CP v2

Tag: Europos arešto orderis

  • Kroatijos teismas leido ekstraduoti ukrainietį dėl „Nord Stream“ sprogdinimo įtarimų: kas toliau?

    Kroatijos teismo sprendimas

    Kroatijos Pulos apygardos teismas pritarė ukrainiečio Volodymyro Žuravliovo ekstradicijai į Vokietiją, kur jis įtariamas prisidėjęs prie dujotiekių Nord Stream ir Nord Stream 2 sabotažo. Apie priimtą sprendimą viešai pranešta po kelių dienų, kai jis buvo formaliai patvirtintas.

    Teismo nutartyje nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus Kroatijos vidaus reikalų ministerija perduos sulaikytąjį Vokietijos institucijoms. Gynyba sprendimą vadina politiškai motyvuotu ir žada jį skųsti aukštesnei instancijai.

    Kuo remiasi Vokietijos prašymai?

    Vokietija pateikė du prašymus, paremtus Europos arešto orderiais, kuriuose numatyti skirtingi įtarimų kvalifikavimai. Pirmajame prašyme minimas sabotažas ir tyčinis sprogdinimo sukėlimas, lėmęs infrastruktūros sunaikinimą.

    Antrajame prašyme veika vertinama griežčiau ir siejama su karo nusikaltimo požymiais, akcentuojant ataką prieš civilinius objektus ir kritinės infrastruktūros veiklos sutrikdymą. Kroatijos prokuratūra ekstradiciją palaikė, pabrėždama pareigą vykdyti Europos arešto orderius, jei nėra aiškių atsisakymo pagrindų.

    Ginčas dėl ankstesnio sprendimo Lenkijoje

    Gynyba rėmėsi tuo, kad 2025 metais Varšuvos apygardos teismas buvo atsisakęs perduoti V. Žuravliovą Vokietijai ir panaikino jo suėmimą. Taip pat argumentuota non bis in idem principu, kuris riboja galimybę tą patį asmenį antrą kartą persekioti už tą pačią veiką, jei byla jau galutinai išspręsta.

    Pulos teismas šiuos argumentus atmetė, pažymėjęs, kad Lenkijos teismo sprendimas Kroatijai automatiškai nesukuria pareigos atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį. Teismas pabrėžė, kad privalo taikyti Kroatijos teisės normas ir įvertinti prašymą pagal savo jurisdikcijoje galiojančias procedūras.

    Nord Stream sabotažo kontekstas

    Nord Stream ir Nord Stream 2 sprogimai įvyko 2022 metais rugsėjo 26 dieną netoli Danijos Bornholmo salos, Baltijos jūroje. Buvo apgadintos trys iš keturių dujotiekio atšakų, kurios buvo skirtos gamtinių dujų transportui iš Rusijos į Vokietiją.

    Vokietijos tyrėjai teigia, kad įtariamasis galėjo būti vienas iš keturių ukrainiečių narų, kuriems priskiriamas sprogmenų padėjimas. Pats V. Žuravliovas neigia ryšį su išpuoliu ir tikina sprogimų metu buvęs Ukrainoje.

    Ukrainietis anksčiau buvo sulaikytas Lenkijoje, kur gyveno išvykęs iš savo šalies, tačiau po teismo sprendimo buvo paleistas. 2026 metais rugpjūčio 19 dieną jis vėl sulaikytas Kroatijoje, o vietos žiniasklaidoje skelbta, kad į Pulą jis buvo atvykęs kaip konsultantas vaidybinio filmo apie Nord Stream sabotažą gamyboje.

    Jei Vokietijoje kaltinimai pasitvirtintų, jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Artimiausiu metu esminiu klausimu taps gynybos apeliacija ir tai, kada sprendimas dėl ekstradicijos įsiteisės.

  • Nord Stream sprogdinimų byla plečiasi: Kroatijoje sulaikytas antras ukrainietis

    Nord Stream sprogdinimų byla plečiasi: Kroatijoje sulaikytas antras ukrainietis

    Vokietijos federalinė prokuratūra pranešė, kad Kroatijoje sulaikytas Ukrainos pilietis, siejamas su įtariamu Nord Stream dujotiekių sabotavimu. Vyras buvo suimtas Puloje, vakarų Kroatijoje, gavus Europos arešto orderį.

    Pasak prokurorų, sulaikytasis, įvardijamas kaip Volodymyras Z., yra kvalifikuotas naras ir, įtariama, priklausė grupei, kuri 2022 metų rugsėjį prie Bornholmo salos padėjo sprogmenis ant Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 vamzdynų. Teigiama, kad jis dalyvavo nardymuose, reikalinguose sprogmenims pritvirtinti.

    Incidentas įvyko 2022 metų rugsėjo 26 dieną, praėjus maždaug septyniems mėnesiams po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Sprogimai smarkiai apgadino Baltijos jūros dugnu nutiestą infrastruktūrą, kuri buvo skirta rusiškoms gamtinėms dujoms tiekti į Vokietiją, ir sunaikino tris iš keturių povandeninių vamzdžių.

    Kas žinoma apie įtariamą schemą

    Vokietijos tyrėjai nurodo, kad grupė į sprogimų vietą, kaip įtariama, vyko iš Rostoko išplaukusiu išnuomotu laivu. Prokuratūros vertinimu, tikslas buvo ilgam sutrikdyti dujų tiekimą šiais maršrutais ir apriboti Rusijos galimybes gauti pajamų, kurios galėtų būti naudojamos karui Ukrainoje finansuoti.

    Sulaikytasis dabar turėtų būti perduotas Vokietijai, kur jis bus pristatytas Federalinio teisingumo teismo teisėjui. Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad šis Ukrainos pilietis jau buvo sulaikytas Lenkijoje 2025 metais, tačiau tuomet išduoti jį Vokietijai buvo atsisakyta ir vyras buvo paleistas.

    Byloje minimas ir Ukrainos kariškis

    Tyrimas Vokietijoje jau anksčiau įgavo pagreitį, kai buvo pareikšti kaltinimai kitam asmeniui, įvardijamam kaip Serhii K. Jis buvo sulaikytas Italijoje 2025 metų rugpjūtį ir tų pačių metų lapkritį išduotas Vokietijai.

    Vokietijos federalinė prokuratūra yra nurodžiusi, kad Serhii K. buvo Ukrainos kariuomenės karininkas ir, įtariama, vadovavo grupei, siejamai su Nord Stream sabotavimu. Galutines atsakomybes ir motyvus turės įvertinti teismas, o ikiteisminis tyrimas, kaip skelbiama, tęsiamas.

    Kodėl Nord Stream sprogdinimai vis dar kelia įtampą

    Nord Stream sprogdinimai tapo vienu reikšmingiausių pastarųjų metų saugumo incidentų Europos energetikos infrastruktūroje. Nors po 2022 metų energetikos krizės Europa sparčiai mažino rusiškų dujų dalį ir diversifikavo tiekimą, povandeninių objektų apsauga liko jautri tema, ypač Baltijos jūros regione.

    Ši byla svarbi ir politiniu požiūriu, nes joje susikerta karo Ukrainoje, Europos energetinio saugumo ir tarptautinio teisinio bendradarbiavimo klausimai. Vokietijos institucijos pabrėžia, kad įtariamųjų paieška ir sulaikymai vykdomi remiantis tarpvalstybiniais mechanizmais, įskaitant Europos arešto orderį.