Tag: Europos investicijų bankas

  • Amsterdamo „VectorY Therapeutics“ pritraukė 74,5 mln. eurų ALS ir kitų neurodegeneracinių ligų tyrimams

    Amsterdamo „VectorY Therapeutics“ pritraukė 74,5 mln. eurų ALS ir kitų neurodegeneracinių ligų tyrimams

    Amsterdame įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „VectorY Therapeutics“ pritraukė 74,5 mln. eurų naujo finansavimo, skirto kurti gydymo sprendimus nuo amiotrofinės lateralinės sklerozės (ALS) ir kitų neurodegeneracinių ligų.

    Apie sandorį pranešta portale „EU-Startups“ – nurodoma, kad prie investuotojų prisijungė ir nauji partneriai, tarp jų „Angelini Ventures“, Nyderlandų plėtros finansų institucija „Invest-NL“ bei Europos investicijų bankas (EIB).

    Finansavime dalyvavo ir anksčiau į bendrovę investavę rinkos dalyviai, įskaitant „Forbion“, „EQT Life Sciences“, „MRL Ventures“, „Insight Partners“, BGV, „Eli Lilly and Company“ bei ALS Investment Fund.

    „VectorY Therapeutics“ įkurta 2020 metais ir veikia Amsterdamo „Science Park Matrix Innovation Centre“. Bendrovė kuria preciziškai į taikinius nukreiptas terapijas, kurios, jos teigimu, galėtų sustabdyti ir potencialiai pakeisti neurodegeneracinių ligų progresavimą.

    Kas yra bendrovės kuriama platforma

    Įmonė kuria vadinamąsias vektorizuotas antikūnų terapijas: gydomieji antikūnai derinami su vienkartiniu adenoasocijuoto viruso (AAV) pagrindu veikiančiu pristatymu tiesiai į centrinę nervų sistemą.

    Bendrovė teigia, kad toks metodas gali padėti spręsti įprastinių terapijų problemas – vaisto pristatymą į reikiamas vietas, poveikio trukmę ir gebėjimą pasiekti biologinius taikinius smegenyse bei nervų sistemoje.

    „Forbion“ partneris Wouteris Joustra pabrėžė, kad įmonės darbas su pagrindine programa VTx-002, įskaitant PIONEER-ALS tyrimo plėtrą, yra svarbus žingsnis vertinant šios krypties potencialą.

    VTx-002 ir kitos programos

    „VectorY Therapeutics“ nurodo turinti keturių programų portfelį: VTx-002 nukreipta į TDP-43 baltymo agregaciją ALS atveju, VTx-003 – į mutavusį HTT baltymą Huntingtono ligos kontekste, VTx-004 – į TDP-43 frontotemporalinės demencijos (FTD) atveju, o VTx-005 – į fosforilintą tau baltymą Alzheimerio ligai.

    Bendrovės teigimu, platforma yra modulinė, todėl laikui bėgant ją būtų galima taikyti ir kitoms neurodegeneracinėms ligoms.

    Įmonės vadovas Jimas Scibetta sakė, kad neurodegeneracinės ligos išlieka vieni sudėtingiausių medicinos iššūkių, o pacientams ir jų šeimoms skubiai reikia naujų gydymo galimybių. Jo teigimu, finansavimas atspindi pasitikėjimą komanda, platforma ir kuriamų programų potencialu.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Didžioji dalis pritrauktų lėšų bus skirta pagrindinei bendrovės programai VTx-002 vystyti, ją toliau vertinant vykstančiame PIONEER-ALS 1/2 fazės klinikiniame tyrime.

    Atviras, daugiacentris, tarptautinis tyrimas vertina tiriamosios terapijos poveikį ALS sergantiems suaugusiesiems klinikinėse vietose JAV, Europoje ir Jungtinėje Karalystėje.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metų rugsėjį tyrimas buvo išplėstas nuo 12 iki 36 dalyvių, siekiant platesnio terapijos įvertinimo. Įmonė taip pat nurodo, kad finansavimas padės judėti į priekį ir kitoms programoms, ypač VTx-003, kuri kuriama Huntingtono ligai.

    Nors artimiausiu metu akcentuojami pagrindiniai projektai, „VectorY Therapeutics“ deklaruoja siekį augti kaip platformos principu paremtai biotechnologijų bendrovei, galinčiai nuosekliai spręsti kelių sunkių neurodegeneracinių būklių biologinius mechanizmus.

  • Vokietijos „sennder“ pritraukė 228 mln. eurų ir po pelningumo siekia 1 mlrd. eurų pajamų 2026-aisiais

    Berlyne įsikūręs skaitmeninių kelių krovinių pervežimų tarpininkas „sennder“ pritraukė 228 mln. eurų naujo finansavimo – praėjus vos kelioms savaitėms po žinios, kad bendrovė tapo pelninga pagal nepakoreguotą IFRS EBITDA mėnesiniu pagrindu.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. Pasak bendrovės, ji taip pat tikisi 2026 metais pasiekti 1 mlrd. eurų metinių pajamų ribą ir tais pačiais metais uždirbti teigiamą IFRS EBITDA visų metų rezultatu.

    Naują finansavimą sudaro 73 mln. eurų šviežio nuosavo kapitalo ir 155 mln. eurų institucinio finansavimo. Pastarasis suformuotas iš trijų instrumentų, skirtų užtikrinti apyvartines lėšas ir stabilų pinigų srautą.

    Didžiausia dalis – 100 mln. eurų be regreso faktoringo linija, kurią užtikrina prekybos kredito draudikas „Coface“. Taip pat numatyta 40 mln. eurų priemonė iš Europos investicijų banko ir 15 mln. eurų tiekimo grandinės finansavimo programa, įgyvendinama kartu su „cflox“ ir „Deutsche Bank“.

    Kas finansuoja ir kam bus skirta

    Bendrovė nurodo, kad 73 mln. eurų nuosavo kapitalo per pastaruosius dvejus metus suformavo esami akcininkai, tarp kurių minimi „Scania“ ir „Poste Italiane“. Iš šios sumos 47 mln. eurų pritraukta per dvejus metus iki 2026 metų, dar 26 mln. eurų – 2026 metais.

    „sennder“ aiškina, kad nuosavo kapitalo dalis daugiausia panaudota C.H. Robinson Europos veiklos įsigijimui ir integracijai finansuoti. Tuo metu naujos kredito priemonės skirtos „užpildyti“ laiko tarpą tarp vežėjų apmokėjimo ir klientų įplaukų.

    Tokios priemonės logistikos tarpininkams leidžia atlaisvinti apyvartinį kapitalą ir jį nukreipti į technologijų plėtrą, DI sprendimus bei tinklo augimą, neapkraunant kasdienės veiklos pinigų srautų.

    Augimą sustiprino C.H. Robinson integracija

    „sennder“ įkurta 2015 metais, o jos įkūrėjai – David Nothacker, Julius Köhler ir Nicolaus Schefenacker. Bendrovė teigia, kad pasitelkia duomenis ir nuosavą technologiją, kad skaitmenizuotų ir automatizuotų kelių logistiką Europoje.

    Įmonė nurodo per mėnesį organizuojanti daugiau nei 150 000 siuntų per daugiau nei 40 000 patikrintų vežėjų tinklą. 2025 metų vasarį „sennder“ užbaigė C.H. Robinson Europos sausumos transporto (EST) verslo įsigijimą, kuris išplėtė veiklos mastą ir vežėjų bazę.

    Bendrovė tvirtina, kad įsigytas verslas jau visiškai integruotas į jos platformą „sennOS“, o sujungtos operacijos veikia kaip vienas verslas vienoje sistemoje. Taip pat pranešama apie 45 proc. metinį operatorių produktyvumo pagerėjimą, kurį sieja su vieninga platforma ir DI pagrįstomis darbo eigomis.

    Tikslas – 1 mlrd. eurų pajamų ir pelningumas 2026 metais

    „sennder“ planuose – toliau plėsti „sennOS“ ir DI sprendimus siuntėjams, vežėjams bei kitiems ekspeditoriams visoje Europoje. Bendrovė tikisi, kad tai padės palaikyti augimo tempą ir pasiekti 1 mlrd. eurų metinių pajamų tikslą 2026 metais.

    Įmonė taip pat teigia sieksianti, kad 2026 metais IFRS EBITDA pelningumas būtų pasiektas ne tik mėnesių pjūvyje, bet ir visų metų rezultatu – tai investuotojams svarbus signalas apie tvarų verslo modelį.

  • Klaipėdos centrinis paštas ant ribos: europinė nominacija sukiršino KIC ir ministeriją

    Klaipėdos centrinio pašto statinių kompleksas pateiktas tarptautinei nykstančio paveldo programai „7 Most Endangered 2027“. Nominaciją parengė nevyriausybinė organizacija VšĮ „Raudonos plytos“, tačiau valstybinių institucijų pozicijos dėl šio žingsnio išsiskyrė.

    Organizacijos teigimu, tikslas yra atkreipti Europos ekspertų dėmesį į objektą, kurio restauravimas stringa, o finansavimas nėra aiškiai užtikrintas. Kompleksas, pastatytas 1893 metais, yra nacionalinės reikšmės kultūros paminklas ir, viešai skelbiama, nenaudojamas nuo 2019 metų.

    „Suprantame, kad vyksta projektavimo ir pasirengimo procesai, tačiau jie savaime negarantuoja restauravimo darbų pradžios, todėl ieškome papildomų tarptautinių galimybių“, – sakė VšĮ „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė.

    Kas yra „7 Most Endangered“?

    „7 Most Endangered“ nuo 2013 metų įgyvendina Europos paveldo organizacija „Europa Nostra“ kartu su Europos investicijų banko institutu. Programa atrenka labiausiai pažeidžiamus paveldo objektus Europoje, kuriems gali būti reikalinga skubi ekspertinė ir organizacinė pagalba.

    Svarbu tai, kad programa paprastai neskiria tiesioginio finansavimo visiems restauravimo darbams. Jos vertė dažniau siejama su tarptautiniu matomumu, ekspertinėmis misijomis, rizikų vertinimu, rekomendacijomis dėl pritaikymo ir galimų finansavimo kelių paieška kartu su savininkais bei institucijomis.

    Per daugiau nei dešimtmetį į sąrašus įtraukti objektai iš daugelio valstybių, o programos komandos neretai veikia kaip tarpininkai, padedantys suderinti interesus ir pagreitinti sprendimus. Tokia tarptautinė „etiketė“ taip pat gali sustiprinti spaudimą imtis realių darbų, kai projektai ilgai stringa.

    Palaikymas buvo, bet ne vieningas

    Rengdama paraišką VšĮ „Raudonos plytos“ kreipėsi į aštuonias institucijas ir organizacijas. Palaikymo raštus, kaip skelbta viešai, pateikė Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Klaipėdos koncertų salė ir Europos humanitarinis universitetas.

    Kultūros ministerija iš pradžių buvo išdavusi palaikymo raštą, tačiau vėliau jį atšaukė po vidinių pasitarimų. Tuo metu kompleksą valdantis Kultūros infrastruktūros centras nominacijai nepritarė, argumentuodamas, kad objekto išsaugojimui esą jau numatytos ir vykdomos konkrečios priemonės.

    „Mūsų tikslas nėra ieškoti kaltųjų. Jei sutariame, kad restauravimo finansavimas neužtikrintas, kodėl nepasinaudojus galimybe gauti papildomą tarptautinę ekspertinę pagalbą?“ – sakė E. Valinčienė.

    Ką reiškia atranka iki 2027 metų?

    „7 Most Endangered 2027“ atrankos rezultatai turėtų paaiškėti 2027 metų pradžioje. Jei objektas būtų atrinktas, tai paprastai reikštų didesnį tarptautinį dėmesį ir ekspertų įsitraukimą, kurie vertintų būklę, grėsmes ir realius scenarijus, kaip pastatą prikelti funkcijai neprarandant paveldo vertės.

    Klaipėdos centrinio pašto atvejis atspindi platesnę tendenciją Europoje: istoriniai visuomeniniai pastatai dažnai lieka be aiškaus naudojimo modelio, o tvarkybos procesus lėtina ir kainų augimas, ir sudėtingi paveldosaugos reikalavimai. Tokiose situacijose tarptautinės programos neretai tampa papildomu įrankiu telkti partnerius ir greitinti sprendimus vietoje.

  • „Impress“ gavo 40 mln. eurų EIB paskolą: DI ortodontika plečiama visoje Europoje

    Ispanijos skaitmeninės ortodontikos tinklas „Impress“ pasirašė 40 mln. eurų rizikos skolos finansavimo sutartį su Europos investicijų banku. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus nukreiptos į DI platformos plėtrą ir spartesnį klinikų tinklo augimą Europoje.

    „Impress“ veikia kaip hibridinis modelis: gydymas vyksta specializuotose klinikose, o paciento būklė ir gydymo eiga nuolat stebimi per skaitmeninius įrankius. Bendrovės teigimu, ši kombinacija leidžia sumažinti apsilankymų skaičių ir greičiau priimti sprendimus dėl gydymo korekcijų.

    Pasak „Impress“ vadovo Vladimiro Lupenko, ortodontikos rinka ilgą laiką buvo padalinta į dvi kraštutinybes: brangų gydymą su dažnais vizitais ir pigesnius sprendimus namuose, kurie ne visada užtikrina pakankamą medicininę priežiūrą. Jis tikina, kad bendrovės tikslas yra užpildyti šią spragą pasitelkiant duomenimis grįstą klinikų darbą.

    „Pacientai per ilgai turėjo rinktis: arba brangi ortodontika su nuolatiniais vizitais, arba sprendimai namuose be pakankamos medicininės priežiūros“, – sakė Vladimiras Lupenko.

    Įmonė nurodo, kad jos DI variklis remiasi didelės apimties pacientų duomenų baze, o tai leidžia standartizuoti procesus ir sumažinti dalį fizinių konsultacijų. Tokios tendencijos atspindi platesnį poslinkį sveikatos technologijų sektoriuje, kai didesnis dėmesys skiriamas nuotoliniam stebėjimui, gydymo planavimo automatizavimui ir pacientų kelią apjungiančioms platformoms.

    Europos investicijų bankas šį sandorį vertina kaip dalį platesnės krypties remti inovatyvias Europos sveikatos technologijų įmones. Banko atstovė Marija Romano pabrėžė, kad skaitmeninė transformacija medicinoje gali didinti paslaugų kokybę ir efektyvumą, o DI sprendimai tampa viena svarbiausių šios kaitos priemonių.

    „Sveikatos sektoriaus skaitmeninė transformacija atveria reikšmingas galimybes gerinti paslaugų kokybę ir efektyvumą. Ši operacija atspindi EIB įsipareigojimą remti inovatyvias Europos įmones, kurios DI pasitelkia pažangiems sprendimams kurti ir plėsti veiklą Europoje“, – sakė Marija Romano.

    „Impress“ buvo įkurta 2019 metais Barselonoje. Bendrovė teigia šiuo metu veikianti 10 šalių Europoje ir Jungtinėse Valstijose, o jos tinkle yra daugiau nei 110 klinikų.

    Įmonė akcentuoja, kad investicijos bus skirtos nuosavos platformos vystymui nuo pirmojo paciento įvertinimo iki gydymo pabaigos. Tarp naudojamų sprendimų minimi klinikose atliekami 3D burnos skenavimai, DI pagalba sudaromi gydymo planai ir paciento stebėsena per mobiliąją programėlę.

    Skaitmeninės odontologijos rinka Europoje pastaraisiais metais sulaukia daugiau finansavimo, o dalis investicijų nukreipiama į nuotolinį ortodontinį stebėjimą ir klinikinių darbo procesų automatizavimą. Tokie sprendimai vertinami kaip galintys trumpinti paciento kelią, mažinti administracinę naštą ir gerinti paslaugų prieinamumą.

    „Impress“ taip pat skelbia apie planus stiprinti pozicijas šiaurinėje Europos dalyje, daugiausia dėmesio skiriant Vokietijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės rinkoms. Įmonė nurodo, kad šiose šalyse veikia nuo 2023 metų.

    Bendrovės teigimu, jos pajamos per metus augo 32 proc. ir pasiekė 103 mln. eurų, o 2026 metais tikimasi apie 145 mln. eurų pajamų, tai būtų 40 proc. augimas. Tokie rodikliai, kartu su EIB finansavimu, rodo stiprėjantį investuotojų dėmesį skaitmeninei medicinai, kuri jungia klinikines paslaugas ir nuotolinę priežiūrą.

  • Ispanijos rizikos kapitalo „Seaya“ per pusmetį surinko 600 mln. eurų fondą: kam skirs investicijas

    600 mln. eurų per šešis mėnesius

    Ispanijos investicijų platforma „Seaya“ paskelbė apie naują augimo fondą „Seaya Nova“, kurio pirmasis uždarymas pasiekė 600 mln. eurų vos per šešis mėnesius. Toks tempas rodo, kad instituciniai investuotojai vėl aktyviau ieško didesnės grąžos galimybių Europos technologijų sektoriuje.

    „Seaya Nova“ planuoja investuoti po 20–50 mln. eurų į vieną bendrovę ir orientuosis į B–D serijų etapus. Tai reiškia, kad fondas taikysis į įmones, kurios jau turi patvirtintą verslo modelį, augančias pajamas ir aiškų kelią į tarptautinę plėtrą.

    Fondo investuotojų gretose nurodomas Europos investicijų fondas, prisidedantis per Europos technologijų čempionų iniciatyvą. Prie kapitalo taip pat jungiasi kiti instituciniai investuotojai, korporacijos ir šeimos biurai, o tai leidžia fondui greičiau pasiekti didelį „šaudmenų“ kiekį vėlyvesniems etapams.

    Kas keičiasi Europos technologijų rinkoje

    „Seaya“ teigimu, Europos rinkoje daugėja bendrovių, kurios gali tapti pasaulinėmis lyderėmis savo kategorijose, tačiau joms dažnai pritrūksta didesnių augimo etapų finansavimo. Būtent šią spragą ir bando užpildyti vis daugiau fondų, kuriančių atskiras strategijas didesniems čekiams.

    Augimo kapitalas Europoje tampa ypač svarbus tuo metu, kai DI spartina produktų vystymą ir konkurenciją tarp rinkos lyderių. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms pinigų prireikia anksčiau ir didesnėmis sumomis, kad jos galėtų greitai plėsti komandą, pardavimus ir infrastruktūrą.

    „Seaya Nova yra natūrali tai, ką kūrėme 13 metų, evoliucija: dabar galime lydėti stipriausias Europos įmones iki pasaulinės lyderystės“, – sakė „Seaya“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Beatriz González.

    Komanda ir investavimo kryptis

    Naują fondą kartu su Beatriz González ves ir naujai prisijungęs vadovaujantis partneris Vinoth Jayakumar, turintis daugiau nei dešimtmetį patirties Europos augimo investicijose. „Seaya“ nurodo, kad jis yra investavęs į tokias bendroves kaip Revolut, Wise, Thought Machine ir ICEYE.

    Kartu su naujo fondo startu „Seaya“ atidaro biurą Londone, papildantį bendrovės būstinę Madride. Tokia plėtra turėtų sustiprinti prieigą prie platesnio sandorių srauto ir partnerių Jungtinėje Karalystėje bei kituose Europos technologijų centruose.

    „Klausimas jau nebe ar šias įmones galime sukurti Europoje, o ar galime jas iš čia išauginti iki pasaulinio masto; DI trumpina kelią iki lyderystės, o kapitalo reikia anksčiau ir daugiau“, – sakė Vinoth Jayakumar.

    „Seaya“ veikia kaip kelių etapų investavimo platforma, įkurta 2013 metais, ir vysto kelias strategijas: ankstyvos stadijos „Seaya Ventures“, tvarumo krypties „Seaya Andromeda“ ir augimo etapo „Seaya Nova“. Rinkoje tai vis dažnesnis modelis, leidžiantis fondui ne tik atrasti perspektyvias įmones anksti, bet ir turėti galimybę dalyvauti jų vėlesnėse finansavimo rundose.

  • EIB dvigubina klimato prisitaikymo finansavimą: iki 2030 metų numato 30 mlrd. eurų

    EIB dvigubina klimato prisitaikymo finansavimą: iki 2030 metų numato 30 mlrd. eurų

    Europos investicijų bankas pranešė iki 2030 metų ketinantis bent dvigubinti klimato kaitos prisitaikymo finansavimą ir pasiekti ne mažiau kaip 30 mlrd. eurų. Sprendimas siejamas su sparčiai augančia ekstremalių orų daroma žala Europos ekonomikai ir infrastruktūrai.

    EIB prezidentė Nadia Calviño pabrėžė, kad investicijos į prevenciją atsiperka daug kartų. „Klimato prisitaikymas yra akivaizdus sprendimas: kiekvienas prevencijai skirtas euras gali sutaupyti dešimt eurų žalos ir remonto išlaidų“, – sakė N. Calviño.

    Pastaraisiais metais Europos šalys vis dažniau patiria karščio bangas, potvynius, sausras ir miškų gaisrus, kurie smarkiai didina nuostolius žemės ūkiui, energetikai ir miestų ūkiui. EIB akcentuoja, kad vien emisijų mažinimo nebeužtenka, todėl didesnis dėmesys skiriamas atsparumui ir žalai riboti.

    Nuo emisijų mažinimo prie atsparumo

    Pagal atnaujintą planą, didžiausias finansavimo dėmesys būtų nukreiptas į energetikos tinklų stiprinimą, viešųjų pastatų modernizavimą, vandens tiekimo ir nuotekų sistemas bei žemės ūkio prisitaikymą. Taip pat numatyta remti technologijų diegimą, kad įmonės greičiau komercializuotų sprendimus, mažinančius klimato rizikas.

    EIB teigia, kad prisitaikymo projektų tempą stabdo ne tik pinigų trūkumas, bet ir pasirengimo spragos. Bankas įvardija ribotą projektų portfelį, kompetencijų stoką savivaldybėse ir įmonėse bei finansavimo kliūtis, dėl kurių idėjos nepasiekia investavimo stadijos.

    Planuojama derinti paskolas, garantijas ir konsultacinę pagalbą, kad projektus būtų lengviau parengti ir finansuoti, ypač mažesnėms įmonėms. Kartu EIB žada kurti priemones, kurios padėtų viešajam sektoriui ir verslui įvertinti vietos klimato rizikas ir numatyti prioritetines investicijas.

    Kur rasti lėšų ir kas dar neaišku

    Iniciatyva pristatoma tuo metu, kai Europos Sąjungos valstybės spaudžiamos ribotos fiskalinės erdvės ir įtemptų diskusijų dėl būsimo daugiametio biudžeto. Vis dėlto Europos Komisija vis dažniau kartoja argumentą, kad išankstinės investicijos yra pigesnės nei nuolatinis reagavimas į žalą po potvynių, gaisrų ar karščio bangų.

    Kol kas neatskleidžiama, kaip tiksliai 30 mlrd. eurų būtų paskirstyti tarp šalių ir sektorių, taip pat kokio dydžio papildomas privatus kapitalas galėtų būti pritrauktas. EIB pabrėžia, kad prisitaikymo finansavimas turi tapti patrauklesnis rinkai, tačiau pripažįsta, jog kai kurios didžiausios rizikos zonos gali tapti draudimo ir finansavimo spragų problema.

    Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų suteikti Europos Komisijos rengiama klimato atsparumo darbotvarkė, kurioje aptariami ir rizikos pasidalijimo mechanizmai, įskaitant draudimo prieinamumą. Augant nuostoliams, šis klausimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip aplinkosaugos, bet ir konkurencingumo bei ekonominio saugumo tema.

  • Dideli pinigai gynybos pramonei: kokiais fondais ir bankais įmonės gali finansuoti plėtrą

    Gynybos pramonės plėtra Europoje ir Lenkijoje tampa strateginiu prioritetu, o kartu sparčiai auga ir finansavimo pasirinkimų spektras. Ekspertai pabrėžia, kad sektoriui reikia ne tik daugiau pinigų, bet ir prognozuojamų užsakymų, aiškių taisyklių bei stabilios reguliacinės aplinkos, kad investicijos į pajėgumus nevirstų rizikingais eksperimentais.

    Diskusijose apie pramonės pasirengimą pabrėžiama, kad artimiausiais metais svarbiausios kryptys bus naujų gamyklų statyba, gamybos linijų modernizavimas, tiekimo grandinių stiprinimas ir dvigubos paskirties technologijos. Pastarosios leidžia tuos pačius sprendimus taikyti tiek kariuomenei, tiek civilinėje rinkoje, o tai padeda sumažinti priklausomybę nuo vieno užsakovo ir lengviau pritraukti kapitalą.

    Paklausa auga ir užsienyje

    Gynybos produktų ir paslaugų paklausą kelia ne vien nacionaliniai pirkimai: ją didina NATO valstybių planai atnaujinti atsargas, plėsti infrastruktūrą ir spartinti amunicijos bei įrangos gamybą. Dėl to vis daugiau įmonių, anksčiau dirbusių aviacijos ar automobilių sektoriams, vertina galimybę tapti gynybos tiekimo grandinės dalimi.

    Eksporto perspektyvos įvardijamos kaip viena stipriausių motyvacijų investuoti, tačiau kartu akcentuojama ir apimtis: didėjant užsakymams, vien technologinės kompetencijos nebeužtenka, reikia greitai didinti pajėgumus. Tai reiškia papildomas lėšas patalpoms, įrangai, sertifikavimui, saugumo reikalavimų įgyvendinimui ir darbuotojų kvalifikacijai.

    Kokie finansavimo šaltiniai atsiveria įmonėms?

    Įmonėms, planuojančioms plėtrą gynybos srityje, šiandien svarbiausia žinia ta, kad finansavimo šaltinių daugėja, o bankų ir viešųjų institucijų požiūris į sektorių tampa palankesnis. Šalia įprastų bankų paskolų ir plėtros finansavimo priemonių vis dažniau minimos specialios nacionalinės ir europinės programos.

    Vienas akcentuojamų instrumentų yra Europos Komisijos iniciatyvos, skirtos gynybos pajėgumų stiprinimui ir bendriems projektams, taip pat Europos gynybos finansavimo mechanizmai, orientuoti į inovacijas ir bendradarbiavimą tarp valstybių. Greta jų svarbų vaidmenį išlaiko Europos investicijų bankas, kurio dalyvavimas gali mažinti projektų riziką ir pagerinti skolinimosi sąlygas.

    Lenkijoje papildomai veikia nacionaliniai instrumentai per valstybinį plėtros banką ir atskiri fondai, kurie nukreipiami į gynybos technologijas bei gamybos pajėgumus. Pramonės atstovai pabrėžia, kad tokios priemonės ypač reikšmingos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai turi kompetenciją, bet neturi pakankamai kapitalo greitam mastelio didinimui.

    Didžiausia rizika – ne pinigai, o pasirengimas

    Finansavimo prieinamumas dar nereiškia automatinių investicijų: praktikoje daug lemia tai, kaip parengtas projektas, ar aiškiai pagrįsta investicijos grąža ir kaip tiksliai aprašyti pajėgumai, kuriuos įmonė sukurs. Konsultantai, dirbantys su subsidijomis ir lengvatomis, atkreipia dėmesį, kad gynybos sektorius ilgą laiką turėjo daugiau apribojimų naudotis dalimi paramos, tačiau situacija keičiasi, o dabar didžiausias barjeras dažnai tampa procedūriniai niuansai.

    „Šiandien problema dažniau yra ne lėšų trūkumas, o tai, ar įmonės tiksliai žino, kokio finansavimo joms reikia ir kaip teisingai suformuluoti projektą“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Ekspertai akcentuoja, kad sėkmingiausi bus tie gamintojai, kurie investicijas planuos keliais etapais: nuo pradinio pajėgumų pakėlimo iki ilgalaikės technologinės plėtros. Toks modelis padeda pritraukti ir privačias lėšas, nes investuotojai vertina ne vien idėją, bet ir realius užsakymus, pirmąsias pajamas bei aiškų kelią į mastelio didinimą.

    Gynybos pramonės finansavimas vis labiau traktuojamas kaip saugumo politikos dalis, todėl didėja ir valstybės suinteresuotumas kurti ilgalaikes, prognozuojamas taisykles. Tai svarbu įmonėms, kurios priima sprendimus dėl brangių gamybos linijų, licencijavimo ar dvigubos paskirties technologijų, kurios gali tapti konkurenciniu pranašumu tiek kariniuose, tiek civiliniuose sektoriuose.

  • Šveicarijos „Nouscom“ pritraukė 120 mln. eurų: vėžio imunoterapiją artina prie klinikinių tyrimų

    Šveicarijoje, Bazelyje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Nouscom“ užbaigė D serijos finansavimo etapą ir pritraukė 120 mln. eurų. Bendrovė kuria naujos kartos imunoterapijas, o šios investicijos turėtų paspartinti jos kuriamo preparato kelią į platesnius klinikinius tyrimus.

    „Nouscom“ skelbia, kad finansavimo etapas buvo perrašytas, o tai paprastai reiškia, jog investuotojų paklausa viršijo planuotą sumą. Sandorį bendrai vedė „M Ventures“ ir „Revelation Partners“, prie jų prisidėjo ir nauji investuotojai, tarp jų Europos investicijų bankas.

    Nuo priežiūros prie prevencijos

    Bendrovės pagrindinis dėmesys krypsta į vadinamąją vėžio perėmimo, arba sustabdymo dar prieš jam išsivystant, kryptį. „Nouscom“ akcentuoja paveldimų rizikų grupę, įskaitant žmones, turinčius Lyncho sindromą, kai viso gyvenimo vėžio rizika gali būti itin didelė, todėl dažnai tenka apsiriboti intensyvia stebėsena ir chirurginėmis intervencijomis.

    „Daugiau nei du milijonai žmonių, turinčių Lyncho sindromą, gyvena su iki 80 proc. vėžio rizika per gyvenimą, o jiems dažnai lieka tik stebėsena ir operacijos“, – sakė „Nouscom“ vadovė Marina Udier.

    „Šis finansavimas ir duomenys, kuriuos pristatome ESMO, priartina mus prie pasaulio, kuriame vėžį pavyksta sustabdyti dar prieš jam prasidedant“, – teigė Marina Udier.

    Ką finansuos 120 mln. eurų

    „Nouscom“ nurodo, kad lėšos bus skirtos pagrindinės programos NOUS-209 vystymui. Tai kuriama iš anksto pagaminama, vadinamoji off-the-shelf, imunoterapija, paremta neoantigenų koncepcija, kai imuninė sistema mokoma atpažinti vėžinėms ląstelėms būdingus taikinius.

    Bendrovė planuoja vieną globalų registraciją pagrįsti galintį klinikinį tyrimą, orientuotą į vėžio prevenciją Lyncho sindromą turintiems asmenims. „Nouscom“ taip pat skelbia, kad šiai krypčiai JAV Maisto ir vaistų administracija yra suteikusi „Fast Track“ statusą, kuris gali palengvinti ir paspartinti reguliacinį kelią, jei klinikiniai duomenys bus palankūs.

    Pasak „M Ventures“ atstovo Hakano Gokerio, „Nouscom“ išskirtinumas yra orientacija į vėžio perėmimą ir platforma, leidžianti siekti tokio tikslo. Jis taip pat pabrėžė, kad aiškiau apibrėžtas reguliacinis kelias į registraciją pagrįsti galintį tyrimą tokioje srityje yra reta kombinacija privačiai biotechnologijų bendrovei.

    Europos onkologijos finansavimų fonas

    Šis sandoris išsiskiria ir platesniame Europos biotechnologijų kontekste, kuriame pastaraisiais metais išlieka konkurencija dėl kapitalo, tačiau onkologijos kryptis išlieka viena patraukliausių investuotojams. Nors rinkoje po pandeminio pakilimo buvo juntamas rizikos kapitalo atsargumas, didesni raundai dažniausiai keliauja į projektus, turinčius aiškią klinikinę strategiją ir apčiuopiamą duomenų bazę.

    „Nouscom“ įkurta 2015 metais ir vysto virusinių vektorių platformą, skirtą sukelti platesnį ir ilgiau trunkantį imuninės sistemos atsaką. Be NOUS-209, bendrovė mini ir kitus klinikinės stadijos projektus, įskaitant personalizuotą neoantigenų imunoterapiją, kurios ankstyvos stadijos tyrimų rezultatai jau buvo publikuoti.

    Rinkos analitikų vertinimu, neoantigenais grįstos imunoterapijos ir prevencinis požiūris į onkologiją yra viena įdomiausių krypčių, tačiau ją lydi ir iššūkiai: reikia itin patikimų biomarkerių, aiškių atrankos kriterijų bei didelių, ilgai trunkančių tyrimų. Būtent todėl tokio dydžio finansavimas gali tapti kritiniu žingsniu, leidžiančiu pereiti nuo pažado prie realių, reguliuotojų įvertinamų klinikinių rezultatų.

  • PKP Cargo prašo daugiau laiko susitarimui su kreditoriais: siūloma terminus nukelti iki 2026 metų gruodžio

    Lenkijos geležinkelių krovinių vežėja PKP Cargo informavo, kad jos paskirtas administratorius kreipėsi į teisėją komisarą dėl darbų grafiko korekcijų, rengiant susitarimo su kreditoriais pasiūlymus. Prašoma peržiūrėti terminus, susijusius ir su kreditorių tarybos vaidmeniu, kad procesas atspindėtų pasikeitusią bendrovės situaciją.

    Pagal pateiktą informaciją, siekiama panaikinti arba nukelti 2026 metų spalio 15 dieną numatytą terminą, iki kada įgalioti kreditoriai galėjo teikti alternatyvius susitarimo pasiūlymus. Kartu būtų atitinkamai pakoreguotas terminas, kada kreditorių taryba turėtų pateikti savo nuomonę.

    Pagrindinė priežastis, kuri minima prašyme, yra pasikeitusios aplinkybės po to, kai bendrovei buvo panaikintas leidimas vykdyti savivaldį valdymą. Administratorius akcentuoja, kad perimant visą įmonės valdymo apimtį būtina iš naujo įvertinti tiek operacinę padėtį, tiek finansus, įskaitant anksčiau parengtus finansinius scenarijus.

    Kas keistųsi procese

    Administratorius pabrėžia, kad grafiko korekcija yra organizacinio pobūdžio ir neturėtų riboti kreditorių teisių, įskaitant teisę teikti savo pasiūlymus. Anot jo, susitarimo rengimas būtų tęsiamas, o nauji terminai būtų derinami prie realių bendrovės galimybių vykdyti būsimą susitarimą.

    Taip pat numatyta, kad iki 2026 metų gruodžio 4 dienos administratorius pateiktų pirminę informaciją apie įmonės valdymo perėmimo eigą ir skubiausius veiklos bei finansavimo poreikius. Išsamią PKP Cargo situacijos apžvalgą ir siūlymą dėl tolesnio darbų grafiko planuojama pateikti iki 2027 metų sausio 28 dienos.

    Bankų prašymas dėl termino pratęsimo

    Atskirai nurodoma, kad Europos investicijų bankas kartu su Bank Gospodarstwa Krajowego, PKO Bank Polski ir Bank Pekao pateikė prašymą pratęsti terminą, per kurį būtų galima pateikti susitarimo pasiūlymus, iki 2026 metų gruodžio 15 dienos. Paaiškinama, kad Europos investicijų bankas vienas pats tokių pasiūlymų teikti negali, tam reikalinga kreditorių grupė, atstovaujanti daugiau nei 30 proc. visų reikalavimų sumos.

    PKP Cargo administratoriaus vertinimu, prašomas pratęsimas būtų pagrįstas ir atitiktų tiek bendrovės, tiek kreditorių interesus, nes leistų sprendimus grįsti atnaujintais duomenimis apie realią finansinę padėtį ir įsipareigojimų vykdymo perspektyvas.

  • Milijardinės investicijos į energetiką: „Tauron“ paaiškino, kodėl pigesni pinigai ne visada pigina projektus

    Lenkijos energetikos sektoriui artimiausiais metais numatomos milžiniškos investicijos, o bendrovės vis aktyviau derina skirtingus finansavimo šaltinius. Viena didžiausių šalies energetikos grupių „Tauron“ teigia, kad mažesnės palūkanos dar nereiškia mažesnių bendrų projekto sąnaudų.

    Diskusijoje apie energetikos transformacijos finansavimą bendrovės „Tauron“ finansų ir prekybos viceprezidentas Krzysztofas Zawadzkis pabrėžė, jog įmonė naudojasi bankų kreditais ir lėšomis iš KPO. Pasak jo, skolinimasis iš bankų suteikia daugiau lankstumo, o viešasis finansavimas dažniau ateina su griežtesnėmis sąlygomis ir atskaitomybės reikalavimais.

    „Turime bankų kreditus ir lėšas iš KPO. Skola iš bankų suteikia daugiau lankstumo, o KPO atveju didelis dėmesys skiriamas tam, kas tiksliai įgyvendinama. Dažnai pigesni pinigai nereiškia pigesnio proceso“, – sakė K. Zawadzkis.

    Kuo skiriasi bankų skola ir KPO?

    Pasak „Tauron“ atstovo, finansavimas iš KPO gali būti patrauklus dėl sąlyginai mažesnės kainos, tačiau kartu reikalauja daugiau vidinės kontrolės ir administracinio darbo. Tai apima detalesnį projektų atrankos procesą, pažangos stebėseną, atitikties tikrinimą ir išsamų atsiskaitymą už panaudotas lėšas.

    Tokie reikalavimai gali reikšti papildomas personalo, konsultantų, audito, ataskaitų rengimo ir procedūrų kaštų eilutes. Dėl to bendras projekto įgyvendinimo „kaina“ kartais išauga net ir tada, kai nominaliai finansavimo kaina atrodo mažesnė.

    „Tauron“ skolinasi vėjui ir refinansavimui

    Pastaruoju metu „Tauron“ pasirašė investicinės paskolos sutartį su Europos investicijų banku, kuri siekia apie 260 000 000 eurų. Šios lėšos skirtos vėjo jėgainių parko Miejska Górka projektui, kurio planuojama galia yra 190,8 MW.

    Taip pat suderinta refinansavimo paskola su banku PKO BP, kurios vertė siekia apie 210 000 000 eurų. Skelbiama, kad gautos lėšos turėtų pakeisti anksčiau sudarytą konsorciumo kreditą, sumažinti aptarnavimo išlaidas ir prailginti grąžinimo terminą penkeriais metais.

    Energetikos transformacijos sąskaita auga

    Lenkijoje skelbiama, kad energetikos transformacijos investicijų poreikis per artimiausią dešimtmetį gali siekti apie 234 000 000 000 eurų, arba vidutiniškai 23 000 000 000 eurų per metus. Ši suma apima atsinaujinančių išteklių plėtrą, energijos kaupimo sprendimus, skirstomųjų tinklų modernizavimą ir branduolinės energetikos projektus.

    „Tauron“ nurodo, kad per pirmąjį metų pusmetį investicijos siekė apie 560 000 000 eurų, o metų prognozėse buvo numatomas 20–30 proc. CAPEX augimas. Tai reikštų, kad metinės investicijos galėtų viršyti 1 600 000 000 eurų, o finansavimo struktūra taps vis svarbesne konkurencingumo dalimi.