CP v2

Tag: Europos centrinis bankas

  • Čekija stabdo degalų kainų šuolį: ribos antkainius ir mažins dyzelino akcizą nuo spalio

    Čekija stabdo degalų kainų šuolį: ribos antkainius ir mažins dyzelino akcizą nuo spalio

    Čekijos Vyriausybė paskelbė nuo spalio 1 dienos atnaujinanti degalų kainų reguliavimą: bus ribojami mažmenininkų antkainiai, mažinamas dyzelino akcizas ir įvedamas laikinas mokestis naftos perdirbėjams. Sprendimas priimtas degalų kainoms šalyje sparčiai kylant dėl suaktyvėjusių geopolitinių įtampų Artimuosiuose Rytuose.

    Pasak Čekijos finansų ministrės Alenos Schillerovos, Finansų ministerija kiekvieną darbo dieną skelbs maksimalias benzino ir dyzelino kainas kitai dienai. Taip siekiama greitai reaguoti į rinkos svyravimus ir sumažinti spaudimą vairuotojams bei verslui, kurio sąnaudas tiesiogiai veikia degalų brangimas.

    „Vyriausybė pritarė siūlymui nuo spalio 1 dienos atnaujinti degalų kainų reguliavimą“, – sakė Alena Schillerova.

    Numatyta riboti degalinių pelno maržas iki maždaug 0,10 euro už litrą. Kartu planuojama sumažinti dyzelino akcizą iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės: nuo maždaug 0,41 euro iki apie 0,33 euro už litrą, o įvertinus ir PVM poveikį, galutinė kaina degalinėse, ministerijos skaičiavimu, galėtų mažėti apie 0,10 euro už litrą.

    Čekijoje tai jau antras toks žingsnis 2026 metais. Pavasarį buvo įvestos laikinos kainų kontrolės ir sumažintas dyzelino akcizas, tačiau ankstesnės priemonės galiojimą baigė liepos 19 dieną, o kainų spaudimas rinkoje vėl sustiprėjo.

    Kainų augimą regiono mastu pakurstė tiek žaliavinės naftos, tiek perdirbtų produktų brangimas. Sutrikimai pagrindiniuose tiekimo maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, kelia papildomą riziką tiek žaliavos eksportui iš Persijos įlankos, tiek Europos degalų rinkos stabilumui.

    Laikinas mokestis perdirbėjams

    Be priemonių degalinėms ir akcizų korekcijų, Čekijos Vyriausybė patvirtino ir laikiną įmoką naftos perdirbėjams, kurie, valdžios vertinimu, gauna naudos iš išaugusių maržų. Mokestis būtų taikomas 2026 ir 2027 metais.

    Numatyta apmokestinti 50 proc. perdirbėjų bendrosios maržos padidėjimą, lyginant su 2025 metais. Bendroji perdirbimo marža paprastai apibūdina skirtumą tarp žaliavinės naftos kainos ir pagamintų degalų bei kitų produktų vertės rinkoje.

    Europos šalys ieško apsaugos

    Čekija prisijungia prie kitų Europos valstybių, kurios pastaruoju metu griebėsi kainų kontrolės ar mokesčių mažinimo, siekdamos amortizuoti degalų brangimo poveikį. Panašias priemones įvairiomis formomis anksčiau taikė, pavyzdžiui, Vokietija, Italija, Kroatija ir Rumunija, o kai kur stabilumui palaikyti naudojamos ir tikslinės subsidijos.

    Degalų brangimas tampa ne tik namų ūkių, bet ir infliacijos veiksniu: brangesnis transportas bei logistika persiduoda prekių ir paslaugų kainoms. Europos Centrinis Bankas ne kartą yra pabrėžęs, kad energijos kainų sukrėtimai gali ilgiau išlaikyti infliaciją aukštesnę, nei tikimasi, o tai didina spaudimą pinigų politikos sprendimams.

    Čekijos priemonės turėtų suteikti trumpalaikį kainų palengvėjimą, tačiau jų efektyvumas priklausys nuo situacijos naftos rinkose ir tiekimo grandinių stabilumo. Jei geopolitinė įtampa užsitęstų, degalų kainų svyravimai Europoje gali išlikti dideli, o vyriausybėms tektų rinktis tarp biudžeto pajamų ir vartotojų apsaugos.

  • ECB nori sugriežtinti kriptotaisykles: griežtesnis stablių monetų palūkanų draudimas ir ESMA kontrolė

    ECB nori sugriežtinti kriptotaisykles: griežtesnis stablių monetų palūkanų draudimas ir ESMA kontrolė

    Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su Europos centrinių bankų sistema ragina peržiūrėti ir sugriežtinti Europos Sąjungos kriptoturto taisykles. Pagrindinis akcentas tenka stablių monetoms, stakingui, skolinimui ir platesnei visos rinkos priežiūrai ES lygmeniu.

    Pasiūlymai pateikti Europos Komisijai vertinant MiCA reglamento taikymą. MiCA visoje ES pradėtas taikyti 2024 metų pabaigoje, o pereinamieji terminai daliai rinkos dalyvių baigėsi 2026 metų liepos 1 dieną, todėl dalis paslaugų teikėjų turėjo sustabdyti veiklą arba ją pertvarkyti.

    Užkertamas kelias palūkanų apeigoms

    MiCA jau draudžia mokėti palūkanas už stablias monetas, tačiau ECB ragina šį principą taikyti plačiau. Centriniai bankai teigia, kad dalis platformų palūkanų efektą atkuria per susijusias paslaugas, pavyzdžiui, skolinimą, skolinimąsi ar stakingą, taip faktiškai pasiūlydamos grąžą už stablių monetų laikymą.

    ECB argumentuoja, kad draudimas turėtų apimti ir netiesiogines paskatas, įskaitant kai kuriuos lojalumo programų atlygius. Pasak centrinio banko, tai turėtų tapti aiškiu teisėkūros prioritetu, siekiant vienodų taisyklių ir mažesnės rizikos vartotojams.

    Griežtesnės priemonės užsienio valiutų stablioms monetoms

    ECB taip pat siekia stipresnių instrumentų prieš žetonus, susietus su užsienio valiutomis, ypač tais atvejais, kai, centrinių bankų vertinimu, jie gali kelti grėsmę finansiniam stabilumui. Siūloma numatyti galimybę uždrausti leisti naujus žetonus ir įpareigoti išpirkti jau išleistus, jei rizika peržengia priimtiną ribą.

    Centrinių bankų vertinimu, kasdieniams mokėjimams ES viduje stablios monetos ne visuomet suteikia apčiuopiamos naudos, nes daugelyje šalių jau veikia greiti pervedimai, o lygiagrečiai vystoma skaitmeninio euro iniciatyva. Be to, keliami klausimai dėl žetonų, platinamų tiek ES viduje, tiek už jos ribų, kai krizės atveju rezervų našta galėtų tekti Europoje laikomoms atsargoms, o žetonų geografinio pasiskirstymo tiksliai nustatyti būtų sunku.

    Stakingas, skolinimas ir DeFi – daugiau reguliavimo

    ECB pozicija dėl stakingo, kriptoturto skolinimo ir skolinimosi yra griežta: šios veiklos turėtų būti reguliuojamos ES lygmeniu. Centriniai bankai pažymi, kad situacijose, kai įmonė priima klientų kriptoturtą ir įsipareigoja jį grąžinti, tokie santykiai gali būti panašūs į grąžintinų lėšų priėmimą, todėl rizikos profilis priartėja prie bankinių paslaugų.

    Dėmesys skiriamas ir decentralizuotiems finansams, kai prekyba ar skolinimas vyksta per automatizuotus protokolus. ECB pabrėžia, kad MiCA numato išimtis visiškai decentralizuotoms paslaugoms, tačiau pati sąvoka nėra aiškiai apibrėžta, o praktikoje visiška decentralizacija, centrinių bankų vertinimu, pasitaiko retai, todėl lieka neaišku, kas realiai kontroliuoja rizikas.

    Kas prižiūrės kriptoverslus?

    ECB taip pat remia idėją kriptoturto įmonių licencijavimą ir priežiūrą labiau sutelkti ES lygmeniu, stiprinant ESMA, kaip bendros rinkos priežiūros institucijos, vaidmenį. Šiuo metu vienoje valstybėje narėje gauta licencija gali atverti kelią teikti paslaugas visame bloke, todėl reguliavimo spragos ar skirtinga praktika tarp šalių tampa jautriu klausimu.

    Šie pasiūlymai nėra privalomi, o galutinį sprendimą dėl MiCA pakeitimų priims Europos Komisija, vėliau teisėkūros procesą derinant su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis. Diplomatinėje erdvėje aptariama, kad platesnė MiCA peržiūra galėtų įgauti pagreitį 2027 metais, atsižvelgiant į rinkos raidą ir tarptautinį reguliavimo kontekstą.

  • Kuras kainos ES muša rekordus: už 50 litrų jau per 100 eurų, ECB įspėja dėl dyzelino

    Kuras kainos ES muša rekordus: už 50 litrų jau per 100 eurų, ECB įspėja dėl dyzelino

    Degalų kainos Europos Sąjungoje pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei du dešimtmečius, rodo Europos Komisijos savaitiniai duomenys. Pagal naujausius ES vidurkius 50 litrų benzino bakas kainuoja apie 103 eurus, o dyzelino – apie 108 eurus.

    Europos Komisijos Weekly Oil Bulletin skelbia, kad rugsėjo 14 dieną svertinis ES vidurkis siekė 2,063 euro už litrą benzino ir 2,159 euro už litrą dyzelino. Abu rodikliai tapo rekordais Komisijos duomenų sekoje, kuri skaičiuojama nuo 2005 metų, o pateikiamos kainos jau įskaičiuoja mokesčius.

    Kainos skirtingose šalyse smarkiai išsiskyrė: pigiausias benzinas fiksuotas Maltoje – 1,34 euro už litrą, o brangiausias Danijoje – 2,56 euro. Dyzelinas Maltoje kainavo 1,21 euro, o Suomijoje – iki 2,51 euro už litrą.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Degalų brangimą pastarais mėnesiais sustiprino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikę energijos srautai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“. Dėl to pakilo „Brent“ rūšies naftos kaina, o šis pokytis gana greitai persiduoda ir degalinių švieslentėms.

    Vis dėlto lemiamas veiksnys – ne vien žaliavinės naftos kaina. Europos Centrinio Banko ekspertai pabrėžia, kad degalų kainą didina ir perdirbimo bei tiekimo grandinės sąnaudos, o dyzelino atveju ypač išaugusios perdirbimo maržos.

    „Pagal ateities sandorių duomenis dyzelino marža turėtų pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau pasiekė rugpjūtį“, – sakė ECB ekspertai.

    Infliacijos rizika ir mokesčių vaidmuo

    ECB duomenys rodo, kad euro zonoje energijos infliacija rugpjūtį pakilo iki 14,3 proc., kai liepą siekė 10,3 proc. Tokie pokyčiai daro spaudimą ir bendrai infliacijai, o kartu – gyventojų perkamajai galiai bei verslo sąnaudoms.

    ECB analizėje akcentuojama, kad nafta sudaro tik mažesnę galutinės degalų kainos dalį, o reikšmingą kainos dalį lemia mokesčiai ir antkainiai. Skaičiavimai rodo, kad akcizai ir pridėtinės vertės mokestis kartu sudaro apie 44 proc. dyzelino ir apie 52 proc. benzino kainos euro zonoje, todėl kainų skirtumai tarp šalių išlieka dideli.

    ECB ekspertų vertinimu, trečią rugsėjo savaitę perdirbimo maržos galėjo sudaryti apie 0,41 euro už litrą, arba apie 19 proc., dyzelino kainos euro zonoje. Benzino atveju įtaka buvo mažesnė – apie 0,17 euro už litrą, arba apie 8 proc.

    Ar degalai gali brangti dar labiau?

    ECB nurodo, kad nauji energijos tiekimo sutrikimai galėtų reikšti dar didesnes ir ilgiau užsitęsiančias kainas, nei šiuo metu tikimasi. Kainų kryptį artimiausiais mėnesiais lems ne tik naftos kaina, bet ir perdirbimo pajėgumų situacija bei tiekimo stabilumas.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų mažėjimui svarbiausia būtų konflikto deeskalacija Artimuosiuose Rytuose, srautų per Hormūzo sąsiaurį normalizavimas ir globalios perdirbimo veiklos atsigavimas, kad galėtų atsistatyti atsargos. Kita vertus, net ir sumažėjus įtampai, perdirbimo trikdžiai kitur, įskaitant Rusijos infrastruktūros veiksnius, gali ilgiau palaikyti aukštas maržas ir kainas degalinėse.

  • ES bręsta naujas mokestis energetikai: ministrai svarsto netikėtą žingsnį dėl kainų šoko

    ES bręsta naujas mokestis energetikai: ministrai svarsto netikėtą žingsnį dėl kainų šoko

    Europos Sąjungos finansų ministrai Dubline aptaria galimybę įvesti vadinamąjį netikėto pelno mokestį energetikos įmonėms. Idėja grįžta į darbotvarkę, nes energijos kainos vėl pasižymi dideliu nepastovumu, o tai kursto infliaciją ir apsunkina ekonomikos perspektyvas.

    Diskusijas paskatino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir brangstanti nafta: „Brent“ rūšies naftos kaina tarptautinėje rinkoje perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą. Perskaičiavus pagal apvalintą kursą, tai sudaro apie 90 eurų, o tokie šuoliai greitai persiduoda degalų ir logistikos grandinėms.

    Europos Komisija ragina valstybes nares laikytis atsargios fiskalinės politikos ir pasitelkti tik numatytą ribotą lankstumą biudžetuose. Kartu Europos Centrinis Bankas tęsia griežtesnę pinigų politiką, palaipsniui didindamas palūkanų normas, kad infliacija grįžtų prie 2 proc. tikslo.

    Europos Komisijos narys ekonomikai Valdis Dombrovskis patvirtino, kad kai kurios šalys šią iniciatyvą aktyviai stumia į priekį.

    „Yra kelios valstybės narės, kurios pateikė šią iniciatyvą, tai yra mūsų diskusijų dalis“, – sakė Valdis Dombrovskis.

    Komisija pabrėžia, kad valstybės narės ir dabar gali taikyti netikėto pelno mokesčius nacionaliniu lygmeniu, jei apsisprendžia tai daryti. Briuselis žada prisidėti dalijantis gerąja praktika ir padėti rasti modelį, kuris būtų suderinamas su skirtingomis rinkų struktūromis ir reguliavimo režimais.

    Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti galimus tokio mokesčio modelius. Jo teigimu, konkretūs pasiūlymai turėtų atsirasti iki kito Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžio spalį, kad šalys galėtų apsispręsti dėl bendro kryptingumo.

    Ispanijos finansų ministras Carlosas Cuerpo taip pat palankiai vertina idėją, argumentuodamas, kad didelė dalis kainų šoko švelninimo priemonių finansuojama mokesčių mokėtojų lėšomis. Jo teigimu, tai kelia klausimą, ar dalį naštos teisingiau nebūtų perkelti sektoriams, kurie iš kainų svyravimų gali gauti papildomą pelną.

    Prancūzija laikosi atsargesnės pozicijos ir pabrėžia, kad energijos šokas skirtingas šalis veikia nevienodai. Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure atkreipė dėmesį į nacionalinius ypatumus, įskaitant skirtingą elektros gamybos struktūrą ir rinkos reguliavimą.

    „Turime atsižvelgti į kiekvienos šalies specifiką“, – sakė Rolandas Lescure.

    Didelė dalis galutinių degalų kainų ES priklauso ne tik nuo žaliavos kainos, bet ir nuo nacionalinių mokesčių, pirmiausia akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio. Dėl to degalų kainos prie kolonėlių valstybėse narėse skiriasi itin smarkiai, net jei nafta perkama tose pačiose globaliose rinkose.

    Naujausi ES skelbiami duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse didžiausią kainos dalį sudaro būtent mokesčiai. Pavyzdžiui, Suomijoje dyzelino litro kaina prieš mokesčius siekė 1,48 euro, o po mokesčių – 2,50 euro, o tai išryškina, kiek stipriai fiskalinė politika gali paveikti galutinę vartotojo sąskaitą.

    Be mokesčių, svarbus veiksnys yra ir regioninė naftos perdirbimo bei logistikos infrastruktūra. Šalys, turinčios arčiau esančius perdirbimo pajėgumus, įvairesnius importo maršrutus ir stipresnius ryšius su kaimyninėmis rinkomis, per tiekimo sutrikimus paprastai gali greičiau amortizuoti kainų šuolius.

    Kol kas netikėto pelno mokesčio idėja ES lygiu yra politinių diskusijų stadijoje, tačiau augantis kainų nepastovumas ją stumia į priekį. Jei būtų pasirinktas bendras modelis, svarbiausi klausimai būtų mokesčio bazė, laikotarpis, išimtys ir tai, kaip surinktos lėšos būtų nukreipiamos vartotojų ir ekonomikos pažeidžiamumui mažinti.

  • Lagarde įspėja: europiečių santaupos maitina JAV DI bumą, o nauda Europai – abejotina

    Lagarde įspėja: europiečių santaupos maitina JAV DI bumą, o nauda Europai – abejotina

    Europos gyventojų santaupos vis dažniau nukeliauja į JAV technologijų gigantus ir taip prisideda prie ten vykstančio dirbtinio intelekto (DI) investicijų bumo. Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde perspėja, kad Europa rizikuoja finansuoti augimą už Atlanto, bet negaus proporcingos grąžos ekonomikai.

    Pasak Lagarde, euro zonos namų ūkiai yra sukaupę apie 440 mlrd. eurų investicijų JAV technologijų bendrovėse, įskaitant „Nvidia“ ir „Alphabet“. Tokia kryptis, jos teigimu, atspindi platesnę problemą: aukštos grąžos technologinės įmonės dažnai užauga ir tampa lengvai pasiekiamos investuotojams ne Europoje.

    „Bendrovės kuriamos kitur“, – sakė Christine Lagarde.

    Ji pabrėžė, kad DI modelių kūrimo lyderystė išlieka JAV ir Kinijos rankose, o Europos indėlis kol kas gerokai kuklesnis. Tai didina riziką, kad būsimos produktyvumo ir pelno bangos bus labiau koncentruotos ne ES ekonomikoje, nors dalis kapitalo ateina iš euro zonos taupytojų.

    ECB analizė rodo, kad problema nėra pinigų trūkumas, o jų nukreipimas. 2026 metų gegužę euro zonos namų ūkiai laikė beveik 10 trln. eurų bankų indėliuose, o indėliai sudarė maždaug trečdalį jų finansinio turto, kai JAV namų ūkiuose ši dalis siekia apie 11 proc.

    Be to, apie 80 proc. euro zonos gyventojų neturi nei akcijų, nei obligacijų, nei investicinių fondų vienetų. ECB išskiria kelias priežastis: ribotas disponuojamas lėšas, žinių spragas, menkesnį pasitikėjimą finansų rinka ir rizikos baimę.

    Investuojantys į DI temą europiečiai dažnai tai daro per JAV viešai kotiruojamas technologijų bendroves, fondus ar pensijų produktus. BCA Research strategas Jeremie Peloso pabrėžia, kad tarptautinės investicijos savaime nėra blogis, nes leidžia diversifikuoti riziką ir pastarąjį dešimtmetį JAV technologijų sektorius lenkė daugelį Europos indeksų.

    Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į koncentracijos problemą: DI ir didžiųjų technologijų rinka vis labiau priklauso nuo santykinai nedidelio skaičiaus įmonių, kurioms vienu metu daro įtaką panašūs veiksniai. Tai reiškia, kad blogesni lūkesčiai dėl lustų, debesijos paslaugų ar reguliavimo gali paveikti didelę dalį investuotojų portfelių.

    Svarbu ir tai, kaip Europos pinigai realiai finansuoja JAV DI plėtrą. Vien tik įsigyjant antrinėje rinkoje jau esamas akcijas įmonė negauna naujo kapitalo, tačiau didelė paklausa palaiko vertinimą ir palengvina naujų akcijų emisijas ateityje.

    Dar tiesioginis kanalas yra obligacijų rinka. ECB duomenimis, didžiosios JAV technologijų bendrovės aktyviai skolinasi, leisdamos obligacijas, o euro zonos fondai, draudikai ir pensijų valdytojai, pirkdami jas, iš esmės suteikia paskolas JAV technologijų sektoriui.

    Lagarde teigimu, stambios JAV DI infrastruktūrą vystančios bendrovės pernai išleido daugiau kaip 87 mlrd. eurų vertės obligacijų, o jų skola tapo reikšminga euro denominacijomis leidžiamų ne finansų įmonių obligacijų dalimi. ECB taip pat skaičiuoja, kad penkios didelės JAV technologijų grupės turi apie 40 mlrd. eurų neapmokėtų euro denominacijomis išleistų obligacijų.

    Tokios skolos emisijos, anot ECB, gali turėti ir šalutinį efektą: didelė JAV obligacijų pasiūla prisideda prie aukštesnių pasaulinių pajamingumų, o euro zonos ilgalaikės palūkanos dažnai juda panašia kryptimi kaip JAV. Kitaip tariant, Europa gali dalį DI bumo kainos pajusti ir per brangesnį skolinimąsi.

    „Europa padengs dalį šio bumo kainos savo skolinimosi sąnaudomis. Klausimas, ar ji gaus ir su tuo ateinantį augimą“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB skaičiavimais, spartesnis DI diegimas per dešimtmetį galėtų padidinti euro zonos produktyvumą iki 4 proc., tačiau trūksta infrastruktūros, reikalingos DI kurti ir eksploatuoti. Lagarde teigimu, JAV sutelkia apie 75 proc. pasaulinės DI skaičiavimo galios, o Europoje ši dalis siekia maždaug 5 proc.

    Europos Komisijos vertinimu, duomenų centrų paklausos ir pasiūlos atotrūkis ES iki 2036 metų gali pasiekti 19 gigavatų. Šio atotrūkio uždarymas gali kainuoti iki 600 mlrd. eurų, todėl klausimas, kur bus sutelktas kapitalas, tampa strateginis ne tik investuotojams, bet ir ekonominei politikai.

    Vis dėlto Europa turi ir augančių DI žaidėjų, tačiau problema ta, kad eiliniams investuotojams jie dažnai neprieinami, nes nėra listinguojami biržose. Pavyzdžiu tapo Prancūzijos DI bendrovė „Mistral“, kuri neseniai pritraukė apie 3 mlrd. eurų nuosavo kapitalo, bet į šį raundą smulkieji taupytojai tiesiogiai įsitraukti negalėjo.

    ES atsakas – taupymo ir investicijų sąjunga, kurios tikslas yra lengvinti investavimą namų ūkiams ir gerinti kapitalo prieinamumą įmonėms tarpvalstybiniu mastu. Kartu įsigaliojo ir ES Listing Act reforma, skirta atpiginti ir supaprastinti įmonių ėjimą į biržą, kad daugiau europinių augančių bendrovių taptų pasiekiamos viešiesiems investuotojams.

    Analitikai pabrėžia, kad vien raginimai investuoti Europoje problemos neišspręs, jei nebus sukurtos sąlygos augti pasaulinio lygio įmonėms. Tam reikalingos gilesnės rizikos kapitalo rinkos, didesnė tolerancija rizikingesniems verslams ir reguliacinė aplinka, kuri skatintų inovacijas, bet užtikrintų tinkamą priežiūrą.

    Galiausiai investuotojų pinigai, kaip sako rinkos dalyviai, seka paskui galimybes. Europa turi kapitalo, tačiau siekiant, kad DI vertės grandinės nauda liktų ir žemyne, būtina, kad daugiau Europos technologijų bendrovių užaugtų iki masto, kai jos galėtų konkuruoti globaliai ir tapti prieinamos plačiam investuotojų ratui.

  • ECB darbuotojai kelia nerimą dėl vadovų kaitos: ar Lagarde gali pasitraukti anksčiau?

    ECB darbuotojai kelia nerimą dėl vadovų kaitos: ar Lagarde gali pasitraukti anksčiau?

    Darbuotojų laiškas dėl stabilumo

    Europos Centrinio Banko darbuotojai laiške vadovybei perspėjo, kad kalbos apie galimus aukščiausio lygio pasitraukimus kelia rizikų institucijos stabilumui. Laiške prašoma aiškumo dėl galimų vadovų kaitos scenarijų ir to, kaip būtų užtikrintas sklandus perėjimas.

    Darbuotojai pabrėžia, kad ilgai trunkantis neapibrėžtumas gali silpninti pasitikėjimą ECB komunikacija ir apsunkinti vidaus reformų bei strateginių prioritetų planavimą. Pasak jų, tokios diskusijos neišvengiamai daro poveikį ir pinigų politikos sprendimų priėmimui.

    Kas minima gandų kontekste

    Laiške minimos žiniasklaidoje aptariamos prielaidos, jog ECB prezidentė Christine Lagarde galėtų pasitraukti iki jos kadencijos pabaigos, numatytos 2027 metų spalį. Darbuotojai akcentuoja, kad nevertina pranešimų tikslumo, tačiau ragina vadovybę pateikti daugiau apibrėžtumo.

    „Mes nesiimame vertinti šių pranešimų tikslumo ir neabejojame kiekvieno teise svarstyti būsimus profesinius ar viešuosius vaidmenis“, – rašoma laiške.

    „Tačiau kai tokios galimybės siejamos su Vykdomosios valdybos nariais, o ypač su ECB prezidente, neišvengiamai kyla instituciniai klausimai“, – priduriama tekste.

    Gandų fone aptariamos ir kitos galimos permainos. Skelbta, kad Vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel esą derasi dėl aukšto posto Tarptautiniame valiutos fonde, todėl taip pat galėtų pasitraukti nesulaukusi kadencijos pabaigos.

    Laikas jautrus: infliacija ir palūkanos

    Šios diskusijos vyksta euro zonai gyvenant padidėjusio neapibrėžtumo sąlygomis. ECB sprendimus komplikuoja energijos kainų svyravimai ir geopolitinės įtampos, o institucija toliau siekia suvaldyti infliaciją iki 2 proc. tikslo.

    Pastaruoju metu ECB komunikacijoje akcentuota, kad infliacijos grįžimas prie 2 proc. lygio gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi, o palūkanų politika išliks priklausoma nuo duomenų. Darbuotojų teigimu, būtent todėl vadovų kaitos klausimas šiuo metu gali būti ypač jautrus rinkoms ir visuomenei.

    Laiške taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad artimiausiais metais, net ir be netikėtų pasitraukimų, planuojama įprasta rotacija. Pavyzdžiui, vyriausiojo ekonomisto Philip Lane kadencija baigiasi 2027 metų gegužę, todėl aiškus įpėdinystės planas tampa svarbus iš anksto.

  • JAV 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc.: kas laukia palūkanų ir rinkų?

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc.: kas laukia palūkanų ir rinkų?

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas trumpam buvo pakilęs virš 5 proc. ribos ir pasiekė 5,011 proc. – tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų spalio. Vėliau rodiklis grįžo žemiau 5 proc., tačiau pats šuolis rinkoms tapo aiškiu signalu apie išaugusią įtampą obligacijų segmente.

    Pajamingumui kylant, obligacijų kainos paprastai krenta, todėl investuotojai reikalauja didesnės grąžos už didėjančią riziką ir infliacijos neapibrėžtumą. Šį kartą spaudimą sustiprino keli veiksniai vienu metu: didesni valstybės skolinimosi poreikiai, vis dar atspari JAV ekonomika ir išaugusi įmonių skolos emisijų apimtis, siejama su investicijomis į dirbtinis intelektas.

    Brangsta paskolos ir keičiasi investuotojų elgsena

    Augant JAV obligacijų pajamingumams, brangimas dažnai persiduoda ir gyventojams bei verslui: gali kilti būsto paskolų palūkanos, brangti įmonių skolinimasis, griežtėti kredito sąlygos. Tokie pokyčiai ilgainiui gali lėtinti ekonomikos augimą, nes didesnė skolos kaina mažina vartojimą ir investicijas.

    Kartu aukštesnis pajamingumas daro obligacijas patrauklesnes, palyginti su brangiai įvertintomis akcijomis, todėl dalis kapitalo gali būti perkelta iš akcijų rinkos į saugesnius instrumentus. Tai ypač aktualu, kai investuotojai ima abejoti, ar palūkanų mažinimo ciklas artimiausiu metu apskritai prasidės.

    JAV iždas plečia išpirkimus, Europa jaučia bangą

    Judėjimą rinkoje lydėjo ir JAV iždo sprendimai dėl obligacijų išpirkimo programos plėtimo. Skelbta, kad siūlymai išpirkti 10–20 metų trukmės skolą buvo didinami iki maždaug 5,5 mlrd. eurų sumos, tai yra kelis kartus daugiau nei ankstesnėse operacijose.

    Įtampa persimetė ir į Europos rinkas. Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas kilo iki 4,50 proc., Italijos analogiškas rodiklis – iki maždaug 4,40 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 3,538 proc. – aukščiausio lygio per 15 metų.

    Energijos kainos vėl kelia infliacijos baimes

    Vienas svarbiausių šio etapo katalizatorių – naftos kainų šuolis, atgaivinęs infliacijos rizikas. „Brent“ rūšies nafta buvo pabrangusi iki maždaug 96 eurų už barelį, o JAV WTI – iki maždaug 93 eurų, rinkoms vertinant geopolitinių incidentų riziką ir galimus tiekimo sutrikimus per Hormūzo sąsiaurį.

    Dėl energijos brangimo investuotojai dažniau daro prielaidą, kad didieji centriniai bankai palūkanas laikys aukštas ilgiau. Europos Centrinis Bankas neseniai padidino indėlių palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 2,5 proc. ir perspėjo, kad infliacija ilgiau gali išlikti aukščiau tikslo.

    „Rinkos iš naujo įkainoja scenarijų, kuriame palūkanos išlieka aukštos ilgiau, nes energijos kainos grąžina infliacijos riziką“, – teigia rinkų dalyviai, vertindami obligacijų išpardavimo bangą.

    Dėmesys dabar krypsta į artimiausius pagrindinių centrinių bankų sprendimus, kurie gali nulemti, ar pajamingumų kilimas taps trumpu epizodu, ar nauja ilgalaike tendencija. JAV Federalinio rezervo, Anglijos banko ir Japonijos banko tonas investuotojams bus svarbus ne mažiau nei pats sprendimas, nes rinkoms kritiškai svarbu suprasti, kiek ilgai bus toleruojama didesnė infliacijos rizika.

  • Vokietija spaudžia „UniCredit“: prašo garantijų dėl „Commerzbank“ perėmimo ir 40 000 darbo vietų

    Vokietija spaudžia „UniCredit“: prašo garantijų dėl „Commerzbank“ perėmimo ir 40 000 darbo vietų

    Berlynas nori aiškių įsipareigojimų

    Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis pirmadienį Berlyne susitiko su Italijos banko „UniCredit“ vadovu, siekdamas gauti garantijų dėl „Commerzbank“ ateities. Vyriausybė nori užtikrinti, kad galimas perėmimas nepakenktų banko vaidmeniui finansuojant Vokietijos ekonomiką.

    Anot ministro, federalinei valdžiai svarbu, kad „Commerzbank“ ir toliau atliktų kritinę funkciją, ypač kreditavime. Didžiausias dėmesys derybose skiriamas banko strategijai, veiklos tęstinumui ir sprendimų priėmimo centrui.

    „Federalinei vyriausybei itin svarbu, kad „Commerzbank“ ir toliau galėtų vykdyti gyvybiškai svarbų vaidmenį finansuojant Vokietijos ekonomiką“, – sakė Larsas Klingbeilis.

    Ministras taip pat pabrėžė lūkestį, kad bankas liktų biržoje kotiruojama bendrovė, kurios būstinė būtų Frankfurte. Be to, Berlynas tikisi, jog „Commerzbank“ išlaikytų stiprų fokusą į mažų ir vidutinių įmonių finansavimą.

    „UniCredit“ beveik pasiekė kontrolę

    „UniCredit“ pastaraisiais metais nuosekliai didino turimą „Commerzbank“ akcijų paketą ir, kaip skelbiama, jau yra sukaupęs beveik 50 proc. Tai priartino Italijos skolintoją prie vieno didžiausių Europos bankininkystės sandorių per pastarąjį laikotarpį.

    Vokietijos finansų ministerijos atstovas pripažino, kad procesas perėjo į kitą etapą, kai šalys faktiškai derasi dėl sandorio. Vis dėlto pabrėžiama, kad derybose siekiama apsaugoti tiek „Commerzbank“, tiek nacionalinius interesus.

    „„Commerzbank“ turi daugiau nei 40 000 darbuotojų, todėl natūraliai norime apsaugoti jų interesus“, – sakė Vokietijos finansų ministerijos atstovas.

    Valstybės įtaka silpsta, bet rizikos išlieka

    Berlynas vis dar turi įtakos svertų, nes valstybė išlaiko maždaug 12 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą ir atstovavimą banko stebėtojų taryboje. Ši pozicija liko nuo finansų krizės laikų, kai bankas buvo gelbėtas valstybės lėšomis.

    Tačiau didėjant „UniCredit“ turimai daliai, Vokietijos galimybės daryti įtaką strateginiams sprendimams mažėja. Dėl to Berlynas siekia iš anksto įtvirtinti principines sąlygas, kurios apimtų būstinę, darbo vietas ir banko prioritetus.

    Kodėl šis sandoris svarbus Europai

    „UniCredit“ argumentuoja, kad susijungimas padėtų sukurti didesnį Europos banką, kuris galėtų efektyviau konkuruoti su stambiais JAV rinkos dalyviais. Bankas taip pat pabrėžia, kad toks žingsnis stiprintų vis dar fragmentuotą Europos bankininkystės sektorių.

    Nors Vokietijoje perėmimas sulaukė pasipriešinimo, dalis politikos formuotojų Briuselyje ir Europos Centrinio Banko aplinkoje palankiau vertina konsolidaciją. Europos bankai pastaraisiais metais siekia masto ekonomijos ir didesnio pelningumo, todėl tarpvalstybiniai sandoriai vėl tapo realistišku scenarijumi.

    Tuo metu „Commerzbank“, bandydamas įtikinti akcininkus išlikti nepriklausomu, buvo mažinęs darbo vietų skaičių ir kėlęs finansinius tikslus. Vis dėlto, „UniCredit“ artėjant prie kontrolinio paketo, „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp vasaros pabaigoje paragino pradėti konstruktyvias derybas su Italijos banku.

  • ECB ragina balsuoti dėl naujų eurų banknotų: 9 mln. jau pasirinko, terminas – visai čia pat

    ECB ragina balsuoti dėl naujų eurų banknotų: 9 mln. jau pasirinko, terminas – visai čia pat

    Kas keisis eurų banknotuose?

    Europos Centrinis Bankas (ECB) kviečia Europos gyventojus įvertinti ir išsirinkti būsimų eurų banknotų dizainus, kol vieša apklausa dar atvira. Pasak ECB, savo nuomonę jau išsakė daugiau nei 9 mln. žmonių, tačiau balsų laukiama dar daugiau.

    Apklausoje siūloma rinktis iš 10 atrinktų dizaino variantų, suskirstytų į dvi kryptis: Europos kultūrą ir upes bei paukščius. Skirtingai nei dabartinėse kupiūrose, kuriose vyrauja architektūros motyvai, nauji pasiūlymai ryškiau akcentuoja gamtą ir kultūros simbolius.

    Kada galime pamatyti naujas kupiūras?

    ECB pabrėžia, kad apklausos rezultatai padės suprasti visuomenės lūkesčius, tačiau galutinį sprendimą priims ECB Valdančioji taryba. Sprendimo laukiama apie 2026 metų pabaigą, o pačios kupiūros būtų kuriamos dar kelerius metus.

    Prognozuojama, kad nauji banknotai į apyvartą būtų įvedami palaipsniui, o realiausia pradžia siejama su 2029 metais. Toks terminas įprastas dėl dizaino finalizavimo, apsaugos priemonių kūrimo, gamybos ir logistikos etapų.

    Kodėl ECB primena, kad grynieji išlieka?

    Nors atsiskaitymai kortelėmis ir skaitmeniniais sprendimais auga, ECB siunčia aiškią žinutę, kad grynieji pinigai išlieka svarbia mokėjimų ekosistemos dalimi. ECB valdybos narys Piero Cipollone priminė, kad grynieji kasdien naudojami milijonų žmonių ir padeda užtikrinti pasirinkimo laisvę.

    „Grynieji pinigai nėra vien praeities palikimas. Jie yra kasdienio gyvenimo dalis milijonams europiečių“, – sakė Piero Cipollone.

    ECB nurodo, kad apyvartoje yra daugiau nei 31 mlrd. eurų banknotų, o jų kiekis, vertinant ilgalaikę kryptį, kasmet auga apie 3 proc. Taip pat apyvartoje yra per 150 mlrd. eurų monetų.

    Grynieji, skaitmeninis euras ir mokėjimų saugumas

    ECB banknotų atnaujinimą sieja ir su platesne mokėjimų strategija, kurioje numatomas skaitmeninio euro projektas. Skaitmeninis euras būtų centrinio banko pinigai skaitmenine forma, skirti papildyti, o ne pakeisti grynuosius.

    ECB teigimu, skaitmeninis euras būtų pritaikytas tiek internetiniams, tiek neprisijungus vykstantiems atsiskaitymams, išlaikant aukštą privatumo lygį. Jei derybos dėl teisinio reguliavimo Briuselyje būtų baigtos iki 2026 metų pabaigos, skaitmeninis euras teoriškai galėtų būti išleistas apie 2029 metais.

    Dar viena ECB strategijos priežastis yra Europos siekis mažinti priklausomybę nuo už Europos ribų esančios mokėjimų infrastruktūros. ECB duomenimis, „Visa“ ir „Mastercard“ sudaro 61 proc. kortelių mokėjimų euro zonoje, o beveik visos tarpvalstybinės kortelių operacijos taip pat priklauso šioms sistemoms.

  • ECB palūkanų kėlimas smogs būsto paskoloms: kiek brangs įmokos Vokietijoje ir Ispanijoje?

    ECB palūkanų kėlimas smogs būsto paskoloms: kiek brangs įmokos Vokietijoje ir Ispanijoje?

    Kas pasikeitė po ECB sprendimo

    Euro zonos didžiosiose ekonomikose būsto paskolų palūkanos nuo rugpjūčio toliau kilo, tačiau poveikis skiriasi priklausomai nuo šalies ir paskolos tipo. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas didinti bazines palūkanų normas buvo iš dalies įskaičiuotas į bankų pasiūlymus dar iki oficialaus pranešimo.

    Vis dėlto kredito įstaigos palūkanas gali kelti ir toliau, jei infliacija išliks atkakli, o rinkos palūkanų normos ir valstybės obligacijų pajamingumai išsilaikys aukštame lygyje. Praktikoje tai reiškia didesnes mėnesines įmokas naujiems skolininkams ir didesnę bendrą sumokamų palūkanų sumą per visą laikotarpį.

    Prancūzija: fiksuotos palūkanos artėja prie 4 proc.

    Prancūzijoje, kur beveik visas būsto finansavimas remiasi fiksuotomis palūkanomis, rugsėjo pradžioje vidutinės 20 metų fiksuotos paskolos palūkanos pakilo iki maždaug 3,54 proc. Tokį pokytį rinkoje sieja su tuo, kad bankai vertina tiek ECB kryptį, tiek bendrą infliacijos trajektoriją.

    Rinkos dalyviai neatmeta, kad metų pabaigoje vidutinės 20 metų fiksuotos palūkanos gali priartėti prie 3,8–4 proc., jei kainų spaudimas neslops. Tokia dinamika ypač svarbi naujiems pirkėjams, nes net ir kelių dešimtųjų procentinio punkto pokytis per 20 metų virsta apčiuopiamu papildomu mokėjimu.

    „Tikimės panašaus augimo ir kitą mėnesį, jei infliacijos tendencija išliks“, – sakė būsto paskolų tarpininkavimo bendrovės „Pretto“ bendraįkūrėjas Pierre’as Chaponas.

    Skaičiuojama, kad jei 200 000 eurų 20 metų paskolos palūkanos nuo 3,54 proc. pakiltų iki 3,9 proc., mėnesinė įmoka didėtų apie 37 eurais. Per visą laikotarpį papildomos palūkanos sudarytų maždaug 8 930 eurų.

    Italija ir Ispanija: kintamos palūkanos reaguoja greičiau

    Italijoje ECB sprendimai paprastai greičiausiai atsispindi kintamų palūkanų paskolose, todėl dalis skolininkų pokytį pajunta beveik iš karto po indeksų perskaičiavimo. Prognozuojama, kad vidutinės kintamos palūkanos naujoms 20 ir 30 metų paskoloms artimiausiomis savaitėmis gali kilti nuo maždaug 2,80 proc. iki apie 3,05 proc.

    Jei 200 000 eurų kintamos palūkanos paskolai, kuriai liko 20 metų, palūkanos padidėtų 0,25 procentinio punkto ir augimas būtų pilnai perkeltas klientui, mėnesinė įmoka didėtų apie 25 eurais. Tokiu atveju papildomos palūkanos per laikotarpį siektų beveik 6 000 eurų.

    Ispanijoje fiksuotos palūkanos daugeliu atvejų vis dar išlieka žemiau 3 proc., tačiau tarpininkai įspėja, kad dalis bankų gali perskaičiuoti pasiūlymus į viršų. Tai siejama su tuo, kad Euribor indeksas, pagal kurį nustatoma nemaža dalis paskolų sąlygų, rinkose dažnai pajuda anksčiau nei oficialūs ECB sprendimai.

    Skaičiuojama, kad 200 000 eurų 30 metų paskolai Euribor kilimas per metus nuo 2,172 proc. iki 3,101 proc. reikštų apie 98,92 euro didesnę mėnesinę įmoką, arba 1 187,03 euro per metus. Didžiausią efektą greičiausiai pajus tie, kurių sutartyse palūkanos peržiūrimos artimiausiais mėnesiais.

    Vokietija: pagrindinis vairas yra obligacijų pajamingumas

    Vokietijoje fiksuotų palūkanų būsto paskolos labiau priklauso nuo ilgalaikių rinkos palūkanų ir 10 metų valstybės obligacijų pajamingumo, o ne nuo vieno ECB sprendimo. Rinkos vertinimu, dalis paskutinio pakėlimo jau buvo įkainota iš anksto, todėl reikšmingo momentinio šuolio galėjo ir nebūti.

    Tarpininkai fiksuoja, kad geriausi 20 metų paskolų pasiūlymai per mėnesį kilo nuo maždaug 3,99 proc. iki 4,24 proc. 200 000 eurų paskolos atveju tai reikštų apie 42 eurais didesnę mėnesinę įmoką.

    Kita vertus, rinkos lūkesčiai dėl tolesnės krypties išlieka nevienareikšmiai: dalis ekspertų prognozuoja stabilizaciją, kiti neatmeta tolesnio brangimo, jei infliacija ir energijos kainos išliks aukštesnės, o geopolitinė įtampa toliau kels ilgalaikių palūkanų premiją.

    Net ir brangesnio skolinimosi sąlygomis paklausa būstui Vokietijoje išlieka gana atspari, tačiau didesnės palūkanos ir sandorių kaštai vis labiau mažina įperkamumą. Tai ypač aktualu pirmą būstą perkantiems namų ūkiams, kuriems svarbus ne tik įmokos dydis, bet ir bankų taikomi mokumo vertinimo kriterijai.