CP v2

Tag: Falcon 9

  • „SpaceX“ pramušė dar vieną ribą: tas pats „Falcon 9“ pirmasis laipsnis pakilo 35 kartus

    „SpaceX“ pramušė dar vieną ribą: tas pats „Falcon 9“ pirmasis laipsnis pakilo 35 kartus

    „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ pasiekė naują pakartotinio naudojimo rekordą: tas pats pirmasis laipsnis į kosmosą pakilo 35 kartus. Tai vienas ryškiausių įrodymų, kaip sparčiai bendrovė didina skrydžių tempą, mažindama vieno starto kaštus.

    Rekordinis skrydis įvyko birželio 8 dieną iš Space Launch Complex 40 aikštelės Cape Canaveral Kosminių pajėgų bazėje Floridoje. Misijos metu buvo panaudotas pirmasis laipsnis B1067, kuris po pakilimo dar kartą sėkmingai sugrįžo ir nusileido ant jūroje esančios baržos.

    Šio skrydžio užduotis buvo į žemąją orbitą iškelti 29 „Starlink“ palydovus. „SpaceX“ skelbia, kad aktyvių „Starlink“ palydovų skaičius jau viršija 10 500, o tinklas toliau plečiamas siekiant didesnės aprėpties ir pralaidumo.

    Pirmasis laipsnis po misijos nusileido ant baržos „A Shortfall of Gravitas“, todėl gali būti paruoštas dar vienam skrydžiui. Daugkartinis panaudojimas čia yra esminis veiksnys: kuo daugiau kartų tas pats laipsnis skrenda, tuo efektyviau išnaudojama gamyba ir logistika, o startų grafikas tampa lengviau plečiamas.

    B1067 yra vienas universaliausių „Falcon 9“ pirmųjų laipsnių: jis vykdė ne tik „Starlink“ misijas, bet ir dalyvavo pilotuojamuose skrydžiuose, įskaitant „Crew-3“ ir „Crew-4“ misijas į Tarptautinę kosminę stotį. Tai rodo, kad pakartotinis naudojimas taikomas ne vien komerciniams, bet ir itin aukštus patikimumo reikalavimus turintiems skrydžiams.

    „SpaceX“ dabar priartėjo ir prie kito simbolinio pasiekimo: istorinių NASA daugkartinio naudojimo programų kontekste dažnai minimas 39 skrydžių rekordas, pasiektas vienu iš kosminių laivų. Jei B1067 bus panaudotas dar kelis kartus, „SpaceX“ peržengs ir šią ribą, o tai dar labiau sustiprins bendrovės dominavimą pasaulinėje komercinių startų rinkoje.

    Pastaraisiais metais „Falcon 9“ startų skaičius toliau auga, o didelę jų dalį sudaro „Starlink“ tinklo plėtra. Tokia strategija leidžia „SpaceX“ palaikyti aukštą gamybinį ir operacinį ritmą, tuo pačiu užpildant paklausą tiek ryšio infrastruktūrai, tiek klientų palydovams ir valstybiniams užsakymams.

  • Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija birželio 1 dieną be išankstinio viešo anonso į kosmosą iškėlė naują „Ilgojo žygio 12B“ raketą. Startas įvyko Jiuquano palydovų paleidimo centre Gobio dykumoje, o misija, kaip skelbiama, baigėsi sėkmingai.

    Pagrindinė šios raketos ambicija siejama su bandymu priartėti prie „SpaceX“ „Falcon 9“ modelio, kuris pasaulinėje rinkoje iš esmės pakeitė palydovų iškėlimo ekonomiką. Daugkartinis pirmosios pakopos naudojimas leido mažinti vieno skrydžio kainą ir didinti paleidimų dažnį.

    Per pirmąjį skrydį „Ilgojo žygio 12B“ į žemąją Žemės orbitą iškėlė du palydovus, skirtus Qianfan megakonstelacijai, dar vadinamai Tūkstančiu burių. Šis projektas siejamas su Kinijos planais kurti pasaulinio ryšio iš palydovų sistemą, kuri dažnai lyginama su „Starlink“.

    Kinijos aerokosminės pramonės korporacija nurodė, kad palydovai pasiekė numatytą orbitą. Vis dėlto per šią misiją nebuvo mėginama susigrąžinti pirmosios pakopos, nors būtent toks sprendimas laikomas svarbiausiu žingsniu, jei raketa iš tiesų turi tapti daugkartinio naudojimo platforma.

    Pagal skelbiamus techninius duomenis, „Ilgojo žygio 12B“ yra apie 70 metrų aukščio, dviejų pakopų raketa, o pirmoji pakopa ateityje turėtų būti pritaikyta grįžimui į Žemę. Jei tokie bandymai pavyktų, Kinija priartėtų prie dabar dominuojančio komercinių paleidimų standarto, kurį nustatė „SpaceX“.

    Kinija paraleliai vysto ir kitus daugkartinio naudojimo sprendimus, o konkurencija vyksta ne tik valstybiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, Pekine įsikūrusi Landspace kuria „Zhuque-3“ raketą, tačiau bandymų programa rodo, kad patikimas pakopų susigrąžinimas išlieka vienu sudėtingiausių technologinių uždavinių.

    Ekspertai pabrėžia, kad ryšio megakonstelacijos tampa strateginiu infrastruktūros sluoksniu, nes užtikrina ryšį atokiose vietovėse ir gali turėti reikšmę saugumui bei ekonomikai. Dėl to JAV ir Kinija vis aktyviau investuoja į paleidimų pajėgumus, o daugkartinės raketos laikomos kertiniu įrankiu, leidžiančiu greitai ir palyginti pigiai didinti palydovų skaičių orbitoje.

  • Į Mėnulį rėšis „SpaceX“ „Falcon 9“ pakopa: mokslininkas įvardijo datą ir vietą

    Į Mėnulį rėšis „SpaceX“ „Falcon 9“ pakopa: mokslininkas įvardijo datą ir vietą

    Mėnulis nuolat patiria kosminių kūnų smūgius, tačiau šįkart objektas bus žemiškos kilmės. Nepriklausomas astronomas Billas Gray’us skelbia, kad panaudota „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ antroji pakopa 2026 metų rugpjūčio 5 dieną turėtų atsitrenkti į Mėnulio paviršių.

    Jo vertinimu, smūgis įvyks apie 06:44 pasauliniu koordinuotu laiku ir greitis gali siekti maždaug septynis kartus didesnį už garso greitį. Prognozuojama vieta siejama su Einšteino kraterio apylinkėmis, netoli ribos tarp matomosios ir nematomosios Mėnulio pusių.

    Kas tai per objektas?

    Kalbama apie „Falcon 9“ viršutinę pakopą, kuri po naudingosios apkrovos atskyrimo neliko kontroliuojamai sugrąžinta į atmosferą. „Falcon 9“ yra iš dalies pakartotinai naudojama raketa: pirmoji pakopa dažnai grįžta ir nutupia, o antroji paprastai lieka orbitoje.

    Anot B. Gray’aus, ši konkreti pakopa po 2025 metų sausį įvykdyto paleidimo liko pailgoje orbitoje aplink Žemę. Per vieną apsisukimą ji užtrunka apie 26 dienas, o trajektorija periodiškai priartėja prie Mėnulio orbitos srities, todėl laikui bėgant susidaro reali susidūrimo tikimybė.

    Kodėl prognozuoti sudėtinga?

    Nors pagrindines orbitos tendencijas lemia Žemės, Mėnulio, Saulės ir kitų planetų gravitacija, papildomą įtaką daro Saulės spinduliuotės slėgis. Ši jėga nedidelė, bet ilgainiui gali pastebimai pakeisti trajektoriją, ypač kai objektas sukasi ir nevienodai atspindi šviesą.

    „Kosminių šiukšlių judėjimas dažniausiai yra prognozuojamas, tačiau Saulės spinduliuotės slėgis per laiką gali pridėti netikėtumo“, – sakė Billas Gray’us.

    Ar tai pavojinga ir ką tai sako apie problemą?

    Tiesioginės grėsmės žmonėms šis smūgis nekels, nes Mėnulyje nėra gyventojų, o kritimas vyks toli nuo bet kokios vykdomos veiklos. Vis dėlto incidentas išryškina augančią kosminių šiukšlių problemą ir tai, kad viršutinių pakopų „palikimas likimo valiai“ ilgainiui sukuria neplanuotų susidūrimų riziką.

    Pastaraisiais dešimtmečiais Mėnulyje būta ir tyčinių smūgių, vykdytų moksliniais tikslais, pavyzdžiui, kai NASA misija LCROSS 2009 metais sukėlė dulkių debesį ir padėjo patvirtinti vandens ledo pėdsakus šešėliuotuose krateriuose. 2022 metais taip pat fiksuotas nevaldomas raketos pakopos smūgis, po kurio Mėnulio orbitoje esantys aparatai užfiksavo naują kraterį.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad didėjant paleidimų skaičiui vis svarbesni tampa aiškūs tarptautiniai principai, kaip valdyti raketų pakopų „gyvenimo pabaigą“. Vienas praktiškų sprendimų, apie kurį kalba ir B. Gray’us, yra viršutines pakopas nukreipti į tokias trajektorijas, kad jos paliktų Žemės ir Mėnulio aplinką ir nebekeltų susidūrimo rizikos artimiausiu laikotarpiu.

  • „SpaceX“ parodė dar neregėtą „Starlink“ vaizdą: palydovų traukinys užfiksuotas iš kosmoso

    „SpaceX“ parodė dar neregėtą „Starlink“ vaizdą: palydovų traukinys užfiksuotas iš kosmoso

    „SpaceX“ paskelbė įspūdingą vaizdo įrašą, kuriame „Starlink“ palydovų „traukinys“ matomas iš neįprastos perspektyvos – filmuota iš vieno pačios konsteliacijos palydovų. Tokie vaizdai iki šiol viešai pasirodydavo itin retai, nes dažniausiai rodoma tik krovinių skyriaus kamera raketos skrydyje.

    Įrašą paviešino „SpaceX“ „Starlink“ inžinerijos vadovybėje dirbantis Michaelas Nicollsas. Vaizdo medžiagoje matyti palydovų išskleidimo procesas po to, kai juos į orbitą iškėlė raketa „Falcon 9“ iš Floridos, o vienas palydovas fiksavo visą „traukinį“ jau skriejant Žemės orbitoje.

    Kaip susidaro „Starlink“ traukinys?

    Žmonės „Starlink“ palydovų „traukinį“ dažniausiai pamato netrukus po paleidimo, kai keliolika ar kelios dešimtys palydovų juda glaudžia linija. Vėliau jie palaipsniui išsisklaido, nes kiekvienas palydovas koreguoja orbitą ir užima jam skirtą poziciją visoje sistemoje.

    Iš kosmoso toks vaizdas atrodo dar įspūdingiau, nes aiškiai matyti, kaip tiksliai vyksta palydovų išdėstymas ir kaip greitai keičiasi jų tarpusavio atstumai. „SpaceX“ akcentuoja, kad tai parodo ne tik paleidimo, bet ir orbitinės logistikos sudėtingumą.

    „Starlink“ mastas ir planai

    „Starlink“ šiandien laikoma didžiausia palydovinio interneto konsteliacija žemojoje Žemės orbitoje. Bendrovė yra iškėlusi daugiau nei 10 000 palydovų, o dalis jų jau nebeeksploatuojami ir kontroliuojamai nuleidžiami iš orbitos, kad būtų mažinama šiukšlių kosmose rizika.

    Vien šiais metais „SpaceX“ atliko daugiau nei 50 „Falcon 9“ skrydžių, iš kurių didelė dalis buvo skirta „Starlink“ misijoms. Bendrovės tikslas – toliau plėsti tinklą, o reguliuotojams pateiktuose planuose minimos ir dešimčių tūkstančių palydovų apimtys, kurios leistų didinti ryšio talpą bei mažinti delsą.

    Kova dėl megakonsteliacijų aštrėja

    „Starlink“ sėkmė paskatino spartesnę konkurentų plėtrą: megakonsteliacijų projektus vysto ir kitos JAV bendrovės, taip pat didelius planus skelbia Kinija. Tokia konkurencija reiškia ne tik technologinę pažangą, bet ir didesnį dėmesį kosmoso eismo valdymui, susidūrimų prevencijai bei ryšio dažnių koordinavimui.

    Kosmoso sektoriuje vis svarbesnė tampa ir skaidrumo tema: viešai pateikiami duomenys apie orbitas, palydovų manevrus ir saugos procedūras. Būtent todėl „SpaceX“ publikuojamas vaizdo įrašas sulaukė dėmesio ne tik kaip įspūdingas reginys, bet ir kaip retas žvilgsnis į realų palydovų išdėstymo procesą.

  • „Blue Origin“ metė iššūkį „SpaceX“: planas pritrenkia, bet „New Glenn“ sustabdė FAA

    „Blue Origin“ metė iššūkį „SpaceX“: planas pritrenkia, bet „New Glenn“ sustabdė FAA

    Jeffo Bezoso įkurta „Blue Origin“ viešai brėžia ambicingą tikslą, kuris galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą komercinių kosminių skrydžių rinkoje. Bendrovė nori agresyviai didinti naujosios raketos „New Glenn“ gamybos apimtis ir taip tiesiogiai konkuruoti su Elono Musko „SpaceX“.

    „Blue Origin“ planuoja per artimiausius kelerius metus pereiti nuo santykinai nedidelės gamybos prie pramoninio masto. Įvardijama siekiamybė iki 2028 metų pasiekti apie 60 raketų per metus, o 2029 metais – iki 100 vienetų per metus.

    Raktažodis – „New Glenn“

    „New Glenn“ yra sunkiosios klasės raketa, su kuria „Blue Origin“ sieja pagrindines viltis dėl reguliarių komercinių paleidimų. Tokios apimtys reikštų ne tik daugiau skrydžių, bet ir galimybę agresyviau kovoti dėl palydovų iškėlimo bei valstybinių užsakymų.

    Planuose minima ir raketos evoliucija, kuri turėtų praplėsti jos galimybes. Kalbama apie naują versiją su BE-3U varikliais, kuri galėtų suteikti daugiau lankstumo misijoms Žemės orbitoje ir sudaryti prielaidas tolimesnėms kelionėms, įskaitant Mėnulio kryptį.

    Didžiausia kliūtis – sustabdyti skrydžiai

    Ambicijoms smarkiai kerta per techninė realybė: po vienos iš naujausių misijų nesėkmės raketos programa buvo laikinai pristabdyta. Sprendimą priėmė Federalinė aviacijos administracija, kuri po incidentų įprastai reikalauja tyrimo, korekcinių veiksmų plano ir papildomų saugos įrodymų.

    Toks sustabdymas gali paveikti ir komercinį grafiką, nes klientams svarbiausia tampa patikimumas ir prognozuojamas paleidimų kalendorius. Raketų rinkoje net kelių mėnesių vėlavimai dažnai reiškia prarastus kontraktus, o ilgesnės pertraukos brangiai kainuoja tiek reputacijai, tiek gamybos planams.

    „SpaceX“ pranašumas kol kas akivaizdus

    „SpaceX“ šiuo metu išlaiko itin stiprias pozicijas: „Falcon 9“ tapo darbo arkliu, leidžiančiu vykdyti dažnus ir palyginti nebrangius skrydžius. Didelis paleidimų tempas, pakartotinis pirmųjų pakopų naudojimas ir išvystyta infrastruktūra suteikia „SpaceX“ pranašumą, kurį konkurentams sunku kopijuoti greitai.

    Be to, „SpaceX“ lygiagrečiai vysto „Starship“ programą, kuri ateityje gali perkelti konkurenciją į dar kitą lygį – ypač jei bus pasiektas didelis keliamasis pajėgumas ir reguliarūs skrydžiai. Tai reiškia, kad „Blue Origin“ ne tik vejasi rinkos lyderį, bet ir priversta taikytis prie sparčiai judančios technologinės kartelės.

    Jei „Blue Origin“ pavyks stabilizuoti „New Glenn“ skrydžių patikimumą ir realiai įsibėgėti gamyboje, rinkoje gali atsirasti ilgai lauktas didelio masto alternatyvus tiekėjas. Tačiau kol kas bendrovei teks įrodyti, kad ambicingi skaičiai gali tapti ne pristatymų skaidrėmis, o nuoseklia ir saugia paleidimų rutina.

  • Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei pasiekė orbitą: ką keičia SAR žvalgyba 24/7

    Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas, skirtas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms pagal programą „MikroSAR“, sėkmingai pasiekė Žemės orbitą po „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ starto iš Vandenbergo bazės Kalifornijoje. Apie tai buvo pranešta tiesioginės transliacijos metu, kurioje matėsi krovinio iškėlimas ir raketos pirmosios pakopos nusileidimas.

    Starto metu „Falcon 9“ į kosmosą kėlė kelias dešimtis įvairių krovinių, o pirmoji pakopa į Žemę grįžo praėjus maždaug kelioms minutėms po pakilimo. „ICEYE“ palydovas į numatytą orbitą buvo iškeltas praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo starto.

    Radaras mato per debesis

    Lenkijai perduodami „ICEYE“ palydovai aprūpinti sintetinės apertūros radaru, vadinamu SAR. Ši technologija leidžia gauti Žemės vaizdus tiek dieną, tiek naktį, o mikrobangų spinduliuotė prasiskverbia pro debesis, dūmus ir rūką, todėl stebėjimas mažiau priklauso nuo oro sąlygų.

    Karinėje srityje tai reiškia galimybę greičiau aptikti objektus, įvertinti pokyčius vietovėje ir sekti situaciją, kai optinės kameros būtų ribotos. SAR vaizdai paprastai yra nespalvoti, tačiau vertingi dėl nuoseklumo ir gebėjimo fiksuoti paviršiaus pokyčius.

    Lenkija kuria POLSARIS

    Lenkijos gynybos ministerija šią kryptį sieja su karinės radarinių palydovų konstelacijos POLSARIS kūrimu. Konstelacijos tikslas – užtikrinti nuolatinį, operatyvų Žemės stebėjimą, svarbų tiek karinėms operacijoms, tiek platesniam valstybės saugumo ir krizių valdymo poreikiui.

    „Kuriame karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS, kuri suteiks Lenkijos kariuomenei naujus gebėjimus vaizduoti Žemę nepriklausomai nuo paros meto ar oro sąlygų“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pasak jo, tai suteikia prieigą prie kritiškai svarbių duomenų situacijose, kai sprendimus reikia priimti nedelsiant, ir yra reali parama tiek operacinėms pajėgoms, tiek visai valstybės saugumo sistemai.

    Greitesnis ciklas ir vietiniai sprendimai

    Anksčiau buvo skelbta, kad pirmasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei į orbitą iškeltas 2025 metų lapkričio 28 dieną, o 2026 metų kovą – dar du. Ketvirtojo palydovo iškėlimas reiškia, kad planuojamas pajėgumų paketas pildomas sparčiau, o konstelacijos duomenų atnaujinimo dažnis gali augti.

    Tame pačiame „Falcon 9“ skrydyje į orbitą buvo iškeltas ir EYCORE-1 – Lenkijos palydovas su SAR sprendimais, pritaikytais aukštos raiškos stebėjimui. Varšuvoje įsikūrusi „Eycore“ veikia „new-space“ segmente ir specializuojasi SAR krovinių bei palydovų kūrime, o tai rodo ir vietinės pramonės ambicijas šioje nišoje.

  • Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei jau orbitoje: ką leis matyti radarų sistema POLSARIS

    Į Žemės orbitą sėkmingai iškeltas ketvirtasis „ICEYE“ palydovas, skirtas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. Jį, kartu su kitais kroviniais, iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje paleido „SpaceX“ raketa „Falcon 9“, o pirmoji pakopa nusileido maždaug po 7 minučių.

    Tiesioginės transliacijos duomenimis, palydovas nuo starto praėjus maždaug 2 valandoms 26 minutėms pasiekė numatytą orbitą. Šis paleidimas siejamas su Lenkijos programa, kuria siekiama stiprinti kosminės žvalgybos pajėgumus, remiantis radarinių palydovų teikiama informacija.

    Kuo svarbūs SAR palydovai?

    „ICEYE“ palydovuose naudojamas sintetinės apertūros radaras (SAR), leidžiantis stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo paros meto. Skirtingai nei optinės kameros, SAR veikia mikrobangų ruože, todėl gali „matyti“ ir naktį, ir per debesis, dūmus ar rūką.

    Toks principas svarbus tiek karinėms užduotims, tiek krizių valdymui, kai informacija reikalinga nedelsiant, o oro sąlygos riboja įprastą stebėjimą. SAR vaizdai dažniausiai būna vienspalviai, tačiau leidžia tiksliai fiksuoti objektus bei pokyčius teritorijoje, taip pat palyginti skirtingų laikotarpių situaciją.

    Lenkija kuria POLSARIS konstelaciją

    Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas socialiniame tinkle X pranešė, kad šalis kuria karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS. Jo teigimu, ji turi suteikti naujas Žemės vaizdinimo galimybes bet kuriuo paros metu ir bet kokiomis oro sąlygomis.

    „Kuriame karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS, kuri suteikia Lenkijos kariuomenei naujas Žemės vaizdinimo galimybes nepriklausomai nuo paros meto ar oro sąlygų. Tai prieiga prie svarbiausių duomenų, kai reikia veikti nedelsiant“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkijos gynybos ministerijos atstovai taip pat akcentuoja, kad didesnė palydovų grupė orbitoje reiškia dažnesnį to paties regiono „peržiūrėjimą“, trumpesnį laiką tarp pakartotinių stebėjimų ir operatyvesnį duomenų pateikimą kariuomenei. Praktikoje tai gali būti ypač reikšminga stebint infrastruktūrą, logistikos maršrutus ar galimus pokyčius prie svarbių objektų.

    Į orbitą pakilo ir lenkiškas EYCORE-1

    Tuo pačiu „Falcon 9“ skrydžiu į kosmosą buvo iškeltas ir EYCORE-1 – Lenkijoje kuriamas palydovas su SAR technologija. Tokios sistemos ypač vertinamos dėl gebėjimo rinkti duomenis ir esant dideliam debesuotumui, ir visiškoje tamsoje.

    Įmonė „Eycore“ save pristato kaip naujosios kosmoso industrijos bendrovę, įsikūrusią Varšuvoje, kuri kuria ir tiekia pažangius SAR sprendimus, palydovus bei jų naudingąsias apkrovas. Gynybos sektoriui tai reiškia dar vieną kryptį, kai žvalgybos pajėgumai stiprinami ne tik įsigyjant sistemas, bet ir auginant nacionalinę kompetenciją.

  • Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkija artėja prie svarbaus žingsnio kosmoso technologijų srityje: į orbitą netrukus turėtų pakilti palydovas „Eycore-1“. Tai pirmasis šalies palydovas, aprūpintas sintetinės apertūros radaru SAR, leidžiančiu stebėti Žemę ir naktį, ir esant visiškam debesuotumui.

    Skrydis patikėtas bendrovei „SpaceX“ ir planuojamas iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės JAV. Nurodoma, kad startas numatytas gegužės 3 dieną, o starto langas turėtų prasidėti 8.59 valandos Lenkijos laiku ir trukti apie 40 minučių.

    „Eycore-1“ bus paleistas „Falcon 9“ raketa, o tai dar kartą pabrėžia komercinių misijų tendenciją naudoti pakartotinai skraidintus nešėjus. Skelbiama, kad pirmoji pakopa iki šiol buvo panaudota 32 kartus ir kiekvienąsyk sėkmingai grįžo į Žemę, o po šio skrydžio planuojamas nusileidimas ant aikštelės Landing Zone 4.

    Pati misija bus vadinamoji bendroji, kai viena raketa į orbitą iškelia keliasdešimt skirtingų krovinių. Šį kartą numatoma, kad į kosmosą bus išgabenta 46 naudingieji kroviniai, o „Eycore-1“ nuo antrosios pakopos turėtų atsiskirti kaip 20-as.

    Po atsiskyrimo pirmojo ryšio su palydovu tikimasi per parą. Vėliau kelias savaites turėtų trukti sistemų įjungimas, testai ir kalibravimas, kol palydovas pradės reguliariai teikti duomenis.

    „Pagrindinis misijos tikslas yra pasiekti SAR naudingojo krovinio operacinę būseną ir patvirtinti pirmuosius radarinius vaizdus“, – sakė „Eycore“ atstovas Tomaszas Kusowskis.

    SAR technologija laikoma viena svarbiausių Žemės stebėsenos sričių, nes radaras, skirtingai nei optiniai jutikliai, nėra toks priklausomas nuo apšvietimo ir oro sąlygų. Dėl to tokie palydovai ypač vertingi stebint potvynius, nuošliaužas, miškų kirtimus, infrastruktūros pokyčius ar vertinant žalą po stichinių nelaimių.

    Palydovas sukurtas bendradarbiaujant „Eycore“ ir „Kongsberg Nanoavionics“, kuri taip pat žinoma kaip „NanoAvionics“. Partneriai skelbia, kad „NanoAvionics“ suteikė palydovo platformą, o lenkų komanda atsakinga už originalų SAR sprendimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo misijos stiprina valstybių gebėjimą savarankiškai gauti aktualius duomenis, o ne remtis vien užsienio tiekėjais. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija plėsti Žemės stebėjimo pajėgumus ir didinti atsparumą, ypač saugumo ir kritinės infrastruktūros kontekste.