Tag: Evakuacija

  • Lenkijoje antiteroristai šturmavo įtariamo Krokuvos šaulio butą, evakuoti gyventojai

    Lenkijos tarnybos surengė antiteroristinę operaciją Ostrovce Šventokšyskiame – 24 metų vyro, įtariamo kruvina šaudynėmis Krokuvos centre, gimtajame mieste.

    Kaip skelbia Radijas ESKA, į daugiabutį Na Skarpie rajone įžengė kontrteroristinių padalinių pareigūnai, o namo gyventojams buvo nurodyta evakuotis.

    Pranešama, kad būtent šiame pastate gyveno įtariamas užpuolikas, siejamas su šeštadienį Krokuvoje įvykdytu išpuoliu.

    Teigiama, kad per ataką žuvo šeši žmonės, dar 15 buvo sužeisti. Tarnybos įėjo į įtariamojo butą Ostrovce.

    Operacija – įtariamojo gyvenamojoje vietoje

    Lenkijos pareigūnai veiksmus sutelkė į įtariamojo gyvenamąją vietą, siekdami atlikti procesinius veiksmus ir užtikrinti saugumą aplinkiniams.

    Kol kas viešai skelbiama informacija apsiriboja tuo, kad į daugiabutį įžengė antiteroristiniai pareigūnai, o gyventojai buvo evakuoti.

    Papildomos detalės apie operacijos eigą ar jos rezultatus šiame etape nėra pateikiamos.

  • Lenkijoje dėl dujų nuotėkio iš žlopio ir darželio evakuota daugiau nei 100 vaikų

    Lenkijoje, Izbicos Kujavskos miestelyje, trečiadienį kilus įtarimams dėl dujų nuotėkio iš darželio ir lopšelio buvo skubiai evakuota daugiau nei 100 vaikų.

    Pavojingas kvapas, kaip nurodoma pradiniame pranešime, pirmiausia buvo juntamas įstaigų aplinkoje, o jį pastebėjo patys vaikai.

    Į situaciją sureagavo įstaigų administracija – buvo nedelsiant nuspręsta išvesti vaikus į lauką ir užtikrinti jų saugumą, kol bus įvertinta galima rizika.

    Į įvykio vietą iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Kol kas pateikiama informacija apsiriboja evakuacijos faktu ir iškvietimu dėl įtariamo dujų nuotėkio.

  • Kaip pasiruošę nelaimei: apklausa ragina įsivertinti atsargas ir evakuacijos planą

    Stichinės nelaimės ir kitos krizės dažnai užklumpa netikėtai, tačiau pasiruošimas gali lemti, kiek stipriai jos paveiks kasdienį gyvenimą. „Live Science“ skaitytojus kviečia įsivertinti, ar jie turi tai, ko prireiktų nelaimės atveju – nuo atsargų iki aiškaus veiksmų plano.

    Tekste primenama, kad šiemet prognozuojamas „super“ El Ninjo gali reikšti didesnę audringų orų ir potvynių riziką JAV, todėl ekspertai amerikiečiams rekomenduoja pasirūpinti maisto atsargomis. Potvyniai – tik vienas iš galimų scenarijų, kurie gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą.

    Minimos ir kitos grėsmės: miškų gaisrai, elektros tiekimo sutrikimai, žemės drebėjimai. Nors dalies įvykių iš anksto numatyti neįmanoma, pasiruošimas gali sumažinti nuostolius ir stresą, o pirmosios valandos po įvykio dažnai būna svarbiausios.

    Pabrėžiama, kad žmonių pasirengimo lygis labai skiriasi: vieni nuolat kaupia vandens, maisto ir pirmosios pagalbos priemonių atsargas, kiti yra susitarę dėl šeimos susitikimo vietos ir turi avarinius kontaktus, o dalis – nieko nedaro. Nors vienos „saugiausios vietos“ pasaulyje globaliai katastrofai nėra, konkrečių žingsnių imtis galima beveik visur.

    Ką siūloma turėti ir apsvarstyti

    Kaip pavyzdžiai įvardijami keli baziniai pasirengimo elementai: skubios pagalbos rinkinys su maistu, vandeniu ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Tokios atsargos gali būti ypač svarbios, jei sutrinka tiekimas ar kurį laiką nėra galimybės greitai apsipirkti.

    Taip pat minimas evakuacijos planas – iš anksto apgalvota, ką daryti ir kur vykti, jei tektų skubiai palikti namus. Praktikoje tai gali reikšti suplanuotus maršrutus, susitikimo vietą šeimai ir aiškius susitarimus, kaip susisiekti.

    Be to, rekomenduojama turėti aiškų sąrašą, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje: kokie yra svarbiausi kontaktai, kaip informuosite artimuosius ir kokius būtiniausius daiktus pasiimsite. Tokie susitarimai ypač aktualūs šeimoms ir žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kur krizės rizika didesnė.

    Apklausa: kiek esate pasiruošę?

    Publikacijoje skaitytojai raginami atsakyti į apklausą ir pasidalinti, kaip jie ruošiasi nenumatytiems įvykiams arba kas sudaro jų „nelaimės krepšį“. Pagrindinė mintis paprasta: pasiruošimas nėra vienkartinis veiksmas – tai įpročiai, kurie gali padėti, kai situacija tampa nevaldoma.

  • „Live Science“ apklausa: dalis žmonių net pasiruošė kemperį kaip evakuacijos transportą

    Didėjant ekstremalių orų rizikai, dalis žmonių ruoštis nelaimėms ima labai rimtai – net įsirengia kemperį kaip avarinę evakuacijos transporto priemonę.

    Apie tai rašo „Live Science“, pristatęs skaitytojų apklausą apie pasirengimą stichinėms nelaimėms ir tai, kokius planus ar atsargas žmonės laiko namuose.

    Tekste minimas vadinamasis „super“ El Ninjo, kuris, kaip prognozuojama, Jungtinėse Valstijose gali lemti stipresnes liūtis ir potvynius. Kartu primenama, kad potvyniai ir kitos nelaimės, pavyzdžiui, miškų gaisrai, dažnėja klimato kaitos kontekste.

    Apklausa parodė, kad žmonių pasirengimo lygis labai skiriasi: vieni turi paruoštą avarinį rinkinį su maistu ir pirmosios pagalbos priemonėmis, kiti iš anksto susitaria dėl susitikimo vietos ar saugios erdvės, o dalis apie tai apskritai nėra pagalvoję.

    Apklausa: daugiau nei pusė teigia turintys avarinį rinkinį

    Į „Live Science“ apklausą atsakė daugiau nei 130 žmonių. Didžiausia dalis – 51 proc. – pasirinko atsakymą, kad turi paruoštą avarinį rinkinį netikėtiems atvejams.

    Komentaruose ši nuostata atsispindėjo ir asmeninėmis istorijomis: vienas skaitytojas pasakojo, kad gyvena netoli teritorijos, kur kyla žolės gaisrų rizika, todėl nusipirko ir apsirūpino kemperį kaip „bugout“ (skubios evakuacijos) transportą.

    Jo teigimu, toks sprendimas iš pradžių atrodė kraštutinis, tačiau laikui bėgant – vis labiau pagrįstas. Komentare minėta, kad turimos maisto, vandens ir pirmosios pagalbos atsargos žmonėms bei šunims leistų išsilaikyti 3–5 dienas iki būtinybės papildyti atsargas.

    Kiti patarimai: nuo šiltnamio iki saulės baterijų

    Kitas komentatorius ragino ruoštis dar plačiau: įsirengti šiltnamį, auginti maistą, mokytis kaupti vandenį, galvoti apie lauko tualetą, daugiau dėmesio skirti savarankiškumui ir mainams su kaimynais.

    Tarp siūlymų taip pat skambėjo vaismedžių sodinimas, saulės baterijų įsirengimas ir elektrinio transporto pasirinkimas – nuo dviračio iki automobilio. Komentare paminėtas ir oro sausintuvo laikymas namuose.

    Nors tokios priemonės daliai žmonių gali atrodyti perdėtos, tekstas pabrėžia, kad aiškus planas ir bent minimalios atsargos gali padėti jaustis ramiau, kai situacija tampa nenuspėjama.

    Kita vertus, straipsnis primena ir paprastą faktą: pasirengimas nėra vien „viskas arba nieko“ sprendimas – žmonės renkasi labai skirtingą lygį, atsižvelgdami į rizikas, gyvenamąją vietą ir galimybes.

  • Oleškų evakuacija per vietines paliaubas: gyventojus veža autobusais per Rusiją ir Baltarusiją

    Oleškų evakuacija per vietines paliaubas: gyventojus veža autobusais per Rusiją ir Baltarusiją

    By&nbspGreta Ruffino
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The White House said US first lady Melania Trump helped negotiate the ceasefire and coordinate the humanitarian mission.

    Some residents have been evacuated from the Russian-occupied city of Oleshky and are heading towards Ukrainian-controlled areas, a Ukrainian lawmaker announced on Friday, as a major ceasefire entered its fourth day.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    “The Ukrainian delegation, along with the evacuated residents of Oleshky, set off for Anapa. From there, they will fly to Belarus and then travel home by bus,” said Ukrainian negotiator David Arakhamia.

    A convoy of 25 buses and several ambulances arrived in the war-torn city earlier on Friday, bringing food and medicine and helping residents who wished to leave.

    “At this moment, the humanitarian operation is underway in Oleshky,” Kyrylo Budanov, head of Ukraine’s presidential office, wrote in an post online. Budanov is not part of the Ukrainian delegation in the city.

    Officials from Ukraine and Russia have worked together on the rare humanitarian mission, offering a brief moment of cooperation amid the ongoing war.

    “We are completing our humanitarian mission in Oleshky,” Russia’s human rights ombudsman Yana Lantratova said in a video on Telegram, adding that a “convoy with those who are going to the territory of the Russian Federation is heading to the territory of the Russian Federation”.

     Ukraine's Ombudsman Dmytro Lubinets speaks with Oleshky residents during their evacuation amid a local ceasefire in Ukraine's Kherson region on 30 October 2026

    Ukraine’s Ombudsman Dmytro Lubinets speaks with Oleshky residents during their evacuation amid a local ceasefire in Ukraine’s Kherson region on 30 October 2026
    Office of the Ombudsman of Ukraine via AP/Office of the Ombudsman of Ukraine

    Around 2,000 people remain in Oleshky, according to local authorities and volunteers.

    The local ceasefire in Ukraine’s southern Kherson region is expected to remain in place until Sunday evening.

    “Everyone who wishes to leave Oleshky will have the opportunity to do so safely,” Russia and Ukraine said in separate, identical statements. “Those who choose to stay may remain and will receive all the humanitarian support they need.”

    Although Ukrainian-controlled territory is just a few kilometres across the Dnipro River from Oleshky, evacuees will have to travel hundreds of kilometres through Russia and Belarus before entering northern Ukraine, according to Ukrainian public television. The exact evacuation route has not been disclosed.

    Despite the local ceasefire, fighting on Friday continued in other areas. Russia’s Defence Ministry claimed to have intercepted more than 1,000 Ukrainian drones overnight, while Ukraine reported Russian strikes involving ballistic missiles, other missiles and dozens of drones.

    Additional sources • AP

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Ukraine holds its breath as humanitarian operation begins in Russian-occupied Oleshky


    Cameroonian families call for repatriation of relatives sent to fight for Russia in Ukraine


    Drone attack and fire reported at Russia’s Novokuibyshevsk oil refinery

  • Evakuacija ar priverstinė deportacija? Oleškų gyventojams siūlomas kelias kelia nerimą

    Evakuacija ar priverstinė deportacija? Oleškų gyventojams siūlomas kelias kelia nerimą

    Pietų Ukrainos Chersono srityje, Rusijos okupuotame Oleškų mieste, pradėta planuoti humanitarinė operacija, kurią turėtų lydėti laikinos paliaubos, pagalbos pristatymas ir civilių išgabenimas. Tačiau pranešimai apie galimą maršrutą per Rusijos kontroliuojamas teritorijas sukėlė baimę, kad daliai žmonių tai gali virsti priverstiniu iškeldinimu.

    Pagal viešai aptariamą schemą, išvykti sutikę gyventojai galėtų būti vežami autobusais į Maskvos okupuotą Krymą arba į Rusiją, o tik vėliau jiems būtų leidžiama tęsti kelionę. Tokia praktika kelia esminį klausimą: ar žmonės realiai turės pasirinkimą pasiekti Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

    Paliaubos ir pirmosios valandos

    Laikinos paliaubos įsigaliojo antradienį ir, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki lapkričio 1 dienos. Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas teigė, kad pirmosios 30 valandų praėjo be incidentų, o tai karo sąlygomis laikoma reta atokvėpio akimirka.

    Vertinimais, Oleškuose gali būti likę apie 2 000 civilių, kuriems trūksta maisto, vaistų ir higienos priemonių. Ukrainos pareigūnai plačiau komentuoti evakuacijos detalių viešai neskuba, pabrėždami operacijos jautrumą ir paliaubų trapumą.

    Mariupolio precedentai kelia baimę

    Nuogąstavimus sustiprina 2022 metų patirtis, kai iš Mariupolio ir kitų okupuotų Azovo jūros pakrantės vietovių civiliams buvo sudarytos sąlygos trauktis daugiausia per Rusijos kontroliuojamas teritorijas. Tuomet daug žmonių pateko į vadinamąsias filtracijos procedūras, kai tikrinami dokumentai, renkami biometriniai duomenys, vykdomos apklausos.

    Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos yra fiksavusios atvejus, kai civilių pasirinkimas buvo tik formalus, o realiai jie buvo nukreipiami į Rusiją ar okupuotas teritorijas. Tokie priverstiniai perkėlimai tarptautinėje humanitarinėje teisėje vertinami kaip galimi karo nusikaltimai, o kai kuriais atvejais gali būti traktuojami ir kaip nusikaltimai žmoniškumui.

    Svarbiausias kriterijus, skiriantis evakuaciją nuo deportacijos, yra savanoriškumas ir judėjimo laisvė. Pats tranzitas per okupuotas teritorijas dar automatiškai nereiškia priverstinio išgabenimo, tačiau rizika išauga, jei žmogui nepaliekama realios alternatyvos ir jis negali laisvai pasirinkti galutinės krypties.

    Izoliacija ir humanitarinė krizė

    Oleškai yra kitoje Dnipro upės pusėje nuo Ukrainos kontroliuojamo Chersono miesto ir yra okupuoti nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį. Pastaraisiais metais ši vietovė tapo viena iš labiausiai izoliuotų, o tiekimo grandinės ir civilinė infrastruktūra nuolat patiria karo veiksmų poveikį.

    Skelbiama, kad okupuotose teritorijose periodiškai sutrinka maisto ir vaistų tiekimas, o evakuacijos koridorių klausimas dažnai tampa politinių ir karinių derybų objektu. Dėl to net laikinos paliaubos, kurios teoriškai turėtų sudaryti sąlygas pagalbai, praktikoje išlieka priklausomos nuo kontrolės punktų režimo ir okupuojančios pusės sprendimų.

    Rusijos atstovai viešai neigia priverstinio išgabenimo galimybę ir tvirtina, kad žmonės būtų vežami tik jų sutikimu. Vis dėlto tokias garantijas silpnina Maskvos pozicija, kad okupuotas miestas esą priklauso Rusijai ir jam taikoma tik Rusijos teisė, nors tarptautinė bendruomenė šią teritoriją pripažįsta Ukrainos dalimi.

    Artimiausios dienos parodys, ar paliaubos išsilaikys ir ar pagalba pasieks miestą, o svarbiausia, ar norintys išvykti galės tai padaryti be spaudimo ir pasiekti pasirinktą, o ne primestą kryptį. Oleškų gyventojams tai gali tapti lemiančiu pasirinkimu tarp išsigelbėjimo ir naujos prievartos rizikos.

  • Helovino siaubo parkai vilioja efektų gausa, bet ugniagesiai įspėja: čia dažniausiai pražiūrimos klaidos

    Helovino pramogos traukia minias

    Artėjant Helovinui vis daugiau žmonių renkasi siaubo parkus, tamsius labirintus ir temines erdves, kuriose kuriama įtampa, netikėti garsai ir specialieji efektai. Tokios pramogos dažnai rengiamos laikinuose paviljonuose, angaruose, rūsiuose ar kitose netradicinėse vietose, todėl rizikos veiksnių čia daugiau nei įprastuose renginiuose.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad baimė turi likti tik pramogos dalimi, o realios grėsmės privalo būti suvaldytos. Didžiausias pavojus kyla tada, kai tamsioje, ankštoje aplinkoje prireikia skubiai evakuotis, o išėjimai tampa sunkiai pasiekiami arba neaiškiai pažymėti.

    Kas kelia didžiausią riziką

    Ugniagesiai gelbėtojai atkreipia dėmesį, kad siaubo erdvėse neretai pasitaiko užmaskuotų ar net užblokuotų išėjimų, kai jie paslepiami už dekoracijų, uždengiami audiniais ar susiaurinami laikinais statiniais. Kilus pavojui tai gali sukelti spūstis ir apsunkinti žmonių judėjimą.

    Kita dažna problema yra degios dekoracijos ir rekvizitai, ypač jei naudojamos lengvai užsiliepsnojančios medžiagos, o šalia įrengiami šilumos šaltiniai ar naudojami efektai. Riziką didina ir netvarkinga elektros instaliacija, kai perkraunami ilgintuvai, kabeliai paliekami neapsaugoti, o įrangos būklė neįvertinama prieš atveriant erdves lankytojams.

    Ypatingo atsargumo reikalauja atvira ugnis, pavyzdžiui, žvakės dekoracijose ar moliūguose, jei jos paliekamos be priežiūros ar pastatomos ant degių paviršių. Ne mažiau svarbu, kad gaisrinės saugos sistemos veiktų be trikdžių ir nebūtų išjungiamos, nutildomos ar kitaip ribojamas jų veikimas, nes pavėluotas pavojaus pastebėjimas lemia skaudžiausias pasekmes.

    „Siaubo pramogų esmė yra nustebinti ir sukurti netikėtumo jausmą, tačiau tai negali būti daroma saugumo sąskaita“, – sakė PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus viršininkė Aurelija Maslauskienė.

    Atsakomybė tenka organizatoriams ir lankytojams

    PAGD pabrėžia, kad pagrindinė pareiga užtikrinti saugą tenka organizatoriams, kurie privalo iš anksto įsivertinti rizikas ir numatyti aiškią veiksmų tvarką incidento atveju. Tai apima ne tik gaisro scenarijų, bet ir kitas situacijas, kai reikia greitai nukreipti žmonių srautus, sustabdyti pramogą ir užtikrinti pagalbos tarnybų patekimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad evakuacijos keliai turi būti laisvi, aiškiai pažymėti ir neužstatyti dekoracijomis, o durys iš vidaus turi lengvai atsidaryti. Taip pat svarbu neviršyti leidžiamo žmonių skaičiaus patalpose, pasirūpinti evakuaciniu apšvietimu, parengtomis gesinimo priemonėmis ir darbuotojų instruktažu.

    Lankytojams patariama atvykus pirmiausia įsidėmėti, kur yra išėjimai, vengti spūsčių ir vykdyti personalo nurodymus. Su vaikais atvykę suaugusieji turėtų jų nepalikti be priežiūros ir iš anksto susitarti dėl susitikimo vietos, jei kas nors pasimestų.

    Jei pastebimi akivaizdūs pavojai, pavyzdžiui, užblokuoti išėjimai, nesaugiai naudojama atvira ugnis ar chaotiškai išvedžioti laidai, apie tai būtina pranešti darbuotojams. Kilus tiesioginiam pavojui žmonių saugumui ar gyvybei, reikia skambinti numeriu 112.

  • Vroclave rasta Antrojo pasaulinio karo bomba ir minosvaidžio sviedinys: evakuota per 3 500 žmonių

    Lenkijos Vroclave antradienį gelbėjimo tarnyboms teko skubiai reaguoti į du Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenų radinius. Statybų zonoje aptikta maždaug 250 kilogramų aviacinė bomba, o vykstant operacijai pranešta ir apie netoliese rastą minosvaidžio sviedinį.

    Dėl didelio pavojaus policija ir miesto tarnybos įvedė saugos zoną, o gyventojai iš aplinkinių pastatų buvo laikinai evakuoti. Skelbiama, kad iš viso iškelta apie 3 500 žmonių, kol išminuotojai užtikrino, kad teritorija būtų saugi.

    Didelė bomba rasta statybose

    Aviacinė bomba aptikta vykdant statybos darbus vienoje iš miesto gatvių. Tokie radiniai Vroclave ir kituose Lenkijos miestuose nėra reti, nes karo metais teritorijos patyrė intensyvius bombardavimus, o dalis sprogmenų iki šiol lieka žemėje.

    Išminuotojai bombą perėmė ir išgabeno į poligoną, kur ji turėjo būti neutralizuota laikantis standartinių saugumo procedūrų. Tokiose operacijose įprastai taikomas kelių šimtų metrų perimetras, kad būtų sumažinta rizika gyventojams.

    Antras radinys prie ugdymo įstaigų

    Kol vyko pirmoji operacija, tarnybos gavo dar vieną pranešimą apie nesprogusį užtaisą kitoje miesto vietoje. Nurodoma, kad tai buvo apie 30 centimetrų ilgio minosvaidžio sviedinys, rastas netoli darželio ir mokyklos.

    Dėl šio radinio papildomai evakuota daugiau kaip 500 žmonių, o sviedinys prieš vidurdienį taip pat buvo išgabentas. Po abiejų sprogmenų pašalinimo apribojimai palaipsniui atšaukti, gyventojams leista grįžti į namus.

    Specialistai primena, kad aptikus įtartiną metalinį objektą jo judinti negalima: reikėtų atsitraukti, pažymėti vietą ir kuo greičiau pranešti policijai. Senų sprogmenų korpusai gali būti pažeisti, tačiau sprogdikliai išlieka pavojingi net praėjus dešimtmečiams.

  • Ukraina išbando oro droną sužeistųjų evakuacijai: gali išgelbėti gyvybę per minutes

    Ukraina išbando oro droną sužeistųjų evakuacijai: gali išgelbėti gyvybę per minutes

    Ukraina pradėjo bandyti, kaip teigiama, vieną pirmųjų oro dronų, skirtų sužeistųjų evakuacijai tiesiai nuo fronto linijos. Sistema „StarGate“ kuriama tam, kad ten, kur neįmanoma saugiai privažiuoti automobiliu, sužeistas karys būtų greitai pasiektas ir išgabentas.

    Ukrainos kariuomenės atstovai pabrėžia, kad daugelyje atkarpų susiformavo itin pavojinga zona, kur nuolat veikia artilerija ir dronai. Tokiose sąlygose tradicinė evakuacija tampa kraštutiniu rizikos sprendimu, o kiekviena papildoma minutė mažina išgyvenimo tikimybę.

    Kaip veikia „StarGate“

    Ukrainos bendrovės „SkyFall“ sukurtas dronas gali pakelti iki 150 kilogramų krovinį, todėl teoriškai tinka gabenti sužeistą karį su ekipuote. Gamintojas nurodo, kad aparatas gali nuskristi iki 15 kilometrų viena kryptimi, o evakuacinė kapsulė suprojektuota aplink medicininius neštuvus.

    Skelbiama, kad įprastas skrydžio greitis siekia apie 65 kilometrus per valandą, o maksimalus gali priartėti prie 105 kilometrų per valandą. Pasirengimas skrydžiui, anot kūrėjų, turėtų užtrukti apie 10 minučių, kas fronto sąlygomis yra kritiškai svarbu.

    Ryšys, apsauga ir darbas trukdžių sąlygomis

    „SkyFall“ teigia, kad „StarGate“ naudoja du nepriklausomus ryšio kanalus, įskaitant „Starlink“ ir įmonės ryšio sprendimą. Taip pat integruojami DI paremti algoritmai, kurie padeda veikti GPS trikdymo ir elektroninės kovos sąlygomis.

    Jei ryšys būtų visiškai prarastas, dronas gali automatiškai grįžti į iš anksto nustatytą saugią zoną. Taip pat nurodoma, kad jis turi termovizorinę kamerą darbui naktį, gali skristi lyjant ar sningant, o demonstracijose buvo rodoma ir aktyvios gynybos nuo FPV dronų idėja, pavyzdžiui, naudojant tinklą.

    Kaina ir gamybos planai

    Pasak projekto kūrėjų, tokio tipo sprendimo poreikis atėjo tiesiai iš fronto dalinių, ieškančių saugesnio būdo pasiekti sunkiai prieinamas pozicijas. Pirmasis „StarGate“ egzempliorius šią savaitę perduotas vienai kovinei brigadai vertinti sąlygomis, artimomis realioms.

    Bendrovė skaičiuoja, kad vienos sistemos kaina prasideda nuo maždaug 46 000 eurų, o iki 2026 metų pabaigos siekia padidinti pajėgumus iki 1 000 vienetų per mėnesį. Tokie planai rodo kryptį, kuria juda šiuolaikinė karo medicina: kuo daugiau rizikos perima nuotolinės ir autonominės platformos, kad medikai ir evakuacijos komandos kuo rečiau patektų į tiesioginę ugnį.

  • Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Mokymai Zarasuose spalio 13 dieną

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia gyventojus į civilinės saugos mokymus „Aš ir mano šeima saugūs“. Jie vyks 2026 metais spalio 13 dieną 10.00 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių aikštėje 22, Zarasuose.

    Mokymus ves Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai. Renginys skirtas visiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip elgtis gavus perspėjimą ir kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms.

    Kas bus aptariama ir kodėl tai svarbu

    Mokymuose bus kalbama apie realias grėsmes ir praktinius veiksmus, kuriuos gyventojai gali atlikti iš anksto. Daug dėmesio numatoma skirti tam, kaip atpažinti perspėjimo signalus, kaip veikia sirenos ir kaip gyventojus pasiekia oficialūs pranešimai.

    Taip pat bus aiškinama, kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių žinučių. Specialistai primins, kad svarbiausia vadovautis kompetentingų institucijų nurodymais ir informaciją tikrinti oficialiuose kanaluose.

    Priedangos, evakuacija ir šeimos pasirengimas

    Atskira mokymų dalis bus skirta priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams, jų paskirčiai bei pagrindiniams skirtumams. Gyventojams bus paaiškinta, ką daryti gavus nurodymą evakuotis ir ką svarbu žinoti apie evakavimo punktus.

    Praktinėje dalyje bus aptariama, ką verta turėti šeimos pasirengimo krepšyje ir kaip pasiruošimą pritaikyti skirtingiems poreikiams. Bus akcentuojama, kaip planuoti veiksmus šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat kaip pasirūpinti senyvo amžiaus žmonėmis ir asmenimis su negalia.

    „Civilinė sauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų žinojimo, kaip elgtis išgirdus perspėjimą apie pavojų“, – pabrėžia mokymų organizatoriai.

    Dalyvauti kviečiami visi Zarasų rajono gyventojai, norintys užduoti klausimų ir sustiprinti savo pasirengimą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Aušrą Dilienę telefonu +370 617 34794.