Tag: Fizinė veikla

  • Net 67 proc. suaugusių lenkų neišsimiega: ekspertai paaiškino, koks judėjimas labiausiai padeda

    Nemiga ir prastas miegas vis dažniau vadinami šiuolaikinio gyvenimo kaina. Ilgos valandos prie ekranų, sėdimas darbas, nuolatinis stresas ir nereguliarus dienos ritmas išbalansuoja organizmo atsigavimo mechanizmus, todėl miegas trumpėja ir tampa fragmentiškas.

    Lenkijoje atlikta darbuotojų sveikatos elgsenos analizė parodė, kad net 67 proc. suaugusiųjų neišsimiega, o dalis žmonių su miego sunkumais susiduria kone kasnakt. Specialistai pabrėžia, kad miego problemos dažnai yra ankstyvas signalas apie ilgiau besitęsiantį pervargimą, padidėjusį stresą ar išsiderinusį paros ritmą.

    „Užmigimas neveikia kaip jungiklis įjungta ir išjungta, tai labiau primena pasiruošimą nusileidimui“, – sakė kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Mateuszas Majchrzakas.

    Pasak jo, tai, kaip lengvai užmigsime ir kaip giliai miegosime, priklauso nuo visos dienos konteksto: patiriamos įtampos, fizinio aktyvumo, mitybos, šviesos poveikio ir to, ar laikomės panašaus režimo. Prasta savijauta dieną dažnai persikelia į naktį, o ryte žmogus atsibunda dar labiau išsekęs.

    Miego ciklai ir kodėl jie svarbūs

    Suaugusiųjų miegas paprastai sudarytas iš pasikartojančių ciklų, trunkančių apie 90–110 minučių. Cikle keičiasi NREM miegas, apimantis kelias stadijas, ir REM miegas, siejamas su intensyvesne smegenų veikla bei sapnais.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad nėra vienos geros ar blogos fazės, tačiau svarbios jų proporcijos ir laikas. Pavyzdžiui, REM miegas dažniau dominuoja antroje nakties pusėje, todėl ankstyvas kėlimasis gali labiau „nukirpti“ būtent šią dalį, svarbią emocijų reguliacijai ir atminčiai.

    Blogai miegant dažnėja prabudimai, o tai ardo miego vientisumą. Nors po miego trūkumo kartais gali padaugėti gilaus miego, jis vis tiek būna lengviau pertraukiamas, todėl organizmas ne visuomet gauna tiek atsigavimo, kiek tikisi.

    Judėjimas gali pagerinti miego struktūrą

    Ekspertai akcentuoja, kad fizinis aktyvumas yra viena praktiškiausių priemonių, galinčių pagerinti miego kokybę. Paradoksas tas, kad pavargę žmonės dažnai renkasi nejudrumą, manydami, jog taip geriausiai pailsės, tačiau ilgainiui tai tik sustiprina įtampą ir miego sunkumus.

    „Judėjimas paradoksaliai mažina nuovargį ir yra vienas geriausių būdų tvarkytis su stresu bei prastesne nuotaika“, – sakė Mateuszas Majchrzakas.

    Moksliniai duomenys rodo, kad svarbu ne tik sportuoti, bet ir sukaupti pakankamą dienos judėjimo kiekį. 2024 metais žurnale Scientific Reports publikuotas tyrimas, kuriame kelis mėnesius stebėti 82 savanoriai, siejo bent 60 minučių bendro fizinio aktyvumo per dieną su lengvesniu užmigimu ir palankesniais miego rodikliais, įskaitant gilesnį NREM miegą.

    Tyrimo rezultatai taip pat rodė, kad fizinis aktyvumas gali būti susijęs su palankesniu REM miego pasiskirstymu ryto link, o tai kai kuriems žmonėms padeda lengviau atsikelti ir patirti mažiau streso prabudus. Tokie pokyčiai siejami su didesniu energingumu dieną ir geresniu subjektyviu išsimiegojimu.

    Ką daryti, kad efektas būtų realus

    Specialistai pabrėžia, kad didesnis fizinis nuovargis ne visuomet automatiškai reiškia geresnį miegą. Svarbiausia yra reguliarumas ir pasirinktas laikas: labai intensyvi treniruotė vėlai vakare kai kuriems žmonėms gali per daug suaktyvinti nervų sistemą.

    Praktiškai dažniausiai siūloma pradėti nuo paprastų sprendimų: spartesnio ėjimo lauke, lengvos mankštos namuose ar kasdienių įpročių, didinančių judėjimą. Net keliolika minučių aktyvumo gali pagerinti kraujotaką, sumažinti raumenų įtampą po sėdimos dienos ir padėti „nuleisti garą“ prieš naktį.

    Jei miego sutrikimai užsitęsia, žmogus nuolat pabunda naktimis, knarkia su užspringimo epizodais ar dieną jaučia nevaldomą mieguistumą, ekspertai pataria neatidėlioti ir pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais prastą miegą lemia ne tik gyvenimo būdas, bet ir medicininės būklės, pavyzdžiui, miego apnėja ar nerimo sutrikimai.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą būdą mažinti kraujospūdį: užtenka 30 minučių vonioje

    Šiltos vonios procedūra gali pastebimai sumažinti arterinį kraujospūdį, o kai kuriais atvejais poveikis gali būti stipresnis nei po vidutinio intensyvumo fizinio krūvio. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, lyginę šilto vandens poveikį su važiavimu stacionariu dviračiu.

    Tyrime dalyvavo 25 fiziškai neaktyvūs 45–70 metų suaugusieji, turintys antsvorio arba nutukimą. Mokslininkai vertino kraujospūdžio pokyčius, širdies susitraukimų dažnį ir kūno temperatūrą po dviejų skirtingų užsiėmimų.

    Vieno seanso metu dalyviai 30 minučių buvo panirę į maždaug 40 laipsnių šilumos vandenį. Kito seanso metu tiek pat laiko mynė stacionaraus dviračio pedalus, o tarp procedūrų buvo daroma bent 72 valandų pertrauka.

    Rezultatai parodė, kad po šiltos vonios kraujospūdis sumažėdavo labiau nei po vidutinio intensyvumo mynimo. Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad tai nėra argumentas visiškai atsisakyti judėjimo, nes fizinis aktyvumas veikia plačiau nei vien kraujospūdį.

    Kaip šiluma veikia kraujotaką?

    Šilto vandens poveikis siejamas su tuo, kad kylant kūno temperatūrai plečiasi kraujagyslės. Dėl to sumažėja periferinis pasipriešinimas, kraujui lengviau tekėti, o spaudimas kraujagyslių sienelėms gali sumažėti.

    Ekspertai šį reiškinį aiškina paprastai: šiluma skatina kraujagyslių išsiplėtimą, todėl daliai žmonių kraujospūdis natūraliai krenta. Tai viena priežasčių, kodėl kai kuriems po karštos vonios ar pirties gali pasireikšti silpnumas.

    Kam reikia ypatingo atsargumo?

    Pernelyg karštas vanduo gali sukelti pernelyg staigų kraujospūdžio kritimą, galvos svaigimą ar net apalpimą, ypač staigiai stojantis. Didesnė rizika gali būti vyresniems nei 70 metų žmonėms ir tiems, kurių kraujospūdis ir taip žemas.

    Medikai pataria į šiltą vandenį lipti palaipsniui, kad organizmas spėtų prisitaikyti, o procedūros metu stebėti savijautą. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus, sergate širdies ligomis ar esate patyrę alpimų, dėl tokių procedūrų saugumo verta pasitarti su gydytoju.

  • 10 tūkst. žingsnių per dieną – mitas? Mokslas rodo, kad svarbiau visai kas kita

    10 tūkst. žingsnių per dieną – mitas? Mokslas rodo, kad svarbiau visai kas kita

    Kur atsirado 10 tūkst. žingsnių norma?

    Kasdienis vaikščiojimas yra viena paprasčiausių judėjimo formų: nereikia nei abonemento, nei brangios įrangos, o krūvį lengva prisitaikyti pagal amžių ir savijautą. Vis dėlto garsioji 10 tūkst. žingsnių riba dažnai pateikiama kaip privaloma taisyklė, nors ji ne visada atspindi medicinines rekomendacijas.

    Ekspertai pabrėžia, kad 10 tūkst. žingsnių yra patogus orientyras, bet ne magiška riba, žemiau kurios judėjimas „neveikia“. Sveikatos nauda didėja palaipsniui, o didžiausias pokytis dažnai įvyksta tada, kai žmogus iš labai mažo aktyvumo pereina į vidutinį.

    Kiek žingsnių iš tiesų pakanka?

    Naujesni didelės apimties tyrimai rodo, kad apčiuopiama nauda siejama ir su mažesniu skaičiumi nei 10 tūkst. Žmonėms, kurie kasdien nueina vos kelis tūkstančius žingsnių, net nedidelis padidėjimas gali būti susijęs su geresniais sveikatos rodikliais.

    Svarbu ir tai, kad verta vertinti ne vien žingsnių skaičių, bet ir intensyvumą. Greitesnis ėjimas, kai kvėpavimas paspartėja, bet dar galima kalbėtis, paprastai laikomas vidutinio intensyvumo aktyvumu ir prisideda prie ištvermės gerinimo.

    Ką rekomenduoja PSO ir kaip pradėti?

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio aktyvumo. Praktikoje tai gali reikšti maždaug 30 minučių spartesnio ėjimo penkias dienas per savaitę, tačiau pradėti galima ir nuo 10–15 minučių.

    Jei iki šiol judėjimo buvo mažai, saugiausia strategija yra reguliarumas: dažniau trumpiau, o ne kartą per savaitę bandyti „atsigriebti“. Laikui bėgant galima ilginti maršrutą iki 20–30 minučių ir pamažu didinti tempą, stebint savijautą.

    Kasdienybėje padeda paprasti sprendimai: išlipti viena stotele anksčiau, dalį reikalų sutvarkyti pėsčiomis ar pridėti papildomą ratą aplink namus. Tokie pokyčiai dažniau tampa įpročiu nei staigus tikslas, kurį sunku išlaikyti ilgiau nei kelias dienas.

    Rudeniui ir tamsesniam paros laikui verta pasiruošti praktiškai: patogi avalynė su geru sukibimu, sluoksniuojami drabužiai ir atšvaitai po sutemų. Vyresniems žmonėms ypač svarbus saugumas, o kartu naudingi ir pusiausvyrą bei koordinaciją gerinantys pratimai, mažinantys griuvimų riziką.

    Galutinis tikslas nėra konkretus skaičius laikrodyje, o nuoseklus judėjimo didinimas ir tvarus įprotis. Jei šiandien pajudate šiek tiek daugiau nei vakar, tai jau yra kryptis, kuri ilgainiui duoda daugiausia naudos.

  • Rudenį sąnarių skausmas dažnėja: kas iš tiesų padeda ir kokių klaidų vengti

    Rudenį sąnarių skausmas dažnėja: kas iš tiesų padeda ir kokių klaidų vengti

    Atvėsus orams dalis žmonių pastebi, kad sąnarių skausmas sustiprėja, o rytinis sustingimas užsitęsia. Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad sergant osteoartritu skausmo intensyvumas kai kuriems gali būti susijęs su temperatūros, drėgmės ir atmosferos slėgio pokyčiais. Vis dėlto šaltis pats savaime kremzlės nesunaikina ir nėra vienintelė skausmo priežastis.

    Rudens sezonu dažniausiai susideda keli veiksniai: mažiau judėjimo, daugiau sėdėjimo, trumpesnės dienos ir prastesnės nuotaikos. Ilgiau nejudant sąnariai linkę stingti, o raumenys, stabilizuojantys kelius, klubus ir stuburą, silpnėja. Dėl to pirmi žingsniai po poilsio ar atsistojimas nuo kėdės gali būti skausmingesni nei vasarą.

    Viena paprasčiausių priemonių kasdieniam diskomfortui mažinti yra šiluma, ypač kai vargina sustingimas. Šiltas dušas, vonia ar šildanti pagalvėlė gali atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir palengvinti judesio pradžią. Svarbu laikytis saugumo, šildyti trumpai ir neperkaitinti odos.

    Jei skausmas atsirado staiga po traumos, sąnarys aiškiai patino ar paraudo, šiluma tinka ne visada. Tokiais atvejais dažniau rekomenduojami šalti kompresai, kurie laikinai sumažina patinimą ir skausmą. Ledą reikia dėti per audinį, kad nepažeistumėte odos.

    Nors instinktyviai norisi ilsėtis, visiškas judėjimo ribojimas dažnai tik pablogina situaciją. Esant osteoartritui, reguliariai parinkta fizinė veikla laikoma vienu pagrindinių nemedikamentinių būdų mažinti skausmą ir gerinti funkciją. Praktikoje geriau judėti trumpiau, bet dažniau, nei kartą per savaitę persitempti.

    Rudenį nereikia intensyvių treniruočių, kad pajustumėte naudą. Dažniausiai tinka ramus ėjimas, mankšta namuose, važiavimas stacionariu dviračiu, plaukimas ar pratimai vandenyje. Pradėti verta nuo kelių minučių lengvo apšilimo, kad sąnariai ir raumenys palaipsniui pasiruoštų krūviui.

    Didelę reikšmę turi ir kasdieniai pasirinkimai, kurie mažina riziką patirti papildomą traumą. Stabilūs, patogūs batai su neslystančiu padu padeda išvengti paslydimo ant šlapių lapų ar pirmojo plikledžio. Apranga sluoksniais ir apsauga nuo drėgmės leidžia ilgiau išlaikyti komfortą, ypač jei jautresnės yra plaštakos.

    Jei skauda kelius ar klubus, svarbus ir mechaninis krūvis, tenkantis sąnariams. Turint antsvorio, net ir nuosaikus kūno masės mažinimas gali sumažinti simptomus ir palengvinti kasdienį judėjimą. Efektyviausia strategija paprastai yra ilgalaikė, apimanti tiek mitybos įpročius, tiek pastovų, sąnarius tausojantį aktyvumą.

    Kai namų priemonių neužtenka, dalis žmonių renkasi nereceptinius nuskausminamuosius ar priešuždegiminius vaistus. Tokie vaistai gali padėti, tačiau jie nėra neutralūs organizmui, ypač vartojant ilgiau ar turint lėtinių ligų. Dėl galimų nepageidaujamų poveikių virškinimo traktui, inkstams ar širdies ir kraujagyslių sistemai saugiausia jų vartojimą aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    Svarbu prisiminti, kad sąnario skausmas yra simptomas, o ne diagnozė. Jį gali sukelti osteoartritas, perkrova, trauma, uždegiminės ligos ar, pavyzdžiui, podagra, todėl vien tik kaltinti orus gali būti klaidinanti strategija. Jei skausmas atsirado pirmą kartą, aiškiai pasikeitė arba kartojasi, verta išsiaiškinti priežastį.

    Skubiau kreiptis į medikus reikėtų, jei sąnarys staiga smarkiai patino, tapo karštas, paraudo, atsirado labai stiprus skausmas ar pakilo temperatūra. Konsultacijos taip pat prireikia, kai skausmas žadina naktį, greitai blogėja judrumas arba po traumos sunku priminti koją ar ranką. Ilgai trunkantis ryto sustingimas ar kelių sąnarių patinimas taip pat neturėtų būti nurašomas vien rudens orams.

    Patikimiausiai veikia ne vienas stebuklingas metodas, o kelių įpročių derinys. Šiluma, reguliarus švelnus judėjimas, raumenų stiprinimas, pertraukos nuo ilgo sėdėjimo ir saugi avalynė dažnai leidžia sumažinti rudens paūmėjimus. Jei simptomai vis tiek progresuoja, geriausias žingsnis yra tiksli diagnozė ir individualus gydymo planas.

  • Po 70-ies ne sporto salė: gydytojai atskleidė paprastą veiklą, nuo kurios verta pradėti šiandien

    Po 70-ies ne sporto salė: gydytojai atskleidė paprastą veiklą, nuo kurios verta pradėti šiandien

    Vyresniame amžiuje norint pagerinti savijautą nebūtina iškart eiti į sporto salę ar imtis intensyvių treniruočių. Specialistai pabrėžia, kad vienas paprasčiausių ir saugiausių startų daugeliui žmonių po 70-ies yra reguliarus ėjimas, pritaikytas pagal sveikatą ir dabartinį fizinį pasirengimą.

    Gydytojas Rafaelis Hidalgo vyresnio amžiaus žmonėms siūlo pradėti nuo 20–30 minučių ėjimo maždaug penkis kartus per savaitę. Gerėjant ištvermei, trukmę galima palaipsniui didinti iki 40–60 minučių, tačiau tempas turi išlikti toks, kad būtų komfortiška kvėpuoti ir kalbėti.

    Tokios rekomendacijos dera su Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis, kuriose suaugusiesiems, įskaitant senjorus, patariama per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos. Svarbi detalė ta, kad akcentuojamas laipsniškumas: net ir mažesnis kiekis judėjimo yra geriau nei visiškas nejudrumas.

    Dažnai minimi 10 000 žingsnių nėra privalomas tikslas kiekvienam. Tyrimų apžvalgos rodo, kad 60 metų ir vyresniems žmonėms mirtingumo rizika mažėja didėjant žingsnių skaičiui, o ryškesnė nauda dažnai stabilizuojasi maždaug ties 6 000–8 000 žingsnių per dieną.

    Svarbiausias principas yra progresas nuo asmeninio starto taško. Jei žmogus iki šiol nueidavo 2 000–3 000 žingsnių per dieną, net vienas papildomas pasivaikščiojimas gali tapti reikšmingu pokyčiu ir realiai pagerinti bendrą savijautą.

    Reguliarus ėjimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle, mažesne 2 tipo diabeto rizika, geresne nuotaika ir kognityvine funkcija. Tai taip pat padeda palaikyti judrumą kasdienėse veiklose, kurios su amžiumi neretai tampa sudėtingesnės.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien ėjimo gali nepakakti, jei tikslas yra ilgiau išlaikyti jėgą ir stabilumą. Senjorams dažnai rekomenduojama bent 2 dienas per savaitę įtraukti raumenis stiprinančius pratimus ir reguliariai lavinti pusiausvyrą, nes tai padeda mažinti griuvimų riziką.

    Tai nebūtinai reiškia darbą su svarmenimis. Pradžiai gali tikti pratimai su savo kūno svoriu, atsistojimai nuo kėdės, pasistiebimai ant pirštų ar paprasti pusiausvyros pratimai, atliekami laikantis stabilios atramos.

    Einant verta rinktis patogią avalynę su geru sukibimu ir maršrutą, atitinkantį galimybes. Pradžioje gali užtekti 15–20 minučių ramaus ėjimo, o vėliau didinti trukmę arba šiek tiek spartinti tempą, tačiau vengti staigių šuolių.

    Medikai taip pat ragina stebėti organizmo signalus. Jei fizinio krūvio metu atsiranda krūtinės skausmas, neįprastas dusulys, galvos svaigimas ar staigus silpnumas, krūvį reikia nutraukti ir pasitarti su gydytoju, ypač sergant lėtinėmis ligomis ar po ilgesnės pertraukos.

    Ilgalaikius rezultatus dažniausiai lemia ne maksimalus intensyvumas, o reguliarumas. Trumpesnis pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę daugeliui yra tvaresnis pasirinkimas nei per ambicingas planas, kurio greitai atsisakoma.

  • Kraujospūdį gali mažinti be vaistų: mokslininkai įvardijo paprastą pratimą namuose

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis laikomas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, siejamu su didesne infarkto, insulto ir inkstų pažeidimų tikimybe. Naujesni tyrimai rodo, kad daliai žmonių reikšmingai padėti gali ne tik vaistai ar mityba, bet ir specifinės izometrinės pratybos.

    Viena paprasčiausių tokių pratimų formų yra vadinamosios sieninės pritūpimų atramos, kai nugara remiamasi į sieną, keliai sulenkiami maždaug 90 laipsnių kampu ir ši padėtis išlaikoma. Esmė ta, kad raumenys ilgiau išlieka įtempti, o organizmas prisitaikydamas gali gerinti kraujagyslių funkciją.

    Dažniausiai minimame protokole siūloma atlikti keturis priėjimus po dvi minutes, tarp jų darant dviejų minučių pertraukas, o treniruotes kartoti tris kartus per savaitę. Jei išlaikyti padėtį dvi minutes iš karto per sunku, rekomenduojama pradėti nuo 20–30 sekundžių ir trukmę didinti palaipsniui.

    „Ilgiau trunkanti raumenų įtampa laikui bėgant padeda kraujagyslėms efektyviau atsipalaiduoti“, – sakė fizinio aktyvumo ekspertas, komentuodamas izometrinių pratimų poveikio mechanizmą.

    Specialistai pabrėžia, kad atliekant izometrines pratybas svarbu kvėpuoti tolygiai ir nesulaikyti kvėpavimo, nes tai gali trumpam padidinti spaudimą. Izometrinių pratimų pavyzdys yra ir lenta, kai kūnas laikomas stabilioje padėtyje įtraukiant liemens, nugaros, pečių, klubų ir kojų raumenis.

    Gydytojai primena, kad aukštas kraujospūdis ne visada sukelia aiškius simptomus, todėl ypač svarbus reguliarus matavimas ir bendras gyvenimo būdo koregavimas. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, jau vartojate vaistus ar turite širdies ligų, dėl treniruočių plano saugumo verta pasitarti su gydytoju.

  • 8 mlrd. žingsnių per mėnesį: #BEACTIVE pribloškė rezultatais, Kaunas aplenkė Vilnių

    Per rugsėjį Europos sporto savaitės #BEACTIVE žingsnių iššūkiuose Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 8 039 098 914 žingsnių. Tai beveik pusantro karto daugiau, nei buvo planuota iš anksto, o prie skirtingų iniciatyvų prisijungė 36 661 dalyvis.

    Iššūkius rugsėjo 1–30 dienomis koordinavo asociacija „Sportas visiems“, kvietusi gyventojus rinktis įvairius formatus. Dalyviai galėjo varžytis individualiai, atstovaudami miestams, mokykloms ir universitetams, organizacijoms arba prisijungti prie dviračių iššūkio.

    Organizatorių skaičiavimu, pirminis tikslas siekė 5,6 mlrd. žingsnių, tačiau rezultatas buvo viršytas 44 proc. Kartu su dviračių iššūkiu dalyviai įveikė daugiau kaip 5,8 mln. kilometrų, o simbolinis palyginimas prilygintas 162 kelionėms aplink Žemę.

    Aktyviausi buvo mokiniai ir studentai

    Daugiausia dalyvių pritraukė mokyklų ir universitetų ėjimo iššūkis: jame dalyvavo 12 452 žmonės, subūrę 865 komandas. Šioje kategorijoje iš viso surinkta daugiau nei 2,23 mlrd. žingsnių.

    Pirmąją vietą užėmė Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazija, antrąją – Šiaulių „Romuvos“ gimnazija, trečiąją – Vilniaus universitetas. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie rezultatai rodo augantį bendruomenių įsitraukimą į fizinio aktyvumo iniciatyvas.

    Miestų iššūkyje šiemet ryškiausiai išsiskyrė Kaunas, nedidele persvara aplenkęs Vilnių. Kauno komanda surinko 257 486 031 žingsnį, Vilnius – 255 823 463, o trečioje vietoje liko Klaipėda su daugiau nei 137 mln. žingsnių.

    Nuo individualių rekordų iki organizacijų

    Individualiame ėjimo iššūkyje dalyvavo 8 442 žmonės, bendrai surinkę daugiau nei 2,22 mlrd. žingsnių. Daugiausia per mėnesį nuėjo Ramūnas Šerpatauskas – 2 318 857 žingsnius.

    Organizacijų ir bendruomenių kategorijoje varžėsi 5 971 žmogus ir 558 komandos, o bendras rezultatas viršijo 1,34 mlrd. žingsnių. Pirmąją vietą čia užėmė komanda „(Ne) Blondinės“, antrąją – Giraitės bendruomenė, trečiąją – PK „Vardan Šilalės krašto“.

    Prie iniciatyvos prisijungė ir dviračių mėgėjai: 1 097 dalyviai per mėnesį numynė 61 573 kilometrus. Tai 37 proc. daugiau nei pradinis 45 000 kilometrų tikslas, o daugiausia numynė Lukas Skikas – beveik 1 928 kilometrus.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios?

    Visuomenės sveikatos specialistai nuosekliai pabrėžia, kad reguliarus ėjimas ir kita fizinė veikla mažina širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei ankstyvo mirtingumo riziką. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose suaugusiesiems nurodoma siekti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, o vaikams ir paaugliams – vidutiniškai 60 minučių kasdien.

    Tokie iššūkiai ypač veikia per įprotį ir socialinį paskatinimą, nes dalyviai mato savo progresą ir lygina rezultatus komandoje. Praktikoje tai dažnai padeda žmonėms daugiau judėti kasdienėse situacijose: renkantis laiptus vietoj lifto, trumpas keliones įveikiant pėsčiomis ar planuojant aktyvias pertraukas.

    „Labiausiai džiugina tai, kiek daug žmonių įsitraukė ir kiek skirtingų bendruomenių pavyko suburti. Tokie rezultatai parodo, kad judėjimas gali tapti natūralia kasdienybės dalimi ir kartu suvienyti žmones“, – sakė asociacijos „Sportas visiems“ vykdomoji direktorė Germantė Bartkutė.

    Pasibaigus rugsėjo iššūkiams, dalyviai gavo skaitmeninius #BEACTIVE diplomus su asmeniniais rezultatais. Daugiausia žingsnių savo kategorijose surinkusios komandos lapkričio 12 dieną kviečiamos į apdovanojimų ceremoniją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.

    Europos sporto savaitė #BEACTIVE yra Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti žmones būti fiziškai aktyvius ir atrasti sau tinkamą judėjimo būdą. Nacionalinis koordinatorius Lietuvoje – asociacija „Sportas visiems“.

  • Vienas rodiklis gali išduoti sveikatą ir ilgaamžiškumą: ką apie jus pasako VO₂ max?

    Vienas rodiklis gali išduoti sveikatą ir ilgaamžiškumą: ką apie jus pasako VO₂ max?

    VO₂ max, dar vadinamas deguonies įsisavinimo riba, parodo didžiausią deguonies kiekį, kurį organizmas gali paimti, pernešti ir panaudoti intensyvaus krūvio metu. Šis rodiklis laikomas vienu tiksliausių širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ištvermės matų.

    Praktiškai kuo VO₂ max didesnis, tuo efektyviau kartu dirba plaučiai, širdis, kraujagyslės ir raumenys. Rodiklis dažniausiai pateikiamas mililitrais deguonies kilogramui kūno masės per minutę ir padeda įvertinti fizinį pajėgumą ne pagal savijautą, o pagal objektyvų skaičių.

    Kaip tiksliai jis matuojamas?

    Patikimiausias VO₂ max nustatymas atliekamas krūvio mėginio metu medicinos ar sporto laboratorijoje. Tuomet žmogus bėga takeliu arba mina veloergometrą, o speciali įranga analizuoja įkvepiamų ir iškvepiamų dujų sudėtį.

    Išmanieji laikrodžiai ir apyrankės VO₂ max dažniausiai tik apskaičiuoja pagal pulsą, tempą, galią ir kitus netiesioginius duomenis. Tokie įverčiai gali būti naudingi stebint ilgalaikes tendencijas, tačiau jų nereikėtų laikyti lygiaverčiais laboratoriniam tyrimui.

    Ką rodo tyrimai apie riziką?

    Mokslinėje literatūroje VO₂ max ir bendra kardiovaskulinė ištvermė siejama su mažesne mirtingumo ir lėtinių ligų rizika. Didelės apimties analizės rodo nuoseklų ryšį: aukštesnis fizinis pajėgumas statistiškai susijęs su geresnėmis sveikatos baigtimis.

    2022 metais paskelbtoje didelėje metaanalizėje nustatyta, kad aukščiausio pajėgumo grupė turėjo reikšmingai mažesnę mirties nuo bet kokios priežasties riziką nei žemiausio pajėgumo grupė. Taip pat akcentuojama, kad net nedideli ištvermės pagerėjimai, vertinami pagal metabolinius ekvivalentus, populiaciniu lygmeniu siejami su mažesne rizika.

    2024 metais publikuotose apžvalgose pabrėžiama, kad kardiovaskulinė ištvermė išlieka vienu stipriausių ir stabiliausių sveikatos prognozinių veiksnių suaugusiesiems. Vis dėlto mokslininkai akcentuoja, kad rodiklį būtina vertinti kartu su kitais rizikos veiksniais.

    Ką daryti, kad VO₂ max gerėtų?

    VO₂ max dažniausiai mažėja su amžiumi, tačiau jis yra treniruojamas, todėl reguliarus judėjimas išlieka veiksmingiausia priemonė. Pagrindas yra aerobinis krūvis: spartus ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar kitos ištvermės veiklos, kurias galima išlaikyti pakankamai ilgai.

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę arba 75–150 minučių didelio intensyvumo veiklos. Papildomai patariama bent du kartus per savaitę įtraukti jėgos pratimus pagrindinėms raumenų grupėms.

    Gerėjant pasirengimui, naudingi gali būti intervalai, kai trumpesni intensyvesni epizodai kaitaliojami su ramesne atsigavimo dalimi. Rezultatai dažniausiai matomi ne per kelias dienas, o per mėnesius, todėl svarbiausia yra nuoseklumas, miegas, mityba ir tinkamas krūvio dozavimas.

    „VO₂ max yra vertingas sveikatos ir fizinio pajėgumo rodiklis, tačiau jis nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį galima spręsti apie ilgaamžiškumą ar ligų riziką“, – pažymi sporto medicinos specialistai.

    Ekspertai taip pat primena, kad tas pats VO₂ max skirtingiems žmonėms gali reikšti nevienodą realią riziką, nes svarbūs ir kraujospūdis, kūno masė, rūkymas, metaboliniai rodikliai, lėtinės ligos bei genetika. Be to, kasdieniai veiksniai, tokie kaip nuovargis, karštis ar treniruotės tipas, gali keisti išmaniojo įrenginio pateikiamus įverčius.

    Praktinis patarimas paprastas: vietoje bandymo vaikytis vieno skaičiaus verta stebėti ilgalaikį pokytį. Jei prie panašaus pulso galite judėti greičiau, lengviau lipate laiptais ir greičiau atsigaunate po krūvio, tikėtina, kad gerėja ir jūsų ištvermė.

  • Tinsta kojos ir stoja limfa? Tinklus užkariavęs limfatinis ėjimas žada palengvėjimą

    Tinsta kojos ir stoja limfa? Tinklus užkariavęs limfatinis ėjimas žada palengvėjimą

    Socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėja vadinamasis limfatinis ėjimas, kurį žmonės renkasi dėl paprasto pažado: mažiau tinimo ir lengvesnės kojos po ilgos dienos. Iš pirmo žvilgsnio tai panašu į įprastą pasivaikščiojimą, tačiau svarbiausia dalis čia yra rankų ir kvėpavimo ritmas.

    Šio ėjimo principas paprastas: einant laikysena išlaikoma tiesi, o rankos juda švelniai ir ritmiškai, nesukaustytos. Delnai lengvai suspaudžiami į laisvą kumštį ir vėl atpalaiduojami, judesį derinant su žingsniu ir ramiu kvėpavimu.

    Idėja remiasi fiziologija: limfinė sistema neturi tokios „pompos“ kaip širdis, todėl limfos tėkmei ypač svarbūs raumenų susitraukimai ir kūno judėjimas. Dirbant sėdimą darbą ar ilgai stovint, skysčių užsilaikymas apatinėse galūnėse gali sustiprėti, todėl atsiranda tinimas ir sunkumo pojūtis.

    Specialistai seniai pabrėžia, kad reguliarus, vidutinio intensyvumo judėjimas padeda raumenims veikti tarsi natūraliam siurbliui, ypač blauzdose. Papildomas švelnus rankų darbas aktyvina viršutinės kūno dalies raumenis, o tai gali prisidėti prie skysčių apytakos gerėjimo.

    Vis dėlto ši praktika nėra stebuklinga procedūra ir neturėtų būti suprantama kaip gydymas. Jei tinimas kartojasi, yra vienos kojos patinimas, skausmas, paraudimas, dusulys ar staigiai pasikeitusi savijauta, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtesnių būklių požymiai.

    Norint išbandyti limfatinį ėjimą, nereikia įrangos ar sportinės formos. Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo 15–20 minučių kasdien, rinktis patogią avalynę ir neperlenkti lazdos: judesiai turi būti minkšti, be įtampos, o ne intensyvus mojavimas rankomis.

    Geriausi rezultatai paprastai siejami su nuoseklumu ir bendrais įpročiais: pakankamu skysčių vartojimu, reguliariu judėjimu dienos metu ir pertraukomis sėdint. Tokia rutina gali būti ypač naudinga tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio arba vakare jaučia kojų nuovargį.

  • Keli pritūpimai kas 45 minutes prie darbo stalo? Tyrimas rodo, kad tai gali veikti geriau nei ilgas pasivaikščiojimas

    Keli pritūpimai kas 45 minutes prie darbo stalo? Tyrimas rodo, kad tai gali veikti geriau nei ilgas pasivaikščiojimas

    Sveikatos specialistai vis dažniau kartoja paprastą taisyklę: ilgai sėdėti be pertraukų nėra gerai. Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo patarimas kas maždaug 45 minutes atsistoti nuo darbo stalo ir trumpai pajudėti, pavyzdžiui, atlikti pritūpimų.

    Šio metodo esmė paprasta: nustatote priminimą ir kas 45 minutes padarote kelių minučių aktyvią pertrauką. Tam nereikia nei sportinės aprangos, nei inventoriaus, o judesio galima įterpti net intensyvioje darbo dienoje.

    Dažnai cituojamas 2024 metais publikuotas tyrimas žurnale Scandinavian Journal of Medicine and Science in Sports. Jame 18 jaunų vyrų, turinčių antsvorio arba nutukimą, 8,5 valandos praleido daugiausia sėdėdami, o mokslininkai lygino skirtingus sėdėjimo pertraukimo scenarijus.

    Dalyviai buvo lyginami keturiais atvejais: visiškai be pertraukų, vienas 30 minučių pasivaikščiojimas ir 3 minučių pertraukos kas 45 minutes, kai žmonės vaikščiojo arba atliko pritūpimus. Tokios trumpos pertraukos per dieną buvo kartojamos 10 kartų.

    Rezultatai parodė, kad bet koks sėdėjimo pertraukimas buvo naudingesnis už nepertraukiamą sėdėjimą, ypač vertinant gliukozės pokyčius po valgio. Dar daugiau, dažnos trumpos pertraukos vaikštant ar darant pritūpimus šiame tyrime pasirodė veiksmingesnės nei vienas ilgesnis 30 minučių pasivaikščiojimas.

    Mokslininkai tai siejo su didesniu aktyvumu didžiosiose raumenų grupėse, pirmiausia šlaunyse ir sėdmenyse. Kai šie raumenys įjungiami reguliariai dienos eigoje, organizmas efektyviau naudoja gliukozę, o ilgo nejudrumo žala sumažėja.

    Vis dėlto iš to nereikėtų daryti klaidingos išvados, kad keli pritūpimai visiškai pakeičia kasdienį vaikščiojimą ar įprastus aktyvumo tikslus. Tyrime nebuvo lyginama su konkrečiu žingsnių skaičiumi, o protokole buvo 3 minutės judesio, o ne, pavyzdžiui, 10 pritūpimų.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad tyrimo imtis buvo nedidelė ir labai konkreti, todėl rezultatų negalima automatiškai perkelti visiems. Vis dėlto bendra žinutė praktiška: kūnui naudingiau dažnai pajudėti trumpai, nei vieną kartą išjudėti ilgam ir po to vėl sėdėti valandų valandas.

    Pasaulio sveikatos organizacija ragina mažinti laiką, praleidžiamą sėdint, ir pabrėžia, kad bet koks judėjimas yra geriau nei jokio. Suaugusiesiems rekomenduojama siekti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę ir bent du kartus per savaitę įtraukti raumenis stiprinančius pratimus.

    Pritūpimai čia tinka kaip paprasta aktyvi pertrauka, nes įdarbina dideles raumenų grupes ir nereikalauja įrangos. Jei pilnas pritūpimas per sunkus, galima pradėti nuo mažesnio pakartojimų skaičiaus arba pritūpti iki kėdės, pasirinkus patogią judesio amplitudę.

    Praktinis kompromisas daugeliui dirbančių sėdimą darbą skamba taip: ne atsisakyti pasivaikščiojimų, o papildyti juos trumpomis judesio pertraukomis dienos metu. Kitaip tariant, geriausias planas dažniausiai yra ne žingsniai arba pritūpimai, o žingsniai ir pritūpimai.