CP v2

Tag: Falcon 9

  • Misija baigta: Lenkijos palydovas EagleEye sudegė atmosferoje – paaiškėjo, kas nutiko

    Misija baigta: Lenkijos palydovas EagleEye sudegė atmosferoje – paaiškėjo, kas nutiko

    Lenkijos palydovo EagleEye misija baigėsi po maždaug dvejų metų: 55 kilogramų masės aparatas įskriejo į Žemės atmosferą ir joje sudegė. Įėjimas į atmosferą fiksuotas 11:23 pasauliniu koordinuotu laiku, o laikas pateikiamas kaip apytikslis, su paklaida iki 44 minučių.

    Lenkijos kosmoso agentūra POLSA nurodė, kad tokios palyginti mažos masės palydovai įprastai visiškai sudega. Dėl to tikimybė, jog kokios nors nuolaužos pasiekė Žemės paviršių, vertinama kaip labai maža.

    Kas buvo EagleEye?

    EagleEye buvo Lenkijoje sukurtas palydovas, kurį kūrė „Creotech Instruments“ ir kuris rėmėsi „HyperSat“ platforma. Palydove buvo integruotas optinis instrumentas, kurį parengė „Scanway“, o misijoje dalyvavo ir Lenkijos mokslų akademijos Kosminių tyrimų centro tyrėjai.

    Palydovas į kosmosą iškeltas 2024 metų rugpjūtį „Falcon 9“ raketa iš Vandenberg bazės Kalifornijoje. Misija buvo demonstracinė, skirta technologijoms išbandyti ir patikrinti sprendimus, kuriuos vėliau galima taikyti kitose programose.

    Ryšys nutrūko netrukus

    Netrukus po paleidimo buvo užmegztas abipusis ryšys, tačiau vėliau jis nutrūko. Vėlesnė analizė rodė, kad problemos galėjo būti susijusios, be kita ko, su palydovo elektros tiekimu.

    Dėl atsiradusių gedimų misijos tęsti nepavyko, nors pats aparatas buvo stebimas. Jo orbita palaipsniui žemėjo, todėl kritimas į atmosferą tapo laiko klausimu.

    Ką tai reiškia kosmoso sektoriui?

    POLSA pabrėžė, kad EagleEye iki šiol buvo didžiausias Lenkijoje sukurtas palydovas. Išskleidus saulės baterijų paneles jo matmenys siekė 55 x 150 x 90 centimetrų.

    Nors misija neįvyko taip, kaip planuota, projektas laikomas svarbiu kompetencijų žingsniu: tokie bandymai leidžia išgryninti sprendimus, patikrinti gamybos ir integracijos grandinę bei sustiprinti tiek pramonės, tiek mokslo patirtį. „HyperSat“ platformos pagrindu toliau vystomi ir kiti projektai, įskaitant PIAST, MikroGlob ir CAMILA.

  • Kinija išbandė daugkartinę raketą Pallas-1: tai gali smarkiai pakeisti kosmoso kainas

    Kinija išbandė daugkartinę raketą Pallas-1: tai gali smarkiai pakeisti kosmoso kainas

    Kinijoje įvyko pirmasis naujos daugkartinio naudojimo raketos Pallas-1 bandymas, kurį atliko Pekine įsikūrusi privati bendrovė „Galactic Energy“. Startas surengtas iš Jiuquan palydovų paleidimo centro šiaurės vakarų Kinijoje, o projektas siejamas su ambicija pigiau ir dažniau kelti krovinius į kosmosą.

    Pallas-1 yra dviejų pakopų, apie 52 metrų aukščio raketa, skirta darbui su žema Žemės orbita. Gamintojo skelbiamais duomenimis, ji gali iškelti iki 7 tonų naudingąjį krovinį, tačiau per pirmąjį skrydį nebuvo patvirtinta, ar į orbitą iškeltas konkretus krovinys.

    Šio bandymo metu nusileidimo manevras nebuvo vykdomas, todėl pirmoji pakopa nebuvo išsaugota. Vis dėlto „Galactic Energy“ planuoja ateityje ją susigrąžinti ir naudoti pakartotinai, panašiai kaip tai daroma su „SpaceX“ raketa „Falcon 9“.

    Daugkartinio naudojimo sprendimai kosmose laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti paleidimų kainą ir didinti jų dažnį. Kai dalis raketos grįžta ir gali būti paruošta kitam skrydžiui, mažėja gamybos poreikis, o tai ypač aktualu augant komercinių palydovų, ryšio ir Žemės stebėjimo sistemų paklausai.

    Pallas-1 papildo „Galactic Energy“ turimą raketų šeimą: bendrovė jau eksploatuoja mažesnę raketą „Ceres-1“, kuri yra skirta lengviems palydovams į žemą orbitą. Naujesnė ir didesnė Pallas-1 turėtų išplėsti kompanijos galimybes bei padėti konkuruoti rinkoje, kurioje spartėja privatūs kosmoso projektai.

    Kinijoje daugkartinių raketų kryptis pastaruoju metu aiškiai įgauna pagreitį ir nebėra vien pavienių bandymų tema. Kitos Kinijos komandos taip pat vysto grįžtančias pirmąsias pakopas, o tai rodo siekį kurti savą, nuo išorės tiekėjų nepriklausomą pigesnių paleidimų ekosistemą.

  • „SpaceX“ vėl perrašė istoriją: dvi „Falcon 9“ raketos pakilo per 38 minutes ir nusileido

    „SpaceX“ vėl perrašė istoriją: dvi „Falcon 9“ raketos pakilo per 38 minutes ir nusileido

    „SpaceX“ pasiekė naują „Falcon 9“ operacijų tempų rekordą, per vieną naktį įvykdžiusi du startus, kuriuos skyrė vos 38 minutės. Tai pagerino ankstesnį rezultatą, pasiektą beveik prieš dvejus metus, kai du tokio tipo paleidimai buvo atlikti daugiau nei valandos intervalu.

    Rekordinis langas užfiksuotas naktį iš rugpjūčio 15 į rugpjūčio 16 dieną pagal Lietuvos laiką. Abu skrydžiai įvyko sėkmingai, o „SpaceX“ dar kartą pademonstravo savo strategijos esmę: kuo didesnį pakartotinį naudojimą ir kuo trumpesnį pasirengimo laiką tarp misijų.

    Pirmasis startas įvyko 3.12 valandos Lietuvos laiku iš JAV Kosminių pajėgų bazės Kanaveralo kyšulyje Floridoje. Misijos tikslas buvo į žemąją orbitą iškelti aštuonis „Globalstar“ palydovus, kurie naudojami palydovinio ryšio paslaugoms.

    Palydovų išskleidimo procedūros prasidėjo praėjus maždaug 56,5 minutės po pakilimo ir truko apie šešias minutes. Tokie tiksliai suvaldytų etapų grafikai yra kritiški, kai operatoriai vienu metu vykdo kelias misijas skirtinguose JAV pakrančių kosmodromuose.

    Antrasis startas įvyko 3.50 valandos Lietuvos laiku iš Vandenbergo kosmodromo Kalifornijoje. Šios misijos krovinys buvo palydovas USSF-366, siejamas su JAV Kosminėmis pajėgomis, o detalesnė jo paskirtis neviešinama dėl projekto slaptumo.

    Ypač reikšminga tai, kad „SpaceX“ pavyko atgauti abiejų raketų pirmuosius laipsnius. Floridos misijos stiprintuvas nusileido ant žemės Kanaveralo kyšulyje, o Vandenbergo misijos stiprintuvas maždaug po 8,5 minutės nuo starto nutūpė ant autonominės platformos jūroje „Of Course I Still Love You“.

    Nors intervalas tarp startų tapo nauju rekordu, pakartotinio panaudojimo rekordas šįkart nepagerintas. Vienas panaudotas pirmasis laipsnis buvo įvykdęs 14 misijų, kitas buvo atlikęs 18 startų, o aukščiausias žinomas „Falcon 9“ pirmojo laipsnio pasiekimas siekia 36 skrydžius ir jis taip pat buvo sėkmingai susigrąžintas po paskutinės misijos.

    Ekspertai tokį tempą vertina kaip dar vieną ženklą, kad „SpaceX“ toliau artėja prie aviacijos industrijai būdingos logikos, kai pagrindinis tikslas yra patikimai kartoti skrydžius su minimaliais techniniais pertraukimais. Kuo dažniau ta pati raketa gali skristi ir kuo greičiau paruošiama kitai misijai, tuo labiau mažėja vieno paleidimo kaštai ir didėja lankstumas klientams.

    Šis rekordas taip pat išryškina „SpaceX“ gebėjimą paraleliai vykdyti skrydžius iš skirtingų aikštelių rytinėje ir vakarinėje JAV pakrantėse. Tai svarbu tiek komerciniams ryšio projektams, tiek valstybiniams užsakymams, kuriems reikalingi tikslūs orbitų parametrai ir griežti terminai.

  • „SpaceX“ į orbitą išsiuntė remonto droną: žada satelitams pridėti iki 8 metų tarnybos

    „SpaceX“ į orbitą išsiuntė remonto droną: žada satelitams pridėti iki 8 metų tarnybos

    Satelitų remontas kosmose

    Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų, todėl vis aktualesnis tampa jų aptarnavimas ir eksploatacijos pratęsimas. Iki šiol dauguma ryšio ar meteorologinių palydovų, pasibaigus kurui ar sugedus sistemoms, būdavo tiesiog nurašomi, nors dalis įrangos dar gali veikti.

    Šią problemą spręsti siekia nauja misija MRV-MEP, į kosmosą iškelta bendrovės „SpaceX“. Jos esmė – panaudoti robotizuotą erdvėlaivį ir papildomus modulius, kurie leistų pratęsti palydovų darbą, nekeičiant viso aparato.

    Startas įvyko antradienį, o krovinys į orbitą pakeltas raketa „Falcon 9“ iš Kanaveralo kyšulio Floridoje. Misijos pavadinimas MRV-MEP reiškia Mission Robotic Vehicle ir Mission Extension Pods, tai yra robotinis aparatas ir tarnybos pratęsimo moduliai.

    Kas yra MRV-MEP?

    Projekte numatytas pagrindinis elementas – kosminis dronas MRV, sukurtas JAV karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijoje. Jis aprūpintas dviem maždaug 3 metrų ilgio robotinėmis rankomis, skirtomis darbui prie palydovų korpusų.

    Kartu į kosmosą keliauja trys MEP moduliai, kuriuos valdys „SpaceLogistics“, priklausanti „Northrop Grumman“ grupei. Šie moduliai turi būti pritvirtinti prie trijų skirtingų palydovų ir tapti tarsi išoriniais pagalbiniais įrenginiais, leidžiančiais tęsti misiją.

    Misijos tikslas – geostacionari orbita, esanti 35 786 kilometrų aukštyje. Joje palydovas „kabo“ virš tos pačios Žemės vietos, todėl ši orbita ypač svarbi ryšio, orų stebėjimo ir kai kurioms nacionalinio saugumo sistemoms.

    Kiek gali pailgėti palydovų tarnyba?

    „Northrop Grumman“ teigimu, vienas MEP modulis gali pratęsti tipinio maždaug 2 000 kilogramų masės palydovo tarnybą net iki 8 metų. Tokie sprendimai ypač svarbūs, nes naujo palydovo gamyba, paleidimas ir draudimas gali kainuoti labai brangiai, o geostacionarioje orbitoje esantys aparatai dažnai planuojami ilgam laikotarpiui.

    MRV koncepcija apima ne tik tarnybos pratęsimą. Numatyta, kad toks aparatas ateityje galėtų atlikti palydovų inspekciją, perstatymą į kitą orbitą, tam tikrus remonto ar modernizavimo darbus, taip mažinant kosmoso šiukšlių kiekį ir didinant infrastruktūros patikimumą.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad MRV turi pasyvų kuro papildymo modulį PRM, apibūdinamą kaip standartizuotą kuro papildymo sąsają, patvirtintą JAV Kosmoso pajėgų. Jei tokios sąsajos prigytų plačiau, palydovų aptarnavimas orbitoje galėtų tapti reguliaria paslauga, panašiai kaip aviacijoje taikomas techninis parkų aptarnavimas.

  • „SpaceX“ smogė į istoriją: „Falcon 9“ boosteris skrido 36 kartus ir jau taikosi į NASA rekordą

    „SpaceX“ smogė į istoriją: „Falcon 9“ boosteris skrido 36 kartus ir jau taikosi į NASA rekordą

    „SpaceX“ dar kartą pakėlė kartelę daugkartinių raketų srityje: „Falcon 9“ pirmosios pakopos stiprintuvas B1067 atliko jau 36-ąjį skrydį. Tai naujas šios raketos naudojimo rekordas, rodantis, kaip sparčiai bendrovė didina paleidimų tempą ir mažina vieno starto kainą.

    Rekordinė misija įvyko iš Cape Canaveral Floridoje, iš aikštelės Space Launch Complex 40. Šį kartą į orbitą iškeliavo 29 „Starlink“ palydovai, o skrydis baigėsi sėkmingai: krovinys pasiekė planuotą orbitą, o pirmoji pakopa po maždaug 8,5 minutės nusileido ant jūroje esančios baržos „A Shortfall of Gravitas“.

    Kaip veikia daugkartinis „Falcon 9“ modelis

    Daugkartinio naudojimo pirmoji pakopa yra esminė „Falcon 9“ sistemos dalis: po starto ji atsiskiria, grįžta į atmosferą ir valdomai nusileidžia ant baržos arba antžeminės aikštelės. Toks modelis leidžia tą pačią brangiausią raketos dalį panaudoti pakartotinai ir didinti paleidimų dažnį.

    B1067 stiprintuvas per savo karjerą buvo panaudotas ne tik „Starlink“ misijoms. Jis dalyvavo ir pilotuojamuose skrydžiuose, įskaitant „Crew-3“ ir „Crew-4“ misijas į Tarptautinę kosminę stotį, taip pat įvairiuose komerciniuose ir instituciniuose palydovų paleidimuose.

    „Starlink“ tempas keičia statistiką

    Didelė dalis „Falcon 9“ paleidimų šiandien siejama su „Starlink“ tinklo plėtra: būtent nuosavas palydovų projektas užtikrina nuolatinį startų srautą ir leidžia „SpaceX“ praktiškai testuoti pakartotinio naudojimo strategiją realiame, aukšto dažnio grafike.

    Skelbiama, kad orbitoje jau yra daugiau nei 10 700 „Starlink“ palydovų, o tai paverčia šią sistemą didžiausia palydovų grupe istorijoje. Kartu tai didina ir diskusijas dėl žemų orbitų užimtumo, kosminių šiukšlių rizikos bei ryškaus palydovų pėdsako naktiniame danguje.

    NASA rekordas – visai čia pat

    Su 36 skrydžiais B1067 jau priartėjo prie istorinio NASA daugkartinio naudojimo rekordo, siejamo su erdvėlaiviu, kuris buvo panaudotas 39 misijose. Jei stiprintuvas sėkmingai atliks dar kelis startus, „SpaceX“ gali pasiekti naują etaloną, kurį anksčiau buvo pavykę įtvirtinti tik „Space Shuttle“ programos laikais.

    Šis pasiekimas rodo platesnę tendenciją kosmoso rinkoje: svarbiausiu konkurenciniu pranašumu tampa ne vien variklių galia, o patikimas pakartotinis naudojimas, greitas paruošimas kitam startui ir gebėjimas paleidimus vykdyti beveik serijiniu režimu.

  • Lenkai iškėlė naują karinį palydovą: „SpaceX“ raketa į orbitą išgabeno 81 krovinį

    Lenkai iškėlė naują karinį palydovą: „SpaceX“ raketa į orbitą išgabeno 81 krovinį

    Polska ma kolejnego satelitę wojskowego na orbicie. PIRX-1 został wystrzelony we wtorek i został prawidłowo rozmieszczony. To pierwszy obiekt do rozpoznania optycznego z wojskowego programu MIKROGLOB. Start został zrealizowany przez firmę SpaceX.

    PIRX-1 to jeden z wielu satelitów, które trafiły na orbitę w ramach zbiorczej misji Transporter-17 zrealizowanej przez firmę SpaceX. Rakieta Falcon 9 została wystrzelona we wtorek z kosmodromu w Bazie Sił Kosmicznych Vandenberg w Kalifornii.

    SpaceX wyniosło jedną rakietą łącznie 81 ładunków. Wśród nich były satelity typu cubesat, mikrosatelity, ładunki hostowane czy orbitalne statki transferowe. Największym ładunkiem był południowokoreański satelita obserwacyjny CAS500-4 ważący około 500 kilogramów.

    Start zakończył się sukcesem. Po 8,5 minuty od wystrzelenia pierwszy stopień rakiety wrócił na Ziemię i wylądował na barce “Of Course I Still Love You”. Rozmieszczanie ładunków rozpoczęło się po około 50 minutach od startu.

    PIRX-1 jest pierwszym satelitą z czterech zakontraktowanych 20 grudnia 2024 r. w ramach umowy zawartej przez Agencję Uzbrojenia (w imieniu Ministerstwa Obrony Narodowej) z polską spółką Creotech Instruments. Kontrakt ma na celu zwiększenie możliwości Wojska Polskiego z zakresu pozyskiwania danych rozpoznawczych z wykorzystaniem systemów satelitarnych.

    Satelitarny System Obserwacji Ziemi w ramach programu MIKROGLOB zakłada wykorzystanie mikrosatelitów z sensorami optycznymi umożliwiającymi obrazowanie w świetle widzialnym (VIS), jak i w bliskiej podczerwieni (NIR). Pozyskane w ten sposób dane będą trafiać z orbity na Ziemię.

    Użytkownikiem systemu będzie Wojsko Polskie. Natomiast rolę operatora powierzono Agencji Rozpoznania Geoprzestrzennego i Usług Satelitarnych (ARGUS). Wartość kontraktu to 556,7 mln zł brutto. Docelowo wszystkie satelity, które mają zostać wystrzelone do 2027 r., znajdą się na niskiej orbicie heliosynchronicznej (SSO).

    Możliwości Wojska Polskiego z zakresu pozyskiwania danych satelitarnych są coraz większe. Obecnie jest to 4 z 6 planowanych satelitów radarowych POLSARIS dostarczone przez ICEYE oraz trzy nanosatelity konstelacji PIAST (program SZAFIR).

    Wkrótce na orbitę mają trafić dwa duże satelity obserwacyjne Airbus S950 VHR w ramach programu POLEOS. Start planowany jest na pierwszy kwartał 2027 r. Trwają też prace nad geostacjonarnym satelitą obserwacyjnym dla MON-u.


  • „SpaceX“ pramušė dar vieną ribą: tas pats „Falcon 9“ pirmasis laipsnis pakilo 35 kartus

    „SpaceX“ pramušė dar vieną ribą: tas pats „Falcon 9“ pirmasis laipsnis pakilo 35 kartus

    „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ pasiekė naują pakartotinio naudojimo rekordą: tas pats pirmasis laipsnis į kosmosą pakilo 35 kartus. Tai vienas ryškiausių įrodymų, kaip sparčiai bendrovė didina skrydžių tempą, mažindama vieno starto kaštus.

    Rekordinis skrydis įvyko birželio 8 dieną iš Space Launch Complex 40 aikštelės Cape Canaveral Kosminių pajėgų bazėje Floridoje. Misijos metu buvo panaudotas pirmasis laipsnis B1067, kuris po pakilimo dar kartą sėkmingai sugrįžo ir nusileido ant jūroje esančios baržos.

    Šio skrydžio užduotis buvo į žemąją orbitą iškelti 29 „Starlink“ palydovus. „SpaceX“ skelbia, kad aktyvių „Starlink“ palydovų skaičius jau viršija 10 500, o tinklas toliau plečiamas siekiant didesnės aprėpties ir pralaidumo.

    Pirmasis laipsnis po misijos nusileido ant baržos „A Shortfall of Gravitas“, todėl gali būti paruoštas dar vienam skrydžiui. Daugkartinis panaudojimas čia yra esminis veiksnys: kuo daugiau kartų tas pats laipsnis skrenda, tuo efektyviau išnaudojama gamyba ir logistika, o startų grafikas tampa lengviau plečiamas.

    B1067 yra vienas universaliausių „Falcon 9“ pirmųjų laipsnių: jis vykdė ne tik „Starlink“ misijas, bet ir dalyvavo pilotuojamuose skrydžiuose, įskaitant „Crew-3“ ir „Crew-4“ misijas į Tarptautinę kosminę stotį. Tai rodo, kad pakartotinis naudojimas taikomas ne vien komerciniams, bet ir itin aukštus patikimumo reikalavimus turintiems skrydžiams.

    „SpaceX“ dabar priartėjo ir prie kito simbolinio pasiekimo: istorinių NASA daugkartinio naudojimo programų kontekste dažnai minimas 39 skrydžių rekordas, pasiektas vienu iš kosminių laivų. Jei B1067 bus panaudotas dar kelis kartus, „SpaceX“ peržengs ir šią ribą, o tai dar labiau sustiprins bendrovės dominavimą pasaulinėje komercinių startų rinkoje.

    Pastaraisiais metais „Falcon 9“ startų skaičius toliau auga, o didelę jų dalį sudaro „Starlink“ tinklo plėtra. Tokia strategija leidžia „SpaceX“ palaikyti aukštą gamybinį ir operacinį ritmą, tuo pačiu užpildant paklausą tiek ryšio infrastruktūrai, tiek klientų palydovams ir valstybiniams užsakymams.

  • Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija birželio 1 dieną be išankstinio viešo anonso į kosmosą iškėlė naują „Ilgojo žygio 12B“ raketą. Startas įvyko Jiuquano palydovų paleidimo centre Gobio dykumoje, o misija, kaip skelbiama, baigėsi sėkmingai.

    Pagrindinė šios raketos ambicija siejama su bandymu priartėti prie „SpaceX“ „Falcon 9“ modelio, kuris pasaulinėje rinkoje iš esmės pakeitė palydovų iškėlimo ekonomiką. Daugkartinis pirmosios pakopos naudojimas leido mažinti vieno skrydžio kainą ir didinti paleidimų dažnį.

    Per pirmąjį skrydį „Ilgojo žygio 12B“ į žemąją Žemės orbitą iškėlė du palydovus, skirtus Qianfan megakonstelacijai, dar vadinamai Tūkstančiu burių. Šis projektas siejamas su Kinijos planais kurti pasaulinio ryšio iš palydovų sistemą, kuri dažnai lyginama su „Starlink“.

    Kinijos aerokosminės pramonės korporacija nurodė, kad palydovai pasiekė numatytą orbitą. Vis dėlto per šią misiją nebuvo mėginama susigrąžinti pirmosios pakopos, nors būtent toks sprendimas laikomas svarbiausiu žingsniu, jei raketa iš tiesų turi tapti daugkartinio naudojimo platforma.

    Pagal skelbiamus techninius duomenis, „Ilgojo žygio 12B“ yra apie 70 metrų aukščio, dviejų pakopų raketa, o pirmoji pakopa ateityje turėtų būti pritaikyta grįžimui į Žemę. Jei tokie bandymai pavyktų, Kinija priartėtų prie dabar dominuojančio komercinių paleidimų standarto, kurį nustatė „SpaceX“.

    Kinija paraleliai vysto ir kitus daugkartinio naudojimo sprendimus, o konkurencija vyksta ne tik valstybiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, Pekine įsikūrusi Landspace kuria „Zhuque-3“ raketą, tačiau bandymų programa rodo, kad patikimas pakopų susigrąžinimas išlieka vienu sudėtingiausių technologinių uždavinių.

    Ekspertai pabrėžia, kad ryšio megakonstelacijos tampa strateginiu infrastruktūros sluoksniu, nes užtikrina ryšį atokiose vietovėse ir gali turėti reikšmę saugumui bei ekonomikai. Dėl to JAV ir Kinija vis aktyviau investuoja į paleidimų pajėgumus, o daugkartinės raketos laikomos kertiniu įrankiu, leidžiančiu greitai ir palyginti pigiai didinti palydovų skaičių orbitoje.

  • Į Mėnulį rėšis „SpaceX“ „Falcon 9“ pakopa: mokslininkas įvardijo datą ir vietą

    Į Mėnulį rėšis „SpaceX“ „Falcon 9“ pakopa: mokslininkas įvardijo datą ir vietą

    Mėnulis nuolat patiria kosminių kūnų smūgius, tačiau šįkart objektas bus žemiškos kilmės. Nepriklausomas astronomas Billas Gray’us skelbia, kad panaudota „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ antroji pakopa 2026 metų rugpjūčio 5 dieną turėtų atsitrenkti į Mėnulio paviršių.

    Jo vertinimu, smūgis įvyks apie 06:44 pasauliniu koordinuotu laiku ir greitis gali siekti maždaug septynis kartus didesnį už garso greitį. Prognozuojama vieta siejama su Einšteino kraterio apylinkėmis, netoli ribos tarp matomosios ir nematomosios Mėnulio pusių.

    Kas tai per objektas?

    Kalbama apie „Falcon 9“ viršutinę pakopą, kuri po naudingosios apkrovos atskyrimo neliko kontroliuojamai sugrąžinta į atmosferą. „Falcon 9“ yra iš dalies pakartotinai naudojama raketa: pirmoji pakopa dažnai grįžta ir nutupia, o antroji paprastai lieka orbitoje.

    Anot B. Gray’aus, ši konkreti pakopa po 2025 metų sausį įvykdyto paleidimo liko pailgoje orbitoje aplink Žemę. Per vieną apsisukimą ji užtrunka apie 26 dienas, o trajektorija periodiškai priartėja prie Mėnulio orbitos srities, todėl laikui bėgant susidaro reali susidūrimo tikimybė.

    Kodėl prognozuoti sudėtinga?

    Nors pagrindines orbitos tendencijas lemia Žemės, Mėnulio, Saulės ir kitų planetų gravitacija, papildomą įtaką daro Saulės spinduliuotės slėgis. Ši jėga nedidelė, bet ilgainiui gali pastebimai pakeisti trajektoriją, ypač kai objektas sukasi ir nevienodai atspindi šviesą.

    „Kosminių šiukšlių judėjimas dažniausiai yra prognozuojamas, tačiau Saulės spinduliuotės slėgis per laiką gali pridėti netikėtumo“, – sakė Billas Gray’us.

    Ar tai pavojinga ir ką tai sako apie problemą?

    Tiesioginės grėsmės žmonėms šis smūgis nekels, nes Mėnulyje nėra gyventojų, o kritimas vyks toli nuo bet kokios vykdomos veiklos. Vis dėlto incidentas išryškina augančią kosminių šiukšlių problemą ir tai, kad viršutinių pakopų „palikimas likimo valiai“ ilgainiui sukuria neplanuotų susidūrimų riziką.

    Pastaraisiais dešimtmečiais Mėnulyje būta ir tyčinių smūgių, vykdytų moksliniais tikslais, pavyzdžiui, kai NASA misija LCROSS 2009 metais sukėlė dulkių debesį ir padėjo patvirtinti vandens ledo pėdsakus šešėliuotuose krateriuose. 2022 metais taip pat fiksuotas nevaldomas raketos pakopos smūgis, po kurio Mėnulio orbitoje esantys aparatai užfiksavo naują kraterį.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad didėjant paleidimų skaičiui vis svarbesni tampa aiškūs tarptautiniai principai, kaip valdyti raketų pakopų „gyvenimo pabaigą“. Vienas praktiškų sprendimų, apie kurį kalba ir B. Gray’us, yra viršutines pakopas nukreipti į tokias trajektorijas, kad jos paliktų Žemės ir Mėnulio aplinką ir nebekeltų susidūrimo rizikos artimiausiu laikotarpiu.

  • „SpaceX“ parodė dar neregėtą „Starlink“ vaizdą: palydovų traukinys užfiksuotas iš kosmoso

    „SpaceX“ parodė dar neregėtą „Starlink“ vaizdą: palydovų traukinys užfiksuotas iš kosmoso

    „SpaceX“ paskelbė įspūdingą vaizdo įrašą, kuriame „Starlink“ palydovų „traukinys“ matomas iš neįprastos perspektyvos – filmuota iš vieno pačios konsteliacijos palydovų. Tokie vaizdai iki šiol viešai pasirodydavo itin retai, nes dažniausiai rodoma tik krovinių skyriaus kamera raketos skrydyje.

    Įrašą paviešino „SpaceX“ „Starlink“ inžinerijos vadovybėje dirbantis Michaelas Nicollsas. Vaizdo medžiagoje matyti palydovų išskleidimo procesas po to, kai juos į orbitą iškėlė raketa „Falcon 9“ iš Floridos, o vienas palydovas fiksavo visą „traukinį“ jau skriejant Žemės orbitoje.

    Kaip susidaro „Starlink“ traukinys?

    Žmonės „Starlink“ palydovų „traukinį“ dažniausiai pamato netrukus po paleidimo, kai keliolika ar kelios dešimtys palydovų juda glaudžia linija. Vėliau jie palaipsniui išsisklaido, nes kiekvienas palydovas koreguoja orbitą ir užima jam skirtą poziciją visoje sistemoje.

    Iš kosmoso toks vaizdas atrodo dar įspūdingiau, nes aiškiai matyti, kaip tiksliai vyksta palydovų išdėstymas ir kaip greitai keičiasi jų tarpusavio atstumai. „SpaceX“ akcentuoja, kad tai parodo ne tik paleidimo, bet ir orbitinės logistikos sudėtingumą.

    „Starlink“ mastas ir planai

    „Starlink“ šiandien laikoma didžiausia palydovinio interneto konsteliacija žemojoje Žemės orbitoje. Bendrovė yra iškėlusi daugiau nei 10 000 palydovų, o dalis jų jau nebeeksploatuojami ir kontroliuojamai nuleidžiami iš orbitos, kad būtų mažinama šiukšlių kosmose rizika.

    Vien šiais metais „SpaceX“ atliko daugiau nei 50 „Falcon 9“ skrydžių, iš kurių didelė dalis buvo skirta „Starlink“ misijoms. Bendrovės tikslas – toliau plėsti tinklą, o reguliuotojams pateiktuose planuose minimos ir dešimčių tūkstančių palydovų apimtys, kurios leistų didinti ryšio talpą bei mažinti delsą.

    Kova dėl megakonsteliacijų aštrėja

    „Starlink“ sėkmė paskatino spartesnę konkurentų plėtrą: megakonsteliacijų projektus vysto ir kitos JAV bendrovės, taip pat didelius planus skelbia Kinija. Tokia konkurencija reiškia ne tik technologinę pažangą, bet ir didesnį dėmesį kosmoso eismo valdymui, susidūrimų prevencijai bei ryšio dažnių koordinavimui.

    Kosmoso sektoriuje vis svarbesnė tampa ir skaidrumo tema: viešai pateikiami duomenys apie orbitas, palydovų manevrus ir saugos procedūras. Būtent todėl „SpaceX“ publikuojamas vaizdo įrašas sulaukė dėmesio ne tik kaip įspūdingas reginys, bet ir kaip retas žvilgsnis į realų palydovų išdėstymo procesą.