CP v2

Tag: Falcon 9

  • Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei jau orbitoje: ką leis matyti radarų sistema POLSARIS

    Į Žemės orbitą sėkmingai iškeltas ketvirtasis „ICEYE“ palydovas, skirtas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. Jį, kartu su kitais kroviniais, iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje paleido „SpaceX“ raketa „Falcon 9“, o pirmoji pakopa nusileido maždaug po 7 minučių.

    Tiesioginės transliacijos duomenimis, palydovas nuo starto praėjus maždaug 2 valandoms 26 minutėms pasiekė numatytą orbitą. Šis paleidimas siejamas su Lenkijos programa, kuria siekiama stiprinti kosminės žvalgybos pajėgumus, remiantis radarinių palydovų teikiama informacija.

    Kuo svarbūs SAR palydovai?

    „ICEYE“ palydovuose naudojamas sintetinės apertūros radaras (SAR), leidžiantis stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo paros meto. Skirtingai nei optinės kameros, SAR veikia mikrobangų ruože, todėl gali „matyti“ ir naktį, ir per debesis, dūmus ar rūką.

    Toks principas svarbus tiek karinėms užduotims, tiek krizių valdymui, kai informacija reikalinga nedelsiant, o oro sąlygos riboja įprastą stebėjimą. SAR vaizdai dažniausiai būna vienspalviai, tačiau leidžia tiksliai fiksuoti objektus bei pokyčius teritorijoje, taip pat palyginti skirtingų laikotarpių situaciją.

    Lenkija kuria POLSARIS konstelaciją

    Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas socialiniame tinkle X pranešė, kad šalis kuria karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS. Jo teigimu, ji turi suteikti naujas Žemės vaizdinimo galimybes bet kuriuo paros metu ir bet kokiomis oro sąlygomis.

    „Kuriame karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS, kuri suteikia Lenkijos kariuomenei naujas Žemės vaizdinimo galimybes nepriklausomai nuo paros meto ar oro sąlygų. Tai prieiga prie svarbiausių duomenų, kai reikia veikti nedelsiant“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkijos gynybos ministerijos atstovai taip pat akcentuoja, kad didesnė palydovų grupė orbitoje reiškia dažnesnį to paties regiono „peržiūrėjimą“, trumpesnį laiką tarp pakartotinių stebėjimų ir operatyvesnį duomenų pateikimą kariuomenei. Praktikoje tai gali būti ypač reikšminga stebint infrastruktūrą, logistikos maršrutus ar galimus pokyčius prie svarbių objektų.

    Į orbitą pakilo ir lenkiškas EYCORE-1

    Tuo pačiu „Falcon 9“ skrydžiu į kosmosą buvo iškeltas ir EYCORE-1 – Lenkijoje kuriamas palydovas su SAR technologija. Tokios sistemos ypač vertinamos dėl gebėjimo rinkti duomenis ir esant dideliam debesuotumui, ir visiškoje tamsoje.

    Įmonė „Eycore“ save pristato kaip naujosios kosmoso industrijos bendrovę, įsikūrusią Varšuvoje, kuri kuria ir tiekia pažangius SAR sprendimus, palydovus bei jų naudingąsias apkrovas. Gynybos sektoriui tai reiškia dar vieną kryptį, kai žvalgybos pajėgumai stiprinami ne tik įsigyjant sistemas, bet ir auginant nacionalinę kompetenciją.

  • Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkija artėja prie svarbaus žingsnio kosmoso technologijų srityje: į orbitą netrukus turėtų pakilti palydovas „Eycore-1“. Tai pirmasis šalies palydovas, aprūpintas sintetinės apertūros radaru SAR, leidžiančiu stebėti Žemę ir naktį, ir esant visiškam debesuotumui.

    Skrydis patikėtas bendrovei „SpaceX“ ir planuojamas iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės JAV. Nurodoma, kad startas numatytas gegužės 3 dieną, o starto langas turėtų prasidėti 8.59 valandos Lenkijos laiku ir trukti apie 40 minučių.

    „Eycore-1“ bus paleistas „Falcon 9“ raketa, o tai dar kartą pabrėžia komercinių misijų tendenciją naudoti pakartotinai skraidintus nešėjus. Skelbiama, kad pirmoji pakopa iki šiol buvo panaudota 32 kartus ir kiekvienąsyk sėkmingai grįžo į Žemę, o po šio skrydžio planuojamas nusileidimas ant aikštelės Landing Zone 4.

    Pati misija bus vadinamoji bendroji, kai viena raketa į orbitą iškelia keliasdešimt skirtingų krovinių. Šį kartą numatoma, kad į kosmosą bus išgabenta 46 naudingieji kroviniai, o „Eycore-1“ nuo antrosios pakopos turėtų atsiskirti kaip 20-as.

    Po atsiskyrimo pirmojo ryšio su palydovu tikimasi per parą. Vėliau kelias savaites turėtų trukti sistemų įjungimas, testai ir kalibravimas, kol palydovas pradės reguliariai teikti duomenis.

    „Pagrindinis misijos tikslas yra pasiekti SAR naudingojo krovinio operacinę būseną ir patvirtinti pirmuosius radarinius vaizdus“, – sakė „Eycore“ atstovas Tomaszas Kusowskis.

    SAR technologija laikoma viena svarbiausių Žemės stebėsenos sričių, nes radaras, skirtingai nei optiniai jutikliai, nėra toks priklausomas nuo apšvietimo ir oro sąlygų. Dėl to tokie palydovai ypač vertingi stebint potvynius, nuošliaužas, miškų kirtimus, infrastruktūros pokyčius ar vertinant žalą po stichinių nelaimių.

    Palydovas sukurtas bendradarbiaujant „Eycore“ ir „Kongsberg Nanoavionics“, kuri taip pat žinoma kaip „NanoAvionics“. Partneriai skelbia, kad „NanoAvionics“ suteikė palydovo platformą, o lenkų komanda atsakinga už originalų SAR sprendimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo misijos stiprina valstybių gebėjimą savarankiškai gauti aktualius duomenis, o ne remtis vien užsienio tiekėjais. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija plėsti Žemės stebėjimo pajėgumus ir didinti atsparumą, ypač saugumo ir kritinės infrastruktūros kontekste.