Tag: Europos Komisija

  • Auditoriai: ES nepažabojo „amžinųjų chemikalų“ PFAS, europiečiai lieka neapsaugoti

    Auditoriai: ES nepažabojo „amžinųjų chemikalų“ PFAS, europiečiai lieka neapsaugoti

    Europos Sąjungai nepavyko įgyvendinti pažado atsisakyti žalingų vadinamųjų „amžinųjų chemikalų“ PFAS, o gyventojai dėl lėto reguliavimo ir silpnos kontrolės tebėra veikiami šių medžiagų. Tokią išvadą pateikė Europos Audito Rūmai.

    Auditorių vertinimu, praėjus šešeriems metams po Europos Komisijos įsipareigojimo atsisakyti nebūtinų PFAS naudojimo atvejų, tūkstančiai šių medžiagų vis dar iš esmės lieka nereguliuojamos. Be to, nacionalinės institucijos ne visuomet patikrina, ar galiojantys ribojimai realiai laikomi.

    PFAS naudojamos itin plačiai: nuo neprisvylančių keptuvių ir vandeniui atsparių tekstilės gaminių iki medicinos įrangos bei maisto pakuočių. Šios medžiagos aplinkoje suyra labai lėtai, o mokslinėje literatūroje jos siejamos su vėžiniais susirgimais, reprodukcinės sveikatos problemomis ir silpnesniu imuniniu atsaku.

    Auditoriai pabrėžia, kad vien politinių pažadų ir finansuojamų tyrimų nepakanka – be greitesnių sprendimų ir griežtesnio įgyvendinimo mechanizmo apsauga gyventojams išlieka nepakankama. Tai svarbu ir Lietuvai, nes PFAS tema tiesiogiai susijusi su maisto ir geriamojo vandens sauga visoje ES.

    Lėtas reguliavimas ir skylėta kontrolė

    Ataskaitoje nurodoma, kad esama ES reguliavimo sistema nespėja su problemos mastu. Auditorių teigimu, vienos PFAS medžiagos pavojingumo vertinimas vidutiniškai užtrunka apie šešerius metus, o ribojimų priėmimas – beveik penkerius.

    Toks „medžiaga po medžiagos“ modelis, pasak auditorių, skatina vadinamąją apgailėtiną substituciją – kai uždrausta medžiaga pakeičiama kita, turinčia panašias savybes ir galimai panašias rizikas.

    2023 metais penkios Europos valstybės pateikė siūlymą riboti PFAS kaip vieną grupę, apimančią tūkstančius medžiagų ir jų panaudojimo būdų. Tačiau dėl siūlymo sudėtingumo vien mokslinis vertinimas, prognozuojama, gali užtrukti apie ketverius metus.

    Net ir ten, kur ribojimai jau galioja, kontrolė nevienoda: auditoriai nustatė, kad trečdalis ES valstybių narių 2020–2025 metais neatliko jokių tikslinių patikrų, ar laikomasi PFAS reikalavimų. Tarp priežasčių minimi riboti laboratorijų pajėgumai, didelė tyrimų kaina ir kiti prioritetai.

    Nesutapimai agentūroje ir spaudimas Komisijai

    Auditorių vertinimu, nei Europos Komisija, nei Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) neturi išsamaus vaizdo, kaip valstybės narės vykdo kontrolę, todėl įgyvendinimas išlieka fragmentiškas ir nemaža dalimi remiasi pačių įmonių savikontrole.

    ECHA jau yra pritarusi PFAS draudimo krypčiai, tačiau galutinis sprendimas priklauso Europos Komisijai. Tuo pačiu agentūros viduje moksliniai komitetai skirtingai vertino rizikų ir socialinių bei ekonominių pasekmių balansą.

    Agentūros socialinių ir ekonominių aspektų komitetas turėtų netrukus pateikti galutinį poveikio vertinimą dėl PFAS atsisakymo. Po šio etapo Briuseliui didėja spaudimas teikti konkretų ribojimų pasiūlymą.

    Auditoriai taip pat pažymi, kad nuo „universalaus“ PFAS grupinio ribojimo pasiūlymo pateikimo naujų ES ribojimo procedūrų beveik nebuvo inicijuota, išskyrus priemones, susijusias su gaisrų gesinimo putomis ir PFHxA.

    PFAS maiste ir geriamajame vandenyje

    Europos Audito Rūmai kritikuoja ir ES maisto bei geriamojo vandens taisykles, kurios, jų vertinimu, atsilieka nuo mokslo įrodymų. Dabartinės maisto ribos taikomos tik keturioms PFAS medžiagoms kai kuriuose produktuose, nors maiste aptikta daugiau nei 50 skirtingų PFAS.

    Auditoriai skaičiavo, kad jeigu tam tikruose produktuose PFAS kiekis būtų ties maksimaliu leistinu lygiu, toleruotina savaitinė norma galėtų būti viršyta suvalgius vos apie 7 gramus ančiuvių, 39 gramus laukinės lašišos, 181 gramą kiaušinių arba 237 gramus jautienos.

    Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad penkios ES valstybės 2020–2024 metais nepateikė jokių maisto stebėsenos duomenų, o Komisija dar nepasinaudojo sukaupta duomenų baze sprendžiant, ar ribas reikėtų peržiūrėti arba išplėsti kitoms medžiagoms bei produktų kategorijoms.

    Geriamojo vandens srityje, pasak auditorių, Komisija viršijo penkerių metų peržiūros terminą ir laukia naujų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, kurių tikimasi 2027 metais. Tuo metu dalis šalių jau nustatė papildomas nacionalines ribas, todėl ES atsiranda nevienodas apsaugos lygis.

    Europos Audito Rūmai ragina Komisiją spartinti grupinio PFAS ribojimo procesą, pertvarkyti reguliavimo procedūras, stiprinti nacionalinę kontrolę ir, kai tai pagrįsta mokslo įrodymais, atnaujinti maisto bei geriamojo vandens ribas. Auditoriai taip pat siūlo siekti sprendimo dėl grupinio ribojimo pasiūlymo iki 2027 metų, nors daugumos rekomendacijų terminai nusikelia iki 2028 ar 2029 metų.

  • ES ir Jordanija stiprina partnerystę: numatyta 3 mlrd. eurų investicijų ir paramos paketas

    ES ir Jordanija stiprina partnerystę: numatyta 3 mlrd. eurų investicijų ir paramos paketas

    Europos Sąjunga ir Jordanija siekia naujo lygio strateginės partnerystės, kuri, anot iniciatorių, galėtų tapti pagrindu didesnėms investicijoms ir stabilesniam Artimųjų Rytų regionui. Pabrėžiama, kad tvariam kapitalui reikia ne tik pinigų, bet ir patikimų partnerių bei prognozuojamos aplinkos.

    Tokias mintis bendrame komentare dėsto Europos Komisijos Viduržemio jūros reikalų komisarė Dubravka Šuica ir Jordanijos investicijų ministras Tareqas Abu Ghazaleh, publikuotame „Euronews“. Jų teigimu, Jordanija europiniam verslui gali tapti patikimais vartais į platesnį regioną.

    Autoriai akcentuoja, kad Jordanijos geografinė padėtis, kvalifikuota darbo jėga ir prekybiniai ryšiai suteikia prielaidų Europos įmonėms plėsti veiklą bei diversifikuoti tiekimo grandines. Tai ypač aktualu Europai ieškant atsparesnių sprendimų globalių sukrėtimų fone.

    Praktinis šios partnerystės ramstis – ES ir Jordanijos strateginės ir visapusiškos partnerystės rėmai, pradėti 2025 metų sausį. Juose numatytas 3 mlrd. eurų paketas 2025–2027 laikotarpiui, apimantis dotacijas, lengvatinę makrofinansinę paramą ir papildomas mobilizuojamas investicijas.

    Jordanija siūlo bazę regiono rinkoms

    Tekste pateikiama, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Jordanijos pramonės eksportas pasiekė apie 5,5 mlrd. eurų (6,2 mlrd. JAV dolerių) ir buvo 8,9 proc. didesnis nei prieš metus. Taip pat nurodoma, jog 2025 metais Jordanijos pramonės produkcija pasiekė 150 pasaulio rinkų, tam pasitelkiant laisvosios prekybos susitarimų tinklą.

    Kitas argumentas – jau veikiančių Europos bendrovių pėdsakas Jordanijoje. Minimas ES „žemėlapio“ tyrimas, kuriame apžvelgtas 80 Europos įmonių indėlis: apie 2,5 mlrd. eurų metinės apyvartos, beveik 230 mln. eurų pelno mokesčių ir 22 000 tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų.

    Akcentas – investicijos ir darbo vietos

    Autoriai pažymi, kad norint išnaudoti esamus pranašumus reikia komerciškai gyvybingų projektų, patikimos infrastruktūros, nuspėjamos verslo aplinkos ir prieigos prie finansavimo. Jordanija tai sieja su savo ekonomikos modernizavimo vizija, kurios tikslas – didinti gamybinius pajėgumus ir kurti kokybiškas darbo vietas.

    Taip pat pateikiami keli makroekonominiai rodikliai: 2026 metų antrąjį ketvirtį Jordanijos ekonomika augo 3 proc. per metus. Nurodoma ir tai, kad dinaro susiejimas su JAV doleriu, galiojantis nuo 1995 metų, veikia kaip pinigų politikos „inkaras“, o „Fitch“ 2026 metų gegužę patvirtino BB- reitingą su stabilia perspektyva.

    Atkreipiamas dėmesys, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Persijos įlankos šalių kapitalo valdomų užsienio įmonių registracijų augimas sudarė 23 proc., kai bendras registracijų augimas siekė 7 proc. Tai pateikiama kaip ženklas, kad investuotojai regione mato potencialą.

    Kur matomos bendros kryptys

    Tarp sektorių, kuriuose, autorių nuomone, Jordanijos stiprybės galėtų susitikti su Europos patirtimi, minimi atsinaujinanti energetika ir vandens infrastruktūra, skaitmeninės technologijos, logistika bei aukštos pridėtinės vertės gamyba. Teigiama, kad ES instrumentai – dotacijos, garantijos ir partnerystės su plėtros finansavimo institucijomis – gali mažinti investavimo rizikas ir padėti pritraukti papildomą kapitalą.

    Tekste taip pat įvardijama konkreti proga šias idėjas paversti projektais – Jordanijos ir ES investicijų konferencija, kuri numatyta 2026 metų lapkričio 19 dieną Negyvosios jūros regione. Joje, kaip teigiama, bus pristatytas ir Europos indėlis į Jordanijos Nacionalinį vandens tiekimo (National Conveyance) projektą, siejamą su ilgalaikiu vandens saugumu.

    Autoriai pateikia ir pavyzdį, kaip partnerystė gali virsti konkrečiais rezultatais – ES remiamą Akabos skaitmeninį centrą (Aqaba Digital Hub). Nurodoma, kad projektas siejamas su duomenų centrų pajėgumų ir skaitmeninės infrastruktūros plėtra, taip pat planais steigti akademiją, kuri ugdytų IT ir kibernetinio saugumo įgūdžius.

    Pagrindinė komentaro žinutė – Europa ir Jordanija, sujungusios investuotojus, vietos verslą ir projektų vystytojus, gali kurti ilgalaikę ekonominę vertę abiem pusėms. Jordanija pristatoma ne tik kaip stabili investicijų kryptis, bet ir kaip patikimas Europos „vartų“ taškas į platesnius Artimuosius Rytus.

  • ES šalys atidėjo balsavimą dėl braziliškos vištienos importo draudimo panaikinimo

    ES šalys atidėjo balsavimą dėl braziliškos vištienos importo draudimo panaikinimo

    Visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės antradienį atidėjo balsavimą dėl draudimo importuoti brazilišką vištieną panaikinimo. Sprendimas nukeltas po to, kai dalis šalių paprašė Europos Komisijos papildomų paaiškinimų apie Brazilijos atitiktį ES taisyklėms dėl antimikrobinių medžiagų.

    Kaip praneša „Euronews“, kai kurios valstybės siekia aiškiau įvertinti, ar Brazilija laikosi ES reikalavimų, susijusių su antimikrobinių medžiagų naudojimu. Dėl šių klausimų planuojama grįžti prie temos per naują susitikimą gruodžio pradžioje.

    Balsavimas buvo numatytas po to, kai ES rugsėjį uždraudė importuoti brazilišką mėsą dėl Brazilijoje taikomos praktikos – antimikrobines medžiagas naudoti gyvūnų augimui skatinti. Toks draudimas tapo dar vienu jautriu klausimu santykiuose su Brazilija.

    Draudimas apima ne vien vištieną: jis taikomas jautienai, paukštienai, kiaušiniams ir medui. Vis dėlto ankstyvą rugsėjį atliktas ES auditas nustatė, kad Brazilijos paukštienos kontrolės sistema veikė efektyviai.

    Komisija žada atsakyti į klausimus

    Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova teigė, kad „kai kurios valstybės narės paprašė papildomų paaiškinimų apie Brazilijoje įdiegtą sistemą“. Pasak jos, Komisija skirs laiko atsakyti į pateiktas pastabas ir klausimus.

    Toks sprendimas reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis brazilinės paukštienos importo situacija nesikeis, o galutinis sprendimas bus priimamas vėliau – po papildomų konsultacijų ir paaiškinimų.

    Ginčai dėl „Mercosur“ susitarimo

    Braziliškos mėsos importas ES viduje išlieka skaldantis klausimas, ypač platesniame „Mercosur“ prekybos susitarimo kontekste. Kelioms valstybėms, tarp jų ir Prancūzijai, šis susitarimas kelia didelį pasipriešinimą.

    ES ūkininkai baiminasi, kad dėl skirtingų gamybos standartų gali didėti spaudimas vietos rinkai – ypač dėl sveikatos ir fitosanitarinių taisyklių taikymo. Šios baimės dažnai tampa pagrindu reikalauti griežtesnių apsaugos priemonių.

    Siekiant sušvelninti įtampą, į susitarimą įtrauktos kvotos jautriems žemės ūkio produktams. Pavyzdžiui, jautienos importas ribojamas iki 99 000 tonų per metus su sumažintu 7,5 proc. tarifu, o paukštienos – iki 180 000 tonų per metus.

    Vis dėlto susitarimo ratifikavimas užsitęsė po to, kai Europos Parlamentas jį perdavė nagrinėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, suabejojęs jo teisėtumu. Europos Komisija galiausiai nusprendė gegužę susitarimą laikinai įgyvendinti, kol bus sulaukta teismo išaiškinimo.

  • Europos Komisija: ES ekonomika augs sparčiau, bet infliacija virš 3 proc. užsitęs

    Europos Komisija: ES ekonomika augs sparčiau, bet infliacija virš 3 proc. užsitęs

    Europos Komisija prognozuoja, kad Europos Sąjungos ekonomika šiemet augs 1,4 proc. – sparčiau, nei tikėtasi pavasarį. Tačiau dėl išaugusių energijos kainų infliacija, tikėtina, išliks didesnė ilgiau.

    Kaip rašo „Euronews“, tokias išvadas Komisija pateikė antradienį paskelbtoje rudens prognozėje. Joje pažymima, kad Europai pavyko geriau, nei manyta, atlaikyti su Irano karu siejamą energijos šoką.

    Vis dėlto kainų augimo spaudimas, Komisijos vertinimu, nenuslūgs greitai. Skaičiuojama, kad ES infliacija šiemet vidutiniškai sieks 3,3 proc., o 2027 metais – 3,2 proc., nors gegužę kitų metų rodiklis buvo prognozuotas gerokai mažesnis.

    Augimą, anot prognozės, labiausiai tempė eksportas: Europos įmonės pasaulyje pardavinėjo įrangą, reikalingą elektros sistemoms, aušinimui ir lustų gamybai – ypač DI duomenų centrams bei elektros tinklams.

    Infliacija: aukštesnė ir ilgesnė

    Euro zonos ekonomikos augimas, Komisijos vertinimu, šiemet ir kitąmet sieks po 1,2 proc. – tai daugiau nei pavasarį prognozuoti 0,9 proc. 2026 metų tempai.

    Komisijos narys ekonomikai Valdis Dombrovskis Briuselyje pabrėžė, kad ekonomika laikosi geriau, nei tikėtasi, tačiau toks atsparumas nėra savaime suprantamas.

    Tuo metu Euro zonos infliacija spalį, remiantis preliminariu „Eurostat“ įverčiu, pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias lygis per trejus metus. Galutinis rodiklis turėtų būti paskelbtas trečiadienį.

    Komisija prognozuoja, kad ES infliacija metų sandūroje gali viršyti 4 proc., o iki maždaug 2,3 proc. ji grįžtų tik 2028 metais.

    Degalų kainos kitąmet, tikimasi, turėtų pamažu mažėti, tačiau buitinių dujų ir elektros sąskaitos artimiausiais mėnesiais gali augti. Komisija aiškina, kad didesnės didmeninės kainos vartotojus pasiekia su laiko vėlavimu.

    Prognozėje išskiriama ir maisto kainų dinamika: po šių metų vasaros karščių ir sausros, paveikusios derlių, bei išaugusių trąšų kainų, maisto infliacija 2027 metais gali artėti prie 3 proc.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad jos infliacijos prognozė gali būti jau per aukšta: nuo spalio 29 dienos – prognozės skaičiavimo ribos – naftos ir dujų kainos, ataskaitoje nurodoma, yra kritusios maždaug 20 proc. Jei tokia kryptis išsilaikytų, kitų metų infliacija galėtų būti apie ketvirtį procentinio punkto mažesnė.

    Biudžetams – spaudimas, darbo rinkai – atsparumas

    Komisija numato, kad bendras ES biudžeto deficitas šiemet didės iki 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su 3,1 proc. pernai. Tam įtakos turėtų didesnės gynybos išlaidos, augančios palūkanų sąnaudos ir parama gyventojams bei verslui dėl energijos kainų.

    Viešoji skola, prognozuojama, didės nuo 82,6 proc. BVP pernai iki 85,6 proc. 2028 metais, o palūkanų mokėjimai iki to laiko gali siekti 2,4 proc. ekonomikos produkcijos – daugiausia per daugiau nei dešimtmetį.

    Tarp keturių didžiausių euro zonos ekonomikų sparčiausiai šiemet, Komisijos vertinimu, augs Ispanija (2,6 proc.), po jos – Vokietija (1,3 proc.) ir Italija (1,0 proc.). Prancūzijos augimas prognozuojamas lėčiausias – 0,4 proc., o šalies deficitas turėtų siekti 5,5 proc. BVP.

    Darbo rinka, nepaisant iššūkių, išlieka gana tvirta: ES šiemet galėtų atsirasti apie 800 000 darbo vietų, o nedarbo lygis svyruotų kiek virš 6 proc. Vis dėlto prognozėje pažymima, kad jaunimo nedarbas pamažu didėja.

    Atlyginimų augimas, įvertinus infliaciją, Komisijos skaičiavimu, bus kuklus – apie 0,6 proc. šiemet ir kitąmet, kai 2025 metais siekė 1,7 proc. Be to, prognozuojama, kad aštuoniose šalyse, įskaitant Ispaniją ir Italiją, realus darbo užmokestis šiemet mažės.

    Papildomą spaudimą ekonomikai kuria brangesnis skolinimasis: Europos Centrinis Bankas šiemet jau du kartus didino palūkanų normas, o rinkose laukiama daugiau tokių sprendimų. Tai gali slopinti būsto statybas ir paskolų paklausą.

  • Nobelio premijos laureatas ragina ES nebijoti DI „kūrybinės griūties“ ir saugoti darbuotojus

    Nobelio premijos laureatas ragina ES nebijoti DI „kūrybinės griūties“ ir saugoti darbuotojus

    Dirbtinis intelektas (DI) gali tapti reikšmingu Europos ekonomikos augimo varikliu, tačiau tam būtina sudaryti sąlygas rinkoje atsirasti naujoms įmonėms. Taip Briuselyje vykusiame renginyje teigė Nobelio premijos laureatas ekonomistas Philippe’as Aghion.

    Kaip skelbia „Euronews“, jo mintys nuskambėjo augant nerimui dėl kelių JAV technologijų milžinių dominavimo DI srityje ir dėl to, kaip sparčiai ši technologija gali keisti darbo rinką.

    Ekonomistas akcentavo, kad DI revoliucija spartina vadinamąją „kūrybinę griūtį“ – procesą, kai naujos inovacijos išstumia senas technologijas, verslus ir darbo vietas, o tuo pat metu atsiranda naujų.

    Anot jo, būtent todėl ES konkurencijos taisyklės turėtų leisti į rinką lengviau įžengti naujiems žaidėjams, o kartu reikalingos priemonės, padedančios žmonėms pereiti iš nykstančių profesijų į naujas.

    DI poveikis darbo rinkai: kas laimės, kas praras?

    P. Aghion atkreipė dėmesį į Danijos darbo rinkos modelį, dažnai vadinamą „flexicurity“ – jis derina darbdaviams palankesnį darbuotojų priėmimą ir atleidimą su gana dosniu socialiniu saugumu netekus darbo.

    Tokios sistemos, pasak ekonomisto, sumažina šoką darbuotojams, kai technologiniai pokyčiai vienas darbo vietas panaikina, o kitas sukuria. Kitaip tariant, pokytis gali būti greitesnis, bet perėjimas – sklandesnis.

    Tuo pat metu jis priminė Europos Komisijos ataskaitoje aptartą tendenciją: iki 2040 metų DI galėtų padidinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumą 20 proc., tačiau mažos kvalifikacijos darbuotojų darbo vietų netekimas Europoje galėtų siekti nuo 20 proc. iki 60 proc.

    Ko ES siūloma pasimokyti iš JAV?

    Ekonomistas teigė, kad Europos socialinės apsaugos sistemos, palyginti su JAV, gali būti geriau pritaikytos amortizuoti su DI susijusius darbo rinkos pokyčius. Vis dėlto, jo manymu, ES turėtų perimti dalį JAV požiūrio į pramonės politiką.

    Kaip pavyzdį jis pateikė JAV agentūrą DARPA (Gynybos pažangių tyrimų projektų agentūrą), kuri finansuoja perspektyvias technologijas ir gali veikti taip, kad skatintų konkurenciją, o ne ją slopintų.

    P. Aghion svarstė, jog Europoje galėtų atsirasti panaši institucija, orientuota į DI skaičiavimo pajėgumų plėtrą – tai, jo teigimu, galėtų paskatinti ir naujų įmonių atėjimą į rinką.

    Konkurencija, duomenys ir valstybės pagalba

    P. Aghion kritikavo ES konkurencijos politikos kryptį, kuri, jo vertinimu, kai kuriais atvejais užkerta kelią sektoriui gauti valstybės pagalbą. Jo manymu, taisyklės turėtų būti suderintos taip, kad kartu būtų saugoma konkurencija ir sudaromos prielaidos inovacijoms.

    Jis taip pat siūlė skatinti duomenų dalijimąsi visoje DI vertės grandinėje, įskaitant ir debesų kompiuteriją – tai galėtų sumažinti įėjimo į rinką barjerus naujiems dalyviams.

    DI sektoriaus koncentracija jau yra sulaukusi ir ES reguliuotojų dėmesio: Europos Komisija anksčiau pradėjo tyrimą dėl „Google“, o taip pat atidarė antimonopolinį tyrimą dėl „Meta“ politikos, ribojančios DI tiekėjų prieigą prie „WhatsApp“.

  • Portugalija planuoja iki 15 000 eurų subsidijas pažeidžiamoms šeimoms ir mikroįmonėms elektromobiliams

    Portugalija planuoja iki 15 000 eurų subsidijas pažeidžiamoms šeimoms ir mikroįmonėms elektromobiliams

    Portugalija rengia naują paramos schemą, pagal kurią pažeidžiamos šeimos ir mikroįmonės galėtų gauti subsidijas elektromobiliui įsigyti. Aplinkos ministrė Maria da Graça Carvalho lapkričio pradžioje, per 2027 metų valstybės biudžeto diskusijas, nurodė, kad parama būtų skirta daugiau kaip 20 000 transporto priemonių.

    Planuojama, kad valstybė galėtų kompensuoti iki 80 proc. automobilio vertės, tačiau ne daugiau kaip 15 000 eurų už vieną transporto priemonę. Vis dėlto dalis detalių dar nėra galutinės, nes priemonei dar reikalingas Europos Komisijos pritarimas.

    Ši parama įtraukta į Socialinio klimato planą. Pirmojo etapo biudžetas vertinamas 104,5 mln. eurų – jis būtų skirtas subsidijuoti apie 5 500 elektromobilių įsigijimą mažiausias pajamas gaunančioms šeimoms, o derybose Briuselyje šis skaičius dar galėtų didėti maždaug dar tūkstančiu.

    Portugalijos valdžia teigia, kad tikslas – mažinti energetinį skurdą ir sudaryti prieinamesnes sąlygas tvaresniam judumui, ypač tiems namų ūkiams, kuriuos labiausiai veikia iškastinio kuro kainų augimas. Kartu numatoma remti ir apie 9 000 mikroįmonių.

    Kam būtų skirta parama?

    Pasak valdžios, pagal schemą teoriškai galėtų patekti iki 1,5 mln. namų ūkių. Pirmiausia priemonė orientuota į socialinio elektros tarifo gavėjus – tokių šeimų Portugalijoje yra apie 750 000, o jų paraiškos būtų vertinamos prioritetine tvarka.

    Taip pat paramą galėtų gauti namų ūkiai, kurių pajamos nesiekia 80 proc. nacionalinių medianinių pajamų – tai yra iki 11 572 eurų per metus. Priemonės rengėjai pabrėžia, kad ypač kaimiškose vietovėse automobilis dažnai yra būtinybė dėl ribotų viešojo transporto galimybių.

    Kokio dydžio subsidijos ir kokios sąlygos?

    Galutinis finansavimo intensyvumas dar derinamas – svarstoma 70–90 proc. riba, tačiau Aplinkos ministerija kaip orientyrą įvardija 80 proc. kompensaciją. Parama galėtų būti padidinta 1 000 eurų, jei senas automobilis būtų atiduotas utilizuoti, taip pat numatyta pagalba įsigyjant įkrovimo įrangą.

    Ministrė taip pat yra sakiusi, kad pažeidžiamoms šeimoms PVM neturėtų tekti jų pačių lėšomis – jis būtų padengiamas kitu finansavimu. Tokiu atveju, ministro teigimu, šeimai liktų padengti nedidelę dalį sumos, o papildomų lėšų ji galėtų gauti pardavusi seną automobilį.

    Paramą planuojama taikyti naujiems arba naudotiems (iki penkerių metų amžiaus) elektromobiliams, tačiau su aiškiais kainos „lubomis“: kompensuojami būtų modeliai, kainuojantys iki 37 500 eurų. Numatoma, kad automobilį reikėtų įsigyti iš prekybos atstovo, o ne iš privataus asmens.

    Atsiskaitymą planuojama organizuoti kuponų (voucher) principu – pirkėjui nereikėtų sumokėti visos sumos iš anksto. Taip pat įrašyta taisyklė, kad automobilio, įsigyto su parama, nebūtų galima parduoti mažiausiai trejus metus.

    Atskira schema mikroįmonėms ir elektromobiliai viešajam transportui

    Mikroįmonėms numatomas atskiras paketas: ministrė nurodė, kad 228 mln. eurų būtų skirta maždaug 9 000 mikroįmonių, kurių apyvarta neviršija 2 mln. eurų ir kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų. Šios įmonės galėtų pretenduoti į paramą įsigydamos po vieną ar du elektromobilius.

    Šiuo atveju subsidija, anot planų, galėtų siekti iki 100 proc. (neįskaitant PVM). Tačiau mikroįmonėms būtų keliami papildomi reikalavimai: už kiekvieną įsigytą elektromobilį tektų utilizuoti po vieną seną automobilį, be to, reikėtų įrodyti, kad degalų išlaidos sudaro bent 5 proc. įmonės sąnaudų.

    Elektromobilumo planai apimtų ir viešąjį transportą: numatoma 125,5 mln. eurų bendrafinansavimo programa, skirta įsigyti 700 elektrinių autobusų mažo tankio teritorijoms. Į šį paketą būtų įtraukta ir įkrovimo infrastruktūra bei stotelių įrengimas.

    Kodėl kyla abejonių dėl priemonės efekto?

    Nors priemonė pristatoma kaip socialinė ir aplinkosauginė, ji kelia diskusijų, ar subsidijos privačiam automobiliui iš tiesų yra geriausias kelias tvaresniam judumui. Euronews kalbintas Nova School of Business and Economics (Nova SBE) profesorius António Alvarenga teigė, kad tai gali padėti mažinti taršą, bet kartu gali turėti ir prieštaringų pasekmių.

    Jo vertinimu, dalis žmonių, kurie iki šiol naudojosi viešuoju transportu, dviračiais ar ėjo pėsčiomis, gavę finansinę paskatą gali persėsti į nuosavą automobilį. Tokiu atveju bendras judėjimas taptų mažiau tvarus, net jei pats automobilis būtų elektrinis.

    Kita problema – priklausomybė nuo automobilio ir eismo srautai: subsidija keičia technologiją, tačiau nebūtinai mažina automobilių skaičių keliuose ar spūstis. Profesorius pabrėžia, kad energetinė transformacija neturėtų apsiriboti vien vidaus degimo variklių keitimu į elektrinius.

    Įkrovimo kaštai ir rizika, kad kainas „prisitaikys“ rinka

    Dar vienas iššūkis – elektromobilio naudojimo kasdienybė mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Net ir gavus didelę pirkimo subsidiją, ne visi turi garažą ar galimybę įsirengti privatų įkrovimo tašką, todėl tektų remtis viešuoju tinklu.

    António Alvarenga atkreipia dėmesį, kad viešojo įkrovimo sistema gali būti sudėtinga ir ne visada skaidri kainodaros prasme: veikia daug skirtingų operatorių, naudojamos įvairios kortelės ir programėlės. Tai gali tapti finansine ir logistine našta būtent tiems, kuriems parama ir skirta.

    Jis taip pat įspėja apie riziką, kad dalį subsidijos „sugers“ rinka – prekybininkai gali koreguoti kainas pagal valstybės skiriamą sumą. Tokiu atveju reali nauda pirkėjams sumažėtų, todėl svarbus būtų kontrolės ir stebėsenos mechanizmas.

    Kinijoje pagaminti modeliai ir ES pramonės politika

    Atskira diskusija kyla dėl to, kokios kilmės elektromobiliai realiai atitiks paramos kriterijus. Pasak profesoriaus, pagal paskelbtas gaires dalis modelių, kurie patenka į schemą, yra pagaminti Kinijoje – tai kelia klausimų, kaip tokia parama dera su Europos pramonės politikos tikslais.

    Jis primena, kad Prancūzija nuo 2024 metų sausio pasirinko kitokį modelį ir taikydama aplinkos kriterijus iš subsidijų sistemos eliminavo Kinijoje pagamintus elektromobilius. Portugalijos atveju galutinės taisyklės dar derinamos, todėl, kiek ir kokie modeliai galės pretenduoti į paramą, paaiškės vėliau.

  • ES pareigūnus Briuselyje moko kontržvalgybos: nuo „honeypot“ scenarijų iki „cyber escape“ žaidimo

    ES pareigūnus Briuselyje moko kontržvalgybos: nuo „honeypot“ scenarijų iki „cyber escape“ žaidimo

    Europos Sąjungos institucijų pareigūnai Briuselyje pradėjo mokytis kontržvalgybos principų – ne tik teorijoje, bet ir per praktinius, vaidmenų žaidimais paremtus mokymus.

    Europos Komisijos ir Europos Parlamento darbuotojai dalyvauja pratybose, kurios parodo, kaip lengvai jautri informacija gali atsidurti ne ten, kur reikia, skelbia „POLITICO“, remdamasis trimis apie mokymus žinančiais asmenimis.

    Tokie mokymai rengiami tuo metu, kai Europoje auga susirūpinimas užsienio žvalgybų aktyvumu. Briuselyje įtampą dar labiau pakurstė viešumoje pasirodę teiginiai, kad Vengrijos žvalgybos pareigūnai galėjo siekti verbuoti informatorius ES institucijose.

    Vienas Europos Parlamento pareigūnas teigė buvęs įspėtas ir apie vadinamuosius „honeypot“ scenarijus, kai asmeniniai ar romantiniai ryšiai išnaudojami informacijai išgauti arba šantažui.

    „Tapk šnipu biure“: kaip veikia pratybos

    Su mokymais susipažinę šaltiniai pasakoja, kad vienas iš formatų – maždaug 45 minučių „Cyber Escape Game“, į kurį kviečiamos iki penkių žmonių komandos.

    Žaidime dalyviai gauna „ypatingą misiją“: įsivaizduodami esantys šnipai jie turi „įsilaužti“ į privatų kabinetą ir surinkti kuo daugiau užuominų apie taikinį.

    Vėliau, remdamiesi rastais daiktais ir detalėmis, mokymų dalyviai bando sudėlioti pakankamai informacijos, kad galėtų pasiekti taikinio internetines paskyras ir privačius duomenis.

    Vienas mokymuose dalyvavęs Parlamento pareigūnas teigė, kad pagrindinis tikslas – parodyti, kiek daug galima sužinoti sujungus internete randamą informaciją su detalėmis, aptiktomis biure ar net šiukšliadėžėje.

    Mokymai prieinami plačiam ratui darbuotojų

    Nors šie mokymai nėra visiškai nauji, iki šiol viešai apie juos nebuvo pranešta. Jie sukurti Europos Komisijos kibernetinio saugumo padalinyje DG DIGIT, atsakingame už skaitmenines paslaugas.

    Pasak su sistema susipažinusių šaltinių, mokymai pateikti vidinėje mokymosi platformoje ir yra prieinami ne tik nuolatiniams darbuotojams, bet ir laikiniems darbuotojams bei praktikantams.

    Ką pareigūnams patariama daryti kasdien

    Europos Parlamento Saugumo generalinis direktoratas pareigūnams taip pat akcentuoja praktinius dalykus: vengti kompromituojančių asmeninių situacijų ir išlikti budriems, jei kas nors pernelyg draugiškai domisi jų darbu ar detalėmis, kurios neturėtų išeiti už institucijos ribų.

    Be šių pratybų, atskirai kontržvalgybos grėsmių atpažinimo pristatymus ES pareigūnams rengia ir žvalgybos tarnybos, įskaitant Belgijos Valstybės saugumo tarnybą, perspėjančią apie užsienio žvalgybų keliamas rizikas.

    Bendras tokių mokymų tikslas – priminti, kad nutekėjimai dažnai prasideda nuo kasdienių smulkmenų: per daug atvirų pokalbių, neatsargiai paliktų dokumentų ar lengvai nuspėjamų skaitmeninių įpročių.

  • ES leido „UniCredit“ perimti „Commerzbank“: žalia šviesa ambicingam bankų sandoriui

    ES leido „UniCredit“ perimti „Commerzbank“: žalia šviesa ambicingam bankų sandoriui

    Europos Sąjunga pirmadienį pritarė Italijos banko „UniCredit“ planui perimti Vokietijos „Commerzbank“.

    Šis sprendimas laikomas žingsniu, kuriuo siekiama stiprinti Europos bankų sektorių ir didinti jo konkurencingumą. Apie tai skelbia „Euronews“.

    „UniCredit“ siekia įtvirtinti savo, kaip vieno svarbiausių Europos bankų, pozicijas, o Briuselis tokiuose tarpvalstybiniuose susijungimuose mato galimybę geriau integruoti rinką.

    Europos Komisija sandorį patvirtino įvertinusi, kad jis neturėtų kelti konkurencijos problemų ir riboti pasirinkimo klientams.

    Riberos argumentas: Europai reikia stipresnių bankų

    Europos Komisijos konkurencijos politiką kuruojanti Teresa Ribera pareiškė, kad Europai reikia stipresnių bankų, galinčių konkuruoti, augti ir remti verslą bei šeimas.

    Jos teigimu, tarpvalstybiniai bankų susijungimai gali padėti veikti efektyviau ir geriau atlaikyti ekonominius sukrėtimus.

    Kas jau buvo patvirtinta ir kodėl kilo įtampa Vokietijoje

    Prieš Europos Komisijos sprendimą Europos Centrinis Bankas jau buvo pritaręs „UniCredit“ priešiškam perėmimui.

    „UniCredit“ „Commerzbank“ aktyviai siekė pastaruosius dvejus metus, o Vokietijoje tai kėlė nerimą, nes šis bankas laikomas svarbiu smulkiojo ir vidutinio dydžio pramonės įmonių finansavimo šaltiniu.

    Nepaisant pasipriešinimo iš Berlyno ir paties Vokietijos banko, „UniCredit“ buvo sukaupęs beveik 50 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą.

    „Europos čempionų“ idėja

    Europos Sąjunga šiais metais taip pat paskelbė planus peržiūrėti įmonių susijungimų taisykles, siekdama sudaryti sąlygas kurtis vadinamiesiems „Europos čempionams“.

    Šis „UniCredit“ ir „Commerzbank“ sandoris tampa vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip tokia politika galėtų atrodyti praktikoje.

  • Europos Komisija pristatė 5 priemones „verslo angelų“ investicijoms Europoje skatinti

    Europos Komisija pristatė 5 priemones „verslo angelų“ investicijoms Europoje skatinti

    Europos Komisija šią savaitę pristatė penkis naujus veiksmus, skirtus sustiprinti „verslo angelų“ investicijas visoje Europoje. Priemonės yra Europos Sąjungos startuolių ir augančių įmonių strategijos („EU Startup and Scaleup Strategy“) dalis.

    Pagrindinis tikslas – palengvinti ankstyvosios stadijos finansavimo paiešką, sustiprinti investuotojų tinklus ir sumažinti kliūtis investuojant per valstybių narių sienas. Apie iniciatyvą skelbia Europos Komisija.

    Komisija pabrėžia, kad ankstyvosios investicijos dažnai lemia, ar idėja tampa verslu – būtent todėl siekiama geriau sujungti inovatorius ir investuotojus. Kartu planuojama didinti investicinių galimybių „matomumą“ ES mastu.

    Šios priemonės svarbios ne tik investuotojams, bet ir startuoliams: kuo sklandesnis kapitalo pritraukimas ankstyvoje stadijoje, tuo daugiau galimybių įmonėms greičiau testuoti produktą, plėstis ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

    Penkios Komisijos numatytos kryptys

    Viena iš priemonių – ES inovacijų platforma (EU Innovation Platform). Ji numatoma kaip „vieno langelio“ principu veikiantis įėjimo taškas, jungiantis inovatorius ir investuotojus, o „verslo angelams“ suteikiantis prieigą prie investicijoms pasirengusių, ES remiamų projektų.

    Kita kryptis – bendruomenes suartinantis renginys, orientuotas į sutelktinį finansavimą (crowdfunding). Komisija planuoja dirbtuves, kuriose susitiktų „verslo angelų“ ir sutelktinio finansavimo atstovai, o vėliau neatmetama ir papildoma parama „angelų“ vedamiems kapitalo pritraukimo sprendimams bei tarpvalstybinėms investicijoms.

    Taip pat numatytas darbas su tarpvalstybinėmis bendra-investicijomis (cross-border co-investment). Šioje dalyje planuojama žemėlapiuoti esamas „verslo angelų“ ekosistemas ir nacionalines bendra-investavimo schemas, pasitelkiant „InvestEU Advisory“, kad būtų lengviau identifikuoti spragas ir potencialias papildomos paramos kryptis.

    Dar viena priemonė – europinis „verslo angelų“ akreditavimo modelis (European Angel Accreditation). Numatomu bendru pagrindu būtų siekiama patvirtinti investuotojų statusą taip, kad šalys narės galėtų paprasčiau pritaikyti mokesčių lengvatas ar bendra-investavimo galimybes ir už savo nacionalinių ribų.

    Galiausiai Komisija siūlo plėsti europinį „verslo angelų“ investuotojų tinklą (European Angel Investor Network). Numatyta, kad tai būtų Europos inovacijų tarybos (EIC) „Trusted Investor Network“ išplėtimas, suteikiantis „verslo angelams“ prieigą prie ankstyvosios stadijos investicinių galimybių iš EIC projektų srauto.

    EBAN ragina siekti ambicingesnio sprendimo

    Europos verslo angelų tinklas EBAN (European Business Angels Network), vienijantis „verslo angelus“, „seed“ fondus ir kitus ankstyvosios stadijos investuotojus, Komisijos pasiūlymus įvertino palankiai. Kartu organizacija akcentuoja, kad Europos investicijų ekosistema vis dar išlieka fragmentuota.

    EBAN veikia nuo 1999 metų ir, kaip nurodoma, atstovauja daugiau nei 130 organizacijų narių. Organizacija siekia palengvinti tarpvalstybines investicijas ir dalyvauja formuojant Europos politiką, susijusią su ankstyvuoju finansavimu.

    Organizacija taip pat remia platesnes Komisijos pastangas, tarp jų ir iniciatyvą „EU Inc“, tačiau pabrėžia, kad Europai reikia glaudesnių jungčių tarp mokslinių tyrimų komercializavimo, „angelų“ investicijų, rizikos kapitalo ir augimo finansavimo.

    Kaip vieną pagrindinių siūlymų EBAN išskiria supaprastintą europinę bendra-investavimo schemą, kuri mažintų riziką „verslo angelams“, mobilizuotų papildomą kapitalą ir padėtų startuoliams su dideliu plėtros potencialu – nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie įsikūrę.

    EBAN palaiko ir idėją plėsti nacionalines bendra-investavimo schemas tose valstybėse, kur jų dar nėra. Kartu siūloma kurti bendrą akreditavimo rėmą, kad investuotojas būtų patikrinamas vieną kartą ir pripažįstamas skirtingose šalyse.

    EBAN prezidentas Jesper Jarlbaek teigė, kad Komisija juda teigiama kryptimi ir kad organizacija pasirengusi padėti ambicijas paversti praktiniais rezultatais, jungiant „angelų“ investuotojų bendruomenę su platesnėmis Europos iniciatyvomis.

  • ES institucijos beveik nepajuto „Microsoft“ sutrikimo: dirbo įprastai, nors pasaulyje strigo paslaugos

    ES institucijos beveik nepajuto „Microsoft“ sutrikimo: dirbo įprastai, nors pasaulyje strigo paslaugos

    Didelis „Microsoft“ paslaugų sutrikimas, palietęs dalį pasaulio vartotojų, Europos Sąjungos institucijų darbo beveik nesutrikdė. Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas penktadienį skelbė galėję tęsti veiklą įprastu režimu.

    Kaip rašo „POLITICO“, daugelyje šalių žmonės skundėsi nesklandumais naudojantis „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“, o gedimas prasidėjo dar ketvirtadienį. Tuo metu ES institucijos teigė, kad jų sistemos iš esmės liko nepaveiktos.

    „Microsoft“ penktadienio rytą nurodė, kad paslaugų atkūrimas vis dar vyksta netolygiai. Bendrovė taip pat pabrėžė, jog šiuo metu neturi įrodymų, kad incidentas susijęs su kenkėjiška veikla.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier sakė, kad poveikis Komisijoje buvo „labai ribotas“ ir netrukdė darbui: fiksuotas tik nedidelis poveikis kai kurioms programoms, pavyzdžiui, lėtesnis „SharePoint“ veikimas, o „Outlook“ ir „Teams“ esą veikė pilnai.

    Kaip reagavo Komisija, Taryba ir Parlamentas

    Europos Komisijoje akcentuota, kad incidentas neturėjo reikšmingos įtakos institucijos operacijoms. Pasak atstovo, problemos palietė tik ribotą skaičių programų ir paslaugų.

    ES Tarybos atstovas taip pat nurodė, kad jų pusėje „Outlook“ ir „Teams“ veikė. Detalių apie IT infrastruktūrą Taryba nepateikė.

    Europos Parlamento spaudos tarnyba pranešė, kad institucija nebuvo paveikta ir situaciją stebi prevenciškai. Tai, kad pagrindinės ES institucijos išvengė didesnių trikdžių, išsiskyrė bendrame sutrikimo fone.

    Sutrikimas vėl priminė priklausomybės nuo JAV technologijų rizikas

    Šis gedimas dar kartą išryškino, kiek daug tiek įmonės, tiek valstybinės institucijos priklauso nuo didžiųjų technologijų bendrovių paslaugų. Europoje jau kurį laiką diskutuojama apie poreikį išlaikyti daugiau kontrolės savo IT ir skaitmeninės infrastruktūros srityje.

    Tokios nuotaikos ypač sustiprėjo po panašių atvejų: pernai spalį gedimas buvo ištikęs ir „Amazon Web Services“ serverius, o tai paskatino kalbas apie būtinybę stiprinti Europos technologinį savarankiškumą.

    Pastaraisiais metais Europoje taip pat daugėja iniciatyvų, kuriomis siekiama plėtoti vietinius konkurentus JAV „Big Tech“ įmonėms ir viešąsias paslaugas perkelti į europietiškas ar atvirojo kodo platformas. Vienas pavyzdžių – Vokietijos šiauriausios žemės Šlėzvigo-Holšteino sprendimas 2025 metais perkelti apie 40 000 pašto dėžučių iš „Microsoft Exchange“ ir „Outlook“ į atvirojo kodo alternatyvas.

    Šios žemės skaitmeninimo ministras Dirk Schrödter, komentuodamas situaciją, pabrėžė, kad tokie sutrikimai turi būti vertinami labai rimtai, nepriklausomai nuo to, ar naudojami atvirojo kodo sprendimai, ar vieno tiekėjo produktai. Jo teigimu, institucijos turi turėti galimybę pačios įsikišti ir spręsti problemas, kai jos kyla.