CP v2

Tag: Europos Komisija

  • ES migracijos komisaras: dėl afganų grąžinimo Europa turės tartis su Talibanu

    ES migracijos komisaras: dėl afganų grąžinimo Europa turės tartis su Talibanu

    Susitikimas Briuselyje kelia ginčus

    Europos Sąjunga, siekdama spartinti neteisėtai atvykusių migrantų grąžinimą, svarsto tiesiogines derybas su Talibano valdžia dėl afganų repatriacijos. Tai sukėlė politinę įtampą Briuselyje, nes ES Talibano administracijos oficialiai nepripažįsta, o žmogaus teisių padėtis Afganistane vertinama kaip itin prasta.

    Europos Komisija patvirtino, kad į Briuselį diskusijoms ketinama kviesti Talibano atstovus, tačiau konkreti data dar nebuvo paskelbta. Taip pat nebuvo aišku, ar delegacijos nariams bus išduotos vizos atvykti į Belgiją.

    „Nėra išeities nesikalbėti su šiais žmonėmis, jei norime pagerinti situaciją“, – sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.

    Ką ES nori pasiekti

    Pasak M. Brunnerio, kontaktai su Talibanu nebūtų prilyginami politiniam režimo pripažinimui, o būtų pragmatiškas būdas spręsti grąžinimo klausimus. ES institucijose pastaraisiais metais ryškėja kryptis stiprinti migracijos kontrolę, o didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad grąžinimo sprendimai būtų realiai įgyvendinami.

    Šis procesas sudėtingas, nes be kilmės šalies institucijų bendradarbiavimo dažnai neįmanoma patikrinti tapatybės, gauti kelionės dokumentų ar užtikrinti logistinių grąžinimo procedūrų. Afganistano atveju kliūtis papildomai didina tai, kad nemaža dalis Europos valstybių po 2021 metais įvykusio Talibano sugrįžimo į valdžią uždarė ambasadas Kabule.

    Žmogaus teisių argumentas ir teisinės rizikos

    Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja grąžinimo į Afganistaną idėją, akcentuodamos riziką asmenų saugumui ir galimus tarptautinės teisės pažeidimus. Jungtinių Tautų vertinimu, šalis tebepatiria gilią humanitarinę ir ekonominę krizę, o milijonai žmonių susiduria su maisto stygiumi ir skurdu.

    Ypač daug dėmesio sulaukia moterų ir mergaičių padėtis: Talibanas yra smarkiai apribojęs jų teises viešajame gyvenime, įvedęs aprangos reikalavimus ir ribojimus lankytis viešose erdvėse, o mergaičių ugdymas, kaip plačiai fiksuota tarptautiniuose vertinimuose, sustoja ankstyvoje paauglystėje. Dėl to kritikai teigia, kad grąžinimai gali prieštarauti ES deklaruojamiems vertybiniams įsipareigojimams.

    Skaičiai ir politinis kontekstas Europoje

    ES statistikos duomenimis, 2013–2024 metais ES šalys gavo apie 1 000 000 afganų pateiktų prieglobsčio prašymų. Maždaug pusė jų per šį laikotarpį buvo patenkinti, o likusiais atvejais asmenys dažnai turėjo teisinių kelių apskųsti sprendimus arba tapo grąžinimo sistemos iššūkiu.

    Pastaruoju metu dalis valstybių narių viešai ragina griežtinti praktiką ir aktyviau grąžinti asmenis, neturinčius teisės pasilikti, ypač jei jie yra teisti. Tarp tokių pavyzdžių minima Vokietija, kuri nuo 2024 metų yra deportavusi daugiau nei 100 Afganistano piliečių, turėjusių teistumų.

    Europos Komisija tikisi, kad techninės derybos su Talibanu leistų bent iš dalies atverti kanalus grąžinimams, tačiau politinė kaina gali būti didelė. Kritikai perspėja, kad bet koks formalizuotas dialogas gali būti panaudotas Talibano propagandai, o rėmėjai atkerta, kad be praktinių sprendimų grąžinimo politika lieka tik popieriuje.

  • „Apple“ kaltina ES dėl naujos Siri su DI: Europos Komisija atkerta – kliūčių nėra

    „Apple“ kaltina ES dėl naujos Siri su DI: Europos Komisija atkerta – kliūčių nėra

    Naujoji Siri Europoje startuos ribotai

    „Apple“ per WWDC pristatė atnaujintą Siri su dirbtinis intelektas funkcijomis, tačiau pradinis jos paleidimas Europoje bus ribotas. Bendrovė teigia, kad sprendimą lėmė Europos Sąjungos reguliavimas ir reikalavimai, kylantys iš Skaitmeninių rinkų akto.

    Pagal šį planą naujoji Siri iš pradžių nebus pasiekiama „iPhone“ ir „iPad“ įrenginiuose Europos Sąjungoje, nors „Mac“ kompiuteriuose kai kurios funkcijos gali veikti. Tai reiškia, kad dalis naudotojų naujoves pamatys vėliau nei JAV ar kitose rinkose.

    Europos Komisijos atsakymas: DMA netrukdo

    Europos Komisija, reaguodama į „Apple“ argumentus, pabrėžė, kad Skaitmeninių rinkų akte nėra nuostatų, kurios draustų bendrovei pristatyti naujus produktus ar funkcijas ES valstybėse narėse. Komisijos atstovų pozicija aiški: kliūtys, jei jos atsiranda, susijusios su tuo, kaip pati įmonė pasirengusi laikytis taisyklių.

    „Skaitmeninių rinkų akte nėra nieko, kas trukdytų „Apple“ diegti naujas funkcijas Europos Sąjungoje“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Pasak jo, vietoj to, kad būtų ieškoma suderinamų sprendimų, „Apple“ kreipėsi į Europos Komisiją dėl išimties interoperabilumo pareigoms, numatytoms DMA, ir prašė atidėjimo bent 18 mėnesių. Komisija tokio kelio nepalaiko.

    Ką tai reiškia naudotojams ir rinkai

    Ribojimai labiausiai palies „iPhone“ ir „iPad“ naudotojus, o netiesiogiai ir „Apple Watch“, nes laikrodžio funkcijos dažnai priklauso nuo susieto telefono galimybių. Praktikoje tai gali reikšti, kad naujesnės balso asistento galimybės Europoje įsitvirtins vėliau, o funkcionalumas skirsis priklausomai nuo įrenginio.

    Panašus scenarijus jau buvo matytas diegiant „Apple Intelligence“, kai dalis funkcijų Europoje startavo nevienodai skirtingose platformose. Tokia fragmentacija tampa vis dažnesnė, kai pasauliniai technologijų gamintojai bando suderinti greitą DI naujovių plėtrą su griežtėjančiais privatumo, konkurencijos ir platformų atvirumo reikalavimais.

    Skaitmeninių rinkų aktas didžiosioms platformoms, vadinamiesiems vartų saugotojams, numato pareigas, susijusias su sąžininga konkurencija ir didesniu paslaugų suderinamumu. „Apple“ atveju jautriausios sritys paprastai siejamos su operacinės sistemos funkcijomis, prieiga prie tam tikrų sąsajų ir trečiųjų šalių sprendimų integracija, todėl kiekviena nauja giliai į sistemą įsišaknijusi DI funkcija tampa ir teisiniu, ir techniniu išbandymu.

  • Europos Komisija ruošiasi paduoti Prancūziją ir Ispaniją į teismą: vėluoja NIS2 kibernetinio saugumo įstatymai

    Europos Komisija ruošiasi paduoti Prancūziją ir Ispaniją į teismą: vėluoja NIS2 kibernetinio saugumo įstatymai

    Europos Komisija rengiasi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Prancūzijos ir Ispanijos vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę pagrindines ES kibernetinio saugumo taisykles. Kalbama apie NIS2 direktyvą, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2024 metų spalio, tačiau abi šalys termino neįvykdė.

    ES institucijų vertinimu, delsimas reiškia, kad dalis kritinės infrastruktūros operatorių šiose valstybėse vis dar neturi vienodai privalomų reikalavimų, kaip valdyti kibernetines rizikas. NIS2 sugriežtina atsakomybę vadovybei, numato incidentų pranešimo terminus ir reikalauja diegti sistemines saugumo priemones.

    Komisija nurodo, kad dėl vėlavimo buvo imtasi įprastų pažeidimo procedūros žingsnių ir šalims priminta daugiau nei kartą. Dabar planuojamas kreipimasis į Teisingumo Teismą yra eskalacija, kuri tam tikrais atvejais gali baigtis finansinėmis sankcijomis, nors teismas taip pat gali suteikti papildomo laiko įsipareigojimams įvykdyti.

    Kas yra NIS2 ir kodėl ji svarbi

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o jos tikslas yra suvienodinti kibernetinio saugumo standartus visoje ES ir išplėsti sektorių bei organizacijų, kurioms taikomi reikalavimai, apimtį. Ji apima tokias sritis kaip energetika, transportas, vandens tiekimas, sveikatos apsauga, skaitmeninė infrastruktūra ir kitos gyvybiškai svarbios paslaugos.

    Direktyva numato, kad organizacijos turi taikyti rizikos valdymo priemones, stiprinti tiekimo grandinės saugumą ir aiškiai apibrėžti atsakomybę už saugumą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį incidentų prevencijai, reagavimui ir ataskaitų teikimui, kai kibernetinės atakos tampa vis dažnesnės ir sudėtingesnės.

    Kodėl Prancūzija vėluoja

    Viešai skelbta, kad Prancūzija sieja NIS2 perkėlimą su kitu ES kritinės infrastruktūros atsparumo reguliavimu ir planuoja tai įgyvendinti vienu nacionaliniu teisės aktu. Tačiau projektas susidūrė su vėlavimais, todėl realus priėmimo grafikas nusikėlė.

    „Nekomentuojame vykstančių pažeidimo procedūrų. Kadangi NIS2 perkėlimo terminas baigėsi 2024 metais spalį, Komisija gali perduoti kai kurias valstybes nares Teisingumo Teismui“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier.

    Ką tai gali reikšti kitoms šalims

    Komisija leidžia suprasti, kad kartu gali būti keliamos bylos ir kitoms valstybėms, kurios iki šiol neperkėlė NIS2 į nacionalinę teisę. Tai signalas, kad Briuselis siekia greitesnio vienodų kibernetinio saugumo taisyklių įsigaliojimo, ypač kritinių paslaugų sektoriuose.

    NIS2 įgyvendinimas yra svarbus ne tik dėl atitikties ES teisės reikalavimams, bet ir dėl praktinės rizikos: atakos prieš infrastruktūrą, tiekimo grandines ir viešąsias paslaugas gali turėti tiesioginių pasekmių ekonomikai ir gyventojams. Dėl to kibernetinio atsparumo stiprinimas vis dažniau laikomas ne vien IT, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

  • Kaja Kallas ragina Airiją išsiaiškinti: ar aliuminio oksidas iš Europos pasiekia Rusijos ginkluotę?

    Kaja Kallas ragina Airiją išsiaiškinti: ar aliuminio oksidas iš Europos pasiekia Rusijos ginkluotę?

    Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas Dubline paragino Airiją „tiksliai išsiaiškinti faktus“ dėl aliuminio oksido eksporto į Rusiją. Pasak jos, ES turi užverti spragas, kad europietiškos žaliavos nepatektų į ginklų tiekimo grandines.

    Diskusija kilo dėl įtarimų, kad Airijoje pagamintas aliuminio oksidas gali būti naudojamas Rusijos kariniame pramonės komplekse, o galutinis metalas atsidurti ten, kur gaminami dronai ir raketos. Aliuminio oksidas, dažnai parduodamas kaip balti milteliai, yra pagrindinė žaliava aliuminiui gaminti.

    „Europa turi užverti visas spragas, sugriežtinti sankcijų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad įsipareigojimus lydėtų veiksmai“, – sakė Kaja Kallas.

    „Jokie europietiški produktai neturi atsidurti dronuose ir raketose, kurie žudo Ukrainos civilius“, – pridūrė ji.

    Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee po susitikimų patvirtino, kad pradėtas tyrimas dėl „Aughinish Alumina“ veiklos ir žadėjo tyrimo išvadas pateikti Europos Komisijai, kai tik jis bus baigtas. Ministrė pabrėžė, kad Airijos parama Ukrainai nesikeičia.

    „Labai aiškiai pasakiau, kad mūsų parama Ukrainai išlieka tvirta“, – sakė Helen McEntee.

    „Užtikrinsime, kad sprendimai, kurių reikės spaudžiant Rusiją, turės visą Airijos paramą“, – teigė ji.

    K. Kallas taip pat išreiškė pasitikėjimą Airijos pradėtu tyrimu, tačiau akcentavo, kad tokie atvejai parodo, kur sankcijų režime gali likti ne iki galo suvaldytų rizikų. Jos teigimu, ES tikslas yra užbaigti karą, o tai pasiekiama mažinant agresoriaus galimybes gauti lėšų ir medžiagų karui tęsti.

    Sankcijų paketas ir spragos

    Šis klausimas iškilo tą pačią dieną, kai Europos Komisija pristatė naują ekonominių sankcijų Rusijai pasiūlymą, apimantį, be kita ko, naftos prekybą, finansų sektorių, kriptoturto įmones ir kitus elementus. Vis dėlto aliuminio oksidas į paketą nepateko.

    Pasak K. Kallas, kai kurios valstybės narės palankiai vertintų draudimą eksportuoti aliuminio oksidą, tačiau bendro sutarimo tam dar nėra, nes sankcijoms ES lygiu būtinas vienbalsiškumas. Ukraina taip pat yra raginusi Bendriją greičiau spręsti dėl šios žaliavos.

    Situaciją Airijai apsunkina ir politinis laikas: šalis netrukus turi perimti ES Tarybos pirmininkavimą šešiems mėnesiams. Tai reiškia, kad bet kokie klausimai dėl sankcijų spragų, eksporto kontrolės ar galimo sankcijų apėjimo gali tapti ir reputaciniu išbandymu.

    Kas žinoma apie „Aughinish Alumina“

    Airijos institucijos tyrimą pradėjo po tarptautinių žurnalistinių tyrimų, kuriuose nagrinėtos verslo sąsajos tarp „Aughinish Alumina“ ir Rusijos aliuminio sektoriaus. Tyrimuose teigta, kad Airijoje pagaminta žaliava gali patekti į Rusijos lydymo įmones, o toliau – per prekybos grandines – į rinkas, kuriose veikia ir sankcionuoti gynybos pramonės gamintojai.

    Pažymima, kad žurnalistai siejo Airijos aliuminio oksidą su Rusijos prekybos grandine, tačiau ne su konkrečiu galutiniu produktu. Pati bendrovė viešai tvirtino, kad veikia teisėtai, nes ES sankcijos iki šiol draudė dalį aliuminio produktų, tačiau aliuminio oksidas nebuvo įtrauktas į draudžiamų prekių sąrašą.

    Įmonė yra nurodžiusi, kad eksportas į Rusiją sudarė apie 45 proc. jos pardavimų 2025 metais, o 2026 metais dalis gali išlikti panaši. Airijos vyriausybė savo ruožtu yra pabrėžusi, kad gamykla yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o galimi apribojimai galėtų paveikti darbo vietas ir kainų lygį.

    Šis atvejis išryškina platesnę ES dilemą: net ir plečiant sankcijų sąrašus, žaliavos ir tarpiniai produktai gali keliauti sudėtingomis grandinėmis, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik draudimams, bet ir įgyvendinimo kontrolei, atsekamumui bei rizikų vertinimui tiekimo grandinėse.

  • Eurokomisarė Roswall: ES aplinkos politika turi tapti gynybos strategijos dalimi – štai kodėl

    Eurokomisarė Roswall: ES aplinkos politika turi tapti gynybos strategijos dalimi – štai kodėl

    Kodėl gamta siejama su saugumu?

    Europos Sąjungos aplinkos politika turėtų būti vertinama kaip svarbi Europos gynybos strategijos dalis, sako Europos Komisijos narė Jessika Roswall, atsakinga už aplinką, vandens atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką. Pasak jos, klimato kaitos padariniai ir gamtos išteklių trūkumas vis dažniau tampa ne vien ekologine, bet ir saugumo problema.

    Komisarė pabrėžia, kad Europos valstybės turi „sujungti taškus“ ir matyti, jog aplinkosauga, ekonomika ir gynyba yra susijusios. Jos teigimu, biodiverstiteto nykimas, pasėlių praradimai, potvyniai ir sausros gali kelti sisteminę riziką visuomenės stabilumui.

    „Vanduo nėra tik išteklius. Jo reikia kasdieniam gyvenimui, energijos gamybai ir maisto produkcijai, o kai jo ima trūkti, tai tampa ir mūsų saugumo grėsme“, – sakė Jessika Roswall.

    Vanduo, maistas ir priklausomybės

    Roswall akcentuoja, kad vandens stygius jau dabar didina įtampas pasaulyje, o ilgėjant sausrų periodams auga migracijos ir konfliktų rizika. Europoje tai reiškia didesnį spaudimą infrastruktūrai, žemės ūkiui ir energijos sistemoms, kurios vis labiau priklauso nuo stabilių gamtinių sąlygų.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį į strategines priklausomybes nuo išorės tiekimo grandinių: kai sutrinka trąšų, energijos ar žaliavų importas, iškart kyla kainos, o tai smogia ūkininkams ir vartotojams. Tokie sukrėtimai, pasak komisarės, parodo, kad ekonominis atsparumas ir nacionalinis saugumas neatsiejami nuo išteklių politikos.

    „Priklausomybė visada kainuoja. Tai matome energijos, kritinių žaliavų ir žemės ūkio įvesties priemonių grandinėse“, – sakė Jessika Roswall.

    Pelkės kaip gynybos priemonė

    Kaip vieną ryškesnių pavyzdžių Roswall mini diskusijas Lenkijoje, Suomijoje ir Lietuvoje dėl nusausintų durpynų atkūrimo rytiniuose pasienio regionuose. Idėja grindžiama dviem tikslais: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, atkurti ekosistemas ir kartu sukurti natūralias kliūtis, galinčias apsunkinti sunkiosios karinės technikos judėjimą.

    Komisarės teigimu, šlapynių atkūrimas gali tapti papildoma priemone šalia tradicinių sienos apsaugos sprendimų, ypač ten, kur reljefas leidžia formuoti pelkėtą, sunkiai įveikiamą ruožą. Lietuvoje, pasak jos, šiuo klausimu bendradarbiauja ir aplinkos, ir gynybos sričių institucijos.

    Žiedinė ekonomika ir strateginė autonomija

    Roswall pabrėžia, kad Europos atsparumui svarbus ne tik gamtos atkūrimas, bet ir mažesnė priklausomybė nuo pirminių, iš gamtos išgaunamų žaliavų. Todėl Europos Komisija rengia Žiedinės ekonomikos aktą, kurį planuojama pristatyti 2026 metais, siekiant paskatinti antrinių žaliavų rinką ir didinti perdirbtų medžiagų naudojimą.

    Pasak komisarės, ši kryptis turėtų sumažinti importo poreikį ir padėti Europai efektyviau panaudoti jau turimus išteklius. Ji taip pat pripažįsta, kad perdirbtos žaliavos šiandien dažnai brangesnės už pirmines, todėl reikės sprendimų, kurie sustiprintų verslo logiką ir paskatintų paklausą.

    „Turime sukurti aiškų pagrindą antrinėms medžiagoms, nes pirminės žaliavos šiandien pigesnės, bet jos tampa vis retesnės ir vis dažniau naudojamos kaip spaudimo priemonė“, – sakė Jessika Roswall.

    Komisarės vertinimu, būtent čia būtinas platesnis požiūrio pokytis: vartotojams, politikams ir verslui reikės greičiau pereiti prie sprendimų, kurie mažina išteklių švaistymą, stiprina tiekimo grandinių patikimumą ir kartu didina saugumą.

  • Technologijų lyderiai įspėja dėl DI spragų: siūlo tikrinti sintetinių DNR užsakymus

    Technologijų lyderiai įspėja dėl DI spragų: siūlo tikrinti sintetinių DNR užsakymus

    Didžiausių dirbtinio intelekto kūrėjų vadovai ir biotechnologijų ekspertai Jungtinėse Valstijose ragina įteisinti privalomą sintetinių DNR užsakymų saugumo patikrą. Jų teigimu, ši rinka sparčiai auga, o dabartinės taisyklės per dažnai remiasi vien savanoriškais įmonių veiksmais.

    Sintetinė DNR – tai laboratorijose pagaminta genetinė medžiaga, kurią galima užsisakyti pagal užsakymą ir gauti kaip įprastą reagentą. Tokia technologija padeda kurti vakcinas, spartina mokslinius tyrimus ir leidžia mažoms komandoms dirbti su anksčiau tik didelėms institucijoms prieinamais įrankiais.

    Tačiau kartu išauga rizika, kad piktavaliams būtų lengviau gauti sekas, kurios teoriškai leistų atkurti pavojingus patogenus ar jų dalis. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia grėsmė kyla ne iš pačios technologijos, o iš nepakankamai kontroliuojamos prieigos ir galimybės anonimiškai ar per tarpininkus užsakyti jautrius komponentus.

    „Galimybė internetu užsisakyti sintetinių DNR sekų paspartino vakcinų kūrimą ir mokslo pažangą, bet kartu reikalauja aiškių saugumo taisyklių“, – rašoma kreipimesi.

    Pasirašiusieji siūlo kelias priemones, kurios, jų vertinimu, būtų veiksmingos ir mažiausiai trikdytų teisėtą veiklą. Pirmiausia tai privalomas užsakymų ir klientų patikrinimas, o taip pat privalomas duomenų fiksavimas, kad esant įtarimams būtų galima atsekti, kas, kada ir ką užsakė.

    Kreipimesi akcentuojama, kad atsekamumas veikia ir kaip prevencija: žinojimas, jog užsakymas bus registruojamas, turėtų atgrasyti nuo bandymų piktnaudžiauti. Be to, rizikingos sekos ne visada atpažįstamos „iš pirmo žvilgsnio“, todėl svarbu turėti galimybę susieti pavienius, atskirai nekaltai atrodančius užsakymus į bendrą vaizdą.

    Diskusiją paaštrina spartėjanti DI raida. Autoriai pažymi, kad naujausios sistemos vis geriau paaiškina sudėtingas laboratorines procedūras ir gali sumažinti žinių barjerą, kuris anksčiau ribojo galimybes piktavaliams planuoti biologines atakas.

    Tai ne vien JAV klausimas, nes sintetinės genetinės medžiagos užsakymai ir siuntos keliauja per sienas, o gamintojai bei tarpininkai veikia tarptautinėje rinkoje. Dėl to siūlomos priemonės vertinamos kaip potencialiai reikšmingos ir kitoms šalims, kurios siekia vienodesnių bioapsaugos standartų.

    Kas vyksta Europoje?

    Europos Komisija 2025 metais pristatė ES Biotechnologijų aktą, kuriame atkreipiamas dėmesys į augančias bioapsaugos rizikas. Dokumente pabrėžiama, kad plečiantis biotechnologijų prieinamumui didėja ir galimybės jas panaudoti neteisėtiems tikslams, o tai gali kelti rimtų grėsmių visuomenės sveikatai.

    Komisija taip pat įspėja, kad skirtingi nacionaliniai režimai arba jų nebuvimas silpnina prevenciją ir kuria nevienodas sąlygas rinkos dalyviams. Tarp jautresnių sričių įvardijamos sintetinės nukleorūgščių sekos, o kaip galimos priemonės minimas klientų tapatybės patvirtinimas ir įtartinų užsakymų pranešimas.

    Nors konkrečios taisyklės gali skirtis, kryptis panaši: tiek JAV, tiek Europoje vis dažniau keliama mintis, kad savanoriškų patikrų nebeužtenka. Augant DI pajėgumams ir biologinės inžinerijos prieinamumui, didžiausiu iššūkiu tampa balansas tarp inovacijų tempo ir realiai veikiančių saugiklių.

  • ES ombudsmenė kritikuoja Komisiją: dingusi Macrono žinutė von der Leyen dėl „Mercosur“ kelia klausimų

    ES ombudsmenė kritikuoja Komisiją: dingusi Macrono žinutė von der Leyen dėl „Mercosur“ kelia klausimų

    Europos Sąjungos ombudsmenė Teresa Anjinho pareiškė, kad Europos Komisija netinkamai administravo prašymą suteikti prieigą prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono trumposios žinutės Ursulai von der Leyen. Žinutėje, kuri buvo išsiųsta 2024 metų pradžioje, Macronas ragino stabdyti derybas dėl prekybos susitarimo su „Mercosur“ bloku.

    Tyrimas pradėtas po žurnalistinio prašymo susipažinti su šia žinute, kai Komisija pripažino, kad pranešimas egzistavo, tačiau nurodė, jog jis buvo automatiškai ištrintas. Pasak Komisijos, taip nutiko todėl, kad susirašinėjimui naudotoje programėlėje „Signal“ buvo įjungta dingstančių žinučių funkcija.

    Ką rekomenduoja ombudsmenė?

    Ombudsmenė rekomendavo Komisijai užtikrinti, kad tekstinės ir momentinių žinučių platformose siunčiami pranešimai, susiję su ES politikos formavimu, veikla ar sprendimais, būtų išsaugomi pagrįstą laikotarpį. Tai turėtų galioti ir tais atvejais, kai naudojamos automatinio ištrynimo funkcijos.

    Be to, ombudsmenė sukritikavo Komisiją dėl to, kad atsakymas į prašymą pateikti informaciją užtruko apie 15 mėnesių. Anot jos, toks delsimas kelia abejonių, ar institucijos tinkamai laikosi skaidrumo ir dokumentų valdymo pareigų.

    „Tai, kaip Komisija tvarkė pareiškėjo prašymą dėl viešos prieigos, buvo netinkamas administravimas“, – rašė Teresa Anjinho.

    Komisijos pozicija ir platesnis kontekstas

    Europos Komisija teigia, kad ombudsmenės pastabos pirmiausia susijusios su vėlavimu atsakyti, o ne su pačiu faktu, kad žinutė nebuvo išsaugota. Komisijos atstovas taip pat akcentavo, jog Komisijos pirmininkei ir valstybių vadovams svarbu turėti galimybę bendrauti pasitikėjimo ir konfidencialumo aplinkoje.

    Šis atvejis prisideda prie platesnių diskusijų apie tai, kaip ES institucijos turi tvarkyti aukšto lygio pareigūnų susirašinėjimą, kai sprendimai ir derybos vis dažniau aptariami ne tik oficialiais raštais, bet ir momentinių žinučių programėlėse. Praktikoje tai reiškia, kad skaidrumo principas vis dažniau susiduria su technologiniais įpročiais, kai dalis komunikacijos išnyksta automatiškai.

    Ombudsmenės rekomendacijos ypač aktualios ir dėl ankstesnių ginčų, kai von der Leyen susirašinėjimas žinutėmis buvo atsidūręs viešumoje, o institucijų pareiga užtikrinti dokumentų prieinamumą tapo teisiniu bei reputaciniu klausimu. Tikėtina, kad po šios išvados Komisija turės tikslinti vidaus taisykles, kaip fiksuojami ir archyvuojami su sprendimų priėmimu susiję pranešimai.

  • ES siūlo technologinį savarankiškumą, bet planas kritikuojamas: Briuselis nepatenkintas, JAV erzina

    ES siūlo technologinį savarankiškumą, bet planas kritikuojamas: Briuselis nepatenkintas, JAV erzina

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį technologinio suverenumo paketą, kuriuo siekia mažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų ir kartu išvengti transatlantinės įtampos. Vis dėlto pirmosios reakcijos rodo, kad planas vienu metu erzina Vašingtoną ir nuvilia dalį Briuselio politikų.

    Europos Parlamento žaliųjų atstovė Kim van Sparrentak pabrėžė, kad dokumentas pagaliau pripažįsta Europos skaitmeninės priklausomybės mastą, tačiau, jos vertinimu, siūlomos priemonės pernelyg atsargios. Kritikai įspėja, kad be aiškesnių ribojimų „Google“, „Microsoft“ ar „Amazon“ įtaka daugelyje sektorių išliks beveik nepakitusi.

    Ką numato debesijos ir DI sertifikavimas?

    Pagrindinė paketo ašis yra Debesijos ir DI plėtros aktas, kuriuo siūloma keturių lygių sertifikavimo schema. Pagal ją viešojo sektoriaus institucijos turėtų vertinti skaitmenines paslaugas pagal riziką dėl galimos užsienio įtakos, įskaitant prieigą prie duomenų ar teisinius įpareigojimus trečiosiose šalyse.

    Kai kuriais atvejais viešajam sektoriui gali tekti atsisakyti didesnės rizikos paslaugų ir rinktis europines alternatyvas. Tačiau kritikai pastebi, kad nemaža rinkos dalis ir toliau liktų atvira JAV bendrovėms, o griežtesni sprendimai priklausytų nuo politinės valios Briuselyje ir valstybėse narėse.

    Europos Parlamento narė Aura Salla per klausymus akcentavo, kad Komisijai pritrūko aiškumo, kiek JAV laikomos patikimu partneriu jautriausioms viešojo sektoriaus sistemoms. Ši linija atspindi platesnį Briuselio debatą: kaip suderinti saugumą, tiekimo grandinių atsparumą ir atvirą konkurenciją.

    Kodėl Vašingtonas jau reaguoja?

    Nors Komisija komunikacijoje pabrėžia, kad technologinis suverenumas nėra protekcionizmas, JAV pusėje jau girdima kritika dėl geografiniais ir pilietybės kriterijais paremtų nuostatų. Pramonės atstovai argumentuoja, kad paslaugos turėtų būti vertinamos pagal saugumo kontrolę, našumą ir patikimumą, o ne pagal kilmę.

    „Europos organizacijos nusipelno prieigos prie geriausių technologijų iš patikimų tiekėjų, pasirinktų pagal saugumą, našumą, patikrinamas kontrolės priemones ir vertę“, – sakė „Amazon“ atstovas spaudai Harry Staight.

    Kritikai Briuselyje į tai atsako, kad priklausomybė nuo kelių dominuojančių tiekėjų gali tapti geopolitinio spaudimo priemone. Pastaraisiais metais šią diskusiją sustiprino ir tai, kad skaitmeninės paslaugos, duomenų centrai, puslaidininkiai bei DI laikomi strategine infrastruktūra, o jų kontrolė tiesiogiai veikia valstybės atsparumą.

    Kur didžiausios spragos ir kas bus toliau?

    Dalis europarlamentarų teigia, kad siūloma sistema pernelyg „permisyvi“ ir gali palikti galimybių užsienio tiekėjams aptarnauti jautrias ekonomikos sritis. Kiti perspėja, kad nepakankamai įtraukti tvarumo reikalavimai duomenų centrams, o tai gali tapti nauju konflikto tašku, kai technologijų infrastruktūros plėtra susiduria su energijos vartojimo ir aplinkosaugos klausimais.

    Teisės aktų paketui dar laukia ilgas derybų kelias tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o dalis valstybių narių gali prieštarauti nuostatoms, kurias matys kaip kišimąsi į nacionalinius sprendimus. Artimiausi mėnesiai parodys, ar planas taps realiu postūmiu Europos skaitmeniniams čempionams, ar liks kompromisas, kuris nei užtikrina ryškesnį savarankiškumą, nei sumažina įtampą su JAV.

  • 11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    Devynios Europos Sąjungos valstybės kartu su Islandija ir Norvegija didina spaudimą Briuseliui dėl griežtesnių Rusijos piliečiams išduodamų turistinių vizų. Šalys siekia, kad taisyklės būtų vienodos visoje Šengeno erdvėje, o spragos, leidžiančios keliauti atostogauti karo metu, būtų uždarytos.

    Iniciatyvą, artėjant vasaros kelionių sezonui, koordinuoja Švedija. Prie jos prisidėjo Čekija, Danija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Lenkija, o taip pat dvi Šengeno valstybės už ES ribų – Islandija ir Norvegija.

    Kodėl vizos vėl atsidūrė dėmesio centre?

    Šalių pasirašytame laiške ES institucijoms teigiama, kad po Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą 2022 metais Europos Komisija pateikė gaires, kaip vertinti rusų prašymus dėl vizų. Tačiau praktikoje jos taikomos nevienodai, todėl, pasirašiusiųjų vertinimu, trūksta solidarumo ir nuoseklumo.

    Koalicija argumentuoja, kad skirtinga praktika sukuria nelygias sąlygas valstybėms narėms ir silpnina bendrą ES spaudimą Maskvai. Taip pat pabrėžiama saugumo dimensija, nes Šengeno erdvėje su viza įgijus teisę judėti tampa lengviau keliauti per kelias valstybes.

    „Noriu, kad nebeliktų apsipirkimo savaitgalių. Nenoriu prabangių kelionių į Europą, kol ukrainiečiai žūsta mūšio lauke“, – sakė Švedijos migracijos ir prieglobsčio ministras Johanas Forssellis.

    Kokius skaičius mini šalys?

    Laiške, remiantis Šengeno barometro duomenimis, nurodoma, kad 2023–2025 metais ES išduodamų vizų Rusijos piliečiams skaičius nuosekliai augo. Konkrečios valstybės įvardijamos kaip pavyzdžiai, rodantys, kad didžiosios šalys išlieka pagrindiniais vizų „vartais“.

    2025 metais daugiausia vizų Rusijos piliečiams išdavė Prancūzija – kiek mažiau nei 180 000. Antroje vietoje buvo Italija – kiek mažiau nei 160 000, o trečioje Ispanija – kiek mažiau nei 100 000.

    Kritikai pabrėžia, kad didesni skaičiai gali atspindėti ne politinį pasirinkimą, o paprastą faktą, jog didžiosios šalys priima daugiau prašymų ir turi didesnius konsulinius pajėgumus. Taip pat akcentuojama, kad už karą atsakingi asmenys ir taip yra taikinys sankcijoms, todėl vien turistinių vizų ribojimas nebūtinai yra tiksliausias instrumentas.

    Ką siūloma keisti ir kas toliau?

    Vienuolika šalių ragina ES institucijas siūlyti naujus, teisiškai privalomus vizų ribojimus, stiprinti dabartinių gairių įgyvendinimo stebėseną ir reguliariai teikti suvestinę statistiką. Taip pat siūloma kurti mechanizmą, kuris padėtų nustatyti buvusius Rusijos kovotojus, galinčius kelti riziką saugumui.

    Klausimas aptartas ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, tačiau jis nebuvo oficialiai įtrauktas į darbotvarkę ir sprendimų nepriimta. Vis dėlto koalicija siekia, kad Europos Komisija ir valstybės narės grįžtų prie platesnių diskusijų, kaip suvienodinti praktiką visoje Šengeno erdvėje.

  • ES planas dėl technologijų suvereniteto: kaip Briuselis mažins priklausomybę nuo JAV debesijos ir DI

    ES planas dėl technologijų suvereniteto: kaip Briuselis mažins priklausomybę nuo JAV debesijos ir DI

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį technologijų suvereniteto paketą, kuriuo siekia mažinti Europos priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų. Pagrindinis tikslas nėra užverti rinką JAV bendrovėms, o užauginti stiprius Europos žaidėjus, galinčius konkuruoti pasauliniu mastu.

    Diskusija Briuselyje paaštrėjo po to, kai JAV politikoje išryškėjo tendencija naudoti ekonominius svertus, o Europa vis dažniau savo skaitmeninę infrastruktūrą vertina kaip saugumo klausimą. Komisija pabrėžia, kad kritinės paslaugos, nuo ligoninių iki energetikos tinklų, neturi tapti priklausomos nuo vienos išorinės jurisdikcijos sprendimų.

    Debesijos ir DI įstatymas

    Paketą vainikuoja siūlomas Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktas, kuris numatytų griežtesnius reikalavimus jautriausioms viešojo sektoriaus sistemoms. Viena iš idėjų, apie kurią kalbama Komisijoje, yra valstybių patikimumo vertinimas, sprendžiant, kas gali teikti paslaugas jautrioms sritims.

    Taip pat numatoma, kad valstybės turėtų atlikti suvereniteto rizikos vertinimą kiekvienai svarbiai skaitmeninei paslaugai. Vertinime būtų žiūrima į užsienio kontrolės lygį, galimą prieigą prie jautrių duomenų ir riziką, kad paslauga galėtų būti sutrikdyta.

    Ne draudimai, o paskatos

    Komisija signalizuoja, kad pagrindinis instrumentas bus pramonės politika ir paskatos, o ne plataus masto ribojimai. Siūloma daugiau viešųjų lėšų nukreipti į sprendimus, kurie didina Europos ekonominį atsparumą, spartinti duomenų centrų plėtrą mažinant biurokratiją, stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

    Planuose taip pat numatoma skatinti valstybes dalintis pajėgumais ir koordinuoti sprendimus, kuriant bendresnį Europos debesijos bendradarbiavimo formatą. Lygiagrečiai būtų siekiama spartinti pažangių technologijų, įskaitant DI, diegimą per nacionalines strategijas.

    Ką tai reiškia JAV technologijų milžinams?

    Europos Komisija viešai akcentuoja, kad priemonės nėra nukreiptos prieš „Microsoft“, „Google“ ar „Amazon“, kurios šiandien dominuoja debesijos paslaugose. Tačiau praktikoje jautriausių viešųjų paslaugų srityje gali atsirasti daugiau reikalavimų dėl duomenų kontrolės, audito, tiekimo grandinės ir operacinio tęstinumo.

    „Negalime sau leisti priklausyti nuo kitų technologijų, kurios palaiko ligoninių darbą, užtikrina energetikos tinklų stabilumą ir paslaugų saugumą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Komisijos vertinimu, tik nedidelė viešųjų paslaugų dalis būtų priskirta pačiam griežčiausiam lygiui, kuriame reikėtų visiškai išvengti užsienio technologijų. Vis dėlto net ir mažesnė apimtis gali turėti didelį poveikį pirkimams, standartams ir rinkos kryptims, nes viešasis sektorius dažnai formuoja praktikas ir privačiame sektoriuje.

    Derybos dar priešakyje

    Komisijos pasiūlymai keliaus į Europos Parlamentą ir valstybes nares, kur prasidės derybos dėl galutinio teksto. Rezultatą lems ne tik politinės ambicijos, bet ir praktiniai klausimai: ar Europa pajėgi greitai didinti vietinius pajėgumus, kaip bus apibrėžtas jautrumas, ir kokia bus kaina pereinant prie alternatyvų.

    Galutinis paketo poveikis priklausys nuo įgyvendinimo: nuo sertifikavimo taisyklių iki to, kaip griežtai bus vertinamos rizikos ir kokios išimtys bus taikomos, jei perėjimas būtų neproporcingai brangus. Aišku viena: technologijų suverenitetas Europoje iš deklaracijos vis labiau virsta konkrečių teisės aktų ir viešųjų pirkimų klausimu.