CP v2

Tag: F-16

  • Kas nukrito Lenkijoje prie Tarnawa-Kolonia? Įtariama rusų Ch-101 raketa, tyrėjai ieško atsakymų

    Kas nukrito Lenkijoje prie Tarnawa-Kolonia? Įtariama rusų Ch-101 raketa, tyrėjai ieško atsakymų

    Lenkijos Operacinė ginkluotųjų pajėgų vadovybė pranešė, kad naktį apie 3.40 valandą šalies oro erdvėje buvo užfiksuotas neatpažintas objektas. Jis radaruose matėsi maždaug šešias minutes, o identifikuoti buvo pakeltas budintis naikintuvas F-16.

    Preliminariai nurodoma, kad galimo kritimo vieta nustatyta netoli Tarnawa-Kolonia gyvenvietės Liublino vaivadijoje. Įvykio vietoje, pasak pareigūnų, susidarė apie 10 metrų skersmens krateris, o tarnybos tęsia paieškos ir identifikavimo darbus.

    Nakties kontekstas ir įtarimai

    Incidentas sutapo su plataus masto Rusijos raketų ataka prieš Ukrainą, todėl Lenkijos institucijos neatmeta ryšio su tuo smūgių ciklu. Ukrainos oro pajėgos naktį skelbė apie į Vakarų Ukrainą skrendančias sparnuotąsias raketas, o dalis trajektorijų buvo fiksuojama netoli sienos su Lenkija.

    Vietos žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašas iš stebėjimo kameros, kuriame, kaip teigiama, gali būti užfiksuotas smūgio momentas apie 3.45 valandą. Gynybos analitikai, vertinę vaizdo medžiagą ir aplinkybes, svarsto, kad tai galėjo būti žemai skrendanti sparnuotoji raketa, tačiau neatmetama ir kitų paaiškinimų, įskaitant garsinį efektą nuo ore dirbusio F-16.

    Ar tai galėjo būti Ch-101?

    Viešojoje erdvėje dažniausiai minima rusiška Ch-101 tipo sparnuotoji raketa. Ukrainos pusė yra pareiškusi, kad į Lenkijos teritoriją galėjo nukristi būtent šio tipo ginklas, tačiau Lenkijos vadovybė pabrėžia, kad galutinės išvados priklausys nuo ekspertizių.

    „Neiš anksto skelbsime detalaus tyrimo rezultatų. Norime šimtu proc. įsitikinti, koks tai objektas, kas jį paleido ir ar kraterį sukėlė sprogimas, ar pats smūgis. Apie tai informuosime, kai tik turėsime patvirtintus duomenis“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Kodėl Ch-101 kelia tiek dėmesio

    Ch-101 yra viena dažniausiai Rusijos kare prieš Ukrainą naudojamų sparnuotųjų raketų, leidžiama iš strateginių bombonešių. Šio tipo ginklai paprastai skrenda žemu aukščiu, todėl jų aptikimas ir perėmimas sudėtingesnis, ypač kai vienu metu vyksta masiniai smūgiai.

    Jei tyrimai patvirtintų, kad Lenkijos teritorijoje iš tiesų nukrito Ch-101, tai būtų vienas iš retų atvejų, kai su karu Ukrainoje siejamas objektas pasiekia NATO valstybės teritoriją. Dėl to incidentas turi ne tik karinės saugos, bet ir politinę reikšmę, o pagrindinis prioritetas dabar yra tiksliai nustatyti objekto kilmę ir kritimo aplinkybes.

  • Naktį virš Lenkijos pakilo NATO tankeris: F-16 budėjo po Rusijos raketų atakos Ukrainoje

    Naktį virš Lenkijos pakilo NATO tankeris: F-16 budėjo po Rusijos raketų atakos Ukrainoje

    Skrydžių sekimo platformų duomenys rodo, kad naktį virš pietryčių Lenkijos veikė NATO tarptautinio tankerių parko lėktuvas „Airbus“ A330 MRTT. Orlaivis pakilo iš Kelno Vokietijoje ir kelias valandas išliko regione, užtikrindamas papildomą paramą oro policijos užduotims.

    A330 MRTT patruliavo maždaug tris valandas, skrisdamas virš teritorijos tarp Zvolenio ir Dembicos. Tokie maršrutai paprastai pasirenkami taip, kad būtų patogu saugiai vykdyti kuro papildymo ore operacijas ir išlaikyti orlaivį atokiau nuo galimų rizikos zonų.

    Kas paskatino aktyvumą ore?

    Tankerio pasirodymas siejamas su didelio masto Rusijos raketų smūgiais Ukrainoje, kai kaimyninės valstybės sustiprina oro erdvės stebėjimą ir didina budėjimo parengtį. Tokiais atvejais naikintuvai gali būti skubiai keliami į orą, kad reaguotų į galimus oro erdvės pažeidimus.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra nurodęs, kad vienu metu buvo stebima daugiau nei 20 objektų, priartėjusių prie Lenkijos oro erdvės iš Ukrainos pusės. Pranešta ir apie incidentą, kai vienas objektas galėjo trumpam pažeisti Lenkijos oro erdvę ir nukristi netoli Tarnovos-Kolonijos.

    Kodėl tankeris toks svarbus?

    Esant įtampai, svarbu kuo ilgiau išlaikyti ore ginkluotus naikintuvus, todėl kuro papildymas ore tampa vienu efektyviausių sprendimų. Vietoje grįžimo į bazę pildyti degalų, naikintuvai gali tęsti budėjimą, o tankeris užtikrina operacinį lankstumą.

    A330 MRTT yra daugiafunkcis tankeris ir transporto lėktuvas, pirmą kartą pakilęs 2007 metais. Gamintojo duomenimis, jis gali gabenti iki 111 tonų degalų ir, priklausomai nuo konfigūracijos, pildyti kurą įvairiems Vakarų gamybos kariniams orlaiviams, įskaitant ir F-16.

    Šis orlaivis taip pat gali veikti kaip transporto platforma, pervežanti iki 45 tonų krovinio arba iki beveik 300 žmonių. Be to, A330 MRTT gali būti pritaikytas medicininei evakuacijai, kai reikia greitai perkelti sužeistuosius ir užtikrinti gydymą skrydžio metu.

    Regiono saugumo kontekstas

    NATO rytiniame flange oro erdvės stebėjimas ir reagavimas dažnai sustiprinami po masinių smūgių Ukrainoje, nes kyla rizika, kad raketos ar jų nuolaužos gali priartėti prie kaimyninių šalių. Tokios priemonės, kaip tankerių dislokavimas, padeda užtikrinti ilgesnį naikintuvų buvimą ore ir greitesnį reagavimą į besikeičiančią situaciją.

    Lenkija pastaraisiais metais viešai pabrėžia oro gynybos ir oro pajėgų stiprinimo poreikį, o kuro papildymo ore pajėgumai laikomi vienu svarbiausių elementų. Tokios naktinės operacijos parodo, kaip realiomis sąlygomis veikia NATO sąveika ir greito reagavimo grandinė.

  • Rusų raketa įskrido 100 km į Lenkiją: ukrainiečiai negaili kritikos, NATO vėl apstulbinta

    Rusų raketa įskrido 100 km į Lenkiją: ukrainiečiai negaili kritikos, NATO vėl apstulbinta

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas „Defence Express“ pranešė apie incidentą, kai Rusijos sparnuotoji raketa esą giliai įskrido į Lenkijos oro erdvę ir nukrito laukuose netoli Tarnavos Kolonijos. Ukrainiečių komentarai šį kartą ypač aštrūs: pabrėžiama, kad kalbama apie NATO valstybę, kurioje, jų teigimu, raketa „praėjo be realaus sulaikymo“.

    Pasak publikacijoje cituojamos informacijos, Lenkijos karinės oro pajėgos objektą aptiko apie 3.40 vietos laiku ir į orą pakėlė naikintuvus F-16. Maždaug po kelių minučių taikinys dingo iš radarų, o vėliau sraigtasparnio įgula aptiko apie 10 metrų skersmens kraterį. Nurodoma, kad iki artimiausių namų buvo maždaug 2 kilometrai.

    Kas galėjo nutikti ore?

    „Defence Express“ remiasi skrydžio sekimo duomenimis, pagal kuriuos tai galėjo būti Ch-101 tipo sparnuotoji raketa, paleista iš strateginio bombonešio Tu-160 arba Tu-95. Akcentuojama, kad raketa, skriedama maždaug 900 kilometrų per valandą greičiu, 100 kilometrų atstumą įveikia greičiau nei per 7 minutes, todėl sprendimų langas yra itin trumpas.

    Analizėje taip pat keliama procedūrų problema: norint panaudoti ginkluotę prieš oro taikinį, dažnai būtina jo identifikacija ir atitinkami leidimai. Ukrainos komentatoriai tai apibendrina kaip situaciją, kai net turint ore naikintuvus ir stebint ataką dar virš Ukrainos, „lemtingu momentu raketa vis tiek pranyko“.

    Kodėl tai jautru NATO?

    Ukrainiečiai socialiniuose tinkluose ir po publikacija kartojo mintį, kad tai turėtų būti vertinama kaip Rusijos smūgio epizodas NATO šaliai, net jei raketa nebuvo nutaikyta į konkretų objektą Lenkijoje. Tokie incidentai didina politinę įtampą, nes NATO oro erdvės pažeidimai ar krentantys ginkluotės fragmentai regionui tampa nebe teorine, o praktine rizika.

    „Raketa ramiai skrido per NATO šalį ir niekas jos nesustabdė“, – sakė vienas Ukrainos komentatorius, perfrazuodamas „Defence Express“ analizę.

    Tą pačią naktį Ukrainos gynyba skelbė rezultatus

    Toje pačioje istorijoje ukrainiečiai lygina incidentą su savo oro gynybos rezultatais per masinę ataką prieš Vakarų Ukrainą. „Defence Express“ cituojami Ukrainos duomenys skelbia, kad buvo numuštos 54 iš 61 sparnuotosios raketos ir 265 iš 284 dronų, o iš devynių balistinių raketų perimta viena.

    Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, kodėl visuomenėje kyla kartėlis: viena prasprūdusi sparnuotoji raketa, anot jų, pasiekė Lenkiją, tačiau ten nebuvo perimta. Tuo pat metu Ukrainoje pranešta ir apie civilių aukas bei smūgius gyvenamiesiems pastatams, todėl emocinis reakcijų fonas išlieka itin įtemptas.

  • Ukrainai smogė dar vienas smūgis: per kovinę misiją prarastas naikintuvas F-16, pilotas išsigelbėjo

    Ukrainai smogė dar vienas smūgis: per kovinę misiją prarastas naikintuvas F-16, pilotas išsigelbėjo

    Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė per kovinę užduotį praradusios ryšį su naikintuvu F-16. Orlaivis, vykdęs oro taikinių perėmimo misiją, nukrito viename fronto ruožų, o pilotas dėl avarinės situacijos katapultavosi.

    Skelbiama, kad pilotas buvo greitai evakuotas ir yra saugus, jis pristatytas į medicinos įstaigą apžiūrai bei diagnostikai. Ukrainos pareigūnai taip pat nurodė, jog civilių aukų ir žalos ant žemės nenustatyta.

    Kas žinoma apie incidentą

    Į įvykio vietą išsiųsti specialistai ir teisėsaugos atstovai, kurie tiria nelaimės aplinkybes. Oficialiai neįvardijama, kas tiksliai lėmė avariją, tačiau pabrėžiama, kad sprendimas katapultuotis buvo priimtas dėl „avarinės situacijos“ borto sistemose.

    Toks informacijos ribojimas karo sąlygomis yra įprastas, nes detalės apie maršrutus, kovinius režimus ar technines problemas gali suteikti žvalgybinės naudos priešininkui. Dėl tos pačios priežasties Ukraina paprastai neskelbia ir tikslaus turimų F-16 skaičiaus.

    F-16 Ukrainoje: tiekimas ir reikšmė

    F-16 Ukraina pradėjo eksploatuoti 2024 metais, o pagrindiniai perdavimo rėmėjai yra Nyderlandai, Danija, Belgija ir Norvegija. Vakarų šalys yra deklaravusios perduosiančios apie 79–85 modernizuotus F-16, daugiausia MLU (Mid-Life Update) standarto F-16AM ir F-16BM versijas.

    Pagal viešus vertinimus, iki 2026 metų pavasario ir ankstyvos vasaros Ukraina galėjo būti gavusi apie 44–56 naikintuvus, o dalis jų tuo metu buvo techninės priežiūros, modernizavimo ar mokymo cikluose. Dėl to realiai kovinėms užduotims paruoštų orlaivių skaičius galėjo svyruoti apie 40–48 vienetus.

    F-16 Ukrainos gynyboje vertinami kaip itin svarbūs oro erdvės apsaugai, ypač perimant sparnuotąsias raketas ir smogiamuosius dronus. Tokio tipo perėmimai reikalauja ne tik paties orlaivio, bet ir suderintos priešlėktuvinės gynybos, radarų, ryšių bei logistikos grandinės.

    Nuostoliai ir tendencijos ore

    Šis incidentas – dar vienas nuostolis nuo F-16 įvedimo į tarnybą, tačiau bendras prarastų orlaivių skaičius išlieka ne iki galo aiškus. Atvirų šaltinių analizėse dažniausiai minėta 3–4 patvirtintos netektys, įskaitant avarijas ir kovinius praradimus 2024–2025 metais.

    Kita vertus, atsargesni 2026 metų pavasario vertinimai rodė galimą didesnį kovinių nuostolių mastą – apie 8–12, tačiau be oficialaus patvirtinimo tokie skaičiai laikomi apytikriais. Naujausias praradimas šią statistiką didina, bet tikslų balansą Ukraina, tikėtina, ir toliau ribos saugumo sumetimais.

    Nors nuostoliai kare neišvengiami, ekspertai pabrėžia, kad F-16 efektyvumas priklauso nuo nuolatinio atsarginių dalių tiekimo, parengtų technikų ir pilotų rotacijos, taip pat nuo integracijos su oro gynybos sistemomis. Kuo intensyvesnės misijos fronto zonoje, tuo didesnę riziką kelia priešo priešlėktuvinė gynyba, elektroninė kova ir techninis nusidėvėjimas.

  • F-35 keis Lenkijos kariuomenę: „Lockheed Martin“ atstovas atskleidė, kas laukia iki 2030-ųjų

    F-35 keis Lenkijos kariuomenę: „Lockheed Martin“ atstovas atskleidė, kas laukia iki 2030-ųjų

    Kas išskiria F-35

    „Lockheed Martin“ atstovas ir F-35 programos klientų sprendimus kuruojantis viceprezidentas Marshallas Shepardas teigia, kad didžiausia šio naikintuvo vertė yra sąveika su sąjungininkais. Pasak jo, F-35 suteikia atgrasymo efektą, nes viename tinkle gali veikti ne tik to paties tipo lėktuvai, bet ir kitos platformos, pavyzdžiui, F-16.

    Jo vertinimu, iki 2030 metų Europoje turėtų būti apie 700 F-35, priklausančių Jungtinių Valstijų ir įvairių Europos šalių oro pajėgoms. Tai reiškia, kad nauji naudotojai ne tik įgyja modernią techniką, bet ir tampa platesnės regioninės gynybos architektūros dalimi.

    Pašnekovas pabrėžia, kad F-35 dažnai vadinamas penktosios kartos naikintuvu ne vien dėl mažo matomumo technologijų. Esminė savybė, kuri kasdien keičia pilotų darbą, anot jo, yra jutiklių duomenų sujungimas į vieną aiškų situacijos vaizdą.

    „Ankstesnės kartos lėktuvuose pilotai gauna daug skirtingų signalų ir patys turi susidėlioti bendrą vaizdą, o F-35 tai padaro už juos ir pateikia suprantamai“, – sakė M. Shepardas.

    ALIS ir ODIN: kas tai

    Interviu metu aptarta ir skaitmeninė F-35 priežiūros ekosistema, anksčiau žinoma kaip ALIS, o dabar vystoma kaip ODIN. Tai platforma, skirta techninei būklei stebėti, planuoti remontą, valdyti atsarginių dalių tiekimą ir užtikrinti operacinį pasirengimą.

    M. Shepardo teigimu, tokia sistema suteikia prieigą prie globalios tiekimo grandinės, kurioje standartizuotos dalys ir procesai leidžia greičiau spręsti techninius klausimus. Praktikoje tai reiškia, kad prie sistemos prijungti centrai gali koordinuoti užklausas ir dalių tiekimą tarptautiniu mastu.

    Pasak jo, sąveikumas svarbus ne tik ore, bet ir ant žemės, kai kalbama apie parengtį dešimtmečiams. Techninės priežiūros procedūrų suvienodinimas, bendri diagnostikos duomenys ir tarpusavio patirtis leidžia greičiau užtikrinti, kad lėktuvai išliktų tinkami vykdyti užduotis.

    Ką tai reiškia pramonei

    Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su Lenkija, „Lockheed Martin“ atstovas priminė ilgametę partnerystę, siejamą su F-16 ir kitais projektais. Jo teigimu, įvedus F-35, atsiranda papildomų galimybių vietos tiekėjams ir techninės priežiūros paslaugų rinkai, ypač kai Europoje daugėja šio tipo orlaivių.

    M. Shepardas pažymėjo, kad pramoninis dalyvavimas gali apimti techninį aptarnavimą, remonto kompetencijų kūrimą ir darbą su skaitmeninėmis logistikos sistemomis. Vis dėlto konkreti apimtis priklauso nuo tarpvalstybinių sprendimų ir nuo to, kokių pajėgumų pati šalis sieks ilgalaikėje perspektyvoje.

    Paklaustas apie galimybę įkurti F-35 remonto ir aptarnavimo centrą, jis teigė, kad tokie sprendimai įmanomi, tačiau dažniausiai prasideda nuo tarpvyriausybinių procesų ir programos valdymo institucijų derinimų. Pašnekovo vertinimu, kiekvienas toks etapas paprastai atneša naujų šansų nacionalinei pramonei.

  • Ukraina numušė rusų Su-35: kalbama apie slaptą operaciją ir lėktuvo nuolaužų kelią į JAV

    Ukraina numušė rusų Su-35: kalbama apie slaptą operaciją ir lėktuvo nuolaužų kelią į JAV

    Vaizdo įrašas iš katastrofos vietos

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 3-iasis armijos korpusas paviešino drono nufilmuotą medžiagą, kurioje matyti rusų daugiafunkcio naikintuvo Su-35 katastrofos vieta ir degančios nuolaužos. Ukrainos pusė teigia, kad orlaivis buvo numuštas liepos 8 dieną rytų fronte.

    Įraše fiksuojamas orlaivio kritimas, smūgis į žemę ir stambiu planu nufilmuotos liepsnojančios konstrukcijų dalys. Taip pat nurodoma, kad nuolaužos yra teritorijoje, už kurią atsako 3-iasis armijos korpusas.

    Atvirų šaltinių analitikai skelbia, jog katastrofos vieta gali būti maždaug 40 kilometrų nuo fronto linijos. Tokia distancija svarbi todėl, kad nuo jos priklauso, kiek realistiška fiziškai pasiekti nuolaužas ir jas evakuoti, nepatiriant nuostolių.

    Kaip galėjo būti numuštas Su-35

    Ukrainos informacinėje erdvėje ir OSINT bendruomenėje aptariama versija, kad Su-35 galėjo pakliūti į iš anksto parengtą pasalą. Neoficialiai teigiama, jog operacijoje galėjo būti derinamos oro gynybos ir naikintuvų pajėgos.

    Minima, kad taikiniui aptikti galėjo būti naudojama sistema Patriot, o ataką ore galėjo palaikyti ukrainiečių turimi F-16. Šių detalių nepriklausomai patvirtinti neįmanoma, o oficialūs Ukrainos pareiškimai paprastai neatskleidžia taktinių niuansų.

    Toks scenarijus atitiktų pastarųjų mėnesių tendenciją, kai Ukraina siekia priversti Rusijos aviaciją veikti atsargiau ir didinti riziką pilotams. Mišrios taktikos, kai sujungiami oro gynybos radarai, elektroninė kova ir aviacija, laikomos viena efektyviausių priemonių prieš modernius naikintuvus.

    Kodėl nuolaužos gali tapti strateginiu grobiu

    Neoficialiai kalbama, kad Ukraina gali bandyti perimti ir apsaugoti kuo daugiau Su-35 nuolaužų, kad būtų galima ištirti modernius sprendimus. Daugiausia dėmesio paprastai skiriama radarui, avionikai, ryšio bei elektroninės kovos elementams, taip pat ginkluotės integracijos sprendimams.

    „Tokio lygio nuolaužos gali suteikti vertingos informacijos apie Rusijos jutiklius, ryšio architektūrą ir atsparumą trikdymui“, – sakė Vakarų šalių ekspertai, komentuojantys atvirose analizėse.

    Aptariama ir galimybė, kad dalis komponentų vėliau galėtų atsidurti JAV laboratorijose, kur būtų atliekami išsamesni tyrimai. Praktikoje tokios analizės tikslas yra ne sensacijos, o konkretūs techniniai duomenys, padedantys tobulinti aptikimo, trikdymo ir neutralizavimo metodus.

    Su-35, NATO klasifikacijoje dažnai vadinamas Flanker-E, yra viena pažangiausių Rusijos turimų Su-27 šeimos modernizacijų. Šis orlaivis siejamas su galinga jutiklių sistema, modernizuota avionika ir plataus spektro ginkluote, skirta tiek oro, tiek antžeminiams taikiniams.

    Atvirų šaltinių duomenimis, Rusija yra pagaminusi daugiau nei 155 Su-35S vienetus, o eksploatuojamų orlaivių skaičius vertinamas maždaug 140–160 ribose. Nuo plataus masto invazijos pradžios viešai patvirtintų šio tipo netekčių skaičius skiriasi, tačiau kiekvienas prarastas Su-35 Rusijai reiškia brangiai kainuojantį smūgį tiek technikai, tiek parengtų įgulų resursui.

    Šis atvejis taip pat išryškina platesnį karo ore vaizdą, kuriame svarbiausi tampa ne vien pavieniai ginklai, o jų sąveika, duomenų perdavimo greitis ir gebėjimas greitai priimti sprendimus. Jei Ukraina iš tiesų sėkmingai suderino vakarietišką oro gynybą ir naikintuvus, tai būtų reikšmingas signalas apie augančias jos galimybes riboti Rusijos aviacijos veiksmus.

  • Patriot įviliojo į spąstus: Ukrainos F-16 numušė vieną brangiausių Rusijos Su-35 naikintuvų

    Patriot įviliojo į spąstus: Ukrainos F-16 numušė vieną brangiausių Rusijos Su-35 naikintuvų

    Patvirtintas Su-35 praradimas

    Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė numušusios Rusijos daugiafunkcį naikintuvą Su-35 rytinėje fronto dalyje. Žinutėje socialiniame tinkle X nurodyta, kad incidentas įvyko 2026 metų liepos 8 dieną.

    Rusijos karo tematikos kanalai taip pat pripažino lėktuvo praradimą ir skelbė, kad pilotas spėjo katapultuotis. Nepriklausomo patvirtinimo dėl konkrečios numušimo schemos kol kas nėra, tačiau pats netekties faktas plačiai aptariamas abiejose pusėse.

    Kas žinoma apie operaciją

    Ukrainos pranešime neįvardyta, kokia ginkluote Su-35 buvo numuštas. Rusijos šaltiniuose ir OSINT bendruomenėje skleidžiama versija, kad tai galėjo būti sudėtingesnės pasalos dalis, kurioje dalyvavo keli F-16 ir oro gynybos sistema Patriot.

    Pagal šią neoficialią versiją vienas F-16 imitavo ataką, o kiti dengė ir mėgino išprovokuoti Su-35 priartėti. Teigiama, kad Rusijos naikintuvas, bandydamas perimti taikinį, galėjo patekti į Patriot stebėjimo zoną, o vėliau būti atakuotas iš oro paleista raketa.

    Šiuos teiginius būtina vertinti atsargiai: Ukraina kol kas nepateikė detalių, o nepriklausomi stebėtojai, vertinantys kovinių veiksmų įrašus ir nuolaužų geolokaciją, dar nėra paskelbę galutinės išvados. Patvirtinta tik tai, kad Su-35 prarastas, o pilotas, kaip skelbiama, išgyveno.

    Kodėl Su-35 netektis svarbi

    Su-35S laikomas vienu moderniausių Rusijos naikintuvų, naudojamu oro dominavimo ir perėmimo užduotims. Jis aprūpintas Irbis-E radiolokatoriumi ir traukos vektoriaus varikliais, o toks derinys suteikia pranašumų manevringumo ir aptikimo nuotolio srityse.

    Atvirose ataskaitose dažnai minima, kad vieno Su-35 vertė siekia apie 80 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 74 mln. eurų. Tokios technikos praradimas yra ne tik finansinis smūgis, bet ir papildomas iššūkis Rusijos aviacijai, kuri karo metu patiria nuostolių ir susiduria su gamybos bei remonto apribojimais.

    Šis atvejis taip pat parodo, kokią reikšmę mūšio lauke įgauna integruotas Vakarų sistemų naudojimas, kai oro gynyba, žvalgyba ir naikintuvai veikia vienoje schemoje. Net jei detali pasalos istorija nepasitvirtintų, pati Su-35 netektis išlieka svarbi žinia apie intensyvėjančią kovą ore.

  • Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija galutinai nusprendė neperduoti Ukrainai likusių savo naikintuvų MiG-29. Apie tai viešai kalbėdamas pareiškė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, aiškindamas, kad derybos dėl papildomos partijos nutrūko.

    Pasak ministro, Varšuva siūlė mainų principu paremtą susitarimą, kurį neformaliai įvardijo kaip „MiG-29 mainais už dronus“. Lenkijos planas esą buvo perduoti iki 9 senesnių MiG-29, o Ukraina turėjo suteikti technologines žinias ir patirtį bepiločių srityje.

    „Ukraina iš pradžių sutiko, bet susitarimų neįgyvendino, todėl MiG-ų Ukrainai nebus“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija anksčiau jau perdavė Ukrainai 14 MiG-29, kurie buvo reikšminga parama oro gynybai, ypač intensyvių raketų ir dronų atakų fone. Ukrainos komentatoriai pažymi, kad papildomi orlaiviai būtų padėję kompensuoti netektis ir didinti parengtį, tačiau šiuo metu prioritetu tampa turimų lėktuvų išlaikymas ore.

    Ukrainos viešojoje erdvėje sprendimas sukėlė nevienareikšmių reakcijų: dalis analitikų jį vertina kaip politinį signalą apie atvėsusius santykius, kiti akcentuoja pragmatinę pusę. Pastaroji siejama su tuo, kad Lenkijos gynybos pramonė siūlo alternatyvią paramą, kuri gali būti ne mažiau svarbi už naujus orlaivius.

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ yra pareiškusi, kad būtų pasirengusi prisidėti prie Ukrainos orlaivių techninės priežiūros, remonto ir eksploatacijos užtikrinimo. Tai ypač aktualu Ukrainai pereinant prie mišrios aviacijos struktūros, kai greta sovietinės kilmės MiG-29 vis didesnį vaidmenį turėtų atlikti ir Vakarų naikintuvai F-16.

    „Šiandien taip pat aptariame Ukrainos F-16 ir MiG-29, kuriuos Ukrainai pristatė mūsų partneriai, paramą, remontą ir priežiūrą“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Toks techninės priežiūros modelis gali tapti kritiškai svarbus, nes karo sąlygomis aviacijos pajėgumą lemia ne tik turimų lėktuvų skaičius, bet ir atsarginių dalių tiekimas, remonto grandinės, variklių resursai bei galimybė greitai grąžinti orlaivius į rikiuotę. Praktikoje tai neretai reiškia, kad patikimas servisas gali turėti panašų efektą kaip ir keli papildomi lėktuvai.

    Oficialios Kyjivo reakcijos į Lenkijos ministro pareiškimus viešai kol kas nebuvo. Vis dėlto situacija rodo, kad net ir esant politinių nesutarimų rizikai, karinė-techninė partnerystė gali būti tęsiama kitomis formomis, ypač ten, kur abiejų pusių interesas yra apčiuopiamas ir tiesiogiai susijęs su gynybiniais pajėgumais.

  • Kodėl Lenkija svarsto leisti milijardus dangaus tanklaiviams: skaičiai, kurie keičia diskusiją

    Kodėl Lenkija svarsto leisti milijardus dangaus tanklaiviams: skaičiai, kurie keičia diskusiją

    Lenkijoje vis garsiau diskutuojama, ar šaliai iš tiesų reikia oro pajėgų tanklaivių, galinčių papildyti degalų atsargas ore. Iš pirmo žvilgsnio argumentas paprastas: modernių naikintuvų nuotolis didelis, o NATO sąjungininkai regione jau turi savo tanklaivių pajėgumus.

    Tačiau karinės aviacijos praktika rodo, kad esminis klausimas dažnai yra ne maksimalus nuskristas atstumas, o laikas ore ir gebėjimas nenutraukiant misijos išlaikyti patruliavimą, žvalgybą ar oro gynybos budėjimą. Būtent čia oro tanklaiviai tampa vadinamaisiais pajėgumų daugikliais, leidžiančiais kelioms platformoms veikti ilgiau ir stabiliau.

    Kodėl vien nuotolio nepakanka

    Viešojoje erdvėje dažnai cituojami maksimalūs naikintuvų nuotolio rodikliai, tačiau jie paprastai atspindi palankiausią scenarijų, kai lėktuvas skrenda su minimaliu koviniu kroviniu. Realiose misijose nuotolį mažina ginkluotė, skrydžio profilis, greitis, oro sąlygos ir užduoties pobūdis.

    Dar svarbiau tai, kad kovinėje logikoje vertinamas veikimo spindulys, o ne vienkartinis perskridimas. Net ir turėdamas solidų veikimo spindulį, naikintuvas be papildymo ore gali patruliuoti ribotą laiką, o įtemptose situacijose budėjimo užduotys gali trukti gerokai ilgiau.

    Pajėgumų daugiklis, o ne prabanga

    Oro tanklaiviai leidžia užtikrinti ilgalaikį naikintuvų buvimą ore, kai reikia greitos reakcijos arba ilgų oro policijos ir sustiprinto budėjimo misijų. Tokiais atvejais misijos trukmę dažnai riboja ne techninės lėktuvo galimybės, o įgulos ištvermė ir operaciniai reikalavimai.

    Tanklaiviai svarbūs ne tik naikintuvams. Jie prisideda prie žvalgybos, ankstyvojo perspėjimo, transporto ir kitų oro operacijų tęstinumo, kai vienu metu reikia aprėpti didesnę erdvę ir išlaikyti pajėgas ore be pertraukų nusileidimams bei pakilimams.

    Diskusijoje minimas ir alternatyvus kelias, tai yra investicijos į daugiau bazavimo vietų ar išsklaidytą infrastruktūrą. Vis dėlto ant žemės orlaiviai išlieka pažeidžiami, o didesnis bazių skaičius nebūtinai pakeičia gebėjimą laiką ore prailginti kritinėmis valandomis, kai situacija eskaluojasi.

    Ką rodo NATO skaičiai ir reali pasiūla

    Vienas dažniausių argumentų prieš įsigijimą yra tas, kad NATO jau turi tanklaivių, o sąjungininkų lėktuvai esą ir taip pasirodo regione. Vis dėlto analizuojant Europos pajėgumų struktūrą aiškėja, kad dalis į sąrašus įtraukiamų platformų yra transporto lėktuvai su papildomais moduliais, kurių prieinamumas ir suderinamumas su konkrečiais naikintuvais gali būti ribotas.

    Šiame kontekste dažniausiai minimas „Airbus“ A330 MRTT yra laikomas vienu didžiausią degalų kiekį galinčių gabenti daugiafunkcių tanklaivių, o jo panaudojimo modelis leidžia aptarnauti didesnį orlaivių skaičių per vieną misiją, priklausomai nuo užduoties profilio. Dėl to tokios platformos įsigijimas vertinamas kaip būdas geriau išnaudoti jau turimų naikintuvų potencialą.

    Kita medalio pusė, tanklaiviai tampa itin vertingu taikiniu, todėl jų bazavimas ir apsauga reikalauja papildomų sprendimų, įskaitant išsklaidymą ir galimą dislokavimą sąjungininkų teritorijoje. Vis dėlto šis pažeidžiamumas savaime nepaneigia jų naudos, nes panašiai pažeidžiami ir kiti brangūs pajėgumai, kurių valstybės neatsisako.

    Lenkijos atveju viešojoje erdvėje aptariamas finansavimo modelis, siejamas su Europos gynybos iniciatyvomis ir galimu bendradarbiavimu su Ispanija. Jei tokie planai virstų sprendimais, oro tanklaivių įsigijimas būtų ne atskira prabanga, o elementas, leidžiantis sistemingai sustiprinti oro gynybos ir atgrasymo architektūrą regione.

    Galiausiai diskusijos esmė atsiremia į paprastą principą: modernūs naikintuvai ir jų modernizacija suteikia vertę tik tada, kai valstybė turi priemonių palaikyti jų veikimą realiose, ilgai trunkančiose operacijose. Oro tanklaiviai tokiu atveju tampa jungiamąja grandimi tarp brangios technikos ir realaus, nuoseklaus pajėgumų panaudojimo.

  • JAV svarsto mažinti NATO pajėgumus Europoje: mažiau naikintuvų, laivų ir žvalgybos

    Jungtinės Valstijos svarsto reikšmingai sumažinti dalį Europoje NATO operacijoms skirtų karinių pajėgumų, skelbia „The New York Times“, remdamasis dviejų aukšto rango Europos pareigūnų informacija. Pasak jų, sąjungininkai apie ketinimus buvo informuoti dokumente, kuriame aprašomos planuojamos permainos ore ir jūroje.

    Pagrindinis pokyčių akcentas – mažesnis JAV indėlis į tolimojo nuotolio smūgių, žvalgybos ir jūrų patruliavimo užduotis, kurios iki šiol laikytos vienu svarbiausių NATO atgrasymo elementų. Nors detalių viešai neatskleidžiama, europiečiai tai vertina kaip signalą, kad Vašingtonas peržiūri resursų paskirstymą.

    Kas konkrečiai būtų mažinama?

    „The New York Times“ nurodo, kad svarstoma sumažinti Europai prieinamų naikintuvų F-16 ir F-15E skaičių maždaug nuo 150 iki 100. Taip pat būtų mažinamas jūrų patruliavimo orlaivių skaičius nuo 26 iki 15, o ore kuro papildymo lėktuvai, kurie buvo priskiriami Europos poreikiams, galėtų būti visiškai atitraukti.

    Be to, minima galimybė perkelti povandeninį laivą, galintį leisti sparnuotąsias raketas, taip pat lėktuvnešį su jį lydinčiais laivais ir misiją palaikančiais orlaiviais. Dokumente aptariamas ir dviejų bombonešių grupių, iki šiol orientuotų į Europos gynybą, relokavimas.

    Kodėl tai svarbu NATO atgrasymui?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio sumažinimai pirmiausia paliestų NATO gebėjimą greitai reaguoti, vykdyti oro operacijas didesniu intensyvumu ir užtikrinti nuolatinę jūrinę stebėseną. Ypač jautrus aspektas – povandeninių laivų paieška ir sekimas, kur jūrų patruliavimo orlaiviai laikomi kritine grandimi.

    Taip pat akcentuojama, kad JAV platformos Europoje turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę: jų buvimas sustiprina atgrasymą vien dėl aiškaus Vašingtono įsipareigojimo signalo. Nors kai kurios Europos šalys turi panašių pajėgumų, JAV parama, pasak analitikų, dažnai vertinama kaip stipriausias veiksnys, mažinantis eskalacijos riziką.

    „Nors su kiekvienu iš šių sumažinimų atskirai galima susitvarkyti, bendra jų suma sudaro reikšmingą pokytį ir kelia iššūkių Europos atgrasymo pajėgumams“, – sakė Giuseppe Spatafora iš Europos Sąjungos saugumo studijų instituto.

    Kada pokyčiai galėtų įvykti?

    Pentagonas viešai nekomentavo dokumente minimų skaičių, tačiau, pasak „The New York Times“, JAV pareigūnai užsiminė, kad pokyčiai galėtų įvykti artimiausiu metu. Tai reikštų greitesnį tempą, nei tikėjosi dalis Europos partnerių.

    Kartu pažymima, kad net ir sumažinus dalį pajėgumų, JAV kariai Europoje išliktų vieni didžiausių NATO kontingentų. Vis dėlto Europai tai būtų papildomas spaudimas sparčiau didinti gynybos išlaidas, plėsti amunicijos atsargas, stiprinti oro gynybą ir geriau koordinuoti bendrus įsigijimus.

    „Pagrindinė NATO problema yra tai, kad kol Donaldas Trumpas yra prezidentas, nebėra tikrumo, jog prireikus Jungtinės Valstijos padės Europos šalims“, – sakė Vokietijos parlamentaras Antonas Hofreiteris.

    Europos sostinėse tokios diskusijos paprastai vertinamos ne vien per konkrečių orlaivių ar laivų skaičių, bet ir per patikimumo klausimą: kaip greitai ir kokia apimtimi JAV realiai įsitrauktų krizės atveju. Todėl net ir daliniai pajėgumų perkėlimai gali turėti didesnį poveikį nei vien techninis resursų perskirstymas.