CP v2

Tag: Evakuacija

  • Pavojaus signalas JAV bazėje: baltojo fosforo nuotėkis sukėlė evakuaciją

    Pavojaus signalas JAV bazėje: baltojo fosforo nuotėkis sukėlė evakuaciją

    Pietų Korėjos tarnybos pranešimą apie incidentą JAV karinėje bazėje gavo po pietų, kai per įprastą amunicijos patikrą sandėlyje buvo aptikta sukietėjusio baltojo fosforo likučių. Skelbiama, kad nuotėkis siejamas su dviem ginkluotės vienetais, laikytais amunicijos dėžėje.

    Miesto valdžia nedelsdama perspėjo netoliese gyvenančius žmones ir rekomendavo laikinai pasitraukti iš galimos rizikos zonos bei vengti bet kokio kontakto su medžiaga. Į įvykio vietą buvo iškviesti ugniagesiai, policija ir JAV specialistų komanda, atsakinga už sprogmenų bei pavojingų medžiagų neutralizavimą.

    Policija nustatė saugumo perimetrą maždaug 300–500 metrų spinduliu nuo bazės ir laikinai uždarė dalį aplinkinių kelių. Tokios priemonės taikomos todėl, kad baltasis fosforas, patekęs į aplinką, gali kelti riziką žmonių sveikatai, ypač jei dalelės patenka ant odos ar į kvėpavimo takus.

    Baltasis fosforas kariuomenėje naudojamas, be kita ko, dūminiams ir padegamiesiems užtaisams, o kontaktuodamas su oru gali savaime užsiliepsnoti. Specialistai pabrėžia, kad ši medžiaga gali sukelti itin gilius cheminius nudegimus, todėl su ja dirbama laikantis griežtų saugos protokolų, o naudojimą mūšio lauke riboja tarptautinės normos.

    JAV oro pajėgos pranešė, kad nutekėjusi medžiaga buvo praskiesta maždaug 80 proc., todėl rizika visuomenės sveikatai ir aplinkai įvertinta kaip nedidelė. Praėjus apie 36 minutėms po pirmojo pranešimo, Pietų Korėjos institucijos atšaukė rekomendaciją evakuotis, nurodydamos, kad situacija suvaldyta.

    Kariuomenė taip pat paneigė socialiniuose tinkluose pasirodžiusią informaciją apie tariamai visišką Osano bazės evakuaciją. Anot JAV atstovų, veiksmai apsiribojo nuotėkio vietos izoliavimu ir saugumo užtikrinimu, o bazės veikla netrukus grįžo į įprastą ritmą.

  • Kiekviena sekundė lemia gyvybę: Ukrainos gelbėtojai priminė, kaip elgtis per teroristinį išpuolį

    Blogėjant saugumo situacijai Ukrainoje, Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (DSNS) priminė bazines taisykles, kaip elgtis per galimą teroristinį išpuolį, šaudymą ar sprogimą. Gelbėtojai pabrėžia, kad pirmosios minutės dažnai būna lemiamos, todėl svarbiausia nepasimesti ir veikti racionaliai.

    DSNS atkreipia dėmesį, kad pastebėjus įtartiną daiktą ar neįprastą elgesį viešoje vietoje, būtina nedelsiant pranešti policijai arba skubiosios pagalbos tarnyboms. Tokiais atvejais patariama nesiartinti prie radinio, nejudinti jo ir perspėti aplinkinius laikantis saugaus atstumo.

    Įvykus šūviams ar sprogimui, gelbėtojai ragina kuo greičiau rasti priedangą ir sumažinti riziką būti sužeistam skeveldrų ar antrinių sprogimų. Jei įmanoma, reikia pasitraukti iš atviros erdvės, laikytis kuo arčiau žemės ir judėti link saugaus išėjimo, vengiant spūsčių bei panikos.

    DSNS taip pat primena, kad automobilis nėra patikima priedanga: jo konstrukcija neapsaugo nuo kulkų, o degalai ir kitos medžiagos gali tapti papildomu pavojumi. Jei grėsmė užklumpa kelyje, svarbu įvertinti situaciją ir, jei saugu, pasitraukti nuo galimo pavojaus epicentro, nesustojant prie įtartinų objektų ar žmonių.

    Jei grėsmė ištinka pastate, rekomenduojama slėptis kuo saugesnėje vietoje, toliau nuo langų ir išorinių sienų. Praktikoje saugesnės gali būti patalpos su daugiau masyvių pertvarų, pavyzdžiui, vonios kambarys ar koridorius, o pagrindinis tikslas yra sumažinti sužeidimų riziką ir būti pasirengus greitai evakuotis kilus gaisrui.

    Kalbėdami apie užpuolikų užpuolimą ar įkaitų paėmimą, gelbėtojai pabrėžia, kad svarbiausia yra išlikti ramiai ir neprovokuoti agresijos. Patariama vengti staigių judesių, nebandyti ginčytis, neieškoti akių kontakto ir vykdyti nurodymus, jei tai nekelia tiesioginės grėsmės gyvybei.

    Jei vyksta specialiųjų pajėgų operacija ar šturmas, DSNS ragina nedaryti neprognozuojamų veiksmų: atsigulti ant grindų, laikyti rankas matomoje vietoje ir nejudėti, kol bus aišku, kad pavojus baigėsi. Po išlaisvinimo svarbu kuo greičiau palikti pavojingą zoną ir negrįžti pasiimti daiktų, jei tai gali kelti riziką.

    Gelbėtojai primena ir apie informacijos svarbą: jei tai saugu, verta įsidėmėti įtartinų asmenų požymius, aprangą, kryptį, kuria jie pasišalino, transporto priemonės detales. Tokia informacija vėliau gali padėti operatyviai identifikuoti grėsmės šaltinį ir užkirsti kelią papildomiems išpuoliams.

    DSNS pabrėžia, kad grėsmės gali kilti staiga ir be įspėjimo, todėl visuomenei svarbu žinoti aiškią veiksmų seką ir reguliariai atnaujinti savo įgūdžius. Tuo pat metu gelbėtojai ragina vadovautis oficialiais pranešimais, neplatinti nepatikrintos informacijos ir, esant galimybei, suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nepažeidžiant savo saugumo.

  • Sánchezas apie Ispanijos gaisrus: matome šviesą tunelio gale, bet klimato neigimas kainuoja brangiai

    Sánchezas apie Ispanijos gaisrus: matome šviesą tunelio gale, bet klimato neigimas kainuoja brangiai

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas antradienį pareiškė, kad šalis kovoje su dideliais miškų gaisrais pradeda matyti „šviesą tunelio gale“, tačiau artimiausios valandos išliks sudėtingos. Pasak jo, dalis židinių silpsta, bet situacija dar nėra tokia, kad būtų galima mažinti budrumą.

    Prieš tradicinę vasaros pertrauką surengtoje spaudos konferencijoje Sánchezas aštriai kritikavo klimato kaitos neigimą. Jis pabrėžė, kad tai silpnina visuomenės pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir apsunkina sprendimus, kurių reikia tiek prevencijai, tiek greitam reagavimui.

    „Klimato neigimas yra blogiausi įmanomi degalai kovojant su klimato nepaprastąja padėtimi, jis daro mus daug labiau pažeidžiamus“, – sakė Pedro Sánchezas.

    Ministras pirmininkas ragino politines jėgas ieškoti plataus sutarimo dėl klimato politikos, o ne paversti ją kasdienių politinių ginčų įrankiu. Jo teigimu, kai ekstremalūs reiškiniai kartojasi vis dažniau, tokia sutartis tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Ispanijoje tęsiasi evakuacijos

    Vyriausybės duomenimis, gaisrai paveikė beveik 100 000 žmonių Kastilijoje ir Leone, Madrido autonominėje bendruomenėje bei Kastilijoje–La Mančoje. Daugiau kaip 63 000 gyventojų buvo evakuoti, dar apie 35 000 žmonių nurodyta likti namuose dėl saugumo.

    Didžiausias pajėgas ugniagesiai metė į gaisrus Avilos apylinkėse bei į pietvakarius nuo Madrido esančiose San Martín de Valdeiglesias ir Villa del Prado teritorijose. Šie gaisrai buvo vertinami kaip vienas didelis židinys, nes atskiros ugnies fronto linijos susijungė.

    Karščio banga didina riziką

    Valstybinė meteorologijos agentūra Aemet prognozavo naują karščio bangą, kuri gali apsunkinti gesinimą ir padidinti naujų gaisrų tikimybę. Aukšta temperatūra, sausas oras ir stabilios atmosferos sąlygos didina riziką, kad atsinaujins rusenantys židiniai.

    Vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska nacionaliniam transliuotojui TVE sakė, kad pastarųjų dienų darbas davė „pakankamai teigiamų“ rezultatų. Jo teigimu, naktinės operacijos pasiteisino, o artimiausias prioritetas yra išlaikyti pasiektą pažangą ant žemės.

    Ministras taip pat akcentavo, kad šalia skubių gesinimo darbų būtina stiprinti miškų gaisrų prevenciją ir modernizuoti oro gesinimo pajėgumus. Tai įvardijama kaip vienas svarbiausių žingsnių, siekiant geriau pasirengti vis dažnėjantiems ekstremaliems vasaros sezonams.

    Tuo pat metu Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad antradienį nuo 17 valandos buvo panaikinti evakuacijos nurodymai 13 savivaldybių dviejose gaisrų paliestose zonose. Kiek gyventojų tai palietė ir kaip greitai jie galės grįžti į namus, iš karto nebuvo patikslinta, tačiau sprendimas vertinamas kaip dar vienas ženklas, jog situacija kai kur stabilizuojasi.

    Gaisrų priežastys atskiruose regionuose vis dar tiriamos. Tyrėjai vieną didžiausių gaisrų siejo su sunkiosios technikos naudojimu be leidimo miškingoje teritorijoje netoli Burgohondo, o vėliau ugnis išplito į platesnius slėnių ir kalnų masyvų plotus, paveikdama vietos bendruomenes ir infrastruktūrą.

  • Ispaniją sukrėtęs gaisras nusinešė 13 gyvybių: Pedro Sánchez ragina imtis prevencijos

    Ispaniją sukrėtęs gaisras nusinešė 13 gyvybių: Pedro Sánchez ragina imtis prevencijos

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez liepos 13 dieną paragino šalį gerokai sustiprinti miškų gaisrų prevenciją po vieno mirtiniausių pastarųjų metų gaisrų, kilusio šalies pietuose. Premjeras pabrėžė, kad vien reagavimo nepakanka, nes ekstremalios situacijos dėl klimato kaitos kartojasi vis dažniau.

    Gaisras netoli Los Gallardos, Almerijos provincijoje Andalūzijoje, po keturių parų intensyvaus gesinimo buvo stabilizuotas. Valdžios institucijos nurodė preliminarius skaičius: žuvo 13 žmonių, dar 23 asmenų likimas tuo metu buvo nežinomas, o oficialiai gauta 10 pranešimų apie dingusius.

    Liepsnos išdegino beveik 7 000 hektarų teritoriją, o gaisro pikas, pareigūnų teigimu, buvo itin pavojingas dėl greito plitimo ir prasto matomumo. Skelbta, kad dalis žmonių galėjo nepakankamai greitai sureaguoti į evakuacijos perspėjimus, todėl atsidūrė spąstuose bandydami pasitraukti automobiliais ar pėsčiomis.

    Premjero žinutė: prevencija ir pasirengimas

    Apsilankęs Turre savivaldybėje, Pedro Sánchez susitiko su gaisrą gesinusiomis tarnybomis ir padėkojo gelbėtojams. Jis akcentavo, kad savivaldybėms reikia geresnių apsaugos planų, o gyventojams būtina daugiau praktinių mokymų, kaip elgtis kilus gaisrui ir gavus evakuacijos nurodymus.

    Andalūzijos regiono vyriausybės vadovas Juanma Moreno taip pat ragino didinti visuomenės sąmoningumą ir savisaugą. Jo teigimu, ankstyvas reagavimas į dūmus, oficialius perspėjimus ir įtartiną elgesį gali lemti, ar pavyks laiku užkirsti kelią tragedijai.

    Kas apsunkino gesinimą

    Gesinimo operacijoje dalyvavo daugiau nei 200 antžeminių pajėgų, ugniagesių automobiliai, sraigtasparniai, vandens numetimo lėktuvai ir Ispanijos karinės pagalbos ekstremaliose situacijose padalinys UME. Pastarosiomis valandomis daugiausia dėmesio skirta židinių vėsinimui ir dingusių žmonių paieškai.

    Institucijos nurodė, kad galutiniai dingusiųjų skaičiai gali keistis, kol bus baigtos ekspertizės ir žuvusiųjų tapatybių nustatymo procedūros. Pranešta, kad identifikavimo darbuose talkino ir kai kurių kitų Europos šalių institucijos, padėjusios surinkti genetinius duomenis iš artimųjų.

    Klimato kaitos fonas ir rizikos didėjimas

    Gaisro priežastis dar tiriama, tačiau pareigūnai kaip galimą scenarijų įvardijo elektros linijos gedimą, nuo kurio užsidegė po karščių išdžiūvusi augmenija. Pastarosiomis dienomis gaisro plitimą suvaldė atslūgęs vėjas ir kiek vėsesnė temperatūra.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos sukeliamo klimato šiltėjimo karščio bangos Europoje tampa dažnesnės ir intensyvesnės, o tai didina ir didelių miškų gaisrų tikimybę. Europos miškų gaisrų informacijos sistemos duomenys rodo, kad praėjusiais metais Ispanijoje ugnis nuniokojo beveik 400 000 hektarų, o tai buvo didžiausias per sistemą fiksuotas šalies rodiklis.

    Ekspertai primena, kad riziką mažina ne tik ugniagesių pajėgumai, bet ir ilgalaikės priemonės, tokios kaip priešgaisriniai barjerai, augmenijos tvarkymas, geresnės ankstyvo perspėjimo sistemos ir aiškūs evakuacijos maršrutai. Ispanijos pietuose, kur vasaros tampa karštesnės ir sausesnės, prevencija vis dažniau įvardijama kaip svarbiausia gyvybių apsaugos grandis.

  • Po pragariško gaisro Ispanijoje – lūžis: 1 000 evakuotų gyventojų leidžiama grįžti namo

    Po pragariško gaisro Ispanijoje – lūžis: 1 000 evakuotų gyventojų leidžiama grįžti namo

    Gaisras Almerijoje stabilizuotas

    Ispanijos Almerijos provincijoje kilęs miškų gaisras, pražudęs mažiausiai 12 žmonių, stabilizuotas, pranešė regiono valdžia. Tai reiškia, kad liepsnų plitimas suvaldytas, o ugniagesiai didžiąja dalimi užtikrino perimetro kontrolę.

    Andalūzijos regiono vadovas Juanas Manuelis Moreno informavo, kad pavojaus lygis sumažintas iki operacinio 1 lygio. Pasak jo, apie 1 000 anksčiau evakuotų žmonių gali palaipsniui grįžti į savo namus.

    Kodėl situacija pagerėjo

    Ugniagesiams palankesnes sąlygas sudarė ramesni orai: sumažėjęs vėjas ir padidėjusi oro drėgmė. Tokie pokyčiai padeda lėčiau plisti ugniai ir leidžia saugiau dirbti tiek ant žemės, tiek iš oro.

    „Gera žinia po labai sunkių dienų: gaisras stabilizuotas, perimetras apsaugotas, o evakuotieji gali grįžti palaipsniui“, – sakė Juanas Manuelis Moreno.

    Vis dėlto stabilizavimas nereiškia pavojaus pabaigos: pareigūnai paprastai pabrėžia, kad bet koks vėjo sustiprėjimas ar nauji židiniai gali vėl komplikoti gesinimą. Dėl to teritorija ir toliau stebima, o pajėgos lieka budėjimo režime.

    Žala ir neaiškumai dėl aukų

    Preliminariai skaičiuojama, kad ugnis nuniokojo apie 7 000 hektarų. Tokios apimties gaisrai daro ilgalaikį poveikį ekosistemoms, dirvožemiui ir vietos ekonomikai, ypač jei paveikiamos gyvenvietės bei turizmo infrastruktūra.

    Ispanijos Civilinė gvardija tikrina pastatus po vieną. Iš maždaug 250 iki šiol apžiūrėtų objektų dauguma, kaip skelbiama, išliko stovėti, o didesnių pažeidimų fiksuota nedaug.

    Aukų skaičius kol kas paliekamas ties 12, tačiau pareigūnai įspėja, kad dingusiųjų skaičius gali paaiškėti tik užbaigus kūnų atpažinimą ir ekspertizes. Taip pat nurodoma, kad dalis žuvusiųjų gali būti užsienio piliečiai.

    Evakuotieji ir valstybės parama

    Dar šeštadienio naktį už ekstremaliąsias situacijas atsakingas Andalūzijos ministras Antonio Sanzas patvirtino, kad daugiau nei 600 žmonių jau buvo grįžę į savo namus. Kiti gyventojai laikinai apsistojo antruosiuose būstuose ar viešbučiuose.

    Skelbiama, kad dalį apgyvendinimo išlaidų dengia centrinė valdžia. Praktikoje tokia parama tampa kritiškai svarbi, nes grįžimas į namus ne visada įmanomas iškart, ypač jei teritorijoje dar vyksta gesinimo darbai, ribojamas eismas ar nutrūkęs elektros tiekimas.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Pastaraisiais metais pietų Europa vis dažniau susiduria su dideliais miškų gaisrais, kuriuos spartina karščio bangos, sausringos sąlygos ir stiprūs vėjai. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvam gaisrų aptikimui, teritorijų prevencinei priežiūrai ir gyventojų evakuacijos planams.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla, kai karštis ir sausra sutampa su staigiais vėjo gūsiais: tuomet gaisro frontas gali pasislinkti per minutes. Dėl šios priežasties net ir stabilizavus situaciją gyventojams dažnai rekomenduojama būti pasirengusiems pakartotinei evakuacijai.

  • Elektrėnuose kviečia į nemokamą civilinės saugos ekskursiją: ką pamatysite ir ko išmoksite

    Elektrėnų savivaldybėje birželio 13 dieną 10 valandą gyventojai kviečiami į nemokamą, maždaug 2 valandų trukmės ekskursiją civilinės saugos pasirengimo tema. Organizatoriai žada aplankyti kelis su pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms susijusius objektus ir praktiškai paaiškinti, kaip veikia vietos saugumo infrastruktūra.

    Ekskursijos pradžia numatyta Rungos gatvėje 22, Elektrėnuose, kur įsikūręs humanitarinis punktas. Dalyvavimas nemokamas, pažymėjimai neišduodami, o registracija vykdoma iš anksto per Lietuvos Raudonojo Kryžiaus registracijos formą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokios edukacijos tikslas – ne teorija dėl teorijos, o aiškus veiksmų planas, kuris praverčia netikėtais atvejais. Pagrindinė žinutė paprasta: ramybė kyla iš pasiruošimo, o pasiruošimas prasideda nuo supratimo, kas yra realios grėsmės ir kaip į jas reaguoti.

    Ekskursijos metu ketinama aptarti, kaip atpažinti pavojų ir pasirinkti tinkamą reakciją, taip pat kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakavimo punktai. Bus paaiškinta, kaip šie objektai ženklinami ir ką gyventojui reiškia skirtingi ženklai bei nurodymai.

    Numatoma kalbėti ir apie tai, kokie gali būti pavojų tipai, ką daryti išgirdus sirenas bei kaip susidaryti šeimos planą pagal penkių žingsnių programą. Taip pat bus aptartas išvykimo krepšys: kokie daiktai jame svarbiausi ir kodėl verta jį paruošti dar iki krizės, o ne jai prasidėjus.

    Viena iš ankstesnių dalyvių, Sandra, pabrėžia, kad tokios veiklos padeda susisteminti žinias ir įvertinti savo pasirengimo lygį.

    „Supratau, kaip svarbu ne tik žinoti teorinius veiksmus, bet ir praktiškai pasiruošti įvairiems netikėtiems atvejams. Ypač vertinga buvo išgirsti konkrečius patarimus, kaip elgtis krizinių situacijų metu ir kokių priemonių reikėtų turėti namuose“, – sakė Sandra.

    Ekskursija skirta Elektrėnų savivaldybės gyventojams, tačiau jos tema aktuali ir platesnei auditorijai, nes civilinė sauga vis dažniau siejama ne tik su institucijų darbu, bet ir su kiekvieno žmogaus kasdieniais sprendimais. Organizatoriai primena, kad net paprasti žingsniai, tokie kaip susitarimai šeimoje, kontaktų planas ar paruoštas būtiniausių daiktų krepšys, gali sutaupyti brangaus laiko.

  • Nemokami civilinės saugos mokymai nuotoliu: birželio 7 dieną aptars sirenas, priedangas ir išvykimo krepšį

    Birželio 7 dieną 10.50 valandą vyks nemokami civilinės saugos mokymai nuotoliu. Organizatoriai kviečia dalyvauti tik pilnamečius, jungtis savo vardu ir pavarde, o mokymų trukmė numatyta apie 2 valandas.

    Mokymai skirti praktiškai pasirengti ekstremalioms situacijoms, kai svarbiausia yra greitas ir teisingas sprendimas. Pastaraisiais metais civilinės saugos tema Lietuvoje tapo ypač aktuali dėl pasikeitusios saugumo aplinkos, todėl vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui.

    Ką aptars mokymuose?

    Dalyviams bus aiškinama, kaip atpažinti skirtingus pavojus ir kaip į juos reaguoti realiose situacijose. Taip pat bus aptarta, ką reiškia sirenų signalai ir kokių veiksmų imtis juos išgirdus, kad būtų sumažinta rizika sau ir artimiesiems.

    Programoje numatytas ir kolektyvinės apsaugos statinių, priedangų bei evakavimo punktų paaiškinimas: kuo jie skiriasi, kaip yra ženklinami ir kaip elgtis atvykus. Organizatoriai žada pateikti praktinių pavyzdžių, kurie padeda informaciją greičiau įsiminti ir pritaikyti.

    Išvykimo krepšys ir šeimos planas

    Atskira mokymų dalis bus skirta šeimos planui ir vadinamajai penkių žingsnių programai, kuri padeda susitarti dėl veiksmų iš anksto. Toks planas ypač svarbus, kai ryšys sutrinka, o sprendimus reikia priimti per kelias minutes.

    Taip pat bus aptariamas išvykimo krepšio turinys ir dažniausios klaidos, kurias žmonės daro ruošdamiesi. Pagrindinis tikslas yra ne sukaupti kuo daugiau daiktų, o pasiruošti taip, kad būtiniausi reikmenys būtų lengvai pasiekiami ir pritaikyti realiam scenarijui.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie mokymai padeda sumažinti nerimą, nes aiškus pasirengimas suteikia daugiau kontrolės jausmo. Dalyviai raginami aktyviai klausti ir įsitraukti į diskusiją, kad gauta informacija būtų pritaikoma jų kasdienėms situacijoms.

  • Galimas sprogmuo: ką daryti gavus grasinimą telefonu ar el. paštu ir kaip saugiai evakuotis

    Gavus pranešimą apie galimą sprogmenį svarbiausia išlikti ramiems ir veikti pagal aiškią seką. Net jei grėsmė pasirodytų melaginga, kiekvienas toks signalas vertinamas rimtai, nes delsimas gali kelti pavojų žmonėms.

    Pirmiausia nedelsiant informuokite Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 ir tiksliai perduokite gautą informaciją. Pasakykite, kaip pranešimas gautas, ką jame teigiama, ar nurodyta vieta, laikas, kokie reikalavimai ar motyvai, taip pat pateikite adresą ir savo kontaktus.

    Jei grasinimas gautas el. paštu

    Negalima trinti laiško ir nereikėtų jo persiųsti kolegoms ar platinti viešai, nes tai gali apsunkinti tyrimą. Išsaugokite laišką, jo antraštę ir bet kokius priedus, o jei įmanoma, užfiksuokite ekrano vaizdą su matoma siuntėjo informacija ir gavimo laiku.

    Informuokite atsakingą asmenį organizacijoje ir, vadovaujantis vidaus tvarka, apribokite prieigą prie galimai rizikingų patalpų. Jei pranešime minima konkreti vieta, pasistenkite nurodyti tai pareigūnams kuo tiksliau, nebandydami aiškintis patys.

    Jei grasinimas gautas telefonu

    Jei įmanoma, pokalbio nenutraukite kuo ilgiau ir stenkitės ramiai išgauti kuo daugiau detalių. Užsirašykite skambučio laiką, numerį, tikslų tekstą, ar minimas sprogmens tipas, vieta, laikas, taip pat skambinančiojo balso ypatybes.

    Atkreipkite dėmesį į foninius garsus, pavyzdžiui, eismą, muziką, žmonių šurmulį ar kitus požymius, kurie gali padėti nustatyti skambinančiojo aplinką. Iškart po skambučio praneškite 112 ir perduokite užrašytą informaciją.

    Veiksmai vietoje: ko nedaryti ir kaip evakuotis

    Negalima liesti įtartinų daiktų, jų judinti, atidarinėti ar ardyti, taip pat nereikėtų bandyti savarankiškai „patikrinti“, ar grėsmė reali. Neprovokuokite panikos, tačiau informuokite atsakingus asmenis ir vykdykite nurodymus, kurie skirti žmonių saugumui.

    Jei priimamas sprendimas evakuotis, judėkite ramiai, laikykitės nustatytų evakuacijos maršrutų, nenaudokite liftų ir padėkite tiems, kam reikalinga pagalba. Susirinkimo vietoje pasilikite, kol atsakingi asmenys ar pareigūnai patvirtins, kad grįžti saugu.

    Atvykus pareigūnams, pateikite visą turimą informaciją ir tiksliai vykdykite nurodymus. Svarbu netrukdyti darbui, neužblokuoti privažiavimų ir nesiimti veiksmų, kurie galėtų pakeisti situaciją įvykio vietoje.

    Jeigu pastebite įtartiną siuntą ar daiktą, kuris kelia įtarimų, jo nejudinkite ir nedelsiant skambinkite 112. Kuo anksčiau perduota tiksli informacija leidžia pareigūnams greičiau įvertinti riziką ir pasirinkti saugiausią reagavimo būdą.

  • Pranešimas apie galimą sprogmenį: ką daryti iškart, kada skambinti 112 ir ko vengti

    Kaip reaguoti gavus grasinimą

    Gavus pranešimą apie galimą sprogmenį svarbiausia išlikti ramiems ir nepriimti skubotų sprendimų. Vien žinutė ar skambutis dar nereiškia, kad grėsmė yra reali, todėl veiksmai turi būti apgalvoti ir suderinti su pareigūnų rekomendacijomis.

    Pirmiausia patariama informuoti atsakingus asmenis organizacijoje ir kuo greičiau pasitarti su policija. Policijai galima skambinti telefonu +370 700 60 000 ir vadovautis nurodymais, kaip elgtis konkrečioje situacijoje.

    Kada skambinti 112?

    Skubiosios pagalbos numeriu 112 reikėtų skambinti tuomet, kai randamas įtartinas daiktas ar siunta, matomi kiti galimos realios grėsmės požymiai arba taip nurodo pareigūnai. Tokiais atvejais svarbu aiškiai pasakyti vietą, situacijos detales ir laikytis operatoriaus instrukcijų.

    Jei įtartinas daiktas pastebėtas, jo negalima liesti, judinti ar bandyti atidaryti. Taip pat būtina neleisti prie jo artintis kitiems žmonėms, o teritorijoje, jei įmanoma, riboti judėjimą, kol atvyks tarnybos.

    Kaip išsaugoti informaciją tyrimui

    Jeigu gaunamas grasinantis el. laiškas, žinutė ar telefono skambutis, svarbu neištrinti gautos informacijos ir jos nepersiųsti. Reikėtų išsaugoti duomenis, kurie gali būti reikšmingi tyrimui, ir užsirašyti kuo daugiau detalių apie siuntėją ar skambinusį asmenį.

    Atvykus pareigūnams būtina tiksliai vykdyti jų nurodymus ir suteikti visą turimą informaciją. Toks nuoseklus elgesys padeda greičiau įvertinti riziką, užtikrinti žmonių saugumą ir efektyviau ištirti grasinimo aplinkybes.

  • Mokyklas ir darželius vėl pasiekia grasinantys laiškai: ką daryti gavus pranešimą apie sprogmenį

    Mokyklas ir darželius vėl pasiekia grasinantys laiškai: ką daryti gavus pranešimą apie sprogmenį

    Ugdymo įstaigų elektroninio pašto dėžutes Lietuvoje vėl pasiekia grasinantys laiškai apie galimus sprogmenis mokyklose, darželiuose ar jų prieigose. Atsakingos tarnybos ragina išlikti ramiems, nepasiduoti panikai ir laikytis aiškios veiksmų sekos.

    Tokio pobūdžio pranešimai dažniausiai siunčiami masiškai, todėl vien laiško gavimas dar nereiškia realios grėsmės. Vis dėlto kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atsakingai, o sprendimus dėl veiksmų reikėtų derinti su policija ir kitomis tarnybomis.

    Ką daryti gavus laišką?

    Gavus grasinantį pranešimą el. paštu pirmiausia rekomenduojama neskubėti nutraukti veiklos ir nepradėti evakuacijos vien remiantis laiško turiniu. Vietoje to reikėtų susisiekti su policija konsultacijų telefonu 0 700 60 000 ir veikti pagal pareigūnų nurodymus.

    Svarbu, kad į policiją skambintų vienas paskirtas atsakingas asmuo, taip išvengiant situacijos, kai dėl daugybės skambučių iš vienos įstaigos apkraunamos linijos. Surinkus numerį patariama kantriai laukti, kol atsilieps operatorius, ir nenutraukti skambučio.

    Kada skambinti 112?

    Skubiosios pagalbos numeriu 112 rekomenduojama skambinti tuomet, kai yra realių požymių, kad grėsmė gali būti tikra. Pavyzdžiui, jei apžiūrėjus patalpas ar teritoriją randamas įtartinas daiktas, pastebimi neįprasti požymiai arba gaunama papildomos informacijos, didinančios riziką.

    Tokiais atvejais svarbu nebandyti įtartino objekto liesti, pernešti ar tikrinti savarankiškai. Pareigūnai pabrėžia, kad bet kokie veiksmai turi būti atliekami tik pagal atsakingų tarnybų nurodymus.

    Evakuacija: kada ji reikalinga?

    Evakuacija neturėtų būti automatinė reakcija į kiekvieną grasinantį laišką, nes masiški pranešimai neretai siekia sukelti chaosą ir sutrikdyti įstaigų darbą. Sprendimas evakuotis turėtų būti priimamas įvertinus situaciją ir pasitarus su policija ar kitais atsakingais pareigūnais.

    Jei vis dėlto nustatoma, kad yra pagrindas manyti, jog grėsmė reali, tuomet evakuacijos veiksmai turi būti organizuojami kuo tvarkingiau, laikantis įstaigos vidaus procedūrų ir tarnybų rekomendacijų.