CP v2

Tag: Europos gynyba

  • Ukraina taikosi į SAFE milijardus: Briuselio idėja užkūrė ginčą, Lenkija signalizuoja stabdžius

    Ukraina taikosi į SAFE milijardus: Briuselio idėja užkūrė ginčą, Lenkija signalizuoja stabdžius

    Kas pasakyta apie SAFE lėšas?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen per kreipimąsi užsiminė, kad dalis nepanaudotų programos SAFE lėšų galėtų būti nukreipta bendriems projektams su Ukrainos įmonėmis. Toks signalas iš karto sukėlė audringą reakciją: Ukrainoje tai vertinama kaip reali galimybė gauti užsakymų ir technologinių partnerių Europoje.

    SAFE yra Europos masto gynybos finansavimo instrumentas, numatantis iki 150 mlrd. eurų apimties paramą, orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą. Šio instrumento esmė yra skatinti bendrus pirkimus ir pramonės projektus, kad Europoje greičiau atsirastų daugiau kritinės karinės produkcijos.

    Lenkija perspėja: taisyklės kol kas aiškios

    Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad pristatyta idėja dar nėra patvirtintas sprendimas. Varšuva primena, jog galiojančiame SAFE reglamentavime yra aiškiai apibrėžta, kam lėšos gali būti naudojamos, todėl bet kokie nukrypimai turėtų būti politiškai ir teisiškai pagrįsti.

    Lenkijos gynybos ministerijos pozicija siejama ir su praktiniu interesu: dar anksčiau Europos Komisija buvo nurodžiusi, kad nepanaudotos SAFE lėšos galėtų būti perskirstomos vėlesniuose kvietimuose. Dėl to kai kurios šalys, tarp jų ir Lenkija, yra rodžiusios susidomėjimą papildomu finansavimu savo poreikiams.

    Ukrainos žiniasklaida kalba apie konkurenciją

    Ukrainos gynybos tematikos leidinys Defence Express įvertino, kad Varšuva ir Kyjivas gali tapti konkurentais kovoje dėl SAFE dotacijų ir užsakymų. Ukrainos pusė tikisi, kad aiškesnis teisinis „langas“ europiniams ir ukrainietiškiems projektams padidintų garantijas, jog dalis nepanaudotų pinigų pasieks būtent bendras iniciatyvas.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai pranešė apie naują programą bendriems gynybos projektams su Ukraina, rasti priešininkų tarp ES šalių nebus sunku, ypač kai kalba pasisuka apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    Defence Express nurodo, kad iš 150 mlrd. eurų bendro SAFE „voko“ iki šiol buvo paskirstyta 130,5 mlrd. eurų. Tokiu atveju teorinis nepanaudotų lėšų dydis siektų 19,5 mlrd. eurų, o tai ir yra suma, kuri galėtų tapti politinių diskusijų objektu.

    Leidinys taip pat mini scenarijų, jog dėl vidaus politikos ir artėjančių rinkimų Italija galėtų atsisakyti maždaug 6 mlrd. eurų SAFE paskolos dalies, nukreipdama prioritetus į socialines reikmes. Jei taip nutiktų, nepanaudotų lėšų apimtis galėtų priartėti prie maždaug 25,5 mlrd. eurų.

    Iki kada galioja sprendimai ir išleidimo terminai?

    Pagal programos rėmus sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Taip pat numatyta, kad gautos lėšos turi būti panaudotos ir tinkamai atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turėtų būti pristatyta ir užsakyta karinė įranga.

    Tai reiškia, kad „nepanaudotų lėšų“ tema greičiausiai kartosis ir ateinančiais metais: vėluojant pirkimams, keičiantis vyriausybėms ar prioritetams, dalis numatytų sumų gali likti neišnaudota. Būtent todėl Kyjivo siekis įsitraukti į europinius gynybos projektus gali susidurti su konkurencija ir politiniu atsargumu iš kai kurių ES sostinių.

  • Lenkijos „Niewiadów PGM“ ruošia 155 mm šaudmenų gamybą: žada 2 metų pranašumą, bet užsakymų dar nėra

    Lenkijoje biržoje kotiruojama bendrovė „Niewiadów Polska Grupa Militarna“ (PGM) artėja prie 155 milimetrų artilerijos sviedinių gamybos starto ir tikisi paklausos išaugimo Europoje. Įmonė sieja vilčių su ES gynybos finansavimo ir bendrų pirkimų mechanizmu SAFE, ypač jo antruoju etapu, kai užsakymus gali teikti kelių valstybių konsorciumai.

    Įmonės vadovo teigimu, pagrindinis tikslas yra patekti į būsimus bendrus pirkimus ir tapti dar vienu tiekėju rinkoje, kurioje 155 milimetrų kalibras yra NATO standartas. Vis dėlto kol kas „Niewiadów PGM“ neturi pasirašytų komercinių sutarčių, o pirmieji sertifikuoti produktai, kaip skelbiama, turėtų būti parengti 2027 metų pradžioje.

    SAFE ir konkurencija Lenkijoje

    Lenkijos gynybos ministerija jau pasirinko kitą kelią ir 2026 metų pavasarį didelės apimties 155 milimetrų amunicijos užsakymus nukreipė valstybinei „Polska Grupa Zbrojeniowa“. Tai reiškia, kad privatūs gamintojai, tokie kaip „Niewiadów PGM“, turi ieškoti nišų kituose pirkimo etapuose arba tarptautinėse sutartyse.

    SAFE struktūra numato ne tik atskirų valstybių pirkimus, bet ir bendras programas, kai užsakymus pateikia mažiausiai dvi šalys. Būtent čia „Niewiadów PGM“ mato galimybę: jei dalis ankstesnių tiekėjų nespės greitai didinti apimčių, rinkoje gali atsiverti langas papildomiems pajėgumams.

    „Lenkija net ir gamindama vietoje pirmiausia turi užpildyti savo amunicijos sandėlius, o poreikį turi ir mūsų kaimynai. Tai greitai nesibaigs“, – sakė „Niewiadów PGM“ vadovas Adamas Januszko.

    Gamybos linijos ir 2 metų pranašumas

    „Niewiadów PGM“ skelbia jau turinti dvi technologines linijas, skirtas 155 milimetrų amunicijos užpildymui sprogstamosiomis medžiagomis ir galutiniam sukomplektavimui. Kiekvienos linijos projektinis pajėgumas siekia apie 60 000 vienetų per metus, o įrangos montavimą įmonė planuoja pradėti 2026 metų rudenį.

    Vadovybė tvirtina, kad tai suteikia reikšmingą laiko pranašumą, nes dalis Europos įmonių tik dabar užsakinėja analogiškas technologijas. Tuo pat metu tiekimo grandinės jau tampa ištemptos, o įrangos gamintojai, galintys pasiūlyti pilnus sprendimus, turi ilgus užsakymų grafikus.

    Kas svarbu 155 mm rinkoje

    155 milimetrų sviediniai NATO šalyse turi standartizuotus parametrus, tačiau skirtingoms haubicoms gali reikėti skirtingo ilgio ar modifikacijų. Dėl to gamintojui svarbu turėti technologijas, leidžiančias adaptuoti produktą ir užtikrinti suderinamumą su konkrečiais ginklų sistemų reikalavimais.

    „Niewiadów PGM“ akcentuoja, kad dalis darbų jų grandinėje yra galutinis paruošimas, o korpusai gali būti tiekiami partnerių. Įmonė taip pat siekia didesnės kontrolės metalinių korpusų gamyboje ir kalba apie investicijas į pramonės pajėgumus, kad kuo daugiau komponentų būtų pagaminama nacionalinėje tiekimo grandinėje.

    Kol kas didžiausia rizika bendrovei išlieka aiški: technologiniai pajėgumai dar negarantuoja pajamų, jei užsakymai vėluos arba bus koncentruojami pas jau pasirinktus valstybinius tiekėjus. Kita vertus, užsitęsus karo Ukrainoje poveikiui ir Europos gynybos planams, 155 milimetrų amunicijos paklausa, tikėtina, išliks viena svarbiausių ginkluotės rinkos temų artimiausiais metais.

  • Pentagonas braižo NATO 3.0 planą: Europa turės gintis pati, o JAV peržiūri pajėgas

    Pentagonas braižo NATO 3.0 planą: Europa turės gintis pati, o JAV peržiūri pajėgas

    JAV peržiūri karių buvimą Europoje

    Pentagonas iki lapkričio 6 dienos turi pateikti JAV gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui bent keturis galimos JAV karinės laikysenos Europoje variantus. Juose būtų apibrėžtas pajėgų skaičius, dislokavimo vietos, pokyčių tempas ir numatomos išlaidos.

    Platesnė peržiūra, apie kurią NATO gynybos ministrai kalbėjo birželį Briuselyje, turėtų būti baigta gruodį. Ji siejama su spartesniu perėjimu prie vadinamojo NATO 3.0 modelio, kuriame Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą.

    Ką reikštų NATO 3.0

    Šio požiūrio esmė tokia: Europos sąjungininkai būtų pagrindinė konvencinės gynybos jėga, o JAV labiau koncentruotųsi į kritines, ribotesnes funkcijas. Pentagonas tokį poslinkį argumentuoja būtinybe daugiau resursų skirti Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, atsižvelgiant į Kinijos keliamus iššūkius.

    Viešojoje erdvėje taip pat nuolat kartojamas argumentas, kad Europa yra ekonomiškai pajėgi didinti investicijas į gynybą ir sparčiau plėsti kariuomenių pajėgumus. Tai apimtų ne tik ginkluotę, bet ir logistiką, oro gynybą, amunicijos gamybą bei mobilumo infrastruktūrą.

    Pokyčiai jau pradėti, bet ne visiems vienodi

    Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80 000 JAV karių ir personalo. Kaip nurodoma aptariamoje schemoje, dar iki formalaus vertinimo pabaigos buvo paskelbta apie maždaug 5 000 karių išvedimą iš Vokietijos, nutraukta brigados rotacija Rumunijoje ir atšaukti planai dėl apie 4 000 karių šarvuotos brigados siuntimo į Lenkiją.

    Taip pat mažintas JAV indėlis į NATO krizinių pajėgumų planą: naikintuvų skaičius sumažintas nuo maždaug 150 iki 100, peržiūrėtas jūrinės žvalgybos orlaivių, oro degalų papildymo, dalies jūrinių pajėgų ir bombonešių grupių indėlis. Tokie sprendimai kelia klausimų, ar atgrasymas nuo Rusijos bus pakankamas, kol Europa dar tik didina gamybos ir pajėgumų apimtis.

    „Europa turi daugiau prisidėti prie konvencinės gynybos, o JAV koncentruosis į ribotesnę, bet kritinę paramą“, – sakė Pentagonui artimi pareigūnai.

    Tekste pabrėžiama, kad sumažinimai neturėtų paliesti Lenkijos, o kai kuriais atvejais net svarstomas didesnis JAV karių skaičius šioje šalyje. Lenkija įvardijama kaip pavyzdinis sąjungininkas, nes gynybai skiria apie 5 proc. BVP.

    Kartu primenama, kad JAV Kongresas yra nustatęs ribas, kiek ilgai be papildomų procedūrų galima sumažinti karių skaičių Europoje žemiau 76 000. Tai reiškia, kad net ir esant politinei valiai, greiti ir gilūs pjūviai gali atsiremti į vidaus teisines bei biurokratines kliūtis.

    Politinis klausimynas sąjungininkams

    Pastarosiomis savaitėmis Europos sąjungininkai gavo JAV klausimyną, kuris apima ne vien karinius pajėgumus. Vašingtonas teiraujasi, ar konkreti šalis viešai rėmė JAV užsienio politiką, kokius apribojimus taiko bazėms ir skrydžiams bei ar pasirengusi juos švelninti.

    Taip pat domimasi, ar valstybė perka ginkluotę iš JAV gamintojų, kaip vertina Europos Sąjungos iniciatyvas, palankesnes Europos gynybos pramonei, ir ar remia NATO 3.0 koncepciją. Europos diplomatai tai vertina kaip bandymą labiau susieti JAV karinės paramos apimtį su politiniu pritarimu Vašingtono linijai.

    Tekste minima, kad dalis Europos sostinių skeptiškai vertina konsultacijų procesą ir mano, jog kai kurie sprendimai galėjo būti priimti iš anksto. Rytinio NATO sparno šalys nerimauja, kad JAV sausumos pajėgų ir aviacijos mažėjimas gali susilpninti atgrasymą, jei europiniai pajėgumai dar nebus pakankamai sustiprėję.

    Pentagono peržiūros rezultatai turėtų paaiškėti iki gruodžio, kai sąjungininkai sužinos, kurį variantą pasirinks JAV gynybos sekretorius. Nuo to priklausys, ar mažinimas bus tolygus, ar labiau diferencijuotas pagal gynybos išlaidas, bazinių pajėgumų prieinamumą ir politinius įsipareigojimus.

  • Europa ieško, kuo pakeisti „Palantir“: priklausomybė nuo JAV duomenų analizės gilėja ir kelia rizikų

    Europa ieško, kuo pakeisti „Palantir“: priklausomybė nuo JAV duomenų analizės gilėja ir kelia rizikų

    Europos šalys vis garsiau kalba apie skaitmeninį suverenumą, tačiau praktiškai susiduria su kebliu klausimu: kaip atsisakyti „Palantir“ programinės įrangos, kuri įsišaknijusi jautriausiuose procesuose. Ji naudojama nuo policijos analitikos ir žvalgybos iki gynybos planavimo bei sveikatos duomenų sistemų.

    Diskusijos paaštrėjo po Prancūzijos ir Vokietijos saugumo pareigūnų pareiškimų apie europinę suverenią skaitmeninę infrastruktūrą. Sektoriaus atstovams tai tapo aiškiu signalu, kad dalis politikų ir institucijų ieško būdų mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų, ypač kai kalbama apie kritinius duomenis.

    Kur „Palantir“ tapo nepakeičiamas

    „Palantir“ stiprybė yra gebėjimas sujungti didžiulius skirtingų šaltinių duomenų kiekius, greitai rasti ryšius ir paversti tai sprendimais operaciniu tempu. Būtent dėl šios priežasties platforma tapo įrankiu, prie kurio organizacijos prisiriša ne tik techniškai, bet ir procesais.

    Prancūzijoje bendrovės įsitvirtinimas siejamas su laikotarpiu po 2015 metų teroro išpuolių, kai saugumo institucijoms reikėjo greito technologinio atsako. Vokietijoje vienas ankstyvų pavyzdžių buvo Heseno žemės policijos sprendimai, kai duomenų sujungimo įrankiai tapo kasdienės kriminalinės analitikos dalimi.

    Jungtinėje Karalystėje „Palantir“ į sveikatos duomenų ekosistemą įėjo per pandemiją, kai valstybė skubiai telkė informaciją sprendimams. Vėliau tai virto didesnio masto sutartimis, o kitas reikšmingas sprendimo taškas siejamas su 2027 metais, kai gali tekti peržiūrėti ilgalaikius įsipareigojimus.

    Suverenumas prieš patogumą

    Europos institucijų ir vyriausybių nerimas dažniausiai sukasi apie tris dalykus: kontrolę, kainą ir priklausomybę nuo tiekėjo. Net jei duomenys fiziškai laikomi Europoje, kritiniai procesai gali tapti priklausomi nuo vieno gamintojo atnaujinimų, licencijavimo ir integracijų.

    Kai kurie pareigūnai pripažįsta, kad ne visoms įstaigoms reikia maksimalios komplektacijos platformos, o dalį užduočių gali atlikti paprastesni ir pigesni sprendimai. Tačiau ten, kur duomenų kiekiai ir sąsajų skaičius milžiniški, „Palantir“ suteikiamas greitis ir tikslumas vis dar laikomi sunkiai prilygstamais.

    Siekiant alternatyvų, dalis Europos žaidėjų siūlo sprendimus, kuriuos lengviau pritaikyti nacionaliniams reikalavimams ir teisės normoms. Pavyzdžiui, Prancūzijos bendrovė „ChapsVision“ pastaruoju metu minima kaip pasirinkimas, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų ir stiprinti vietinę pramonę.

    Gynybos ir DI faktorius

    Situaciją komplikuoja tai, kad „Palantir“ įsitvirtina ir NATO aplinkoje, kur svarbiausias kriterijus yra suderinamumas ir saugumo sertifikavimas. Kai kurie Aljanso pareigūnai yra viešai nurodę, kad tam tikrose karinėje aplinkoje naudojamose DI funkcijose realių alternatyvų šiuo metu trūksta.

    Dar viena priežastis, kodėl atsisakyti sudėtinga, yra veikimo modelis, kai tiekėjas ne tik parduoda programą, bet ir įdarbina komandas kliento organizacijoje, pritaikydamas sprendimus konkrečioms užduotims. Šį modelį aktyviai kopijuoja ir kitos JAV technologijų grupės, todėl rizika, kad priklausomybės ciklas kartosis su nauja DI banga, Europoje vertinama vis rimčiau.

    Galiausiai sprendimas dėl „Palantir“ Europai tampa ne vien technologinis, o pramoninės politikos klausimas. Norint realiai sukurti alternatyvas, neužtenka deklaracijų apie suverenumą, reikia nuoseklaus viešųjų pirkimų, standartų ir ilgalaikių investicijų plano, kitaip kritinės sistemos ir toliau remsis užsienio tiekėjais.

    Kol kas Europos rinkos problema išlieka fragmentacija: skirtingi nacionaliniai reikalavimai, nevienodas institucijų brandumas ir ribota vietinių sprendimų mastelio patirtis. Todėl artimiausiais metais labiausiai tikėtina ne staigi skyryba, o laipsniškas bandymas mažinti rizikas ten, kur tai įmanoma, neparalyžiuojant kasdienių operacijų.

  • Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    FCAS naikintuvo projektas stabdomas

    Vokietija ir Prancūzija pripažino, kad bendras Future Combat Air System (FCAS) projektas, kuriuo turėjo gimti naujos kartos naikintuvas, faktiškai sustabdytas. Viešai įvardijama priežastis – pramonės partnerių nesugebėjimas susitarti dėl programos krypties ir darbų pasidalijimo.

    FCAS buvo sumanytas kaip plataus masto Europos oro galios projektas, kurio ambicija – apie 2040 metus į rikiuotę atvesti naują kovinę platformą ir ją sujungti su kitais oro, sausumos bei jūrų pajėgų sprendimais. Bendra programos vertė ir ilgalaikės išlaidos buvo siejamos maždaug su 100 mlrd. eurų.

    Kur įstrigo: „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ ginčas

    Pagrindinė įtampa kilo tarp Prancūzijos „Dassault Aviation“ ir Vokietijos „Airbus“, laikytų kertiniais NGF (Next Generation Fighter) kūrėjais. Prancūzija siekė išlaikyti lyderystę, o Vokietija reikalavo lygesnio darbų ir įtakos pasiskirstymo.

    Problemas gilino skirtingi techniniai prioritetai. Prancūzijai svarbi naikintuvo versija, galinti veikti nuo lėktuvnešio ir integruoti branduolinio atgrasymo užduotis, o tai didina sudėtingumą, terminų rizikas ir kaštus, kurie ne visoms šalims atneštų vienodą naudą.

    Prie projekto buvo prisijungusi ir Ispanija, tačiau jos vaidmuo ne kartą tapo politinių bei pramoninių derybų įkaitu. Skirtingi lūkesčiai dėl užsakymų, technologijų perdavimo ir subrangos dalies ilgainiui dar labiau apsunkino susitarimus.

    Ne viskas baigta: liktų „kovinės debesijos“ kryptis

    Nors naujos kartos naikintuvo NGF dalis laikoma palaidota, FCAS idėjos fragmentai gali išlikti. Tarp svarstomų tęstinų darbų minimas vadinamosios kovinės debesijos architektūros vystymas – ryšių ir duomenų sluoksnis, jungiantis įvairias ginkluotės ir žvalgybos sistemas į vieną tinklą.

    Tokia kryptis atitinka NATO ir Europos gynybos planavimo tendencijas, kai vis didesnę reikšmę įgauna duomenų apdorojimas realiu laiku, saugūs ryšiai, elektroninė kova ir DI sprendimai, leidžiantys greičiau priimti sprendimus bei paskirstyti taikinius tarp platformų.

    „Nebuvo realių šansų pralaužti aklavietę tarp gynybos pramonės bendrovių, todėl naikintuvo kryptis sustabdoma“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Pramoniniai nesutarimai neleido judėti pirmyn taip, kaip reikalauja tokio masto programa“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Ką tai reiškia Europai ir F-35 pasirinkimams

    FCAS nesėkmė yra rimtas smūgis Europos siekiui turėti savarankišką aukščiausios klasės kovinės aviacijos sprendimą. Praktinis efektas gali būti dar didesnė priklausomybė nuo JAV platformų, ypač kai daug šalių jau pasirinko arba svarsto „Lockheed Martin“ F-35 dėl prieinamumo, interoperabilumo ir aiškesnio tiekimo grafiko.

    Prancūzija teoriškai galėtų rinktis savarankišką kelią, kaip kadaise pasirinko kurdama „Rafale“, tačiau tokia programa būtų brangi ir rizikinga net turint stiprią pramonę. Vokietija ir Ispanija galėtų ieškoti kito partnerio arba artėti prie Global Combat Air Programme (GCAP), kurį vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija.

    Ilgesnėje perspektyvoje Europos gynybos pramonei tai signalas, kad vien politinio susitarimo nepakanka. Be tvirtos valdysenos, aiškaus darbų pasidalijimo, intelektinės nuosavybės taisyklių ir stabilaus finansavimo net ir ambicingiausi projektai gali įstrigti dar prieš realius bandymus ore.

  • Europa ruošiasi NATO 3.0: ką reiškia galimas JAV atsitraukimas ir kodėl laikas senka

    NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas Švedijos Helsingborge tapo pasirengimu artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui Ankaroje. Derybų fonas išskirtinis: vis garsiau svarstoma, kad JAV karinis įsitraukimas Europoje ilgainiui mažės, o žemynui teks greičiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus.

    Švedija, viena naujausių NATO narių, šį etapą išgyvena kaip simbolinį lūžį po ilgamečio neutralumo. Sprendimą jungtis prie Aljanso paskatino Rusijos agresyvi politika regione, kuri daugeliui Europos šalių iš naujo apibrėžė grėsmių vertinimą ir gynybos planavimą.

    JAV vaidmuo gali keistis

    Diskusijos apie JAV prioritetų persiskirstymą nėra naujos, tačiau pastaraisiais metais jos įgavo daugiau politinio svorio. Vašingtonas nuosekliai spaudžia Europos sąjungininkus didinti išlaidas gynybai ir prisiimti didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasirodantys signalai apie galimus JAV pajėgų perdislokavimus ar rotacijų mažinimą kelia klausimų dėl pasirengimo. NATO karinė vadovybė akcentuoja, kad bet koks pokytis, jei jis vyktų, būtų laipsniškas ir išdėstytas per kelerius metus, todėl Europa turi ribotą, bet realų pasirengimo langą.

    Kas yra NATO 3.0?

    Viešose analizėse vis dažniau minimas NATO 3.0 terminas apibūdina galimą naują Aljanso veikimo modelį, kuriame Europa prisiimtų didesnę dalį atsakomybės už konvencinę gynybą. Tuo tarpu JAV, pagal šią logiką, išlaikytų svarbiausią atgrasymo grandį, pirmiausia branduolinio saugumo ir strateginių pajėgumų srityse.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien finansavimo didinimo neužtenka: kritiškai svarbios žvalgybos, strateginio transporto, oro pajėgų, priešraketinės gynybos ir logistikos grandys. Taip pat akcentuojama būtinybė kurti aiškesnius europinės dalies vadovavimo ir pajėgų valdymo mechanizmus, ypač tais atvejais, kai JAV nedalyvautų konkrečiose operacijose Europoje.

    Rytinio flango klausimai

    Lenkijai, Baltijos šalims ir Šiaurės regionui svarbiausia, kad bet koks NATO modelio atnaujinimas neatskirtų atgrasymo nuo realių gynybinių pajėgumų rytiniame flange. Todėl čia ypač svarbūs regioniniai susitarimai, sąveikumas, greito pastiprinimo planai ir aiškiai apibrėžtos pareigos, kas, kada ir kokiomis priemonėmis reaguoja į krizę.

    Ne mažiau jautrus klausimas yra didžiųjų Europos valstybių vaidmenys ir jų tarpusavio koordinacija. Kuo daugiau atsakomybės tenka Europai, tuo svarbiau, kaip praktikoje pasiskirsto užduotys tarp Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų pagrindinių sąjungininkų, ir kaip tai susiūva bendrą NATO planavimą.

    „Tai iš esmės paskutinis momentas, kai Europa dar gali pasiruošti savo sąlygomis, o ne veikti augančio spaudimo sąlygomis“, – sakė saugumo politikos ekspertas.

    Helsingborge vykstantys pokalbiai greičiausiai neatneš staigių sprendimų, tačiau jų tikslas yra nubrėžti kryptį prieš viršūnių susitikimą Ankaroje. Esminė užduotis artimiausiam laikotarpiui išlieka ta pati: suderinti su JAV, kaip praktiškai veiks atnaujintas NATO, ir kartu užtikrinti, kad Europos gynybos stiprinimas būtų ne tik politinis pažadas, bet ir apčiuopiami pajėgumai.

  • 155 mm tolimojo nuotolio artilerijos amunicija: CSG pasirašė beveik 250 mln eurų kontraktą Europoje

    Čekijos gynybos pramonės grupė CSG pranešė sudariusi beveik 250 mln eurų vertės sutartį dėl 155 mm kalibro tolimojo nuotolio artilerijos amunicijos tiekimo Europos užsakovui. Tiekimai turėtų būti įvykdyti per 10 mėnesių, tačiau užsakovo ir tikslaus komplektavimo bendrovė neatskleidžia.

    Sandoris išryškina ryškėjančią tendenciją Europoje: po ilgą laiką menkintų pajėgumų, artilerijos amunicijos gamyba ir atsargų atkūrimas tapo vienu svarbiausių gynybos pramonės prioritetų. 155 mm kalibras yra NATO standartas, todėl tokios sutartys dažnai siejamos su siekiu suderinti tiekimą ir logistiką tarp skirtingų šalių kariuomenių.

    Kas slypi už CSG strategijos

    CSG teigia kryptingai stiprinanti didelio kalibro ir tolimojo nuotolio amunicijos segmentą, investuodama į gamybinius ir technologinius pajėgumus. Grupė pabrėžia, kad geba savarankiškai gaminti ne tik galutinę amuniciją, bet ir jos komponentus, o tai mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir trumpina gamybos grandinę.

    Tokie „vertikaliai“ integruoti sprendimai tampa ypač svarbūs, kai rinkoje didėja paklausa, o žaliavų, parako, sprogdiklių ir kitų elementų tiekimas susiduria su ribotais pajėgumais. Praktikoje tai reiškia, kad stabilus komponentų tiekimas gali lemti, kas realiai pajėgs vykdyti didelės apimties užsakymus per trumpą laiką.

    „Šis kontraktas dar kartą patvirtina mūsų kryptį tolimojo nuotolio amunicijos srityje ir gebėjimą įgyvendinti didelio masto projektus konkurencingoje Vakarų Europos rinkoje“, – sakė CSG Defence Systems vadovas Janas Marinovas.

    Europos gynybos pramonės spaudimas didėja

    Pastaraisiais metais Europos šalys spartina amunicijos atsargų papildymą ir plečia gamybą, nes intensyvių konfliktų patirtis parodė, kad artilerijos šaudmenų sunaudojimo tempai gali būti gerokai didesni nei planuota taikos meto scenarijuose. Dėl to 155 mm amunicijos rinka iš „nišinės“ tapo viena dinamiškiausių visame gynybos sektoriuje.

    CSG akcentuoja ir operacinį argumentą: didesnis šaudymo nuotolis laikomas vienu svarbiausių veiksnių, didinančių ugnies efektyvumą ir mažinančių riziką saviems vienetams. Kariuomenėms tai reiškia daugiau lankstumo planuojant ugnies paramą, o gynybos pramonei – aiškų signalą, kad tolimojo nuotolio sprendimai artimiausiais metais išliks prioritetu.

    „Norime prisidėti prie Europos amunicijos pramonės pajėgumų didinimo ir stiprinti pramoninį užnugarį, svarbų NATO rytinio sparno gynybai“, – sakė CSG atstovas ir CSG Polska vadovas Wojciechas Grzonka.

    Ką rodo sutarties detalės

    Nors sandorio sąlygos viešai atskleistos tik iš dalies, pati apimtis ir 10 mėnesių terminas leidžia spręsti, kad kalbama apie didelės apimties, aiškiai suplanuotą tiekimo programą. Tokiuose projektuose paprastai svarbi ne tik vienetų kaina, bet ir patikimas grafikas, kokybės kontrolė bei suderinamumas su skirtingomis artilerijos sistemomis.

    CSG sprendimas neskelbti užsakovo argumentuojamas projekto jautrumu. Gynybos sektoriuje tai įprasta praktika, ypač kai sutartys susijusios su atsargų formavimu, pajėgumų didinimu ar konkrečių operacinių poreikių užtikrinimu.