Kroatijos teismas leido ekstraduoti ukrainietį dėl „Nord Stream“ sprogdinimo įtarimų: kas toliau?

Kroatijos teismo sprendimas

Kroatijos Pulos apygardos teismas pritarė ukrainiečio Volodymyro Žuravliovo ekstradicijai į Vokietiją, kur jis įtariamas prisidėjęs prie dujotiekių Nord Stream ir Nord Stream 2 sabotažo. Apie priimtą sprendimą viešai pranešta po kelių dienų, kai jis buvo formaliai patvirtintas.

Teismo nutartyje nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus Kroatijos vidaus reikalų ministerija perduos sulaikytąjį Vokietijos institucijoms. Gynyba sprendimą vadina politiškai motyvuotu ir žada jį skųsti aukštesnei instancijai.

Kuo remiasi Vokietijos prašymai?

Vokietija pateikė du prašymus, paremtus Europos arešto orderiais, kuriuose numatyti skirtingi įtarimų kvalifikavimai. Pirmajame prašyme minimas sabotažas ir tyčinis sprogdinimo sukėlimas, lėmęs infrastruktūros sunaikinimą.

Antrajame prašyme veika vertinama griežčiau ir siejama su karo nusikaltimo požymiais, akcentuojant ataką prieš civilinius objektus ir kritinės infrastruktūros veiklos sutrikdymą. Kroatijos prokuratūra ekstradiciją palaikė, pabrėždama pareigą vykdyti Europos arešto orderius, jei nėra aiškių atsisakymo pagrindų.

Ginčas dėl ankstesnio sprendimo Lenkijoje

Gynyba rėmėsi tuo, kad 2025 metais Varšuvos apygardos teismas buvo atsisakęs perduoti V. Žuravliovą Vokietijai ir panaikino jo suėmimą. Taip pat argumentuota non bis in idem principu, kuris riboja galimybę tą patį asmenį antrą kartą persekioti už tą pačią veiką, jei byla jau galutinai išspręsta.

Pulos teismas šiuos argumentus atmetė, pažymėjęs, kad Lenkijos teismo sprendimas Kroatijai automatiškai nesukuria pareigos atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį. Teismas pabrėžė, kad privalo taikyti Kroatijos teisės normas ir įvertinti prašymą pagal savo jurisdikcijoje galiojančias procedūras.

Nord Stream sabotažo kontekstas

Nord Stream ir Nord Stream 2 sprogimai įvyko 2022 metais rugsėjo 26 dieną netoli Danijos Bornholmo salos, Baltijos jūroje. Buvo apgadintos trys iš keturių dujotiekio atšakų, kurios buvo skirtos gamtinių dujų transportui iš Rusijos į Vokietiją.

Vokietijos tyrėjai teigia, kad įtariamasis galėjo būti vienas iš keturių ukrainiečių narų, kuriems priskiriamas sprogmenų padėjimas. Pats V. Žuravliovas neigia ryšį su išpuoliu ir tikina sprogimų metu buvęs Ukrainoje.

Ukrainietis anksčiau buvo sulaikytas Lenkijoje, kur gyveno išvykęs iš savo šalies, tačiau po teismo sprendimo buvo paleistas. 2026 metais rugpjūčio 19 dieną jis vėl sulaikytas Kroatijoje, o vietos žiniasklaidoje skelbta, kad į Pulą jis buvo atvykęs kaip konsultantas vaidybinio filmo apie Nord Stream sabotažą gamyboje.

Jei Vokietijoje kaltinimai pasitvirtintų, jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Artimiausiu metu esminiu klausimu taps gynybos apeliacija ir tai, kada sprendimas dėl ekstradicijos įsiteisės.