CP v2

Tag: Evakuacija

  • Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Mokymai Zarasuose spalio 13 dieną

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia gyventojus į civilinės saugos mokymus „Aš ir mano šeima saugūs“. Jie vyks 2026 metais spalio 13 dieną 10.00 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių aikštėje 22, Zarasuose.

    Mokymus ves Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai. Renginys skirtas visiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip elgtis gavus perspėjimą ir kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms.

    Kas bus aptariama ir kodėl tai svarbu

    Mokymuose bus kalbama apie realias grėsmes ir praktinius veiksmus, kuriuos gyventojai gali atlikti iš anksto. Daug dėmesio numatoma skirti tam, kaip atpažinti perspėjimo signalus, kaip veikia sirenos ir kaip gyventojus pasiekia oficialūs pranešimai.

    Taip pat bus aiškinama, kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių žinučių. Specialistai primins, kad svarbiausia vadovautis kompetentingų institucijų nurodymais ir informaciją tikrinti oficialiuose kanaluose.

    Priedangos, evakuacija ir šeimos pasirengimas

    Atskira mokymų dalis bus skirta priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams, jų paskirčiai bei pagrindiniams skirtumams. Gyventojams bus paaiškinta, ką daryti gavus nurodymą evakuotis ir ką svarbu žinoti apie evakavimo punktus.

    Praktinėje dalyje bus aptariama, ką verta turėti šeimos pasirengimo krepšyje ir kaip pasiruošimą pritaikyti skirtingiems poreikiams. Bus akcentuojama, kaip planuoti veiksmus šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat kaip pasirūpinti senyvo amžiaus žmonėmis ir asmenimis su negalia.

    „Civilinė sauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų žinojimo, kaip elgtis išgirdus perspėjimą apie pavojų“, – pabrėžia mokymų organizatoriai.

    Dalyvauti kviečiami visi Zarasų rajono gyventojai, norintys užduoti klausimų ir sustiprinti savo pasirengimą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Aušrą Dilienę telefonu +370 617 34794.

  • Netoli RAF bazės su JAV lėktuvais sulaikyti penki įtariamieji: evakuota 85 namai, dirbo išminuotojai

    Didžiosios Britanijos policija pranešė sulaikiusi penkis asmenis, įtariamus galimai ruošus išpuolį netoli RAF Fairford oro pajėgų bazės. Šis objektas pastaraisiais mėnesiais sulaukia išskirtinio dėmesio dėl sustiprintų saugumo priemonių ir didesnės įtampos regione.

    Policija nurodė, kad pranešimas apie tris įtartinas transporto priemones, judėjusias bazės kryptimi, gautas naktį. Reaguojant į incidentą, aplink įvykio vietą įrengtas maždaug 400 metrų saugumo perimetras, o netoliese esančiame Whelford kaime evakuoti 85 namai.

    Perimetras, evakuacija ir išminuotojai

    Į vietą atvyko kariuomenės išminuotojų padalinys, buvo pasitelkta specialioji įranga, skirta įtartiniems objektams patikrinti. Žiniasklaidos užfiksuotuose vaizduose matyti, kad tarp kelių sunkvežimių judėjo išminavimo robotas.

    Glosteršyro grafystės policija vėliau pranešė, kad situacija, pirminiais vertinimais, buvo suvaldyta. Kartu pabrėžta, kad incidento aplinkybės vis dar tiriamos, o saugumo veiksmai buvo atliekami laikantis atsargumo principo.

    Ko viešai nekomentuoja kariškiai

    JAV oro pajėgų atstovas teigė, kad dėl saugumo priežasčių nebus aptariamos konkrečios priemonės, kurių imtasi reaguojant į incidentą. Tokia praktika įprasta, kai vyksta aktyvus tyrimas ir vertinama galima grėsmė infrastruktūrai ar personalui.

    Didžiosios Britanijos gynybos ministras Wes Streeting padėkojo gelbėjimo tarnyboms ir specialiosioms pajėgoms už reagavimą, o ministro pirmininko biuras nurodė, kad premjeras Andy Burnham buvo nuolat informuojamas apie padėtį. Kiek anksčiau policija taip pat buvo pranešusi apie sulaikymus, atliktus remiantis su sprogmenimis susijusiais teisės aktais.

    Kontekstas: bazės vaidmuo ir augančios grėsmės

    RAF Fairford bazė siejama su JAV karinių oro pajėgų operacijomis, todėl jos apsauga laikoma itin jautriu klausimu. Pastaraisiais metais Jungtinė Karalystė vis dažniau akcentuoja kritinės infrastruktūros apsaugą, ypač atsižvelgiant į sabotažo, teroristinių atakų ir kibernetinių incidentų riziką.

    Britų institucijos anksčiau yra viešai kalbėjusios apie sustiprintą budrumą ir būtinybę pasirengti įvairaus pobūdžio grėsmėms. Tokiame kontekste bet koks įtartinas judėjimas netoli karinių objektų vertinamas griežtai, o tyrimai paprastai apima ir galimus ryšius su ekstremistinėmis grupuotėmis, ir logistinių grandinių patikras.

  • Evakavimo scenarijus realybėje: Vilkaviškio rajone išbandė valstybinio lygio pratybas

    Evakavimo scenarijus realybėje: Vilkaviškio rajone išbandė valstybinio lygio pratybas

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengtos valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos, kurių metu praktiškai patikrintas gyventojų evakavimo procesas. Pratybų scenarijus leido įvertinti, kaip savivaldybė ir partneriai veiktų realios grėsmės atveju.

    Pratybų metu buvo aktyvuotas Vilkaviškio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Jam vadovavo savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, o centro nariai koordinavo sprendimus nuo informacijos sklaidos iki transporto organizavimo.

    Vilkaviškyje gyventojų surinkimo punktas veikė J. Basanavičiaus aikštėje 11 esančiose buvusio pašto patalpose. Čia buvo išbandytos gyventojų priėmimo, registravimo ir parengimo evakuacijai procedūros, imituojant realias laiko ir informacijos spaudimo sąlygas.

    Užsiregistravę pratybų dalyviai autobusais išvyko iš anksto suplanuotu maršrutu. Evakuacija buvo nukreipta į Kauno rajone esančią Adomo Mitkaus pagrindinę mokyklą, kur patikrintas atvykusiųjų priėmimas ir apgyvendinimo organizavimo pradžia.

    Pasak pratybų organizatorių, tokios treniruotės svarbios ne tik dėl logistikos, bet ir dėl aiškių sprendimų grandinių, ryšio ir atsakomybių pasiskirstymo. Praktikoje dažniausiai daugiausia klausimų kyla dėl informavimo, žmonių srautų valdymo ir pagalbos pažeidžiamiausiems gyventojams.

    Į bendrus veiksmus įsitraukė policijos pareigūnai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir „Maisto banko“ atstovai. Pratybose tikrintas skirtingų institucijų tarpusavio koordinavimas, operatyvus duomenų apsikeitimas ir gebėjimas dirbti vienoje komandoje, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Pratybų dalyviai po numatytų veiksmų saugiai grįžo į Vilkaviškį, o procesą vertino ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai. Tokios pratybos leidžia identifikuoti silpnąsias vietas ir atnaujinti planus, kad realios krizės metu sprendimai būtų priimami greičiau, o pagalba gyventojams pasiektų laiku.

  • Telefoną užklykė perspėjimas? Šios 5 klaidos gali kainuoti brangiai – ką daryti iškart

    Telefoną užklykė perspėjimas? Šios 5 klaidos gali kainuoti brangiai – ką daryti iškart

    Perspėjimo pranešimai į telefonus Lietuvoje siunčiami tada, kai gyventojams gali kilti reali grėsmė: nuo pavojingų meteorologinių reiškinių iki gaisrų, cheminių ar radiacinių avarijų, taip pat evakuacijos ar oro pavojaus atvejų. Gavus tokį pranešimą svarbiausia išlikti ramiems, perskaityti jį iki galo ir vykdyti konkrečius nurodymus.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pabrėžia, kad pranešimas nėra siunčiamas tam, kad išgąsdintų. Jo tikslas yra greitai pasiekti kuo daugiau žmonių ir aiškiai nurodyti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, todėl skubotas reagavimas ar spėliojimas gali tik padidinti riziką.

    Dažniausia klaida – užverti pranešimą

    Viena dažniausių gyventojų klaidų yra automatiškai uždaryti perspėjimą vien tam, kad nustotų skambėti neįprastas signalas. Taip prarandama svarbiausia informacija: kam pranešimas skirtas, kokioje teritorijoje, kokia grėsmė fiksuota ir ką reikia daryti nedelsiant.

    „Žmonės kartais užveria perspėjimą net nespėję perskaityti iki galo, o vėliau bando prisiminti, kas jame buvo parašyta. Tačiau pranešime pateikiami ir konkretūs veiksmai, o ne vien grėsmės faktas“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Antanaitis.

    Kita dažna klaida yra ignoruoti pranešimą, manant, kad tai tik patikrinimas arba kad situacija asmeniškai nepalies. Vis dėlto perspėjimai paprastai siunčiami pagal vietovę ir ryšio aprėptį, todėl pranešimo gavimas yra ženklas, kad esate galimos rizikos zonoje.

    Kodėl neverta ieškoti atsakymų komentaruose

    Gavę perspėjimą dalis gyventojų pirmiausia skuba į socialinius tinklus, kur informacija neretai būna fragmentiška, pasenusi arba net klaidinanti. Ekstremaliųjų situacijų metu tai ypač pavojinga, nes melagingos interpretacijos gali paskatinti netinkamus sprendimus.

    Saugiausia remtis oficialia informacija ir atnaujinimais, kuriuos teikia atsakingos institucijos bei nacionalinis transliuotojas, taip pat valstybės parengties informavimo kanalai. Jei pranešime nurodyta sekti papildomus pranešimus, tai reiškia, kad situacija gali keistis, o rekomendacijos būti tikslinamos.

    Dar viena klaida yra manyti, kad visais atvejais reikia elgtis vienodai, pavyzdžiui, visada bėgti į lauką arba, priešingai, visada likti namuose. Skirtingos grėsmės reikalauja skirtingų veiksmų, todėl esminė taisyklė yra vykdyti būtent to perspėjimo instrukcijas.

    Kada skambinti 112, o kada ne

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad 112 numeris skirtas pranešti apie realų įvykį ar iškviesti skubią pagalbą, o ne pasiteirauti bendro pobūdžio informacijos. Masinis skambinimas vien dėl smalsumo apkrauna linijas ir gali sutrukdyti prisiskambinti tiems, kuriems pagalbos reikia nedelsiant.

    „112 ryšio linijos turi likti laisvos skubiems atvejams. Informaciją apie situaciją gyventojai turėtų tikrinti oficialiais kanalais, o skambinti tik tada, kai išties būtina“, – sakė D. Antanaitis.

    Galiausiai svarbu pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis. Ne visi gali išgirsti signalą, perskaityti pranešimą ar tinkamai jį suprasti, todėl verta patikrinti, ar informaciją gavo vaikai, vyresnio amžiaus artimieji, kaimynai, taip pat žmonės su negalia.

    Jei pranešime nurodyta slėptis patalpose, uždaryti langus ar išjungti vėdinimą, tai dažniausiai susiję su dūmais ar pavojingomis medžiagomis ore. Jei prašoma evakuotis, būtina veikti nedelsiant ir vykti į nurodytą saugią vietą arba gyventojų surinkimo punktą.

  • Daugelis tai laiko rūsyje: už kelis daiktus gresia didelės baudos ir Lietuvoje

    Daugiabučių rūsys ar sandėliukas daugeliui tampa namų tęsiniu: čia nugula sezoniniai daiktai, konservai, baldai ar likučiai po remonto. Tačiau būtent rūsiai ir bendri koridoriai dažnai kelia didžiausią gaisro riziką, todėl jiems taikomi griežti priešgaisriniai reikalavimai.

    Priešgaisrinės saugos logika paprasta: rūsyje paprastai yra prastesnė ventiliacija, daugiau degių medžiagų, o dūmai ir liepsna gali greitai atkirsti evakuacijos kelius. Dėl to dalis daiktų, ypač susijusių su degiomis dujomis ar lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais, rūsyje laikomi ypač pavojingi.

    Kas rūsyje kelia didžiausią riziką?

    Vienas dažniausių pažeidimų yra dujų balionai, įskaitant turistinius ar skirtus propanui ir butanui. Net ir tuščias balionas gali kelti pavojų, o nuotėkio atveju dujos, būdamos sunkesnės už orą, kaupiasi prie grindų ir sudaro sprogų mišinį.

    Ne mažiau probleminės yra lengvai užsiliepsnojančios medžiagos: dalis tirpiklių, acetono tipo priemonių, kai kurie dažai ar kuras. Tokios medžiagos greičiau užsidega, o užsiliepsnojus gaisras plinta agresyviau ir tampa sunkiau suvaldomas, ypač uždarose rūsio patalpose.

    Riziką kelia ir pirotechnika, signalinės priemonės ar kiti sprogūs gaminiai, jei jie laikomi netinkamai. Nors dalis gyventojų juos sandėliuoja „iki progos“, incidento atveju tai gali sustiprinti gaisrą ir apsunkinti gelbėjimo darbus.

    Bendras koridorius nėra sandėlis

    Dar viena dažna problema – daiktai rūsio koridoriuose ir kituose bendro naudojimo praėjimuose. Ten palikti seni baldai, dėžės, vežimėliai ar dviračiai ne tik didina gaisro apkrovą, bet ir gali blokuoti evakuacijos kelią, kai matomumas dėl dūmų sumažėja iki minimumo.

    „Taisyklės draudžia laikyti degias medžiagas evakuacijai skirtuose praėjimuose ir palikti daiktus taip, kad jie mažintų reikiamą praėjimo plotį ar aukštį“, – pabrėžia priešgaisrinės saugos specialistai, primindami, kad bendros erdvės pirmiausia turi būti pritaikytos saugiam žmonių judėjimui.

    Padangos, akumuliatoriai ir kita: kas iš tiesų leidžiama?

    Gyventojai dažnai ginčijasi, ar sandėliuke galima laikyti padangas, sporto inventorių ar senus baldus. Paprastai tokie daiktai privačiame sandėliuke nėra savaime draudžiami, tačiau problema prasideda, kai jie pernešami į bendras patalpas arba kai pažeidžiamos konkretaus namo vidaus taisyklės.

    Akumuliatoriai taip pat nėra automatiškai prilyginami dujų balionams, tačiau rizika išauga, jei jie kraunami rūsyje ar laikomi pažeisti. Kraunant gali išsiskirti dujos, o netinkama elektros instaliacija ar kibirkštis uždaroje erdvėje gali turėti ypač skaudžių pasekmių.

    Kokios baudos gresia ir ką daryti praktiškai?

    Už priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o pakartotiniai ar šiurkštūs pažeidimai neretai baigiasi griežtesnėmis sankcijomis. Praktikoje tai gali reikšti ne tik baudą, bet ir papildomas problemas draudžiant turtą ar siekiant gauti išmoką po gaisro, jei nustatoma, kad buvo nesilaikoma saugos reikalavimų.

    Prieš naują sezoną verta peržiūrėti rūsį ir sandėliuką: degias chemines priemones, pirotechniką ar kitus pavojingus likučius geriausia perduoti atliekų tvarkytojams, o ne laikyti „ateičiai“. Jei kyla abejonių, saugiausias kelias – pasitikrinti namo administratoriaus ar bendrijos taisykles ir laikytis principo, kad evakuacijos keliai turi likti visiškai laisvi.

  • Išgyvenimo planas gali nuvilti kritinę minutę: viena klaida, kurią daro beveik visi

    Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms dažnai pradedamas nuo universalių patarimų: sukaupti vandens ir maisto, susidėti kuprinę, turėti žibintuvėlį, baterijas ir būti pasirengus bet kada išvykti. Tačiau toks „vienas planas visiems“ modelis realiame gyvenime neretai suveikia prasčiau, nei tikimasi.

    Didžiausia klaida ta, kad planas paliekamas „kaip buvo“ ir ilgą laiką neatnaujinamas. Kritinę dieną paaiškėja, jog jis labiau atitinka ankstesnį gyvenimą, o ne dabartines galimybes, įpročius ir aplinkybes.

    Planą keičia gyvenimas

    Per kelerius metus gali pasikeisti sveikata, fizinė forma, šeimos sudėtis, darbo režimas ar gyvenamoji vieta. Dėl to skiriasi ir realus evakuacijos laikas, reikalingų daiktų sąrašas bei tai, kas žmogui yra įmanoma fiziškai.

    Pavyzdžiui, jei atsirado lėtinių ligų, gali prireikti nuolatinio vaistų rezervo, aiškaus jų vartojimo grafiko ir atsarginių receptų kopijų. Jei šeimoje yra mažų vaikų ar vyresnio amžiaus artimųjų, išvykimas tampa lėtesnis, o prioritetai persikelia nuo įrangos prie logistikos ir saugumo.

    „Geriausias pasirengimo planas yra tas, kurį realiai galite įgyvendinti šiandien, o ne tas, kurį įsivaizdavote prieš penkerius metus“, – sako civilinės saugos ekspertai, pabrėžiantys reguliaraus atnaujinimo svarbą.

    Kodėl vien įranga nepadeda

    Išgyvenimo kultūroje daug dėmesio skiriama daiktams: kuprinėms, vandens filtrams, radijo stotelėms, peiliams ar turistiniams įrankiams. Vis dėlto dažnai lemia ne brangi įranga, o tai, ar pasirūpinta kasdieniais poreikiais, be kurių žmogus praranda savarankiškumą.

    Tokiais „nepastebimais“ dalykais gali tapti patogūs judėjimo sprendimai, priemonės daiktams pernešti, akiniai su atsargine pora, klausos aparatai su baterijomis, higienos reikmenys ar papildomos kūdikio priežiūros priemonės. Praktikoje būtent šios smulkmenos padeda išvengti chaoso pirmosiomis valandomis.

    Kitas dažnas aklas taškas yra dokumentai ir ryšys. Jei telefonas išsikrauna, o svarbi informacija laikoma tik skaitmeniniu formatu, žmogus gali netekti prieigos prie kontaktų, sveikatos duomenų ar būtinų paslaugų.

    Kaip atnaujinti planą, kad jis veiktų

    Efektyvus planas turi būti lankstus ir periodiškai peržiūrimas, ypač po reikšmingų gyvenimo pokyčių. Praktinis principas paprastas: kuo mažiau veiksmų reikės krizinę minutę, tuo didesnė tikimybė, kad planas bus įgyvendintas.

    Verta pasitikrinti, ar numatytas realus maršrutas ir susitikimo vietos, ar aišku, kaip elgtis dingus elektrai, ryšiui ar sutrikus transportui. Taip pat svarbu įsivertinti, kiek laiko iš tiesų užtrunka susiruošti, ir ar tai atitinka galimas grėsmes.

    Pasirengimo esmė nėra apsunkinti kasdienybę, o sumažinti problemų skaičių krizei prasidėjus. Todėl strategiją verta grįsti ne vien teorija, o realiu savo gyvenimo vertinimu: sveikata, aplinka, įpročiais, šeimos poreikiais ir tuo, kas iš tikrųjų pasiekiama.

  • Visagine startuoja gynybos fondo projektas: už 120 000 eurų ruoš vietas 800 evakuojamų žmonių

    Visagine startuoja gynybos fondo projektas: už 120 000 eurų ruoš vietas 800 evakuojamų žmonių

    2026 metų birželio 18 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Visagino savivaldybės administracija pasirašė projekto, skirto kolektyvinės apsaugos stiprinimui, sutartį. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o jo bendra vertė siekia 120 000 eurų.

    Pagrindinis projekto tikslas – sustiprinti savivaldybės pasirengimą krizėms ir užtikrinti, kad evakuojami gyventojai galėtų būti laikinai apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose. Kartu numatyta aprūpinti gyventojų evakavimo punkto darbuotojus darbui reikalingomis priemonėmis.

    Kur bus vykdomi darbai?

    Numatyta, kad bus atnaujintas ir priemonėmis aprūpintas gyventojų evakavimo punktas, įrengtas kolektyvinės apsaugos statinyje Draugystės g. 12 Visagine, Visagino Draugystės progimnazijoje. Savivaldybė nurodo, kad čia bus sukauptos priemonės, reikalingos laikinam apgyvendinimui ir evakuacijos organizavimui.

    Pagal projekto rodiklius, įgyvendinus numatytas veiklas savivaldybė planuoja būti pasirengusi laikinai apgyvendinti 800 žmonių. Taip pat numatyta darbo priemonėmis aprūpinti 11 evakavimo punkto darbuotojų.

    Kodėl stiprinama civilinė sauga?

    Projekte akcentuojama, kad rizikos lygis išlieka aukštas, kaip numatyta civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos kryptyse. Priežastimis įvardijamas įtemptas saugumo kontekstas regione, taip pat augantis gamtinio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų skaičius ir nuolatinės techninio, ekologinio bei socialinio pobūdžio rizikos.

    Tokių projektų tikslas – ne tik infrastruktūra, bet ir praktinis pasirengimas, kad krizės atveju savivaldybės galėtų greitai aktyvuoti evakavimo procesus, priimti žmones ir užtikrinti bazines sąlygas trumpalaikiam apgyvendinimui. Tai svarbu tiek dėl galimų geopolitinių grėsmių, tiek dėl ekstremalių orų reiškinių, kurie pastaraisiais metais dažnėja visame regione.

    Kada projektas turi būti baigtas?

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų balandžio mėnesio. Už jo įgyvendinimą atsakinga Visagino savivaldybės administracija.

    Viešai skelbiama, kad kolektyvinės apsaugos statinių informacija Lietuvoje taip pat pateikiama interaktyviuose žemėlapiuose, kurie padeda gyventojams ir institucijoms geriau orientuotis, kur numatytos priedangos ar kolektyvinės apsaugos vietos.

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atvyko į miškų gaisro vietą: pasitiko švilpimas ir kritika

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atvyko į miškų gaisro vietą: pasitiko švilpimas ir kritika

    By&nbspNela Heidner
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Chancellor Friedrich Merz travelled to Hürtgenwald today, as firefighting in Belgium’s High Fens continues. The blaze on the German border is out, but ahead of his visit he faced opposition criticism for ‘doing nothing’.

    It was his first public engagement after the summer break: Two days after the complete extinguishing of the forest fire in the Hürtgen Forest, Federal Chancellor Friedrich Merz (CDU) visited the affected area today to thank the emergency services.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Merz was met with boos and whistles. Numerous onlookers gathered on the village square where Merz arrived. At times the chancellor was barely audible, as his words were drowned out.

    A member of the Hürtgenwald volunteer fire brigade expressed anger at the loud reactions. “Those who are shouting and whistling should turn that negative energy into positive energy and become members of the fire brigade or of the THW,” said the firefighter.

    Merz said he had deliberately chosen to travel to Hürtgenwald-Gey only today. He had wanted to ensure that the emergency crews could work undisturbed. At the same time, he said, he had been continuously briefed on the situation and had asked the local authorities what support was needed to bring the fire under control as quickly as possible.

    Merz was thus responding to criticism that he had arrived at the scene too late. “I am not impressed by those who stand there shouting,” Merz said. “I talk to the people who are not shouting, but who are working. I talk to those who help and to those who act in the interests of the community.”

    The chancellor described the large-scale forest fire in Hürtgenwald and the High Fens as a consequence of climate change. However, he did not spell out which concrete measures should be derived from this. He said he had come to Gey above all to thank the emergency services for their efforts and commitment.

    Earlier, during a visit to the forest, Merz had seen the scale of the damage for himself.

    Largest forest fire in North Rhine-Westphalia’s history

    The blaze broke out during the recent heatwave and spread rapidly because of the dry soils and woodland. According to North Rhine-Westphalia’s agriculture ministry, around 300 to 400 hectares of forest – equivalent to roughly 420 to 560 football pitches – were damaged or destroyed. The authorities described the fire as the largest forest fire in the history of North Rhine-Westphalia.

    At the height of the operation, around 1,400 emergency personnel and about ten firefighting helicopters were deployed. Four armoured vehicles were also used to cut firebreaks and support the firefighting efforts.

    Related

    The nearby village of Gey had to be evacuated at times. Around 1,800 people were affected. After about a week, the fire was finally extinguished completely.

    Criticism of Merz’s late visit

    Politically, the visit has sparked debate. While the forest fire was still raging, no member of the federal government was on the ground. Merz was on his summer holiday at the time, but said he was being regularly briefed on the situation.

    By contrast, North Rhine-Westphalia’s state premier Hendrik Wüst (CDU) interrupted his holiday and visited the affected area. Opposition politicians, especially from the Greens, criticised Merz’s decision not to travel to the region earlier.

    The federal government defended the chancellor, pointing out that he had been kept informed of developments during his holiday and could have intervened if needed.

    The issue is likely to remain relevant beyond the current forest fire. At next week’s cabinet retreat, topics will include heat protection, climate adaptation and how to deal with increasingly frequent extreme weather events.

    The cabinet retreat at Neuhardenberg Castle is scheduled for Tuesday, 25 August, on the federal government’s official calendar.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Poland: Man who ordered 300 pizzas in food-delivery pranks faces up to eight years in prison


    France to give new interceptor missiles to Ukraine, Macron says


    Europe’s devastating wildfires unveil deadly new threat – buried bombs from WWI and WWII

  • Koridoriuje paliktas dviratis gali kainuoti gyvybę: ką daugiabučiuose privalu pašalinti dabar

    Koridoriuje paliktas dviratis gali kainuoti gyvybę: ką daugiabučiuose privalu pašalinti dabar

    Daugiabučių koridoriai, laiptinės, tambūrai ir rūsių praėjimai dažnai virsta patogia sandėliavimo vieta, kur paliekami dviračiai, vežimėliai, dėžės ar seni baldai. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, tačiau gaisro ar dūmų atveju toks įprotis gali tapti mirtinai pavojingas.

    Evakuacijos kelias turi būti laisvas, nes kilus gaisrui žmonės privalo kuo greičiau pasitraukti iš pastato. Užstatyti praėjimai susiaurina judėjimą, didina panikos riziką ir ypač pavojingi vaikams, senjorams bei judėjimo negalią turintiems gyventojams.

    Ne mažiau svarbu tai, kad laiptinėse laikomi daiktai dažnai yra degūs. Kartonas, mediena, tekstilė ar plastikas gali paspartinti ugnies plitimą ir smarkiai padidinti dūmų kiekį, o būtent dūmai gaisruose dažnai tampa pagrindine apsinuodijimų ir žūčių priežastimi.

    Rūsiai nėra sandėlis

    Rūsio koridoriai turi likti laisvi ne tik dėl evakuacijos, bet ir dėl inžinerinių tinklų priežiūros. Užgriozdintos vietos apsunkina avarijų likvidavimą, o gaisro atveju trukdo ugniagesiams greičiau pasiekti židinį ir patikrinti patalpas.

    Praktikoje problema dažnai prasideda nuo vieno daikto, o vėliau bendros erdvės pamažu užpildomos vis daugiau gyventojų turto. Dėl to nukenčia visi, nes bendro naudojimo patalpos pirmiausia yra skirtos saugiam praėjimui, o ne patogesniam laikymui.

    Ką daryti gyventojams?

    Jei laiptinėje ar rūsyje laikote daiktus, verta įsivertinti, ar jie neužstoja praėjimo ir ar neprideda papildomos degios apkrovos. Saugiausia išeitis yra daiktus laikyti bute, sandėliuke ar tam numatytoje patalpoje, o didesnius daiktus apskritai išnešti iš bendrų erdvių.

    Pastebėjus užstatytus evakuacijos kelius, pirmiausia reikėtų informuoti namo administratorių ar bendriją ir ieškoti sprendimo su kaimynais. Tvarkinga laiptinė nėra vien estetikos klausimas, nes nelaimės metu ji gali tapti vieninteliu keliu į saugumą.

    Priešgaisrinės saugos specialistai pabrėžia paprastą taisyklę: tai, kas trukdo laisvai praeiti, gaisro metu gali sutrukdyti ir išgyventi. Bendras saugumas daugiabutyje prasideda nuo kiekvieno gyventojo sprendimo nepalikti savo daiktų ten, kur prireikus turėtų judėti žmonės ir dirbti gelbėtojai.

  • Europa kovoja su miškų gaisrais: evakuacijos Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, EK skelbia budrumą

    Europa kovoja su miškų gaisrais: evakuacijos Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, EK skelbia budrumą

    Karščiai ir sausra kursto gaisrus

    Europa toliau kovoja su dideliais miškų gaisrais, kuriuos stiprina užsitęsę karščiai ir sausros sąlygos. Dėl liepsnų kai kuriose vietovėse tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti namus, o ugniagesiai mobilizuoja papildomas pajėgas.

    Tarnybos pabrėžia, kad riziką didina ne tik aukšta temperatūra, bet ir išdžiūvusi augmenija bei vėjas, greitai keičiantis gaisrų kryptį. Tai reiškia, kad net suvaldytos ugnies židiniai gali atsinaujinti per kelias valandas.

    Evakuacijos nuo Prancūzijos iki Ispanijos

    Prancūzijos pietvakariuose, Landų departamente, netoli Luglono, gaisras, kilęs ketvirtadienį, toliau plinta ir iki šiol paveikė apie 1 580 hektarų. Prefektūra skelbė, kad ugnis išlieka ypač aktyvi į pietryčius nuo Luglono, netoli Gareino kaimo.

    Šeštadienį iš šios teritorijos papildomai evakuota apie 100 vietos gyventojų ir poilsiautojų. Gesinimui sutelkta apie 550 ugniagesių, o orlaiviai tęsia vandens numetimo ciklus, kai tik leidžia sąlygos.

    Vokietijos Eifelio regione gaisras privertė evakuoti mažiausiai 1 800 žmonių iš Hurtgeno valdo apylinkių, o su liepsnomis kovoja apie 1 400 ugniagesių. Vietos institucijos šį gaisrą įvardija kaip galimai didžiausią Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės istorijoje.

    Belgijoje, Fanjų gamtos parke netoli sienos su Vokietija, taip pat fiksuotas didelis gaisras, dėl kurio vokiečiai siunčia pastiprinimą kaimynams. Pranešta, kad ugnis jau apėmė mažiausiai 16 kvadratinių kilometrų miško.

    Ispanijos šiaurės rytuose, Aragone, evakuota apie 1 000 žmonių, o gaisras nusiaubė daugiau kaip 15 000 hektarų. Ugniagesiai tvirtina sustabdę liepsnų slinkimą link gyvenviečių, o prognozės žada kiek žemesnę temperatūrą ir galimą nedidelį lietų.

    Graikijoje tarnybos taip pat išlieka padidintos parengties režime, nes stiprūs vėjai didina naujų gaisrų kilimo tikimybę. Per pastarąsias 24 valandas šalyje registruota daugiau nei 50 žemės ūkio ir miškų gaisrų, nors daugumą jų pavyko lokalizuoti.

    Įtampa auga Rytų Europoje

    Kroatijoje gelbėjimo tarnybos gesina miškų gaisrą Dugi Otoko saloje, kur dirba per 100 ugniagesių ir pasitelkti du vandens numetimo lėktuvai. Tuo pat metu pranešta, kad kitas gaisras Pelješaco pusiasalyje penktadienį buvo suvaldytas, kai operacijoje dalyvavo apie 240 ugniagesių ir trys orlaiviai.

    Serbijoje institucijos skelbė kovojančios su 25 miškų gaisrais, o vienas jų, anot pranešimų, nusiaubė apie 25 kvadratinius kilometrus Deliblatskos teritorijoje netoli Belgrado. Šie skaičiai rodo, kad gaisrų sezonas darosi vis labiau regioninis ir gali greitai peržengti administracines ribas.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį perspėjo, kad Europa yra aukšto pavojaus dėl miškų gaisrų režime, o spaudimas Rytų Europos valstybėms didėja.

    „Europa yra aukšto pavojaus dėl miškų gaisrų režime, o įtampa Rytų Europoje auga“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Pasak jos, ES „Copernicus“ Žemės stebėjimo palydovai jau padeda žemėlapiavimo darbams Ispanijoje, Albanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Serbijoje. Ji taip pat priminė, kad ES civilinės saugos mechanizmas yra aktyvuojamas tada, kai pagalbos prašo nukentėjusi šalis.

    Ekspertai pabrėžia, kad gaisrų valdymas vis labiau priklauso nuo ankstyvo aptikimo, tikslaus situacijos vertinimo realiu laiku ir tarptautinio koordinavimo. Palydoviniai duomenys, meteorologinės prognozės ir bendri ES resursai leidžia greičiau nukreipti pajėgas ten, kur rizika gyvybėms ir infrastruktūrai yra didžiausia.