CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Aukcijų parama Lenkijos OZE po 2027 metų neaiški: ministerija kalba apie tęstinumą, bet be sprendimo

    Lenkijoje artėja momentas, kai dabartinis aukcijų modeliu paremtas atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) rėmimas gali baigtis: Europos Komisija yra patvirtinusi šią valstybės pagalbos schemą iki 2027 metų pabaigos. Dėl to rinkoje vis dažniau keliama esminė dilema – kas laukia projektų, kurių finansavimas ir kainodara priklauso nuo ilgalaikio stabilumo.

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija, atsakydama į klausimus apie galimą sistemos pratęsimą, pabrėžia, kad šiuo metu vyksta koncepciniai darbai dėl paramos mechanizmų po 2027 metų. Tačiau kartu pripažįsta, kad galutinio sprendimo dėl modelio ir jo trukmės dar nėra.

    Ministerija nurodo, jog tokio tipo valstybės pagalbos programoms paprastai reikalingas suderinimas su Europos Komisija, todėl bet koks tęstinumas neatsiejamas nuo išankstinio parengimo. Tai reiškia, kad investuotojams svarbi žinia – procesas gali būti ilgesnis, o aiškumas dėl taisyklių gali ateiti ne iš karto.

    Ką keistų ES taisyklės?

    Pasak ministerijos, jei aukcijų sistema būtų tęsiama, šalies sprendimai turėtų būti derinami su atnaujintais Europos Sąjungos reikalavimais. Tarp minimų krypčių – griežtesnės nuostatos dėl rinkos integracijos, taip pat nauji pramonės politikos ir energetikos reguliavimo akcentai, kurie gali pakeisti paramos logiką.

    Vienas svarbiausių elementų, kuris dažnai minimas diskusijose Europos Sąjungoje, yra kontraktai dėl skirtumo, kai pajamų stabilumas užtikrinamas per atskaitinę kainą ir rinkos kainos palyginimą. Ministerija leidžia suprasti, kad bet kokie sprendimai dėl paramos po 2027 metų būtų vertinami ir šių gairių kontekste.

    „Šiuo etapu nenusprendžiame nei galutinio modelio, nei tolesnio sistemos veikimo laiko horizonto“, – sakė Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija.

    Diskusija jau peržengia vien kainą

    Ministerija taip pat pabrėžia, kad debatuose vis dažniau keliami pasiūlymai, kurie peržengia vien pajamų garantijų mechanizmą. Kitaip tariant, vien tik subsidijos ar fiksuotos kainos neužtikrina sistemos patikimumo, kai sparčiai auga nepastovios generacijos dalis.

    Rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie didesnę gamintojų atsakomybę už sistemos balansavimą ir gamybos profilą, taip pat apie gilesnę OZE integraciją su balansavimo ir sisteminėmis paslaugomis. Tokios kryptys reikštų, kad ateityje paramos schema galėtų būti susieta ne tik su pasiūlyta kaina aukcione, bet ir su projektu kuriama verte elektros sistemai.

    Ministerijos vertinimu, aukcijų sistema ateityje galėtų tapti tik viena platesnio modelio dalimi, o ne vieninteliu instrumentu, padedančiu projektams gauti finansavimą ir užsitikrinti elektros pardavimą. Tai signalizuoja galimus pokyčius: investuotojams gali tekti labiau vertinti ne tik pajamingumą, bet ir technologinius bei sisteminius įsipareigojimus.

    Primename, kad Lenkijoje aukcijomis grįstas OZE rėmimo mechanizmas veikia nuo 2016 metų, o Europos Komisija 2021 metais pritarė jo taikymui iki 2027 metų pabaigos. Artėjant šiai ribai, sprendimai dėl tęstinumo tampa vienu svarbiausių klausimų visam Lenkijos OZE investicijų ciklui.

  • NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    Europos Sąjungos NIS2 direktyva, skirta sustiprinti kibernetinį saugumą svarbiausiuose sektoriuose, įgyvendinama su trukdžiais ir kelia vis daugiau klausimų verslui. Teisininkai ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja, kad kai kuriose šalyse prie „kritinės infrastruktūros“ ribos priartėja ir netikėtos veiklos, pavyzdžiui, maisto gamintojai.

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o valstybės narės turėjo perkelti jos reikalavimus į nacionalinę teisę iki 2024 metų pabaigos. Tačiau praktikoje terminai ir pasirengimo tempas skiriasi, todėl dalis įmonių tik dabar aiškinasi, ar patenka į reguliavimo apimtį ir kokių veiksmų turi imtis.

    Kas laikoma kritiška?

    Direktyvos logika paremta tuo, kad kibernetinė ataka prieš tam tikras grandis gali sukelti plataus masto sutrikimus: nuo energijos ir vandens tiekimo iki sveikatos paslaugų ar logistikos. Vis dėlto į reguliavimo lauką patenka ir maisto gamyba, perdirbimas bei platinimas, o tai kai kuriose situacijose išplečia apimtį iki verslų, kurių „kritiškumas“ visuomenei iš pirmo žvilgsnio atrodo diskutuotinas.

    Šios ribos kelia praktinių problemų: įmonėms reikia suprasti, ar jų veiklos klasifikacija ir dydis automatiškai reiškia papildomas pareigas. NIS2 modelyje svarbų vaidmenį atlieka sektoriaus priskyrimas, organizacijos mastas ir paslaugų tęstinumo reikšmė, todėl vien pavadinimo ar produkto nepakanka sprendimui priimti.

    Vėlavimai ir neaiškumai verslui

    Direktyvos įgyvendinimą komplikuoja skirtingas šalių pasirengimas ir skirtingai aiškinamos ribos, kada organizacija laikoma „esmine“ ar „svarbia“. Tai reiškia, kad net to paties sektoriaus įmonės skirtingose valstybėse gali susidurti su nevienodu reglamentavimo intensyvumu.

    Dar vienas praktinis iššūkis yra registracijos ir atitikties procesas. Organizacijos, patenkančios į taikymo sritį, paprastai turi registruotis nacionalinėse institucijose, įsivertinti rizikas, įsidiegti incidentų valdymą ir pranešimų teikimo procedūras, taip pat užtikrinti tiekimo grandinės saugą.

    Ką tai reiškia kibernetiniam saugumui?

    NIS2 reikalavimai atsirado augant atakų kiekiui ir sudėtingumui, o papildomą spaudimą kuria automatizavimas ir DI panaudojimas kenkėjiškoms kampanijoms. Dėl to ES siekia, kad organizacijos greičiau aptiktų incidentus, mažintų pažeidžiamumus ir turėtų aiškias atsakomybes vadovybės lygmeniu.

    Europos Komisija yra pabrėžusi, kad direktyvoje numatyti mechanizmai turėtų apsaugoti smulkųjį verslą nuo perteklinių pareigų, o mažesnės rizikos veikloms taikomi lengvesni reikalavimai. Vis dėlto praktikoje, kol trūksta vienodų gairių ir susiformavusios praktikos, daliai įmonių kyla rizika per vėlai suprasti savo statusą ir nepasirengti laiku.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia NIS2 vertė gali būti ne „keisti“ pavyzdžiai, o bendras saugumo higienos pakėlimas: aiškesnė rizikų vadyba, incidentų pranešimo disciplina ir didesnis dėmesys tiekėjų saugumui. Tačiau tam reikalingas nuoseklus nacionalinis įgyvendinimas ir aiškūs kriterijai, kad įmonės žinotų, ko iš jų tikimasi.

  • Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Kas patvirtinta Briuselyje

    Europos Komisija patvirtino, kad žmonės, neteisėtai esantys Ispanijai priklausančiame Seutos mieste Šiaurės Afrikoje, gali būti grąžinami, o tokios procedūros apima ir nelydimus nepilnamečius migrantus. Komisijos pozicija paskelbta po didelio migracijos antplūdžio, fiksuoto liepos pabaigoje.

    Komisijos atstovas spaudai Markusas Lammertas pabrėžė, kad grąžinimai yra reglamentuojami Europos Sąjungos teise. Pasak jo, šiuo metu taikomos grąžinimo taisyklės numatytos grąžinimo direktyvoje, o ateityje jas turėtų sustiprinti ir atnaujinti ES grąžinimo reglamentas.

    „Dabar svarbiausia, kad Ispanijos ir Maroko institucijos išlaikytų situacijos kontrolę ir užtikrintų greitą visų neteisėtai Seutoje esančių žmonių grąžinimą“, – sakė Markusas Lammertas.

    Kiek žmonių liko Seutoje

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernandas Grande-Marlaska praėjusią savaitę skelbė, kad Seutoje dar gali būti apie 5 000 neteisėtai atvykusių migrantų. Iš jų 1 898, Ispanijos vertinimu, yra nepilnamečiai.

    Ispanijos institucijos yra pareiškusios ketinančios grąžinti visus neteisėtai Seutoje esančius asmenis į kilmės šalį ir pabrėžė, kad jie nebus perkeliami į žemyninę Ispaniją. Tokia kryptis rodo siekį mažinti paskatas rinktis Seutą kaip kelią į Europos Sąjungą.

    Ką žada ES ir kokių priemonių imasi

    Maroko institucijos anksčiau informavo esančios pasirengusios bendradarbiauti su Ispanija ir kitais ES partneriais, kad būtų sudarytos sąlygos grąžinti nelydimus migrantus. Šis aspektas ypač jautrus dėl nepilnamečių teisių apsaugos, globos užtikrinimo ir būtinybės kiekvienu atveju vertinti individualias aplinkybes.

    Komisija taip pat akcentavo prevenciją ir atgrasymą kaip tolesnius prioritetus. Tarp priemonių minimas darbas su platformomis ir faktų tikrintojais, siekiant riboti nusikalstamų tinklų skleidžiamą dezinformaciją, bei pastangos stiprinti kovą su migrantų kontrabanda.

    Pasak Komisijos atstovo, jau yra uždaryta dalis paskyrų, siejamų su kontrabandos veikla. Tuo pat metu už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris viešai pabrėžė, kad Ispanija atlieka svarbų darbą saugant bendras ES išorės sienas, o ES yra pasirengusi prireikus įsitraukti su Frontex ir Europol pajėgumais.

    Ispanijos vertinimu, liepos 30 dieną į Seutą pateko apie 72 000 žmonių, o didžioji jų dalis vėliau buvo grąžinta į Maroką. Tokie skaičiai dar kartą išryškino, kad Seuta išlieka vienu jautriausių taškų ES išorės sienų žemėlapyje, kur sprendimai dėl grąžinimų ir nepilnamečių apsaugos susiduria su ypač aukštais teisiniais ir humanitariniais standartais.

  • Europa kovoja su miškų gaisrais: evakuacijos Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, EK skelbia budrumą

    Europa kovoja su miškų gaisrais: evakuacijos Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, EK skelbia budrumą

    Karščiai ir sausra kursto gaisrus

    Europa toliau kovoja su dideliais miškų gaisrais, kuriuos stiprina užsitęsę karščiai ir sausros sąlygos. Dėl liepsnų kai kuriose vietovėse tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti namus, o ugniagesiai mobilizuoja papildomas pajėgas.

    Tarnybos pabrėžia, kad riziką didina ne tik aukšta temperatūra, bet ir išdžiūvusi augmenija bei vėjas, greitai keičiantis gaisrų kryptį. Tai reiškia, kad net suvaldytos ugnies židiniai gali atsinaujinti per kelias valandas.

    Evakuacijos nuo Prancūzijos iki Ispanijos

    Prancūzijos pietvakariuose, Landų departamente, netoli Luglono, gaisras, kilęs ketvirtadienį, toliau plinta ir iki šiol paveikė apie 1 580 hektarų. Prefektūra skelbė, kad ugnis išlieka ypač aktyvi į pietryčius nuo Luglono, netoli Gareino kaimo.

    Šeštadienį iš šios teritorijos papildomai evakuota apie 100 vietos gyventojų ir poilsiautojų. Gesinimui sutelkta apie 550 ugniagesių, o orlaiviai tęsia vandens numetimo ciklus, kai tik leidžia sąlygos.

    Vokietijos Eifelio regione gaisras privertė evakuoti mažiausiai 1 800 žmonių iš Hurtgeno valdo apylinkių, o su liepsnomis kovoja apie 1 400 ugniagesių. Vietos institucijos šį gaisrą įvardija kaip galimai didžiausią Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės istorijoje.

    Belgijoje, Fanjų gamtos parke netoli sienos su Vokietija, taip pat fiksuotas didelis gaisras, dėl kurio vokiečiai siunčia pastiprinimą kaimynams. Pranešta, kad ugnis jau apėmė mažiausiai 16 kvadratinių kilometrų miško.

    Ispanijos šiaurės rytuose, Aragone, evakuota apie 1 000 žmonių, o gaisras nusiaubė daugiau kaip 15 000 hektarų. Ugniagesiai tvirtina sustabdę liepsnų slinkimą link gyvenviečių, o prognozės žada kiek žemesnę temperatūrą ir galimą nedidelį lietų.

    Graikijoje tarnybos taip pat išlieka padidintos parengties režime, nes stiprūs vėjai didina naujų gaisrų kilimo tikimybę. Per pastarąsias 24 valandas šalyje registruota daugiau nei 50 žemės ūkio ir miškų gaisrų, nors daugumą jų pavyko lokalizuoti.

    Įtampa auga Rytų Europoje

    Kroatijoje gelbėjimo tarnybos gesina miškų gaisrą Dugi Otoko saloje, kur dirba per 100 ugniagesių ir pasitelkti du vandens numetimo lėktuvai. Tuo pat metu pranešta, kad kitas gaisras Pelješaco pusiasalyje penktadienį buvo suvaldytas, kai operacijoje dalyvavo apie 240 ugniagesių ir trys orlaiviai.

    Serbijoje institucijos skelbė kovojančios su 25 miškų gaisrais, o vienas jų, anot pranešimų, nusiaubė apie 25 kvadratinius kilometrus Deliblatskos teritorijoje netoli Belgrado. Šie skaičiai rodo, kad gaisrų sezonas darosi vis labiau regioninis ir gali greitai peržengti administracines ribas.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį perspėjo, kad Europa yra aukšto pavojaus dėl miškų gaisrų režime, o spaudimas Rytų Europos valstybėms didėja.

    „Europa yra aukšto pavojaus dėl miškų gaisrų režime, o įtampa Rytų Europoje auga“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Pasak jos, ES „Copernicus“ Žemės stebėjimo palydovai jau padeda žemėlapiavimo darbams Ispanijoje, Albanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Serbijoje. Ji taip pat priminė, kad ES civilinės saugos mechanizmas yra aktyvuojamas tada, kai pagalbos prašo nukentėjusi šalis.

    Ekspertai pabrėžia, kad gaisrų valdymas vis labiau priklauso nuo ankstyvo aptikimo, tikslaus situacijos vertinimo realiu laiku ir tarptautinio koordinavimo. Palydoviniai duomenys, meteorologinės prognozės ir bendri ES resursai leidžia greičiau nukreipti pajėgas ten, kur rizika gyvybėms ir infrastruktūrai yra didžiausia.

  • Duomenų apsaugos prievaizdas įspėja: Europolo stebėsenos planas gali paliesti ir nekaltus žmones

    Duomenų apsaugos prievaizdas įspėja: Europolo stebėsenos planas gali paliesti ir nekaltus žmones

    Europos Sąjungos institucijas prižiūrinti duomenų apsaugos institucija perspėja, kad planuojami Europolo įgaliojimų pokyčiai gali kelti rimtų rizikų žmonių privatumui. Pasak prievaizdo, siūlomi pakeitimai leistų agentūrai tvarkyti ir saugoti didelius kiekius asmens duomenų net ir apie asmenis, kurie nėra siejami su nusikalstama veikla.

    Europos Komisija dar birželio mėnesį pristatė iniciatyvą, kuria Europolas būtų paverstas centrine platforma, per kurią ES šalių teisėsauga galėtų keistis informacija ir ją analizuoti, pasitelkdama naujausias technologijas. Šie planai siejami su platesniu siekiu sustiprinti kovą su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu.

    Kas konkrečiai kelia nerimą?

    Siūlomose reformose numatomas esminis pokytis, kaip Europolas galėtų apdoroti gaunamus duomenis. Iki šiol agentūrai taikytos taisyklės reikalavo duomenis suskirstyti į kategorijas dar prieš nustatant, ar Europolas juos gali teisėtai naudoti, tačiau Komisija tai vadino svarbia veiklos kliūtimi, ypač kai gaunama daug nestruktūruotos informacijos.

    Europos duomenų apsaugos prievaizdas Wojciechas Wiewiórowskis savo nuomonėje pabrėžė, kad toks modelis gali sukurti rimtų rizikų, ypač kai tvarkomi asmens duomenys žmonių, kurių ryšys su nusikalstamumu nėra nustatytas. Jo vertinimu, siūlymai galėtų įtvirtinti praktiką, kai duomenys apie labai daug asmenų būtų laikomi ilgą ir neapibrėžtą laiką.

    Balansas tarp saugumo ir privatumo

    Prievaizdas pripažįsta, kad Europos saugumo aplinka sudėtingėja, o teisėsaugai tenka spręsti vis labiau tarptautinio pobūdžio grėsmes. Vis dėlto jis akcentuoja, kad bet kokia Europolo reforma privalo turėti tvirtas apsaugos priemones, aiškias taisykles dėl duomenų saugojimo trukmės ir realią, veikiančią priežiūrą.

    Europos duomenų apsaugos prievaizdas yra institucija, prižiūrinti ES įstaigas ir agentūras, įskaitant Europolą, bei konsultuojanti Europos Komisiją dėl teisėkūros poveikio privatumui. Tolimesnis reformos likimas priklausys nuo derybų ES lygmeniu, o vienas svarbiausių klausimų bus, kaip užtikrinti, kad technologinis teisėsaugos stiprinimas neperžengtų proporcingumo ribų.

  • Ceutoje – ES ekspertai: po 80 000 migranto antplūdžio baiminamasi naujos bangos rugpjūčio 15 dieną

    Ceutoje – ES ekspertai: po 80 000 migranto antplūdžio baiminamasi naujos bangos rugpjūčio 15 dieną

    Europos Komisija į Ispanijai priklausantį anklavą Ceutą nusiuntė migracijos ekspertų komandą, kuri vietoje vertina situaciją ir poreikius. Misija surengta po liepos pabaigoje fiksuoto masinio atvykimo iš Maroko, sukėlusio humanitarinę ir politinę krizę.

    Skaičiuojama, kad per dvi liepos pabaigos dienas į Ceutą, kurioje gyvena apie 83 000 žmonių, pateko iki 80 000 migrantų, daliai jų jūrą bandant įveikti plaukte. Žiniasklaidoje ir pareigūnų vertinimuose minimi ir žuvusiųjų atvejai, o gelbėjimo bei sveikatos paslaugoms teko išskirtinis krūvis.

    Ispanijos Vyriausybė nurodė, kad didžioji dalis atvykusiųjų jau grąžinti į Maroką, o su Rabatu palaikomas bendradarbiavimas dėl grąžinimų. Vis dėlto pats incidentas išryškino įtampas Europos Sąjungoje, kur valstybės skirtingai vertina, kaip reaguoti į staigius migracijos šuolius ir kaip paskirstyti atsakomybę.

    Bruselis: svarbiausia ne data

    Europos Komisijos atstovai pabrėžė, kad ES tikslas nėra ruoštis vienai konkrečiai dienai, o nuosekliai stiprinti išorės sienos apsaugą ir grąžinimų mechanizmus visus metus. Pasak jų, ekspertų komanda turi padėti tiksliau nustatyti, kokios paramos vietoje labiausiai reikia Ispanijos institucijoms.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie galimą dar vieną koordinuotą bandymą patekti į Ceutą naktį iš rugpjūčio 14 į rugpjūčio 15 dieną. Minima, kad raginimai gali plisti socialiniuose tinkluose, o tai kelia papildomų iššūkių tiek prevencijai, tiek informacijos patikimumui.

    „Mums tai ne apie konkrečią datą. Tai apie sienų stiprinimą ir grąžinimų užtikrinimą kiekvieną metų dieną“, – sakė Europos Komisijos atstovas.

    Stiprinamos priemonės ir skaitmeninė kontrolė

    Maroko vidaus reikalų institucijos pranešė didinančios saugumą prie Ceutos ir Meliljos, kito Ispanijos anklavo šiaurinėje Maroko pakrantėje. Ispanijos Civilinė gvardija taip pat ėmėsi papildomų priemonių jūroje, siekdama apsunkinti masinių kirtimų galimybę.

    Pastarosiomis savaitėmis vis didesnis dėmesys skiriamas ir skaitmeninei migracijos krizės dimensijai, kai raginimai keliauti ar klaidinanti informacija gali greitai išplisti platformose. Europos Komisija patvirtino, kad palaiko intensyvų dialogą su didžiosiomis socialinių tinklų bendrovėmis ir vertina priemones, leidžiančias greičiau reaguoti į koordinuotas kampanijas.

    Pranešta, kad tokios platformos kaip „Meta“ ir „TikTok“ aktyvavo krizių valdymo protokolus ir stiprina bendradarbiavimą su faktų tikrintojais. Komisija teigia, kad toks modelis turėtų padėti tiksliau identifikuoti turinį, kuris kursto pavojingus veiksmus ar sąmoningai klaidina, nors galutinė atsakomybė už saugumą išlieka nacionalinių institucijų rankose.

    Kas toliau laukia Ceutos?

    Ceutos krizė priminė, kaip staigūs geopolitiniai ar socialiniai signalai gali per trumpą laiką sukelti didžiulį spaudimą vietos infrastruktūrai. Praktikoje tai reiškia poreikį turėti parengtus priėmimo, apgyvendinimo, medicinos ir nepilnamečių apsaugos scenarijus, net jei realus srautas kinta.

    ES institucijos akcentuoja, kad vien sienų kontrolės priemonių nepakanka ir būtina derinti kelias kryptis: bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, stiprinti teisėtus migracijos kelius, efektyvinti prieglobsčio procedūras ir mažinti dezinformacijos poveikį internete. Ceutoje dirbsiantys ekspertai turėtų pateikti vertinimą, kaip šie elementai gali būti geriau sujungti į vieną veiksmų planą.

  • Įtarimai dėl fiktyvių atliekų „Elemental Holding“: ministerija stabdo paramą POLVOLT projektui

    Lenkijoje veikianti atliekų perdirbimo ir žaliavų grupė „Elemental Holding“ atsidūrė dėmesio centre po žiniasklaidos tyrimo, kuriame keliami įtarimai dėl fiktyvių atliekų vežimų, galimai klastotos perdirbimo dokumentacijos ir bandymų nepagrįstai pasinaudoti viešomis lėšomis. Tuo pat metu aptariama ir su valstybe siejama didelės apimties parama projektui POLVOLT.

    Lenkijos plėtros ir technologijų ministerija pranešė, kad iki rugpjūčio 11 dienos projektą vystančiai bendrovei „Elemental Battery Metals“ nebuvo išmokėta jokių viešųjų lėšų. Ministerija pabrėžė, kad vykdo reguliarias patikras, o bet kokie mokėjimai bus sustabdyti, kol aplinkybės bus pilnai išsiaiškintos.

    Ministerijos pozicija ir projekto statusas

    Institucijos teigimu, sprendimai dėl projekto buvo vertinami įprastomis vidaus procedūromis, taip pat gauta teisinė išvada. Akcentuojama, kad ši paramos schema nėra viešųjų pirkimų konkursas, todėl jai netaikoma klasikinė konkursinė logika, tačiau kontrolės mechanizmai išlieka.

    Ministerija taip pat sieja POLVOLT svarbą su platesniais Europos tikslais – kritinių žaliavų užtikrinimu ir pramonės grandinių stiprinimu. Tokios investicijos pastaraisiais metais ES vertinamos kaip strategiškai reikšmingos, ypač baterijų ir elektromobilumo sektoriuose, kur konkurencija su Azijos gamintojais išlieka intensyvi.

    „Popierinės masės“ problema atliekų rinkoje

    Tyrime, kuriuo remiantis kilo vieša diskusija, dėmesys kreipiamas į elektronikos atliekų srautą ir dokumentų patikimumą. Elektronikos atliekų surinkimo tikslus ES šalims nustato WEEE direktyva, o praktikoje juos pasiekti sudėtinga dėl logistikos ir didelių sąnaudų, ypač kai atliekos išskaidytos tarp daugybės namų ūkių.

    Būtent ši įtampa tarp reikalavimų ir realių galimybių rinkoje sukuria terpę piktnaudžiavimui, kai deklaruojami dideli surinkimo kiekiai, tačiau dalis jų gali egzistuoti tik dokumentuose. Europos Komisija 2024 metais pradėjo pažeidimo procedūras prieš visas 27 ES valstybes nares dėl nepasiektų elektronikos atliekų surinkimo rodiklių, kas rodo, kad problema yra sisteminė, o ne vienos šalies išskirtinumas.

    Viešumoje skambant įtarimams, „Elemental Holding“ pabrėžė, kad minima istorija esą susijusi su viena iš grupės įmonių ir neturėtų būti tapatinama su pagrindine investicija, dėl kurios siekiama viešojo finansavimo. Grupė nurodė, kad pirmiausia atliks vidinį patikrinimą, o vėliau pateiks platesnius paaiškinimus.

    Kol kas svarbiausia žinia rinkai yra ta, kad valstybės lėšos, pasak ministerijos, dar nebuvo pervestos, o bet kokie sprendimai dėl tolesnio finansavimo bus siejami su kontrolės išvadomis. Atliekų ir perdirbimo sektoriuje tai dar kartą išryškina skaidrios apskaitos, duomenų patikros ir veiksmingo priežiūros modelio svarbą, ypač kai kalbama apie strateginę pramonę ir didelio masto viešąją paramą.

  • Telekomų vadovai ragina ES ryžtingiau blokuoti vaikų išnaudojimo turinį: siūlo naujus įgaliojimus

    Telekomų vadovai ragina ES ryžtingiau blokuoti vaikų išnaudojimo turinį: siūlo naujus įgaliojimus

    Keturių didžiausių Europos telekomunikacijų bendrovių vadovai kreipėsi į ES lyderius, ragindami skubiai stiprinti įgaliojimus, kurie leistų interneto paslaugų teikėjams nuosekliau blokuoti neteisėtą vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete. Jų teigimu, dabartinės taisyklės ir nacionaliniai skirtumai trukdo greitam veikimui, todėl dalis turinio lieka pasiekiama per ilgai.

    Laiškas adresuotas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa. Dokumentą pasirašė „Vodafone“ vadovė Margherita Della Valle, „Orange“ vadovė Christel Heydemann, „Telenor“ vadovė Benedicte Schilbred Fasmer ir „BT“ vadovė Allison Kirkby.

    „Vaikams apsaugos reikia dabar, o ne po kelerių metų“, – rašoma telekomų vadovų laiške.

    Verslo lyderiai siūlo ES mastu įtvirtinti administracinius nurodymus, kurie leistų interneto paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie patvirtinto neteisėto turinio, kol jis bus pašalintas iš pirminio šaltinio. Jų argumentas paprastas: net jei pašalinimas užtrunka dėl tyrimų, jurisdikcijų ar platformų reakcijos, vartotojų prieiga neturėtų likti atvira.

    Taip pat raginama sukurti naują ES lygmens priežiūros instituciją, turinčią teisinę galią palaikyti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos požymių duomenų bazę. Tokia bazė, telekomų vertinimu, galėtų tapti standartizuotu pagrindu vykdymo priemonėms ir sumažinti ginčus dėl to, kas laikoma patikimai patvirtintu neteisėtu turiniu.

    Laiške kritikuojamos ir vadinamosios reguliacinės kliūtys, dėl kurių interneto paslaugų teikėjai skirtingose valstybėse susiduria su nevienodomis taisyklėmis, kada ir kaip galima blokuoti prieigą prie neteisėto turinio. Telekomų vadovai teigia, kad praktikoje tai sukuria teisinį neapibrėžtumą, o sprendimai užstringa tarp nacionalinių reguliuotojų, teismų procedūrų ir skirtingų atsakomybių grandinėje.

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai ES institucijos tęsia derybas dėl ilgalaikio teisinio reguliavimo, kuris apimtų vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos aptikimą ir pranešimą apie ją. Lygiagrečiai priimami laikini sprendimai, kad platformos galėtų tęsti esamą praktiką, kol bus sutarta dėl nuolatinių taisyklių, suderinamų su privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimais.

    Telekomų vadovų pozicija išryškina įtampą tarp dviejų tikslų: kuo greičiau užkirsti kelią neteisėto turinio sklaidai ir kartu užtikrinti, kad blokavimo bei aptikimo priemonės būtų taikomos skaidriai, proporcingai ir su aiškia atskaitomybe. Būtent dėl to, jų teigimu, reikia vienodų ES masto taisyklių, o ne fragmentuoto nacionalinių praktikų žemėlapio.

  • Europos Komisija pritarė 7,9 mlrd. eurų išmokai Lenkijai iš KPO: kada pinigai pasieks šalį

    Europos Komisija pranešė teigiamai įvertinusi penktąjį Lenkijos mokėjimo prašymą pagal Krajowy Plan Odbudowy (KPO). Šis sprendimas atveria kelią 7,9 mlrd. eurų išmokai, kuri skiriama už įgyvendintas reformas ir investicijas.

    Komisijos vertinimas reiškia, kad Lenkija įvykdė su šia išmoka susietus rodiklius ir vadinamuosius etapus. Vis dėlto tai dar nėra galutinis pervedimo patvirtinimas, nes pagal ES tvarką sprendimas keliauja į kitą procedūros etapą.

    Kaip vyksta išmokėjimo procedūra?

    Po Europos Komisijos teigiamos išvados dokumentai perduodami valstybių narių atstovams, kurie per maždaug mėnesį pateikia vertinimą. Galutinėje stadijoje sprendimą dėl procedūrinio patvirtinimo nagrinėja Ekonomikos ir finansų komitetas, koordinuojantis ES ekonominę ir fiskalinę politiką.

    Tik užbaigus šiuos žingsnius lėšos gali būti pervestos Lenkijai. Nacionaliniai pareigūnai viešai nurodė, kad realus pinigų pervedimas gali įvykti rudenį, tačiau galutinis terminas priklauso nuo ES procedūrų eigos.

    Ką Lenkija finansuoja iš KPO?

    Europos Komisija pažymėjo, kad dalis KPO lėšų jau prisidėjo prie švietimo sistemos modernizavimo. Tarp akcentuojamų priemonių minimos mokytojų paramos schemos, leidusios įsigyti nešiojamuosius kompiuterius, taip pat mokyklų aprūpinimas skaitmeninei veiklai skirta įranga.

    Taip pat nurodoma, kad investicijos apima viešojo transporto atnaujinimą, įskaitant tramvajų įsigijimus keliuose didžiuosiuose miestuose. Be to, KPO pakete minimos teisėkūros iniciatyvos, susijusios su kosmoso veiklos reguliavimu ir palankesnėmis sąlygomis naudoti palydovinius duomenis.

    Energetikos tinklai ir skaitmeninimas

    Vienas iš svarbių penktojo mokėjimo prašymo elementų siejamas su energetikos sektoriaus pertvarka. Lenkija, anot Komisijos, atnaujino teisės aktus, kad visoje šalyje galiotų vienodesnės elektros tinklų prijungimo taisyklės ir būtų skelbiami duomenys apie prieinamą prijungimo pajėgumą.

    Įgyvendinamos ir priemonės, skirtos išmanesnei elektros perdavimo infrastruktūrai bei duomenų sprendimams energetikos rinkoje. Tai turėtų palengvinti projektų planavimą, sumažinti administracinę naštą ir pagreitinti prijungimo procesus, kurie pastaraisiais metais tapo kritiškai svarbūs dėl atsinaujinančios energetikos plėtros.

    „Po teigiamos Europos Komisijos išvados kitas etapas yra valstybių narių vertinimas, o tada galutinis procedūrinis sprendimas, nuo kurio priklauso pervedimo data“, – sakė už procesą atsakingi pareigūnai.

    Europos Komisija taip pat nurodė, kad patvirtinus šią išmoką didėtų bendra Lenkijai jau išmokėtų lėšų suma, o įgyvendintų etapų dalis KPO plane yra reikšminga. Visas KPO finansavimas Lenkijai numatytas tiek dotacijų, tiek paskolų forma, o lėšos išmokamos tik už realiai pasiektus reformų ir investicijų rezultatus.

    ES fondų terminai yra griežti, todėl šalys narės siekia reformas ir projektus įgyvendinti per nustatytus laikotarpius. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais Lenkijai svarbu ne tik gauti šią išmoką, bet ir išlaikyti tempą, kad būtų pateikti kiti mokėjimo prašymai ir užtikrintas viso plano įgyvendinimas.

  • Tūkstančiai mažų ir vidutinių įmonių pasinaudojo MSCA parama: ką tai duoda verslui ir mokslui?

    Tūkstančiai mažų ir vidutinių įmonių pasinaudojo MSCA parama: ką tai duoda verslui ir mokslui?

    Per pastaruosius penkerius metus daugiau kaip 2 000 mažų ir vidutinių įmonių dalyvavo projektuose, finansuojamuose pagal Marie Skłodowska-Curie veiksmus (MSCA). Tai vienas svarbiausių Europos Sąjungos instrumentų, padedančių įmonėms prisijungti prie tarptautinių mokslinių tinklų ir pritraukti aukštos kvalifikacijos tyrėjus.

    MSCA veikia jau 30 metų ir per šį laiką tapo tiltu tarp akademijos ir verslo: programos logika remiasi tyrėjų mobilumu, žinių mainais ir praktiniu rezultatų pritaikymu. Europos Komisija pabrėžia, kad įmonėms tai reiškia greitesnį priėjimą prie kompetencijų, kurių rinkoje dažnai trūksta, ypač giliųjų technologijų ir taikomųjų tyrimų srityse.

    Per pastaruosius penkerius metus MSCA projektuose dalyvavo per 4 300 įmonių, o daugiau nei pusė jų buvo mažos ir vidutinės. Nuo 2014 metų, kai startavo programa „Horizontas 2020“, privačiojo sektoriaus dalyvavimui daugiau kaip 3 000 projektų buvo skirta per 1 000 000 000 eurų, o į veiklas įsitraukė per 8 500 įmonių.

    Verslui aktualu tai, kad MSCA siūlo kelias skirtingas formas, leidžiančias prisitaikyti prie įmonės poreikių. Personalo mainų priemonė leidžia tyrėjams ir tyrimų veiklas palaikantiems specialistams laikinai dirbti skirtingose šalyse, sektoriuose ir disciplinose, kad komandos greičiau perimtų naujas metodikas ir technologijas.

    Kita kryptis, padedanti mažinti kaštus, yra MSCA COFUND mechanizmas, kuriuo bendrai finansuojamas tyrėjų atrankos, įdarbinimo ir mokymų procesas. Praktikoje tai mažina administracinę naštą ir leidžia įmonėms kryptingiau planuoti mokslinių kompetencijų pritraukimą, ypač kai reikia specifinių įgūdžių.

    Naujesnė iniciatyva „Choose Europe for Science“ plečia galimybes organizacijoms pasiūlyti ilgesnės trukmės karjeros perspektyvas po stažuočių ar projektų. Tikslas yra ne tik pritraukti talentus, bet ir kelti darbo sąlygų bei tyrimų kokybės standartus, kad mobilumas taptų tvariu sprendimu, o ne vienkartine patirtimi.

    Tarptautiniai tinklai ir mobilumas

    Tarptautiškumas MSCA programoje yra esminis: doktorantūros tinklai privalo apimti bent tris skirtingas šalis, todėl įmonės partnerės automatiškai patenka į platesnį kompetencijų ir infrastruktūros lauką. Postdoktorantūros stipendijose galioja mobilumo taisyklės, ribojančios ankstesnio gyvenimo ar darbo trukmę šalyje, kurioje vykdomas projektas, todėl skatinamas realus žinių judėjimas Europoje.

    Įmonėms tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, atsiranda prieiga prie pažangių laboratorijų, metodų ir specializuotų ekspertų, antra, auga vidinės komandos gebėjimai, nes žinios perkeliamos į kasdienius procesus. Dėl šių priežasčių MSCA dažnai vertinama kaip priemonė ne tik tyrėjų karjeroms, bet ir įmonių inovacijų greičiui didinti.

    Pavyzdys: sprendimai maisto švaistymui

    Vienas MSCA finansuojamų doktorantūros tinklų pavyzdžių yra SERENADE projektas, koordinuojamas BSH Appliances Ispanijoje. Projekte universitetai ir įmonės kartu rengia doktorantus, o tyrimai orientuoti į technologijas, galinčias padėti mažinti maisto švaistymą.

    Šioje iniciatyvoje doktorantai dalį laiko dirba akademinėje aplinkoje, dalį laiko pramonėje, todėl sprendimai kuriami arčiau realių rinkos poreikių. Projekte vystomos dvi kryptys: tvarios talpos su jutikliais, galinčiais stebėti maisto šviežumą, ir nešiojamas analizatorius, pasitelkiantis dirbtinis intelektas metodus neįpakuotų produktų šviežumui įvertinti.

    „Tokio tinklo modelis padeda efektyviau spręsti sudėtingas užduotis, nei dirbant pavieniui“, – sakė BSH Group produktų plėtros paslaugų vadovas Sergio Gomez Ortiz.

    MSCA logika remiasi tuo, kad didžiausiems iššūkiams dažnai reikia tarpdisciplininių komandų ir partnerių iš kelių šalių. Didėjant poreikiui glaudesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui, programa išlieka vienu patikimiausių kelių įmonėms įsitraukti į tarptautinius tyrimus ir pritraukti talentus, kurių reikia konkurencingumui auginti.