CP v2

Tag: Fiskalinė politika

  • Iš Mančesterio į Dauningo gatvę? Andy Burnham užmojai sukrėtė rinkas ir kėlė klausimų

    Iš Mančesterio į Dauningo gatvę? Andy Burnham užmojai sukrėtė rinkas ir kėlė klausimų

    Nuo mero posto iki lyderystės

    Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnham pareiškė sieksiantis vietos parlamente per Makerfield apygardos papildomus rinkimus. Jungtinėje Karalystėje toks žingsnis vertinamas kaip bandymas grįžti į nacionalinę politiką ir ilgainiui mesti iššūkį Leiboristų partijos lyderystei bei premjerui Keirui Starmeriui.

    Burnham jau anksčiau du kartus mėgino tapti Leiboristų lyderiu, tačiau nesėkmingai. Šįkart jo argumentas paprastas: nuo 2017 metais einamų mero pareigų jis esą sukaupė pakankamai valdymo patirties ir rezultatų, kad galėtų pretenduoti į aukščiausius postus.

    Rinkas išgąsdino kalbos apie skolas

    Politiko sugrįžimą lydėjo ir nervinga reakcija finansų rinkose: investuotojai jautriai sureagavo į anksčiau jo išsakytas mintis apie valstybės skolinimosi ribojimus. Komentatoriai atkreipė dėmesį, kad užuominos apie lankstesnę fiskalinę politiką gali kelti abejonių dėl biudžeto drausmės.

    Jungtinės Karalystės valstybės obligacijos tokiais atvejais dažnai tampa pirmuoju temperatūros matuokliu, nes jų kainos krenta, kai didėja rizikos suvokimas. Rinkos dalyviai ypač stebi, ar politiniai pažadai neprivers peržiūrėti vadinamųjų fiskalinių taisyklių, kurios riboja skolos augimą.

    Kas yra Manchesterism ir kiek tai kainuotų

    Burnham savo ekonominę kryptį apibūdina kaip Manchesterism, akcentuodamas didesnę regionų savivaldą, aktyvesnį valstybės vaidmenį ir platesnes viešąsias investicijas. Tai apima ir idėjas apie viešesnį pagrindinių paslaugų valdymą, įskaitant transportą, energetiką ar vandenį.

    Kritikai pabrėžia, kad ambicingiausių planų kaina lieka miglota, ypač jei būtų siekiama perimti privačių bendrovių valdomą infrastruktūrą ar paslaugas. Didelio masto nacionalizavimas reikštų ne tik politinius ginčus, bet ir konkrečius finansavimo šaltinius, kuriuos rinkos linkusios vertinti labai griežtai.

    Bee Network ir ginčas dėl nuopelnų

    Vienu ryškiausių savo pasiekimų Burnham laiko Bee Network, siekį sujungti traukinius, autobusus, tramvajus ir dviračių maršrutus į vieningą sistemą su aiškesniais tarifais. Šis modelis atitinka platesnę Europos miestų tendenciją kurti integruotą bilietų sistemą ir mažinti priklausomybę nuo automobilių.

    Vis dėlto skeptikai primena, kad dalis sėkmės elementų Mančesteryje buvo padėti gerokai anksčiau, pavyzdžiui, tramvajų tinklo plėtra patvirtinta dar XX amžiaus pabaigoje. Taip pat pabrėžiama, kad miesto ekonominį šuolį ilgą laiką formavo savivaldybės vadovai ir plėtros komandos, dirbusios su privataus sektoriaus investuotojais.

    Ar regioninis populiarumas virsta pergale Londone?

    Burnham istorija atgaivino seną Jungtinės Karalystės politikos klausimą: ar sėkmingas regiono vadovas gali būti sėkmingas šalies premjeras. Ankstesni pavyzdžiai rodo, kad vietos lyderystė ne visada garantuoja sklandų perėjimą į nacionalinį lygmenį, nes rinkėjai vertina kitokį kompetencijų spektrą.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar Burnham pavyks laimėti papildomus rinkimus ir kaip jis sugebės įtikinti partijos vidų bei rinkas, kad jo planai suderinami su finansiniu stabilumu. Kol kas jo ambicijos kelia ir susidomėjimą, ir įtarumą, o kiekvienas pasisakymas apie skolas ar išlaidas bus matuojamas itin atidžiai.

  • TVF vadovė apie energetinį šoką: poveikis gali užsitęsti, o infliacijos rizikos dar nemažėja

    TVF vadovė apie energetinį šoką: poveikis gali užsitęsti, o infliacijos rizikos dar nemažėja

    Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgijeva perspėja, kad dabartinis energetinis šokas nėra trumpalaikis epizodas, kurį ekonomikos greitai „peraugs“. Pasak jos, dalis valstybių ir sprendimų priėmėjų vis dar linkę situaciją vertinti kaip laikiną, nors rizikos signalai rodo priešingai.

    Georgijeva pabrėžia, kad ši krizė turi globalų mastą: net energijos išteklius eksportuojančios šalys patiria kainų šuolius pasaulinėse rinkose, o tai persiduoda į infliaciją. Tuo pat metu smūgis nevienodas, nes importuotojams jis skausmingesnis, o labiausiai pažeidžiamos ekonomikos, turinčios ribotas biudžeto galimybes.

    Kas šį kartą svarbiausia?

    TVF vadovės teigimu, vertinant situaciją reikia stebėti tris pagrindinius dalykus: kiek ilgai užtruks energetinis sukrėtimas, kokį poveikį jis darys infrastruktūrai ir kaip keisis kainos bei infliacija. Ji atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros pažeidimai kol kas gali būti santykinai riboti, tačiau rizika išlieka, o blogesnis scenarijus reikštų papildomą spaudimą tiek energijos tiekimui, tiek kainoms.

    Ekonominiu požiūriu aukštos energijos kainos veikia kaip mokestis namų ūkiams ir verslui: mažėja perkamoji galia, brangsta gamyba ir logistika, silpnėja konkurencingumas. Dėl to lėtėja augimas, o centriniams bankams darosi sudėtingiau mažinti infliaciją neįstumiant ekonomikos į gilesnį nuosmukį.

    Du scenarijai ekonomikai

    Georgijeva taip pat apibūdina du galimus raidos kelius, kuriuos lems geopolitinės įtampos trukmė ir jų poveikis energijos rinkoms. Jei sukrėtimas baigtųsi greitai, ekonominis aktyvumas galėtų atsistatyti per kelis mėnesius, tačiau užsitęsus krizinei fazei, augimas tikėtina lėtėtų labiau, o infliacija išliktų aukštesnė.

    „Mums tenka susidurti su dideliu, globaliu ir nevienodai šalis veikiančiu sukrėtimu“, – sakė Kristalina Georgijeva.

    TVF vadovė ragina vyriausybes atsargiai naudoti ribotas fiskalines priemones ir paramą taikyti tiksliai, nes jų gali prireikti ilgiau, nei tikimasi. Praktikoje tai reiškia, kad plačios, visiems taikomos kompensacijos ar lengvatos gali tapti pernelyg brangios ir mažiau veiksmingos nei pagalba labiausiai pažeidžiamiems gyventojams bei kritiškai svarbiems sektoriams.

    Kodėl ilgainiui gali atsirasti ir pliusų?

    Nors perspektyva artimiausiu metu išlieka įtempta, Georgijeva įžvelgia ir vieną dėsningumą: po energetinių šokų šalys paprastai greičiau didina energijos vartojimo efektyvumą ir ieško alternatyvų. Tai gali reikšti spartesnes investicijas į renovaciją, technologijų atnaujinimą, tiekimo diversifikavimą ir vietinę gamybą.

    „Dažniausiai po metų ar pusantrų matome gerokai didesnį energijos efektyvumą ir daugiau alternatyvų, tačiau tam laikotarpiui turime būti pasirengę“, – sakė Kristalina Georgijeva.

    Tokios tendencijos pastaraisiais metais matomos ir Europoje: augo suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumai, didėjo atsinaujinančios energetikos projektų apimtys, o pramonė ėmė aktyviau mažinti energijos intensyvumą. Vis dėlto TVF vadovės akcentas išlieka aiškus: trumpuoju laikotarpiu energetinis šokas ir su juo susijusi infliacijos rizika gali tęstis, todėl sprendimai turi būti paremti realistiškomis prielaidomis.