CP v2

Tag: Finansų ministerija

  • Anykščiuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kaip spartinti ES investicijas Utenos regione

    Anykščiuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kaip spartinti ES investicijas Utenos regione

    Gegužės 12 dieną Anykščių menų inkubatoriuje vyko darbinis pasitarimas, skirtas Utenos regiono projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos lėšomis. Pagrindinis dėmesys sutelktas į tai, kaip sklandžiau administruoti 2021–2027 metų investicijų laikotarpio projektus ir išvengti vėlavimų.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos atstovai, taip pat Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai. Į Anykščius atvyko ir Utenos regiono savivaldybių vadovai bei strateginio planavimo ir projektų valdymo komandos.

    Kas kelia daugiausia iššūkių?

    Pasitarime apžvelgta, kaip savivaldybėms sekasi įgyvendinti suplanuotas priemones ir kokioje stadijoje yra pagrindiniai projektai. Aptarti praktiniai klausimai, kurie dažniausiai tampa kliūtimi judėti greičiau, nuo paraiškų derinimo iki dokumentų tikslinimo.

    Didelė dalis diskusijos skirta viešųjų pirkimų procedūroms ir finansinei atskaitomybei, nes būtent šiose srityse dažniausiai atsiranda rizika prarasti laiką. Taip pat kalbėta apie reikalavimų aiškinimą ir vienodesnį jų taikymą skirtingose savivaldybėse, kad projektų vykdytojai gautų aiškesnes, iš anksto suprantamas gaires.

    Ko tikimasi iš ministerijų ir CVPA?

    Vidaus reikalų ministerijos atstovai pristatė aktualias rekomendacijas dėl regioninės plėtros planų tikslinimo ir efektyvesnio lėšų panaudojimo. Akcentuota, kad aiškesnis planavimas ir savalaikis dokumentų koregavimas leidžia sumažinti rizikas, kai projektams pritrūksta laiko arba kyla neatitikimų audituojant.

    Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai su savivaldybėmis aptarė tipinius administravimo klausimus, kurie iškyla rengiant ir vykdant projektus. Daug dėmesio skirta tam, kad projektų valdymas būtų kuo labiau prognozuojamas, o iškilus problemoms sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Kodėl svarbus tarpinstitucinis dialogas?

    Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad ES investicijų greitis ir kokybė priklauso nuo nuolatinio savivaldos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimo. Tokie pasitarimai leidžia suderinti lūkesčius ir operatyviai spręsti techninius klausimus, kurie kasdienėje projektų eigoje neretai tampa esminiais.

    „Regioninių projektų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo glaudaus savivaldos ir ministerijų bendradarbiavimo. Šiandienos diskusija Anykščiuose leidžia dar kartą suderinti pozicijas ir užtikrinti, kad investicijos laiku pasiektų svarbiausius regiono infrastruktūros ir socialinės plėtros objektus“, – sakė pasitarime dalyvavę savivaldos atstovai.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas išlieka tas pats: kad ES lėšomis finansuojami darbai Utenos regione būtų įgyvendinami laiku, skaidriai ir sukurtų apčiuopiamą naudą gyventojams. Artimiausiu metu numatoma tęsti koordinaciją ir, prireikus, tikslinti praktinius sprendimus dėl projektų administravimo.

  • Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Gegužės 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje vykusiame susitikime ministerijų ir agentūrų atstovai su Kauno regiono savivaldybėmis aptarė, kaip artimiausiais metais turėtų būti planuojamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos investicijos. Dėmesys skirtas regionų plėtros prioritetams, finansavimo valdymo pokyčiams ir praktiniams projektų įgyvendinimo iššūkiams.

    Į diskusiją įsitraukė Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Kėdainių rajono savivaldybę renginyje atstovavo meras Valentinas Tamulis, administracijos direktorius Gintautas Muznikas ir Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Kemešienė.

    Kas keičiasi ES investicijų valdyme

    Pirmojoje dalyje pranešimus skaitė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė.

    Pranešėjai akcentavo, kad savivaldybėms svarbiausia iš anksto pasirengti projektų portfelį, tiksliai įsivardyti poreikius ir užtikrinti administracinius pajėgumus. Taip pat aptartos kryptys, susijusios su aiškesniais procesais projektų vykdytojams, spartesniu sprendimų priėmimu ir sklandesniu lėšų išmokėjimu.

    Diskusijose išryškėjo ir dažniausi praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės: viešųjų pirkimų terminai, projekto apimties keitimai įgyvendinimo metu, statybos kainų svyravimai ir dokumentacijos derinimų trukmė. Susitikime pabrėžta, kad ankstyvas rizikų įsivertinimas ir nuolatinis tarpinstitucinis informacijos apsikeitimas mažina tikimybę, jog projektai užstrigs arba brangs.

    Socialinio klimato fondo galimybės

    Antrojoje dalyje Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovės, direktoriaus pavaduotoja Jūratė Lepardinienė ir Energijos efektyvumo bei darnaus judumo konsultacinio centro vadovė Rūta Mikalauskienė, pristatė Socialinio klimato fondo tikslus ir galimas priemones savivaldybėms.

    Akcentuota, kad fondo kryptys siejamos su pagalba gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms, kai įgyvendinami pokyčiai energetikos ir transporto srityse. Savivaldybėms tai reiškia poreikį iš anksto pasiruošti priemones, kurios realiai mažintų energijos sąnaudas, skatintų efektyvesnį judumą ir kartu būtų administruojamos taip, kad parama pasiektų žmones laiku.

    Ką išsinešė savivaldybės

    Renginio pabaigoje vykusioje diskusijoje Kauno regiono savivaldybių atstovai aptarė konkrečius poreikius ir lūkesčius, susijusius su projektų įgyvendinimo tempais, konsultacijų prieinamumu ir aiškesniu institucijų vaidmenų pasidalijimu. Daug dėmesio skirta tam, kaip geriau planuoti projektus taip, kad jie atitiktų tiek regionų plėtros tikslus, tiek realų savivaldybių pasirengimą.

    Susitikime sutarta, kad savivaldybių pasirengimas, nuoseklus projektų valdymas ir institucijų bendradarbiavimas yra esminiai veiksniai, lemiantys, ar ES investicijos virsta apčiuopiama nauda gyventojams. Praktinis tikslas įvardytas aiškiai: mažiau neapibrėžtumo procesų grandinėje ir daugiau prognozuojamumo projektų vykdytojams.

  • 15 proc. mokestis ryczałtininkams ir griežtesnės lengvatos: Vyriausybė ruošia paketą 2027 metams

    Lenkijos Finansų ministerija rengia PIT, CIT ir ryczałto taisyklių pakeitimų paketą, kuriuo siekiama sumažinti lengvatų piktnaudžiavimą ir sugriežtinti kai kurias mokesčių spragas. Pagal viešai aptariamas gaires, dalis naujų nuostatų galėtų įsigalioti nuo 2027 metų sausio 1 dienos, numatant pereinamuosius laikotarpius.

    Vienas daugiausia dėmesio sulaukiančių siūlymų susijęs su 15 proc. tarifu pasirinktiems ryczałtu besimokantiems mokesčių mokėtojams. Aptariama, kad jis būtų taikomas, kai metinės pajamos viršija 100 000 Lenkijos zlotų, tai yra apie 23 000 eurų, o mokesčių mokėtojas visus metus neturi bent vieno darbuotojo visu etatu.

    „Pakeitimais siekiama apriboti situacijas, kai lengvatos ir supaprastinti režimai naudojami ne veiklai plėtoti, o mokesčiams optimizuoti“, – teigiama Finansų ministerijos poziciją apžvelgiančiuose komentaruose.

    Griežtinimas numatomas ir ryczałtininkams, kurie nuomoja turtą susijusioms įmonėms ar asmenims. Tokiais atvejais 15 proc. tarifas taip pat būtų siejamas su pajamų riba, kuri viršija maždaug 23 000 eurų per metus, taip siekiant mažinti dirbtinį pajamų perkėlimą tarp susijusių subjektų.

    Kartu peržiūrima vadinamoji būsto lengvata, taikoma pardavus nekilnojamąjį turtą nepraėjus penkeriems metams nuo įsigijimo, jei gautos lėšos skiriamos savo būsto poreikiams. Pagal aptariamus pakeitimus, pakartotinai pasinaudoti šia lengvata būtų galima tik po trejų metų nuo ankstesnio jos pritaikymo, kad lengvata netaptų nuolatiniu investicinių sandorių įrankiu.

    Dar viena kryptis susijusi su turto, išimto iš veiklos, pardavimu, pavyzdžiui, automobiliu po lizingo. Siūloma prailginti laikotarpį, per kurį tokio turto pardavimas šeimos nario vardu vis dar sukeltų prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį, nuo 6 mėnesių iki 3 metų.

    IT sektoriui aktualus klausimas gali būti IP Box lengvatos peržiūra, numatant papildomas sąlygas dėl realios veiklos apimties. Tarp svarstomų kriterijų minimas reikalavimas turėti bent tris darbuotojus ne trumpiau kaip 300 dienų per metus arba bendradarbiauti su specialistais, kurių atlygis atitiktų nustatytas ribas.

    Nors dauguma detalių dar yra derinamos, pagrindinė kryptis aiški: supaprastinti režimai ir lengvatos vis labiau bus siejami su realiu ekonominiu aktyvumu, o ne vien formaliais kriterijais. Verslui ir savarankiškai dirbantiems tai reiškia poreikį iš anksto peržiūrėti veiklos modelius, ypač jei planuojama dirbti be darbuotojų, naudotis būsto lengvata ar taikyti IP Box.

  • Prienuose tartasi dėl ES investicijų: kokių prioritetų Kauno regiono savivaldybėms reikia dabar

    Gegužės 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje surengtas Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir projektų įgyvendinimo agentūrų susitikimas su Kauno regiono savivaldybių atstovais. Diskusijose dėmesys sutelktas į Europos Sąjungos investicijų planavimą, projektų įgyvendinimo eigą ir praktines kliūtis, su kuriomis savivaldybės susiduria kasdien.

    Susitikime dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai, aptarę administravimo procesus bei reikalavimus projektų vykdytojams. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pabrėžė, kad regionams svarbiausia turėti aiškias taisykles ir greitą institucijų reakciją, kai kyla klausimų dėl procedūrų ar terminų.

    Kas šiame etape svarbiausia savivaldybėms

    Pirmojoje renginio dalyje pranešimus skaitė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė ir CPVA direktorė Indrė Šuolienė. Pranešėjai akcentavo, kad savivaldybių projektams vis dažniau keliami reikalavimai dėl rezultatų pagrįstumo, pasirengimo lygio ir įgyvendinimo spartos.

    Taip pat aptartos priemonės, kurios turėtų padėti savivaldybėms greičiau pereiti nuo planavimo prie realių darbų, ypač ten, kur projektai stringa dėl pirkimų, dokumentacijos ar derinimų. Susitikimo dalyviai sutarė, kad nuoseklus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir vienodas taisyklių aiškinimas yra būtini, kad ES investicijos regionuose virstų apčiuopiama nauda gyventojams.

    Socialinio klimato fondo galimybės

    Antrojoje dalyje APVA atstovės Jūratė Lepardinienė ir Rūta Mikalauskienė pristatė Socialinio klimato fondo tikslus bei galimas priemones savivaldybėms. Dėmesys sutelktas į pagalbą gyventojams, kurie labiausiai jaučia energijos kainų ir transporto kaitos poveikį, taip pat į sprendimus, kurie gali mažinti išlaidas ir didinti komfortą.

    Kalbėta ir apie energijos efektyvumo bei darnaus judumo konsultacijų centrų steigimo iniciatyvas. Tokie centrai savivaldybėms svarbūs tuo, kad gali padėti gyventojams ir organizacijoms pasirinkti tinkamas priemones, pasirengti paraiškoms ir sumažinti riziką, jog investicijos bus įgyvendintos fragmentiškai ar nepasieks tikslinės auditorijos.

    Regiono poreikiai ir kitas žingsnis

    Renginio pabaigoje vykusioje diskusijoje Kauno regiono savivaldybių atstovai įvardijo aktualiausius poreikius ir lūkesčius artimiausiam laikotarpiui. Daug dėmesio skirta tam, kaip užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą, kada reikalingi operatyvūs sprendimai ir kokių aiškesnių metodinių gairių trūksta projektų vykdytojams.

    Sutarta, kad tokie susitikimai padeda ne tik išsigryninti prioritetus, bet ir anksti identifikuoti rizikas, kurios vėliau gali lemti terminų nukėlimą ar lėšų įsisavinimo sulėtėjimą. Savivaldybėms tai svarbu planuojant darbus ir užtikrinant, kad ES investicijos realiai gerintų paslaugų kokybę bei infrastruktūrą regione.

    Parengta pagal Prienų rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Šiaulių regionas pirmauja pagal ES projektų tempą: 87 proc. lėšų procese, bet didžiausi darbai dar laukia

    Šiaulių regionas pirmauja pagal ES projektų tempą: 87 proc. lėšų procese, bet didžiausi darbai dar laukia

    Šiaulių regione ES investicinių projektų įgyvendinimas įgauna pagreitį: šiuo metu 87 proc. regionui suplanuotų lėšų jau yra procese, tai yra paraiškos pateiktos, vertinamos arba projektai vykdomi. Tačiau susitikimuose su ministerijų atstovais pabrėžiama, kad didžiausias darbymetis dar priešakyje, nes esminė investicijų dalis turės būti realizuota artimiausiais metais.

    Šiaulių miesto meras Artūras Visockas akcentavo, kad regiono plėtros tarybos startas ir projektų vadyba tapo pavyzdžiu kitoms savivaldybėms. Jo teigimu, sėkmę lemia ne vien miesto sprendimai, o viso regiono gebėjimas susitarti ir laiku spręsti kliūtis, kurios dažnai kyla dėl sudėtingų reikalavimų bei procedūrų.

    „Kad Šiauliams sekasi, tai čia jau žino visa Lietuva. Bet čia svarbu ne tik miestas, bet visas regionas: norime, kad visame krašte ES finansuojami projektai judėtų kuo sparčiau“, – sakė Artūras Visockas.

    Mažesnės investicijos vienam gyventojui

    Finansų ministerijos viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė atkreipė dėmesį į sanglaudos politikos logiką: ES investicijos pirmiausia skirtos mažinti regioninius skirtumus. Dėl to faktas, kad Šiaulių regionui tenkančios investicijos vienam gyventojui nėra didžiausios, gali būti vertinamas kaip santykinai stipresnės regiono padėties signalas.

    „Sanglaudos politikos esmė yra ta, kad būtų išlyginti skirtumai tarp regionų. Mažesnis investicijų skaičius rodo, kad jau dabar gyvenate geriau už kitus“, – sakė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

    Didžioji dalis darbų 2026–2027 metais

    Nors rodikliai rodo aktyvų procesą, posėdžio metu pažymėta, kad iki 2025 metų pabaigos priskirta tik apie 7 proc. visos numatytos investicijų apimties. Tai reiškia, kad likusi maždaug 93 proc. dalis realiai turės būti įgyvendinta per 2026–2027 metus, kai vienu metu sutaps rangų pirkimai, statybų grafikai, atsiskaitymai ir projektų užbaigimo terminai.

    Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vaidotas Jakštas pabrėžė, kad ministerijos kryptis yra stiprinti regionų savarankiškumą ir sprendimų priėmimą pagal principą iš apačios į viršų. Pasak jo, tai leistų regionams greičiau reaguoti į vietos poreikius ir tiksliau nukreipti investicijas ten, kur jos duoda didžiausią naudą gyventojams.

    „Mūsų tikslas pilnai įgyvendinti principą iš apačios į viršų ir kad sprendimus priimtų regionai, kur reikia ir kaip reikia investuoti“, – sakė Vaidotas Jakštas.

    Žvilgsnis į 2028–2034 metų etapą

    Lygiagrečiai su dabartinių projektų įsibėgėjimu Šiaulių regionas rengiasi ir kitam ES finansavimo laikotarpiui, kuris numatytas 2028–2034 metais. Diskusijose akcentuojamos kryptys, kurios tampa vis svarbesnės visoje Europoje: klimato kaitos mažinimas ir prisitaikymas, socialinės atskirties mažinimas, didesnis bendruomenių įtraukimas bei efektyvesnis skirtingų fondų derinimas.

    Viceministrai taip pat ragino regioną planuojant ateities investicijas aktyviau įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius, ypač verslą ir nevyriausybines organizacijas. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų padės išvengti vėlavimų ir sustiprins projektų poveikį, kai prasidės intensyviausias įgyvendinimo etapas.