CP v2

Tag: Finansų ministerija

  • Lenkijoje vėl siūlo kelti antrąjį PIT slenkstį virš 27 500 eurų: Finansų ministerijos sprendimas

    Lenkijoje grįžta diskusija dėl antrojo gyventojų pajamų mokesčio (PIT) slenksčio, kuris šiuo metu siekia 120 000 zlotų per metus, tai yra apie 27 500 eurų. Didėjant atlyginimams vis daugiau žmonių greičiau patenka į aukštesnį tarifą, todėl politikai vėl kelia klausimą, ar slenkstį reikia didinti.

    Lenkijos politinė jėga Polska 2050 Seimui pateikė siūlymą antrąjį slenkstį perkelti iki 140 000 zlotų, arba maždaug 32 000 eurų per metus. Pagal šią idėją pajamos iki naujos ribos būtų apmokestinamos 12 proc. tarifu, o viršijanti dalis – 32 proc.

    Savo ruožtu PiS politinio sparno atstovai viešai kalba apie dar didesnį didinimą – iki 180 000 zlotų, tai yra apie 41 000 eurų per metus. Toks žingsnis, jų teigimu, būtų vienas pirmųjų sprendimų pasikeitus valdžiai, tačiau kol kas tai yra politinis pasiūlymas, o ne priimtas sprendimas.

    Ką nusprendė Finansų ministerija?

    Lenkijos Finansų ministerija kol kas pokyčių neplanuoja ir signalizuoja, kad dabartinė sistema išlieka. Tai reiškia, kad ir toliau galios dvi pagrindinės PIT pakopos: 12 proc. tarifas pajamoms iki 120 000 zlotų (apie 27 500 eurų) bei 32 proc. tarifas nuo sumos, viršijančios šią ribą.

    Ministerija savo poziciją sieja su viešųjų finansų tikslais ir fiskaline drausme. Lenkijai taikoma perviršinio deficito procedūra, todėl valdžia siekia mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą, o mokesčių mažinimo ar slenksčių didinimo iniciatyvos paprastai reikštų mažesnes biudžeto pajamas.

    Daugėja patenkančių į aukštesnį tarifą

    Finansų ministerijos pateikiami duomenys rodo, kad 120 000 zlotų ribą jau peržengė apie 2,4 mln. mokesčių mokėtojų. Prieš metus tokių buvo apie 1,9 mln., tad per gana trumpą laiką jų padaugėjo maždaug puse milijono.

    Tokie skaičiai dažnai tampa pagrindu argumentui, kad dėl infliacijos ir atlyginimų augimo slenkstis de facto „nespėja“ su realiomis pajamomis. Kita vertus, valdžiai tai reiškia ir automatiškai didėjančias pajamas į biudžetą, todėl sprendimas keisti ribas tampa ne tik socialinis, bet ir griežtai finansinis.

    Artėjant rinkimams mokesčių tema Lenkijoje tradiciškai įgauna papildomą politinį svorį, tačiau šiuo metu oficiali Finansų ministerijos kryptis aiški: antrojo PIT slenksčio didinimas artimiausiu metu nenumatomas.

  • Startavo „Europos burės 2026“ konkursas: ieškomi ryškiausi ES fondų projektai, terminas artėja

    Startavo „Europos burės 2026“ konkursas: ieškomi ryškiausi ES fondų projektai, terminas artėja

    Lietuvoje prasidėjo paraiškų teikimas Finansų ministerijos inicijuotam konkursui „Europos burės 2026“. Juo siekiama atrinkti ryškiausius projektus, įgyvendintus naudojant Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšas.

    Konkursas skirtas organizacijoms ir institucijoms, kurios gali parodyti apčiuopiamą investicijų poveikį žmonėms, bendruomenėms ir valstybei. Vertinant paprastai, ieškoma ne tik gerų idėjų, bet ir rezultatų, kuriuos galima pagrįsti pasiektais pokyčiais.

    Paraiškas kviečiama teikti savivaldybes, savivaldybių įmones, taip pat savivaldybėse veikiančius komercinius partnerius, prisidėjusius prie projektų įgyvendinimo. Konkurse laukiami jau įgyvendinti ar aiškiai pažengę projektai, kurių nauda matoma praktikoje.

    Paraiškų priėmimo terminas nustatytas iki liepos 20 dienos. Organizatoriai ragina nedelsti, nes dažniausiai daugiau laiko pareikalauja rezultatų suvedimas, poveikio aprašymas ir projekto duomenų sutvarkymas vienoje vietoje.

    Pastaraisiais metais ES investicijos Lietuvoje vis dažniau vertinamos per konkrečius rodiklius: paslaugų prieinamumą, infrastruktūros kokybę, energinį efektyvumą, skaitmenizavimą ar socialinę naudą. Tokie konkursai tampa būdu viešai palyginti, kur finansavimas davė didžiausią grąžą ir kokias praktikas verta kartoti kitur.

    „Konkursas kviečia pasidalyti sėkmės istorijomis ir parodyti, kokį poveikį iniciatyvos sukūrė žmonėms, bendruomenėms ir valstybei“, – sakė konkurso organizatoriai.

    Dalyviams rekomenduojama aiškiai aprašyti projekto tikslą, pasiektus rezultatus, naudą gyventojams ir ilgalaikį tvarumą. Praktikoje tai reiškia, kad stipriausiai atrodo paraiškos, kurios remiasi skaičiais, objektyviais įrodymais ir lengvai patikrinama informacija.

  • Finansų ministras rytoj atvyksta į Jonavą: ką žada verslui, ūkininkams ir savivaldai

    Finansų ministras rytoj atvyksta į Jonavą: ką žada verslui, ūkininkams ir savivaldai

    Gegužės 28 dieną 11 valandą Jonavoje numatytas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į renginį kviečiami Jonavos rajono verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime planuojama aptarti regiono plėtros kryptis, investicijų pritraukimo galimybes ir valstybės finansavimo priemones, kurios gali turėti tiesioginį poveikį savivaldybės projektams. Organizatoriai akcentuoja, kad diskusija orientuota į praktinius sprendimus ir realiai įgyvendinamus projektus.

    Kas dalyvaus susitikime?

    Kartu su ministru renginyje dalyvaus nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jie ketina pristatyti finansavimo instrumentus, aktualius tiek verslui ir ūkininkams, tiek savivaldos bei viešojo sektoriaus iniciatyvoms.

    Tokio tipo susitikimai regionuose paprastai siejami su investicinių projektų parengties didinimu, aiškesniu finansavimo keliu ir geresniu institucijų bei pareiškėjų susikalbėjimu. Verslui tai dažnai reiškia daugiau aiškumo dėl paskolų, garantijų ir kitų plėtros finansavimo galimybių, o savivaldai ir įstaigoms svarbu suderinti projektų prioritetus bei įgyvendinimo terminus.

    Numatyta programa ir konsultacijos

    Renginio programoje numatyta pradžia 11 valandą, po kurios bus pristatytos ILTE galimybės regioninei ekonomikai ir Jonavos rajono plėtra per projektų prizmę. Vėliau planuojama diskusija apie rajono investicinę kryptį ir valstybės finansavimo įrankius.

    Nuo 13 valandos iki 16 valandos numatytos individualios konsultacijos su ILTE ir CPVA ekspertais. Skelbiama, kad CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o konsultacijoms su ILTE rekomenduojama registruotis iš anksto.

  • Marijampolėje aptarti ES fondų projektai: kokių pokyčių tikimasi rengiant 2028–2034 planus

    Marijampolėje aptarti ES fondų projektai: kokių pokyčių tikimasi rengiant 2028–2034 planus

    2026 metų gegužės 14 dieną Marijampolėje įvyko Marijampolės regiono plėtros tarybos inicijuotas susitikimas, subūręs regiono savivaldybių merus ir jų komandas. Kartu dalyvavo ir tarybos administracijos darbuotojai, dirbantys su Europos Sąjungos fondų projektų planavimu bei įgyvendinimu.

    Į susitikimą atvyko Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Dėmesys sutelktas į tai, kaip sklandžiau valdyti projektų eigą, kai vienu metu reikia laikytis tiek nacionalinių, tiek ES reikalavimų.

    Kas stringa įgyvendinant projektus?

    Susitikime aptarti einamojo laikotarpio regioninių projektų įgyvendinimo klausimai, kurie praktikoje dažniausiai susiję su terminų derinimu ir procedūromis. Taip pat kalbėta apie rizikas, kurios kyla dėl pirkimų, projekto apimties keitimo ar brangstančių darbų, kai prireikia tikslinti biudžetus.

    Didelę dalį aptarimų sudarė institucijų tarpusavio koordinavimas, kad sprendimai savivaldybes pasiektų greičiau. Regionams tai ypač svarbu, nes vėlavimai gali turėti tiesioginę įtaką suplanuotų darbų pradžiai ir finansavimo panaudojimui.

    Ruošiamasi 2028–2034 laikotarpiui

    Ne mažiau svarbi tema buvo 2028–2034 metų ES finansavimo laikotarpio investavimo kryptys ir planuojami pokyčiai, kurie gali paveikti projektų rengimą. Savivaldybėms aktualu iš anksto žinoti, kaip gali keistis prioritetai, kokios sritys bus labiau remiamos ir kokių rezultatų bus tikimasi.

    Tokie susitikimai leidžia anksčiau susiderinti dėl praktinių reikalavimų ir sumažinti riziką, kad parengti projektai vėliau turės būti iš esmės perrašomi. Regiono plėtros taryba pabrėžė, kad tęstinis dialogas su ministerijomis ir agentūromis yra būtinas, siekiant užtikrinti aiškesnį planavimą ir stabilesnį projektų įgyvendinimo tempą.

  • Klaipėdoje pristatomos ILTE ir CPVA finansavimo priemonės: ką svarbu žinoti verslui ir savivaldai

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje, Klaipėdos kultūros fabrike, vyks susitikimas, kuriame regiono verslo ir viešojo sektoriaus atstovams bus pristatytos naujausios finansavimo ir investicijų galimybės. Renginyje dalyvaus finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, taip pat ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros vadovės.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jos pristatys instrumentus, kurie aktualūs verslo investicijoms, augimui ir regionų plėtros projektams, taip pat paaiškins, kaip vertinami projektai ir kokie žingsniai svarbiausi teikiant paraiškas.

    Renginyje bus aptariama, kaip nacionalinio plėtros banko ILTE sprendimai gali prisidėti prie regioninės ekonomikos stiprinimo ir kokios praktinės galimybės šiuo metu atviros Klaipėdos regionui. Taip pat bus kalbama apie projektų rengimo ir įgyvendinimo logiką, kuri dažniausiai lemia, ar finansavimas pasiekia tikslą laiku ir be brangių korekcijų eigoje.

    Numatyta ir diskusija, kurioje dalyvaus renginio svečiai bei savivaldos atstovai, siekiant atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus dėl valstybės finansavimo įrankių pritaikymo realiems regiono pokyčiams. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie susitikimai ypač naudingi tiems, kurie planuoja investicijas artimiausiais metais ir nori iš anksto susidėlioti finansavimo scenarijus.

    Po oficialios dalies renginio dalyviai galės gauti individualias konsultacijas su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais. CPVA konsultacijos vyks „gyvos eilės“ principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti daugiau laiko konkrečiai situacijai ir poreikiams.

    Renginio programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtros potencialą, o vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį bei finansavimo priemonių poveikį praktikoje. Konsultacijos planuojamos nuo 13.00 iki 16.00 valandos.

  • Degalai Lenkijoje pigs ilgiau: Vyriausybė pratęsė mažesnį PVM ir akcizą iki gegužės pabaigos

    Lenkijoje iki gegužės pabaigos pratęstas sumažintų mokesčių taikymas daliai variklinių degalų: galios mažesni PVM ir akcizo tarifai. Tai numatyta naujuose teisės aktuose, paskelbtuose oficialiame leidinyje, o pakeitimai įsigaliojo jų paskelbimo dieną.

    Ankstesnis terminas buvo numatytas iki gegužės 15 dienos, tačiau valdžia nusprendė jį pratęsti dar kelioms savaitėms. Sprendimą viešai pristatė Finansų ir ekonomikos ministerijos bei Energetikos ministerijos vadovai, pabrėžę, kad priemonė orientuota į kainų spaudimo mažinimą vartotojams.

    Šis žingsnis yra dalis vyriausybinio paketo, skirto laikinai sušvelninti degalų kainų šuolius ir jų poveikį namų ūkiams bei verslui. Mokesčių mažinimas trumpuoju laikotarpiu paprastai greičiausiai atsispindi degalinėse, tačiau galutinis efektas priklauso ir nuo naftos kainų, didmeninės prekybos maržų bei logistikos.

    Lenkijos sprendimas svarbus ir regiono kontekste: degalų kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių dažnai keičia vairuotojų įpročius ir tarpvalstybinį apsipirkimą. Jei kainų atotrūkis padidėja, daugiau vairuotojų linkę rinktis degalus pilti Lenkijoje, ypač pasienio regionuose.

    Kol kas tai yra laikina priemonė, todėl rinkos dalyviai stebi, ar po gegužės pabaigos nebus priimtas naujas sprendimas dėl mokesčių režimo. Vairuotojams tai reiškia vieną praktišką dalyką: artimiausiomis savaitėmis kainų augimą turėtų riboti mažesnė mokestinė našta, nors pasaulinės rinkos svyravimai išlieka pagrindiniu veiksniu.

  • Anykščiuose tartasi dėl ES fondų projektų: savivaldybės įvardijo dažniausias administravimo klaidas

    Anykščiuose tartasi dėl ES fondų projektų: savivaldybės įvardijo dažniausias administravimo klaidas

    Gegužės 12 dieną Anykščiuose surengtas Utenos regiono plėtros tarybos organizuotas savivaldybių atstovų pasitarimas, skirtas Europos Sąjungos fondų lėšomis įgyvendinamų projektų administravimui. Susitikime aptarta, kaip savivaldybėms efektyviau planuoti darbus, valdyti rizikas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą.

    Pasitarime dalyvavo Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Centrinės projektų valdymo agentūros direktorės pavaduotoja Diana Naujalė ir agentūros specialistai. Jie pristatė institucijų lūkesčius savivaldybėms bei akcentavo, kad didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla ne dėl idėjų trūkumo, o dėl dokumentų ir procesų valdymo.

    Kur dažniausiai stringa projektai?

    Diskusijose aptartos savivaldybėse dažniausiai pasitaikančios projektų administravimo klaidos, dėl kurių vėluoja terminai arba sudėtingėja atsiskaitymas už atliktus darbus. Tarp aktualiausių temų minėtas reikalavimų laikymasis, tinkamas išlaidų pagrindimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas komandoje.

    Taip pat kalbėta apie praktinius projektų įgyvendinimo klausimus: kaip planuoti pirkimus, valdyti rangos darbų grafikus, užtikrinti pokyčių kontrolę ir laiku reaguoti į situacijas, kai prireikia koreguoti sprendinius. Akcentuota, kad ankstyvas rizikų identifikavimas ir nuoseklus dokumentavimas sumažina tikimybę susidurti su finansinėmis korekcijomis ar ilgesnėmis derinimo procedūromis.

    Ieškota sprendimų savivaldybių problemoms

    Savivaldybių atstovai įvardijo problemas, su kuriomis susiduriama administruojant ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, ir aptarė galimus sprendimo principus. Daug dėmesio skirta bendradarbiavimui su projektus prižiūrinčiomis institucijomis, kad klausimai būtų sprendžiami anksčiau, o ne jau atsiradus pažeidimo rizikai.

    Molėtų rajono savivaldybei pasitarime atstovavo administracijos direktorius Sigitas Žvinys, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Živilė Žalienė, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Deimantė Narušienė bei Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimvydas Pranskus. Susitikimo metu aptarti klausimai aktualūs visoms Utenos regiono savivaldybėms, įgyvendinančioms skirtingo masto investicinius projektus.

  • Anykščiuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kaip spartinti ES investicijas Utenos regione

    Anykščiuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kaip spartinti ES investicijas Utenos regione

    Gegužės 12 dieną Anykščių menų inkubatoriuje vyko darbinis pasitarimas, skirtas Utenos regiono projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos lėšomis. Pagrindinis dėmesys sutelktas į tai, kaip sklandžiau administruoti 2021–2027 metų investicijų laikotarpio projektus ir išvengti vėlavimų.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos atstovai, taip pat Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai. Į Anykščius atvyko ir Utenos regiono savivaldybių vadovai bei strateginio planavimo ir projektų valdymo komandos.

    Kas kelia daugiausia iššūkių?

    Pasitarime apžvelgta, kaip savivaldybėms sekasi įgyvendinti suplanuotas priemones ir kokioje stadijoje yra pagrindiniai projektai. Aptarti praktiniai klausimai, kurie dažniausiai tampa kliūtimi judėti greičiau, nuo paraiškų derinimo iki dokumentų tikslinimo.

    Didelė dalis diskusijos skirta viešųjų pirkimų procedūroms ir finansinei atskaitomybei, nes būtent šiose srityse dažniausiai atsiranda rizika prarasti laiką. Taip pat kalbėta apie reikalavimų aiškinimą ir vienodesnį jų taikymą skirtingose savivaldybėse, kad projektų vykdytojai gautų aiškesnes, iš anksto suprantamas gaires.

    Ko tikimasi iš ministerijų ir CVPA?

    Vidaus reikalų ministerijos atstovai pristatė aktualias rekomendacijas dėl regioninės plėtros planų tikslinimo ir efektyvesnio lėšų panaudojimo. Akcentuota, kad aiškesnis planavimas ir savalaikis dokumentų koregavimas leidžia sumažinti rizikas, kai projektams pritrūksta laiko arba kyla neatitikimų audituojant.

    Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai su savivaldybėmis aptarė tipinius administravimo klausimus, kurie iškyla rengiant ir vykdant projektus. Daug dėmesio skirta tam, kad projektų valdymas būtų kuo labiau prognozuojamas, o iškilus problemoms sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Kodėl svarbus tarpinstitucinis dialogas?

    Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad ES investicijų greitis ir kokybė priklauso nuo nuolatinio savivaldos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimo. Tokie pasitarimai leidžia suderinti lūkesčius ir operatyviai spręsti techninius klausimus, kurie kasdienėje projektų eigoje neretai tampa esminiais.

    „Regioninių projektų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo glaudaus savivaldos ir ministerijų bendradarbiavimo. Šiandienos diskusija Anykščiuose leidžia dar kartą suderinti pozicijas ir užtikrinti, kad investicijos laiku pasiektų svarbiausius regiono infrastruktūros ir socialinės plėtros objektus“, – sakė pasitarime dalyvavę savivaldos atstovai.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas išlieka tas pats: kad ES lėšomis finansuojami darbai Utenos regione būtų įgyvendinami laiku, skaidriai ir sukurtų apčiuopiamą naudą gyventojams. Artimiausiu metu numatoma tęsti koordinaciją ir, prireikus, tikslinti praktinius sprendimus dėl projektų administravimo.

  • Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Gegužės 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje vykusiame susitikime ministerijų ir agentūrų atstovai su Kauno regiono savivaldybėmis aptarė, kaip artimiausiais metais turėtų būti planuojamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos investicijos. Dėmesys skirtas regionų plėtros prioritetams, finansavimo valdymo pokyčiams ir praktiniams projektų įgyvendinimo iššūkiams.

    Į diskusiją įsitraukė Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Kėdainių rajono savivaldybę renginyje atstovavo meras Valentinas Tamulis, administracijos direktorius Gintautas Muznikas ir Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Kemešienė.

    Kas keičiasi ES investicijų valdyme

    Pirmojoje dalyje pranešimus skaitė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė.

    Pranešėjai akcentavo, kad savivaldybėms svarbiausia iš anksto pasirengti projektų portfelį, tiksliai įsivardyti poreikius ir užtikrinti administracinius pajėgumus. Taip pat aptartos kryptys, susijusios su aiškesniais procesais projektų vykdytojams, spartesniu sprendimų priėmimu ir sklandesniu lėšų išmokėjimu.

    Diskusijose išryškėjo ir dažniausi praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės: viešųjų pirkimų terminai, projekto apimties keitimai įgyvendinimo metu, statybos kainų svyravimai ir dokumentacijos derinimų trukmė. Susitikime pabrėžta, kad ankstyvas rizikų įsivertinimas ir nuolatinis tarpinstitucinis informacijos apsikeitimas mažina tikimybę, jog projektai užstrigs arba brangs.

    Socialinio klimato fondo galimybės

    Antrojoje dalyje Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovės, direktoriaus pavaduotoja Jūratė Lepardinienė ir Energijos efektyvumo bei darnaus judumo konsultacinio centro vadovė Rūta Mikalauskienė, pristatė Socialinio klimato fondo tikslus ir galimas priemones savivaldybėms.

    Akcentuota, kad fondo kryptys siejamos su pagalba gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms, kai įgyvendinami pokyčiai energetikos ir transporto srityse. Savivaldybėms tai reiškia poreikį iš anksto pasiruošti priemones, kurios realiai mažintų energijos sąnaudas, skatintų efektyvesnį judumą ir kartu būtų administruojamos taip, kad parama pasiektų žmones laiku.

    Ką išsinešė savivaldybės

    Renginio pabaigoje vykusioje diskusijoje Kauno regiono savivaldybių atstovai aptarė konkrečius poreikius ir lūkesčius, susijusius su projektų įgyvendinimo tempais, konsultacijų prieinamumu ir aiškesniu institucijų vaidmenų pasidalijimu. Daug dėmesio skirta tam, kaip geriau planuoti projektus taip, kad jie atitiktų tiek regionų plėtros tikslus, tiek realų savivaldybių pasirengimą.

    Susitikime sutarta, kad savivaldybių pasirengimas, nuoseklus projektų valdymas ir institucijų bendradarbiavimas yra esminiai veiksniai, lemiantys, ar ES investicijos virsta apčiuopiama nauda gyventojams. Praktinis tikslas įvardytas aiškiai: mažiau neapibrėžtumo procesų grandinėje ir daugiau prognozuojamumo projektų vykdytojams.

  • 15 proc. mokestis ryczałtininkams ir griežtesnės lengvatos: Vyriausybė ruošia paketą 2027 metams

    Lenkijos Finansų ministerija rengia PIT, CIT ir ryczałto taisyklių pakeitimų paketą, kuriuo siekiama sumažinti lengvatų piktnaudžiavimą ir sugriežtinti kai kurias mokesčių spragas. Pagal viešai aptariamas gaires, dalis naujų nuostatų galėtų įsigalioti nuo 2027 metų sausio 1 dienos, numatant pereinamuosius laikotarpius.

    Vienas daugiausia dėmesio sulaukiančių siūlymų susijęs su 15 proc. tarifu pasirinktiems ryczałtu besimokantiems mokesčių mokėtojams. Aptariama, kad jis būtų taikomas, kai metinės pajamos viršija 100 000 Lenkijos zlotų, tai yra apie 23 000 eurų, o mokesčių mokėtojas visus metus neturi bent vieno darbuotojo visu etatu.

    „Pakeitimais siekiama apriboti situacijas, kai lengvatos ir supaprastinti režimai naudojami ne veiklai plėtoti, o mokesčiams optimizuoti“, – teigiama Finansų ministerijos poziciją apžvelgiančiuose komentaruose.

    Griežtinimas numatomas ir ryczałtininkams, kurie nuomoja turtą susijusioms įmonėms ar asmenims. Tokiais atvejais 15 proc. tarifas taip pat būtų siejamas su pajamų riba, kuri viršija maždaug 23 000 eurų per metus, taip siekiant mažinti dirbtinį pajamų perkėlimą tarp susijusių subjektų.

    Kartu peržiūrima vadinamoji būsto lengvata, taikoma pardavus nekilnojamąjį turtą nepraėjus penkeriems metams nuo įsigijimo, jei gautos lėšos skiriamos savo būsto poreikiams. Pagal aptariamus pakeitimus, pakartotinai pasinaudoti šia lengvata būtų galima tik po trejų metų nuo ankstesnio jos pritaikymo, kad lengvata netaptų nuolatiniu investicinių sandorių įrankiu.

    Dar viena kryptis susijusi su turto, išimto iš veiklos, pardavimu, pavyzdžiui, automobiliu po lizingo. Siūloma prailginti laikotarpį, per kurį tokio turto pardavimas šeimos nario vardu vis dar sukeltų prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį, nuo 6 mėnesių iki 3 metų.

    IT sektoriui aktualus klausimas gali būti IP Box lengvatos peržiūra, numatant papildomas sąlygas dėl realios veiklos apimties. Tarp svarstomų kriterijų minimas reikalavimas turėti bent tris darbuotojus ne trumpiau kaip 300 dienų per metus arba bendradarbiauti su specialistais, kurių atlygis atitiktų nustatytas ribas.

    Nors dauguma detalių dar yra derinamos, pagrindinė kryptis aiški: supaprastinti režimai ir lengvatos vis labiau bus siejami su realiu ekonominiu aktyvumu, o ne vien formaliais kriterijais. Verslui ir savarankiškai dirbantiems tai reiškia poreikį iš anksto peržiūrėti veiklos modelius, ypač jei planuojama dirbti be darbuotojų, naudotis būsto lengvata ar taikyti IP Box.