CP v2

Tag: F-16

  • Lenkijos naikintuvų galvosūkis: F-35 dar ne parengti, F-16 laukia modernizacijos, FA-50 – be ginkluotės

    Modernizacija įsibėgėja, bet pajėgumų dar reikia palaukti

    Lenkijos karinės oro pajėgos sparčiai modernizuojamos, tačiau keli kertiniai pajėgumai dar nėra pasiekę pilnos parengties. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas, pabrėždamas, kad aviacija šiuo metu išgyvena pertvarkos laikotarpį.

    Pasak jo, vienu metu sutampa keli procesai: vyksta pasirengimas perimti F-35, planuojama F-16 modernizacija, į operacinę veiklą integruojami FA-50, taip pat laukiama „Apache“ sraigtasparnių pristatymų. Tai reiškia, kad net ir didėjant įsigijimų apimtims, realus pajėgumų šuolis ateis ne iš karto.

    F-35 ir F-16: nauja karta ir būtinas atnaujinimas

    F-35 įsigijimas laikomas vienu svarbiausių Lenkijos gynybos modernizacijos projektų, tačiau iki pilnos kovinės parengties paprastai prireikia ilgesnio laiko. Tam būtini apmokyti pilotai, techninė bazė, atsarginės dalys, ginkluotės integracija ir sklandus įsiliejimas į NATO procedūras.

    Tuo pat metu Lenkija eksploatuoja F-16, kuriems numatyta modernizacija. Šis etapas svarbus ne tik dėl naujos avionikos ar sistemų, bet ir dėl suderinamumo su šiuolaikiniais ginklais, ryšio ir duomenų perdavimo sprendimais, kurie lemia realų efektyvumą šiuolaikinėje oro gynyboje.

    FA-50 klausimas: kovinė tarnyba vėluoja

    Daugiausia kritikos sulaukė FA-50 integracija į kovinę tarnybą, nes, viceministro teigimu, orlaiviai buvo nupirkti be reikiamos ginkluotės. Dėl to, nors patys lėktuvai jau yra pristatyti, jų panaudojimas realiose užduotyse ilgą laiką buvo ribotas.

    „Turime FA-50, kurie seniai turėjo būti kovinėje parengtyje, bet buvęs ministras nupirko kovinius lėktuvus be ginkluotės. Tai tas pats, kas nusipirkti lėktuvą be variklio“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Viceministras nurodė, kad ginkluotė FA-50 lėktuvams įsigyta tik prieš kelis mėnesius, o į kovinę parengtį jie turėtų būti įtraukiami artimiausiu laikotarpiu. Jo teigimu, FA-50 ateityje turėtų prisidėti prie Lenkijos oro erdvės patruliavimo ir dalį užduočių perimti iš F-16.

    Anot Cezary Tomczyko, planuojama, kad FA-50 į kovinę budėjimo sistemą turėtų įsitraukti kitais metais. Jis pabrėžė, kad šie orlaiviai galėtų būti naudingi ir reaguojant į tam tikras grėsmes, įskaitant sparnuotąsias raketas ar reaktyvinius bepiločius, o užduotis vykdytų pakaitomis su F-16.

    Bendra Lenkijos pozicija išlieka aiški: po dabartinio pereinamojo laikotarpio oro pajėgų galimybės turėtų pastebimai išaugti. Tačiau kol nebus pasiektas pilnas F-35 operacinis statusas, užbaigta F-16 modernizacija ir FA-50 pilnai aprūpinti ginkluote, šalies aviacija veiks intensyvaus perstatymo režimu.

  • Lenkijos gynybos ministerija pripažįsta spragą: F-35 dar ne parengti, o FA-50 trūko ginkluotės

    Lenkijos gynybos vadovybė pripažįsta, kad šalies karinė aviacija išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kai dalis naujų pajėgumų dar neveikia pilnu pajėgumu. Pasak gynybos viceministro Cezary Tomczyko, Lenkija vienu metu ruošiasi F-35 įvedimui, F-16 modernizacijai ir FA-50 kovinių budėjimų paleidimui.

    Didžiausia problema, anot viceministro, yra tai, kad šie procesai sutapo laike: „Netrukus turėsime didžiules aviacijos galimybes, bet dabar jas pertvarkome“, – sakė C. Tomczyk. Dėl to, jo teigimu, artimiausiu metu būtina išlaikyti veikiančią oro policijos ir reagavimo į grėsmes grandinę, remiantis tuo, kas jau parengta.

    C. Tomczyk viešai kritikavo ankstesnės vadovybės sprendimą įsigyti FA-50 naikintuvus be reikiamos ginkluotės paketo, teigdamas, kad ginkluotė užsakyta tik gerokai vėliau. Pasak jo, tai atitolino realų šių orlaivių įjungimą į kovinius budėjimus ir padidino spaudimą kitoms platformoms, ypač F-16.

    Viceministro teigimu, planuojama, kad FA-50 į kovinius budėjimus bus įtraukti kitais metais ir padės kasdienėse oro erdvės patruliavimo užduotyse. Skelbiama, jog šie orlaiviai turėtų prisidėti prie reagavimo į įvairias grėsmes, įskaitant bepiločius orlaivius, sparnuotąsias raketas ir kitas ore aptinkamas taikinių kategorijas.

    Tuo pat metu Lenkija ruošiasi F-35 pajėgumų įtvirtinimui, tačiau šie naikintuvai, kaip pabrėžiama, dar nėra pasiekę pilnos operacinės parengties. Lygiagrečiai numatoma F-16 modernizacija, kuri turėtų išplėsti esamų naikintuvų galimybes ir prailginti jų tarnybos laiką, tačiau tai taip pat reiškia laikinas ribas, kol atnaujinimai bus baigti.

    Gynybos ministerijos argumentas paprastas: per kelerius metus Lenkijos karinė aviacija turėtų tapti viena stipriausių regione, tačiau trumpuoju laikotarpiu didžiausias iššūkis yra suderinti mokymus, techninę priežiūrą, ginkluotės integravimą ir budėjimų grafiką. Būtent ši „tarpinė“ stadija, pasak viceministro, ir yra dabartinis „keblus momentas“.

  • Lenkijos kariuomenė parodė išskirtinį F-16: specialus Kruko dažymas slepia 20 metų istoriją

    Lenkijos kariuomenė parodė išskirtinį F-16: specialus Kruko dažymas slepia 20 metų istoriją

    Lenkijos karinės oro pajėgos pristatė F-16 naikintuvą, papuoštą specialiu simboliniu dažymu, kuriame dominuoja krukas. Šis motyvas siejamas su 31 taktine aviacijos baze Poznanėje-Kržesinyje ir joje dislokuota 3 aviacijos eskadrile „Poznań“, kurios pilotai ir lėktuvai dažnai vadinami RAV3NS.

    Naujausias taip paženklintas F-16 turi taktinį numerį 4046 ir skirtas pažymėti 20 metų laikotarpį, kai šie naikintuvai tarnauja Lenkijos oro pajėgose. Tai jau trečiasis Lenkijoje F-16 su kruko tematika, po anksčiau pristatytų orlaivių, pažymėtų numeriais 4047 ir 4050.

    Simbolis, įsišaknijęs aviacijos tradicijoje

    Krukas šiame dažyme nėra vien dizaino sprendimas. Jis primena tarpukario Lenkijos naikintuvų eskadriles 131, 132 ir 133, kurios formavo III naikintuvų divizioną 3 aviacijos pulke ir buvo siejamos su Poznanės bei Didžiosios Lenkijos regionu.

    Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 metais veikė 131 ir 132 eskadrilės, kurių lakūnai nuo pirmųjų dienų dalyvavo kovose su Vokietija. Po kampanijos dalis pilotų pasitraukė į Vakarus ir tęsė tarnybą, įsitraukdami į kovas Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje 1940 metais.

    Ryšys su 302 eskadrile ir NATO pratybomis

    Poznanės tradicija persikėlė ir į Jungtinę Karalystę, kur dalis vadinamųjų kruko eskadrilių lakūnų prisidėjo prie 302 naikintuvų eskadrilės formavimo. Dėl kilmės ir istorinių sąsajų ji buvo vadinama Poznanės eskadrile, o krukas liko atpažįstamu ženklu.

    Šis simbolis po karo išliko su Poznanės ir Didžiosios Lenkijos regionu siejamose naikintuvų daliniuose, jį naudojo ir 62 naikintuvų aviacijos pulkas, pavadintas Didžiosios Lenkijos sukilėlių vardu. Šiandien tradiciją tęsianti 3 aviacijos eskadrilė dalyvauja NATO pratybose „Cobra Warrior“ Jungtinėje Karalystėje, kur dažnai siunčiamas ir specialiai pažymėtas F-16 kaip istorinis priminimas apie lenkų indėlį Britanijos gynyboje.

    Tokie išskirtiniai dažymai karinėse oro pajėgose paprastai atlieka kelias funkcijas: stiprina dalinio tapatybę, padeda puoselėti istorines tradicijas ir tampa viešosios komunikacijos priemone, pabrėžiančia sąjungininkų pratybų bei tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. Lenkijos atveju krukas F-16 fiuzeliaže sujungia šiuolaikinę NATO platformą su kelių kartų aviacijos paveldu.

  • Slovakija perka dar 4 F-16 už 390 mln. eurų: kuo tai svarbu NATO oro policijai Baltijos šalyse

    Sprendimas: dar keturi F-16

    Slovakijos vyriausybė pritarė papildomų keturių JAV gamybos naikintuvų F-16 Block 70 įsigijimui su susijusia įranga. Bendra sandorio vertė siekia apie 390 mln. eurų, o pristatymą planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Papildomas pirkimas papildo ankstesnį Slovakijos užsakymą: 2018 metais šalis buvo užsakiusi 14 tokių orlaivių. Gynybos ministerija sprendimą sieja su pasikeitusia saugumo situacija Europoje ir poreikiu stiprinti oro erdvės kontrolės pajėgumus.

    Kiek F-16 Slovakija jau turi

    Iš 14 užsakytų F-16 Block 70 dešimt jau yra pristatyti Slovakijai. Dar keturi naikintuvai kol kas naudojami Jungtinėse Valstijose slovakų pilotų mokymams, tačiau planuojama, kad jie į Slovakiją bus pargabenti iki 2028 metų pabaigos.

    Slovakija šiais lėktuvais siekia atkurti pilnavertę oro gynybą po to, kai atsisakė sovietinių laikų MiG-29. Po 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą šie orlaiviai buvo išimti iš rikiuotės, o vėliau perduoti Kyjivui.

    Kada Slovakija gali prisidėti prie NATO misijų

    Laikotarpiu, kai Slovakija neturėjo pakankamų nacionalinių pajėgumų oro erdvei saugoti, jai padėjo sąjungininkai, tarp jų Lenkija, Čekija ir Vengrija. Slovakijos gynybos institucijos teigia, kad atsakomybę už savo oro erdvę šalies karinės oro pajėgos turėtų perimti iki kitų metų pabaigos.

    Slovakijos gynybos ministras Robertas Kaliňákas anksčiau yra nurodęs, kad iki 2027 metų pabaigos Slovakijos naikintuvai galėtų įsitraukti į NATO Air Policing misiją Baltijos šalyse. Tokie planai reikštų, kad Slovakija iš gavėjos, kuriai reikia sąjungininkų pagalbos, palaipsniui virsta valstybe, galinčia prisidėti prie kolektyvinės oro gynybos regione.

  • Prieš 13 metų pirko MiG iš Lenkijos, dabar „Draken International“ moko naikintuvų pilotus visame pasaulyje

    Prieš 13 metų pirko MiG iš Lenkijos, dabar „Draken International“ moko naikintuvų pilotus visame pasaulyje

    Atsargos pulkininkas Leonardas „Wizard“ Dickas daugiau kaip 30 metų tarnavo Jungtinių Valstijų oro pajėgose ir dalyvavo operacijose Artimuosiuose Rytuose bei Afganistane. Kaip F-16 pilotas ir bandymų lakūnas jis dirbo su sudėtingomis užduotimis, o vėliau perėjo į privačių karinių paslaugų sektorių.

    Nuo 2015 metais jis bendradarbiauja su bendrove „Draken International“, kuri teikia pažangias karinės aviacijos mokymo paslaugas įvairių šalių ginkluotosioms pajėgoms. Tokios įmonės užpildo spragą, kai valstybės siekia daugiau treniruočių skrydžių ir realistiškesnių scenarijų, tačiau nori mažinti kaštus ir tausoti savo naikintuvų resursą.

    Ką daro „Draken International“

    Vienas pagrindinių „Draken International“ vaidmenų yra vadinamoji „red air“ arba priešininko aviacijos imitacija pratybose. Tai reiškia, kad įmonės pilotai ir orlaiviai atkuria realaus priešininko taktiką, elgesį bei grėsmes, su kuriomis susiduria naikintuvų įgulos.

    „Draken International“ taip pat vysto kompleksinį „Red Force“ paketą, kuriame sujungiami aviacijos elementai, radioelektroninė kova, antžeminiai veiksmai ir bepilotės sistemos. Toks kelių domenų mokymas tampa ypač aktualus, nes šiuolaikiniai konfliktai rodo, kad oro operacijos vis dažniau priklauso nuo elektroninės kovos ir ryšio bei navigacijos atsparumo.

    JTAC ir F-16 rengimas

    Kita kryptis – JTAC specialistų rengimas, kai mokoma koordinuoti aviacijos smūgius ir užtikrinti ryšį tarp oro ir sausumos pajėgų. „Draken International“ teigia galinti imituoti skirtingų tipų orlaivius ir sudaryti sąlygas treniruotis artimomis realioms operacijoms aplinkybėmis.

    Įmonė taip pat siūlo pilotų mokymą nuo įvadinių kovinio skraidymo pagrindų iki F-16 pradinės ir misinės kvalifikacijos kursų. Prireikus programos gali būti pritaikomos konkrečiam klientui, o mokymai vykdomi tiek su įmonės, tiek su kliento valdomais orlaiviais.

    „Mes suteikiame priešininko aviacijos imitaciją, JTAC rengimą ir pažangų pilotų mokymą, įskaitant F-16“, – sakė Leonardas „Wizard“ Dickas.

    MiG istorija ir dabartinės tendencijos

    Interviu kontekste prisiminta, kad 2013 metais „Draken International“ buvo įsigijusi iš Lenkijos kilusių MiG-21, tačiau šiandien jų nebeeksploatuoja. Pasak pašnekovo, tai jam asmeniškai apmaudu, tačiau įmonės veikloje svarbiausia yra ne konkretus modelis, o gebėjimas sukurti realistišką grėsmių aplinką.

    Tokios privačios „agresorių“ aviacijos paslaugos pastaraisiais metais tampa vis paklausesnės dėl intensyvėjančių NATO pratybų ir augančio mokymo poreikio. Ypač didėja dėmesys radioelektroninei kovai, nes Ukrainos kare aiškiai matyti, kad trukdymas, apgaulė ir jutiklių bei ryšių slopinimas gali lemti operacijų sėkmę.

    Kalbėdamas apie ateitį, L. Dickas pabrėžė, kad 5-osios kartos naikintuvų era kelia naujus reikalavimus mokymui: vien keli „priešininko“ lėktuvai nebesudaro pakankamai sudėtingos užduoties. Dėl to, anot jo, vis svarbesni taps didesnio masto „red air“ pajėgumai ir tarptautinis bendradarbiavimas kuriant regioninius mokymo centrus.

    „Dirbtinis intelektas ateityje taps visų mokymo ir karinių operacijų dalimi, tačiau šiandien daug sprendimų dar yra vystymo stadijoje“, – sakė Leonardas „Wizard“ Dickas.

  • Ginkluotas jūrinis dronas priartėjo prie Neptun Deep dujų telkinio: jį numušė Rumunijos F-16

    Rumunijos kariuomenė Juodojoje jūroje sunaikino sprogmenis gabenusį jūrinį droną, kuris priartėjo prie Neptun Deep dujų telkinio infrastruktūros. Apie incidentą pranešta po to, kai objektas buvo pastebėtas netoli vienos telkinio platformų ir sukėlė riziką personalui bei kritinei energetikos infrastruktūrai.

    Pasak Rumunijos institucijų, dreifuojantis dronas buvo užfiksuotas komercinio laivo įgulos, kuri perdavė informaciją atsakingoms tarnyboms. Pakrančių apsauga apie situaciją informavo Nacionalinės gynybos ministeriją, o objektas buvo identifikuotas maždaug už 80 mylių į rytus nuo Konstancos.

    Kaip vyko operacija

    Operacijos koordinavimas buvo patikėtas Rumunijos kariuomenei bendradarbiaujant su NATO, o sprendimas neutralizuoti droną priimtas krizės valdymo lygmeniu. Rumunijos prezidento vadovaujama komanda nurodė objektą sunaikinti, siekiant užkirsti kelią galimai diversijai ir sumažinti grėsmę telkinio darbuotojams.

    Į rajoną buvo pasiųsti du Rumunijos naikintuvai F-16, o vienas jų droną sunaikino panaudojęs borto patranką. Toks sprendimas paprastai pasirenkamas tada, kai reikia tiksliai ir greitai neutralizuoti mažą taikinį, kartu vengiant didesnės antrinės žalos jūroje.

    Rumunija šią vasarą Neptun Deep rajone jau fiksavo panašių incidentų. Rugpjūčio 11 dieną buvo pranešta, kad netoli telkinio vandenyje sunaikinti du rusiškos kilmės Gerbera tipo dronai, kurie taip pat dreifavo ir kėlė potencialią grėsmę.

    Kodėl Neptun Deep svarbus

    Neptun Deep yra didžiausias Rumunijos jūrinis dujų telkinys Juodojoje jūroje, esantis prie rytinės Rumunijos išskirtinės ekonominės zonos ribos. Telkinio atsargos vertinamos maždaug 100 milijardų kubinių metrų dujų, todėl jis laikomas strategiškai reikšmingu projektu tiek Rumunijai, tiek regiono energetiniam saugumui.

    Planuojama, kad dujų gavyba Neptun Deep telkinyje turėtų prasidėti 2027 metais. Dėl to bet kokie incidentai šioje zonoje vertinami ne tik kaip pavieniai saugumo įvykiai, bet ir kaip platesnės rizikos signalas, susijęs su kritinės infrastruktūros apsauga Juodojoje jūroje.

  • F-16 virš rytų Lenkijos kelia nerimą: kariuomenė aiškina, kodėl tai dažnai tėra rutininė procedūra

    Rytų Lenkijos gyventojai pastaruoju metu vis dažniau girdi naktimis ar paryčiais kylant budinčius naikintuvus F-16. Dėl to kyla klausimų, ar tai susiję su tiesiogine grėsme, ar su įprastomis NATO oro erdvės apsaugos procedūromis.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė savo pranešime pabrėžia, kad budinčių orlaivių pakėlimas dažniausiai yra rutininė oro policijos misijų dalis. Tai reiškia, kad pajėgos reaguoja į situaciją regione, stebi oro erdvę ir yra pasirengusios užkirsti kelią galimiems pažeidimams.

    „Budinčių naikintuvų F-16 ir sąjungininkų orlaivių pakėlimas yra standartinė procedūra, o ne signalas apie tiesioginę grėsmę“, – sakė Lenkijos kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas Marekas Pietrzakas.

    Kariuomenė akcentuoja, kad oro erdvė stebima visą parą, o oro gynybos sistemos išlieka nuolatinėje parengtyje. Lenkijos oro gynyba veikia integruotai su NATO, todėl informacija ir sprendimai koordinuojami su sąjungininkų struktūromis, vertinant bendrą situaciją rytiniame flange.

    Padidėjęs jautrumas rytiniuose regionuose siejamas su karo Ukrainoje fone pasitaikančiais incidentais: į Lenkijos teritoriją yra patekę dronų nuolaužų, fiksuota įtartinų objektų, o taip pat aptartos situacijos, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai atsidūrė netoli sienos. Net jei tokie atvejai nesukelia tiesioginės žalos, jie didina įtampą ir kelia reikalavimą aiškiau bei greičiau informuoti visuomenę.

    Ekspertai pažymi, kad rizika netyčia pažeisti kaimyninių šalių oro erdvę išauga, kai vykdomi intensyvūs smūgiai Ukrainai ir naudojamos sparnuotosios raketos ar dronai. Dalis tokių taikinių gali skristi arti sienų, o navigacijos sutrikimai ar techninės paklaidos kartais lemia nukrypimus nuo planuotos trajektorijos.

    Lenkijos gynybos institucijos taip pat pripažįsta, kad greita komunikacija yra kritiškai svarbi. Po ankstesnių incidentų viešai aptarta, jog vietos bendruomenėms trūko tikslių ir savalaikių pranešimų, todėl atsirado interpretacijų ir gandų, dar labiau didinančių nerimą.

    Atsakydama į tai, Lenkijos gynybos ministerija yra skelbusi planus plėsti gyventojų perspėjimą trumposiomis žinutėmis, kad informacija pasiektų žmones anksčiau, dar pakėlus budinčius naikintuvus. Taip pat numatoma peržiūrėti sirenų įjungimo praktiką ir krizinių pranešimų logiką, kad ji geriau atitiktų realias grėsmes ir gyventojų poreikius.

    Artimiausiais metais oro erdvės apsauga rytų Lenkijoje turėtų dar stiprėti, nes plečiami radarų pajėgumai, modernizuojamos oro gynybos sistemos ir didinamas jų tarpusavio suderinamumas. Kartu su techniniais sprendimais vis dažniau akcentuojama ir visuomenės informavimo svarba, kad žmonės aiškiai suprastų, kada naikintuvų pakėlimas reiškia realią grėsmę, o kada tai yra įprasta prevencinė priemonė.

  • ES siunčia Ukrainai galingą ginklų paketą: Rusija įsiuto, įvardijo „Pandoros skrynią“

    ES siunčia Ukrainai galingą ginklų paketą: Rusija įsiuto, įvardijo „Pandoros skrynią“

    Europos Sąjungos valstybės spartina karinės paramos tiekimą Ukrainai, augant Rusijos smūgių intensyvumui ir plečiantis fronto užduotims. Daugiausia dėmesio skiriama oro gynybai, ilgesnio nuotolio amunicijai ir šarvuotai technikai, nes būtent šios priemonės daro didžiausią įtaką civilių apsaugai ir logistikos stabilumui.

    Prancūzija paskelbė planuojanti perduoti Ukrainai dar du papildomus SAMP/T oro gynybos kompleksus ir paspartinti „Aster 30“ raketų tiekimą. Taip pat įvardyti Ukrainos planai įsigyti naujos kartos SAMP/T NG sistemas, kurios kuriamos su didesnėmis galimybėmis perimti, be kita ko, ir balistines raketas.

    Oro gynyba tampa svarbiausia

    Vokietija toliau didina paramą oro gynybos srityje ir praneša apie papildomas IRIS-T baterijas, kurias siekiama pristatyti iki metų pabaigos. Lygiagrečiai akcentuojamas gamybos pajėgumų didinimas, kad tiekimo tempai būtų stabilesni ir mažiau priklausytų nuo ilgos gamybos eilės.

    Berlynas taip pat sieja paramą su didesniais amunicijos užsakymais, įskaitant raketas sistemoms „Patriot“. Šios sistemos Ukrainoje vertinamos kaip vienos efektyviausių perimant sudėtingesnius taikinius, tačiau jų naudojimas reikalauja nuolatinio raketų papildymo.

    Naikintuvai ir šarvuota technika

    Belgija nurodė, kad iki 2026 metų pabaigos planuoja perduoti septynis F-16 naikintuvus: dalį jų numatoma parengti kovinėms užduotims, o dalį skirti atsarginėms dalims. Tokie sprendimai laikomi praktiniais, nes leidžia greičiau palaikyti F-16 eksploataciją ir remonto grandinę.

    Švedija patvirtino planą perduoti „Gripen“ naikintuvus Ukrainai nuo 2027 metų pradžios, kartu aptariant ir papildomą ginkluotės paketą. Nors šie terminai yra ilgesni, Europoje vis dažniau pabrėžiama, kad svarbu ne vien vienkartiniai paketai, o kelių metų tęstinės programos.

    Tuo pat metu Vokietijoje su parama siejami ir pėstininkų kovos mašinų projektai, įskaitant „Rheinmetall“ planus dėl „Lynx KF41“. Tokia technika reikalinga manevrui ir karių apsaugai, ypač kai fronte vis dažniau naudojami dronai ir artilerija.

    Maskvos reakcija ir grasinimai

    Nauji pranešimai apie ES šalių ginklų tiekimą sukėlė griežtą Rusijos pareigūnų reakciją. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad papildomos ginklų siuntos esą yra „dar viena Pandoros skrynia“ ir kaltino Vakarus konflikto tęsimo skatinimu.

    „Tokie tiekimai, mūsų vertinimu, tik pratęsia konfliktą ir didina aukų skaičių“, – sakė Marija Zacharova.

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pareiškė, kad Maskva ketina griežtinti veiksmus prieš Vakarų paramos Ukrainai logistiką. Jo teigimu, bus siekiama ardyti tiekimo grandines, kurios, Rusijos vertinimu, palaiko Ukrainos kariuomenės pajėgumus.

    „Smarkiai sugriežtinsime metodus, kad išardytume tai, kas maitina Kyjivo karo mašiną iš Vakarų, ir mes tai jau darome“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Europos sostinėse tokia retorika vertinama kaip informacinio spaudimo dalis, o prioritetu lieka oro gynybos stiprinimas ir amunicijos tiekimo užtikrinimas. ES institucijos ir valstybės narės vis dažniau pabrėžia, kad ilgalaikė parama bus siejama ir su Europos gynybos pramonės pajėgumų didinimu.

  • Rusijos raketa Ch-101 įskrido į Lenkiją: kodėl kariškiai jos nenumušė ir ką tai sako apie gynybą

    Kas nutiko ir ką patvirtino kariškiai

    Lenkijos kariuomenė pranešė, kad Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101 įskrido į šalies oro erdvę ir nuskrido reikšmingą atstumą šalies viduje, o situaciją realiu laiku stebėjo oro gynybos priemonės ir naikintuvai F-16. Objektas buvo aptiktas, sekamas ir vertinamas, tačiau sprendimas numušti nebuvo priimtas.

    Šis incidentas dar kartą parodė, kad karas Ukrainoje kelia tiesioginę riziką ir NATO kaimynėms, net jei jos pačios nėra karo veiksmų zona. Kartu jis atskleidė, kokios sudėtingos yra taisyklės ir sprendimų grandinė, kai veikiama taikos meto režimu.

    Kodėl taikos metu ne viskas „šaunama iš karto“

    Lenkijos kariškiai ir buvę aukšto rango pareigūnai viešai aiškino, kad taikos metu galioja griežtesnės identifikavimo ir sprendimo dėl ugnies panaudojimo taisyklės. Prieš numušant objektą būtina kuo tiksliau nustatyti jo pobūdį, trajektoriją, galimą grėsmę žmonėms ir kritinei infrastruktūrai, taip pat įvertinti, kur nukris nuolaužos.

    Praktinis argumentas, kuris dažnai nutylimas viešose diskusijose, yra rizika civiliams. Numušta raketa ar jos dalys gali kristi gyvenamuose rajonuose, o per anksti paleista raketa „oras–oras“ ar antžeminė oro gynybos raketa gali sukelti papildomų pasekmių, jei situacija įvertinama netiksliai.

    Ribojimai: neįmanoma uždengti kiekvieno metro

    Kariškiai pabrėžia, kad nėra tokios sistemos, kuri galėtų patikimai užtikrinti visos šalies oro erdvės apsaugą nuo kiekvieno mažai aukščio laikymosi taikinio. Sparnuotosios raketos, tokios kaip Ch-101, paprastai skrenda žemai, gali keisti kryptį, o jų aptikimas ir perėmimas yra gerokai sudėtingesnis nei aukštai skrendančių taikinių.

    Be to, oro gynyba nėra „vienas mygtukas“, kuris visada veikia maksimaliu režimu. Nuolatinė šimtaprocentė parengtis visoje teritorijoje pareikalautų ne tik milžiniškų investicijų, bet ir nuolatinių pajėgų, logistikos bei rotacijų, o tai net didesnėms valstybėms yra sunkiai įgyvendinama.

    „Pirmiausia objektą reikia aptikti ir identifikuoti, tada įvertinti grėsmę ir priimti sprendimą, o tik po to galima panaudoti ginkluotę“, – sakė buvęs Lenkijos karinių oro pajėgų vadovybės pareigūnas.

    Sprendimo kaina ir politinis spaudimas

    Incidentas sukėlė viešą diskusiją, ar tokiais atvejais sprendimo teisė turėtų būti kuo labiau deleguota operaciniam lygiui. Kuo trumpesnė sprendimų grandinė, tuo didesnė tikimybė suspėti perimti taikinį, tačiau tuo pat metu didėja ir klaidos kaina.

    Kariškiai taip pat akcentuoja, kad politiniai lyderiai paprastai nenustato konkretaus mygtuko paspaudimo realiu laiku. Jų atsakomybė yra sukurti taisykles, užtikrinti pajėgumus, finansavimą ir pasirengimą, o konkrečias operacines užduotis vykdo karinė vadovybė pagal patvirtintas procedūras.

    Ką tai reiškia regionui ir kokios pamokos

    Vienas svarbiausių akcentų po incidento yra poreikis dar labiau stiprinti situacijos suvokimą pasienio regione ir koordinaciją su Ukraina, kad būtų greičiau identifikuojamos trajektorijos ir sumažinama „paklydusių“ taikinių tikimybė. Kuo anksčiau gaunama informacija apie paleidimus ir maršrutus, tuo daugiau laiko lieka sprendimams.

    Lenkijos kariuomenė ir sąjungininkai jau seniai investuoja į oro gynybos sluoksniavimą, nuo radiolokacijos ir ankstyvojo perspėjimo iki skirtingo nuotolio perėmimo priemonių. Tačiau ši istorija primena paprastą realybę: net moderni sistema nėra absoliutus skydas, todėl panašūs incidentai, ypač šalia aktyvios karo zonos, gali kartotis.

  • Rusų raketa krito Lenkijoje: Donaldas Tuskas svarsto Ukrainai perduoti daugiau „Patriot“ raketų

    Rusų raketa krito Lenkijoje: Donaldas Tuskas svarsto Ukrainai perduoti daugiau „Patriot“ raketų

    Po incidento, kai į Lenkijos oro erdvę įskrido Rusijos sparnuotoji raketa ir nukrito šalies pietryčiuose, premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad Vyriausybė svarsto papildomą karinę paramą Ukrainai. Tarp aptariamų priemonių – papildomų raketų perdavimas „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

    Incidentas įvyko naktį iš liepos 29 į liepos 30 dieną per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Lenkijos pareigūnų teigimu, sparnuotoji raketa įskrido į šalies oro erdvę ir nukrito lauke Liublino vaivadijoje, maždaug už 90 kilometrų nuo sienos su Ukraina.

    Įvykio vietoje, kaip skelbiama, susidarė apie 10 metrų skersmens krateris, žmonės nenukentėjo, infrastruktūra nebuvo apgadinta. Į teritoriją vyko aukščiausi šalies vadovai, tarp jų ir gynybos bei vidaus reikalų sričių ministrai.

    „Lenkijos saugumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek veiksminga yra Ukrainos oro gynyba“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Premjeras taip pat akcentavo, kad visiškos, šimtu proc. apsaugotos oro erdvės šiandien nėra, o karinių grėsmių dinamika regione keičiasi labai greitai. Lenkijos kariuomenė, pasak valdžios, buvo pasirengusi numušti objektą, jei šis būtų skridęs virš gyvenamų teritorijų, o į orą buvo pakelti naikintuvai F-16.

    Kas svarstoma dėl paramos Ukrainai

    Lenkija jau anksčiau yra perdavusi Ukrainai „Patriot“ sistemoms skirtų PAC-3 MSE raketų. Dabar svarstomas naujas perdavimo etapas, kuris būtų siejamas su augančiu poreikiu stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač prieš sparnuotąsias raketas ir dronų atakas.

    Nors konkrečių kiekių ar terminų kol kas neįvardyta, diskusija rodo politinę kryptį: po incidentų pasienyje Varšuva linkusi didinti paramą toms priemonėms, kurios mažina tikimybę, kad atakų metu raketos pasieks NATO oro erdvę.

    „Patriot“ raketos ir Lenkijos pajėgumai

    Skelbiama, kad Lenkija šiuo metu turi dvi „Patriot“ baterijas, iš viso 16 paleidimo įrenginių, o pilnas kovinis parengtumas turėtų būti pasiektas 2025 metais pabaigoje. Ši sistema laikoma viena svarbiausių sluoksniuotos oro gynybos dalių, skirtų perimti tiek balistines, tiek sparnuotąsias raketas.

    Lenkija taip pat yra užsakiusi šimtus PAC-3 MSE raketų, o kitos didelės apimties užsakymų dalies pristatymai numatomi vėlesniais metais. Be to, minima, kad šalies arsenale yra ir senesnių, bet vis dar naudojamų PAC-2 GEM-T raketų, kurios dažnai vertinamos kaip tinkamesnės aerodinaminiams taikiniams, įskaitant sparnuotąsias raketas.

    Kodėl incidentai pasienyje svarbūs

    Pastaraisiais metais Rusijos atakos prieš Ukrainą vis dažniau vykdomos didelio intensyvumo „bangomis“, kai vienu metu leidžiamos raketos ir dronai, siekiant prisotinti oro gynybą. Tokiose situacijose padidėja rizika, kad atskiri taikiniai nukryps nuo trajektorijos ar bus prarasta jų kontrolė, todėl incidentai NATO rytiniame flange kelia ypatingą dėmesį.

    Lenkijos valdžios siunčiama žinutė šiuo atveju aiški: kuo stipresnė Ukrainos oro gynyba, tuo mažesnė tikimybė, kad karo padariniai pasieks kaimynines valstybes. Dėl to sprendimai dėl „Patriot“ raketų perdavimo vertinami ne tik kaip parama Kyjivui, bet ir kaip tiesioginė investicija į regiono saugumą.