CP v2

Tag: Europa

  • NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadovybė pripažįsta, kad Europai šiandien trūksta greitai įgyvendinamų alternatyvų „Palantir“ kuriamoms karo DI technologijoms. Apie tai kalbėjo admirolas Pierre’as Vandier, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų transformacijos vado pareigas ir atsakingas už inovacijas bei pasirengimą ateities karui.

    NATO sprendimą remtis „Palantir“ sprendimais lėmė greitis ir praktinis poreikis. Aljansas 2025 metų kovą įsigijo „Maven Smart System“ sistemą, skirtą gerinti žvalgybos analizę, taikinių parinkimą, situacijos mūšio lauke suvokimą ir planavimą, taip pat spartinti sprendimų priėmimą pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    Sprendimas „iš lentynos“

    P. Vandier teigė, kad NATO pasirinko jau patikrintą sprendimą, kurį anksčiau naudojo Jungtinės Valstijos, nes alternatyvų, galinčių būti pristatytų per trumpą laiką, šiuo metu beveik nėra. Pasak jo, aljansui kritiškai svarbu gauti veikiančias sistemas ne per dešimtmetį, o per mėnesius ar kelerius metus.

    „Jie pasakė: imkime tai, kas jau yra paruošta ir ką naudojo Jungtinės Valstijos. Kiek man žinoma, šiandien „Palantir“ neturi realaus konkurento“, – sakė P. Vandier.

    NATO pabrėžia, kad šis pasirinkimas nėra įsipareigojimas vienam tiekėjui visam laikui, tačiau praktikoje tokios platformos dažnai sukuria priklausomybę dėl integracijų, duomenų struktūrų ir apmokymų. Kritikai Europoje ne kartą akcentavo, kad perėjimas prie kito tiekėjo gali būti brangus ir užtrukti, ypač kai sistemos tampa kasdienės veiklos dalimi.

    Europos priklausomybė nuo JAV gynybos technologijų

    Diskusiją aštrina ir platesnis Europos nerimas dėl priklausomybės nuo JAV gynybos technologijų, ypač kai geopolitinė aplinka tampa mažiau nuspėjama. Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais viešojoje erdvėje skambėjo signalų, verčiančių Europos valstybes aktyviau galvoti apie savo pajėgumus ir savarankiškumą.

    Tuo pat metu Europoje jau atsiranda atskirų bandymų rinktis vietinius tiekėjus. Pavyzdžiui, Vokietijos vidaus žvalgybos institucija neseniai pasirinko Prancūzijos DI bendrovę „ChapsVision“, o šalies skaitmenizavimo ministras viešai ragino kurti europinę alternatyvą, kuri mažintų priklausomybę nuo JAV tiekėjų.

    Kas NATO ir Europai svarbiausia?

    P. Vandier išskyrė, kad Europos debatas apie skaitmeninį suverenumą dažnai supainioja kelias skirtingas problemas. Viena jų yra priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kita – priklausomybė nuo neeuropinės infrastruktūros, o trečia – duomenų kontrolė ir nuosavybė.

    NATO požiūriu, artimiausias praktinis tikslas yra mažinti riziką, kai kritinėse grandyse atsiranda vienas dominuojantis tiekėjas. Tai, anot P. Vandier, galima pasiekti vystant sąveikias sistemas ir atvirus skaitmeninius sprendimus, kad prie aljanso tinklų galėtų jungtis daugiau įmonių, o šalys galėtų keisti tiekėjus arba juos rotuoti.

    Ilguoju laikotarpiu problema, pasak NATO vado, yra struktūrinė: Europa daug metų nepakankamai investavo į kai kurias bazines technologijas. Tai apima lustų gamybą, debesijos infrastruktūrą ir kitus kritinius skaitmeninius pajėgumus, nuo kurių priklauso ir modernių gynybos DI sistemų kūrimas bei diegimas.

    Trumpuoju laikotarpiu realistiškiausia kryptis, kurią pabrėžia NATO, yra ne absoliuti technologinė autonomija, o duomenų kontrolė. Tai reiškia, kad europiečiai turėtų turėti apdorotų duomenų nuosavybę, su jais susijusią intelektinę nuosavybę ir aiškiai spręsti, ką ir su kuo dalintis.

  • „Mercedes-Benz“ siunčia signalą Europai: pasirengę gaminti karinei pramonei – kodėl dabar?

    „Mercedes-Benz“ siunčia signalą Europai: pasirengę gaminti karinei pramonei – kodėl dabar?

    „Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källenius pareiškė, kad bendrovė yra pasirengusi įsitraukti į karinės paskirties gamybą, jei tai bus ekonomiškai pagrįsta. Tokia žinutė pasirodė Europai spartinant gynybos pramonės pajėgumų didinimą ir ieškant, kas galėtų greitai išplėsti gamybą.

    Pastaraisiais metais gynybos užsakymų apimtys auga dėl ilgai trunkančio karo Ukrainoje ir įtampų Artimuosiuose Rytuose. Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad Vakarams reikia ne tik naujų technologijų, bet ir masinės, preciziškos gamybos, kurią tradiciškai gerai išmano automobilių pramonė.

    Automobilių gamintojų susidomėjimas gynybos sektoriumi nėra pavienis reiškinys. Įvairiose šalyse diskutuojama apie gamyklų pritaikymą kariniams poreikiams, nuo transporto platformų iki komponentų ir kitų pramoninių sprendimų, kai kuriais atvejais bendradarbiaujant su gynybos pramonės lyderiais.

    Pačiai „Mercedes-Benz“ gynybos tematika nėra visiškai nauja. Koncernas jau seniai tiekia karinius visureigio G-Class variantus, o sunkvežimių padalinio technika taip pat naudojama kariuomenėse, tačiau dabar kalbama apie galimą platesnį, labiau industrializuotą įsitraukimą.

    Esminis argumentas, kodėl automobilių gamintojai minimi kaip potencialūs partneriai, yra jų gebėjimas greitai organizuoti didelio masto tiekimo grandines, kokybės kontrolę ir serijinę gamybą. Tokios kompetencijos gynybos pramonei tampa itin svarbios, kai siekiama atkurti atsargas ir didinti gamybos tempus.

    Vis dėlto Källenius pabrėžė, kad gynybos kryptis būtų tik nedidelė bendrovės verslo dalis, nors ateityje ji galėtų tapti augančia niša. Šis atsargus tonas rodo, kad sprendimas priklausytų nuo konkrečių sutarčių, reguliavimo ir ilgalaikio užsakymų stabilumo.

    Kontekstas svarbus ir pačiai automobilių rinkai: Europos gamintojai patiria spaudimą dėl didėjančių sąnaudų, permainų elektrifikacijoje ir konkurencijos iš Kinijos. Tokiose sąlygose papildomi pramoniniai užsakymai, įskaitant gynybos sektorių, kai kurioms bendrovėms gali tapti būdu diversifikuoti pajamas, nors tai kelia ir reputacinių, ir politinių klausimų.

    Panašios diskusijos vyksta ir už Europos ribų, kur valdžios institucijos vertina, kaip pramonės gigantų pajėgumai galėtų prisidėti prie gynybos gamybos didinimo. Tai stiprina bendrą tendenciją, kad saugumo architektūra vis labiau remiasi civilinės pramonės mobilizavimo galimybėmis.

  • „BYD“ taikosi į Europos automobilių gamyklas: derybos su „Stellantis“ ir žvilgsnis į „Maserati“

    „BYD“ taikosi į Europos automobilių gamyklas: derybos su „Stellantis“ ir žvilgsnis į „Maserati“

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ derasi su „Stellantis“ ir kitais automobilių koncernais dėl galimybės perimti Europoje nepakankamai išnaudojamas gamyklas. Tokius planus viešai patvirtino „BYD“ viceprezidentė Stella Li, atsakinga už tarptautinę plėtrą.

    Pasak jos, bendrovė ieško bet kokių laisvų gamybos pajėgumų Europoje, nes siekia greičiau didinti vietinę gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo. Šis žingsnis vertinamas kaip bandymas įsitvirtinti regione, kuriame konkurencija tarp gamintojų aštrėja, o gamyklų apkrova daug kur išlieka sumažėjusi.

    Europoje daugėja laisvų pajėgumų

    Derybos vyksta tuo metu, kai dalis Europos gamintojų peržiūri elektromobilių strategijas ir kaštus. „Stellantis“ pastaruoju metu investuotojams signalizavo, kad elektromobilių paklausos dinamika buvo pervertinta, todėl koncernas ieško būdų efektyvinti veiklą ir geriau išnaudoti turimus fabrikus.

    Viešojoje erdvėje minima, kad kai kurios „Stellantis“ gamyklos Italijoje dirba gerokai mažesniais tempais nei anksčiau. Pavyzdžiui, Cassino gamykla 2026 metų pirmąjį ketvirtį pagamino 2 916 automobilių, o tai rodo ryškų gamybos sumažėjimą ir nepakankamą pajėgumų panaudojimą.

    Kodėl „BYD“ svarbi gamyba Europoje

    „BYD“ per pastaruosius metus tapo viena didžiausių elektromobilių pardavėjų pasaulyje, tačiau Kinijos rinkoje juntamas kainų karas ir paklausos svyravimai spaudžia maržas. Dėl to gamintojai aktyviau ieško augimo užsienyje, ypač Europoje, kur elektromobilių dalis pardavimuose išlieka reikšminga, o reguliacinė kryptis skatina elektrifikaciją.

    Gamybos perkėlimas ar plėtra Europoje „BYD“ suteiktų kelis pranašumus: greitesnį pristatymą, mažesnes logistikos išlaidas, didesnį atsparumą prekybos ribojimams ir geresnes galimybes prisitaikyti prie vietinių reikalavimų. Tokia strategija ypač aktuali po to, kai Europos Komisija sugriežtino dėmesį Kinijoje pagamintų elektromobilių subsidijavimo klausimui.

    Akys krypsta ir į „Maserati“

    Stella Li taip pat užsiminė, kad „BYD“ domisi galimybe perimti sunkumų patiriančius istorinius Europos prekės ženklus. Kaip vieną įdomiausių pavyzdžių ji įvardijo „Stellantis“ valdomą prabangos ženklą „Maserati“.

    „Kalbamės ne tik su „Stellantis“, kalbamės ir su kitomis bendrovėmis“, – sakė Stella Li.

    „Ieškome bet kurios laisvos gamyklos Europoje, nes norime panaudoti šiuos nepilnai išnaudojamus pajėgumus“, – teigė ji.

    Kol kas neaišku, ar derybos pasieks konkretų sandorį ir kokio masto gamybos perkėlimas būtų svarstomas. „Stellantis“ viešai savo pozicijos dėl „BYD“ planų išsamiau nekomentavo, tačiau rinka jau dabar šiuos signalus vertina kaip ženklą, kad europinė automobilių pramonė įžengė į naują pertvarkos etapą.

    „BYD“ Europoje jau turi savo didelį projektą: bendrovė stato gamyklą Vengrijoje, Segede, kuri, pagal anksčiau skelbtus planus, turėtų pradėti veikti 2027 metais. Galimas esamų gamyklų perėmimas galėtų leisti gamybą pradėti greičiau nei statant naują objektą nuo nulio.

  • Po Irano krizės europiečiai sukruto: vienur elektra pigo, kitur dujos šoko 30 proc.

    Po Irano krizės europiečiai sukruto: vienur elektra pigo, kitur dujos šoko 30 proc.

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja siejamas tiekimo neapibrėžtumas šį pavasarį vėl sudrebino energijos rinkas Europoje. Nors degalų brangimas daugelyje šalių buvo greitas, buitinių vartotojų sąskaitose ryškiausiai išsiskyrė dujos, o elektros kainos dalyje sostinių net traukėsi.

    Pagal Household Energy Price Index (HEPI), kurį sudaro Energie-Control Austria, MEKH ir „VaasaETT“, nuo 2026 metų vasario 2 dienos iki 2026 metų balandžio 1 dienos vidutinė galutinė elektros kaina ES sostinėse sumažėjo 3,1 proc. Per tą patį laikotarpį dujų kainos vidutiniškai pakilo 6,8 proc.

    Elektros kainos: kritimas šiaurėje

    HEPI duomenys rodo, kad didžiausias elektros kainos kritimas fiksuotas Taline, kur ji sumažėjo 19 proc. Toliau rikiuojasi Kopenhaga su 15,9 proc., Stokholmas su 15,2 proc. ir Liubliana su 15 proc. mažėjimu.

    Ryškesnis nei 10 proc. atpigimas taip pat matytas Helsinkyje, Rygoje ir Madride. Analitikai tai sieja su sezoniškumu: pasibaigus šildymo sezonui paklausa krenta, o atsinaujinančios generacijos dalis pavasarį paprastai didėja.

    „Besitęsianti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose iš esmės yra degalų pasiūlos šokas. Todėl tiesioginis poveikis Europos dujų tiekimui ir mažmeninėms dujų kainoms yra ryškesnis nei elektros rinkoms“, – sakė „VaasaETT“ vyresnysis energijos rinkų analitikas Ioannis Korras.

    Ne visur elektra pigo: didžiausias augimas fiksuotas Romoje, kur kaina kilo 7,9 proc. Didesnis nei 3 proc. padidėjimas matytas Dubline, Lisabonoje ir Atėnuose, o kai kuriose sostinėse pokyčiai buvo minimalūs.

    Dujos: šuoliai iki 30 proc.

    Skirtingai nei elektra, buitinių dujų kainos daugumoje ES sostinių didėjo. Per minėtą laikotarpį vidurkis pakilo nuo 10,67 euro cento už kilovatvalandę iki 11,40 euro cento už kilovatvalandę.

    Didžiausi šuoliai fiksuoti Briuselyje ir Berlyne, kur kainos augo beveik po 30 proc. Didesnis nei 20 proc. kilimas užfiksuotas Atėnuose, o dviženklis augimas matytas Vienoje, Amsterdame ir Romoje.

    Tuo pat metu išsiskyrė kelios sostinės, kur dujos pigo: didžiausias kritimas registruotas Madride, o mažėjimas matytas ir Liublianoje bei Varšuvoje. Šiuos skirtumus gali lemti tiek skirtinga tiekimo struktūra, tiek reguliavimo bei mokesčių sprendimai.

    „Skirtumai tarp elektros ir dujų kainų judėjimo rodo struktūrinį atsiejimą Europos rinkose, kurį lemia skirtingas kuro miksas ir valdžios intervencijos. Dujų kainas labiau veikia pasauliniai tiekimo ribojimai ir geopolitinė rizika, o elektros kainas – vietinė generacija ir politika“, – teigė I. Korras.

    Kur už energiją mokama daugiausia?

    Balandžio pradžioje nominalios buitinių vartotojų elektros kainos Europoje labai skyrėsi. Brangiausiai už kilovatvalandę mokėjo Berno, Briuselio, Dublino, Berlyno, Prahos ir Londono gyventojai, o kai kuriose kitose sostinėse kaina buvo kelis kartus mažesnė.

    Dujų kainų skirtumai dar ryškesni: nuo itin žemų kainų Kyjive iki aukščiausių rodiklių Stokholme. Į galutinę sąskaitą skirtingose šalyse reikšmingai įeina mokesčiai ir skirstymo bei tiekimo kaštai, o valdžios sprendimai dėl tarifų ar lengvatų gali greitai pakeisti vartotojų patiriamą naštą.

    Energetikos analitikai pabrėžia, kad artimiausiais mėnesiais kainų kryptį lems ne tik geopolitika ir pasaulinė dujų rinka, bet ir vietinės sąlygos: vėjo bei saulės generacija, hidroresursų situacija, tinklų mokesčiai bei valstybės taikomos kompensavimo priemonės. Dėl to vartotojams skirtingose šalyse tie patys įvykiai gali atsispindėti labai nevienodose sąskaitose.

  • Pasaulio gynybos išlaidos 2025 metais pasiekė rekordą: Europoje šuolis, Lenkija – 14 vietoje

    Pasaulio gynybos išlaidos 2025 metais pasiekė rekordą: Europoje šuolis, Lenkija – 14 vietoje

    Pasaulinė rinka augo 11-us metus

    2025 metais pasaulio gynybos išlaidos išaugo 2,9 proc. ir pasiekė maždaug 2,67 trilijono eurų. Tai buvo vienuolikti iš eilės metai, kai karinis finansavimas didėjo, o tendenciją skatino užsitęsusios geopolitinės krizės ir spartesnis pajėgumų atnaujinimas.

    Didžiausi pasaulio išlaidautojai išliko JAV, Kinija ir Rusija. Šių trijų valstybių bendros išlaidos sudarė daugiau nei pusę pasaulinio karinio biudžeto, todėl jų sprendimai tiesiogiai veikia ginkluotės paklausą, gamybos apimtis ir kainas.

    Europa tempė augimą į viršų

    Analitikų vertinimu, 2025 metais Europoje gynybos išlaidos šoktelėjo apie 14 proc. iki maždaug 799 milijardų eurų. Tai siejama su tęsiamu karu Ukrainoje, didesniu Europos NATO narių apsisprendimu greičiau didinti pajėgumus ir plačiau aptariamu JAV vaidmens Europoje neapibrėžtumu.

    Vakarų ir Vidurio Europoje fiksuotas vienas sparčiausių metinių augimų nuo Šaltojo karo pabaigos. Dalis valstybių gynybos biudžetus didina ne tik dėl šaudmenų ir technikos papildymo, bet ir dėl oro gynybos, dronų, kibernetinio saugumo bei logistikos infrastruktūros.

    JAV ir NATO planai signalizuoja tęsinį

    Nors 2025 metais JAV karinės išlaidos, vertinant pagal ataskaitą, sumažėjo iki maždaug 881 milijardo eurų, tai laikoma laikinu pokyčiu. JAV Kongresas patvirtino didesnį finansavimą artimiausiems metams, o vidutinio laikotarpio planuose numatomas tolesnis augimas.

    „Atsižvelgiant į dabartinių krizių mastą ir ilgalaikius daugelio valstybių tikslus, augimo tendencija tikėtina išliks ir 2026 metais, ir vėliau“, – teigiama SIPRI vertinime.

    Lenkija – 14 vietoje pasaulyje

    Europoje pagal bendras išlaidas toliau išsiskyrė Rusija, išlaikanti trečią vietą pasaulyje. Tuo metu Vokietija po ryškaus kurso pokyčio 2025 metais peržengė 2 proc. BVP ribą ir gynybai skyrė apie 105 milijardus eurų.

    Lenkija 2025 metais gynybai skyrė apie 43 milijardus eurų – tai istorinis rekordas ir 14 vieta pasaulyje. Pagal išlaidų dalį nuo BVP šalis išlieka viena ryškiausių NATO, o tai atspindi prioritetą greitai didinti kariuomenės parengtį ir atnaujinti įsigijimus.

  • Europa siekia savo kibernetinio DI: kodėl „Anthropic“ modelio ribota prieiga kelia nerimą

    Europa siekia savo kibernetinio DI: kodėl „Anthropic“ modelio ribota prieiga kelia nerimą

    Europos vyriausybės ir kibernetinio saugumo sektorius vis garsiau kalba apie poreikį kurti savą „superįsilaužimų“ dirbtinį intelektą. Impulsą sustiprino JAV bendrovės „Anthropic“ sprendimas ribotai dalintis nauju modeliu, kuris, anot kūrėjų, itin gerai aptinka ir išnaudoja informacinių sistemų spragas.

    Tokia situacija, Europos pareigūnų vertinimu, sukuria dvigubą riziką: sparčiai daugėja galimų atakų, o svarbios gynybos priemonės lieka priklausomos nuo kelių privačių JAV įmonių sprendimų. Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad kritinės infrastruktūros, finansų sektoriaus ir valstybinių sistemų apsauga vis labiau remiasi DI galimybėmis, todėl prieigos klausimas tampa ir nacionalinio saugumo tema.

    Priklausomybė nuo JAV technologijų

    Europos technologinio suvereniteto diskusijos pastaraisiais metais paspartėjo ne vien dėl debesijos ar puslaidininkių, bet ir dėl pažangių DI modelių. Kai pažangiausios kibernetinės galimybės sutelktos kelių tiekėjų rankose, valstybės, net ir turėdamos stiprias reguliavimo institucijas, praktiškai negali įvertinti realaus pajėgumo, rizikų ir apsaugos priemonių.

    Kibernetinio saugumo bendrovės atkreipia dėmesį, kad tokie modeliai gali būti panaudoti tiek gynybai, tiek puolimui. Jei puolėjai pirmieji įgyja priemones, leidžiančias greitai rasti tūkstančius aukšto kritiškumo spragų, tradicinės saugumo komandos nebespėja reaguoti, o incidentų mastas gali augti eksponentiškai.

    Kodėl DI keičia atakų greitį

    Pažangūs modeliai iš esmės automatizuoja tai, kas anksčiau reikalavo didelių komandų ir ilgo laiko: pažeidžiamumų paiešką, kodo analizę, išnaudojimo scenarijų kūrimą ir jų pritaikymą realioms sistemoms. Dėl to didėja tikimybė, kad spragos bus išnaudotos dar iki oficialių pataisų įdiegimo, ypač didelėse organizacijose su sudėtinga infrastruktūra.

    Rizika ypač aktuali plačiai naudojamiems komponentams, operacinėms sistemoms ir naršyklėms, kurių pažeidžiamumai atveria kelią masinėms atakoms. Kibernetinės žvalgybos ir nusikalstamos grupuotės jau dabar aktyviai perka, vagia ar kitaip įgyja informaciją apie spragas, o DI tokį „paieškos ir pritaikymo“ ciklą gali dar labiau sutrumpinti.

    Ką Europa gali padaryti realiai

    Europos atsakas, pasak sektoriaus atstovų, turi apimti ne vien ambiciją „turėti savo modelį“, bet ir praktines priemones: daugiau investicijų į skaičiavimo infrastruktūrą, talentų pritraukimą, saugų testavimo režimą ir aiškias taisykles, kaip tokias sistemas sertifikuoti bei prižiūrėti. Kita kryptis yra tiksliniai modeliai, skirti konkrečioms gynybos užduotims, pavyzdžiui, pažeidžiamumų prioritetizavimui ar incidentų triukšmo mažinimui dideliuose tinkluose.

    Kartu keliama ir priežiūros problema: reguliuotojams bei nacionalinėms kibernetinio saugumo institucijoms reikia pajėgumų ne tik reaguoti į incidentus, bet ir vertinti pačius pažangiausius modelius. Be tokios kompetencijos Europa rizikuoja atsidurti situacijoje, kai atakų technologinis lygis kyla greičiau nei gebėjimas suprasti, kaip ir kodėl jos vyksta.

    Diskusija dėl europinio „superįsilaužimų“ DI iš esmės rodo platesnę tendenciją: kibernetinis saugumas vis mažiau yra vien programinės įrangos atnaujinimų klausimas ir vis labiau tampa strategine technologijų, pramonės ir valstybės politikos sritimi. Jei pažangūs modeliai bus plačiai prieinami puolėjams, gynybai reikės analogiškai pažangių, patikimai valdomų sprendimų.