CP v2

Tag: Europos socialinio fondo agentūra

  • Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įpusėjo ir jau suteikė pagalbą daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Projekto tikslas – užtikrinti, kad prevencinė psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų pasiekiama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvai pagalbai, kai iššūkiai dar neperauga į ilgalaikes krizes.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    KOPA paslaugos yra nemokamos ir orientuotos į realius kasdienius žmonių poreikius: nuo individualių ir grupinių konsultacijų iki savitarpio paramos grupių. Taip pat siūlomi tėvystės mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas, pritaikytas konkrečiai situacijai. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti.

    Kodėl akcentuojama prevencija?

    Prevencinės paslaugos skirtos padėti laiku, kol problemos dar valdomos ir nereikalauja sudėtingesnių intervencijų. Socialinių paslaugų lauke tai laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti riziką, kad emociniai, santykių ar elgesio sunkumai peraugs į gilesnes krizes.

    Dažnai žmonės pagalbos ieško pavėluotai ir bando tvarkytis vieni, ypač jei profesionalios konsultacijos atrodo sunkiai pasiekiamos ar per brangios. KOPA modelis remiasi principu, kad pagalba turi būti lengvai pasiekiama ir kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    Projekte akcentuojamas paslaugų prieinamumas: prireikus organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tokie sprendimai ypač svarbūs šeimoms, kurioms sudėtinga derinti darbą, vaikų priežiūrą ir vizitus pas specialistus.

    Skaičiuojama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse vyksta apie 1 000 veiklų, o įpusėjus projektui suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Didelė dalis paslaugų gavėjų – darbingo amžiaus žmonės ir šeimos, auginančios vaikus, kuriems tokia pagalba gali tapti svarbia atrama kasdienybėje.

    Projekte taip pat sprendžiami jautrūs, bet dažni klausimai: skyrybos, šeimos krizės, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumas, vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Partnerių tinklas apima apie 70 organizacijų visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

  • KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įsibėgėja visoje Lietuvoje ir, įpusėjęs įgyvendinimą, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Tai viena didžiausių šalyje prevencinės psichosocialinės pagalbos iniciatyvų, skirta šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais ar netikėtais gyvenimo iššūkiais.

    Projekto bendra vertė siekia 60 mln. eurų, o veiklos numatytos iki 2029 metų vidurio. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, kur paslaugų trūkumas dažnai tampa viena svarbiausių kliūčių laiku spręsti problemas.

    Nemokamų paslaugų spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės įgūdžių stiprinimą, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Prevencinis modelis paremtas nuostata, kad ankstyvas įsikišimas padeda išvengti gilesnių krizių, kurios dažnai įsisenėja tada, kai žmonės problemą bando spręsti vieni arba pagalba jiems yra per brangi ir per toli. Projektas orientuotas į darbingo amžiaus žmones ir šeimas, auginančias vaikus, taip prisidedant prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos krypties stiprinti pagalbą šeimai.

    Remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais vykdytų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Respondentai dažniausiai akcentavo specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Per mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Siekiant paslaugas priartinti prie žmonių realių galimybių, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelis dėmesys skiriamas temoms, kurios pastaraisiais metais ypač ryškėja visuomenėje: skyryboms, šeimos krizėms, priklausomybėms, pogimdyminės depresijos situacijoms, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emociniam atsparumui. Pagalbos logika čia paprasta: kuo greičiau žmogus ar šeima gauna tinkamą konsultaciją ar palaikymą, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemos gilėjimą ir sumažinti ilgalaikes pasekmes.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    KOPA projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir kitomis institucijomis. Kreiptis dėl paslaugų ir jų koordinavimo gyventojai gali per Bendruomeninius šeimos namus savo savivaldybėje.

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir, projekto vykdytojų teigimu, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius gyventojų. Iniciatyva orientuota į prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais ar krizėmis.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. Numatyta, kad veiklos bus tęsiamos iki 2029 metų vidurio, plečiant paslaugų prieinamumą ir savivaldybėse, kur specialistų pagalba gyventojams anksčiau buvo sunkiau pasiekiama.

    Pagalba teikiama nemokamai ir apima individualias bei grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai apima ne vieną konkrečią konsultaciją, o prireikus sudaromą kelių paslaugų derinį, kuris padeda spręsti situaciją nuosekliai“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projekto esmė yra prevencija, kai pagalba suteikiama laiku, dar prieš problemoms įsisenint ar virstant ilgalaike krize. Praktikoje tai reiškia, kad žmonės skatinami kreiptis pagalbos ne tik tuomet, kai situacija tampa nevaldoma, bet ir tada, kai pritrūksta įgūdžių, palaikymo ar aiškaus veiksmų plano.

    Didesnę paslaugų gavėjų dalį sudaro darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus. Tokia kryptis siejama su valstybės šeimos politikos tikslais, nes ankstyva pagalba tėvams ir vaikams dažnai mažina ilgalaikių socialinių problemų riziką ir stiprina šeimos kasdienį funkcionavimą.

    Kaip skelbiama projekto informacijoje, per mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse organizuojama apie 1 000 veiklų. Per įgyvendinimo laikotarpį jau suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o kai kuriais atvejais, kad žmonės realiai galėtų atvykti į konsultacijas, papildomai organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Paslaugų turinys pritaikomas pagal dažniausiai pasitaikančius iššūkius: šeimos krizės ir skyrybos, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumo patirtys, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Projekto vykdytojai akcentuoja, kad tokios temos aktualios įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių žmonėms.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Gyventojams, norintiems gauti paslaugas, rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybėje veikiančius Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja registraciją ir nukreipia pas reikiamus specialistus.

  • Nemokama paskaita Molėtuose tėvams: kaip susikalbėti su paaugliu ir išlaikyti ryšį namuose

    Nemokama paskaita Molėtuose tėvams: kaip susikalbėti su paaugliu ir išlaikyti ryšį namuose

    Molėtų socialinės paramos centras gegužės 15 dieną kviečia tėvus į nemokamą valandos paskaitą apie bendravimą su paaugliais. Susitikimas vyks Molėtuose, Jaunimo g. 5, Molėtų gimnazijos skaitykloje (antrame aukšte).

    Organizatoriai pabrėžia, kad būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas iki 30 dalyvių. Paskaita skirta tėvams, kurie nori geriau suprasti paauglystės pokyčius ir rasti praktiškų būdų, kaip kasdienybėje mažinti konfliktus.

    Užsiėmimą ves psichologas Evaldas Karmaza. Paskaitoje bus aptariama, kodėl paauglystėje dažniau kyla bendravimo sunkumų, kaip atpažinti emocinę įtampą ir kaip kalbėtis taip, kad vaikas jaustųsi išgirstas.

    Taip pat bus kalbama apie ribų ir savarankiškumo derinimą šeimoje, kai paaugliui vis labiau svarbi autonomija, tačiau tėvams išlieka atsakomybė už saugumą ir taisykles. Dėmesys bus skiriamas pasitikėjimu grįstam santykiui ir konstruktyviam konfliktų sprendimui.

    Renginys vyksta įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, kurį vykdo Molėtų socialinės paramos centras kartu su Europos socialinio fondo agentūra. Projekto tikslas – stiprinti asmenų ir šeimų gebėjimus savarankiškai spręsti kylančius socialinius iššūkius.

    Dėl registracijos ir papildomos informacijos kviečiama kreiptis telefonu +370 607 92087. Koordinatorė – Gražina Viškelienė.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. gyventojų

    Nemokama prevencinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims Lietuvoje per kelerius metus tapo gerokai lengviau pasiekiama. Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ skelbia jau pasiekęs daugiau nei 72 tūkst. gyventojų, o paslaugos teikiamos visose savivaldybėse.

    Iniciatyva finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, jos bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, pagrindinis tikslas – stiprinti ankstyvą psichosocialinę pagalbą ir užkirsti kelią problemoms, kurios vėliau tampa sunkiai suvaldomos.

    Kokią pagalbą galima gauti

    Pagalba orientuota į realias kasdienes situacijas: santykių krizes, skyrybų laikotarpį, emocinius sunkumus, tėvystės iššūkius, vienišumo patirtis ar priklausomybių keliamas rizikas. Paslaugos gali būti derinamos tarpusavyje, kad žmogus ar šeima gautų ne vienkartinę konsultaciją, o nuoseklų sprendimų kelią.

    Dažniausiai teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai. Darbą su gyventojais atlieka kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Kodėl akcentuojama prevencija

    Prevencinės paslaugos socialinėje politikoje laikomos viena efektyviausių priemonių: jos padeda reaguoti anksčiau, kai problemos dar neperaugusios į ilgalaikes krizes. Praktikoje tai ypač svarbu šeimoms, auginančioms vaikus, kai įtampa namuose greitai persikelia į vaikų emocinę savijautą, mokymosi rezultatus ir elgesio sunkumus.

    Projekte pabrėžiama, kad pagalba turi būti prieinama ne tik didmiesčiuose. Dėl to dalyje atvejų sudaromos papildomos sąlygos paslaugoms gauti, pavyzdžiui, organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra užsiėmimų metu, kad dalyvauti galėtų ir tie, kuriems tai kitu atveju būtų per sudėtinga.

    Rezultatai ir plėtra iki 2029 metų

    Pagal projekto pateikiamus duomenis, kas mėnesį skirtingose vietovėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per įgyvendinimo laikotarpį suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Vertinant paslaugų poveikį, 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų rezultatai rodo, kad 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, jog pagalba jiems padėjo spręsti problemas.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projektas įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dėl nacionalinio masto ir paslaugų modelio nuoseklumo iniciatyva sulaukia dėmesio ir tarptautiniu lygiu, kaip praktinis pavyzdys, kaip prevencinę pagalbą organizuoti ne fragmentiškai, o sistemiškai.

    Gyventojams, ieškantiems konsultacijų ar užsiėmimų savo savivaldybėje, pagrindinis kelias paprastai yra kreipimasis į Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja paslaugų teikimą vietoje. Taip siekiama, kad žmogui nereikėtų ilgai ieškoti, kur kreiptis, o pagalba būtų pasiekiama kuo arčiau gyvenamosios vietos.

  • Kompleksinės paslaugos Visagine: nemokamos konsultacijos ir grupės vaikams, paaugliams, suaugusiesiems

    Kompleksinės paslaugos Visagine: nemokamos konsultacijos ir grupės vaikams, paaugliams, suaugusiesiems

    Visagino šeimos ir vaiko gerovės centras kartu su Europos socialinio fondo agentūra įgyvendina projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Jo tikslas – padėti žmonėms ir šeimoms stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti kasdienes socialines ir emocines problemas, dar joms netapus krize.

    Šios kompleksinės paslaugos šeimai laikomos prevencinėmis: jos skirtos tiems, kurie patiria sunkumų, bet nori juos spręsti laiku, nelaukdami, kol situacija peraugs į socialinę riziką. Pagalba teikiama tiek individualiai, tiek grupėse, atsižvelgiant į žmogaus ar šeimos poreikius.

    Centro duomenimis, nuo 2023 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų balandžio 1 dienos paslaugomis jau pasinaudojo 1 268 dalyviai. Per šį laikotarpį suteikta apie 8 939,5 valandos įvairių veiklų ir konsultacijų.

    Gegužės mėnesio užsiėmimai

    Vaikams nuo 7 iki 13 metų numatyti socialinių įgūdžių užsiėmimai, kuriuose dėmesys skiriamas komunikacijai: kaip pradėti pokalbį, kaip klausytis ir aiškiai išsakyti mintis. Veiklos planuojamos su praktinėmis užduotimis, kurios padeda įgūdžius pritaikyti realiose situacijose.

    Paaugliams nuo 13 iki 18 metų rengiama socialinių įgūdžių ugdymo grupė, orientuota į bendravimą, bendradarbiavimą ir konfliktų sprendimą. Tokie užsiėmimai dažnai padeda ne tik geriau susikalbėti su bendraamžiais, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi mokykloje bei namuose.

    Moterims, išgyvenančioms asmeninę krizę, organizuojama savitarpio paramos grupė, kurioje aptariama, kaip atpažinti krizės ženklus ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą pokyčių laikotarpiu. Senjorams taip pat numatyti susitikimai, skirti vienišumo mažinimui ir bendravimui, pasitelkiant gyvenimo istorijų pasakojimą bei praktines veiklas.

    Suaugusiesiems, patiriantiems bendravimo sunkumų, rengiama savitarpio paramos grupė, kurioje aptariamos dažniausios susikalbėjimo kliūtys ir ieškoma būdų jas įveikti. Užsiėmimą veda socialinė darbuotoja Jelena Malančuk, veikla vyksta Statybininkų gatvėje 7.

    Konsultacijos ir mediacija

    Gyventojams teikiamos individualios ir grupinės psichologo bei socialinio darbuotojo konsultacijos darbo dienomis, registruojantis iš anksto. Tokia pagalba aktuali tiek patiriant emocinius sunkumus, tiek sprendžiant šeimos santykių ar kasdienio funkcionavimo klausimus.

    Šeimos mediacijos paslauga skirta konfliktams spręsti susitarimo būdu, ypač skyrybų ar sudėtingų tarpusavio santykių atvejais. Mediacijos metu siekiama padėti šalims kalbėtis ir priimti sprendimus be ilgų teisminių procedūrų, kai tai įmanoma.

    Numatytas ir šeimos konsultavimas namuose, kai psichologas ar socialinis darbuotojas atvyksta į šeimos aplinką ir padeda įvertinti poreikius bei aptarti praktinius žingsnius. Tokios konsultacijos paprastai trunka nuo 2 iki 4 valandų, o nustačius ilgalaikės pagalbos poreikį šeima gali būti nukreipiama į kitas pagalbos grandis.

    Kaip užsiregistruoti?

    Dalyvaujantiems projekto veiklose sudaroma galimybė pasinaudoti vaikų priežiūros paslauga, kad tėvams būtų paprasčiau atvykti į konsultacijas ar grupes. Vaikų priežiūrą užtikrina užimtumo specialistai.

    Registracija į paslaugas yra būtina iš anksto. Kreiptis galima atvykus į Statybininkų gatvę 7 Visagine arba telefonu +370 657 85776 darbo metu nuo 8:00 iki 12:00 valandos, taip pat el. paštu bsnvisaginas@gmail.com.

  • Vilniaus rajono Mokslo mugė: ką per dvejus metus sukūrė TŪM STEAM ir kuo nustebino moksleiviai

    Vilniaus rajono Mokslo mugė: ką per dvejus metus sukūrė TŪM STEAM ir kuo nustebino moksleiviai

    Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje surengta Mokslo mugė užbaigė dvejus metus trukusią „Tūkstantmečio mokyklų“ programos STEAM veiklų atkarpą Vilniaus rajone. Renginys tapo vieta, kur mokiniai ir mokytojai vienoje erdvėje pristatė, kaip per praktinius bandymus ir projektus pasikeitė ugdymas bei kas realiai pavyko klasėse.

    STEAM ugdymas apjungia gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, o pagrindinis dėmesys tenka mokymuisi per problemų sprendimą ir tiriamąją veiklą. Tokia kryptis pastaraisiais metais vis dažniau siejama su mokinių įsitraukimu, kritinio mąstymo ugdymu ir ankstyvu karjeros pažinimu.

    Mugėje pristatyti 22 stendiniai pranešimai iš 8 Vilniaus rajono ugdymo įstaigų. Darbus pateikė Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija, Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazija, Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazija, Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazija, Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija, Kyviškių pagrindinė mokykla, Vilniaus r. Avižienių gimnazija ir Vilniaus r. Pagirių gimnazija.

    Stendų tematika išryškino, kad mokinių tyrimai apima ir kasdienius klausimus, ir inžinerinius iššūkius. Pristatyti darbai nuo miego, augalų augimo, bakterinės celiuliozės ar kaštonų muilo tyrimų perėjo prie palydovų kūrimo, raketų projektų, vandens filtrų sprendimų, transporto modeliavimo, dirvožemio analizės bei mokyklos orientacinės sistemos idėjų.

    Žiūrovų balsavimas ir ryškiausi darbai

    Dalis mugės intrigos persikėlė į žiūrovų balsavimą, kuriame išrinkti publikos favoritai. Tai tapo proga mokiniams ne tik parodyti rezultatą, bet ir praktiškai lavinti pristatymo, argumentavimo bei komunikacijos gebėjimus.

    Žiūrovų simpatijų prizus pelnė Oskaro Rozvadovskio darbas apie realistišką transporto modeliavimą, Justinos Šaluchanskos stendinis pranešimas „Palydovų kūrimas“ ir Adomo Vozgirdo tyrimas apie šviesos spalvos įtaką augalų augimui. Tokie projektai atspindi STEAM esmę, kai teorija tikrinama bandymais, o rezultatai aiškiai pristatomi auditorijai.

    STEAM su menu ir judesiu

    Renginyje netrūko ir kultūrinės dalies, priminusios, kad STEAM raidė A reiškia menus ir kūrybinius sprendimus. Pagirių gimnazijos šokių kolektyvas „Džiangas“ gimnazijos kieme surengė pasirodymą, skirtą Šokio dienai.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokios integruotos veiklos padeda mokiniams matyti ryšius tarp skirtingų disciplinų ir kurti drąsiau. Įveikti iššūkiai, bandymai ir atradimai tapo svarbia patirtimi, kurią mokyklos galės perkelti į kasdienes pamokas.

    Programos kontekstas ir tęstinumas

    „Tūkstantmečio mokyklų“ programa Lietuvoje siekia mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį ir stiprinti ugdymo kokybę, o viena iš krypčių yra modernus STEAM ugdymas. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra, o finansavimas skiriamas iš „NextGenerationEU“ lėšų.

    Renginio pabaigoje dalyviams įteikti padėkos raštai ir atminimo dovanos, akcentuojant tęstinumą ir motyvaciją plėtoti pradėtas idėjas. Informaciją apie renginį parengė Vilniaus r. Pagirių gimnazijos TŪM projekto STEAM ugdymo koordinatorius Tedas Laurinaitis.

  • Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija kaip saugi erdvė

    2026 metais kovo–balandžio mėnesiais gimnazijoje vyko 40 akademinių valandų dailės terapijos užsiėmimai, įgyvendinti pagal „Tūkstantmečio mokyklų II“ programos veiklas. Jie buvo skirti ne meniniam rezultatui, o patyrimui: sustoti, įsiklausyti į save ir saugiai išreikšti emocijas.

    Užsiėmimų metu dalyviai per spalvas, formas ir simbolius galėjo perteikti nerimą, baimes ar sumišimą, kuriuos ne visada paprasta įvardyti žodžiais. Tokia neverbalinė raiška ypač svarbi paauglystėje, kai emocijos intensyvios, o kalbėti apie jas gali būti nedrąsu.

    Kas pasikeitė mokiniams

    Mokiniams dailės terapijos procesas padėjo geriau atpažinti ir įvardyti jausmus, sumažino vidinę įtampą ir sustiprino pasitikėjimą savimi. Kartu buvo lavinami dėmesio ir atminties įgūdžiai, nes kūrybinės užduotys reikalauja susitelkimo, planavimo ir nuoseklumo.

    Ne mažiau svarbus poveikis – santykiams. Bendra patyriminė veikla skatino atvirumą, drąsesnį bendravimą ir bendradarbiavimą, o klasės ar grupės viduje kūrė daugiau tarpusavio palaikymo.

    Nauda specialistams ir bendruomenei

    Pagalbos mokiniui specialistams šie užsiėmimai tapo galimybe metodą patirti „iš vidaus“ ir praplėsti profesinių priemonių spektrą. Kūrybiniai metodai dažnai pasiteisina dirbant su vaikais, kuriems sunku kalbėti tiesiai, tačiau lengviau atsiverti per vaizdą ir procesą.

    Be to, daliai specialistų tai buvo ir emocinio atsparumo stiprinimas: kai dirbama su kitų žmonių sunkumais, svarbu turėti būdų saugiai reflektuoti ir patiems. Tokios veiklos gali prisidėti prie visos mokyklos bendruomenės mikroklimato, nes didina jautrumą emocinei savijautai ir skatina empatiją.

    „Kai sukuriama saugi erdvė jausmams išreikšti, atsiranda reali galimybė augti, stiprėti ir kurti palaikančią mokyklos bendruomenę“, – teigė projekto iniciatoriai.

    Veiklos buvo įgyvendintos bendradarbiaujant su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra. Gimnazijoje už veiklų koordinavimą ir turinio pristatymą buvo atsakingos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Solveiga Voinovienė ir lyderystės veikiant koordinatorė Katažyna Dolžkova.