CP v2

Tag: F-16

  • Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija galutinai nusprendė neperduoti Ukrainai likusių savo naikintuvų MiG-29. Apie tai viešai kalbėdamas pareiškė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, aiškindamas, kad derybos dėl papildomos partijos nutrūko.

    Pasak ministro, Varšuva siūlė mainų principu paremtą susitarimą, kurį neformaliai įvardijo kaip „MiG-29 mainais už dronus“. Lenkijos planas esą buvo perduoti iki 9 senesnių MiG-29, o Ukraina turėjo suteikti technologines žinias ir patirtį bepiločių srityje.

    „Ukraina iš pradžių sutiko, bet susitarimų neįgyvendino, todėl MiG-ų Ukrainai nebus“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija anksčiau jau perdavė Ukrainai 14 MiG-29, kurie buvo reikšminga parama oro gynybai, ypač intensyvių raketų ir dronų atakų fone. Ukrainos komentatoriai pažymi, kad papildomi orlaiviai būtų padėję kompensuoti netektis ir didinti parengtį, tačiau šiuo metu prioritetu tampa turimų lėktuvų išlaikymas ore.

    Ukrainos viešojoje erdvėje sprendimas sukėlė nevienareikšmių reakcijų: dalis analitikų jį vertina kaip politinį signalą apie atvėsusius santykius, kiti akcentuoja pragmatinę pusę. Pastaroji siejama su tuo, kad Lenkijos gynybos pramonė siūlo alternatyvią paramą, kuri gali būti ne mažiau svarbi už naujus orlaivius.

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ yra pareiškusi, kad būtų pasirengusi prisidėti prie Ukrainos orlaivių techninės priežiūros, remonto ir eksploatacijos užtikrinimo. Tai ypač aktualu Ukrainai pereinant prie mišrios aviacijos struktūros, kai greta sovietinės kilmės MiG-29 vis didesnį vaidmenį turėtų atlikti ir Vakarų naikintuvai F-16.

    „Šiandien taip pat aptariame Ukrainos F-16 ir MiG-29, kuriuos Ukrainai pristatė mūsų partneriai, paramą, remontą ir priežiūrą“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Toks techninės priežiūros modelis gali tapti kritiškai svarbus, nes karo sąlygomis aviacijos pajėgumą lemia ne tik turimų lėktuvų skaičius, bet ir atsarginių dalių tiekimas, remonto grandinės, variklių resursai bei galimybė greitai grąžinti orlaivius į rikiuotę. Praktikoje tai neretai reiškia, kad patikimas servisas gali turėti panašų efektą kaip ir keli papildomi lėktuvai.

    Oficialios Kyjivo reakcijos į Lenkijos ministro pareiškimus viešai kol kas nebuvo. Vis dėlto situacija rodo, kad net ir esant politinių nesutarimų rizikai, karinė-techninė partnerystė gali būti tęsiama kitomis formomis, ypač ten, kur abiejų pusių interesas yra apčiuopiamas ir tiesiogiai susijęs su gynybiniais pajėgumais.

  • Kodėl Lenkija svarsto leisti milijardus dangaus tanklaiviams: skaičiai, kurie keičia diskusiją

    Kodėl Lenkija svarsto leisti milijardus dangaus tanklaiviams: skaičiai, kurie keičia diskusiją

    Lenkijoje vis garsiau diskutuojama, ar šaliai iš tiesų reikia oro pajėgų tanklaivių, galinčių papildyti degalų atsargas ore. Iš pirmo žvilgsnio argumentas paprastas: modernių naikintuvų nuotolis didelis, o NATO sąjungininkai regione jau turi savo tanklaivių pajėgumus.

    Tačiau karinės aviacijos praktika rodo, kad esminis klausimas dažnai yra ne maksimalus nuskristas atstumas, o laikas ore ir gebėjimas nenutraukiant misijos išlaikyti patruliavimą, žvalgybą ar oro gynybos budėjimą. Būtent čia oro tanklaiviai tampa vadinamaisiais pajėgumų daugikliais, leidžiančiais kelioms platformoms veikti ilgiau ir stabiliau.

    Kodėl vien nuotolio nepakanka

    Viešojoje erdvėje dažnai cituojami maksimalūs naikintuvų nuotolio rodikliai, tačiau jie paprastai atspindi palankiausią scenarijų, kai lėktuvas skrenda su minimaliu koviniu kroviniu. Realiose misijose nuotolį mažina ginkluotė, skrydžio profilis, greitis, oro sąlygos ir užduoties pobūdis.

    Dar svarbiau tai, kad kovinėje logikoje vertinamas veikimo spindulys, o ne vienkartinis perskridimas. Net ir turėdamas solidų veikimo spindulį, naikintuvas be papildymo ore gali patruliuoti ribotą laiką, o įtemptose situacijose budėjimo užduotys gali trukti gerokai ilgiau.

    Pajėgumų daugiklis, o ne prabanga

    Oro tanklaiviai leidžia užtikrinti ilgalaikį naikintuvų buvimą ore, kai reikia greitos reakcijos arba ilgų oro policijos ir sustiprinto budėjimo misijų. Tokiais atvejais misijos trukmę dažnai riboja ne techninės lėktuvo galimybės, o įgulos ištvermė ir operaciniai reikalavimai.

    Tanklaiviai svarbūs ne tik naikintuvams. Jie prisideda prie žvalgybos, ankstyvojo perspėjimo, transporto ir kitų oro operacijų tęstinumo, kai vienu metu reikia aprėpti didesnę erdvę ir išlaikyti pajėgas ore be pertraukų nusileidimams bei pakilimams.

    Diskusijoje minimas ir alternatyvus kelias, tai yra investicijos į daugiau bazavimo vietų ar išsklaidytą infrastruktūrą. Vis dėlto ant žemės orlaiviai išlieka pažeidžiami, o didesnis bazių skaičius nebūtinai pakeičia gebėjimą laiką ore prailginti kritinėmis valandomis, kai situacija eskaluojasi.

    Ką rodo NATO skaičiai ir reali pasiūla

    Vienas dažniausių argumentų prieš įsigijimą yra tas, kad NATO jau turi tanklaivių, o sąjungininkų lėktuvai esą ir taip pasirodo regione. Vis dėlto analizuojant Europos pajėgumų struktūrą aiškėja, kad dalis į sąrašus įtraukiamų platformų yra transporto lėktuvai su papildomais moduliais, kurių prieinamumas ir suderinamumas su konkrečiais naikintuvais gali būti ribotas.

    Šiame kontekste dažniausiai minimas „Airbus“ A330 MRTT yra laikomas vienu didžiausią degalų kiekį galinčių gabenti daugiafunkcių tanklaivių, o jo panaudojimo modelis leidžia aptarnauti didesnį orlaivių skaičių per vieną misiją, priklausomai nuo užduoties profilio. Dėl to tokios platformos įsigijimas vertinamas kaip būdas geriau išnaudoti jau turimų naikintuvų potencialą.

    Kita medalio pusė, tanklaiviai tampa itin vertingu taikiniu, todėl jų bazavimas ir apsauga reikalauja papildomų sprendimų, įskaitant išsklaidymą ir galimą dislokavimą sąjungininkų teritorijoje. Vis dėlto šis pažeidžiamumas savaime nepaneigia jų naudos, nes panašiai pažeidžiami ir kiti brangūs pajėgumai, kurių valstybės neatsisako.

    Lenkijos atveju viešojoje erdvėje aptariamas finansavimo modelis, siejamas su Europos gynybos iniciatyvomis ir galimu bendradarbiavimu su Ispanija. Jei tokie planai virstų sprendimais, oro tanklaivių įsigijimas būtų ne atskira prabanga, o elementas, leidžiantis sistemingai sustiprinti oro gynybos ir atgrasymo architektūrą regione.

    Galiausiai diskusijos esmė atsiremia į paprastą principą: modernūs naikintuvai ir jų modernizacija suteikia vertę tik tada, kai valstybė turi priemonių palaikyti jų veikimą realiose, ilgai trunkančiose operacijose. Oro tanklaiviai tokiu atveju tampa jungiamąja grandimi tarp brangios technikos ir realaus, nuoseklaus pajėgumų panaudojimo.

  • JAV svarsto mažinti NATO pajėgumus Europoje: mažiau naikintuvų, laivų ir žvalgybos

    Jungtinės Valstijos svarsto reikšmingai sumažinti dalį Europoje NATO operacijoms skirtų karinių pajėgumų, skelbia „The New York Times“, remdamasis dviejų aukšto rango Europos pareigūnų informacija. Pasak jų, sąjungininkai apie ketinimus buvo informuoti dokumente, kuriame aprašomos planuojamos permainos ore ir jūroje.

    Pagrindinis pokyčių akcentas – mažesnis JAV indėlis į tolimojo nuotolio smūgių, žvalgybos ir jūrų patruliavimo užduotis, kurios iki šiol laikytos vienu svarbiausių NATO atgrasymo elementų. Nors detalių viešai neatskleidžiama, europiečiai tai vertina kaip signalą, kad Vašingtonas peržiūri resursų paskirstymą.

    Kas konkrečiai būtų mažinama?

    „The New York Times“ nurodo, kad svarstoma sumažinti Europai prieinamų naikintuvų F-16 ir F-15E skaičių maždaug nuo 150 iki 100. Taip pat būtų mažinamas jūrų patruliavimo orlaivių skaičius nuo 26 iki 15, o ore kuro papildymo lėktuvai, kurie buvo priskiriami Europos poreikiams, galėtų būti visiškai atitraukti.

    Be to, minima galimybė perkelti povandeninį laivą, galintį leisti sparnuotąsias raketas, taip pat lėktuvnešį su jį lydinčiais laivais ir misiją palaikančiais orlaiviais. Dokumente aptariamas ir dviejų bombonešių grupių, iki šiol orientuotų į Europos gynybą, relokavimas.

    Kodėl tai svarbu NATO atgrasymui?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio sumažinimai pirmiausia paliestų NATO gebėjimą greitai reaguoti, vykdyti oro operacijas didesniu intensyvumu ir užtikrinti nuolatinę jūrinę stebėseną. Ypač jautrus aspektas – povandeninių laivų paieška ir sekimas, kur jūrų patruliavimo orlaiviai laikomi kritine grandimi.

    Taip pat akcentuojama, kad JAV platformos Europoje turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę: jų buvimas sustiprina atgrasymą vien dėl aiškaus Vašingtono įsipareigojimo signalo. Nors kai kurios Europos šalys turi panašių pajėgumų, JAV parama, pasak analitikų, dažnai vertinama kaip stipriausias veiksnys, mažinantis eskalacijos riziką.

    „Nors su kiekvienu iš šių sumažinimų atskirai galima susitvarkyti, bendra jų suma sudaro reikšmingą pokytį ir kelia iššūkių Europos atgrasymo pajėgumams“, – sakė Giuseppe Spatafora iš Europos Sąjungos saugumo studijų instituto.

    Kada pokyčiai galėtų įvykti?

    Pentagonas viešai nekomentavo dokumente minimų skaičių, tačiau, pasak „The New York Times“, JAV pareigūnai užsiminė, kad pokyčiai galėtų įvykti artimiausiu metu. Tai reikštų greitesnį tempą, nei tikėjosi dalis Europos partnerių.

    Kartu pažymima, kad net ir sumažinus dalį pajėgumų, JAV kariai Europoje išliktų vieni didžiausių NATO kontingentų. Vis dėlto Europai tai būtų papildomas spaudimas sparčiau didinti gynybos išlaidas, plėsti amunicijos atsargas, stiprinti oro gynybą ir geriau koordinuoti bendrus įsigijimus.

    „Pagrindinė NATO problema yra tai, kad kol Donaldas Trumpas yra prezidentas, nebėra tikrumo, jog prireikus Jungtinės Valstijos padės Europos šalims“, – sakė Vokietijos parlamentaras Antonas Hofreiteris.

    Europos sostinėse tokios diskusijos paprastai vertinamos ne vien per konkrečių orlaivių ar laivų skaičių, bet ir per patikimumo klausimą: kaip greitai ir kokia apimtimi JAV realiai įsitrauktų krizės atveju. Todėl net ir daliniai pajėgumų perkėlimai gali turėti didesnį poveikį nei vien techninis resursų perskirstymas.

  • NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO sąjungininkai ir Europos Sąjungos valstybės pastarosiomis dienomis paskelbė apie naują, didelės apimties paramos paketą Ukrainai. Jis apima ne tik ginkluotės tiekimą, bet ir bendrus gamybos projektus Europoje bei Ukrainoje, kad pagalba taptų pastovesnė ir lengviau didinama.

    Ši kryptis dera su platesnėmis Vakarų pastangomis pereiti nuo vienkartinių siuntų prie ilgalaikio gynybos pramonės įdirbio. Praktikoje tai reiškia investicijas į raketų, bepiločių sistemų ir kitos technikos gamybą, taip pat į finansinius mechanizmus, leidžiančius greičiau užsakyti reikalingą ginkluotę.

    Raketos, dronai ir robotika

    Vienas ryškesnių pranešimų – Europos raketų gamintojos „MBDA“ susitarimas su Ukrainos konstravimo biuru „Luch“ dėl atnaujintos sparnuotosios raketos „Neptune“ versijos. Skelbiama, kad europietiškos svarbiausios posistemės būtų integruojamos Ukrainoje, taip stiprinant šalies tolimosios ugnies galimybes.

    Kitas pavyzdys – Ispanijos gynybos sektoriaus sprendimai, susiję su tikslesniu šaudymu sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis. Pabrėžiama, kad Ukrainai perduodami sprendimai orientuoti į efektyvesnį esamos amunicijos panaudojimą, kai ryšio ir navigacijos signalai yra trikdomi.

    Tuo metu Vokietijoje stiprinama partnerystė dėl antžeminių robotinių platformų. Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojas „Tencore“ paskelbė apie bendrą įmonę, kuri turėtų didinti antžeminių robotų gamybą, o tai ypač svarbu logistikai, sužeistųjų evakuacijai ir paramai fronto padaliniams.

    Šimtai milijonų eurų ir nauji finansavimo keliai

    Nyderlandai paskelbė apie papildomas lėšas Ukrainai, dalį jų nukreipiant į dronų kūrimą ir gamybą. Taip pat akcentuojama, kad auga bendrų pirkimų ir finansavimo schemų vaidmuo, kai partneriai ne tik perduoda turimą techniką, bet ir apmoka naujų pajėgumų sukūrimą.

    Norvegija pranešė apie paramą, skirtą amunicijai ir aviacijos pajėgumams, įskaitant su F-16 susijusias reikmes. Tokia pagalba tampa svarbi ne vien kaip vienkartinis įnašas, bet ir kaip ilgalaikio Ukrainos kariuomenės išlaikymo bei modernizavimo dalis.

    Prie finansinių mechanizmų jungiasi ir daugiau šalių, taip plečiant šalių ratą, galintį prisidėti prie ginkluotės įsigijimų. Ukrainos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad dalis tolimosios amunicijos ir oro gynybos priemonių reikalinga kuo greičiau, nes tai tiesiogiai lemia miestų ir infrastruktūros apsaugą.

    Kodėl tai keičia karo logiką

    Gynybos ekspertai pažymi, kad ši paramos banga rodo pokytį: Vakarai siekia ne tik užkamšyti spragas fronte, bet ir kurti tvarų tiekimo stuburą. Tai padeda Ukrainai planuoti operacijas ilgesniam laikui, o Europos gynybos pramonei – greičiau plėsti gamybą ir mažinti priklausomybę nuo sandėlių likučių.

    Tokia strategija taip pat siunčia signalą Rusijai, kad parama neapsiribos atskirais paketais, o pereina į sisteminį režimą. Ilgainiui tai gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių Ukrainos atsparumą ir Europos saugumo architektūros stiprinimą.

  • Lenkijos F-16 nutūpė ant kelio Suomijoje: NATO pratybose istorinis momentas

    Lenkijos F-16 nutūpė ant kelio Suomijoje: NATO pratybose istorinis momentas

    Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 ir mokomieji M-346 Suomijoje atliko nusileidimus vadinamajame kelių ruožo aerodrome – specialiai parengtame kelio segmente, kuris prireikus gali tapti laikinu pakilimo ir nusileidimo taku. Lenkijos kariuomenė pranešė, kad tai buvo pirmas toks F-16 nusileidimas Lenkijos istorijoje.

    Pratybos vyko netoli Tervo, kur kelio 551 atkarpa yra suprojektuota taip, kad ją būtų galima greitai pritaikyti aviacijos operacijoms: numatyti saugos sprendimai, aikštelės aptarnavimui ir galimybė laikinai riboti eismą. Suomija tokias atkarpas reguliariai naudoja treniruotėms, o nuo 2023 metų jose vis dažniau treniruojasi ir NATO sąjungininkai.

    Lenkijos pilotai Suomijoje dalyvauja tarptautinėse NATO pratybose Ramstein Flag 2026, kurios vyksta birželio 8–19 dienomis. Pagrindinis tikslas – didinti sąveikumą, treniruotis bendroms operacijoms ir stiprinti parengtį, kai oro pajėgoms tenka veikti sudėtingomis sąlygomis.

    Šioje kelio atkarpoje kartu su lenkais veikė ir kitų šalių orlaiviai: minimi Ispanijos F/A-18 bei Jungtinių Amerikos Valstijų F-35. Toks skirtingų platformų darbas vienoje improvizuotoje infrastruktūroje leidžia patikrinti, kaip greitai galima užtikrinti degalų tiekimą, techninę priežiūrą, ryšį ir skrydžių valdymą be įprastų bazės pajėgumų.

    NATO pratybose vis daugiau dėmesio skiriama išsklaidytoms operacijoms, kai orlaiviai sąmoningai „išbarstomi“ po kelis taškus, kad priešininkui būtų sunkiau vienu smūgiu paralyžiuoti aviaciją. Karo planuotojai pabrėžia, kad pirmieji taikiniai konflikto pradžioje dažnai būna aerodromai, degalų saugyklos ir ryšių mazgai, todėl gebėjimas veikti iš laikinų ruožų tampa kritiškai svarbus.

    Lenkija prie tokios taktikos grįžo ir savo teritorijoje: nuo 2023 metų po ilgos pertraukos vėl rengiami mokymai kelių ruožuose, žinomi kaip Route 604. Juose dalyvavo ne tik F-16, bet ir kiti orlaiviai, o pati praktika siejama su Šaltojo karo pamokomis, kai Vakarų naikintuvų konstrukcijose buvo numatytas veikimas iš neįprastos, laikinai parengtos infrastruktūros.

  • Lenkijos F-16 atskrido į Suomiją: NATO Ramstein Flag 2026 parodys, kam jie ruošiami

    Lenkijos F-16 atskrido į Suomiją: NATO Ramstein Flag 2026 parodys, kam jie ruošiami

    Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 ir mokomieji treniruočių lėktuvai M-346 Bielik atvyko į Suomiją, kur artimiausiomis dienomis prisijungs prie NATO pratybų Ramstein Flag 2026. Manoma, kad tai vienas didžiausių šių metų Aljanso oro pratybų ciklų, skirtas patikrinti, kaip sąjungininkai veikia kartu krizės ar konflikto metu.

    Pratybos vyks birželio 8 dieną–19 dieną ir į jas planuojama sutelkti 18 NATO šalių oro pajėgas. Skelbiama, kad iš viso dalyvaus apie 150 orlaivių, todėl akcentas bus ne tik naikintuvų skrydžiai, bet ir plataus spektro oro operacijos, apimančios skirtingas užduotis ir pajėgumus.

    Kas bus tikrinama pratybose

    Pagrindinis Ramstein Flag 2026 tikslas – kolektyvinės gynybos scenarijuose išbandyti bendras procedūras ir sąveiką. Tokiose pratybose paprastai daug dėmesio skiriama planavimui, ryšiui, oro erdvės valdymui ir sprendimų priėmimo greičiui, kai vienu metu veikia skirtingų šalių pajėgos.

    Lenkijos kontingentas, kaip skelbiama, koncentruosis į jungtines oro operacijas COMAO, kai vienoje misijoje veikia kelių tipų orlaiviai ir skirtingos užduočių grupės. Šis formatas laikomas vienu sudėtingiausių, nes reikalauja preciziško laiko planavimo, vienodai suprantamų taisyklių ir sklandaus tarptautinio koordinavimo.

    Kur dislokuotos Lenkijos pajėgos

    Lenkijos grupė dislokuota Suomijos Tikkakoski bazėje. Pranešama, kad ten veikia ir kitų šalių orlaiviai, įskaitant Ispanijos naikintuvus EF-18 Hornet, o tai leidžia realiomis sąlygomis treniruoti bendrus veiksmus su skirtingų kartų ir skirtingos įrangos platformomis.

    Lenkijos kontingentui vadovauja pulkininkas leitenantas pilotas Krzysztofas Poręba. Į Suomiją pajėgas siunčia dvi Lenkijos karinės bazės: Poznanės 31-oji taktinės aviacijos bazė su F-16 ir Demblyno 41-oji mokomosios aviacijos bazė su M-346 Bielik.

    Kodėl svarbi logistika ir parengtis

    Tokio masto pratyboms vien skrydžių neužtenka – būtina užtikrinti techninį aptarnavimą, atsargines dalis, ginkluotės ir įrangos suderinamumą, taip pat personalo darbą bazėse. Pranešimuose pabrėžiama, kad perkėlimas į Suomiją buvo suplanuotas iš anksto, o techninis personalas ir specializuota įranga atvyko laiku.

    NATO oro pratybos reguliariai rengiamos skirtingose šalyse, siekiant kelti parengtį ir mažinti praktinius barjerus tarp sąjungininkų. Tokie mokymai ypač aktualūs šiauriniame regione, kur svarbūs greiti pastiprinimo maršrutai, patikimas oro erdvės valdymas ir aiški sąveika tarp nacionalinių pajėgų.

  • F-35 pilotas veteranams lenkams turi vieną patarimą: tai bus didžiausias šuolis iš F-16

    F-35 pilotas veteranams lenkams turi vieną patarimą: tai bus didžiausias šuolis iš F-16

    Pirmieji Lenkijai skirti naikintuvai F-35 jau pasiekė šalį, o tai žymi naują etapą šalies karinių oro pajėgų modernizacijoje. Kartu su nauja technika ateina ir nauji iššūkiai pilotams, kurie įpratę prie F-16 ir dabar pereina prie penktos kartos platformos.

    Apie tai, kuo F-35 skiriasi nuo ankstesnių naikintuvų ir ko tikėtis pereinamuoju laikotarpiu, kalba „Lockheed Martin“ bandymų pilotas Scottas McLarenas, pravarde Shark. Jis su F-35 programa susijęs daugiau nei 16 metų ir dalyvavo tiek ankstyvuose bandymuose, tiek dabartiniuose orlaivių priėmimo skrydžiuose.

    McLarenas pabrėžia, kad naujiems F-35 pilotams svarbiausia ne vien išmokti valdyti kitokį orlaivį, o perprasti kitą mąstymo logiką. Jo teigimu, kabinos ergonomika daugeliu detalių primena F-16, tačiau esminis pokytis slypi tame, kaip greitai ir kokiu mastu pilotas gauna bei panaudoja informaciją.

    Didžiausias skirtumas yra informacija

    F-35 pranašumas dažnai siejamas su mažesniu pastebimumu, tačiau bandymų piloto akimis svarbiausia yra jutiklių duomenų sujungimas į vieną aiškų vaizdą. Vietoj poreikio sekti kelis ekranus ir pačiam apdoroti radaro, elektroninės žvalgybos ar taikymo sistemų duomenis, F-35 daug informacijos apjungia ir pateikia vienoje vietoje.

    „Svarbiausia suprasti, kad F-35 leidžia matyti plačiau nei įprasta, ir tuo naudotis visos misijos metu“, – sakė Scottas McLarenas. Jo teigimu, tai mažina piloto kognityvinę apkrovą ir suteikia daugiau laiko taktiniams sprendimams.

    Toks pokytis ypač svarbus realiomis grėsmės sąlygomis, kai sprendimus reikia priimti sekundžių tikslumu. McLarenas pabrėžia, kad dėl to F-35 gebėjimai panašiai sustiprina tiek mažiau patyrusius, tiek veteranus, nes sistema standartizuoja situacinį suvokimą ir sumažina žmogiškų klaidų riziką.

    Kaip tikrinama, ar F-35 paruoštas

    McLareno dabartinė užduotis yra vykdyti priėmimo skrydžius ir galutinę kokybės patikrą prieš perduodant orlaivius JAV valdžiai, o vėliau ir užsakovams. Jis aiškina, kad kontrolė vyksta per visą gamybos ciklą, tačiau paskutinis etapas ore patvirtina, ar lėktuvas atitinka aiškiai apibrėžtus kriterijus.

    „Negalima perduoti orlaivio, kuris neatitinka nustatytų reikalavimų, net jei pristatymo grafikas labai įtemptas“, – sakė Scottas McLarenas. Pasak jo, aptikus nukrypimų, sprendžiama dėl taisymų ir terminų, tačiau kompromisas kokybės sąskaita neįmanomas.

    Bandymų pilotai tikrina tiek kovinių sistemų veikimą modeliuojant operacines sąlygas, tiek pačios platformos skrydžio parametrus, įskaitant traukos ir masės santykį, valdymo reakcijas ir manevringumo ribas. Taip pat atliekami skrydžiai, kurių metu palaipsniui plečiamos leidžiamos režimų ribos, siekiant patvirtinti saugų darbą visame numatytame diapazone.

    Modernizacija vyksta kartu su programine įranga

    F-35 evoliucija, pasak McLareno, iš esmės susijusi su programinės įrangos atnaujinimais. Per daugiau nei dešimtmetį platforma nuolat gavo naujų funkcijų, o šiuo metu itin daug dėmesio skiriama Block 4 modernizacijai, paremtai TR-3 technologiniu atnaujinimu.

    Šie pokyčiai siejami su didesniu skaičiavimo pajėgumu ir platesne naujų gebėjimų integracija, kuri diegiama etapais. McLarenas teigia jau atlikęs bandymus su dalimi naujų sprendimų ir akcentuoja, kad pilotui svarbiausias rezultatas yra dar geresnis situacinis suvokimas.

    Lenkijai F-35 atsiradimas yra ne tik naujas orlaivis, bet ir ilgas personalo, mokymo, logistikos bei infrastruktūros adaptacijos procesas. Bandymų piloto patarimas pereinantiems pilotams paprastas: kuo greičiau priimti, kad tai ne vien kitas lėktuvas, o kitoks darbo su informacija ir taktika standartas.

  • Lenkija parodė įspūdingą vaizdo įrašą: virš šalies – pirmieji F-35 Husarz naikintuvai

    Lenkija parodė įspūdingą vaizdo įrašą: virš šalies – pirmieji F-35 Husarz naikintuvai

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas trijų F-35A Lightning II atskridimas į Lenkiją. Įraše matyti skrydis virš šalies ir nusileidimas 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste po transatlantinio skrydžio iš JAV.

    Ministerijos teigimu, naikintuvai atvyko su lenkų įgulomis, kurios anksčiau buvo rengiamos JAV, o ant sparnų jau matyti Lenkijos skiriamieji ženklai. Skrydžio atkarpoje Lenkijos oro erdvėje F-35 lydėjo du Lenkijos F-16 naikintuvai.

    „Tai viena svarbiausių dienų Lenkijos karinių oro pajėgų istorijoje. F-35 yra ne tik naujas lėktuvas, tai kokybinis mūsų gynybinių pajėgumų šuolis“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija 32 F-35A įsigijo 2020 metais pagal modernizavimo programą, o dalis pirmųjų orlaivių kurį laiką buvo dislokuoti JAV, kur vyko pilotų ir technikų mokymai. Atvykimas į Lenkiją žymi perėjimą nuo parengimo etapo prie nuolatinio įvedimo į rikiuotę, o tolesni pristatymai planuojami artimiausiais metais.

    F-35 laikomi penktosios kartos naikintuvais, išsiskiriančiais mažesniu matomumu radarams, pažangiais jutikliais ir duomenų apdorojimu, leidžiančiu realiu laiku dalintis informacija su NATO sistemomis. Tokios platformos ne tik plečia smūgio ir oro gynybos galimybes, bet ir stiprina atgrasymą rytiniame Aljanso flange, kur ypač svarbus greitas situacijos suvokimas ir sąveika tarp skirtingų pajėgų.

    Vaizdo įraše taip pat matomas iškilmingas sutikimas bazėje ir pirmosios akimirkos Lenkijos aerodrome. Analitikai pažymi, kad naujų orlaivių integracija priklausys ne vien nuo pačių naikintuvų, bet ir nuo infrastruktūros, aptarnavimo grandinės, atsarginių dalių bei personalo parengimo, todėl artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas būtent šiems praktiniams žingsniams.

    Viešas ministerijos komunikavimas apie atskridimą rodo ir platesnę tendenciją, kai gynybos institucijos vis dažniau naudoja vaizdo turinį siekdamos aiškiau pristatyti modernizavimo eigą ir visuomenei, ir sąjungininkams. Tokie įrašai tampa ne tik informacine, bet ir strateginės komunikacijos priemone, ypač augant saugumo įtampoms regione.

    F-35A Lenkijos karinėse oro pajėgose turėtų tapti vienu svarbiausių taktinių aviacijos elementų ateinantiems dešimtmečiams. Kartu su esamais F-16 ir kitomis NATO priemonėmis šie orlaiviai planuojami kaip branduolys, kuris užtikrins modernesnį oro erdvės stebėjimą, tikslesnius smūgius ir spartesnį sprendimų priėmimą krizinėse situacijose.

    Viešai skelbta, kad oficialus sutikimo renginys planuojamas birželio 12 dieną. Iki tol tęsis techninis įvedimas į eksploataciją, procedūrų derinimas ir skrydžių programos, kurios leis įvertinti, kaip greitai naujieji F-35 bus pasirengę vykdyti užduotis Lenkijos ir NATO gynybos planuose.

  • Virš Estijos numuštas Ukrainos dronas: NATO F-16 sprendimas ir Rusijos grasinimai Baltijai

    Virš Estijos numuštas Ukrainos dronas: NATO F-16 sprendimas ir Rusijos grasinimai Baltijai

    Virš pietinės Estijos antradienį NATO oro policijos misiją vykdantis naikintuvas F-16 numušė, kaip manoma, į Baltijos regioną nuklydusį Ukrainos droną. Tai pirmas viešai įvardijamas atvejis, kai NATO orlaivis Baltijos šalių danguje numuša, kaip teigiama, Ukrainai priskiriamą bepilotį aparatą.

    Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad sprendimą lėmė drono skrydžio trajektorija ir rizika saugumui. Pasak jo, vertinant skrydžio kryptį, buvo nuspręsta, kad objektą būtina neutralizuoti dar ore.

    Estijos sprendimas ir Ukrainos atsiprašymas

    Estijos pareigūnai nurodė, kad dronas, tikėtina, nebuvo nukreiptas į Estijos taikinius, o galėjo būti skirtas smūgiams prieš Rusijos objektus. Vis dėlto patekęs į šalies oro erdvę jis tapo neatidėliotinu oro gynybos klausimu, todėl buvo pasirinktas numušimo scenarijus.

    Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhii Tykhyi pranešė, kad Ukrainos ir Estijos specialistai dirba kartu, siekdami išsiaiškinti incidento aplinkybes ir sumažinti panašių atvejų riziką ateityje. Kyjivas viešai atsiprašė Estijos ir pabrėžė, kad situacija vertinama kaip netyčinis incidentas.

    „Atsiprašome Estijos ir visų mūsų Baltijos draugų dėl tokių netyčinių incidentų“, – sakė Heorhii Tykhyi.

    Ukrainos pusė taip pat teigė, kad Rusija esą sąmoningai bando nukreipti Ukrainos dronus Baltijos šalių kryptimi, pasitelkdama elektroninės kovos priemones. Pasak Kyjivo, tokie veiksmai gali būti derinami su dezinformacijos kampanijomis, siekiant kelti įtampą tarp Ukrainos ir ją remiančių valstybių.

    Rusijos pareiškimai ir Baltijos šalių reakcija

    Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) pareiškė, kad Ukraina neva rengia dronų atakas prieš Rusiją, pasitelkdama Baltijos šalių teritoriją, ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais. Maskva savo teiginiuose ypač minėjo Latviją, tvirtindama, kad Ryga esą sutiko leisti vykdyti operacijas iš Latvijos teritorijos.

    Latvija ir Ukraina tokius kaltinimus atmetė, pavadindamos juos dar viena dezinformacijos kampanija. Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa viešai pareiškė, kad šalis niekada nesuteikė leidimo naudoti savo teritoriją ar oro erdvę smūgiams prieš Rusiją ar bet kurią kitą valstybę.

    „Rusija yra agresorė, o Ukraina turi teisę gintis“, – sakė Evika Siliņa.

    Kodėl tokie incidentai tampa vis jautresni

    Karui Ukrainoje tampant vis labiau dronų ir elektroninės kovos konfliktu, vis dažniau fiksuojami atvejai, kai bepiločiai aparatai nuklysta už planuotos skrydžio zonos ribų. Tokie incidentai ypač jautrūs NATO rytiniame flange, kur bet koks oro erdvės pažeidimas vertinamas per kolektyvinės gynybos, eskalacijos ir civilinės saugos prizmę.

    Praktikoje tai reiškia, kad valstybės, vykdančios oro policijos misijas, turi priimti sprendimus realiu laiku, remdamosi objekto elgsena, skrydžio parametrais ir galimu pavojumi ant žemės. Nors tokiais atvejais siekiama maksimaliai sumažinti įtampą, kiekvienas numuštas dronas tampa informacinio karo dalimi, kurioje Maskva ir Kyjivas pateikia skirtingas įvykių versijas.

    Šis epizodas, be kita ko, išryškina ir poreikį stiprinti regioninį koordinavimą: nuo greito oro erdvės stebėjimo duomenų apsikeitimo iki aiškių procedūrų, kaip elgtis, kai į NATO oro erdvę patenka nežinomas ar galimai kovinis bepilotis aparatas.

  • Belgija perduos Ukrainai 53 F-16: aiškėja pristatymų grafikas iki 2029 metų ir techninės detalės

    Belgija planuoja perduoti Ukrainai 53 naikintuvus F-16 – iš esmės visą šio tipo lėktuvų parką, kurį iki šiol turėjo savo oro pajėgose. Šis sprendimas siejamas su platesne Vakarų parama stiprinant Ukrainos oro gynybą ir gebėjimą atremti raketų bei bepiločių atakas.

    Pagal viešai aptariamą pristatymų planą, pirmoji partija galėtų pasiekti Ukrainą dar šiais metais. Toliau perdavimai būtų išdėstyti keliems etapams, o visas kiekis, kaip nurodoma, būtų užbaigtas iki 2029 metų.

    Kaip atrodytų perdavimo grafikas?

    Skelbiama, kad artimiausiu metu Ukraina galėtų gauti 7 naikintuvus F-16. Vėlesniais metais numatomi papildomi perdavimai: 2027 metais – 5, 2028 metais – 14, o likusi dalis galėtų būti perduota 2029 metais.

    Toks išskaidymas rodo, kad perdavimas derinamas su Belgijos pajėgumais palaipsniui atsisakyti senesnės technikos ir užtikrinti sklandų perėjimą prie naujesnių platformų. Kartu tai leidžia Ukrainai etapais plėsti apmokytų pilotų ir technikų skaičių bei infrastruktūrą.

    Kokie tai F-16 ir kuo jie svarbūs?

    Teigiama, kad Ukrainai būtų perduodami modernizuoti F-16, atnaujinti pagal MLU (Mid-Life Update) programą, kuri plačiai taikyta Europos šalyse. Šie atnaujinimai paprastai apima avionikos patobulinimus, geresnius jutiklius ir platesnes ginkluotės integracijos galimybes.

    Minima ir integracija su AIM-120 AMRAAM klasės oras–oras raketomis, kurios yra svarbios oro gynybos užduotims ir atgrasymui. Praktikoje tai gali sustiprinti Ukrainos galimybes reaguoti į grėsmes ore, nors realų efektą lems ir žvalgybos, oro erdvės stebėjimo bei antžeminių sistemų sąveika.

    Ar visi lėktuvai bus kovinės parengties?

    Kol kas neaišku, ar visi 53 naikintuvai bus perduoti kaip pilnai kovinės parengties orlaiviai. Kai kuriais atvejais dalis senesnių lėktuvų gali būti naudojami kaip atsarginių dalių šaltinis, kad būtų palaikomas likusių orlaivių remontas ir techninis parengtumas.

    Ukrainai tai reikšminga detalė, nes svarbus ne tik bendras perduodamų naikintuvų skaičius, bet ir tai, kiek jų realiai galės nuolat vykdyti užduotis. F-16 eksploatacija reikalauja nuoseklios logistikos, parengtų inžinerinių komandų ir stabilaus atsarginių dalių tiekimo.

    Iki šiol Ukrainos F-16 programa siejama ir su kitų šalių įsipareigojimais, o pirmieji lėktuvai, kaip skelbta anksčiau, buvo siejami su Danijos ir Nyderlandų parama. Belgijos indėlis šioje schemoje būtų vienas didžiausių pagal vienos valstybės deklaruojamą kiekį.