CP v2

Tag: Europos investicijų bankas

  • Dunojaus seklumas iškėlė 1944 metų nacių laivų nuolaužas: ES pradeda pavojingą valymą

    Dunojaus seklumas iškėlė 1944 metų nacių laivų nuolaužas: ES pradeda pavojingą valymą

    Užsitęsusi karščio banga ir kritęs vandens lygis Dunojuje vėl atidengė Antrojo pasaulinio karo palikimą – prie Serbijos Prahovo miestelio matomas 1944 metais nuskandintų vokiečių karinių laivų nuolaužas. Dalis jų kasmet išnyra seklumose, o kai kurios jau pradėtos traukti į krantą.

    Šie laivai buvo sąmoningai nuskandinti Vokietijos kariuomenei traukiantis prieš artėjančią Raudonąją armiją. Įgulos vykdė įsakymus nepalikti priešui panaudojamos technikos ir kartu bandė užkimšti laivybos kelią, kad būtų apsunkintas judėjimas upe.

    Kaip atsirado nuolaužų barjeras

    Istoriniai liudijimai rodo, kad 1944 metų rudenį Dunojuje buvo nuskandinta daug įvairių tipų laivų – nuo karo laivų iki vilkikų ir baržų. Laivų „užtvara“ turėjo stabdyti karinę logistiką, tačiau ilgainiui tapo civilinės laivybos problema.

    Per pastaruosius karštus sezonus, kai vandens lygis krisdavo, nuolaužos vis dažniau trukdė laivams saugiai praplaukti susiaurėjusias vietas. Tai ypač aktualu Dunojaus atkarpoms, kurios yra svarbios regiono vidaus vandens kelių tinklui ir krovinių gabenimui.

    ES remiamas projektas ir rizikos

    Pagal ES remiamą projektą, vykdomą per Vakarų Balkanų investicijų programą, planuojama pašalinti 21 labiausiai laivybai trukdančią nuolaužą. Europos investicijų bankas nurodo, kad dalis objektų jau buvo iškelti 2024 metais, o darbų pabaiga numatoma 2028 metais.

    Gelbėjimo darbai laikomi techniškai sudėtingais ir rizikingais, nes dalis nuskandintų laivų galėjo likti su amunicija. Dėl to operacijose naudojami narai, speciali technika, taip pat siurbliai, skirti šalinti smėlį ir dumblą, o kai kurios didesnės nuolaužos, kurias perkelti per sudėtinga, gali būti paliekamos upės dugne užkasant jas giliau.

    Kodėl valymas svarbus ekonomikai

    Be istorinio ir saugumo aspekto, projektą skatina ir ekonominiai motyvai: nuolaužos siaurina farvaterį, didina avarijų riziką ir sukelia vėlavimus. Europos investicijų banko vertinimu, dėl šių kliūčių Serbija kasmet patirdavo apie 5 000 000 eurų nuostolių.

    2024 metų liepą projektui taip pat skirta 16 000 000 eurų parama, siekiant padidinti vidaus laivybos konkurencingumą Serbijoje ir regione. Ši kryptis siejama su platesniu Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planu, kuriuo skatinama daugiau krovinių perkelti nuo kelių į vandens transportą.

    Klimato kaitos kontekste Dunojaus seklėjimo epizodai Europoje kartojasi vis dažniau, todėl upių infrastruktūros pritaikymas ir kliūčių šalinimas tampa ne vien vienkartine operacija, o ilgalaikiu atsparumo klausimu. Tuo pat metu iškilusios nuolaužos primena, kad ekstremalūs orai kartais pažodžiui iškelia istoriją į paviršių.

  • Nusekęs Dunojus Serbijoje atidengė nacių karo laivų nuolaužas: ES pradeda jas šalinti

    Nusekęs Dunojus Serbijoje atidengė nacių karo laivų nuolaužas: ES pradeda jas šalinti

    Užsitęsę karščiai ir mažėjantis vandens lygis Dunojuje vėl atidengė Antrojo pasaulinio karo pėdsakus Serbijoje, netoli Prahovo. Upės vagoje kasmet pasirodo Vokietijos karo laivų nuolaužos, kurias 1944 metais, traukdamiesi nuo Raudonosios armijos, nuskandino jų pačių įgulos.

    Šie laivai buvo skandinami vykdant įsakymą nepalikti priešui panaudojamos technikos. Kartu tai buvo ir taktinis sprendimas: nuolaužomis mėginta užblokuoti laivybos kelią Dunojuje, kad sovietų pajėgos negalėtų lengvai judėti upe aukštyn.

    Kodėl nuolaužos keliamos dabar?

    Pastaraisiais metais Dunojaus vandens lygio svyravimai tapo vis ryškesni, o sausros periodai dažniau parodo, kas slypi upės dugne. Prahovo apylinkėse susiformavusi siaura, maždaug 5 kilometrų ilgio atkarpa laikoma viena problemiškiausių laivybai, nes nuolaužos trukdo farvateriui ir apsunkina laivų eismą.

    Į šią problemą reaguojama ne tik dėl istorinio palikimo, bet ir dėl ekonominių priežasčių. Kai vandens lygis krenta, vidaus vandens transportas patiria vėlavimų, o krovinių srautai dažniau perskirstomi į kelių transportą, kuris yra brangesnis ir labiau teršia aplinką.

    Planas: iškelti 21 labiausiai trukdančią nuolaužą

    Pagal su Europos Sąjungos parama siejamą projektą numatyta iškelti 21 laivą ar jo dalį, laikomą labiausiai trukdančia laivybai. Europos investicijų bankas, pristatomas kaip strateginis iniciatyvos partneris, yra skelbęs, kad dalis nuolaužų jau buvo pasiekta ir iškelta į krantą 2024 metais, naudojant lynus ir specialią techniką dumblui bei smėliui pašalinti.

    Projektą planuojama tęsti iki 2028 metų. Prieš pradedant darbus buvo vertinama, kad šioje Dunojaus atkarpoje gali būti apie 200 įvairių tipų laivų liekanų: nuo vilkikų ir baržų iki krovininių laivų, sunaikintų karo pabaigoje.

    Pavojingiausia dalis: galimi sprogmenys

    Nuolaužų šalinimas iš karo laikotarpio vandens telkinių laikomas vienu sudėtingiausių darbų dėl saugumo rizikų. Europos investicijų banko vertinimu, kai kuriuose laivuose gali būti likusių šaudmenų, todėl gelbėjimo ir kėlimo operacijos turi būti planuojamos itin atsargiai, pasitelkiant narus ir sprogmenų neutralizavimo procedūras.

    Dėl dydžio ar techninių apribojimų ne visos nuolaužos bus iškeltos. Dalis jų, kaip nurodyta projekto informacijoje, gali būti paliekamos upės dugne ir įgilinamos taip, kad nebekliudytų laivybai.

    Ekonominis poveikis taip pat įvardijamas kaip reikšmingas: trukdžiai Dunojuje, banko vertinimu, Serbijai gali kainuoti apie 5 000 000 eurų per metus dėl transporto vėlavimų ir papildomų logistikos kaštų. 2024 metų liepą Europos investicijų bankas projektui skyrė 16 000 000 eurų paramą, siekiant ilgainiui sustiprinti vidaus vandenų laivybos konkurencingumą Serbijoje ir regione.

    Iniciatyva siejama ir su platesnėmis Vakarų Balkanų investicijų kryptimis: daugiau krovinių skatinti perkelti nuo kelių į vandens transportą. Tačiau šiam tikslui būtina užtikrinti, kad pagrindiniai maršrutai, tokie kaip Dunojus, būtų pritaikyti saugiam ir patikimam eismui net ir ekstremalių orų sąlygomis.

  • Liuksemburgas siekia NATO gynybos banko būstinės: kaip veiktų nauja paskolų schema Ukrainai ir sąjungininkams

    Liuksemburgo valdžia siekia, kad būsimo NATO iniciatyva kuriamo Gynybos, saugumo ir atsparumo banko būstinė įsikurtų šios šalies sostinėje. Idėja gimė liepos pradžioje, kai dalis NATO valstybių kartu su Ukraina paskelbė ketinančios steigti komercinę finansų instituciją gynybos projektams remti.

    Pagal pirminį sumanymą bankas turėtų pritraukti kapitalą ir teikti paskolas NATO narėms bei Ukrainai. Lėšos būtų nukreipiamos į ginkluotės įsigijimą, kariuomenių modernizavimą ir vadinamuosius dvejopos paskirties projektus, kurie naudingi ir civiliniams, ir kariniams poreikiams.

    Kas jau prisijungė prie iniciatyvos

    Bendrą ketinimą kurti banką viešai paskelbė Albanija, Belgija, Kanada, Graikija, Liuksemburgas, Latvija, Rumunija, Turkija ir Ukraina. Ši grupė tikisi, kad prie iniciatyvos vėliau prisijungs ir daugiau NATO valstybių, tarp jų minima ir Lenkija.

    Kol kas neatskleista, kokia būtų banko kapitalo struktūra, kokias teises valdysenoje turėtų atskiros šalys ir kokie konkretūs finansiniai instrumentai būtų siūlomi. Tai reiškia, kad projektas dar yra derybų stadijoje, o sprendimai dėl rizikos pasidalijimo ir garantijų mechanizmų bus esminiai vertinant realų banko pajėgumą.

    Kodėl Liuksemburgas nori būstinės

    Liuksemburgas argumentuoja turintis stiprų finansų sektorių ir tarptautinių institucijų ekosistemą, todėl esą logiška naują banką įkurdinti būtent čia. Šalis taip pat sieja būsimą projektą su galimomis sinergijomis su Europos investicijų banku ir NATO pirkimų bei paramos struktūromis.

    „Europos banko įkūrimas Liuksemburge atitinka komplementarumo logiką, remiantis veikiančia finansų ekosistema ir jau esančiomis Europos bei sąjungininkų institucijomis“, – sakė Liuksemburgo gynybos ministrė Yuriko Backes.

    Koks galimas privataus kapitalo vaidmuo

    Pagal aptariamus principus prie banko veiklos galėtų prisidėti ir privatūs finansų investuotojai. Jų vaidmuo būtų papildomas, daugiausia per garantijas, rizikos pasidalijimą ar kitus instrumentus, kurie leistų didinti finansavimo apimtis nepaverčiant banko vien tik biudžetiniu fondu.

    Vis dėlto strateginiai sprendimai, kaip numatoma, liktų banko valdymo organų ir viešųjų akcininkų rankose. Nuo to, kiek valstybių ryšis tapti steigėjomis ir kiek kapitalo bus realiai sutelkta, priklausys, ar naujas bankas taps reikšmingu įrankiu NATO gynybos pramonės finansavimui ir Ukrainos ilgalaikei paramai.

  • Lenkija keičia „Švaraus oro“ programą: nuo liepos 20 dienos didesnės išmokos ir daugiau išimčių

    Lenkijoje nuo liepos 20 dienos įsigalios pirmieji vadinamosios mažos reformos pakeitimai programoje „Švarus oras“, kuri finansuoja būsto termomodernizaciją ir taršą mažinančius sprendimus. Apie tai pranešė Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondo vadovybė.

    Fondo teigimu, pakeitimų tikslas yra supaprastinti paramos gavimo tvarką ir išplėsti galimų pareiškėjų ratą, kartu sustiprinant viešųjų lėšų panaudojimo kontrolę. Programa Lenkijoje yra viena svarbiausių priemonių mažinant namų ūkių šildymo taršą ir energijos vartojimą.

    Kas keičiasi nuo liepos 20 dienos?

    Nuo liepos numatoma didesnė parama termomodernizacijai: daliai darbų parama bus padidinta papildomais 10 proc. Taip pat atsiras naujų išimčių taisyklei, pagal kurią paramai gauti iki šiol dažnai buvo vertinamas ne trumpesnis kaip 3 metų nuosavybės laikotarpis.

    Dar viena svarbi naujovė susijusi su išankstinių mokėjimų atsiskaitymu: laikas pateikti dokumentus ir pagrįsti avansų panaudojimą bus pailgintas iki 180 dienų vietoje 120 dienų. Praktikoje tai turėtų sumažinti riziką, kad projektai strigs dėl terminų ar rangos darbų vėlavimo.

    Mažiau paramos elektriniam šildymui

    Fondas taip pat planuoja palaipsniui atsitraukti nuo paramos elektriniam šildymui, jei tai nėra šilumos siurbliai. Numatyta pereinamoji tvarka galios iki 2026 metų pabaigos, kad gyventojai ir rinka spėtų prisitaikyti.

    Antroje metų pusėje dar ketinama įdiegti auditui skirtą kuponą, kuris turėtų paskatinti gyventojus sprendimus grįsti energinio efektyvumo vertinimu. Rudenį planuojamos derybos su Europos investicijų banku dėl platesnių programos pakeitimų, kurie galėtų startuoti nuo 2027 metų.

  • ES smogia kinų įrangai: „Huawei“ ir „Sungrow“ keitikliai gali būti išstumti iš projektų

    ES smogia kinų įrangai: „Huawei“ ir „Sungrow“ keitikliai gali būti išstumti iš projektų

    Europos Komisija nusprendė palaipsniui atsisakyti Kinijoje pagamintų elektros keitiklių naudojimo ES finansuojamuose energetikos projektuose. Priemonė pristatoma kaip kritinės infrastruktūros apsauga nuo galimų kibernetinių grėsmių, kurios kraštutiniu atveju galėtų prisidėti prie elektros tiekimo sutrikimų.

    Keitikliai yra vienas svarbiausių šiuolaikinių atsinaujinančios energetikos elementų, nes jie paverčia ir reguliuoja saulės ar vėjo elektrinių generuojamą srovę, taip pat padeda valdyti energijos kaupimo sistemas. Dėl šios priežasties jie dažnai vadinami elektros tinklų smegenimis, o jų programinė įranga ir nuotolinio valdymo galimybės kelia papildomų saugumo klausimų.

    Grėsmės įvardijamos atvirai

    Pasak anonimiškai kalbėjusio ES pareigūno, Komisija nustatė rimtų ekonominių ir kibernetinio saugumo rizikų. Vertinimas, anot jo, rėmėsi tiek įslaptinta, tiek viešai prieinama informacija, kurią pateikė kelios valstybės narės.

    „Nustatėme rimtų ekonominių ir kibernetinio saugumo rizikų“, – sakė ES pareigūnas.

    Komisijos vertinime teigiama, kad priešiškomis laikomų valstybių įtaka technologijų tiekimo grandinėms teoriškai galėtų būti panaudota prieš Europos energetikos infrastruktūrą. Pareigūnas minėjo Kiniją, taip pat Iraną, Šiaurės Korėją ir Rusiją.

    Ne pramonės politika, o ekonominis saugumas

    Komisija pabrėžia, kad tai nėra pramonės politikos sprendimas, o ekonominio saugumo priemonė, susijusi su ES finansuojamų projektų taisyklėmis. Tai reikštų, kad tiekėjai iš patikimais partneriais laikomų šalių, pavyzdžiui, Japonijos ar Pietų Korėjos, ir toliau galėtų dalyvauti ES lėšomis remiamuose konkursuose.

    Sprendimas taip pat siejamas su platesne ES kryptimi mažinti strategines priklausomybes energetikos ir skaitmeninių technologijų srityse. Komisija dar 2025 metų gruodį signalizavo, kad ketina aktyviau naudoti finansavimo sąlygas kaip priemonę riboti rizikingų tiekėjų prieigą prie jautrių projektų.

    Įsigaliojimas etapais ir kainų poveikis

    Naujosios gairės taikomos visoms ES finansavimo priemonėms, įskaitant finansavimą per Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. Vietoj naujo teisės akto Komisija remsis jau galiojančiais finansavimo patikrinimais ir nuostatomis, leidžiančiomis nustatyti su saugumu susijusias sąlygas.

    Numatytas pereinamasis laikotarpis pažengusiems projektams, o nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos jie dar galės būti vertinami pagal ankstesnę tvarką, tačiau gali tekti taikyti papildomas kibernetinio saugumo priemones arba atsisakyti didelės rizikos tiekėjų. Griežtesnė fazė turėtų prasidėti nuo 2027 metų balandžio, kai naujose sutartyse ribojimai būtų integruoti pilnai, paliekant tik ribotas išimtis politiniais ar saugumo motyvais.

    Komisija nurodo, kad keitikliai sudaro apie 5 proc. didelio masto saulės elektrinių kainos, o perėjimas prie alternatyvių tiekėjų, tikėtina, padidintų bendrą projekto kainą mažiau nei 2 proc. Vis dėlto atviras lieka klausimas, kaip bus tvarkomasi su jau veikiančia infrastruktūra, kurioje tokia įranga įdiegta anksčiau.

    Kinijos prekybos rūmai ES atmetė teiginius apie galimą energetikos technologijų panaudojimą spaudimui ir ragino laikytis technologinio neutralumo bei nediskriminavimo. Tuo metu Komisija tvirtina matanti pakankamą alternatyvių gamintojų pajėgumą, ypač Japonijoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Valstijose, ir tikisi, kad rinka galės greitai prisitaikyti.

  • Suomija startavo su visa ličio grandine: nuo kasyklos iki perdirbimo per 43 km spindulį

    Suomija startavo su visa ličio grandine: nuo kasyklos iki perdirbimo per 43 km spindulį

    Suomija tapo pirmąja Europos šalimi, kurioje pradėjo veikti visa ličio gamybos grandinė – nuo rūdos gavybos iki baterijų pramonei tinkamo produkto perdirbimo. Tai balandžio 28 dieną patvirtino Suomijos geologijos tarnyba, o projektas siejamas su ES siekiu mažinti kritinių žaliavų priklausomybę nuo importo.

    Syväjärvi atviro tipo kasykla Kaustinene išgaus žaliavą, kuri vėliau bus paversta baterijų klasei tinkamu ličio hidroksidu. Ši medžiaga laikoma vienu svarbiausių komponentų elektromobilių ir kitos šiuolaikinės elektronikos akumuliatoriams.

    Ličio tiekimo grandinė Europoje

    Projekto operatorė „Keliber Oy“ teigia, kad veikla padės mažinti Europos priklausomybę nuo ličio žaliavos ir cheminių junginių tiekimo iš Azijos bei Australijos. Tokia kryptis dera su ES kritinių žaliavų politika, kuria siekiama didesnio tiekimo saugumo ir vietinės perdirbimo pramonės augimo.

    „Tai didina nepriklausomybę nuo importo iš, pavyzdžiui, Azijos šalių ir Australijos“, – sakė „Keliber Oy“ vadovas Hannu Hautala.

    Planuojama, kad kasykla ir perdirbimo pajėgumai pilną operacinį pajėgumą pasieks per maždaug dvejus metus. Rūda vilkikais bus gabenama į netoliese esančią koncentravimo gamyklą, o vėliau – į perdirbimo įmonę, kur bus gaminamas ličio hidroksidas.

    Investicijos ir europinis poreikis

    Projektas vertinamas 783 mln. eurų ir laikomas strateginiu dėl to, kad vienoje šalyje sujungiami visi pagrindiniai etapai: kasyba, koncentravimas ir rafinavimas. Kontrolinį 80 proc. akcijų paketą valdo Pietų Afrikos kasybos grupė Sibanye-Stillwater, dar 20 proc. priklauso Suomijos valstybinei „Finnish Minerals Group“.

    Prie finansavimo prisideda ir Europos investicijų bankas, suteikęs 150 mln. eurų paskolą. Sibanye-Stillwater vadovas Neal Froneman pabrėžė, kad objektas nėra didelis, tačiau svarbus strategiškai ir technologiškai, nes tai vienas pirmųjų tokio pobūdžio grupės projektų Europoje.

    Numatoma, kad perdirbimo gamykla, įsibėgėjusi iki projektinio pajėgumo, per metus pagamins apie 15 000 tonų baterijų klasės ličio hidroksido. Skaičiuojama, kad tai sudarytų maždaug 10 proc. dabartinio Europos poreikio, todėl importas išliks reikšmingas, ypač turint omenyje pasaulinėje grandinėje dominuojančią Kiniją.

    Vietos bendruomenės reakcija

    Kaustinene, kuriame gyvena kiek daugiau nei 4 000 žmonių, nuomonės dėl projekto išsiskiria. Vieni akcentuoja darbo vietas ir ekonominį impulsą regionui, kiti kelia klausimus dėl poveikio aplinkai ir ilgalaikių kasybos pasekmių.

    „Iš užimtumo perspektyvos tai buvo teigiama, bet žmonės, žinoma, nerimauja dėl poveikio aplinkai“, – sakė Kaustinene dirbanti muzikos mokytoja Pilvi Järvelä.

    „Keliber Oy“ nurodo, kad veikla turėtų sukurti apie 300 darbo vietų. Tuo metu perdirbimo gamykloje jau atlikti bandomieji bandymai su vandeniu, o pirmosios produkcijos pakuotės, jei planai nesikeis, galėtų būti paruoštos metų pabaigoje.

    Suomijos projektas išsiskiria ir logistika: visa grandinė sutelkiama palyginti mažoje teritorijoje – apie 43 kilometrų spinduliu. Nors ličio išteklių turi ir tokios šalys kaip Portugalija ar Čekija, Suomija pirmoji Europoje praktiškai sujungė gavybą ir rafinavimą į vieną veikiančią sistemą.