CP v2

Tag: Fiskalinė politika

  • Rusijos ekonomika įstrigo tarp infliacijos ir augimo: ką dėl palūkanų spręs centrinis bankas?

    Rusijos ekonomika, palyginti su pirmosiomis plataus masto karo Ukrainoje savaitėmis, susiduria su kitokio pobūdžio spaudimu: infliaciją vis labiau kursto ilgalaikė paklausos ir pasiūlos disbalanso problema. Dėl to Rusijos centrinis bankas atsidūrė dilemoje, kurioje kiekvienas sprendimas turi didelę kainą verslui ir gyventojams.

    2022 metais, siekdamas stabilizuoti rublį ir pristabdyti kainų šuolį, Rusijos bankas bazines palūkanas pakėlė nuo 9,5 iki 20 proc. Vėliau infliacijos tempas buvo smarkiai sumažėjęs, tačiau šį rezultatą iš dalies lėmė aukšta palyginamoji bazė ir laikinas prisitaikymas prie pradinių sankcijų sukrėtimų.

    Vėlesniu laikotarpiu kainų augimas vėl įsibėgėjo, o tai privertė grįžti prie griežtesnės pinigų politikos. Ciklo pikas buvo pasiektas, kai bazinės palūkanos kurį laiką siekė 21 proc., o tai tapo vienu aukščiausių lygių per pastarąjį dešimtmetį.

    Pastaruoju metu pinigų politika švelninama, tačiau centrinis bankas tebėra atsargus: pagrindinė norma buvo išlaikyta ties 14 proc. Toks sprendimas atspindi rinkos lūkesčius, bet kartu rodo, kad institucija vis dar mato reikšmingas rizikas infliacijos dinamikai.

    Kas labiausiai kursto kainas?

    Skirtingai nei 2022 metais, kai pagrindinis veiksnys buvo finansinio stabilumo šokas, dabar infliaciją maitina struktūriniai apribojimai. Tai reiškia, kad paklausa išlieka aukšta, o ekonomikos galimybės greitai didinti pasiūlą yra ribotos dėl darbo jėgos trūkumo, importo apribojimų ir gamybos grandinių suvaržymų.

    Tokioje aplinkoje aukštesnės palūkanos mažina vartojimą ir investicijas, tačiau kartu brangina kreditą įmonėms, kurios ir taip susiduria su ribotomis technologijų bei komponentų tiekimo galimybėmis. Dėl to pinigų politika tampa mažiau efektyvi, o jos poveikis augimui gali būti skausmingesnis.

    Fiskalinė politika ir palūkanos traukia į skirtingas puses

    Centrinio banko pasirinkimus apsunkina tai, kad fiskalinė politika veikia priešinga kryptimi nei pinigų politika. Nors kreditas branginamas tam, kad būtų pristabdyta paklausa, valstybės išlaidos ją palaiko, o tai didina spaudimą kainoms ir lėtina kelią į žemesnę infliaciją.

    Prognozuojama, kad biudžeto deficitas gali siekti 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto, kai pirminiuose planuose buvo numatyta 1,6 proc. Toks impulsas reiškia, kad palūkanų mažinimas turi būti lėtesnis, jei siekiama neįžiebti naujos infliacijos bangos.

    Tuo pat metu augimo perspektyvos prastėja: 2026 metais ekonomikos plėtra vertinama kaip artima stagnacijai, o tai didina spaudimą palūkanas mažinti greičiau. Ši įtampa ir sukuria esminį klausimą: ar labiau saugoti kainų stabilumą, ar bandyti palaikyti ekonominį aktyvumą.

    Centrinis bankas prognozuoja, kad infliacija 2026 metų pabaigoje gali siekti 6–7 proc. per metus, o prie 4 proc. tikslo būtų grįžtama 2027 metais. Toks scenarijus reikštų, kad palūkanų mažinimas, nors ir tikėtinas, bus vykdomas atsargiai, nuolat vertinant fiskalinių sprendimų ir karo ekonomikos poveikį kainoms.

  • Lenkijai „Moody’s“ sumažino reitingą: brangstant skolinimuisi prasideda tikras 2027 metų biudžeto testas

    Lenkijos finansų rinkose sujudimas kilo po to, kai reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino šalies kredito reitingą vienu laipteliu – iki A3. Sprendimą lydėjo staigesnis 10 metų obligacijų pajamingumo šuolis, o tai signalizuoja, kad skolintis valstybei gali brangti net ir be akivaizdaus kapitalo bėgimo.

    Nors pirmomis dienomis nebuvo matyti panikos požymių nei obligacijų, nei valiutos rinkoje, pagrindinis klausimas lieka atviras: kaip atrodys 2027 metų biudžetas, jei pajamų planus mažins politiniai sprendimai, o rizikos premija už Lenkijos skolą išliks didesnė. Investuotojams svarbiausia ne pats reitingo pokytis, o tai, ar valdžia pateiks patikimą kelią deficitui ir skolai stabilizuoti.

    Kas lėmė reitingo mažinimą?

    „Moody’s“ argumentacijoje akcentuojama fiskalinė kryptis: didelis deficitas, auganti skola ir didėjanti jos aptarnavimo kaina. Agentūra prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 ir 2027 metais gali siekti apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto, o skolos santykis su bendruoju vidaus produktu gali kilti iki beveik 69 proc. 2027 metais.

    Kitas svarbus motyvas – politinės kliūtys fiskalinei konsolidacijai. Reitingų agentūra tiesiogiai neįvardija vieno sprendimo kaip priežasties, tačiau pabrėžia, kad šalies institucijoms vis sunkiau susitarti dėl priemonių, kurios leistų mažinti deficitą nepadidinant skolos dar sparčiau.

    2027 metų biudžetas: kur gali atsiverti skylė?

    2027 metų biudžeto projekte numatoma apie 153,2 mlrd. eurų pajamų, iš jų apie 137,3 mlrd. eurų turėtų sudaryti mokestinės pajamos. Plane pajamų didinimas remiasi ne vien išlaidų augimo ribojimu, bet ir naujomis ar didesnėmis mokestinėmis priemonėmis.

    Rinkos dalyviai įvardija riziką, kad politiniai veto ar neįgyvendintos mokestinės pataisos gali sumažinti biudžeto pajamas maždaug 2,2–3,3 mlrd. eurų. Toks pajamų praradimas pats savaime nebūtinai sukelia krizę, tačiau didina skolą, augina palūkanų išlaidas ir mažina valdžios manevro laisvę ekonomikai lėtėjant.

    Ką reiškia brangesnis skolinimasis?

    Reitingo sumažinimas nebūtinai automatiškai išprovokuoja ilgalaikį pajamingumų šuolį, nes dalis rizikos gali būti įkainota iš anksto. Vis dėlto, jei investuotojai reikalauja aukštesnės premijos už riziką, valstybės skolos aptarnavimas per kelerius metus pastebimai pabrangsta, ypač kai didelė dalis skolos turi būti refinansuojama.

    2027 metais poveikis labiausiai paliestų naujas emisijas, o pilnas brangesnių palūkanų persidavimas visam skolos portfeliui paprastai užtrunka. Dėl to rinkai svarbiausia ne vienadienė reakcija, o tai, ar padidėjusi rizikos premija taps ilgalaike norma.

    Lenkijos finansų ministerija viešai pabrėžė, kad sprendimą vertina rimtai, tačiau be panikos, ir akcentavo institucijų bendradarbiavimo svarbą. Prezidento kanceliarija savo ruožtu argumentuoja, kad vetuoti teisės aktai, jų vertinimu, buvo parengti nekokybiškai ir kėlė teisinių abejonių.

    Rinkos požiūriu lemiamas bus atsakymas į paprastą klausimą: ar valdžia pateiks aiškų atsarginį scenarijų, kuris užpildytų galimą pajamų trūkumą nepadidinant skolos daugiau, nei investuotojai pasirengę toleruoti. Kol tokio signalo nėra, 2027 metų biudžetas išlieka pagrindiniu testu Lenkijos kredito patikimumui.

  • Moody’s sumažino Lenkijos reitingą: įvardijo silpną vietą ir prognozuoja augantį deficitą

    Reitingas sumažintas iki A3

    Reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Lenkijos ilgalaikį kredito reitingą nuo A2 iki A3 ir nustatė stabilią perspektyvą. Agentūra sprendimą grindžia, jos vertinimu, ilgalaikiu šalies fiskalinės padėties silpnėjimu ir sparčiai augančia valstybės skolos našta.

    „Moody’s“ nurodo, kad dideli biudžeto deficitai, nepaisant ekonomikos augimo, pastaraisiais metais reikšmingai padidino viešąją skolą. Kartu augančios skolinimosi išlaidos, pasak agentūros, blogina skolos aptarnavimo rodiklius.

    Prognozės: deficitas apie 7 proc.

    Agentūra prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026–2027 metais išliks apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis, „Moody’s“ vertinimu, laikysis nepaisant to, kad Lenkijos ekonomika turėtų augti sparčiau nei vidutiniškai.

    Skolos našta, agentūros skaičiavimu, taip pat didės: valdžios sektoriaus skola 2027 metais galėtų pasiekti 68,9 proc. bendrojo vidaus produkto, kai 2025 metais ji, pagal agentūros minėtą trajektoriją, sudarė 59,7 proc. Bendrą vaizdą, anot „Moody’s“, lemia didesnės išlaidos sveikatai, viešosios investicijos ir tęstiniai socialiniai bei gynybos įsipareigojimai.

    Silpnoji vieta: fiskalinės taisyklės ir skolos apskaita

    „Moody’s“ teigimu, Lenkijoje silpnėja fiskalinės politikos efektyvumas, nes ji pastaraisiais metais buvo procykliška, o valdžios noras arba gebėjimas atkurti fiskalinius rezervus palankiomis ekonominėmis sąlygomis buvo ribotas. Agentūra pabrėžia, kad deficitai išliko aukšti net esant žemam nedarbui ir dideliam Europos Sąjungos lėšų srautui.

    Agentūra taip pat atkreipia dėmesį į skolos augimą už nacionalinių fiskalinių taisyklių ribų. Dalis įsipareigojimų, sukauptų per valstybės valdomas struktūras, gali nebūti įtraukiami į nacionalinę skolos apibrėžtį, tačiau pagal Europos Sąjungos metodiką jie patenka į valdžios sektoriaus skolą, todėl bendras skolos lygis vertinamas kaip didesnis.

    Politika ir rinkimai gali atidėti korekcijas

    „Moody’s“ nurodo, kad politiniai veiksniai, įskaitant įtampas tarp valdžios ir prezidento institucijos bei artėjantį rinkimų ciklą, mažina reikšmingos fiskalinės konsolidacijos tikimybę artimiausiu laikotarpiu. Agentūra mano, kad tai gali atidėti sprendimus, kurie greičiau mažintų deficitą.

    Vis dėlto stabili perspektyva, agentūros aiškinimu, reiškia subalansuotas rizikas esamame A3 lygyje. „Moody’s“ tikisi, kad ekonomikos augimą palaikys investicijos, taip pat privataus vartojimo ir grynojo eksporto dinamika, nors kartu išlieka padidėjusi geopolitinė įtampa dėl karo Ukrainoje.

    Finansų ministras ragina bendradarbiauti

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad agentūros sprendimą vertina rimtai, tačiau ramiai. Jis pabrėžė, kad Vyriausybė ketina stiprinti viešuosius finansus, tačiau tam, jo teigimu, reikalingas visų valstybės institucijų, įskaitant prezidentą, bendradarbiavimas.

    „Šį sprendimą vertiname rimtai, bet ramiai. Lenkijos ekonomika sparčiai auga, o jos pagrindai išlieka tvirti. Nuosekliai stiprinsime viešuosius finansus, tačiau tam reikia visų valstybės institucijų bendradarbiavimo, įskaitant prezidentą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Po sprendimo „Moody’s“ reitingas A3 su stabilia perspektyva sutampa su kitų didžiųjų agentūrų reitingų lygiu, kuris Lenkijai šiuo metu taip pat yra toje pačioje kategorijoje. Tai reiškia, kad rinkos dalyviai, vertindami Lenkijos skolinimosi riziką, gaus nuoseklų signalą iš pagrindinių reitinguotojų, tačiau dideli deficitai ir skolos trajektorija išliks esminiais stebimais rodikliais.

  • JAV iždas meta gelbėjimo ratą: po 34,4 trln. eurų skolos žada dar didesnius obligacijų supirkimus

    JAV iždas meta gelbėjimo ratą: po 34,4 trln. eurų skolos žada dar didesnius obligacijų supirkimus

    JAV iždas vos per parą nuo sprendimo padvigubinti valstybės skolos supirkimus vėl buvo priverstas raminti rinkas. Ilgesnio termino obligacijų pajamingumai pakilo ir panaikino trumpalaikį palengvėjimą, kurį buvo sukėlęs supirkimų planas.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai leido suprasti, kad nustatyta 3,4 mlrd. eurų riba vienai supirkimo operacijai nėra griežtas limitas. Jo teigimu, tai veikiau atskaitos taškas, kurį prireikus būtų galima didinti.

    „Mes reguliariai vykdome supirkimus ir didinsime jų apimtį. Reikėtų suprasti, kad vienai emisijai tai gali būti daugiau nei 3,4 mlrd. eurų“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pasak jo, dalis šio žingsnio yra signalas rinkai, kad dabartiniai pajamingumai esą neatspindi fundamentų. Papildomą įtampą didina geopolitiniai veiksniai, tarp jų ir konfliktas su Iranu, kuris, anot sekretoriaus, didina neapibrėžtumą.

    Bessentas išskyrė prastesnį likvidumą 30 metų obligacijų segmente, kur, jo vertinimu, įtampa matoma ryškiausiai. Jis pabrėžė, kad iždas toliau stebės sąlygas ir sprendimus derins prie rinkos dinamikos.

    Publikavimo metu 30 metų JAV obligacijų pajamingumas siekė apie 5,25 proc., prieš tai buvęs pakilęs iki 5,33 proc. 10 metų obligacijų pajamingumas buvo apie 4,7 proc., po ankstesnės viršūnės ties 4,75 proc. Tokie lygiai investuotojams svarbūs, nes jie daro įtaką ir platesnėms skolinimosi kainoms.

    Skola perkopė 34,4 trln. eurų

    Interviu metu iždo sekretorius taip pat užsiminė apie artimiausiu metu planuojamą fiskalinės konsolidacijos krypties pristatymą. Jo teigimu, dėmesys būtų skiriamas tiek pajamų, tiek išlaidų pusei, o iždas esą turi daugiau priemonių nei vien supirkimai.

    JAV nacionalinei skolai pasiekus maždaug 34,4 trln. eurų ribą, Bessentas stengėsi sumenkinti simbolinę šio skaičiaus reikšmę ir akcentavo augimo svarbą. Kartu jis kritikavo ankstesnės administracijos deficitą, tačiau pripažino, kad dabartinį skolinimosi poreikį didina išaugusios išlaidos.

    Ką sako investuotojai?

    Rinkos dalyviai vertinimus pateikė nevienareikšmiškai. Dalies investuotojų nuomone, aktyvesni supirkimai gali padėti sušvelninti kainų svyravimus, ypač mažesnio likvidumo ruožuose, tačiau kyla klausimas, ar tai nepasiųs priešingo signalo.

    „Evercore ISI“ atstovas Krishna Guha planą pavadino silpna Operacijos „Twist“ versija ir perspėjo, kad jis gali atsisukti prieš pačią politiką, jei bus suprastas kaip ženklas, kad Vašingtonui darosi sunkiau skolintis pigiai. Jo teigimu, vien pasisakymai obligacijų rinkos reikšmingai nepajudino.

    „JPMorgan“ strategė Maia Crook buvo dar kategoriškesnė ir įspėjo, kad intervencija slepia gilesnius struktūrinius iššūkius, bet jų nesprendžia. Pasak jos, ilgalaikė rizika yra reputacinė: rinka gali pradėti abejoti įprasta, nuspėjama JAV skolos išleidimo politika, jei ją keis ad hoc sprendimai.

    Analitikai primena, kad tokios priemonės dažniausiai veikia per lūkesčius ir likvidumo gerinimą, tačiau nepašalina pagrindinės problemos, jei didelis deficitas išlieka. Todėl artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar fiskaliniai planai realiai mažins skolinimosi poreikį, ar apsiribos retorika.

  • Iš Mančesterio į Dauningo gatvę? Andy Burnham užmojai sukrėtė rinkas ir kėlė klausimų

    Iš Mančesterio į Dauningo gatvę? Andy Burnham užmojai sukrėtė rinkas ir kėlė klausimų

    Nuo mero posto iki lyderystės

    Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnham pareiškė sieksiantis vietos parlamente per Makerfield apygardos papildomus rinkimus. Jungtinėje Karalystėje toks žingsnis vertinamas kaip bandymas grįžti į nacionalinę politiką ir ilgainiui mesti iššūkį Leiboristų partijos lyderystei bei premjerui Keirui Starmeriui.

    Burnham jau anksčiau du kartus mėgino tapti Leiboristų lyderiu, tačiau nesėkmingai. Šįkart jo argumentas paprastas: nuo 2017 metais einamų mero pareigų jis esą sukaupė pakankamai valdymo patirties ir rezultatų, kad galėtų pretenduoti į aukščiausius postus.

    Rinkas išgąsdino kalbos apie skolas

    Politiko sugrįžimą lydėjo ir nervinga reakcija finansų rinkose: investuotojai jautriai sureagavo į anksčiau jo išsakytas mintis apie valstybės skolinimosi ribojimus. Komentatoriai atkreipė dėmesį, kad užuominos apie lankstesnę fiskalinę politiką gali kelti abejonių dėl biudžeto drausmės.

    Jungtinės Karalystės valstybės obligacijos tokiais atvejais dažnai tampa pirmuoju temperatūros matuokliu, nes jų kainos krenta, kai didėja rizikos suvokimas. Rinkos dalyviai ypač stebi, ar politiniai pažadai neprivers peržiūrėti vadinamųjų fiskalinių taisyklių, kurios riboja skolos augimą.

    Kas yra Manchesterism ir kiek tai kainuotų

    Burnham savo ekonominę kryptį apibūdina kaip Manchesterism, akcentuodamas didesnę regionų savivaldą, aktyvesnį valstybės vaidmenį ir platesnes viešąsias investicijas. Tai apima ir idėjas apie viešesnį pagrindinių paslaugų valdymą, įskaitant transportą, energetiką ar vandenį.

    Kritikai pabrėžia, kad ambicingiausių planų kaina lieka miglota, ypač jei būtų siekiama perimti privačių bendrovių valdomą infrastruktūrą ar paslaugas. Didelio masto nacionalizavimas reikštų ne tik politinius ginčus, bet ir konkrečius finansavimo šaltinius, kuriuos rinkos linkusios vertinti labai griežtai.

    Bee Network ir ginčas dėl nuopelnų

    Vienu ryškiausių savo pasiekimų Burnham laiko Bee Network, siekį sujungti traukinius, autobusus, tramvajus ir dviračių maršrutus į vieningą sistemą su aiškesniais tarifais. Šis modelis atitinka platesnę Europos miestų tendenciją kurti integruotą bilietų sistemą ir mažinti priklausomybę nuo automobilių.

    Vis dėlto skeptikai primena, kad dalis sėkmės elementų Mančesteryje buvo padėti gerokai anksčiau, pavyzdžiui, tramvajų tinklo plėtra patvirtinta dar XX amžiaus pabaigoje. Taip pat pabrėžiama, kad miesto ekonominį šuolį ilgą laiką formavo savivaldybės vadovai ir plėtros komandos, dirbusios su privataus sektoriaus investuotojais.

    Ar regioninis populiarumas virsta pergale Londone?

    Burnham istorija atgaivino seną Jungtinės Karalystės politikos klausimą: ar sėkmingas regiono vadovas gali būti sėkmingas šalies premjeras. Ankstesni pavyzdžiai rodo, kad vietos lyderystė ne visada garantuoja sklandų perėjimą į nacionalinį lygmenį, nes rinkėjai vertina kitokį kompetencijų spektrą.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar Burnham pavyks laimėti papildomus rinkimus ir kaip jis sugebės įtikinti partijos vidų bei rinkas, kad jo planai suderinami su finansiniu stabilumu. Kol kas jo ambicijos kelia ir susidomėjimą, ir įtarumą, o kiekvienas pasisakymas apie skolas ar išlaidas bus matuojamas itin atidžiai.

  • TVF vadovė apie energetinį šoką: poveikis gali užsitęsti, o infliacijos rizikos dar nemažėja

    TVF vadovė apie energetinį šoką: poveikis gali užsitęsti, o infliacijos rizikos dar nemažėja

    Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgijeva perspėja, kad dabartinis energetinis šokas nėra trumpalaikis epizodas, kurį ekonomikos greitai „peraugs“. Pasak jos, dalis valstybių ir sprendimų priėmėjų vis dar linkę situaciją vertinti kaip laikiną, nors rizikos signalai rodo priešingai.

    Georgijeva pabrėžia, kad ši krizė turi globalų mastą: net energijos išteklius eksportuojančios šalys patiria kainų šuolius pasaulinėse rinkose, o tai persiduoda į infliaciją. Tuo pat metu smūgis nevienodas, nes importuotojams jis skausmingesnis, o labiausiai pažeidžiamos ekonomikos, turinčios ribotas biudžeto galimybes.

    Kas šį kartą svarbiausia?

    TVF vadovės teigimu, vertinant situaciją reikia stebėti tris pagrindinius dalykus: kiek ilgai užtruks energetinis sukrėtimas, kokį poveikį jis darys infrastruktūrai ir kaip keisis kainos bei infliacija. Ji atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros pažeidimai kol kas gali būti santykinai riboti, tačiau rizika išlieka, o blogesnis scenarijus reikštų papildomą spaudimą tiek energijos tiekimui, tiek kainoms.

    Ekonominiu požiūriu aukštos energijos kainos veikia kaip mokestis namų ūkiams ir verslui: mažėja perkamoji galia, brangsta gamyba ir logistika, silpnėja konkurencingumas. Dėl to lėtėja augimas, o centriniams bankams darosi sudėtingiau mažinti infliaciją neįstumiant ekonomikos į gilesnį nuosmukį.

    Du scenarijai ekonomikai

    Georgijeva taip pat apibūdina du galimus raidos kelius, kuriuos lems geopolitinės įtampos trukmė ir jų poveikis energijos rinkoms. Jei sukrėtimas baigtųsi greitai, ekonominis aktyvumas galėtų atsistatyti per kelis mėnesius, tačiau užsitęsus krizinei fazei, augimas tikėtina lėtėtų labiau, o infliacija išliktų aukštesnė.

    „Mums tenka susidurti su dideliu, globaliu ir nevienodai šalis veikiančiu sukrėtimu“, – sakė Kristalina Georgijeva.

    TVF vadovė ragina vyriausybes atsargiai naudoti ribotas fiskalines priemones ir paramą taikyti tiksliai, nes jų gali prireikti ilgiau, nei tikimasi. Praktikoje tai reiškia, kad plačios, visiems taikomos kompensacijos ar lengvatos gali tapti pernelyg brangios ir mažiau veiksmingos nei pagalba labiausiai pažeidžiamiems gyventojams bei kritiškai svarbiems sektoriams.

    Kodėl ilgainiui gali atsirasti ir pliusų?

    Nors perspektyva artimiausiu metu išlieka įtempta, Georgijeva įžvelgia ir vieną dėsningumą: po energetinių šokų šalys paprastai greičiau didina energijos vartojimo efektyvumą ir ieško alternatyvų. Tai gali reikšti spartesnes investicijas į renovaciją, technologijų atnaujinimą, tiekimo diversifikavimą ir vietinę gamybą.

    „Dažniausiai po metų ar pusantrų matome gerokai didesnį energijos efektyvumą ir daugiau alternatyvų, tačiau tam laikotarpiui turime būti pasirengę“, – sakė Kristalina Georgijeva.

    Tokios tendencijos pastaraisiais metais matomos ir Europoje: augo suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumai, didėjo atsinaujinančios energetikos projektų apimtys, o pramonė ėmė aktyviau mažinti energijos intensyvumą. Vis dėlto TVF vadovės akcentas išlieka aiškus: trumpuoju laikotarpiu energetinis šokas ir su juo susijusi infliacijos rizika gali tęstis, todėl sprendimai turi būti paremti realistiškomis prielaidomis.