CP v2

Tag: Europos investicijų bankas

  • ES smogia kinų įrangai: „Huawei“ ir „Sungrow“ keitikliai gali būti išstumti iš projektų

    ES smogia kinų įrangai: „Huawei“ ir „Sungrow“ keitikliai gali būti išstumti iš projektų

    Europos Komisija nusprendė palaipsniui atsisakyti Kinijoje pagamintų elektros keitiklių naudojimo ES finansuojamuose energetikos projektuose. Priemonė pristatoma kaip kritinės infrastruktūros apsauga nuo galimų kibernetinių grėsmių, kurios kraštutiniu atveju galėtų prisidėti prie elektros tiekimo sutrikimų.

    Keitikliai yra vienas svarbiausių šiuolaikinių atsinaujinančios energetikos elementų, nes jie paverčia ir reguliuoja saulės ar vėjo elektrinių generuojamą srovę, taip pat padeda valdyti energijos kaupimo sistemas. Dėl šios priežasties jie dažnai vadinami elektros tinklų smegenimis, o jų programinė įranga ir nuotolinio valdymo galimybės kelia papildomų saugumo klausimų.

    Grėsmės įvardijamos atvirai

    Pasak anonimiškai kalbėjusio ES pareigūno, Komisija nustatė rimtų ekonominių ir kibernetinio saugumo rizikų. Vertinimas, anot jo, rėmėsi tiek įslaptinta, tiek viešai prieinama informacija, kurią pateikė kelios valstybės narės.

    „Nustatėme rimtų ekonominių ir kibernetinio saugumo rizikų“, – sakė ES pareigūnas.

    Komisijos vertinime teigiama, kad priešiškomis laikomų valstybių įtaka technologijų tiekimo grandinėms teoriškai galėtų būti panaudota prieš Europos energetikos infrastruktūrą. Pareigūnas minėjo Kiniją, taip pat Iraną, Šiaurės Korėją ir Rusiją.

    Ne pramonės politika, o ekonominis saugumas

    Komisija pabrėžia, kad tai nėra pramonės politikos sprendimas, o ekonominio saugumo priemonė, susijusi su ES finansuojamų projektų taisyklėmis. Tai reikštų, kad tiekėjai iš patikimais partneriais laikomų šalių, pavyzdžiui, Japonijos ar Pietų Korėjos, ir toliau galėtų dalyvauti ES lėšomis remiamuose konkursuose.

    Sprendimas taip pat siejamas su platesne ES kryptimi mažinti strategines priklausomybes energetikos ir skaitmeninių technologijų srityse. Komisija dar 2025 metų gruodį signalizavo, kad ketina aktyviau naudoti finansavimo sąlygas kaip priemonę riboti rizikingų tiekėjų prieigą prie jautrių projektų.

    Įsigaliojimas etapais ir kainų poveikis

    Naujosios gairės taikomos visoms ES finansavimo priemonėms, įskaitant finansavimą per Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. Vietoj naujo teisės akto Komisija remsis jau galiojančiais finansavimo patikrinimais ir nuostatomis, leidžiančiomis nustatyti su saugumu susijusias sąlygas.

    Numatytas pereinamasis laikotarpis pažengusiems projektams, o nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos jie dar galės būti vertinami pagal ankstesnę tvarką, tačiau gali tekti taikyti papildomas kibernetinio saugumo priemones arba atsisakyti didelės rizikos tiekėjų. Griežtesnė fazė turėtų prasidėti nuo 2027 metų balandžio, kai naujose sutartyse ribojimai būtų integruoti pilnai, paliekant tik ribotas išimtis politiniais ar saugumo motyvais.

    Komisija nurodo, kad keitikliai sudaro apie 5 proc. didelio masto saulės elektrinių kainos, o perėjimas prie alternatyvių tiekėjų, tikėtina, padidintų bendrą projekto kainą mažiau nei 2 proc. Vis dėlto atviras lieka klausimas, kaip bus tvarkomasi su jau veikiančia infrastruktūra, kurioje tokia įranga įdiegta anksčiau.

    Kinijos prekybos rūmai ES atmetė teiginius apie galimą energetikos technologijų panaudojimą spaudimui ir ragino laikytis technologinio neutralumo bei nediskriminavimo. Tuo metu Komisija tvirtina matanti pakankamą alternatyvių gamintojų pajėgumą, ypač Japonijoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Valstijose, ir tikisi, kad rinka galės greitai prisitaikyti.

  • Suomija startavo su visa ličio grandine: nuo kasyklos iki perdirbimo per 43 km spindulį

    Suomija startavo su visa ličio grandine: nuo kasyklos iki perdirbimo per 43 km spindulį

    Suomija tapo pirmąja Europos šalimi, kurioje pradėjo veikti visa ličio gamybos grandinė – nuo rūdos gavybos iki baterijų pramonei tinkamo produkto perdirbimo. Tai balandžio 28 dieną patvirtino Suomijos geologijos tarnyba, o projektas siejamas su ES siekiu mažinti kritinių žaliavų priklausomybę nuo importo.

    Syväjärvi atviro tipo kasykla Kaustinene išgaus žaliavą, kuri vėliau bus paversta baterijų klasei tinkamu ličio hidroksidu. Ši medžiaga laikoma vienu svarbiausių komponentų elektromobilių ir kitos šiuolaikinės elektronikos akumuliatoriams.

    Ličio tiekimo grandinė Europoje

    Projekto operatorė „Keliber Oy“ teigia, kad veikla padės mažinti Europos priklausomybę nuo ličio žaliavos ir cheminių junginių tiekimo iš Azijos bei Australijos. Tokia kryptis dera su ES kritinių žaliavų politika, kuria siekiama didesnio tiekimo saugumo ir vietinės perdirbimo pramonės augimo.

    „Tai didina nepriklausomybę nuo importo iš, pavyzdžiui, Azijos šalių ir Australijos“, – sakė „Keliber Oy“ vadovas Hannu Hautala.

    Planuojama, kad kasykla ir perdirbimo pajėgumai pilną operacinį pajėgumą pasieks per maždaug dvejus metus. Rūda vilkikais bus gabenama į netoliese esančią koncentravimo gamyklą, o vėliau – į perdirbimo įmonę, kur bus gaminamas ličio hidroksidas.

    Investicijos ir europinis poreikis

    Projektas vertinamas 783 mln. eurų ir laikomas strateginiu dėl to, kad vienoje šalyje sujungiami visi pagrindiniai etapai: kasyba, koncentravimas ir rafinavimas. Kontrolinį 80 proc. akcijų paketą valdo Pietų Afrikos kasybos grupė Sibanye-Stillwater, dar 20 proc. priklauso Suomijos valstybinei „Finnish Minerals Group“.

    Prie finansavimo prisideda ir Europos investicijų bankas, suteikęs 150 mln. eurų paskolą. Sibanye-Stillwater vadovas Neal Froneman pabrėžė, kad objektas nėra didelis, tačiau svarbus strategiškai ir technologiškai, nes tai vienas pirmųjų tokio pobūdžio grupės projektų Europoje.

    Numatoma, kad perdirbimo gamykla, įsibėgėjusi iki projektinio pajėgumo, per metus pagamins apie 15 000 tonų baterijų klasės ličio hidroksido. Skaičiuojama, kad tai sudarytų maždaug 10 proc. dabartinio Europos poreikio, todėl importas išliks reikšmingas, ypač turint omenyje pasaulinėje grandinėje dominuojančią Kiniją.

    Vietos bendruomenės reakcija

    Kaustinene, kuriame gyvena kiek daugiau nei 4 000 žmonių, nuomonės dėl projekto išsiskiria. Vieni akcentuoja darbo vietas ir ekonominį impulsą regionui, kiti kelia klausimus dėl poveikio aplinkai ir ilgalaikių kasybos pasekmių.

    „Iš užimtumo perspektyvos tai buvo teigiama, bet žmonės, žinoma, nerimauja dėl poveikio aplinkai“, – sakė Kaustinene dirbanti muzikos mokytoja Pilvi Järvelä.

    „Keliber Oy“ nurodo, kad veikla turėtų sukurti apie 300 darbo vietų. Tuo metu perdirbimo gamykloje jau atlikti bandomieji bandymai su vandeniu, o pirmosios produkcijos pakuotės, jei planai nesikeis, galėtų būti paruoštos metų pabaigoje.

    Suomijos projektas išsiskiria ir logistika: visa grandinė sutelkiama palyginti mažoje teritorijoje – apie 43 kilometrų spinduliu. Nors ličio išteklių turi ir tokios šalys kaip Portugalija ar Čekija, Suomija pirmoji Europoje praktiškai sujungė gavybą ir rafinavimą į vieną veikiančią sistemą.