Tag: Europos Vadovų Taryba

  • Tuskas: susivienijusi ES gali tapti „27 kartus produktyvesnė“ ir atsigriebti DI lenktynėse

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Europos Sąjunga, suderinusi 27 valstybių narių veiksmus dirbtinio intelekto (DI) srityje, galėtų šoktelėti produktyvumu ir sustiprinti savo pozicijas pasaulinėse DI lenktynėse.

    Apie tai jis kalbėjo po neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio Dubline, kuriame viena pagrindinių temų buvo DI potencialas didinant Europos konkurencingumą. Kaip skelbia portalas WNP.pl, tai buvo pirmoji tokio lygio strateginė ES lyderių diskusija šia tema.

    Savo įraše socialiniame tinkle „X“ D. Tuskas pabrėžė masto svarbą: jo teigimu, veikdama kartu Europa įgytų didesnę galią ir įtaką, o koordinacija leistų tapti „27 kartus produktyvesnei“ bei pasiekti „27 kartus platesnį paslaugų spektrą“.

    Premjeras akcentavo, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija pranašumą įgyja būtent dėl didelės veiklos apimties, todėl Europa turi ieškoti būdų veikti vieningiau ir greičiau paversti mokslinius pasiekimus pramoniniu potencialu.

    Ką siūlo D. Tuskas

    Vienas iš D. Tusko siūlymų – kurti lyderiaujančius DI mokslinių tyrimų institutus, kurie padėtų sutelkti išteklius ir paspartinti inovacijų perkėlimą į verslą bei pramonę.

    Kita jo minima kryptis – efektyviau organizuoti finansavimą. Premjeras ragino atsisakyti išskaidyto ambicijų finansavimo modelio ir daugiau veikti bendromis ES pastangomis.

    Taip pat jis paragino užtikrinti, kad realiai veiktų 27 valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmas, vadinamas „28-uoju teisiniu režimu“ – Europos Komisijos siūlomas vieningas, pasirenkamas įmonių teisės režimas, skirtas palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą per valstybių sienas.

    Su kuo kalbėjosi ES lyderiai

    Dubline ES lyderiai susitiko ir su Arthuru Menschu, Prancūzijos bendrovės „Mistral AI“ generaliniu direktoriumi. Ši įmonė laikoma vienu svarbiausių Europos žaidėjų DI srityje ir siekia kurti modelius kaip alternatyvą JAV technologijų milžinų sprendimams.

    Dar vienas susitikimo svečias – Geoffrey Hintonas, laikomas vienu iš DI srities pradininkų. Tekste nurodoma, kad 2024 metais jis kartu su Johnu Hopfieldu gavo Nobelio fizikos premiją.

  • Tuskas: suvienijusi DI pajėgas ES galėtų tapti „27 kartus produktyvesnė“

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad Europos Sąjunga, suvienijusi pastangas dirbtinio intelekto (DI) srityje ir geriau koordinuodama veiksmus, galėtų tapti „27 kartus produktyvesnė“.

    Apie tai jis kalbėjo po penktadienį Dubline vykusio neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio, kuriame DI ir jo potencialas stiprinant Europos konkurencingumą tapo pagrindine tema. Tai buvo pirmoji strateginė ES lyderių diskusija šiuo klausimu.

    D. Tuskas pabrėžė, kad DI lenktynės yra dar vienas „varžymasis“, kuriame dalyvauja ir Europos Sąjunga. Pasak jo, pranašumą dažnai lemia mastas, todėl atskirų valstybių veiksmai, veikdami pavieniui, sunkiau konkuruoja su didžiosiomis pasaulio galiomis.

    Ministro pirmininko teigimu, koordinuotos 27 valstybių narių pastangos galėtų suteikti didesnį paslaugų pasirinkimą ir paspartinti augimą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV ir Kinija įgauna persvarą būtent dėl galimybės veikti dideliu mastu.

    Siūlo bendras DI institucijas ir „28-ąjį režimą“

    D. Tuskas ragino stiprinti Europos pozicijas per konkrečius sprendimus – kurti lyderiaujančius DI tyrimų institutus ir geriau paversti mokslo rezultatus pramoniniu potencialu.

    Be to, jis paragino, kad realiai pradėtų veikti 27 valstybių bendradarbiavimo mechanizmas, vadinamas „28-uoju teisiniu režimu“. Tai Europos Komisijos siūlomas vieningas, pasirenkamas įmonių teisės modelis, kuris turėtų palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą per valstybių sienas.

    Ministro pirmininko žinia – Europai verta atsisakyti išskaidyto ambicijų finansavimo ir daugiau veikti kartu, kad žemynas užimtų jam priklausančią vietą DI revoliucijoje.

    Susitikimai su „Mistral AI“ vadovu ir Geoffrey Hintonu

    Dubline ES lyderiai taip pat susitiko su Arthuru Menschu, Prancūzijos bendrovės „Mistral AI“ generaliniu direktoriumi. Ši įmonė laikoma vienu svarbiausių Europos žaidėjų DI srityje ir siekia kurti alternatyvius modelius JAV kuriamiems sprendimams.

    Kitas susitikimo svečias – Geoffrey Hintonas, laikomas vienu iš DI srities pradininkų. Straipsnyje primenama, kad 2024 metais jis kartu su Johnu Hopfieldu buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje.

  • Italijos premjerė Meloni kritikuoja ES nesuderintus Ukrainos taikos derybų formatus

    Italijos premjerė Meloni kritikuoja ES nesuderintus Ukrainos taikos derybų formatus

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sukritikavo, jos teigimu, nesuderintą Europos Sąjungos požiūrį į Ukrainos taikos derybas su Rusija. Politikė pareiškė, kad keli lygiagrečiai formatai ir iniciatyvos silpnina Europos patikimumą.

    Kaip praneša „Euronews“, apie tai G. Meloni rašo laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa. Premjerė tvirtina, kad pastaruoju metu Europos lyderiai pradėjo ne vieną iniciatyvą neturėdami bendros krypties ar aiškaus mandato.

    Laiškas pasirodė tuo metu, kai Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pareigūnai – vadinamoji E3 grupė – Briuselyje susitinka su JAV ir Ukrainos atstovais aptarti karo pabaigos scenarijų. Italijos premjerė pabrėžė, kad iniciatyvų gausa nepadeda nei partneriams, nei tiems, kuriuos reikia įtikinti stabdyti agresiją.

    Anot G. Meloni, veikimas „netvarkingai“, kai iniciatyvos „vejasi ir dubliuoja viena kitą“, galiausiai verčia Europą atrodyti mažiau patikimą. Ji taip pat užsiminė apie augantį spaudimą Italijos vidaus politikoje, kur opozicija kaltina jos vyriausybę tarptautiniu nereikšmingumu, o dalis politinių jėgų ragina nutraukti karinę pagalbą Ukrainai.

    Įvardijo skirtingų iniciatyvų pavyzdžius

    Laiške premjerė pateikė kelis pavyzdžius, kurie, jos vertinimu, atspindi bendros koordinacijos trūkumą. Tarp jų – neformalus susitikimas Majamyje, kuriame dalyvavo kai kurių Europos valstybių nacionalinio saugumo patarėjai, Ukrainos atstovai, taip pat NATO ir ES institucijų atstovai.

    G. Meloni taip pat kritiškai įvertino situaciją, kai, jos manymu, paraleliai vykdomos skirtingos diplomatinės linijos, pavyzdžiui, Suomijos ir Norvegijos lyderių pokalbis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

    Per daug derybinių grupių – viena iš problemų

    Italijos vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį ir į „dauginamas“ derybines grupes. Ji paminėjo E3, „Norinčiųjų koaliciją“, kuri apima 37 ES ir ne ES valstybes, taip pat „Berlyno formatą“, kuriame dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir NATO, G7 bei ES atstovai.

    Premjerės teigimu, tokia fragmentacija apsunkina galimybę Europai kalbėti vienu balsu, o tai yra itin svarbu, kai sprendžiama dėl Ukrainos ateities ir karo užbaigimo sąlygų.

    Siūlo klausimą kelti Europos Vadovų Taryboje

    G. Meloni paprašė šį klausimą aptarti neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime Dubline, kuris turėtų vykti kitą savaitę. Pagrindinis tikslas – apsispręsti, kaip Europos Sąjunga turėtų būti atstovaujama taikos derybose.

    Premjerė pabrėžė, kad Europa Ukrainos klausimu turi kalbėti vienu balsu, o šio poreikio, jos žodžiais, „nebegalima atidėlioti“.

    Tuo pat metu numatoma, kad svarbus Ukrainos ir Rusijos derybininkų pokalbių etapas, tarpininkaujant JAV pareigūnams, vyks Abu Dabyje lapkričio 10 ir 11 dienomis. Skelbiama, jog derybose planuojama aptarti saugumo susitarimus ir deeskalacijos priemones.

  • ECB bomba: Christine Lagarde traukiasi anksčiau – kas perims vadžias ir ką tai reikš eurui?

    ECB bomba: Christine Lagarde traukiasi anksčiau – kas perims vadžias ir ką tai reikš eurui?

    Europos Centrinis Bankas pranešė, kad jo prezidentė Christine Lagarde iš pareigų pasitrauks 2027 metų vasario 7 dieną. Tai įvyks maždaug devyniais mėnesiais anksčiau, nei turėjo baigtis jos aštuonerių metų kadencija.

    Žinia paskelbta tą pačią dieną, kai ECB turėjo skelbti naujausią sprendimą dėl palūkanų normų. Rinkoms tai svarbu, nes centrinio banko vadovo kaita gali paveikti lūkesčius dėl tolesnės pinigų politikos krypties euro zonoje.

    ECB nurodė, kad apie sprendimą informuota Valdančioji taryba ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa. Kodėl prezidentė nusprendė pasitraukti anksčiau, nei baigtųsi kadencija, nei ECB, nei pati C. Lagarde nepaaiškino.

    „Išeinu jausdama, kad darbas atliktas, o ECB yra pasirengęs ateičiai“, – sakė Christine Lagarde.

    Į sprendimą sureagavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėžusi, kad C. Lagarde vadovavimas padėjo išlaikyti stabilumą nuo pandemijos iki Rusijos karo prieš Ukrainą sukelto sukrėtimo. António Costa taip pat padėkojo ir pranešė, kad įpėdinio skyrimo procedūra pradedama nedelsiant.

    Kaip skiriamas ECB vadovas

    Pagal Europos Sąjungos taisykles ECB prezidentą skiria Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimas priimamas remiantis euro zonos finansų ministrų rekomendacija ir pasikonsultavus su Europos Parlamentu bei ECB Valdančiąja taryba.

    Praktiškai tai reiškia, kad kandidatūros paprastai derinamos politiškai, ieškant pusiausvyros tarp didžiųjų valstybių ir regioninių interesų. Dėl to procesas dažnai apima ne vieną postą, o platesnį susitarimų paketą.

    Kodėl pasitraukimas kelia klausimų

    Nors oficialios priežastys neįvardytos, pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo spėlionių, kad C. Lagarde gali trauktis anksčiau. Vienas dažniausiai minėtų motyvų – noras, kad įpėdinis būtų parinktas dar iki Prancūzijos prezidento rinkimų, galinčių pakeisti politines jėgų pusiausvyras.

    Ankstesnė vadovo kaita taip pat suteikia daugiau laiko sklandžiam perėjimui, kai finansų rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus dėl infliacijos ir palūkanų trajektorijos. ECB vadovo reputacija ir komunikacijos stilius gali daryti įtaką tam, kaip greitai ir kokiu mastu keičiasi rinkos lūkesčiai.

    Pagrindiniai kandidatai ir platesnė rotacija

    Viešai dažniausiai minimi du realiausi kandidatai perimti ECB vadovavimą. Tarp favoritų įvardijamas buvęs Ispanijos centrinio banko vadovas Pablo Hernández de Cos, nuo 2025 metų vadovaujantis Tarptautinių atsiskaitymų bankui Bazelyje.

    Kitas dažnai minimas pretendentas – Klaas Knot, vadovavęs Nyderlandų centriniam bankui 2011–2025 metais. Jis laikomas patyrusiu derybininku, kuris anksčiau garsėjo griežtesne pozicija infliacijos atžvilgiu, tačiau vėliau buvo vertinamas kaip gebantis telkti konsensusą.

    Diskusijas kaitina ir tai, kad 2027 metais turėtų keistis dalis ECB Vykdomosios valdybos sudėties. Tai reiškia, kad sostinės gali derėtis ne tik dėl prezidento posto, bet ir dėl kitų įtakingų portfelių, kurie formuoja kasdienę ECB veiklą.

    Kol kas rinkos akys krypsta į tai, ar vadovo kaita nepakeis ECB kurso, kai sprendimai dėl palūkanų ir komunikacijos tiesiogiai veikia vartojimo paskolų bei būsto kreditų kainą, verslo finansavimą ir euro kurso lūkesčius.

  • ES siekia vietos Ukrainos ir Rusijos taikos derybose: Briuselis nori plėsti formatą ir įtaką JAV

    ES siekia vietos Ukrainos ir Rusijos taikos derybose: Briuselis nori plėsti formatą ir įtaką JAV

    ES nori būti prie derybų stalo

    Europos Sąjunga siekia didesnio vaidmens derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos ir neatmeta galimybės turėti tiesioginį kontaktą su Maskva. Briuselis tikisi, kad artimiausias susitikimų etapas galėtų būti išplėstas iš trišalio į platesnį, daugiašalį formatą.

    Šiuo metu svarstoma, kad techninio lygmens derybos galėtų atsinaujinti lapkritį, o viena iš aptariamų vietų minima Abu Dabis. Ukraina teigia esanti pasirengusi dalyvauti bet kuriuo metu ir bet kokiu formatu, o Rusija viešai signalizuoja esanti „iš principo“ pasirengusi.

    „Dabar tikimasi, kad vyks daugiašalio lygmens diskusija su aukšto rango pareigūnų atstovais, ir ES šiose derybose dalyvaus“, – sakė Europos Komisijos atstovės pavaduotoja Arianna Podestà.

    Europos Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad Europa negali likti nuošalyje, kai sprendžiami klausimai dėl sankcijų, saugumo garantijų Ukrainai ir galimo pokarinio atstatymo. ES institucijos ne kartą pabrėžė siekį, kad bet koks susitarimas būtų „teisingas ir tvarus“, o Ukraina derybose išlaikytų kuo stipresnes pozicijas.

    Kodėl Briuseliui tai svarbu dabar?

    Europos sostinės pastaraisiais mėnesiais jautriau reaguoja į ženklus, kad Vašingtono tonas Maskvos atžvilgiu gali kisti, o tai didina ES norą turėti tiesioginį balsą derybų architektūroje. Briuselis tikisi, kad dalyvavimas prie stalo leistų ne tik gauti informaciją realiu laiku, bet ir daryti įtaką prioritetams, ypač dėl sankcijų ir ilgalaikių saugumo įsipareigojimų.

    Kita priežastis yra ankstesnė patirtis: europiečiai ne kartą skundėsi, kad svarbiuose procesuose buvo nustumiami į antrą planą arba apie sprendimus sužinodavo jau po fakto. Todėl ES siekia, kad atstovavimas būtų aiškiai įtvirtintas pačiame formate, o ne priklausytų nuo ad hoc kvietimų.

    Kas atstovaus ES ir ar bus tiesioginių kontaktų?

    Europos Komisija nurodo, kad ES galėtų atstovauti bendrai Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar abi institucijos turės vietą prie stalo, nes ankstesniuose susitikimuose Europos atstovavimas buvo nevienodas.

    Paklausta, ar tai galėtų reikšti europiečių ir Rusijos atstovų susitikimus akis į akį, A. Podestà detalių nepateikė, tačiau galimybės kategoriškai neatmetė. Maskva tuo metu pabrėžia, kad artimiausio etapo planas išlieka trišalis, nors viešoje retorikoje durų iš anksto neuždaro.

    „Nieko negalima iš anksto atmesti“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

    Diplomatinė dinamika rodo, kad klausimas dėl formato gali tapti vienu pagrindinių artėjančių kontaktų ginčų. ES sieks įtvirtinti savo dalyvavimą kaip būtinybę, tuo metu Rusija gali bandyti išlaikyti siauresnį formatą, kuriame lengviau kontroliuoti darbotvarkę ir derybų eigą.

    Tuo pat metu Ukrainos vadovybė ragina Europą turėti savo diplomatinį kanalą su Maskva, kad sprendimai nebūtų priimami be tiesioginio žemyno interesų atstovavimo. Ar šis siekis virs nuolatiniu ES vaidmeniu derybose, paaiškės artėjant lapkričio kontaktams ir sprendžiant, kas tiksliai sės prie stalo.

  • ES svarsto ETS2 atidėjimą: Lenkija ir Italija buria koaliciją, sprendimas svarbus ir gyventojams

    Europos Vadovų Taryboje vėl iškilo klausimas, ar nereikėtų koreguoti antrosios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalies, vadinamos ETS2. Nors pagrindinis dėmesys šiuo metu sutelktas į esamos EU ETS sistemos reformą, politinis spaudimas dėl galimų sąskaitų gyventojams grąžino ETS2 į darbotvarkę.

    EU ETS jau dabar apima elektros ir šilumos gamybą, daug taršius pramonės sektorius bei aviaciją. Europos Komisijos siūlomos korekcijos siejamos su energijos kainų mažinimu, didesniu sistemos nuspėjamumu ir paskatomis investuoti į mažesnę taršą.

    Kas yra ETS2 ir kodėl kelia įtampą?

    ETS2 numato anglies dioksido kainos signalą perkelti ir į sektorius, kurie iki šiol nebuvo apimti pagrindinės sistemos: kelių transportą ir pastatų šildymą. Praktikoje tai reikštų, kad į galutinę degalų ir šildymo kainą būtų įskaičiuojama papildoma išlaidų dalis, susijusi su išmetamu anglies dioksidu.

    Būtent šis poveikis buitiniams vartotojams ir kelia didžiausią politinę riziką, ypač šalyse, kuriose jautriai reaguojama į energijos ir degalų kainų šuolius. Nors ES numato apsaugos mechanizmus ir paramą pažeidžiamiems namų ūkiams, dalis sostinių baiminasi, kad realus kainų efektas vis tiek taps stipriu socialinės įtampos katalizatoriumi.

    Ko siekia Lenkija ir Italija?

    Lenkija ir Italija kartu su Čekija, Slovakija ir Vengrija ėmė formuoti poziciją, kad ETS2 įsigaliojimą reikėtų atidėti arba keisti jo modelį. Tarp svarstomų krypčių minima galimybė paversti sistemą lankstesne, o jos startą nukelti dar vėliau.

    ETS2 įgyvendinimas jau buvo kartą atidėtas: vietoje 2027 metų numatyta pradžia 2028 metais. Dabar, artėjant rinkimų ciklams kai kuriose ES valstybėse, atsiranda papildomas motyvas neatverti naujos fronto linijos dėl kasdienių išlaidų, kurias aiškiai pajustų rinkėjai.

    Ką signalizuoja Europos Vadovų Taryba?

    Europos Vadovų Tarybos išvadose akcentuotas siekis, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema būtų nuspėjama, o jos poveikis energijos kainoms būtų sušvelnintas. Taip pat pabrėžta būtinybė mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, spartinant elektrifikaciją ir plėtojant mažai taršius energijos šaltinius.

    „Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją atnaujinti visų ETS2 poveikių vertinimą, ypač dėl jo konstrukcijos ir apsaugos mechanizmų“, – sakoma oficialioje formuluotėje.

    Toks įrašas pats savaime dar nereiškia sprendimo atidėti ar perrašyti ETS2, tačiau jis rodo, kad politinė diskusija grįžo į aukščiausią lygmenį. Praktikoje tai gali reikšti naują derybų etapą, kuriame dalis valstybių bandys išsiderėti papildomas išimtis, saugiklius ar vėlesnę įsigaliojimo datą.

    Svarbu ir tai, kad EU ETS sistema laikoma vienu pagrindinių ES klimato politikos instrumentų, nes ji sukuria rinkos kainos signalą taršai ir taip skatina investicijas bei inovacijas. Dėl to dalis šalių, ypač jau daug investavusių į dekarbonizaciją, skeptiškai vertina pernelyg didelį švelninimą, argumentuodamos, kad tai iškreiptų konkurenciją.

    Artimiausiais mėnesiais sprendimai dėl ETS ir ETS2 priklausys nuo Komisijos siūlymų, Tarybos pozicijų ir politinių kompromisų paieškos. Gyventojams ir verslui tai aktualu dėl paprastos priežasties: kuo greičiau ir kokiomis sąlygomis bus taikomas ETS2, tuo tiesesnis gali būti jo poveikis degalų ir šildymo sąskaitoms.

  • Europos Vadovų Tarybos susitikimas Briuselyje: ką stebėti dėl biudžeto, Kinijos ir energijos kainų

    Europos Vadovų Tarybos susitikimas Briuselyje: ką stebėti dėl biudžeto, Kinijos ir energijos kainų

    Susitikimas, kuriame darbotvarkę perrašo krizės

    Europos Sąjungos lyderiai Briuselyje renkasi į dviejų dienų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris iš pradžių turėjo koncentruotis į būsimą daugiametį biudžetą. Tačiau derybų foną vis labiau užgožia geopolitinės įtampos, energijos kainų svyravimai, migracijos klausimai ir saugumo situacija Europoje.

    Tokie susitikimai dažnai turi aiškią temą, bet šįkart darbotvarkė tapo ypač tanki. Valstybių vadovams tenka spręsti, kaip suderinti trumpalaikį reagavimą į krizes su ilgalaikiais ES ekonomikos, gynybos ir plėtros tikslais.

    Energijos kainos ir konkurencingumas: kas pasikeis realiai

    Vienas politiškai jautriausių klausimų yra energijos kainos ir jų poveikis pramonei bei gyventojams. Dalis valstybių sieks greitesnių priemonių kainų spaudimui mažinti, o Europos Komisija bus spaudžiama pasiūlyti konkretesnius sprendimus, o ne vien bendrą kryptį.

    Kartu su energija į darbotvarkę grįžta ES konkurencingumo tema: kaip apsaugoti Europos gamybą, išvengti deindustrializacijos ir sumažinti priklausomybes tiekimo grandinėse. Šiose diskusijose neišvengiami ir ginčai dėl to, ar nereikėtų stabdyti dalies naujų reguliavimo iniciatyvų, kurios, kai kurių sostinių vertinimu, didina administracinę naštą.

    Kinija, prekyba ir apsaugos priemonės

    Atskirą bloką sudaro santykiai su Kinija ir ES prekybos disbalansas. Lyderiai aptars, kokių papildomų prekybos gynybos priemonių reikėtų, kad Europos įmonės nebūtų nustumiamos pigesnės produkcijos ir valstybės remiamų konkurentų.

    Šioje temoje svarbi ir politinė dilema: kaip griežtinti apsaugą neprarandant galimybių eksportui ir neprisidedant prie platesnės prekybos konfrontacijos. Todėl daug dėmesio bus skiriama ne tik muitams ar tyrimams, bet ir strateginių sektorių apsaugai bei investicijų rizikų valdymui.

    ES biudžetas: svarbiausia tampa ne skaičiai, o terminai

    Lyderiai grįžta prie ES 2028–2034 metų biudžeto derybų, kuriose jau ryškėja tradicinė takoskyra. Viena stovyklą sudaro valstybės, siekiančios riboti išlaidas, kita gina paramos apimtis sanglaudai ir kitoms programoms, nuo kurių tiesiogiai priklauso regionų investicijos.

    Vis dėlto šįkart esminė intriga yra laikas. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa siekia spartinti procesą, kad susitarimas būtų pasiektas prieš 2027 metais kai kuriose valstybėse vyksiančius rinkimus, kurie gali dar labiau apsunkinti kompromisą.

    Tačiau dalis sostinių skeptiškai vertina griežtus terminus, nes baiminasi, kad jie sumažins derybinę galią. Todėl verta stebėti, ar bus užsiminta apie papildomą neeilinį susitikimą vėlyvą rudenį ir ar metų pabaigos tikslas išliks realus.

    Plėtra, Ukraina ir saugumas jūroje

    Per vakarienę planuojama aptarti ES plėtrą ir vidaus reformas, kurios būtinos, jei Bendrija priimtų naujas nares. Kai kurios kandidatės artėja prie derybų pabaigos, tačiau tuo pat metu kyla klausimas, ar ES instituciškai ir finansiškai pasirengusi plėstis.

    Antrąją dieną daug dėmesio teks Ukrainai ir tolesnei paramai, ypač oro gynybai, finansavimui ir papildomoms priemonėms spaudžiant Rusiją. Diskusijose gali iškilti ir ilgalaikis klausimas, kaip užtikrinti paramą po 2026 metų, kai dabartiniai finansavimo sprendimai jau bus priartėję prie pabaigos.

    Lyderiai taip pat aptars hibridines grėsmes, jūrų saugumą ir padėtį Artimuosiuose Rytuose, nes rizika svarbiausiems laivybos maršrutams gali tiesiogiai veikti Europos ekonomiką ir energijos rinkas. Vienas praktinis kriterijus bus paprastas: ar valstybės pasirengusios ne tik deklaruoti paramą misijoms, bet ir skirti joms daugiau realių pajėgumų.

    Migracija: mažėjant srautams, ginčai niekur nedingsta

    Nors nereguliarios migracijos atvykimų rodikliai kai kuriose kryptyse yra sumažėję, politinė įtampa išlieka. Valstybės nesutaria dėl solidarumo mechanizmų, reagavimo į pasienio krizes ir kontrolės griežtinimo, todėl migracijos tema vėl gali tapti viena labiausiai skaldančių.

    Šiame kontekste susitikimas Briuselyje taps ir testu, ar ES lyderiai sugeba suderinti vidaus politikos spaudimą su bendrais sprendimais. Derybų baigtį dažnai nulemia ne iš anksto paruošti dokumentai, o tai, ar lyderiams pavyks susitarti dėl kelių konkrečių politinių signalų ir veiksmų krypties.

    Galutiniai sprendimai paaiškės tik susitikimui pasibaigus, tačiau stebint diskusijas verta sekti tris dalykus: ar bus pateikta apčiuopiama kryptis dėl energijos kainų, ar biudžeto deryboms bus nustatytas realus grafikas ir ar Ukraina gaus ne tik paramos deklaracijas, bet ir konkretesnius įsipareigojimus.

  • Macronas ir Merzas gali atrakinti 2 trln. eurų ES biudžeto susitarimą, bet spaudimas namuose kausto

    Macronas ir Merzas gali atrakinti 2 trln. eurų ES biudžeto susitarimą, bet spaudimas namuose kausto

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Briuselyje laikomi dviem politikais, galinčiais pastūmėti į priekį derybas dėl kito septynerių metų Europos Sąjungos biudžeto. Vis dėlto abiejų lyderių manevro laisvę riboja vidaus politika ir augantis spaudimas namuose.

    ES daugiametė finansinė programa yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį finansuojamos bendros bloko prioritetinės sritys: nuo žemės ūkio ir regioninės sanglaudos iki mokslinių tyrimų, gynybos, sienų apsaugos ir kibernetinio saugumo. Bendra būsimo laikotarpio suma, apie kurią kalbama derybose, siekia maždaug 2 trilijonus eurų, todėl susitarimas taps vienu svarbiausių Europos politinių sprendimų artimiausiais mėnesiais.

    Pastaruoju metu ryškėja konfliktas tarp valstybių, pasisakančių už mažesnį biudžetą, ir šalių, kurios priešinasi karpymams. Vienoje pusėje yra Vokietijos vadovaujama grupė, akcentuojanti taupymą ir atsargų požiūrį į bendras išlaidas, kitoje pusėje – Prancūzija ir kitos valstybės, siekiančios išlaikyti ambicingą finansavimą naujiems iššūkiams.

    Europos Parlamente biudžeto derybas bendrai kuruojantis Siegfriedas Mureșanas įspėja, kad užsitęsusios diskusijos tarp ES sostinių kelia riziką visam procesui. Jo teigimu, kuo greičiau biudžetas bus patvirtintas, tuo greičiau ES galės įgyvendinti priemones konkurencingumui didinti, saugumui stiprinti ir paramai ūkininkams bei mokslui užtikrinti.

    „Vėlavimai ir užsitęsusios nesutarimų linijos Taryboje kelia nerimą. ES biudžetas gali būti sukurtas tik per kompromisą“, – sakė Siegfriedas Mureșanas.

    Nors galutiniam susitarimui reikės visų valstybių pritarimo, Briuselyje plačiai manoma, kad Prancūzijos ir Vokietijos pozicijų suartinimas būtų esminis lūžio taškas. Diplomatai pabrėžia, kad prie sprendimo taip pat svarbios Italijos ir Lenkijos lyderystės, tačiau startas dažniausiai prasideda nuo Paryžiaus ir Berlyno.

    Problema ta, kad abu lyderiai šiuo metu yra politiškai pažeidžiami. Macronui artėjant prie kadencijos pabaigos, bet kokios didesnės nuolaidos, ypač jei jos būtų siejamos su biudžeto karpymais, gali tapti lengvu taikiniu artėjančios prezidento kampanijos kontekste.

    Prancūzijos vidaus diskusijose reguliariai keliama mintis, kad šalis už savo įnašą į ES biudžetą neva gauna per mažai, todėl Paryžiui sudėtinga viešai pristatyti sprendimus, kurie galėtų atrodyti kaip nusileidimas taupymo stovyklai. Papildomą spaudimą Macronui kelia ir opozicinės politinės jėgos, pasirengusios bet kokį kompromisą pateikti kaip Prancūzijos interesų išdavimą.

    Merzo padėtis Berlyne taip pat komplikuota: po nesėkmių regioniniuose rinkimuose kancleriui tenka skaičiuoti kiekvieną žingsnį, kad oponentai jo neapkaltintų „siunčiant mokesčių mokėtojų pinigus į Briuselį“. Vokietijos pozicija dažnai formuluojama taip, kad geriau jokio susitarimo, nei toks, kuris reikšmingai didintų bendrą biudžeto apimtį.

    Vis dėlto užkulisiuose teigiama, kad Paryžiaus ir Berlyno požiūriai nėra visiškai nesuderinami. Prancūzija linkusi pabrėžti, kad diskusija turėtų suktis ne vien apie karpymus, bet ir apie papildomus pajamų šaltinius ES lygiu, vadinamuosius nuosavus išteklius, pavyzdžiui, tam tikrus sektorių mokesčius.

    Vokietija tokią kryptį svarstyti sutinka, tačiau yra skeptiškesnė dėl to, kiek realiai nauji nuosavi ištekliai galėtų sugeneruoti lėšų. Tai reiškia, kad derybos gali įstrigti tarp dviejų logikų: vieni sieks didesnio finansavimo per naujas pajamas, kiti primins, kad reikės aiškaus ir patikimo lėšų šaltinio, o ne tik politinių pažadų.

    Papildomą įtampą kelia tai, kad ES biudžeto derybos vyksta tuo metu, kai valstybės narės vienu metu spaudžiamos didinti išlaidas gynybai, investuoti į pramonės konkurencingumą ir tuo pat metu amortizuoti ekonominius sukrėtimus. Dėl to net nedideli biudžeto pokyčiai tampa politiškai jautrūs, o kompromisas reikalauja ne tik skaičių, bet ir aiškaus susitarimo, kokias prioritetines sritis Europa finansuos pirmiausia.

    Nors Briuselio susitikimai gali suteikti progą dvišalėms Macrono ir Merzo konsultacijoms, greito proveržio lūkesčiai išlieka santūrūs. ES sostinėse vyrauja nuostata, kad galutinis sprendimas greičiausiai vis tiek remsis Prancūzijos ir Vokietijos kompromisu, tačiau tam prireiks laiko ir politinės drąsos, kurios šiuo metu abiem lyderiams stinga.

  • Vokietija ir Italija siūlo ES avarinį stabdį: valstybės galėtų sustabdyti per daug slegiančius įstatymus

    Vokietija ir Italija siūlo ES avarinį stabdį: valstybės galėtų sustabdyti per daug slegiančius įstatymus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveras ragina suteikti ES sostinėms daugiau galios stabdyti naujus Briuselio teisės aktus. Laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa jie siūlo vadinamąjį avarinį stabdį, jei nauji reikalavimai, valstybių vertinimu, tampa per didele našta valdžiai ir verslui.

    Politikų argumentas aiškus: ES konkurencingumas silpsta, o biurokratinės procedūros ir reguliavimo kaina ypač smarkiai smogia smulkiajam ir vidutiniam verslui. Laiške pabrėžiama, kad tikslas turėtų būti užkirsti kelią nereikalingoms reguliavimo išlaidoms, kurios ilgainiui gali lemti gamybos pajėgumų mažėjimą ir investicijų traukimąsi iš Europos.

    Kas yra avarinis stabdis?

    Avarinio stabdžio idėja reikštų mechanizmą, leidžiantį valstybėms narėms įsikišti ir laikinai sustabdyti naujų ES teisės aktų priėmimą ar taikymą, jei šie, jų nuomone, neproporcingai apsunkina ekonomiką. Tokia priemonė būtų skirta ne vien pavienėms išimtims, o sisteminiam filtro principui, kai politinis signalas iš sostinių galėtų pristabdyti procesą Briuselyje.

    Šis siūlymas siejamas su platesne kryptimi supaprastinti reguliavimą ir mažinti administracinę naštą, apie kurią pastaraisiais metais vis dažniau kalba tiek pramonė, tiek politikai. Praktikoje tai reikštų daugiau politinio svorio nacionaliniam vertinimui, kad teisėkūros tempas nepralenktų valstybių gebėjimo įgyvendinti pokyčius.

    Supaprastinimas, leidimai ir laikinas pristabdymas

    Be avarinio stabdžio, lyderiai ragina ženkliai pagreitinti planavimo ir leidimų išdavimo procedūras. Jų vertinimu, ilgi derinimai stabdo investicinius projektus, didina kaštus ir mažina ES patrauklumą pramonei, ypač sektoriams, kuriems svarbus greitas pajėgumų plėtimas.

    Laiške taip pat keliama idėja tam tikrose reguliavimo srityse numatyti galimybę laikinai sustabdyti reikalavimų taikymą konkrečiam laikotarpiui, taikant prioriteto taisyklę. Tai būtų politinis bandymas suteikti ekonomikai daugiau kvėpavimo, kai įmonės susiduria su kelių reformų našta vienu metu.

    Kontekstas prieš ES lyderių susitikimą

    Raginimas pasirodė prieš artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje, kuriame lyderiai ketina aptarti ilgalaikį ES biudžetą, energijos kainas ir paramą Ukrainai. Konkurencingumo klausimas tapo vienu iš centrinių ES darbotvarkėje, ypač matant pramonės aktyvumo svyravimus ir investicijų konkurenciją su kitais regionais.

    Toliau lieka atviras esminis klausimas, kaip toks avarinis stabdis derėtų su įprasta ES teisėkūros tvarka ir institucijų pusiausvyra. Vis dėlto pats siūlymas rodo didėjantį spaudimą Komisijai ieškoti greitesnių ir verslui paprastesnių sprendimų, kad bendrosios rinkos taisyklės padėtų augti, o ne taptų papildomu barjeru.

  • Italijoje baigėsi akcizų nuolaida: degalai brangsta, o Roma laukia ES sprendimų

    Italijoje baigėsi akcizų nuolaida: degalai brangsta, o Roma laukia ES sprendimų

    Spalio 7 dieną Italijos vairuotojai degalinėse sulaukė nemalonios staigmenos: Vyriausybė nepratęsė degalų akcizo lengvatos, todėl kainos iš karto ėmė kilti. Iki tol ši priemonė dalinai amortizavo dyzelino ir benzino brangimą, tačiau jos galiojimas baigėsi vidurnaktį.

    Italijos valdžia anksčiau buvo užsiminusi apie galimą mokesčių grąžinimo modelį, kuris esą neturėtų didinti biudžeto išlaidų. Vis dėlto naujas sprendimas kol kas nepatvirtintas, o rinkoje vyrauja neapibrėžtumas dėl to, kokių kompensavimo priemonių gali sulaukti gyventojai ir verslas.

    „Eni“ lubos prarado poveikį

    Iki priemonės pabaigos akcizo nuolaidos vertė buvo smarkiai sumažėjusi ir siekė apie 0,061 euro už litrą. Tuo pat metu degalų kainas laikinai bandė riboti „Eni“, tačiau bendrovė pripažino, kad nebeatnaujinta akcizo lengvata praktiškai panaikino tokios iniciatyvos efektą.

    „Eni“ yra strategiškai svarbi energetikos grupė, kurios dalį akcijų valdo Italijos valstybė, todėl jos veiksmai rinkoje dažnai tampa politinių diskusijų objektu. Visgi kainų formavimą lemia ne tik mažmeninės maržos, bet ir naftos biržos, perdirbimo bei logistikos kaštai ir mokesčiai.

    ES laukia spalio viršūnių susitikimo

    Dėl priemonių degalų ir energijos kainų šokui suvaldyti dėmesys krypsta į spalio 15 ir 16 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastarosiomis dienomis viešai svarstė bendrų pirkimų idėją, kuri turėtų sumažinti kainų spaudimą ir riboti sektorių infliaciją.

    Taip pat aptariamas didesnis lankstumas kai kurioms klimato reguliavimo nuostatoms, ypač susijusioms su tiekėjų pareiga deklaruoti su gamyba siejamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Skelbiama, kad įpareigojimų taikymas tam tikrais atvejais galėtų būti atidėtas iki 2028 metų.

    Italijos spaudimas dėl ETS ir ETS2

    Italijos premjerė Giorgia Meloni ragina Europos institucijas pateikti aiškias politines gaires, kaip mažinti energijos kainas ir saugoti pramonės konkurencingumą. Tarp Romos akcentuojamų krypčių yra siūlymai švelninti su ETS sistema susijusius kaštus ir atidėti ETS2 taikymą, kuris turėtų apimti papildomus sektorius.

    ETS yra Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurioje nustatoma bendra emisijų riba, o įmonės taršos leidimus gali pirkti ar parduoti pagal poreikį. Praktikoje tai reiškia, kad anglies dioksido kaina tampa reikšmingu veiksniu elektros ir dalies pramonės produkcijos savikainoje.

    Europos šalys juda skirtingai

    Kol ES mastu ieškoma bendro sprendimo, valstybės narės imasi skirtingų, ne visuomet suderintų priemonių. Prancūzija pratęsė paramą gyventojams, kurie dėl darbo priversti važinėti ilgesnius atstumus, o bendra priemonių paketo kaina šalies biudžetui siekia apie 450 milijonų eurų.

    Vokietijoje nuo spalio 1 dienos įvesta laikina akcizo mažinimo priemonė, kuri sumažino mokestinę dedamąją maždaug 0,17 euro už litrą ir galios iki metų pabaigos. Ispanija degalų nuolaidą pratęsė, tačiau numatė, kad ji palaipsniui mažės iki gruodžio pabaigos.

    Belgijoje jau dešimtmečius veikia mechanizmas, leidžiantis taikyti maksimalias kainų lubas, tačiau net ir esant šiam režimui dyzelino kaina pasiekė istorines aukštumas. Jungtinėje Karalystėje galioja laikinas akcizo sumažinimas, tačiau kainų rekordai rodo, kad mokesčių korekcijos ne visada pajėgia atsverti pasaulinių rinkų svyravimus.