CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Prancūzijos bandymas atriboti JK nuo SAFE atsisuko prieš ją: Europos Komisija apkarpė paskolas

    Prancūzijos pastangos sugriežtinti Europos Sąjungos gynybos finansavimo programos SAFE taisykles ir taip apriboti Jungtinės Karalystės dalyvavimą turėjo netikėtą pasekmę pačiai Prancūzijai. Kaip skelbia „Financial Times“, dalis projektų, susijusių su britų partneriais, nebeatitiko kriterijų, todėl sumažėjo ir Paryžiui prieinama finansavimo suma.

    Prancūzijos vyriausybė siekė gauti 16,2 mlrd. eurų paskolų per SAFE, tačiau Europos Komisija patvirtino 15,1 mlrd. eurų. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, skirtumas iš dalies susidarė todėl, kad dalis paraiškų buvo susietos su Jungtine Karalyste ir dėl pačios Prancūzijos remtų griežtesnių reikalavimų neperėjo atrankos.

    Kas yra SAFE ir kam jis skirtas?

    SAFE programa sukurta tam, kad valstybės galėtų pigiau skolintis ir sparčiau didinti gynybos pramonės gamybos apimtis Europoje. Ši kryptis siejama su išaugusia Rusijos grėsme ir siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV sprendimų bei tiekimo grandinių.

    Vienas svarbiausių SAFE principų yra vadinamoji europinės kilmės taisyklė: didžioji finansuojamų produktų vertės dalis turi būti sukurta ES vidaus rinkoje, taip pat gali būti pripažįstama Norvegijos, Islandijos ar Ukrainos kilmė. Tai reiškia, kad projektams, kuriuose reikšmingą vaidmenį turi trečiųjų šalių įmonės, taikomi ribojimai.

    Projektai su JK partneriais tapo silpna vieta

    Taisyklės numato, kad su trečiųjų šalių rangovais susiję kontraktai paprastai gali būti finansuojami tik iki 35 proc. apimties, jei nėra specialaus saugumo ir gynybos partnerystės susitarimo bei finansinio įnašo į programą. Iki šiol tokias sąlygas, kaip skelbiama, pilnai atitiko Kanada.

    Tarp projektų, kurie, kaip nurodoma, susidūrė su atmetimu ar apribojimais, minimi ir su raketų gamintoju MBDA susiję pirkimai. Ši grupė siejama su tarptautine akcininkų struktūra, o britų ir prancūzų padaliniai kartu dalyvauja kuriant ir gaminant tolimosios veikimo distancijos raketas Storm Shadow/SCALP, naudotas ir Ukrainos gynyboje.

    Ginčas dėl įnašo ir derybų kaina

    „Financial Times“ rašo, kad Jungtinė Karalystė su ES yra pasirašiusi gynybos susitarimą, tačiau derybos dėl finansinio įnašo į SAFE strigo. Pranešama, jog Prancūzija spaudė Europos Komisiją reikalauti iš JK didesnio įnašo, vėliau suma buvo mažinta iki maždaug 2 mlrd. eurų, tačiau susitarimo vis tiek nepavyko pasiekti.

    Tuo pat metu dalis Europos gynybos pramonės argumentuoja, kad pažangūs bendri projektai vis dar reikšmingai remiasi britų kompetencijomis ir tiekimo grandinėmis, todėl per griežtas atribojimas gali branginti ar lėtinti užsakymus. Tai ypač aktualu, kai Europoje siekiama greitai didinti gamybos pajėgumus ir standartizuoti įrangą, kad būtų paprasčiau vykdyti bendrus pirkimus.

    „Mes visiškai remiame SAFE tinkamumo kriterijus, kuriuos patys rėmėme. SAFE yra priemonė, skirta auginti ir remti Europos gynybos pramonę, ir tai yra europinės pirmenybės principo esmė“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Ši situacija parodo, kaip gynybos pramonėje susikertantys politiniai tikslai gali turėti tiesioginių finansinių pasekmių. Griežtesnės taisyklės, skirtos apsaugoti europinę gamybą, kartu gali apriboti projektus, kurie praktiškai jau yra giliai integruoti į bendras Europos tiekimo grandines.

  • Lenkijos koksininkystė prieš Europos Komisijos naują ETS benchmarką: sektorius klausia, iš kur skaičiai

    Europos Komisijos birželio pabaigoje priimtas įgyvendinimo reglamentas, nustatantis 2026–2030 metų nemokamų taršos leidimų skyrimo rodiklius, sukėlė aštrią reakciją Lenkijos koksininkystės sektoriuje. Pramonės atstovai tvirtina, kad naujasis emisijų benchmarkas koksui nustatytas per žemai ir gali smarkiai padidinti įmonių kaštus.

    Reglamentas numato, kad koksui 2026–2030 metų laikotarpiu taikomas rodiklis bus 0,143 leidimo vienai tonai, kai 2021–2025 metais jis siekė 0,217. Sektoriaus vertinimu, toks pokytis reikštų mažesnę nemokamų leidimų alokaciją ir didesnį poreikį trūkstamus leidimus įsigyti rinkoje.

    Kas pasikeitė ir kodėl tai svarbu

    Koksas gaminamas iš koksuojamosios anglies ir yra vienas svarbiausių tradicinės plieno gamybos grandinės elementų, ypač aukštakrosnių technologijoje. Dėl to bet kokie taršos leidimų sistemos pokyčiai koksui tiesiogiai veikia plieno pramonės sąnaudas ir konkurencingumą, ypač kai pasaulinėje rinkoje ES gamintojai konkuruoja su regionais, kur anglies dioksido kainodara taikoma silpniau.

    Diskusijos metu Lenkijos parlamente veikiančiame Energetikos ir vandenilio klausimų formate verslo atstovai akcentavo du pagrindinius tikslus. Pirmasis – grąžinti koksui ankstesnį, 2021–2025 metų lygio benchmarką, antrasis – užtikrinti, kad koksininkystė būtų įtraukta į benchmarkų peržiūros procesą ir turėtų galimybę realiai įvertinti skaičiavimų pagrindą.

    Didžiausia intriga – metodika ir duomenys

    Didžiausias sektoriaus klausimas – kokiais konkrečiais duomenimis Europos Komisija rėmėsi nustatydama naują rodiklį. Pramonės atstovai viešai teigė bandantys patys atkurti skaičiavimą, tačiau jų turimi duomenys esą nesutampa su naujai paskelbtais dydžiais.

    „Jeigu mes patys negalime atsekti, kaip gautas šis benchmarkas, kyla klausimas, kokiais duomenimis jis buvo apskaičiuotas“, – sakė pramonės atstovė, dalyvavusi diskusijoje.

    Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad benchmarkai išvedami pagal 10 proc. efektyviausių įrenginių emisijų rezultatą, tačiau konkretūs įrenginių duomenys nėra atskleidžiami. Valstybės institucijų atstovai pripažino, kad detalių duomenų apie skaičiavimo bazę jie taip pat neturi, nes Europos Komisija tai sieja su komerciškai jautria informacija.

    Ką tai gali reikšti rinkai

    Sektoriaus argumentas remiasi tuo, kad mažesnė nemokama alokacija didina priklausomybę nuo ETS rinkos kainų, o tai gali paskatinti gamybos perkėlimą už ES ribų, jei nebus pakankamų apsaugos priemonių. Šis klausimas ypač svarbus pereinamuoju laikotarpiu, kai ES griežtina klimato politiką, o pramonei tenka ir investicijų į taršos mažinimą, ir leidimų pirkimo našta.

    Kartu primenama, kad ES strateginiuose dokumentuose koksuojamoji anglis yra įvardijama kaip svarbi žaliava pramonei, todėl koksininkystės atstovai ragina klimato ir žaliavų politiką derinti nuosekliau. Tarp keliamų idėjų minima ir koksui palankesnė reguliacinė aplinka, didesnis proceso skaidrumas bei aiškesnės, vienodos metodikos taikymas visiems sektoriaus dalyviams.

    Artimiausiu metu diskusija gali persikelti į platesnį ETS sistemos peržiūros kontekstą, nes dalis valstybių narių siekia didesnio skaidrumo nustatant benchmarkus ir aiškesnių kriterijų, kaip pramonė gali pasivyti geriausių įrenginių rezultatus. Koksininkystės sektorius tikisi, kad jo argumentai bus įvertinti dar prieš įsigaliojant 2026–2030 metų alokacijos taisyklėms.

  • Portugaliją spaudžia karščio banga ir gaisrai: iš Ispanijos ir Italijos atvyksta pagalba

    Portugaliją spaudžia karščio banga ir gaisrai: iš Ispanijos ir Italijos atvyksta pagalba

    Pagalba atvyksta į Vouzelą

    Portugaliją pasiekus dideliems karščiams, šalyje suintensyvėjo miškų gaisrai, o didžiausią nerimą kelia Vouzelos apylinkėse Viseu regione plintanti liepsna. Reaguodama į situaciją Portugalija aktyvavo Europos civilinės saugos mechanizmą ir paprašė tarptautinės paramos.

    Į šalį jau atvyko pagalbos pajėgos iš kaimyninių valstybių. Pagal Portugalijos prašymą Ispanija į gaisrų zoną siunčia 118 ugniagesių ir 45 transporto priemones, o Italija skiria du vandens lėktuvus „Canadair“.

    Sužeistieji ir paskelbta parengtis

    Portugalijos Nacionalinė civilinės saugos institucija pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas sužeisti devyni žmonės, iš jų du patyrė sunkių sužalojimų. Dėl padidėjusios rizikos visoje žemyninėje šalies dalyje nuo liepos 3 dienos iki liepos 6 dienos paskelbta padidinto budrumo situacija.

    Karščio banga taip pat apsunkina gesinimo darbus, nes kai kuriose vietovėse temperatūra gali siekti iki 44 laipsnių karščio. Tokios sąlygos didina gaisrų plitimo greitį ir apsunkina ugniagesių darbą, ypač kalvotose ir miškingose teritorijose.

    Kiek pajėgų sutelkta

    Tarptautinės pajėgos sutelktos būtent Vouzelos gaisro zonoje, kuri plinta nuo trečiadienio. Europos Komisijos atstovo teigimu, Ispanijos ir Italijos orlaiviai turėtų pradėti aktyvius skrydžius gesinant gaisrą sekmadienį, o antžeminės komandos jau talkina Portugalijos pajėgoms.

    Pagal Portugalijos civilinės saugos duomenis, šeštadienį apie 16 valandą Vouzelos gaisrą gesino 1 238 ugniagesiai, dirbo 411 transporto priemonių ir buvo pasitelkti šeši orlaiviai. Skaičiai gali keistis priklausomai nuo vėjo, naujų židinių ir pajėgų perskirstymo.

    „Europa yra kartu su Portugalija ir jos žmonėmis, kurie dar kartą susiduria su niokojančiais miškų gaisrais“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Ribojimai dėl didelės rizikos

    Portugalijos vyriausybė įvedė specialias prevencines priemones: kai kur ribojamas patekimas į miškus, taip pat taikomi apribojimai tam tikrai technikai ir darbams kaimo vietovėse. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sumažinti papildomų gaisrų kilimo tikimybę per karščius ir sausras.

    Portugalijos institucijos ir Europos partneriai pabrėžia, kad greita tarpvalstybinė parama leidžia operatyviau stiprinti pajėgas kritiniu momentu, kai gaisrų židiniai vienu metu kyla keliuose regionuose. Pastaraisiais metais Pietų Europoje karščio bangos ir sausros vis dažniau sutampa su didelio gaisringumo laikotarpiais.

  • Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija paskelbė apie penkis didelės apimties bendrus gynybos projektus, kuriais siekiama spartinti ES šalių bendradarbiavimą ir mažinti fragmentuotus, atskirai vykdomus pirkimus. Iniciatyva apima sprendimus nuo dronų iki priešraketinės gynybos, o tikslas – greičiau didinti pajėgumus ir geriau suderinti investicijas.

    Projektai orientuoti į penkias kryptis: dronų ir antidronų sistemas, jūrų bei povandeninės infrastruktūros apsaugą, kosmoso sritį, oro galią ir priešraketinę gynybą. Komisija pabrėžia, kad šios sritys tampa kritinės dėl augančių grėsmių, hibridinių incidentų ir technologijų vaidmens moderniame kare.

    Kas dalyvauja ir kiek skiriama?

    Komisija nurodė, kad projektams pradėti ir diegti skiriama 325 000 000 eurų parama. Visuose penkiuose projektuose dalyvauja 18 ES valstybių narių, o Ukraina įsitraukia į keturis iš jų, taip išplečiant bendrų pajėgumų kūrimą už ES ribų.

    Ypatingas dėmesys skiriamas rytiniam ES flangui – valstybių juostai nuo Suomijos iki Bulgarijos. Pastaruoju metu daugėjant dronų incidentų regione, vis dažniau keliami klausimai, kaip sustiprinti atgrasymą, oro erdvės stebėseną ir reagavimo grandines tarp kaimyninių šalių.

    Kodėl ES skuba keisti modelį?

    Sprendimas pristatyti penkis projektus siejamas su Europos gynybos agentūros vertinimais, kad šalys narės vis dar pernelyg dažnai perka ginkluotę ir įrangą kiekviena atskirai. Agentūros duomenimis, 2025 metais bendri pirkimai sudarė 24 proc. gynybos investicijų, o bendradarbiavimas tarp šalių išlieka netolygus.

    Europos gynybos agentūra taip pat pažymi, kad nacionaliniai sprendimai dominuoja, o įrangos įsigijimo ir keitimo ciklai dažnai nėra suderinti. Dėl to mažėja galimybės kartu planuoti, užsakyti didesnius kiekius, greičiau pristatyti pajėgumus ir mažinti vieneto kainą per masto ekonomiją.

    Ambicijos iki 2036 metų

    Komisija akcentuoja, kad iniciatyva skirta ne tik atskiriems pirkimams, bet ir bendrai gamybai bei investicijoms, kurios ilgainiui turėtų sustiprinti Europos strateginę autonomiją. Komisijos atstovai pabrėžia, kad gynybos pramonės pajėgumai turi augti greičiau, o sprendimai turi būti priimami koordinuotai.

    „Reikia judėti greičiau, gaminti kartu ir investuoti į saugumą. Būtent tai ir darome“, – sakė už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius teigia, kad šie projektai turėtų padėti gerinti ES karinę parengtį ir stiprinti bendrus pajėgumus. Pasak jo, bendra finansavimo ambicija iki 2036 metų siekia apie 190 000 000 000 eurų, o tai rodo, kad iniciatyva planuojama kaip ilgalaikis krypties pokytis, o ne vienkartinis sprendimas.

    Komisijos pranešimas pasirodė NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse. Tikimasi, kad susitikime daug dėmesio bus skiriama naujam Aljanso gynybos finansavimo tikslui – 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2035 metų – ir tam, kaip šalys ketina realiai užtikrinti tokių įsipareigojimų įgyvendinimą.

  • ES biudžeto mūšis: 2 trilijonai eurų ir nauji mokesčiai – kas laukia jūsų sąskaitų?

    ES biudžeto mūšis: 2 trilijonai eurų ir nauji mokesčiai – kas laukia jūsų sąskaitų?

    Europos Sąjungos institucijos Briuselyje didina spaudimą valstybėms narėms dėl naujo ilgalaikio biudžeto, kurio derybos tampa vienomis politiškai jautriausių pastaraisiais metais. Europos Komisija ragina šalis sutarti ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl naujų pajamų šaltinių, vadinamų nuosavais ištekliais.

    Diskusijos vyksta, kai ES sostinėse ryškėja dvi stovyklos: vadinamosios taupiosios šalys siekia mažesnio biudžeto ir griežtesnių prioritetų, o sanglaudos šalininkės gina tradicines eilutes, tokias kaip žemės ūkis ir regioninė parama. Komisija perspėja, kad per mažas bendras biudžetas nebūtinai reikštų mažesnę naštą mokesčių mokėtojams, nes dalį išlaidų tektų perkelti į nacionalinius biudžetus.

    „Turime nepamiršti ryšio tarp taupaus biudžeto ir modernaus biudžeto“, – sakė už biudžetą atsakingas eurokomisaras Piotras Serafinas.

    Europos Komisija dar 2025 metais pateikė beveik 2 trilijonų eurų septynerių metų biudžeto projektą. Jame didesnis dėmesys skiriamas konkurencingumui ir gynybai, o kai kurioms tradicinėms programoms siūloma santykinai mažesnė dalis, todėl konfliktas tarp naujų ir senų prioritetų tik aštrėja.

    Artėjant 2027 metų rinkimų ciklui keliose didžiosiose valstybėse, didėja spaudimas politinį susitarimą pasiekti iki metų pabaigos. Deryboms svarbus ir terminas, nes ilgalaikio biudžeto patvirtinimas paprastai reikalauja sudėtingų kompromisų tarp valstybių ir institucijų, o vėlavimai gali trikdyti programų planavimą.

    Nuosavi ištekliai: kur stringa susitarimas

    Vienas pagrindinių akligatvio taškų yra nuosavi ištekliai, tai yra ES masto pajamos, kurios mažintų priklausomybę nuo nacionalinių įnašų. Komisija pabrėžia, kad be naujų pajamų srautų suderinti didesnes ambicijas gynyboje, pramonėje ir inovacijose bus sunku.

    Į pradinį paketą Komisija buvo įtraukusi kelis galimus šaltinius, tarp jų pajamas, susijusias su apyvartinių taršos leidimų sistema, anglies dioksido pasienio korekciniu mechanizmu, neperdirbtomis elektronikos atliekomis, tabako akcizais ir įmonių apmokestinimu. Dalis šių siūlymų sulaukė ryškaus pasipriešinimo, nes šalys skirtingai vertina poveikį savo pramonei, vartojimui ir biudžetams.

    Europos Parlamentas savo ruožtu kelia papildomas idėjas, tokias kaip mokestis lošimams, skaitmeninis mokestis ir kapitalo prieaugio apmokestinimas kriptoturto sandoriuose. Europos Komisija yra vertinusi, kad tokios priemonės teoriškai galėtų atnešti iki maždaug 11 milijardų eurų per metus, tačiau politinis pritarimas joms kol kas nėra užtikrintas.

    Gynyba tampa kertiniu argumentu

    Komisija šį kartą ypač akcentuoja saugumo dimensiją, nes gynybos finansavimas ir pramonės pajėgumų stiprinimas tampa strateginiu prioritetu. Tai reiškia, kad biudžeto derybose vis dažniau kalbama ne vien apie skaičius, bet ir apie ES gebėjimą greitai reaguoti į krizes, finansuoti bendrus pirkimus bei stiprinti karinį mobilumą.

    „Ar mes rimtai žiūrime į galimo karo grėsmę?“ – sakė už gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.

    Tuo pat metu dalis šalių baiminasi, kad nauji ES mokesčiai ar rinkliavos gali tapti politiniu taikiniu vidaus politikoje, ypač prieš rinkimus. Viena skeptiškiausių, kaip teigiama derybose dalyvaujančių šaltinių vertinimu, išlieka Švedija, argumentuojanti, kad nuosavi ištekliai gali neproporcingai padidinti turtingesnių valstybių finansinę naštą.

    Europos investicijų banko vadovė Nadia Calviño konferencijoje pabrėžė, kad ambicingas biudžetas be naujų pajamų praktiškai neįmanomas. Jos teigimu, jei ES lyderiai nori didesnių tikslų, jiems teks pritarti ir platesniam nuosavų išteklių krepšeliui, kuris leistų mažinti spaudimą nacionaliniams biudžetams.

    Artimiausias svarbus politinis etapas numatomas Europos Vadovų Taryboje rudenį. Iki tol Komisija sieks pakeisti bendrą derybų nuotaiką ir įtikinti skeptikus, kad naujų pajamų paieška yra ne papildoma našta, o būdas finansuoti bendras strategines užduotis efektyviau ir su mažesniu dubliavimu nacionaliniu lygmeniu.

  • EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange suabejojo Europos Komisijos iškeltu tikslu iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų derybose su Kinija. Pasak jo, jei siekiama teisiškai įpareigojančio susitarimo, toks grafikas yra pernelyg optimistinis.

    Komisija derybas su Pekinu pradėjo siekdama sumažinti įtampą ir perbalansuoti prekybos santykius, ES vis labiau nerimaujant dėl didelio prekybos deficito. Europos pramonė teigia patirianti spaudimą dėl pigesnių importuojamų prekių, o tai didina riziką darbo vietoms ir investicijoms.

    „Diskusijos yra gerai, susitarimai yra geriau. Iki spalio realu sutarti dėl bendrų gairių, bet ne dėl pilno teisinio teksto“, – sakė Berndas Lange.

    Subsidijos ir nesąžininga konkurencija

    Lange teigimu, pagrindinis ES prioritetas turėtų būti nesąžiningos konkurencijos ribojimas, kai eksportui į Europą skiriamos subsidijos iškreipia rinką. Tokia praktika, anot jo, leidžia Kinijos gamintojams įgyti pranašumą kainomis ir stumia Europos įmones į gynybinę poziciją.

    „Didelė Kinijos ekonomikos dalis naudojama subsidijoms, kurios suteikia neteisingą pranašumą konkurencijoje“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Komisija pastaraisiais metais aktyviau taiko prekybos gynybos priemones, įskaitant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, kai gauna pramonės skundų dėl importo kainodaros ar valstybės paramos. Dalis sektorių, ypač metalų ir kitų bazinių žaliavų, jau seniai ragina griežtinti atsaką, nes kainų spaudimas tiesiogiai veikia gamybos apimtis.

    ES silpnoji vieta – kritinės žaliavos

    Kartu ES derybinę poziciją silpnina priklausomybė nuo kritinių žaliavų, kurios reikalingos žaliajai energetikai, automobilių pramonei ir gynybai. Europoje vis dažniau akcentuojama, kad problema yra ne vien išteklių radimas, bet ir jų perdirbimo bei rafinavimo pajėgumai, kurie ilgą laiką buvo koncentruojami Azijoje.

    Lange pabrėžė, kad vienas svarbiausių uždavinių būtų sparčiau diversifikuoti tiekimą ir sukurti alternatyvias grandines. Jo vertinimu, tai reikštų ir investicijas į perdirbimą Europoje, ir antrų tiekėjų paiešką tarptautinėse rinkose, kad bet kokie eksporto ribojimai neparalyžiuotų pramonės.

    Kinija pastarosiomis savaitėmis taip pat ne kartą signalizavo, jog gali imtis atsakomųjų priemonių, jei Briuselis pasirinks griežtesnę protekcionistinę kryptį. Dėl to derybos tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu testu, kuriame ES mėgina suderinti rinkos apsaugą, atvirą prekybą ir strateginį atsparumą.

  • ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    2 trilijonų eurų biudžetas

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas sukritikavo vadinamąsias taupiąsias ES valstybes, siekiančias mažinti būsimą daugiametį Sąjungos biudžetą. Pasak jo, papildomi karpymai ir menkesnės ambicijos dėl naujų ES pajamų šaltinių nebūtinai reikštų mažesnę naštą mokesčių mokėtojams.

    Europos Komisija dar 2025 metų liepą pasiūlė apie 2 000 000 000 000 eurų vertės 2028–2034 metų daugiametį finansinį planą, o dabar vyksta intensyvios derybos tarp valstybių narių. Būtent šiame etape ryškėja skirtingos stovyklos dėl to, kiek ES turėtų investuoti į bendrus prioritetus ir iš kur tam paimti lėšų.

    Taupieji prieš sanglaudos šalininkus

    Vokietija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Suomija ir Austrija laikosi kietos pozicijos dėl siūlomo išlaidų mažinimo ir skeptiškai vertina naujų ES masto pajamų šaltinių kūrimą. Šios šalys derybose dažnai pabrėžia fiskalinę drausmę ir siekį riboti įmokų augimą.

    Kitoje pusėje – grupė valstybių, dažniausiai siejamų su pietų ir rytų Europa, kurios reikalauja didesnio finansavimo žemės ūkiui ir regioninei politikai. Jos argumentuoja, kad sanglaudos ir žemės ūkio lėšos yra būtinos konkurencingumui, infrastruktūrai ir atotrūkiui tarp regionų mažinti.

    Įspėjimas dėl gynybos ir dubliavimo

    P. Serafinas perspėjo, kad mažesnis ES biudžetas nebūtinai taps modernesnis vien dėl karpymų. Jo teigimu, modernizacijai reikia tvarių investicijų, o per dideli apribojimai gali susilpninti bendrą ES gebėjimą įgyvendinti strateginius tikslus.

    „Turime aiškiai matyti ryšį tarp taupaus biudžeto ir modernaus biudžeto. Tiesa ta, kad taupesnis biudžetas nebūtinai yra modernesnis“, – sakė Piotras Serafinas.

    Komisaro vertinimu, jei tokios sritys kaip gynyba, saugumas ar strateginės technologijos nebus finansuojamos ES mastu, išlaidos persikels į nacionalinius biudžetus. Tai gali reikšti daugiau dubliuojamų projektų, mažesnį efektyvumą ir prarastas masto ekonomijos galimybes, todėl galutinė kaina mokesčių mokėtojams nebūtinai mažėtų.

    Derybose jau pasiektas tarpinis kompromisinis tekstas, kuriame numatomas 32 800 000 000 eurų mažinimas, palyginti su pirminiu Europos Komisijos pasiūlymu. Vis dėlto derybininkai šį dokumentą laiko tik pirmu žingsniu, o galutiniai skaičiai, tikėtina, bus dėliojami dar kelis mėnesius.

    Valstybių narių tikslas – susitarti iki 2026 metų pabaigos, kad diskusijos nenusikeltų į 2027 metus, kai kai kuriose didžiosiose ES šalyse numatomi politiškai jautrūs rinkimų ciklai. Kuo ilgiau užsitęs derybos, tuo didesnė rizika, kad biudžetas taps derybų įkaitu, o sprendimai bus priimami skubotai.

  • ES automobilių pramonėje – skilimas: „Pagaminta Europoje“ taisyklė gali kainuoti 350 000 darbo vietų

    ES automobilių pramonėje – skilimas: „Pagaminta Europoje“ taisyklė gali kainuoti 350 000 darbo vietų

    Kas vyksta Briuselyje?

    Europos Sąjungoje bręsta aštri automobilių sektoriaus priešprieša dėl vadinamosios „Pagaminta Europoje“ krypties, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo kiniškos gamybos ir sustiprinti vietinę elektrinių automobilių grandinę.

    Diskusijų centre – Europos Komisijos svarstomas pramonės skatinimo paketas, kuris viešųjų pirkimų ir valstybės paramos schemose prioritetą teiktų automobiliams, pagamintiems daugiausia iš Europoje pagamintų komponentų.

    70 proc. riba supriešino sektorių

    Pagal svarstomą modelį elektriniams automobiliams būtų taikoma 70 proc. vietinės kilmės turinio riba. Tai reikštų, kad didžioji dalis pagrindinių dalių ir komponentų turėtų būti pagaminti Europoje, jei gamintojai norėtų lengviau pretenduoti į viešųjų pirkimų užsakymus ar paramą.

    Europos automobilių tiekėjų asociacija CLEPA teigia, kad toks slenkstis realistiškas, nes Europoje pagamintuose įkraunamuose hibriduose ir baterijiniuose elektromobiliuose vietinių komponentų dalis jau dabar dažnai siekia apie 80–90 proc.

    Ką siūlo gamintojai ir kodėl kyla ginčas?

    Gamintojus vienijanti asociacija ACEA ragina keisti skaičiavimo logiką ir vertinti ne atskirų komponentų kilmę, o galutinio automobilio vertę, įtraukiant tyrimus, vystymą, inžineriją ir dizainą. Šalininkų teigimu, automobilis nėra vien dalių suma, o didelę vertę sukuria ir aukštos kvalifikacijos darbas.

    „Automobilis yra gerokai daugiau nei jo dalių suma. Jo vertė slypi ir tyrimuose, pažangioje inžinerijoje bei aukštos kvalifikacijos darbo jėgoje“, – teigiama ACEA pozicijoje.

    CLEPA atkerta, kad toks metodas realiai „atskiestų“ reikalavimą dėl Europoje pagamintų dalių, nes dalį vietinio turinio sudarytų ne fizinė gamyba, o sukurta pridėtinė vertė. Asociacijos skaičiavimais, taip galutiniame rezultate pakaktų maždaug 50 proc. ES pagamintų dalių, o likusi dalis būtų „užpildoma“ kitomis veiklomis.

    „Riba, kuri ignoruoja, kur iš tiesų pagaminamos dalys, yra etiketė, kuri ignoruoja Europos darbuotoją“, – sakė CLEPA generalinis sekretorius Benjaminas Kriegeris.

    Tiekėjų pusė perspėja, kad pernelyg lanksti metodika gali paskatinti didesnį komponentų importą iš mažesnių kaštų šalių, o didžiausias konkurencinis spaudimas šiuo metu ateina iš Kinijos. CLEPA teigimu, blogiausiu scenarijumi tai galėtų reikšti iki 350 000 darbo vietų praradimą tiekimo grandinėje.

    Kodėl tai svarbu visai Europai?

    Automobilių pramonė yra viena didžiausių Europos ekonomikos šakų, o perėjimas prie elektromobilių jau dabar keičia darbo rinką: mažėja vidaus degimo varikliams skirtų komponentų paklausa, o sparčiai auga baterijų, galios elektronikos ir programinės įrangos svarba.

    Briuselis siekia, kad žalioji transformacija nevirstų deindustrializacija, kai gamyba ir tiekimas persikelia už ES ribų. Tačiau ginčas parodo esminę įtampą: kaip apginti darbo vietas ir gamybą Europoje, kartu išlaikant konkurencingumą bei neapsunkinant gamintojų naujais reikalavimais.

    Šiuo metu pasiūlymas derinamas tarp ES valstybių ir Europos Parlamento, todėl galutinė vietinio turinio taisyklių forma dar gali keistis. Sprendimas nulems, ar parama ir viešieji pirkimai labiau skatins komponentų gamybą Europoje, ar didesnį dėmesį skirs bendrai sukurtai vertei, įskaitant tyrimus ir vystymą.

  • Trumpo pergalė JAV teisme kelia grėsmę ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimui: kas gali keistis

    Trumpo pergalė JAV teisme kelia grėsmę ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimui: kas gali keistis

    Donaldo Trumpo pergalė JAV Aukščiausiajame Teisme paskatino Europos privatumo gynėjus iš naujo atakuoti ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimą, kuris yra svarbus transatlantinei skaitmeninei prekybai. Ginčas sukasi apie tai, ar JAV priežiūros mechanizmai išlieka pakankamai nepriklausomi, kad europiečių duomenys būtų apsaugoti pagal ES standartus.

    Teismo sprendimas, kuriuo pripažinta platesnė prezidento teisė atleisti nepriklausomų agentūrų pareigūnus, Europos pusėje interpretuojamas kaip rizika nepriklausomai kontrolei. Būtent tokia kontrolė yra vienas kertinių kriterijų, kai Europos Komisija vertina, ar trečioji šalis užtikrina adekvatų asmens duomenų apsaugos lygį.

    Kodėl šis susitarimas toks svarbus?

    Dabartinis ES ir JAV duomenų perdavimo mechanizmas leidžia įmonėms paprasčiau perduoti duomenis iš Europos į JAV, neįvedant papildomų teisinių kliūčių kiekvienam sandoriui ar paslaugai. Tai aktualu debesijos paslaugoms, klientų aptarnavimo sistemoms, analitikai, reklamos technologijoms ir tarptautinėms personalo valdymo platformoms.

    Šis režimas ypač reikšmingas didžiosioms technologijų bendrovėms, tačiau poveikį jaustų ir tūkstančiai mažesnių Europos įmonių, kurios naudojasi JAV tiekėjų infrastruktūra. Jei susitarimas būtų sustabdytas ar panaikintas, verslams tektų skubiai persiorientuoti į alternatyvius teisinius pagrindus ir didinti atitikties biudžetus.

    Privatumo gynėjų argumentas: nepriklausoma priežiūra silpnėja

    Europos privatumo aktyvistai teigia, kad ES konstitucinė ir teisinė logika reikalauja realiai nepriklausomų institucijų, kurios prižiūri valdžios prieigą prie duomenų ir užtikrina veiksmingą gynimosi kelią. Jų vertinimu, jei vykdomoji valdžia įgyja lengvesnę galimybę keisti priežiūros institucijų sudėtį, mažėja garantijos, kad kontrolė nebus politizuota.

    „Pagrindas bet kokiam ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimui yra nepriklausoma priežiūra“, – sakė privatumo aktyvistas Maxas Schremsas.

    Į situaciją reagavo ir Europos duomenų apsaugos valdyba, kuri nurodė vertinanti JAV teismo sprendimą bei galimas pasekmes mechanizmams, ant kurių laikosi dabartinis duomenų perdavimo režimas. Nors galutinė politinė kompetencija peržiūrėti ar atšaukti Europos Komisijos sprendimą priklauso pačiai Komisijai, valdybos išvados yra svarbios formuojant bendrą ES poziciją.

    Ką tai reikštų įmonėms ir vartotojams?

    Jeigu susitarimas būtų teisiškai suabejotas arba panaikintas, labiausiai nukentėtų paslaugos, kurios remiasi kasdieniu duomenų judėjimu tarp žemynų. Praktikoje tai galėtų reikšti ilgesnius sutarčių derinimus, papildomas technines bei organizacines priemones, o kai kuriais atvejais ir sprendimą duomenis laikyti tik ES infrastruktūroje.

    Technologijų sektorius šį susitarimą gina kaip teisinį aiškumą kuriantį sprendimą, kuriame numatytos periodinės peržiūros ir mechanizmai prisitaikyti prie institucinių pokyčių. Tuo pat metu politinis fonas lieka įtemptas dėl platesnių ES ir JAV nesutarimų, įskaitant platformų reguliavimą, duomenų valdymą ir dirbtinis intelektas taisykles.

    Artimiausiu metu lemiama bus tai, kaip Europos Komisija įvertins, ar JAV priežiūros architektūra po naujausio teismo sprendimo vis dar atitinka esminius ES reikalavimus. Paraleliai teismuose jau vyksta atskiri procesai, kurie gali tapti dar vienu bandymu perrašyti transatlantinių duomenų srautų taisykles.

  • Kas toliau dėl TVN savininko sandorio? „Paramount“ siūlo nuolaidas, sprendimo terminas nukeltas

    Europos Komisija tęsia konkurencijos vertinimą dėl „Paramount“ planuojamo sandorio, susijusio su „Warner Bros. Discovery“ grupe, kuriai Lenkijoje priklauso ir TVN. Reguliuotojas aiškinasi, ar toks sujungimas nepakenktų konkurencijai Europos žiniasklaidos ir transliacijų rinkose.

    Kaip matyti iš Europos Komisijos viešų procedūrinių įrašų, „Paramount“ pateikė vadinamuosius įsipareigojimus, kuriais siekiama išsklaidyti institucijos abejones. Dėl to sprendimo priėmimo terminas buvo perstumtas iš liepos 7 dienos į liepos 22 dieną.

    Tokiose bylose Europos Komisija paprastai vertina kelias rizikas: ar susijungimas nepadidins rinkos galios turinio licencijavimo srityje, ar nebus ribojama prieiga prie filmų ir serialų platinimo, taip pat ar nebus sudaromos blogesnės sąlygos Europos kino teatrams, televizijoms ir srautinių transliacijų platformoms.

    „Esame įsitikinę, kad šie įsipareigojimai tiesiogiai ir visapusiškai atsako į pirminėje Komisijos analizėje iškeltus klausimus ir padės laiku gauti patvirtinimą“, – sakė „Paramount“ atstovas.

    Remiantis viešai aptariama informacija, vienas iš galimų sprendimų variantų siejamas su tam tikrų bendradarbiavimo modelių peržiūra filmų platinimo grandinėje. Tokie žingsniai dažnai taikomi siekiant sumažinti koncentracijos poveikį rinkai ir išlaikyti daugiau pasirinkimo partneriams Europoje.

    „Paramount“ portfelyje yra tokie prekių ženklai kaip „Paramount Pictures“, CBS, „Nickelodeon“, MTV ir platforma „Paramount+“. „Warner Bros. Discovery“ valdo HBO, platformą „Max“, CNN, „Warner Bros. Studios“, „Discovery Channel“ bei „Cartoon Network“, o Lenkijoje – TVN.

    Pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles Europos Komisija gali sandorį patvirtinti be sąlygų, patvirtinti su įsipareigojimais arba pradėti išsamesnį tyrimą, jei matytų riziką, kad po sujungimo būtų reikšmingai apribota konkurencija. Praktikoje būtent įsipareigojimai dažnai tampa kompromisu, leidžiančiu sandoriams judėti pirmyn, bet kartu nustatyti aiškias ribas dėl platinimo, licencijavimo ar prieigos prie turinio.

    Lygiagrečiai procesai vyksta ir Jungtinėse Valstijose, kur sandoriai žiniasklaidos sektoriuje neretai sulaukia kelių institucijų dėmesio. Net ir gavus federalinių institucijų pritarimą, tam tikrais atvejais papildomų klausimų gali kelti atskirų valstijų pareigūnai, todėl galutinė reguliacinė trajektorija kartais išlieka ne iki galo nuspėjama.