromobilius ir hibridus, o taip pat skiriasi degalų ekonomijos ataskaitų teikimo standartai.

  • JAE žada Europai stabilų energijos tiekimą: naftos eksportas nenutrūko net per krizę

    JAE žada Europai stabilų energijos tiekimą: naftos eksportas nenutrūko net per krizę

    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) tikina ir toliau liksiantys patikimu energijos tiekėju Europai bei pasauliui, nepaisant regione besitęsiančios krizės. Tokį pažadą interviu „Euronews“ išsakė JAE Energetikos ir naftos reikalų viceministras Sharifas Al Olama.

    Pasak pareigūno, per visą krizės laikotarpį šalies naftos eksportas buvo tęsiamas, o sukaupta patirtis dabar naudojama stiprinant energetikos infrastruktūrą. Jis kalbėjo Abu Dabyje vykusioje energetikos konferencijoje ADIPEC.

    Sharifas Al Olama pripažino, kad pirmieji mėnesiai sektoriui buvo itin sudėtingi, tačiau pabrėžė, jog JAE sugebėjo užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą. Jo teigimu, tam padėjo ilgalaikė strategija išskaidyti energijos šaltinius.

    Europa, ieškodama saugesnių tiekimo grandinių, vis aktyviau dairosi į Persijos įlankos valstybes. Tokios žinutės apie stabilumą ir eksporto tęstinumą tampa svarbia platesnio energetinio saugumo diskusijos dalimi.

    Diversifikacija: nuo atominės iki atsinaujinančios

    JAE atstovas teigė, kad šalies sprendimas derinti branduolinę energetiką, atsinaujinančius išteklius ir iškastinį kurą pasiteisino. Be to, vystomi ir būsimi sprendimai, tarp jų – vandenilis bei kiti naujos kartos degalai.

    Jo vertinimu, būtent įvairiapusė energetikos struktūra leido sistemoms veikti stabiliai, o tiekimui nesutriko net ir krizės metu. Kartu jis išskyrė investicijas į skirtingus eksporto maršrutus, padėjusius užtikrinti naftos judėjimą tarptautiniams klientams.

    Pasak Sharifo Al Olamos, per krizę įgytos pamokos jau pritaikomos projektuojant energetikos objektus, planuojant naujus pajėgumus ir kuriant atsargines grandis. Daug dėmesio skiriama sistemos atsparumui ir rezerviniams sprendimams.

    Kalbėdamas apie atsinaujinančią energetiką, pareigūnas nurodė, kad šalis šiuo metu turi apie 8,2 gigavato saulės energijos pajėgumų. JAE planas – augti iki 20 gigavatų ir daugiau.

    Augantis DI duomenų centrų apetitas energijai

    Konferencijoje daug dėmesio skirta sparčiai augančiai dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrų paklausai, kuri, JAE pareigūno teigimu, tampa globaliu iššūkiu energetikos planuotojams. Šią problemą, pasak jo, vis ryškiau jaučia ir Europa, plečianti savo DI pajėgumus.

    Sharifas Al Olama tvirtino, kad vienas pirmųjų atsakų į didėjančius energijos poreikius – efektyvumas. Jis pateikė pavyzdžių, kai DI įrankiai kai kuriuose duomenų centruose padėjo sumažinti elektros vartojimą 40 proc.

    Tarp kitų krypčių jis minėjo plėtros planavimą, aušinimo sprendimus ir esamos infrastruktūros panaudojimą. Taip pat svarstoma vertinti duomenų centrus pagal energijos efektyvumą ir klimato neutralumą.

    JAE pareigūnas pabrėžė, kad bendradarbiavimą su Europa mato kaip abipusį patirčių apsikeitimą. Jo teigimu, šalys mokosi viena iš kitos, o gerosios praktikos gali padėti greičiau prisitaikyti prie naujų technologinių poreikių.

    Tikslas – klimato neutralumas iki 2050 metų

    Sharifas Al Olama akcentavo, kad JAE žinutė Europai – patikimumas ir partnerystė, kartu tęsiant energetikos transformaciją. Šalis planuoja per ateinančius metus įjungti didelius saulės energetikos projektus.

    JAE siekia klimato neutralumo iki 2050 metų – tai sutampa su Europos Sąjungos keliamu terminu. Ši lygiagreti kryptis, pasak pareigūno, gali tapti papildomu bendradarbiavimo pagrindu energetikos srityje.

  • Europos startuolių finansavimo suvestinė: kokius raundus ir sektorius pastebėjome šią savaitę

    Kas nutiko šią savaitę

    Europos startuolių ekosistemoje savaitės pabaiga dažnai atneša vieną aiškų signalą: sandorių yra, tačiau kapitalas juda atsargiau, o investuotojai kruopščiau vertina riziką. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad daugėja mažesnių ir vidutinio dydžio finansavimo raundų, kai įmonės siekia pratęsti veiklos laiką ir augti tvariau.

    Tokios savaitinės suvestinės paprastai išryškina, kurie sektoriai išlaiko investuotojų dėmesį net ir svyruojant palūkanoms bei lėčiau augant ekonomikai. Šįkart ryškiausiai minimi rizikos kapitalo fondų aktyvumo laukai siejasi su sveikatos priežiūra, bepiločiais sprendimais ir kitomis giliųjų technologijų kryptimis.

    Kur krypsta investuotojų dėmesys

    Sveikatos priežiūros startuoliai Europoje išlieka tarp dažniausiai finansuojamų, nes rinka remiasi aiškia paklausa ir ilgesnio laikotarpio tendencijomis: visuomenės senėjimu, personalizuota medicina ir skaitmeninių paslaugų augimu. Investuotojams tai patrauklu ir dėl to, kad dalis sprendimų turi apčiuopiamą efektyvumą sveikatos sistemoms.

    Kita kryptis, kuri nuosekliai grįžta į sandorių suvestines, yra bepiločiai sprendimai ir su jais susijusi infrastruktūra. Šio segmento augimą skatina ne tik logistika ar pramonė, bet ir saugumo bei stebėsenos poreikiai, o taip pat spartėjanti reguliacinė branda daugelyje Europos šalių.

    Ką rodo finansavimo raundų dinamika

    Rizikos kapitalo fondai vis dažniau pabrėžia aiškius pajamų planus, išmatuojamą klientų vertę ir realią kelių ketvirčių perspektyvą, o ne vien ambicingą plėtros istoriją. Dėl to startuoliai daugiau dėmesio skiria efektyvumui, maržai ir pardavimų procesui, o ne bet kokia kaina siekiamam augimui.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir sėkmingi finansavimo raundai dažnai tampa labiau susiję su konkretų tikslą turinčiomis investicijomis: produkto tobulinimu, įėjimu į naują rinką ar reglamentų atitikties užtikrinimu. Tuo pat metu išryškėja ir dar viena tendencija: didesnę dalį dėmesio gauna įmonės, kurios geba aiškiai parodyti, kuo jos skiriasi nuo konkurentų, įskaitant DI pritaikymą.

    Šios savaitės Europos startuolių finansavimo vaizdas leidžia daryti išvadą, kad rinka grįžta prie disciplinos, bet nepraranda susidomėjimo inovacijomis. Sektorių pasirinkimas rodo, jog kapitalas ieško sprendimų, kurie turi aiškų pritaikomumą ir gali išlikti atsparūs ekonominiams ciklams.

    Artimiausiu metu investuotojų elgesį ir toliau lems palūkanų normų kryptis, didžiųjų fondų investavimo tempas bei tai, kaip greitai įmonės sugebės paversti technologinį pranašumą stabiliais pinigų srautais. Dėl to suvestinėse vis dažniau matysis ne vien įspūdingi skaičiai, bet ir didesnis dėmesys pelningumo keliui.

  • Donaldas Trumpas perspėja Europą dėl migracijos: jei kryptis nesikeis, JAV pasitrauks

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per rinkimų kampanijos renginį Kanzase pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gali „pasitraukti“, jei Europa, jo teigimu, greitai nepakeis savo kurso. Savo kalboje jis daug dėmesio skyrė migracijos temai ir ragino Europą griežtinti sienų kontrolę.

    Trumpas argumentavo, kad Europoje kylantys neramumai rodo esą ilgą laiką ignoruotas problemas, susijusias su migracijos politika ir vidaus saugumu. Jis taip pat kritikavo Europos lyderius, teigdamas, kad šie nepakankamai ryžtingai reaguoja į situaciją.

    Užuomina apie JAV pasitraukimą

    Renginyje prezidentas tikino, kad Vašingtonas „stovi Europos pusėje“, tačiau esą kantrybė turi ribas. Jo žinutė buvo suformuluota kaip įspėjimas: jei Europa nepasuks, anot jo, „teisingu keliu“, JAV gali atsitraukti nuo dabartinio įsitraukimo.

    „Jei jie greitai neras teisingo kelio, mes neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik pasitraukti. Situacija labai rimta“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kritika dėl NATO ir saugumo

    Trumpas pakartojo seniau kartotą argumentą, kad JAV skiria didžiules lėšas Europos saugumui, o sąjungininkai ne visada, jo vertinimu, atliepia Vašingtono lūkesčius. Tokie pareiškimai dera su jo ankstesne linija, kai NATO narėms nuolat primenama dėl gynybos finansavimo įsipareigojimų.

    Kalboje jis taip pat palietė Artimųjų Rytų temą, kritikuodamas Europos poziciją JAV vykdytos konfrontacijos su Iranu kontekste. Šiuos argumentus prezidentas panaudojo kaip platesnį pavyzdį, kodėl, jo manymu, Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą.

    Vidaus politika ir aštri retorika

    Trumpas dalį pasisakymų nukreipė į JAV vidaus politiką, teigdamas, kad demokratų pergalė rinkimuose galėtų paskatinti neramumus Jungtinėse Valstijose. Jis lygino protestų ir riaušių vaizdus Europoje su tuo, ką, jo teigimu, šalyje esą skatintų politiniai oponentai.

    Vėliau socialiniame tinkle „Truth Social“ Trumpas dar kartą ragino Europą „uždaryti sienas“ ir imtis greitų sprendimų. Šie pareiškimai atspindi jo kampanijose nuosekliai naudojamą liniją, kur migracija pristatoma kaip viena pagrindinių saugumo ir politinio stabilumo rizikų.

  • Prancūzijos fintech „Cleavr“ pritraukė 8 mln. eurų: DI spartins sąskaitų apmokėjimą Europoje

    Prancūzijos fintech „Cleavr“ pritraukė 8 mln. eurų: DI spartins sąskaitų apmokėjimą Europoje

    Prancūzijos fintech „Cleavr“ pritraukė 8 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kad išplėstų skolų iš pirkėjų administravimo ir gautinų sumų automatizavimo sprendimą Europoje. Raundui vadovavo „Varsity“, prisijungė ankstesni investuotojai „Kima Ventures“ ir „Better Angle“, taip pat „Portfolio Ventures“, „Kerala“ ir „Financière Saint James“.

    Naujas finansavimas gautas praėjus maždaug šešiems mėnesiams po ankstesnio raundo, kai bendrovė buvo pritraukusi apie 1 mln. eurų produkto vystymui. Tokia dinamika rodo, kad investuotojai vis aktyviau remia sprendimus, kurie automatizuoja įmonių pinigų srautus ir mažina rankinio darbo dalį finansų skyriuose.

    „Cleavr“ platforma kuriama kaip DI pagrindu veikiantis įrankis, automatizuojantis neapmokėtų sąskaitų stebėjimą ir apmokėjimų surinkimą. Įmonė teigia, kad po sąskaitos išrašymo sistema nustato atsakingus kontaktus, planuoja priminimus ir seka pažadus apmokėti, o ginčus perduoda eskalavimui tada, kai prireikia žmogaus įsikišimo.

    Pasak bendrovės, klientams pavyksta vidutiniškai 37 proc. sumažinti DSO rodiklį, o per pirmąsias savaites surinkti daugiau lėšų. Taip pat nurodoma, kad komandos iki 80 proc. mažiau laiko skiria priminimams ir skolininkų „gaudymui“, nes didelė dalis veiksmų atliekama automatizuotai.

    „Skolų išieškojimas yra pasikartojantis ir mažai motyvuojantis darbas, kurio niekas nenori daryti. Perdavus tai „Cleavr“, finansų komandos gali susitelkti į didesnę vertę kuriančias užduotis“, – sakė „Cleavr“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Baptiste Nassoy.

    „Cleavr“ teigimu, platforma jau naudojama įvairiuose sektoriuose ir veikia keliose Europos rinkose, apdorodama sąskaitas už kelių milijardų eurų sumas per metus. Bendrovė pabrėžia, kad sprendimas pritaikomas skirtingoms organizacijoms ir jų ERP sistemoms per kelias dienas, o diegimas orientuotas į greitą vertės sukūrimą be papildomų aktyvavimo mokesčių.

    „Tradicinio SaaS era baigėsi: anksčiau verslui tekdavo taikytis prie programinės įrangos. DI pagaliau leidžia pasiūlyti itin didelį personalizavimą mastu. „Cleavr“ prisitaiko prie kiekvienos organizacijos, ERP ir vidinių procesų per kelias dienas“, – teigė įkūrėjai Arthur Guérin ir Antoine Grenard.

    Gautas kapitalas bus skirtas produkto plėtrai, pardavimų komandos stiprinimui ir augimui visoje Europoje. Rinkos kontekstas palankus: didėjant palūkanų normų jautrumui ir kapitalo kainai, įmonės vis dažniau ieško būdų greičiau susigrąžinti pinigus už parduotas prekes ar paslaugas, o gautinų sumų automatizavimas tampa viena prioritetinių krypčių.

  • 5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    Pasaulyje veikiančių pramoninių robotų skaičius pernai išaugo 9 proc. ir pasiekė apie 5,08 mln. vienetų. Tai didžiausias kada nors fiksuotas rodiklis, nurodoma Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) metinėje „World Robotics“ ataskaitoje.

    IFR duomenimis, naujų robotų diegimas taip pat šoktelėjo: per metus instaliacijos padidėjo 11 proc. ir pirmą kartą viršijo 600 000 ribą, pasiekdamos 603 000 vienetų. Organizacija pabrėžia, kad pramoninė automatizacija įgauna pagreitį, o augimo epicentras ir toliau išlieka Azijoje.

    „Pramoninė automatizacija juda didžiuliu greičiu, o penkių milijonų veikiančių robotų riba reiškia daugiau nei dvigubą augimą per septynerius metus. Stipriausias augimas vyksta Azijoje, po to Amerikoje, o Europa juda lėčiau“, – sakė IFR prezidentė Jane Heffner.

    Europa automatizaciją didina atsargiau

    Europoje robotų plėtra, lyginant su Azija, pastaraisiais metais atrodo atsargesnė. Europos Sąjungoje veikiančių robotų parkas 2025 metais pirmą kartą peržengė 700 000 ribą ir pasiekė 712 000, tai sudaro apie 84 proc. visų Europoje veikiančių robotų.

    Vis dėlto naujų diegimų tempas sulėtėjo: ES naujų instaliacijų skaičius 2025 metais smuko 11 proc. iki 60 500 vienetų. IFR skaičiuoja, kad penkerių metų vidutinis metinis augimas regione siekia apie 3 proc., kai kitur diegimas spartėja.

    Didžiausia ES rinka išlieka Vokietija, jai tenka apie 41 proc. visų instaliacijų bloke. Tačiau ir čia skaičiai traukėsi: įdiegta mažiau nei 25 000 robotų, o paklausą silpnino automobilių pramonės investicijų mažėjimas.

    Tuo metu Kinija dar labiau padidino persvarą: per metus įdiegė 354 000 robotų, tai yra 20 proc. daugiau nei anksčiau, ir dabar sudaro apie 59 proc. pasaulinių diegimų. JAV, IFR vertinimu, aplenkė Japoniją ir tapo antra didžiausia rinka pagal metines instaliacijas, įdiegusi beveik 38 500 robotų, arba 12 proc. daugiau.

    Humanoidai kol kas lieka niša

    Nors viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia humanoidiniai robotai, jų realus mastas kol kas gerokai mažesnis nei tradicinių pramoninių sprendimų. IFR atskirame vertinime pirmą kartą suskaičiavo, kad pernai pasaulyje pramoniniams ir profesiniams tikslams parduota apie 7 000 humanoidų.

    Federacija akcentuoja, kad dalis šių pirkimų susiję ne su kasdieniu darbu gamyboje, o su duomenų rinkimu ir mokymu DI modeliams. Automobilių gamintojų bandymai dažnai apsiriboja mažomis pilotinėmis partijomis, kai vienu metu išbandoma mažiau nei dešimt įrenginių.

    Rinkos lūkesčiai vis dėlto išlieka ambicingi: „Bank of America“ prognozuoja apie 90 000 humanoidų pristatymų šiemet ir apie 1,2 mln. iki 2030 metų. Tačiau dabartiniai pardavimų mastai rodo ryškų atotrūkį tarp prognozių ir šiandienos realybės.

    Finansų rinkose ši įtampa taip pat pastebima. Žiniasklaidoje cituojamas „Hyundai“ vadovas yra užsiminęs, kad „Boston Dynamics“ artimiausiu metu greičiausiai nesieks akcijų platinimo, nes humanoidinis robotas „Atlas“ dar neįdiegtas masiškai, o bendrovė išlieka nuostolinga.

    Kinijoje, remiantis viešai skelbiama informacija, reguliuotojai neformaliai pristabdė humanoidų srities pirminių akcijų platinimų bangą po to, kai robotų gamintojos „Unitree“ akcijos debiuto metu buvo šokusios daugiau nei penkis kartus, bet vėliau nuo piko atpigo apie 55 proc. ir sunkiai atsitiesė.

    „Tai bus sunkiausias produktas, kurį kada nors bandėme išplėsti masinėje gamyboje, nes robote viskas yra nauja. Tiesiog nėra tiekimo grandinės“, – sakė Elonas Muskas.

    Kur slypi didžiausia grąža?

    Konsultacijų bendrovė „Arthur D. Little“ šiemet paskelbtoje analizėje pabrėžia, kad didžiausia ekonominė vertė greičiausiai bus sukurta ne humanoidų formoje, o specializuotuose sprendimuose. Jos vertinimu, dėmesį pritrauks humanoidai, tačiau vertę pasiims specializuoti fiziniai DI sprendimai, pritaikyti konkrečioms užduotims.

    Ataskaitoje platesnė rinka, apimanti įvairias sistemas, galinčias suvokti aplinką ir atlikti veiksmus realiame pasaulyje, vertinama maždaug 15,8 mlrd. eurų šiandien. Iš jų humanoidams priskiriama tik apie 1,8–2,6 mlrd. eurų, o visas segmentas iki 2030 metų galėtų išaugti iki maždaug 52,7–87,9 mlrd. eurų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad dalis humanoidų demonstracijų būna surežisuotos arba paremtos nuotoliniu žmogaus valdymu, o realūs scenarijai reikalauja patikimos autonomijos ir žmogaus lygio miklumo. Ne mažiau svarbūs lieka atsakomybės, draudimo ir saugos klausimai, ypač kai robotai dirba greta žmonių.

    Praktinė vertė, anot ekspertų, šiuo metu aiškiausiai matoma struktūruotose aplinkose, tokiose kaip gamyklos ir sandėliai. Čia greičiau plečiasi ratiniai robotai ir stacionarios robotų rankos, nes jie pigesni, paprasčiau pritaikomi konkrečioms užduotims ir lengviau integruojami į esamas gamybos linijas.

    IFR apibendrina, kad šių metų robotikos istorija pirmiausia yra ne apie humanoidų proveržį, o apie nuoseklų, didėjantį pramoninių robotų skaičių, kurie jau šiandien realiai kuria produktyvumą. Humanoidai, nepaisant didelio ažiotažo, dažniausiai vis dar lieka prototipų ir pilotinių bandymų stadijoje.

  • Ar Rusija puls Europą? Putinas tikina dėl puolimo, bet Baltijos šalims meta naujus kaltinimus

    Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva neplanuoja jokių karinių veiksmų prieš Europą. Šiuos žodžius jis išsakė viešai, reaguodamas į dalies Europos valstybių nuogąstavimus, jog Rusija esą ruošiasi platesnio masto konfliktui.

    Putinas teigė, kad Europoje esą skleidžiamos prielaidos apie galimą Rusijos puolimą, o tai, jo vertinimu, tampa argumentu didinti gynybos pasirengimą. Tuo pat metu Kremliaus vadovas bandė atmesti tokius nuogąstavimus, tvirtindamas, jog agresyvių planų prieš Europą nėra.

    „Noriu dar kartą pabrėžti: mes nesirengiame jokiems kariniams veiksmams prieš Europą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Putino žinutė Baltijos šalims

    Kartu Rusijos prezidentas vėl grįžo prie Baltijos šalių temos ir apkaltino jas rusakalbių gyventojų teisių pažeidimais. Putinas tikino, kad Maskva į tai esą reaguoja „humanitarinėje srityje“, tačiau konkrečių priemonių ar faktų, kuriais remiantis formuluojami kaltinimai, jis nepateikė.

    Tokie pareiškimai dera su pastarųjų metų Kremliaus retorika, kai kaimyninių valstybių vidaus politikos klausimai pristatomi kaip Rusijos „interesų“ zona. Vakarų šalys ne kartą atkreipė dėmesį, kad ši komunikacija dažnai naudojama informaciniam spaudimui ir bandymams pateisinti agresyvią užsienio politiką.

    Taika Ukrainoje ir grasinimai dėl „atsako“

    Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, Putinas pareiškė, kad taikos susitarimas išlieka galima išeitis, tačiau esą pirmiausia reikia įvertinti, kas atitinka Rusijos interesus. Jis taip pat užsiminė apie Ukrainos atakas Rusijos teritorijoje ir teigė, jog Maskva svarsto, kokių veiksmų imtis atsakant.

    Be to, Rusijos vadovas apkaltino Ukrainą provokacijomis, nukreiptomis į rusų rinkimų infrastruktūrą, ir perspėjo apie „ilgalaikę reakciją“. Tokie pareiškimai atspindi nuoseklią Kremliaus komunikaciją, kurioje Ukrainos veiksmai pateikiami kaip pretekstas eskaluoti spaudimą ir tęsti karinę kampaniją.

    Pastaraisiais mėnesiais tarptautinės pastangos atgaivinti derybas dėl karo pabaigos stringa, o fronto linijose tęsiasi intensyvūs smūgiai. Europos valstybės, didindamos gynybos finansavimą ir stiprindamos rytinį NATO flangą, pabrėžia, kad realų saugumo vertinimą lemia ne Kremliaus pareiškimai, o Rusijos veiksmai Ukrainoje ir regione.

  • Europos startuolių investicijų savaitė: kokias finansavimo sumas pritraukė sparčiausiai augę vardai

    Europos startuolių ekosistemoje finansavimo sandoriai išlieka vienu tiksliausių rinkos termometrų: jie parodo, kurios sritys investuotojams atrodo perspektyviausios ir kur krypsta kapitalas. Vis dėlto vienos savaitės „apvalga“ ne visada atspindi visą vaizdą, nes dalis susitarimų viešinami pavėluotai arba atskleidžiamos tik bendros sumos.

    2026 metų rugsėjo viduryje Europos rizikos kapitalo rinka tęsė atsargaus optimizmo fazę, kai prioritetas teikiamas aiškiam pajamų augimui, efektyvesnėms sąnaudoms ir realiai veikiančiai technologijai. Lyginant su 2021–2022 metų piku, investuotojai dažniau renkasi mažesnius, bet struktūriškai tvirtesnius etapus, o vertinimai paprastai būna nuosaikesni.

    Kas lemia, ar sandoris įvyksta?

    Pastaraisiais metais Europoje sustiprėjo keli kriterijai, kurie vis dažniau nulemia sprendimą investuoti. Vienas svarbiausių yra produkto atitikimas rinkai ir pardavimų prognozuojamumas, ypač verslas verslui segmente, kur investuotojai tikisi matyti ilgalaikes sutartis ir mažesnį klientų kaitos rodiklį.

    Ne mažiau reikšmingas tapo ir pelningumo kelias: net jei įmonė dar auga, iš jos dažniau reikalaujama aiškaus plano, kaip bus mažinami nuostoliai ir per kiek laiko pasiekiamas teigiamas pinigų srautas. Dėl to dalis komandos plėtros ar agresyvaus marketingo strategijų atidedamos, o daugiau dėmesio skiriama produktui ir pardavimų efektyvumui.

    Kokios sritys šiuo metu traukia kapitalą?

    Europos rinkoje ryškėja keli nuosekliai finansuojami segmentai: kibernetinis saugumas, duomenų infrastruktūra, finansinės technologijos ir gynybos bei dvejopos paskirties sprendimai. Taip pat išlieka stipri paklausa sveikatos technologijoms, ypač ten, kur sprendimai padeda mažinti sistemos kaštus ir gerinti prieinamumą.

    Didelė dalis naujų sandorių vienaip ar kitaip susiję su DI, tačiau investuotojai vis dažniau tikrina, ar tai nėra vien marketingo etiketė. Vertinamas realus pritaikymas, duomenų kokybė, atitikimas reguliavimui ir tai, ar technologija iš tiesų suteikia konkurencinį pranašumą, o ne tik padidina išlaidas.

    Ką reiškia savaitinės apžvalgos skaitytojams?

    Savaitinės finansavimo naujienų suvestinės padeda greitai pamatyti, kurios šalys ir miestai išlieka aktyviausi, o taip pat leidžia sekti, kokio dydžio raundai dominuoja rinkoje. Tačiau jos ne visada atskleidžia visą sandorio struktūrą: dalis finansavimo gali būti įsipareigojimai, etapais išmokamos sumos ar kredito linijos.

    Rinkai toliau normalizuojantis, tikėtina, kad viešai skelbiamų raundų skaičius išliks stabilus, o didžiausi sandoriai dažniau atiteks įmonėms, kurios jau turi aiškų klientų portfelį ir tarptautinės plėtros istoriją. Tuo pat metu ankstyvos stadijos komandos gali laimėti, jei sugeba įrodyti, kad jų sprendimas kuria apčiuopiamą vertę ir gali augti efektyviai.

  • Gražiausi pasaulio viešbučiai: 1 vieta atiteko Airijai, Europoje – net 11 įspūdingų adresų

    Gražiausi pasaulio viešbučiai: 1 vieta atiteko Airijai, Europoje – net 11 įspūdingų adresų

    Reitingas, kurį kuria estetika

    Socialiniai tinklai pakeitė tai, kaip renkamės keliones: vis dažniau sprendimą lemia ne tik vieta ar kaina, bet ir tai, kaip viešbutis atrodo nuotraukose. Dėl to viešbučių dizainas, architektūra ir interjeras tapo atskiru kelionių kriterijumi, o estetiškos erdvės šiandien konkuruoja dėmesiu su pačiomis kryptimis.

    Naujausiame „Time Out“ sudarytame gražiausių pasaulio viešbučių sąraše atrinktos 33 išskirtinės vietos, kurias vertino leidinio viešbučių ekspertai. Iš jų 11 yra Europoje, o pirmą vietą laimėjęs viešbutis įtvirtino aiškią tendenciją: keliautojai vis labiau vertina istoriją, autentiškumą ir vizualinę dramą.

    Pirmoje vietoje – Ashford Castle

    Gražiausiu viešbučiu pasaulyje reitinge įvardytas Ashford Castle Airijoje. Pilies istorija siekia daugiau nei 800 metų, o skirtingais laikotarpiais ji buvo siejama ir su garsiąja Guinness šeima, todėl vieta turi ir kultūrinio paveldo, ir prabangos simbolio reputaciją.

    Šiandien čia veikia penkių žvaigždučių viešbutis su 83 kambariais ir liukso numeriais, dalis jų atsiveria į Corrib ežerą. Reitinge išskirtas ryškus interjero charakteris, kuriame spalvos ir detalės sąmoningai kuriamos taip, kad atostogos atrodytų įspūdingai ne tik gyvai, bet ir kadruose.

    Vienu stipriausių akcentų įvardijamas SPA kompleksas ir poilsio baseinas, įrengtas bronzinėje oranžerijoje. Tas derinys, kai istorinis pastatas sujungiamas su šiuolaikine gerove, šiandien laikomas vienu svarbiausių prabangaus svetingumo standartų.

    Europa dominuoja dešimtuke

    Reitingo viršuje ryškiai matyti Europos svoris: maždaug pusė geriausiųjų dešimtuko viešbučių įsikūrę šiame žemyne. Sąraše telpa labai skirtingos kryptys ir stiliai, nuo renesanso rūmų iki brutalizmo architektūros, kuri pastaraisiais metais vėl sugrįžo į kelionių madą kaip vizualiai išskirtinė patirtis.

    Trečią vietą užėmė Four Seasons Hotel Firenze Florencijoje, turintis 121 kambarį ir liukso numerį. Viešbutis įrengtas istoriniuose rūmuose, o vienu svarbiausių jo privalumų laikomas didelis privatus sodas, išskiriantis šią vietą tankiai užstatytame mieste.

    Tarp išskirtų Europos viešbučių minima ir „The Ritz-Carlton Abama“ Tenerifėje, pagirtas už žaismingą architektūrą ir spalvinį identitetą. Į dešimtuką pateko ir ION Adventure Hotel Islandijoje, išnaudojantis brutalistinę estetiką bei dramatišką kraštovaizdį.

    Dar vienas sąraše ryškėjantis pavyzdys – The Phoenicia Valetoje Maltoje, siejamas su itin elegantiška atmosfera ir išskirtine baseino erdve. Greta jų sąraše minimi ir kiti Europoje esantys viešbučiai, tarp jų 1 Hotel Mayfair Londone, Le Pavillon de La Reine Paryžiuje, Gleneagles Škotijoje, Villa Igiea Palerme, Mandarin Oriental Conservatorium Amsterdame bei Hospes Infante Sagres Porte.

    Kodėl gražūs viešbučiai tapo atskira kelionės priežastimi?

    Kelionių rinkoje ryškėja poslinkis nuo vien tik nakvynės prie vadinamosios patirties: viešbutis vis dažniau suvokiamas kaip kelionės ašis, o ne fonas. Dėl to investuojama į išskirtinį dizainą, apšvietimą, detales, kurios formuoja atpažįstamą vaizdą ir didina matomumą socialiniuose tinkluose.

    Kartu plečiasi ir kokybės lūkesčiai: keliautojai nori, kad estetika eitų kartu su patogumu, tvarumo sprendimais ir realia paslauga. Todėl tokie sąrašai, nors ir subjektyvūs, tampa naudingu orientyru planuojant keliones tiems, kuriems svarbi ne tik kryptis, bet ir vizualiai įsimenanti vieta apsistoti.

  • „Volkswagen“ nustebino: „ID. Buzz“ virto elektriniu kemperiu, amerikiečių laukia 2027 metais

    „Volkswagen“ nustebino: „ID. Buzz“ virto elektriniu kemperiu, amerikiečių laukia 2027 metais

    Elektrinis „California“ šeimos startas

    „Volkswagen“ pristatė pirmąjį elektrinį savo „California“ kemperių serijos modelį – „ID. California Cruise“, sukurtą „ID. Buzz“ pagrindu. Naujiena pirmiausia skirta Europai, kur numatytos ir trumpos, ir ilgos bazės versijos.

    Gamintojas šį modelį pozicionuoja kaip lengvą, savaitgalio išvykoms pritaikytą kemperį, o ne pilnai įrengtą namą ant ratų. Dėl to dalis tradicinių „California“ sprendimų čia sąmoningai palikti už borto.

    Ką gaus pirkėjai Europoje

    Ryškiausias „ID. California Cruise“ akcentas – maždaug 2 metrų ilgio lovos platforma su sulankstomu čiužiniu, įrengiama virš galinių sėdynių. Taip pat numatytos priekinio lango vėdinimo įdėklai ir visų langų užtemdymo užuolaidėlės.

    Modelis turi specialius „California“ ir „Cruise“ žymėjimus, o įrangoje numatytas ir vadinamasis „California“ režimas. Jis leidžia stovint ilgiau naudoti salono apšvietimą, šildymą ar kondicionavimą bei įkrauti įrenginius, kai automobilis naudojamas nakvynei.

    „Naujas režimas pritaiko automobilio vidaus ir išorės funkcijas nakvynei, kad transporto priemonę būtų patogu naudoti per naktį“, – teigia „Volkswagen“.

    Elektra stovyklavietėje ir ko čia nėra

    „Volkswagen“ akcentuoja ir „vehicle-to-load“ galimybę, kuri leidžia maitinti išorinius prietaisus per adapterį, jungiamą prie įkrovimo lizdo. Maksimali galia siekia apie 3,6 kW, tad teoriškai galima prijungti, pavyzdžiui, kavos aparatą ar kitą nedidelę buitinę techniką.

    Vis dėlto tai nėra pilnai sukomplektuotas kemperis: ši versija neturi virtuvės, o įranga labiau primena „ID. Buzz“ su stovyklavimui skirtu komplektu. Tradiciniai „California“ modeliai dažnai siūlo iškylantį stogą, virtuvės bloką, pasukamas priekines sėdynes ir integruotas valgymo zonas.

    Europoje „ID. California Cruise“ pardavimų pradžia siejama su artimiausiu laikotarpiu, o pristatymai planuojami 2027 metais. Galutinė kaina kol kas neskelbiama.

    Amerikai ruošiamas panašus variantas

    JAV rinkai „Volkswagen“ taip pat ruošia artimą koncepciją – „ID. Buzz Tourer“, kuris turėtų pasirodyti 2027 metais. Gamintojo aprašyme minimas išlankstomas čiužinys su platforma, langų užuolaidėlės, vėdinimo panelės priekyje, taip pat lauko stalas ir kėdės.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę rinkos tendenciją: pirkėjai vis dažniau ieško universalių elektromobilių, galinčių atlikti ir kasdienio šeimos transporto, ir savaitgalio kelionių vaidmenį. Didėjant greitojo įkrovimo tinklams bei stovyklavimo infrastruktūrai, lengvesnės kemperių versijos tampa patrauklesnės, nors pilnas komfortas dažnai lieka brangesnių, specializuotų modelių teritorijoje.