CP v2

Tag: Europos centrinis bankas

  • Ekonomistas įspėja: ECB palūkanų kėlimas gali tapti didele klaida ir stumti Europą į recesiją

    Ekonomistas įspėja: ECB palūkanų kėlimas gali tapti didele klaida ir stumti Europą į recesiją

    Europos Centrinis Bankas (ECB) rizikuoja padaryti didelę klaidą, jei artimiausiu metu vėl griežtins pinigų politiką, nors euro zonoje vis aiškiau matyti ekonomikos vėsimo ženklai. Tokį vertinimą išsakė „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas, perspėdamas, kad per agresyvus palūkanų didinimas gali pastūmėti regioną į recesiją.

    Pasak ekonomisto, didžiausios euro zonos ekonomikos, Vokietija, Prancūzija ir Italija, pastaraisiais metais buvo smarkiai paveiktos energijos kainų šoko. Dėl to susiformavo situacija, kai kainų spaudimas išlieka, tačiau augimo potencialas silpsta, o tai didina stagfliacijos riziką.

    „Svarbu atskirti tai, ką centriniai bankai, deja, tikėtina, darys, ir tai, kas būtų teisinga“, – sakė Holgeris Schmiedingas.

    ECB paskutiniame posėdyje paliko indėlių palūkanų normą 2 proc. ir pripažino, kad infliacijos kilimo rizikos bei ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos sustiprėjo. Tuo pat metu balandį metinė infliacija euro zonoje siekė 3 proc., tai yra aukščiausias lygis nuo 2023 metų rugsėjo ir vis dar gerokai viršija ECB siekiamą 2 proc. tikslą.

    Rinkose plačiai tikimasi, kad birželio 11 dieną ECB gali grįžti prie palūkanų didinimo, o bazinis scenarijus daugeliui investuotojų yra 0,25 procentinio punkto žingsnis. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad dalis infliacijos euro zonoje yra labiau susijusi su pasiūlos veiksniais, įskaitant energiją ir geopolitines rizikas, o palūkanų didinimas šių priežasčių tiesiogiai neišsprendžia.

    Ekonomisto teigimu, nauji verslo apklausų signalai rodo silpstančią paklausą ir atsargų elgsenos pokyčius, o tai reiškia, kad kainų spaudimas gali mažėti ir be papildomo palūkanų smūgio. Jo vertinimu, jeigu namų ūkiai daugiau lėšų skiria būtinoms išlaidoms, pavyzdžiui, energijai, kitų prekių ir paslaugų paklausa natūraliai krenta, o tai ilgainiui mažina infliacijos tempą.

    „Jei ECB birželį kels palūkanas, tai tik padidins ekonominę kančią. Jei po to sektų dar keli kėlimai, tikėtina, kad atsidurtume lengvoje recesijoje, o ne tik stagfliacijoje“, – sakė Holgeris Schmiedingas.

    Investuotojai taip pat stebi, ar ECB nesirinks vadinamųjų draudimo palūkanų didinimų, kai sprendimai labiau remiasi prognozėmis nei tuo, kas jau įvyko. Toks kelias gali atrodyti patrauklus kovojant su užsitęsusiu kainų spaudimu, tačiau rizika ta, kad griežtinimas būtų atliktas tuo metu, kai paklausa jau slopsta, o tai vėliau verstų centrinius bankus greičiau pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Artimiausiais mėnesiais toną rinkoms lems nauji infliacijos, darbo rinkos ir ekonominio aktyvumo duomenys, taip pat energijos kainų dinamika ir geopolitinis fonas. ECB balansuoja tarp tikslo suvaldyti infliaciją ir pareigos neperlenkti lazdos, kai ekonomikos augimas euro zonoje tampa vis trapesnis.

  • Euro zonai – rimtas signalas: karas Irane smogė verslui, ECB gali tekti griežtinti

    Euro zonai – rimtas signalas: karas Irane smogė verslui, ECB gali tekti griežtinti

    Euro zonos verslas traukiasi

    Gegužę euro zonos verslo aktyvumas pastebimai smuko ir pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei dvejus su puse metų. Tai rodo išankstiniai S&P Global pirkimų vadybininkų indekso (PMI) duomenys, dažnai laikomi vienu ankstyviausių ekonomikos pulso matuoklių.

    Bendrasis euro zonos PMI krito iki 47,5 punkto, nuo 48,8 balandį. Riba, skirianti augimą nuo nuosmukio, yra 50 punktų, todėl antrą mėnesį iš eilės fiksuojama susitraukimo zona.

    Tyrimo autoriai smukimą sieja su karo Irane poveikiu ir išaugusiu neapibrėžtumu, kuris persiduoda energijos kainoms, tiekimo grandinėms ir vartotojų lūkesčiams. Paslaugų sektorius, sudarantis didžiausią euro zonos ekonomikos dalį, patyrė didžiausią smūgį.

    Paslaugos smunka, gamyba dar laikosi

    Paslaugų sektoriaus PMI gegužę nusileido iki 46,4 punkto nuo 47,6 balandį ir pasiekė prasčiausią rodiklį nuo 2021 metų vasario. Tai reiškia, kad įmonės fiksuoja mažėjančias apimtis, o naujų užsakymų srautas silpnėja.

    Tuo metu gamybos sektorius atrodė atsparesnis: jo PMI siekė 51,4 punkto, tačiau tyrimas signalizuoja, kad tempas blėsta. Nauji užsakymai gamyklose ėmė mažėti pirmą kartą per kelis mėnesius, o tai paprastai laikoma ankstyvu persilaužimo ženklu.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energetikos šokai paprastai pirmiausia paveikia namų ūkių perkamąją galią, o vėliau persikelia į įmonių paklausą, investicijas ir užimtumą. Dėl to paslaugų sektorius, jautrus vartotojų elgsenai, dažnai sureaguoja greičiau nei pramonė.

    Prancūzijoje – ryškiausias kritimas

    Didžiausias nerimas kyla dėl Prancūzijos, kur bendrasis PMI gegužę smuko iki 43,5 punkto nuo 47,6 balandį. Tai didžiausias nuosmukis nuo 2020 metų pabaigos, kai daugelį veiklų slopino pandemijos ribojimai.

    Paslaugų aktyvumo rodiklis Prancūzijoje krito iki 42,9 punkto nuo 46,5, o tai rodo itin spartų užsakymų ir apyvartų mažėjimą. Pramonės segmentas taip pat apsivertė į neigiamą pusę, panaikindamas trumpą atokvėpį, fiksuotą mėnesiu anksčiau.

    „Gegužės išankstiniai PMI duomenys Prancūzijai pateikia niūrų vaizdą: naftos kainų šoko infliacinis poveikis vėl stiprėja tiek gamyboje, tiek paslaugose“, – sakė S&P Global Market Intelligence ekonomistas Joe Hayesas.

    Apklaustos įmonės nurodė, kad karo kaštai ir energijos brangimas blogina paklausą, o didesni kainų lūkesčiai didina riziką, jog vartojimas ir užsakymų apimtys trauksis dar labiau. Tyrimas taip pat fiksuoja prastėjančius verslo lūkesčius metams į priekį.

    Vokietija balansuoja ties riba

    Vokietijoje bendrasis PMI paaugo simboliškai iki 48,6 punkto nuo 48,4, tačiau išliko susitraukimo zonoje. Pramonės PMI smuko iki 49,9 punkto, o tai signalizuoja, kad gamybos atsigavimas pradeda strigti.

    Tyrime išskiriamas ir darbo rinkos aspektas: kai kurios įmonės pradėjo ryžtingiau mažinti darbuotojų skaičių, ypač gamybos sektoriuje. Kartu fiksuojamas spartėjantis sąnaudų augimas, kurį kursto energetikos ir tiekimo sutrikimų poveikis.

    „Sąnaudų infliacija toliau greitėja dėl energijos kainų ir tiekimo trūkumų, o tai yra vienas iš užsitęsusio sukrėtimo kanalų“, – sakė S&P Global Market Intelligence atstovas Philas Smithas.

    ECB dilema: kainos kyla, augimas silpsta

    Gegužės PMI duomenys rodo ne tik augimo, bet ir infliacijos problemą. Tyrimas fiksuoja, kad įvesties sąnaudų infliacija euro zonoje didėjo septintą mėnesį iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį per maždaug trejus su puse metų.

    Įmonių taikomos kainos taip pat kilo sparčiausiai per 38 mėnesius, o tai sustiprina riziką, kad kainų spaudimas gali įsitvirtinti. Tokia kombinacija, kai ekonomika silpsta, o kainos vis dar kyla, centriniam bankui reiškia itin sudėtingą pasirinkimą.

    Rinkos lūkesčiai, pagal straipsnyje minimą vertinimą, rodo didelę tikimybę, kad per artimiausią posėdį ECB gali didinti palūkanų normas 0,25 proc. punkto. Tačiau griežtesnės finansavimo sąlygos paprastai dar labiau apsunkina investicijas ir vartojimą, todėl recesijos rizika gali didėti.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad viena jautriausių grandžių yra energijos kainų šuoliai ir jų poveikis logistikai, gamybai bei gyventojų biudžetams. Jei tiekimo sutrikimai išliks, euro zonai gali tekti taikytis prie lėtesnio augimo ir didesnio kainų spaudimo derinio.

  • Pagrindiniai ekonomikos signalai šią savaitę: kas brangsta, kas pinga ir ką tai reiškia gyventojams

    Pastarosiomis savaitėmis ekonomikos naujienų srautas rodo aiškią kryptį: kainų pokyčiai ir palūkanų lygis tebėra pagrindiniai veiksniai, lemiantys gyventojų išlaidas ir verslo sprendimus. Nors dalies prekių ir paslaugų kainos stabilizuojasi, kai kuriose kategorijose brangimas išlieka juntamas.

    Didžiausią įtaką kasdieniam biudžetui dažniausiai daro maistas, būsto išlaikymas ir transportas. Energijos kainos Europoje išlieka nepastovios, o jų svyravimai per tiekimo grandines persiduoda ir kitoms prekėms bei paslaugoms, todėl kainų „grįžimas į senas vėžes“ vyksta netolygiai.

    Palūkanų tema išlieka itin aktuali paskolų turėtojams: Europos Centrinio Banko sprendimai tiesiogiai veikia tarpbankines palūkanas, o tai atsispindi būsto paskolų įmokose. Dėl to namų ūkių vartojimas tampa atsargesnis, o didesni pirkiniai dažniau atidedami.

    Tuo pat metu darbo rinka daugelyje Europos valstybių išlieka palyginti atspari, tačiau įmonės vis dažniau kalba apie produktyvumo didinimą ir kaštų kontrolę. Šioje vietoje spartėja investicijos į automatizavimą ir dirbtinis intelektas, ypač klientų aptarnavimo, analitikos ir procesų valdymo srityse.

    Analitikai pabrėžia, kad artimiausiu metu gyventojams svarbiausia stebėti infliacijos tempą, palūkanų kryptį ir energijos kainų dinamiką. Šie rodikliai labiausiai lemia, ar realios pajamos augs, ar šeimų biudžetuose ir toliau dominuos būtinosios išlaidos.

  • Mario Draghi įspėja: Europa turi skubiai keistis, kai JAV tampa mažiau patikima saugumo partnere

    Mario Draghi įspėja: Europa turi skubiai keistis, kai JAV tampa mažiau patikima saugumo partnere

    Buvęs Europos Centrinio Banko vadovas ir buvęs Italijos premjeras Mario Draghi Vokietijos Acheno mieste pasiuntė griežtą žinią Europai: žemyne reikia sparčių pokyčių, nes Jungtinės Valstijos tampa vis labiau nenuspėjamos ir gali nebeužtikrinti Europos saugumo.

    Kalbėdamas tarptautinio Karolio Didžiojo premijos įteikimo metu, Draghi pabrėžė, kad Europa atsidūrė naujoje geopolitinėje realybėje, kurioje vien pasitikėti ilgalaikiais įpročiais nebeužtenka. Jo teigimu, būtina iš naujo įvertinti strategines priklausomybes, kurios ilgą laiką atrodė savaime suprantamos.

    Perspėjimas dėl saugumo ir priklausomybių

    Draghi akcentavo, kad atviro pasaulio ir laisvos prekybos logika Europai ilgai buvo stiprybė, tačiau vien ji nebegali būti atsakymas į visus iššūkius. Jo vertinimu, jei atvirumas tampa vienintele laikysena, Europa rizikuoja likti be aiškaus sprendimo tais atvejais, kai reikia veikti greitai.

    Ši žinia nuskambėjo tuo metu, kai Vašingtonas, grįžus į valdžią JAV prezidentui Donaldui Trumpui, griežtina toną prekybos ir saugumo klausimais. Europoje tai stiprina diskusijas apie didesnį gynybos savarankiškumą ir patikimesnius ilgalaikius planus, nepriklausomus nuo JAV vidaus politikos ciklų.

    Silpnas augimas ir našumo atotrūkis

    Draghi perspėjimas susijęs ne tik su gynyba: Europa taip pat susiduria su lėtu ekonomikos augimu ir didėjančiu našumo atotrūkiu nuo JAV. Šios problemos, anot jo, mažina gebėjimą finansuoti ambicingus sprendimus ir ilgainiui silpnina politinį svorį pasaulyje.

    2024 metais Draghi pristatė planą, kaip stabdyti Europos ekonominį smukimą, o dabar šio plano rekomendacijų įgyvendinimo kaina, skaičiuojama kasmet, sieja­ma su maždaug 1 200 000 000 000 eurų mastu. Tai atspindi, kokio dydžio investicijų, jo manymu, reikia, kad Europa susigrąžintų konkurencingumą.

    DI, gynyba ir energetika

    Kaip kritines sritis Draghi išskyrė dirbtinis intelektas ir gynybą, kur būtina greitai didinti investicijas ir pajėgumus. Jo teigimu, technologinė raida tampa geopolitinės galios dalimi, todėl delsimas reiškia ir ekonominį, ir saugumo atsilikimą.

    Taip pat pabrėžta energetikos infrastruktūros svarba: energijos kainos, tiekimo saugumas ir tinklų modernizavimas tiesiogiai veikia pramonės konkurencingumą bei valstybės atsparumą krizėms. Draghi vertinimu, be patikimos energetikos bazės sunku kalbėti apie tvarią gynybą ir ilgalaikį augimą.

    „Pirmą kartą per gyvą atmintį esame iš tiesų vieni kartu“, – sakė Mario Draghi.

    Jis kritikavo ir lėtą sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje, kai kompromisai neretai praskiedžia priemones ir atitolina jų įgyvendinimą. Draghi įspėjo, kad silpnas įgyvendinimas mažina pasitikėjimą institucijomis, o mažėjantis pasitikėjimas dar labiau apsunkina gebėjimą veikti.

  • ES verslas spaudžia stabdžius: investicijos krito iki 11 metų dugno – kas laukia toliau?

    ES verslas spaudžia stabdžius: investicijos krito iki 11 metų dugno – kas laukia toliau?

    Investicijų rodiklis smuko iki dugno

    Europos Sąjungos įmonės vis atsargiau leidžia pinigus naujai įrangai, pastatams ir technologijoms. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad verslo investicijų rodiklis 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį smuko iki 21,8 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2015 metų.

    Šis rodiklis parodo, kokią dalį sukuriamos pridėtinės vertės įmonės nukreipia investicijoms. Į statistiką neįtraukiami bankai ir kitos finansų korporacijos, o skaičiai labiau atspindi gamybos, prekybos, transporto, apgyvendinimo ir kitų paslaugų sektorių situaciją.

    Palyginimui, dar prieš pandemiją investicijų intensyvumas buvo gerokai didesnis: 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį jis siekė 26,77 proc. Dabartinis lygis priartėjo prie vieno žemiausių istorinių taškų, fiksuotų po pasaulinės finansų krizės, kai 2010 metų pirmąjį ketvirtį rodiklis buvo 20,93 proc.

    Net didžiausi verslo centrai atsilieka

    Ryškus signalas rinkoms yra tai, kad vienos žemiausių investicijų proporcijų fiksuotos didžiuosiuose Europos verslo centruose. Liuksemburgo, Airijos ir Nyderlandų rodikliai buvo mažesni nei 17 proc., nors šios šalys ilgą laiką laikytos patraukliomis tarptautiniam kapitalui.

    Eurostatas pažymi, kad Liuksemburgo atvejis iš dalies paaiškinamas santykinai mažu pramonės svoriu ekonomikoje. Tuo metu Airijoje investicijų rodiklis per mažiau nei dešimtmetį sumažėjo apie 27 procentiniais punktais, o tai rodo struktūrinius pokyčius ir didesnį jautrumą pasaulinėms tiekimo grandinėms bei mokesčių ir reguliavimo aplinkai.

    Ekonomistų vertinimu, investicijos yra vienas svarbiausių produktyvumo ir BVP augimo variklių, nes jos leidžia įmonėms modernizuoti gamybą, skaitmeninti procesus ir didinti našumą. Tuo pat metu Europos Centrinis Bankas ir tarptautinės institucijos pastaraisiais metais nuosekliai akcentuoja, kad Europos produktyvumo augimas atsilieka nuo JAV, o investicijų vangumas šią atskirtį gali dar labiau padidinti.

    Kodėl įmonės traukiasi ir kur ieško išeičių?

    Europos Centrinis Bankas, apklausęs 64 dideles euro zonos įmones dėl jų investicinių planų, nustatė kelias pagrindines stabdančias priežastis. Apie 90 proc. respondentų kaip svarbiausią veiksnį įvardijo silpną paklausą, kuri mažina pasitikėjimą pardavimų perspektyvomis ir atideda plėtros sprendimus.

    Daugiau nei 80 proc. įmonių taip pat minėjo mažesnį pelningumą, didelę reguliavimo naštą ir augančius darbo kaštus. Tokia kombinacija ypač skaudžiai veikia pramonę, kur investicijos dažnai yra didelės, ilgalaikės ir sunkiai atsiperkančios, jei rinkos ciklas pasisuka nepalankia kryptimi.

    „Verslo investicijos yra vienas svarbiausių BVP augimo veiksnių. Investicijos į įrangą, programinę įrangą ir gamyklas iš esmės yra produktyvumo augimo variklis“, – sakė INSEAD ekonomikos profesorius Antonio Fatas.

    Įmonių sprendimus papildomai veikia geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių trikdžiai ir prekybos barjerai, ypač ten, kur gamintojai susiduria su tarifais ir neapibrėžtumu dėl eksporto rinkų. ECB taip pat pabrėžia, kad ilgalaikius planus apsunkina ir sunkiai prognozuojamas klimato politikos reguliavimas, kai įmonėms sudėtinga įvertinti, kokių investicijų reikės po kelerių metų, kad jos atitiktų naujus reikalavimus.

    Tuo pačiu atsiranda ir potencialus investicijų katalizatorius. ECB nurodo, kad dalis įmonių tikisi, jog didesnės gynybos išlaidos Europoje artimiausiais metais gali paskatinti naujus užsakymus ir investicijas, ypač pramonės sektoriuje, kuris tiesiogiai dalyvauja tiekimo grandinėse.

    Nors bendras ES vaizdas išlieka niūrus, atskirose šalyse matomi ir priešingi signalai. Eurostato duomenys rodo, kad Graikijoje investicijų rodiklis nuo 2015 metų augo vienu sparčiausių tempų, o Vengrijoje ir Kroatijoje fiksuoti vieni didžiausių investavimo lygių, viršijantys 28 proc. Tai rodo, kad investicijų ciklą smarkiai lemia nacionalinės pramonės struktūra, ES paramos panaudojimas ir konkrečių sektorių plėtros bangos.

  • Energijos kainos vėl kyla: Artimųjų Rytų karas stabdo infliacijos kritimą Europoje

    Infliacijos kryptį keičia energija

    Artimųjų Rytų karas ir su juo susiję tiekimo sutrikimai vėl kelia energijos kainas, o tai stabdo daugiau nei metus Europoje matytą infliacijos lėtėjimą. Tokią tendenciją fiksuoja ir naujausi euro zonos statistikos duomenys, rodantys, kad kainų spaudimas pavasarį atsinaujino.

    Eurostato skelbiamais preliminariais vertinimais, balandį infliacija euro zonoje pakilo iki 3 proc. Sausį ji buvo priartėjusi prie 2 proc. ribos, todėl analitikai energijos brangimą išskiria kaip pagrindinį šio šuolio veiksnį.

    Kur stringa nafta ir dujos?

    Energetikos rinkose didžiausią įtampą kelia svarbiausių jūrinių maršrutų saugumas, ypač Persijos įlankos regione. Dalis pasaulinės naftos prekybos juda siaurais „butelio kakleliais“, o bet kokie trikdžiai greitai atsispindi kainose Europoje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vienas jautriausių taškų yra Ormuzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Pasaulio bankas yra įspėjęs, kad atakos prieš energetikos infrastruktūrą ir laivybos apribojimai gali sukelti pasiūlos šoką, kuris persiduoda degalų, šildymo ir elektros kainoms.

    Pagal bazinį Pasaulio banko scenarijų, laivyba regione į visiškai įprastą ritmą gali grįžti tik 2026 metų pabaigoje. Tai reiškia, kad energijos ir žaliavų kainų svyravimai dar kurį laiką išliks viena pagrindinių rizikų infliacijai ir ekonomikos augimui.

    Brangesnė energija reiškia brangesnį maistą

    Energetikos brangimas dažnai tampa grandinine reakcija: didėja transporto ir gamybos kaštai, o tai ilgainiui persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ypač jautrus kanalas yra žemės ūkis, nes energija tiesiogiai veikia trąšų, pašarų, perdirbimo ir logistikos kainas.

    Pasaulio bankas savo prognozėse yra nurodęs, kad energijos kainų indeksas šiais metais gali didėti apie 24 proc., o bendras žaliavų kainų indeksas apie 16 proc. Taip pat numatomas ryškesnis trąšų brangimas: prognozuota apie 31 proc. indekso didėjimas, o karbamido kainų kilimas gali siekti iki 60 proc., kas Europoje didina riziką, jog maisto kainos vėl pasuks į viršų.

    „Naujas žaliavų šokas sustabdė dezinflaciją Europoje, o energija vėl tampa pagrindiniu kainų augimo varikliu“, – teigiama Lenkijos ekonomikos instituto analitikų vertinime.

    Ką tai gali reikšti palūkanoms?

    Kylanti infliacija turi tiesioginę reikšmę centrinių bankų sprendimams. Jei kainų augimas įsitvirtina, mažėja tikimybė, kad palūkanos bus greitai mažinamos, nes prioritetu tampa infliacijos sugrąžinimas į tikslinį lygį.

    Lenkijoje, remiantis nacionalinės statistikos duomenimis, metinė infliacija balandį taip pat perkopė 3 proc. Nors kai kurių energijos kainų augimas buvo administraciškai ribojamas, bendras kainų spaudimas rodo, kad centrinis bankas gali neskubėti keisti palūkanų normų.

    Tuo metu euro zonoje rinkos stebi Europos Centrinio Banko signalus dėl artimiausių posėdžių. Dalis analitikų vertina, kad sprendimų kryptis priklausys nuo to, ar energijos kainų šuolis bus laikinas, ar per kelis mėnesius persiduos į platesnę infliaciją.

  • Naftos kainų šokas iš Irano: strategas įspėja, kad palūkanų kėlimas gali baigtis recesija

    Naftos kainų šokas iš Irano: strategas įspėja, kad palūkanų kėlimas gali baigtis recesija

    Pasaulio centriniai bankai rizikuoja perlenkti lazdą, jei į brangstančios energijos šoką reaguos agresyviu palūkanų normų didinimu. Pasak rinkos strategų, toks sprendimas gali sukelti ekonomikos smukimą, nes energijos kainų šuolį lemia pasiūlos, o ne paklausos veiksniai.

    Investicijų valdymo bendrovės „GAM Investments“ vyriausiasis kelių turto klasių strategas Julianas Howardas atkreipė dėmesį, kad palūkanų normos negali išspręsti fizinio naftos trūkumo ar tiekimo sutrikimų. Jo vertinimu, didžiausia rizika dabar yra vadinamoji politikos klaida, kai infliacija bandoma numalšinti priemonėmis, kurios realios priežasties nepašalina.

    „Centriniai bankai negali atspausdinti naftos molekulių“, – sakė Julianas Howardas.

    Analitiko teigimu, tam, kad vartotojai iš esmės pakeistų elgseną, palūkanos turėtų kilti iki itin aukšto lygio, o tai smarkiai smogtų kreditui ir vartojimui. Praktikoje tai reikštų brangesnes paskolas gyventojams ir verslui, mažesnes investicijas ir didesnę recesijos tikimybę, ypač ekonomikai dar neatsigavus po ankstesnių sukrėtimų.

    Europos Centrinis Bankas pastaruoju sprendimu palūkanų normų nekeitė, nors euro zonoje metinė infliacija 2026 metų balandį siekė 3 proc. Tuo pat metu rinkos lūkesčiai rodo, kad investuotojai vis labiau vertina galimybę, jog birželį palūkanos vis dėlto gali būti didinamos, jei energijos kainos išliks aukštos.

    Jungtinėje Karalystėje Anglijos bankas taip pat kol kas išlaikė palūkanas tame pačiame lygyje, tačiau pripažįstama, kad užsitęsęs energijos kainų šokas gali pakeisti vertinimus. Tokiose situacijose centriniai bankai paprastai siekia užkirsti kelią vadinamiesiems antriniams infliacijos efektams, kai kainų kilimas persiduoda į atlyginimų derybas ir paslaugų kainas.

    Australijos rezervų bankas jau ėmėsi veiksmų ir palūkanų normą padidino 0,25 procentinio punkto iki 4,35 proc. Sprendimą sustiprino tai, kad šalyje metinė infliacija 2026 metų kovą šoktelėjo iki 4,6 proc., kai prieš mėnesį buvo 3,7 proc., o degalų kainos tapo vienu svarbiausių veiksnių.

    Vis dėlto strategai pabrėžia, kad energijos šokas dažnai pats savaime pristabdo kitų prekių ir paslaugų kainų augimą, nes namų ūkiai priversti perskirstyti biudžetą. Brangstant degalams ir šildymui, vartotojai dažniau mažina nebūtinas išlaidas, todėl bendra paklausa silpnėja, o dalis infliacinio spaudimo išsikvepia be papildomo monetarinio griežtinimo.

    Šią logiką analitikai sieja ir su ankstesnėmis krizėmis, kai po geopolitinių sukrėtimų energijai pabrangus, vartojimas kitose kategorijose sumažėdavo. Tokiu atveju centriniai bankai turi sudėtingą užduotį: nepaleisti iš rankų infliacijos lūkesčių, bet kartu nesukelti pernelyg aštraus ekonomikos lėtėjimo.

    JAV atžvilgiu kai kurie rinkos dalyviai neatmeta, kad artimiausius šešis mėnesius sprendimų amplitudė gali būti plati. „Macquarie Capital“ pasaulinės strategijos vadovas Viktoras Shvetsas yra sakęs, kad JAV infliacija gali artėti prie 4 proc., o ekonomika susidurti su švelnesne stagfliacijos forma, kai augimas silpsta, bet kainų spaudimas išlieka.

    Tokioje aplinkoje didžiausias iššūkis centriniams bankams yra laiko parinkimas ir komunikacija, nes rinkos greitai pervertina palūkanų trajektoriją. Jei naftos ir degalų kainos išliks padidėjusios, sprendimų priėmėjams teks rinktis tarp rizikos užtvirtinti infliaciją ir rizikos palūkanomis per stipriai pristabdyti ekonomiką.

  • „Monzo“ startuoja Ispanijoje: biurai Barselonoje ir Madride, samdo komandą ir taikosi į ES rinką

    „Monzo“ startuoja Ispanijoje: biurai Barselonoje ir Madride, samdo komandą ir taikosi į ES rinką

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Monzo“ plečia veiklą Europoje ir ruošiasi startui Ispanijoje. Bendrovė pranešė jau įkūrusi biurus Barselonoje ir Madride bei subūrusi daugiau kaip 50 darbuotojų komandą, kuri artimiausiais metais turėtų augti.

    Įmonė taip pat paskyrė Ispanijos vadovą Francisco Sierra, kuris anksčiau dirbo „Western Union“ ir N26. Jis bus atsakingas už plėtrą vietos rinkoje ir atsiskaitys „Monzo“ Europos vadovui Michael Carney.

    Plėtra tapo įmanoma po to, kai „Monzo“ gavo leidimą veikti Europos Sąjungoje, remiantis Europos Centriniame Banke ir Airijos centriniame banke suderintu licencijavimo procesu. Praktikoje tai reiškia, kad bankas gali siūlyti paslaugas ES rinkose, laikyti klientų indėlius ir palaipsniui plėsti produktų spektrą, priklausomai nuo reguliuotojų sprendimų.

    Ispanija taps antra „Monzo“ Europos Sąjungos rinka po Airijos, kur įsikūrusi bendrovės ES būstinė. Bankas nurodė, kad Airijoje startavo balandį ir sulaukė tūkstančių žmonių, užsiregistravusių į laukiančiųjų sąrašą, o tai paskatino spartinti kitų rinkų planus.

    Kalbėdama apie produktus Ispanijoje, „Monzo“ pabrėžia, kad pradžioje ketina daugiau dėmesio skirti klientų poreikių analizei ir lokalizuotam pasiūlymui. Bankas akcentuoja, kad konkretūs produktų paleidimai priklausys nuo reguliacinių suderinimų, todėl pradinis etapas gali būti labiau orientuotas į pagrindines kasdienes bankininkystės funkcijas.

    „Monzo“ vadovas Michael Carney teigė, kad po sėkmingo starto Airijoje Ispanija tampa nauju svarbiu žingsniu įgyvendinant europinę plėtrą. „Monzo“ komunikacijoje kartojamas siekis supaprastinti kasdienį pinigų valdymą ir pasiūlyti patirtį, kurią vartotojai vertina dėl aiškumo ir patogumo.

    „Džiaugiuosi prisijungęs prie „Monzo“ tokiu metu, kai į Ispaniją atkeliauja naujas požiūris į bankininkystę. Labiausiai laukiu galimybės klausytis žmonių ir suprasti, kaip spręsti jų kasdienius bankininkystės nepatogumus“, – sakė Francisco Sierra.

    Ispanijos rinkoje „Monzo“ teks konkuruoti su jau įsitvirtinusiais skaitmeniniais žaidėjais, įskaitant „Santander“ valdomą „Openbank“, taip pat „Revolut“ ir N26. Pastaraisiais metais ši rinka išsiskiria aktyvia konkurencija dėl kasdienių sąskaitų, kortelių ir skaitmeninių finansų valdymo, todėl naujiems dalyviams svarbiausias tampa aiškus kainodaros modelis, patikimumas ir greitas klientų aptarnavimas.

    Bendrovė taip pat pastaruoju metu koregavo tarptautinę strategiją, anksčiau pasitraukusi iš JAV rinkos. Dabar „Monzo“ komunikacijoje akcentuojama koncentracija į Europą ir galimybė, turint ES licencijos pagrindą, nuosekliai didinti paslaugų apimtį bei kurti papildomus pajamų srautus, pavyzdžiui, iš vartojimo kreditų ar būsto paskolų, kai tam bus pasirengta.

  • Rinkos džiaugiasi be pagrindo: Iranas, naftos šokas ir perspėjimas apie didelę recesiją

    Rinkos džiaugiasi be pagrindo: Iranas, naftos šokas ir perspėjimas apie didelę recesiją

    Pasaulio finansų rinkose tvyrantis optimizmas gali būti apgaulingas: energetikos analitikė Amrita Sen perspėja, kad investuotojai nuvertina naftos kainų šoko pasekmes ir taip „įeina į recesiją kaip per miegus“. Jos vertinimu, karas Artimuosiuose Rytuose išaugino rizikas tiek ekonomikoms, tiek vartotojų kainoms.

    Pasak jos, akcijų indeksų rekordai prasilenkia su realybe: energijos brangimas veikia transportą, gamybą ir žemės ūkį, o šie sektoriai vėliau per kainas pasiekia ir namų ūkius. Įtampos taškai ypač susiję su tiekimo keliais ir naftos srautais regione.

    Nafta brangsta, rinka neklauso

    „S&P 500“ pastaruoju metu fiksavo naujas aukštumas, nors naftos kaina, anot jos, nuo konflikto pradžios šoktelėjo daugiau nei 50 proc. Analitikė tvirtina, kad tokio masto energijos brangimas paprastai slopina vartojimą ir įmonių pelningumą, todėl akcijų ralis atrodo sunkiai paaiškinamas.

    „Mus labiausiai stebina, kad nafta turėtų būti dar brangesnė, o akcijų rinka – gerokai silpnesnė“, – sakė Amrita Sen.

    Jos įžvalga remiasi klasikiniu mechanizmu: brangesnė energija didina beveik visų prekių savikainą, o centriniai bankai, matydami infliacijos grįžimo riziką, linkę ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanas. Tai mažina investicijas, riboja kreditavimą ir didina recesijos tikimybę.

    Hormūzas, OPEC ir naujas kainų dugnas

    Didžiausias neapibrėžtumas, anot A. Sen, susijęs su Hormūzo sąsiaurio situacija ir tuo, kokiu pajėgumu bei tempu normalizuotųsi srautai. Bet koks ilgesnis sutrikimas reiškia ne tik naftos, bet ir visos energijos grandinės įtampą.

    OPEC yra deklaravusi ketinimus didinti gavybą, tačiau A. Sen teigimu, dalis tokių pažadų gali būti labiau simboliniai ir nekompensuoti prarastų apimčių. Ji prognozuoja, kad apie 74–83 eurai už barelį gali tapti nauju ilgalaikiu kainų dugnu, o tai reikštų nuolatinį spaudimą verslams ir vartotojams.

    Smūgis gali ateiti per maistą

    Analitikė pabrėžia, kad aukštesnės energijos kainos persiduoda ir kitoms žaliavoms, ypač trąšoms bei chemijos pramonei. Kai brangsta gamtinės dujos ir sutrinka logistikos grandinės, kyla trąšų savikaina, o tai ilgainiui didina maisto kainas.

    „Tai didžiulė energijos krizė, o akcijų rinka ją beveik visiškai ignoruoja“, – sakė Amrita Sen.

    Atskirai kalbėjęs „Morgan Stanley“ vyriausiasis Europos ekonomistas Jensas Eisenschmidtas atkreipė dėmesį, kad įtampa sistemoje auga: aviacija jaučia reaktyvinių degalų trūkumo rizikas, o gamintojai susiduria su brangstančiomis žaliavomis net tada, kai produktui reikia tik nedidelio naftos kiekio.

    „Manau, kad artėjame prie atsiskaitymo dienos“, – sakė Jensas Eisenschmidtas.

    Jo vertinimu, jei konfliktas greitai nesloptų, didėtų rizika, kad infliacija įsitvirtins, o Europos Centrinis Bankas būtų spaudžiamas griežtinti politiką ilgiau, nei tikisi rinkos. Tokia kombinacija – brangi energija ir aukštos palūkanos – istoriškai yra viena nepalankiausių aplinkų tiek vartotojams, tiek verslui.

  • EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC sprendimas ir signalai

    Europos Centrinis Bankas paliko pagrindines palūkanų normas nepakeistas ir leido suprasti, kad iki birželio posėdžio nori daugiau duomenų. EBC prezidentė Christine Lagarde po sprendimo pabrėžė, jog vienu metu sustiprėjo tiek infliacijos didėjimo, tiek ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos.

    Tokioje aplinkoje centriniam bankui sudėtinga pasirinkti kryptį: griežtesnė politika gali dar labiau pristabdyti aktyvumą, o per didelis delsimas gali leisti infliacijai įsitvirtinti. Todėl birželis įvardijamas kaip mėnuo, kai sprendimams turėtų būti daugiau aiškumo, įskaitant atnaujintas prognozes ir scenarijus.

    „Sustiprėjo infliacijos augimo ir ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos“, – sakė EBC prezidentė Christine Lagarde.

    Ekonomika auga vangiai

    Naujausi euro zonos BVP duomenys parodė itin menką augimą: pirmąjį ketvirtį ekonomika padidėjo tik 0,1 proc. Tokie skaičiai silpnina lūkesčius, kad metų eigoje regionas greitai pereis į tvaresnį atsigavimą, ypač kai finansavimo sąlygos jau kurį laiką yra sugriežtėjusios.

    EBC vertinimu, reikšmingą vaidmenį čia atlieka ir patys komerciniai bankai, kurie kreditavimą daro atsargesnį. Tai reiškia, kad net ir be papildomo palūkanų didinimo pinigų politika realioje ekonomikoje gali veikti griežčiau, nes paskolos tampa sunkiau prieinamos arba brangesnės.

    Infliacija vėl pakilo, bet bazinė silpsta

    Tuo pat metu infliacijos paveikslas mišrus. Balandį bendrasis suderintas vartotojų kainų indeksas euro zonoje pakilo iki 3 proc., kai kovą siekė 2,6 proc., o vasarį buvo nukritęs iki 1,9 proc.

    Pagrindiniu balandžio šuolio veiksniu tapo energija: jos kainos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 10,9 proc., kai kovą didėjo 5,1 proc. Tai signalas, kad energijos komponentas gali vėl tapti svarbiu infliacijos varikliu, ypač jei išliks geopolitinis neapibrėžtumas.

    Gerąja naujiena EBC laiko bazinės infliacijos mažėjimą iki 2,2 proc. nuo 2,3 proc. kovą. Tai leidžia manyti, kad energijos kainų svyravimai dar neperaugo į platesnį ir ilgiau trunkantį kainų kilimą, kuris paprastai būtų matomas paslaugose ar kituose baziniuose komponentuose.

    „Nematome antrosios bangos efektų: matome tiesioginius efektus ir kai kuriuos netiesioginius, bet ne antrąją bangą“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkos prieš posėdį buvo linkusios laukti dar dviejų palūkanų didinimų per metus, o pirmojo jau birželį. EBC retorika šio scenarijaus tiesiogiai nepaneigė, tačiau akcentavo, kad sprendimai bus griežtai priklausomi nuo ateinančių savaičių duomenų apie infliaciją, jos lūkesčius, tiekimo grandines ir darbo užmokesčio susitarimus.

    Vienas iš neapibrėžtumo šaltinių išlieka geopolitinė situacija ir jos poveikis žaliavoms, ypač naftai. EBC anksčiau buvo parengęs kelis karo raidos scenarijus, kuriuose augimo ir infliacijos trajektorijos ženkliai skirtųsi priklausomai nuo konflikto trukmės ir energijos kainų krypties.