Tag: Fizinė veikla

  • 5 specialistų patarimai, kaip per šventes išlikti sveikiems ir mėgautis maistu be kaltės

    Šventinis laikotarpis dažnai išmuša iš įprasto ritmo: daugiau vaišių, vakarėlių, kelionių ir mažiau laiko sau. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad rūpinimasis sveikata per šventes neturi virsti griežtomis taisyklėmis ar „viskas arba nieko“ mąstymu.

    Portalas „EatingWell“ pateikia penkias ekspertų įžvalgas, kurios padeda neprarasti gerų įpročių ir kartu ramiai mėgautis šventiniu stalu. Pagrindinė mintis paprasta: siekite ne tobulumo, o realiai įgyvendinamų sprendimų.

    Viena dažniausių klaidų – nuspręsti, kad kelios šventinės dienos „sugadina“ visą rutiną, todėl verta pradėti iš naujo tik sausį. Toks požiūris, pasak dietologės Sarah Gold Anzlovar, dažnai atveda prie prastesnių pasirinkimų ir didesnio streso.

    Vietoj to rekomenduojama išlaikyti bent kelis stabilius įpročius: reguliariai valgyti, rasti trumpų progų pajudėti ir rinktis tai, ką galite kontroliuoti, nespaudžiant savęs dėl kiekvienos detalės.

    Mėgaukitės šventiniu maistu be kaltės

    Per šventes lengva pasijusti taip, tarsi suvalgoma „per daug“, o kartu atsiranda ir kaltės jausmas. Ekspertai siūlo šį jausmą sąmoningai atidėti į šalį – jis nepadeda nei savijautai, nei santykiui su maistu.

    Praktiškas būdas – rinktis tik tuos patiekalus, kurie jums tikrai yra ypatingi ir teikia malonumą, o ne ragauti viską vien todėl, kad tai padėta ant stalo. Pavyzdžiui, jei tam tikras šeimos desertas būna tik kartą per metus, verta teikti prioritetą jam, o ne saldumynams, kuriuos galite nusipirkti bet kada.

    Taip pat primenama, kad maistas dažnai reiškia daugiau nei maistines medžiagas: tai tradicijos, prisiminimai ir bendrystė. Kuo mažiau kaltės, tuo lengviau būti „čia ir dabar“ su artimaisiais.

    Reguliarus valgymas padeda išvengti persivalgymo

    Kita dažna strategija, kuri atsisuka prieš pačius žmones, – praleisti valgymus dieną ir „pasitaupyti kalorijų“ vakarinei vakarienei. Dietologė Talia Follador atkreipia dėmesį, kad taip dažnai atsiduriama prie stalo itin išalkus, valgoma skubiau ir sunkiau laiku pajusti sotumą.

    Ekspertai ragina laikytis įprasto valgymo ritmo: pavalgyti pusryčius per maždaug dvi valandas nuo pabudimo ir užkąsti ar pavalgyti kas 3–4 valandas. Prieš vykstant į vakarėlį ar vakarienę verta suvalgyti subalansuotą užkandį ar mažesnį patiekalą su baltymais ir skaidulomis.

    Toks planas padeda išvengti impulsyvių sprendimų ir sumažina tikimybę persivalgyti vien dėl stipraus alkio.

    Trumpi judėjimo „įkandimai“ – irgi judėjimas

    Per šventes sporto rutina dažnai nukenčia dėl užimtumo, kelionių ar pasikeitusio šeimos ritmo. Treneris Jordan Langhough pabrėžia, kad didžiausias iššūkis dažnai yra ne maistas, o būtent tvarkaraštis – treniruotės pirmos „iškrenta“ iš dienotvarkės.

    Vietoj mąstymo, kad treniruotė turi trukti valandą ir būti intensyvi, siūloma rinktis mažus, bet reguliarius judėjimo epizodus. Pavyzdžiai: 15–20 minučių jėgos pratimų grandinė, spartesnis pasivaikščiojimas po didesnio valgymo ar keli pratimų rinkiniai (pritūpimai, atsispaudimai) viešbučio kambaryje.

    Svarbi nuostata – judėjimas neturėtų būti „bausmė“ už suvalgytą maistą. Jis gali būti būdas geriau jaustis kūne ir išlaikyti tęstinumą.

    Daugiau baltymų, skaidulų ir „spalvų“ lėkštėje

    Per šventes valgiai neretai tampa riebesni ir turtingesni rafinuotų angliavandenių, o baltymų ir skaidulų – mažiau. Specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai „blogai“, tačiau mažiau baltymų ir skaidulų turintys valgiai gali prasčiau sotinti.

    Sprendimas – galvoti ne tik apie tai, ko „atsisakyti“, o ką galima pridėti. Treneris siūlo grąžinti į stalą balansą: daugiau daržovių, baltymų ir įvairovės. Jei vykstate į svečius, galima atsinešti, pavyzdžiui, salotų, keptų daržovių ar vaisių.

    Sutelkite dėmesį į tai, ką galite kontroliuoti

    Ne viskas per šventes priklauso nuo jūsų: darbo renginiuose ar svečiuose pasirinkimas gali būti ribotas, o kelionės sujaukia miegą ir valgymo laikus. Sarah Gold Anzlovar pataria į tai žiūrėti ramiai ir nesiekti idealaus plano.

    Vietoj to verta išlaikyti kelis nuoseklius dalykus, kurie labiausiai prisideda prie savijautos: subalansuotus pusryčius ir pietus, kasdienį pasivaikščiojimą ar įprastą sporto užsiėmimą, kai tai įmanoma, bei panašų miego režimą.

    Primename ir paprastą faktą: šventės trunka kelias savaites, o ne visus metus. Todėl mažos pastangos šiuo laikotarpiu dažnai yra naudingesnės nei bandymas viską „pradėti iš naujo“ tik sausį.

  • Ar yra „geriausias laikas“ valgyti vaisius, kad nekiltų cukraus kiekis kraujyje? Dietologų patarimai

    Sergant diabetu ar stebint gliukozės rodiklius dažnai kyla klausimas: ar vaisius geriau valgyti ryte, o gal jų reikėtų vengti vakare. Dietologai sako, kad vaisiai ankstesnėje dienos dalyje gali turėti tam tikrų medžiagų apykaitos pranašumų, tačiau vieno universaliai „teisingo“ laiko nėra.

    Kaip rašoma „EatingWell“, tyrimai rodo, jog organizmas paprastai geriau tvarkosi su angliavandeniais dienos pradžioje, kai insulino jautrumas linkęs būti didesnis. Vis dėlto tai nereiškia, kad po tam tikros valandos vaisiai tampa „draudžiami“.

    Specialistai pabrėžia, kad kur kas svarbiau ne laikrodis, o kiek vaisių suvalgote, su kuo juos derinate ir koks yra bendras mitybos modelis. Kitaip tariant, net ir vakare suvalgytas vaisius nebūtinai sukels problemų, jei jis dera į jūsų racioną.

    Praktinis tikslas daugeliui – išvengti ryškių cukraus šuolių kraujyje. Tam įtakos turi ir porcija, ir tai, ar vaisius valgote vienus, ar kartu su kitais produktais, ir net tai, kiek judate po valgio.

    Kodėl dažnai siūloma vaisius valgyti anksčiau?

    Vaisius įtraukti į pusryčius ar pietus daugeliui gali būti paprasta pradžia. Moksliniai duomenys leidžia manyti, kad gliukozės tolerancija (organizmo gebėjimas „susitvarkyti“ su cukraus kiekiu) dienos bėgyje kinta, o angliavandeniai neretai geriau toleruojami anksčiau nei vėliau.

    Vis dėlto tai nėra griežta taisyklė visiems. Miego režimas, darbo valandos, vartojami vaistai ir individualūs gliukozės svyravimai gali lemti, kad vienam žmogui uogos po vakarienės neturės didelės įtakos, o kitam – bus reikšmingesnės.

    Derinkite vaisius su baltymais ir riebalais

    Vaisiuose yra angliavandenių ir natūralių cukrų, tačiau jie taip pat suteikia skaidulų, vandens, vitaminų ir kitų naudingų medžiagų. Valgant vaisius kartu su baltymais, sveikaisiais riebalais ar papildomomis skaidulomis, užkandis paprastai tampa sotesnis, o maistas virškinamas lėčiau.

    Dietologų pavyzdžiai paprasti: vienas obuolys ir obuolio skiltelės su žemės riešutų sviestu – ne tas pats, kaip ir sauja uogų palyginti su uogomis, valgomomis kartu su natūraliu graikišku jogurtu ir riešutais. Vaisiaus kiekis gali būti panašus, bet bendras poveikis gliukozei – skirtingas.

    Judėjimas po valgio gali padėti

    Fizinis aktyvumas yra dar viena svarbi dėlionės dalis. Judant raumenys naudoja gliukozę energijai, todėl cukraus kiekio kraujyje kilimas po angliavandenių (įskaitant vaisius) kai kuriems žmonėms gali būti mažesnis.

    Minima ir labai praktiška idėja – trumpas, maždaug 10 minučių spartesnis pasivaikščiojimas po pusryčių ar užkandžio. Net nedidelis judėjimas gali būti naudingas, ypač jei pastebite ryškesnius gliukozės šuolius.

    Apibendrinant dietologų mintį: vaisiai gali tikti bet kuriuo paros metu, tačiau, jei norisi švelnesnės reakcijos, verta pradėti nuo porcijos, derinių su kitais produktais ir judėjimo po valgio – tai dažnai duoda daugiau naudos nei bandymas rasti „tobulą“ valandą.

  • Trys rytinės taisyklės iki 10 val. ryto, galinčios padėti mažinti trigliceridų kiekį

    Padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje siejamas su didesne širdies ligų ir insulto rizika, tačiau kai kuriuos įpročius galima koreguoti jau nuo pat ryto. Specialistai išskiria kelis paprastus dalykus, kuriuos verta padaryti iki 10 valandos ryto, jei siekiate geresnių kraujo riebalų rodiklių.

    Kaip rašo „EatingWell“, trigliceridai yra riebalų rūšis, kurią organizmas naudoja energijai. Jų kraujyje turi būti, bet kai lygis išlieka per aukštas, tai gali prisidėti prie apnašų formavimosi kraujagyslėse ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Trigliceridai į kraują patenka ne tik su maistu – organizmas juos gamina ir pats, kai suvartojama daugiau energijos nei reikia, ypač iš perteklinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Trigliceridų padidėjimą gali lemti ir kitos priežastys: genetika, kai kurios ligos, pavyzdžiui, inkstų ligos ar blogai kontroliuojamas 2 tipo diabetas.

    Tekste pabrėžiama, kad trigliceridų koncentracija, didesnė nei 200 mg/dl, laikoma aukšta, tačiau dėmesio verta ir „ribinė“ riba – daugiau nei 150 mg/dl. Būtent todėl rytiniai pasirinkimai – judėjimas ir pusryčių sudėtis – gali tapti paprastu, bet reikšmingu startu visai dienai.

    Judėjimas ryte: svarbu ne tik sporto salė

    Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesniu trigliceridų kiekiu, todėl ryte verta rasti laiko judėjimui. Tai gali būti aerobinė veikla – ėjimas, bėgimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu – taip pat ir jėgos pratimai.

    Rekomendacijose minimas tikslas per savaitę sukaupti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos arba 75 minutes intensyvios veiklos, o jėgos treniruotes atlikti bent du kartus per savaitę. Kardiologė May Bakir pabrėžia, kad didžiausią naudą lipidams duoda aerobikos ir jėgos pratimų derinimas.

    Net ir pasportavus ryte, svarbu per dieną neužsisėdėti: tekste siūloma bent kartą per valandą atsistoti, paeiti, pajudėti, o ne ilgai sėdėti prie stalo. Taip pat minima, kad trumpas pasivaikščiojimas po valgymo gali padėti mažinti po valgio kylantį trigliceridų šuolį.

    Pusryčiai be cukraus ir rafinuotų angliavandenių

    Kitas akcentas – pusryčiai, kuriuose būtų kuo mažiau pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Pasak specialistų, didesni kiekiai „paprastųjų“ angliavandenių (pavyzdžiui, saldinti dribsniai, bandelės, saldinti gėrimai ar sultys) skatina kepenis gaminti daugiau trigliceridų.

    Vietoje to siūloma dažniau rinktis pilno grūdo produktus ir daugiau skaidulų turintį maistą. Kaip pavyzdys pateikiama košė iš mažiau apdorotų avižų vietoje saldintų pusryčių dribsnių.

    Taip pat rekomenduojama pusryčius „subalansuoti“ – įtraukti liesesnių baltymų ir sveikesnių riebalų. Minimi pavyzdžiai: kiaušiniai, riešutai, sėklos, augaliniai aliejai (išskiriami netropinių augalų aliejai) ir kiti nesočiųjų riebalų šaltiniai.

    Mažiau sočiųjų riebalų – daugiau nesočiųjų

    Nors trigliceridų rodiklius dažnai siejame su cukrumi ir angliavandeniais, kai kuriems žmonėms didelę įtaką gali turėti ir riebalų sudėtis. Straipsnyje pažymima, kad riebus racionas kai kuriais atvejais gali kelti trigliceridų kiekį, o padidėję trigliceridai yra vienas metabolinio sindromo rizikos veiksnių.

    Prevencinės kardiologijos dietistė Michelle Routhenstein teigia, kad sotieji riebalai daliai žmonių gali prisidėti prie atsparumo insulinui, o tai apsunkina riebalų apykaitos reguliavimą. Dėl to patariama sočiuosius riebalus riboti ir dažniau rinktis nesočiuosius.

    Pusryčiuose sočiųjų riebalų dažnai būna tokiuose produktuose kaip šoninė, dešrelės, sviestu gausiai teptos bandelės ar skrebučiai. Kaip alternatyvos minimi paprasti pakeitimai: vietoje šoninės – avokadas, vietoje sviesto – riešutų sviestas.

    Ką dar verta įsivertinti dienos eigoje

    Be rytinių įpročių, tekste taip pat primenama apie kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos trigliceridų rodikliams. Tarp jų – alkoholio vartojimas ir rūkymas (įskaitant elektronines cigaretes), kurie siejami su prastesniais lipidų rodikliais.

    Specialistai taip pat ragina dažniau rinktis širdžiai palankų maistą: liesesnius baltymus, ankštines daržoves, daržoves, riebią žuvį, o riebalams – pavyzdžiui, alyvuogių aliejų ir riešutus vietoje sočiųjų ir transriebalų.

    Nors trigliceridų rodikliai priklauso nuo daugelio veiksnių, nuoseklūs kasdieniai pasirinkimai – daugiau judėjimo ir mažiau cukraus bei sočiųjų riebalų – gali tapti svarbia ilgalaikės sveikatos strategijos dalimi.

  • 7 dienų ėjimo planas širdies sveikatai: kaip saugiai pasiekti 30 min. spartaus ėjimo

    Norint sustiprinti širdies sveikatą nebūtina nei sporto salė, nei brangi įranga – vienas paprasčiausių pasirinkimų yra reguliarus ėjimas. Tyrimai rodo, kad kasdienis vaikščiojimas siejamas su mažesne širdies ligų ir kitų širdies bei kraujagyslių įvykių rizika.

    Kaip rašo „EatingWell“, ėjimas yra nedidelio poveikio (sąnariams draugiška) veikla, kurią lengva pritaikyti prie dienotvarkės – net jei turite tik 10–15 minučių. Svarbiausia – nuoseklumas ir palaipsnis krūvio didinimas.

    Ėjimas priskiriamas vidutinio intensyvumo aerobinei veiklai: širdies ritmas pakyla ir tam tikrą laiką išlieka didesnis. Ilgainiui tai gali prisidėti prie geresnių su širdimi susijusių rodiklių – pavyzdžiui, kraujospūdžio ar cholesterolio.

    Be to, kai kurių tyrimų duomenimis, žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, papildomi 1 000 žingsnių per dieną siejami su mažesne didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių, įskaitant širdies nepakankamumą ir insultą, rizika. Spartesnis ėjimas gali būti susijęs su dar didesne nauda.

    Kaip suprasti, kad einate pakankamai sparčiai

    Gairėse suaugusiesiems dažnai rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę – tai gali būti spartus ėjimas. Praktikoje tai prilygsta maždaug 30 minučių per dieną, penkias dienas per savaitę.

    Intensyvumą galima pasitikrinti vadinamuoju „kalbėjimo testu“: eidami turėtumėte kvėpuoti intensyviau, tačiau vis dar galėti palaikyti pokalbį. Jei galite kalbėti, bet dainuoti jau sunku – tikėtina, kad esate vidutinio intensyvumo zonoje.

    Jeigu turite širdies ligą, padidėjusį kraujospūdį ar kitą lėtinę būklę, prieš pradėdami naują fizinio aktyvumo rutiną pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

    7 dienų planas, vedantis iki 30 minučių spartaus ėjimo

    Fizinė terapeutė Jennifer Nash siūlo savaitės planą, kuris palaipsniui didina krūvį ir padeda saugiau artėti link tikslo – 30 minučių spartaus ėjimo. Esant poreikiui poilsio dienas galima perkelti, o patį planą – pritaikyti pagal dabartinį pasirengimą.

    1 diena (pirmadienis): 5 min. ramus ėjimas + 5 min. spartus + 5 min. ramus. Iš viso 15 min., iš jų 5 min. sparčiai.

    2 diena (antradienis): 5 min. ramus + 5 min. spartus + 5 min. ramus + 5 min. spartus. Iš viso 20 min., iš jų 10 min. sparčiai.

    3 diena (trečiadienis): 5 min. ramus + 10 min. spartus + 5 min. ramus + 5 min. spartus. Iš viso 25 min., iš jų 15 min. sparčiai.

    4 diena (ketvirtadienis): poilsio diena.

    5 diena (penktadienis): 5 min. ramus + 10 min. spartus + 5 min. ramus + 10 min. spartus. Iš viso 30 min., iš jų 20 min. sparčiai.

    6 diena (šeštadienis): 5 min. ramus + 15 min. spartus + 5 min. ramus + 15 min. spartus. Iš viso 40 min., iš jų 30 min. sparčiai.

    7 diena (sekmadienis): poilsio diena.

    Autoriai pabrėžia: daliai žmonių 30 minučių spartaus ėjimo tikslas gali užtrukti ilgiau nei savaitę. Tokiu atveju verta tęsti palaipsnį didinimą kelias savaites – net ir mažesnis žingsnių prieaugis yra geriau nei nieko.

    Kaip planą pritaikyti sau

    Jei pradedate nuo nulio, siūloma startuoti nuo 10–15 minučių per dieną ir kas savaitę pridėti po 5 minutes. Kitas variantas – ėjimą suskaidyti į trumpesnes dalis, pavyzdžiui, tris 10 minučių pasivaikščiojimus per dieną.

    Jeigu vargina sąnarių skausmai, verta rinktis lygias dangas, vidaus takus ar bėgimo takelį. Norint daugiau iššūkių, galima didinti tempą, rinktis kalvotas atkarpas arba ilginti bendrą ėjimo laiką.

    Kad ėjimas taptų įpročiu, padeda paprasti sprendimai: įsirašyti pasivaikščiojimus į kalendorių, eiti trumpai po valgio, lipti laiptais vietoj lifto ar parkuotis toliau nuo įėjimo. Pravartu sekti progresą žingsniamačiu ar telefone esančia programėle ir rinktis patogią avalynę.

  • Reguliarus judėjimas mažina hipertenzijos ir insulto riziką: svarbu ne tik sportas, bet ir mažiau sėdėti

    Fizinis aktyvumas gali pastebimai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką – nuo padidėjusio kraujospūdžio iki infarkto ar insulto. Kardiologai pabrėžia, kad nauda pasiekiama ne tik sportuojant intensyviai: svarbiausia – judėti reguliariai.

    Kaip rašoma Lenkijoje cituojamame tekste, daug žmonių kraujospūdį matuojasi tik tada, kai pasijunta blogai, nors tyrimai rodo, kad jį sekti turėtų visi. Problemą ypač išryškina duomenys apie hipertenzijos paplitimą – ji nustatoma net ir jauniems suaugusiesiems.

    Sporto kardiologas prof. Łukasz Małek atkreipia dėmesį, kad kartojamas fizinis krūvis ilgainiui „išmoko“ širdį dirbti efektyviau: ramybės būsenoje ji dažnai plaka rečiau, o kraujagyslės lengviau plečiasi. Dėl to gali būti paprasčiau mažinti kraujospūdį.

    Judėjimas taip pat gerina gliukozės panaudojimą raumenyse, teigiamai veikia riebalų apykaitą ir padeda palaikyti sveikesnį kūno svorį. Tai svarbu, nes padidėjęs kraujospūdis dažnai „eina kartu“ su nutukimu ir medžiagų apykaitos sutrikimais, įskaitant 2 tipo diabetą.

    Kodėl svarbu ne tik sportuoti, bet ir mažiau sėdėti

    Profesorius pabrėžia, kad ilgas sėdėjimas ir mažas aktyvumas yra susiję, tačiau sėdimas gyvenimo būdas laikomas ir atskiru rizikos veiksniu. Kitaip tariant, galima sportuoti, bet vis tiek didelę dienos dalį praleisti nejudant – ir tai nebus palanku širdžiai.

    Dėl šios priežasties Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti sėdėjimo laiką ir, kiek įmanoma, jį keisti net ir nedidelio intensyvumo veikla. Tekste pažymima, kad vis dar didelė dalis žmonių nesirenka jokio judėjimo – nei pasivaikščiojimų, nei važiavimo dviračiu, nei pratimų.

    Koks krūvis naudingiausias širdžiai

    Pasak prof. Ł. Małeko, širdis gerai reaguoja į reguliarų dinaminį krūvį, kai dirba didelės raumenų grupės, o judesys yra tolygus ir pasikartojantis. Tai gali būti, pavyzdžiui, spartus ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas.

    Svarbi žinia tiems, kurie iki šiol mažai judėjo: nebūtina bėgioti ar sportuoti „iki išsekimo“, kad pagerėtų kraujotakos sistemos būklė. Dažniausiai siūloma pradėti nuo vidutinio intensyvumo krūvio ir palaipsniui ilginti trukmę.

    Praktišku tikslu įvardijama 30 minučių aktyvumo penkias dienas per savaitę. Geresnės fizinės formos žmonės dalį šio krūvio gali pakeisti intensyvesne veikla, o prie aerobinio judėjimo verta pridėti ir raumenų stiprinimo pratimus bent du kartus per savaitę.

    Mišinys ir rutina: kas padeda išlaikyti įprotį

    Tekste akcentuojama, kad geriausia derinti skirtingas aktyvumo formas – taip treniruotės mažiau monotoniškos, o pasirinkus mėgstamas veiklas paprasčiau išlaikyti naują rutiną ilgesnį laiką.

    Dar viena svarbi mintis – pradžia gali būti labai paprasta. Net keliolika minučių aktyvumo per dieną laikoma geru startu, kuris ilgainiui gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

  • Aukštas kraujospūdis be simptomų: gydytojas patarė 5 paprastus būdus jį mažinti

    Aukštas arterinis kraujospūdis dažnai nepastebimas, nes gali nesukelti ryškių simptomų, tačiau didina infarkto, insulto ir ankstyvos mirties riziką.

    Šeimos gydytojas Amiras Khanas pateikė penkias paprastas rekomendacijas, kurios, pasak jo, gali padėti palaikyti kraujospūdį sveikesnėse ribose. Apie tai rašo „Express“.

    Gydytojas pabrėžia, kad šie patarimai nėra vaistų pakaitalas: jei jums paskirtas gydymas, vaistus būtina vartoti taip, kaip nurodė gydytojas.

    Taip pat primenama, kad prieš iš esmės keičiant mitybą ar gyvenimo būdą verta pasitarti su medicinos specialistu – ypač jei turite gretutinių ligų.

    Mažiau druskos ir daugiau skonio

    Pirmoji A. Khano rekomendacija – per parą suvartoti ne daugiau kaip 6 gramus druskos, tai yra maždaug vieną nubrauktą arbatinį šaukštelį.

    Svarbu prisiminti, kad nemaža dalis druskos jau būna kasdieniuose produktuose, todėl lengva viršyti normą net ir papildomai nesūdant.

    Gydytojas siūlo patiekalus gardinti pipirais, žolelėmis ir prieskoniais, o ne druska. Taip pat pataria rinktis konservus vandenyje, o ne sūryme, ir pirkti nesūdytus riešutus.

    Kalis, judėjimas ir žalingų įpročių atsisakymas

    Anot gydytojo, kalis gali padėti inkstams pašalinti natrio perteklių iš kraujo, o tai prisideda prie kraujospūdžio mažėjimo.

    Natūraliai kalio turinčių produktų sąraše jis mini pomidorus, bananus, nektarinus, kivius, morkas ir špinatus.

    Vis dėlto žmonėms, turintiems inkstų ligų, su kaliu reikia elgtis atsargiai – sutrikusi inkstų veikla gali trukdyti jam pasišalinti iš organizmo.

    Dar vienas patarimas – reguliari fizinė veikla. Gydytojas aiškina, kad judėjimas padeda palaikyti kraujagyslių lankstumą, reikalingą normaliai kraujotakai.

    Jis ragina rinktis tokią aktyvią veiklą, kuri teikia malonumą, ir paversti ją nuolatiniu įpročiu, o ne trumpalaikiu iššūkiu.

    A. Khanas atkreipia dėmesį ir į rūkymo žalą kraujagyslėms bei ryšį tarp alkoholio vartojimo ir hipertenzijos.

    Sveikas svoris – svarbus veiksnys

    Penktoji rekomendacija – siekti sveiko kūno svorio, ypatingą dėmesį skiriant riebalų pertekliui juosmens srityje.

    Pasak gydytojo, papildomos riebalinės ląstelės gali išskirti hormonus, kurie prisideda prie kraujospūdžio didėjimo.

    Jis pabrėžia, kad individualūs sprendimai – nuo mitybos iki fizinio krūvio – turėtų būti derinami su specialistu, kad pasirinktas kelias būtų saugus ir tinkamas konkrečiam žmogui.

  • Gastroenterologai pataria: nustokite gausiai valgyti prieš miegą – tai kenkia virškinimui

    Vėlyva vakarienė daugeliui tapo įprasta, tačiau gydytojai primena: eiti miegoti netrukus po gausaus valgymo – prastas įprotis, galintis sutrikdyti virškinimą.

    Gastroenterologų teigimu, svarbiausia, ką verta keisti vakare, yra atsisakyti didelio valgio prieš pat miegą – taip galima sumažinti nemalonius simptomus ir geriau išsimiegoti.

    Problema ta, kad atsigulus su pilnu skrandžiu rūgštis lengviau kyla į stemplę, todėl dažniau pasireiškia refliuksas, rėmuo ir diskomfortas. Sėdint ar stovint „padeda“ gravitacija, o gulint šis efektas dingsta.

    Be to, miegant sumažėja seilių gamyba ir rijimas – procesai, kurie įprastai padeda neutralizuoti rūgštį stemplėje. Dėl to vakarinis persivalgymas gali būti juntamas stipriau nei toks pats valgis dieną.

    Kodėl blogėja ne tik virškinimas, bet ir miegas?

    Refliukso simptomai gali trikdyti miegą, o prastesnė miego kokybė dažnai reiškia ir blogesnę savijautą kitą dieną. Straipsnyje minimas stebimasis tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 48 000 moterų: dažniau nei kartą per savaitę patiriančios refliuksą dalyvės per ketverius metus turėjo didesnę prasto miego kokybės riziką.

    Taip pat pateikiami pirminiai 2026 metų „Digestive Disease Week“ renginyje pristatyti duomenys: didesnį stresą patiriantys žmonės, po 21 valandos suvalgantys daugiau nei ketvirtadalį dienos kalorijų, dažniau susidurdavo su vidurių užkietėjimu arba viduriavimu.

    Kiek laiko prieš miegą geriausia nebevalgyti?

    Gastroenterologai rekomenduoja paskutinį sočiau pavalgyti likus maždaug 2–3 valandoms iki miego. Toks laiko tarpas leidžia skrandžiui gerokai „pajudėti“ link tuštėjimo ir gali sumažinti refliukso tikimybę.

    Praktinis pavyzdys paprastas: jei įprastai miegoti einate apie 22 valandą, vakarienę verta baigti iki 19 valandos. Žinoma, ne visada tai įmanoma – tačiau net ir tuomet patariama vengti didelio, riebaus maisto kiekio vėlai vakare.

    Jei vis dėlto jaučiate, kad be užkandžio užmigti sunku, siūloma rinktis mažą, lengviau virškinamą užkandį. Visgi žmonėms, kuriems naktinis refliuksas kartojasi, gali būti naudinga net ir užkandžių atsisakyti per tą patį 2–3 valandų „langą“.

    Kiti įpročiai, padedantys virškinimui

    Be valgymo laiko korekcijos, straipsnyje akcentuojami ir kiti kasdieniai įpročiai: skaidulų kiekio didinimas mityboje (tai daryti patariama palaipsniui), pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus fizinis aktyvumas.

    Net ir paprastas greitesnis pasivaikščiojimas po vakarienės gali padėti žarnynui dirbti sklandžiau. O jei vargina nuolatinis refliuksas ar kiti simptomai, rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu dėl individualiai tinkamo režimo ir gydymo.

  • 80-metis neurologas Ronas Petersenas įvardijo 5 įpročius, kurie padeda ilgiau išlaikyti aštrų protą

    Daugelis atminties prastėjimą ir demenciją linkę laikyti neišvengiama senėjimo dalimi, tačiau 80-metis neurologas Ronas Petersenas sako, kad gyvenimo būdas gali turėti didelę reikšmę smegenų sveikatai. Specialistas įvardijo penkis įpročius, kurių laikosi pats, siekdamas kuo ilgiau išlaikyti aiškų protą.

    Kaip rašoma portale „Komentarai“, R. Petersenas pabrėžia, kad nė vienas patarimas negarantuoja apsaugos nuo demencijos, tačiau šie kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti prie geresnės kognityvinės būklės vyresniame amžiuje.

    Pirmuoju įpročiu neurologas laiko fizinį aktyvumą. Jis treniruojasi tris–keturis kartus per savaitę: eina sparčiu žingsniu, naudojasi bėgimo takeliu, žaidžia golfą ir atlieka jėgos pratimus.

    R. Peterseno orientyras – apie 150 minučių aerobinio krūvio per savaitę. Jis akcentuoja, kad pradėti galima nuo mažų žingsnių, o svarbiausia – tiesiog daugiau judėti kasdien.

    Judėjimas ir protinė veikla

    Anot neurologo, fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik širdžiai ar raumenims – jis siejamas ir su smegenų veikla. Todėl į rutiną verta įtraukti tokias veiklas, kurias realiai pavyks išlaikyti ilgą laiką.

    Antras įprotis – duoti smegenims darbo. R. Petersenas ragina neapsiriboti vien sudoku ar kryžiažodžiais: smegenis stimuliuoja ir skaitymas, paskaitos, naujų dalykų mokymasis bei idėjų aptarimas.

    Jo teigimu, esminė sąlyga – rinktis tai, kas pačiam įdomu. Taip didėja tikimybė, kad protinė veikla taps ne epizodiniu užsiėmimu, o pastovia kasdienybės dalimi.

    Mityba, miegas ir bendravimas

    Trečias įprotis susijęs su mityba: neurologas renkasi širdžiai palankų maistą, pirmenybę teikdamas Viduržemio jūros racionui ir MIND dietai. Jose daug daržovių, vaisių, riešutų, ankštinių ir žuvies.

    R. Petersenas nurodo, kad raudonos mėsos valgo maždaug kartą per dvi savaites. Pasak jo, toks mitybos modelis gali būti naudingas tiek širdžiai, tiek smegenims.

    Ketvirtas įprotis – kokybiškas miegas. Miegas padeda įtvirtinti prisiminimus ir siejamas su procesais, kurie padeda „apsivalyti“ smegenims, todėl neurologas ragina stebėti miego kokybę.

    Jis pataria vakare vengti kofeino ir atkreipti dėmesį į galimą miego apnėją. Jei žmogų nuolat kamuoja dieninis mieguistumas, tai – priežastis pasitarti su gydytoju.

    Penkta R. Peterseno įvardyta sritis – socialiniai ryšiai. Jis pabrėžia bendravimo svarbą ir pasakoja, kad reguliariai leidžia laiką su vaikais bei anūkais.

    Vienatvė, anot neurologo, siejama su didesne demencijos rizika, todėl svarbu nepamiršti susitikimų su artimaisiais ir draugais bei vengti izoliacijos. Šie įpročiai, kaip akcentuoja pats specialistas, nėra garantas, bet gali tapti prasminga investicija į kognityvinę sveikatą.

  • Gastroenterologai įvardijo šiltą gėrimą, kuris gali palengvinti tuštinimąsi – tai kava

    Užkietėjus viduriams svarbu ne tik skaidulos – reikšmės turi ir tai, ką geriate. Gastroenterologų teigimu, šilti gėrimai apskritai gali paskatinti virškinamojo trakto susitraukimus, tačiau vienas jų išsiskiria labiausiai – karšta kava.

    Kaip rašoma „EatingWell“, specialistai pažymi, kad daugelis žmonių kavą toleruoja gerai, o jos poveikis gali padėti „užvesti“ storosios žarnos darbą. Taip išmatos greičiau stumiamos žarnynu ir palengvėja tuštinimasis.

    Poveikį aiškina keli mechanizmai: kava gali aktyvinti vadinamąjį gastrocolinį refleksą, skatinti storosios žarnos raumenų susitraukimus ir didinti kai kurių virškinimo hormonų išsiskyrimą.

    Tyrimų apžvalgos taip pat leidžia manyti, kad saikingas kavos vartojimas gali būti siejamas su palankesniais žarnyno mikrobiotos pokyčiais. Vis dėlto tai nereiškia, kad kava tinka visiems ar yra vienintelis sprendimas.

    Kaip kava gali padėti žarnynui

    Gastrocolinis refleksas – natūrali organizmo reakcija, kai po valgio (ar ryte) sustiprėja noras tuštintis. Kava gali padėti šį refleksą suaktyvinti, todėl daliai žmonių būtent rytinis puodelis tampa „signalu“ žarnynui pradėti darbą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad poveikis gali būti ryškesnis kavą geriant kartu su maistu. Maistas ištempia skrandį, o tai taip pat prisideda prie virškinamojo trakto judesių suaktyvėjimo.

    Raumenų susitraukimai ir hormonai

    Išmatos storąja žarna juda dėl bangomis vykstančių raumenų susitraukimų. Straipsnyje cituojami gydytojai teigia, kad tyrimuose pastebėta: kava gali padidinti šiuos susitraukimus per kelias minutes, o poveikis esą stipresnis nei vandens.

    Kitas paaiškinimas – kavos įtaka virškinimo hormonams. Minimi hormonai gastrinas ir cholecistokininas dalyvauja virškinimo procesuose: jie susiję su skrandžio judrumu, rūgšties gamyba ir virškinimo fermentų išsiskyrimu, o tai gali prisidėti prie sklandesnio virškinimo.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad be kofeino kavos (be kofeino) poveikio rezultatai tyrimuose nėra tokie nuoseklūs – kai kuriems žmonėms ji gali veikti silpniau.

    Saikingumas ir kiti įpročiai

    2024 metų apžvalgoje nurodoma, kad saikingas kavos vartojimas – mažiau nei 4 puodeliai per dieną – siejamas su didesniu naudingų mikroorganizmų paplitimu ir mažesniu žalingų. Tai gali reikšti, kad kava ne tik suteikia trumpalaikį efektą, bet ir ilgainiui gali būti susijusi su geresne žarnyno būkle.

    Be kavos, specialistai primena ir kitus įpročius, svarbius reguliariam tuštinimuisi: skaidulas didinti palaipsniui, gerti pakankamai skysčių, judėti ir neignoruoti noro eiti į tualetą – sulaikymas gali pabloginti užkietėjimą, nes išmatos kietėja.

    Jei vidurių užkietėjimas kartojasi dažnai, tęsiasi ilgiau ar jį lydi nerimą keliantys simptomai, verta pasitarti su gydytoju – priežasčių gali būti įvairių, ir ne visais atvejais pakanka mitybos ar gėrimų pokyčių.

  • Po 50-ies pakanka šio pokyčio: kardiologas sako, kad širdis gali „atsigauti“ net vėliau

    Net ir po 50 metų galima realiai pagerinti širdies sveikatą, o tam nebūtinos radikalios dietos ar staigūs gyvenimo pokyčiai. Naujesni duomenys rodo, kad svarbiausia yra nuoseklus, išlaikomas svorio mažėjimas ir įpročiai, kuriuos įmanoma tęsti ilgą laiką.

    University College London mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 6 000 žmonių duomenis, nustatė aiškią tendenciją: tie, kurie iki 50 metų sumažino kūno svorį bent 5 proc. ir rezultatą išlaikė iki 55 metų, sulaukę 62 metų turėjo palankesnius širdies rizikos rodiklius.

    Tarp tokių rodiklių minimas kraujospūdis, cholesterolis ir uždegimo žymenys, kurie buvo panašūs į žmonių, visą suaugusį gyvenimą išlaikiusių sveiką svorį. Prevencinės kardiologijos specialistas dr. Francesco Lo Monaco pabrėžia, kad vidutinis amžius nėra per vėlyvas metas pradėti pokyčius.

    Gydytojas ragina antsvorį turinčius žmones su šeimos gydytoju ar dietologu aptarti laipsniško svorio mažinimo planą. Esminis akcentas yra stabilumas, nes kraštutinės dietos dažnai duoda trumpalaikį efektą ir didina riziką vėliau susigrąžinti svorį.

    Jo teigimu, mitybą verta dėlioti aplink baltymus, daržoves ir skaidulų turinčius angliavandenius. Praktiniai pavyzdžiai yra kiaušiniai, žuvis, ankštiniai augalai, natūralus jogurtas, avižos ir viso grūdo produktai.

    Taip pat rekomenduojama dalį rafinuotų angliavandenių keisti ankštiniais, prie pietų ir vakarienės nuolat pridėti daržovių, o vietoj sulčių rinktis vaisius. Ne mažiau svarbu įvertinti saldžius gėrimus, alkoholį, užkandžiavimą, taip pat aliejaus, padažų ir užpilų kiekius.

    Specialistas pataria nebandyti pakeisti visko iš karto, o pradėti nuo vieno ar dviejų įpročių, kurie daro didžiausią įtaką kasdieniam racionui. Toks metodas paprastai padeda išlaikyti rezultatą ilgiau, nes pokyčiai tampa rutina, o ne trumpu iššūkiu.

    Dr. Francesco Lo Monaco primena, kad svoris neturėtų kristi raumenų sąskaita.

    „Svarbu ne tik mažėti skaičiui svarstyklėse, bet ir išsaugoti raumenis, todėl mitybos pokyčius verta derinti su reguliariu judėjimu ir jėgos pratimais pagal žmogaus galimybes“, – sakė F. Lo Monaco.

    Jis taip pat siūlo progresą vertinti per savaites, o ne reaguoti į kasdienius svyravimus, kurie gali priklausyti nuo skysčių, miego ar druskos kiekio maiste. Jei kyla abejonių dėl saugaus tikslo, tikslinga su gydytoju susitarti dėl realistiško plano, ypač jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį, diabetą ar vartoja vaistus.

    Kardiologai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką lemia ne vien kūno svoris: svarbūs ir rūkymas, miego kokybė, stresas, fizinis aktyvumas, cukraus bei sočiųjų riebalų perteklius, taip pat paveldimumas. Vis dėlto net ir nedidelis, bet tvarus svorio sumažėjimas daugeliui žmonių tampa apčiuopiamu žingsniu geresnių rodiklių link.