Tag: Fizinis aktyvumas

  • Mokslininkai įspėja: 150 minučių sporto per savaitę gali nepakakti – štai kiek reikia širdžiai

    Mokslininkai įspėja: 150 minučių sporto per savaitę gali nepakakti – štai kiek reikia širdžiai

    Nauja didelė analizė rodo, kad širdžiai ir kraujagyslėms didžiausią naudą gali suteikti gerokai didesnis fizinio aktyvumo kiekis, nei dažniausiai rekomenduojamas visuomenės sveikatos gairėse. Nors minimalus tikslas išlieka 150 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aktyvumo per savaitę, papildomos minutės gali reikšmingai mažinti sunkių įvykių riziką.

    Tyrėjai rėmėsi Jungtinės Karalystės biobanko dalyvių duomenimis ir stebėjo 17 088 žmones maždaug aštuonerius metus. Per šį laiką užfiksuoti 1 233 rimti širdies ir kraujagyslių įvykiai, tarp jų miokardo infarktas, insultas, širdies nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas.

    Kuo daugiau judėjimo, tuo mažesnė rizika

    Analizė parodė aiškų ryšį tarp didesnio aktyvumo ir mažesnės širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Žmonės, pasiekę dabartinį minimalų 150 minučių per savaitę slenkstį, turėjo apie 8–9 proc. mažesnę rimto įvykio tikimybę.

    Tačiau ryškesni pokyčiai matyti tiems, kurie judėjo kelis kartus daugiau. Tyrime minima, kad sportuojant maždaug 3–4 kartus daugiau nei minimaliai rekomenduojama, rizika gali mažėti daugiau nei 30 proc., nors toks krūvis daugeliui būtų sunkiai suderinamas su kasdieniu ritmu.

    Skaičiuojant konkrečiau, apie 20 proc. rizikos sumažėjimas sietas su maždaug 340–370 minučių aktyvumo per savaitę. Tai daugiau nei dvigubai viršija įprastą minimalų tikslą, todėl tyrėjai akcentuoja laipsnišką krūvio didinimą, o ne staigų šuolį.

    Kodėl prastesnio pasirengimo žmonėms reikia daugiau

    Vienas svarbiausių niuansų susijęs su fiziniu pasirengimu. Tyrimas leidžia manyti, kad prasčiausio pasirengimo grupėje norint pasiekti tokią pačią rizikos mažėjimo naudą, gali prireikti papildomų 30–50 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aktyvumo per savaitę, palyginti su geriau pasirengusiais žmonėmis.

    Kitaip tariant, universali „viena taisyklė visiems“ veikia tik kaip saugus minimalus pagrindas. Didesnė nauda dažniau pasiekiama didinant bendrą aktyvumo kiekį, ypač jei pradinis judėjimo lygis buvo žemas.

    Ekspertai ragina neperlenkti žinutės

    Vis dėlto dalis nepriklausomų ekspertų pabrėžia, kad visuomenės sveikatos komunikacijai svarbiausia realistiškumas. Jei rekomendacijos pernelyg aukštos, jos gali demotyvuoti tuos, kuriems net minimalus tikslas šiuo metu atrodo sunkiai pasiekiamas.

    „Negalime per daug sureikšminti konkretaus 560–610 minučių skaičiaus per savaitę, nes visuomenės sveikatos žinutė turi būti įgyvendinama daugumai žmonių“, – sakė Oksfordo universiteto biomedicininės informatikos specialistas Aidenas Doherty, nedalyvavęs šiame tyrime.

    Autoriai taip pat pabrėžia, kad dabartinis 150 minučių per savaitę tikslas išlieka prasmingas ir suteikia apčiuopiamą apsaugą, nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo. Tuo pačiu jie pripažįsta, kad didesnis krūvis gali duoti papildomos naudos, tačiau tai nereiškia, jog kiekvienam būtina kasdien praleisti valandas sporto salėje.

    Dar vienas svarbus praktinis aspektas yra pasiekiamumas: tyrime nurodoma, kad bent 560 minučių per savaitę pasiekė tik apie 12 proc. dalyvių. Tai rodo, kad tokios apimtys įmanomos, tačiau daugeliui jos yra aukštas elgsenos slenkstis.

    Mokslininkai akcentuoja, jog šie rezultatai atskleidžia ryšius, tačiau dar reikalingi atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, kad būtų tiksliau įvertintas priežastinis poveikis ir saugiausios didesnio krūvio ribos. Praktinė išvada paprasta: pasiekus minimalias rekomendacijas verta ieškoti būdų judėti daugiau, bet krūvį didinti palaipsniui ir atsižvelgiant į sveikatos būklę.

  • Garsiausias pasaulio biohakeris įvardijo nemokamas ilgaamžiškumo taisykles: paprasta, bet veikia

    Milijonus kainavę eksperimentai

    Viena ryškiausių ilgaamžiškumo judėjimo figūrų Bryanas Johnsonas pastaraisiais metais viešai demonstravo itin brangius sveikatos eksperimentus ir kasdienę organizmo stebėseną. Pats jis yra minėjęs, kad ilgaamžiškumo programai per metus skirdavo daugiau kaip 1 800 000 eurų, tačiau dabar teigia išgryninęs paprastesnes taisykles, kurios daugeliui nieko nekainuoja.

    Influenceris socialiniuose tinkluose paskelbė sąrašą, kuriame išdėstė kelias dešimtis lengvai pritaikomų įpročių. Esminė jo žinutė paprasta: didžiausią poveikį sveikatai dažnai duoda ne sudėtingos procedūros, o nuosekliai laikomi kasdieniai pagrindai.

    Pagrindas – miegas ir ritmas

    Didžiausią dėmesį Johnsonas skiria miegui, vadindamas jį kertiniu sveikatos ramsčiu. Jis ragina kasdien planuoti maždaug 8 valandas lovoje, eiti miegoti panašiu laiku ir miegoti vėsesnėje, tamsesnėje aplinkoje, kad lengviau išsilaikytų stabilus cirkadinis ritmas.

    Jo teigimu, vakarienė turėtų būti lengva ir ne per vėlai, o ryški ekranų šviesa prieš miegą – ribojama. Tokios rekomendacijos atitinka ir šiuolaikinę miego medicinos kryptį: miego kokybę dažnai lemia reguliarumas, aplinkos sąlygos ir stimulo kontrolė vakare.

    „Štai viskas, ko išmokau, išleisdamas milijonus ilgaamžiškumui“, – sakė Bryanas Johnsonas.

    Mityba, judėjimas ir mažiau kraštutinumų

    Kalbėdamas apie mitybą, jis akcentuoja kuo mažiau itin perdirbto maisto, pridėtinio cukraus ir giliai keptų patiekalų. Taip pat pabrėžia, kad alkoholis, net ir mažais kiekiais, nėra neutralus sveikatai, o kofeiną siūlo riboti iki pirmos dienos pusės.

    Judėjimo dalyje jis ragina mažinti sėdėjimo laiką, įtraukti kasdienes lengvas pasivaikščiojimų atkarpas, o fizinį krūvį derinti iš ištvermės ir jėgos pratimų. Pastaraisiais metais būtent raumenų masės ir jėgos palaikymas vyresniame amžiuje vis dažniau akcentuojamas kaip svarbus veiksnys, susijęs su funkciniu savarankiškumu ir mažesne traumų rizika.

    Kasdienė higiena ir aplinkos veiksniai

    Johnsonas savo sąraše mini ir praktinius kasdienius veiksmus: pakankamą vandens vartojimą, kruopštesnę burnos higieną bei patalpų vėdinimą. Nors tai skamba elementariai, sveikatos tyrimų laukas vis daugiau dėmesio skiria tam, kaip lėtinį uždegimą ir savijautą gali veikti miegas, stresas, burnos būklė ir oro kokybė patalpose.

    Be to, jis ragina sąmoningiau valdyti skaitmeninį triukšmą: išjungti dalį telefono pranešimų, riboti socialinius tinklus ir nevairuoti naudojantis žinutėmis. Tokie žingsniai, anot jo, padeda mažinti kasdienį stresą ir išlaikyti stabilesnę rutiną.

    Vienas patarimas, kuris apibendrina viską

    Nors dalis Johnsono ankstesnių sprendimų kėlė kontroversijų, naujausiame sąraše jis labiau pabrėžia nuoseklumą, o ne sensacijas. Jo teigimu, geriausiai veikia paprasti dalykai, kuriuos galima kartoti kasdien, o pokyčius verta diegti po vieną, kad jie taptų tvariais įpročiais.

    Praktinė išvada daugeliui aiški: prieš ieškant brangių priemonių ar ekstremalių procedūrų, verta susitvarkyti miegą, mitybos pagrindus, judėjimą ir streso valdymą. Būtent šie veiksniai dažniausiai sudaro didžiausią skirtumą ilguoju laikotarpiu.

  • Alytuje 130 senjorų pradėjo nemokamas treniruotes sporto klubuose: kam skirta ir kiek truks

    Alytuje startavo savivaldybės finansuojamas fizinio aktyvumo projektas, skirtas vyresnio amžiaus gyventojams. Šią savaitę 130 miesto senjorų pradėjo nemokamas treniruotes sporto klubuose, siekiant paskatinti reguliariai judėti ir stiprinti sveikatą.

    Numatyta, kad dalyviai keturis mėnesius sportuos du kartus per savaitę pasirinktame klube. Užsiėmimai vyksta sporto klubuose „Žalgiris“, „Margiris“ ir „Fitness Gym“, o dalyvavimas senjorams nieko nekainuoja, nes projektą apmoka Alytaus miesto savivaldybė.

    Specialistai pabrėžia, kad vyresniame amžiuje reguliarus, tinkamai parinktas fizinis krūvis gali padėti palaikyti raumenų jėgą, pusiausvyrą ir judrumą, o tai tiesiogiai siejama su mažesne griuvimų rizika. Ne mažiau svarbi ir socialinė nauda, nes grupiniai užsiėmimai dažnai padeda išlaikyti motyvaciją ir mažina vienišumo jausmą.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad treniruotes verta pradėti palaipsniui, o jei yra lėtinių ligų ar patirtų traumų, rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Sporto klubai įprastai padeda pritaikyti krūvį pagal individualias galimybes, kad judėjimas būtų saugus ir duotų ilgalaikės naudos.

    Dėl užsiėmimų grafiko ir praktinių klausimų senjorai kviečiami kreiptis tiesiogiai į pasirinktą sporto klubą. Projektas tęsis keturis mėnesius, o savivaldybė ragina dalyvius išnaudoti galimybę suformuoti tvarų įprotį judėti ir po programos pabaigos.

  • Palanga paskirstė 2026 metų sveikatos projektų finansavimą: keturiems iniciatyvoms skirta 14 921 eurų

    Palangos miesto savivaldybė paskyrė finansavimą 2026 metų sveikatos projektams, numatytiems savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programoje. Sprendimas įtvirtintas administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 21 dieną pasirašytu įsakymu dėl sveikatos projektų finansavimo.

    Šiemet finansavimas skirtas keturioms skirtingas gyventojų grupes ir poreikius apimančioms iniciatyvoms. Bendra patvirtinta suma siekia 14 921 eurų, o lėšos bus naudojamos 2026 metais įgyvendinamoms veikloms.

    Didžiausia suma skirta asociacijos „Jūros kopa“ projektui „Žmonės sportuoja“: 4 287 eurų. Nedaug atsiliko VšĮ „Užtaisas“ iniciatyva „Aktyvi Palanga su badmintonu“, kuriai numatyta 4 043 eurų.

    Palangos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Palangos viltis“ projektui „Atrask. Patirk. Įsitrauk“ skirta 3 731 eurų. Asociacijos Palangos LIONS moterų klubo projektas „Šiandien dėl savęs“ gavo 2 860 eurų finansavimą.

    Kaip nurodoma sprendime, finansavimas skiriamas iš Palangos miesto savivaldybės 2026 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų. Tokie konkursiniai kvietimai savivaldybėse paprastai orientuoti į fizinio aktyvumo skatinimą, socialinę įtrauktį ir prevencines veiklas, kurios gali mažinti sveikatos netolygumus bendruomenėje.

  • Po 50-ies ateina proveržis: viso gyvenimo mokymasis gali saugoti atmintį ir gerinti savijautą

    Po 50-ies ateina proveržis: viso gyvenimo mokymasis gali saugoti atmintį ir gerinti savijautą

    Vadinamasis viso gyvenimo mokymasis reiškia, kad žmogaus ugdymasis nesibaigia baigus mokyklą ar studijas. Ši kryptis apima ir formalų mokslą, ir kasdienį mokymąsi darbe, bendruomenėje, per pomėgius ar naujas patirtis.

    Šiuolaikinį požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą ypač išplėtojo UNESCO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, o Europoje jis glaudžiai siejamas su kvalifikacijos kėlimu ir persikvalifikavimu. Senstant visuomenei tai tampa ne tik asmeniniu pasirinkimu, bet ir svarbia darbo rinkos bei sveikatos politikos dalimi.

    Kodėl mokytis verta ir po 50-ies?

    Tyrimai rodo, kad intelektinė veikla vyresniame amžiuje siejama su geresne savijauta ir lėtesniu pažintinių funkcijų silpnėjimu. Užsienio kalbų mokymasis, muzikos instrumentas ar net sudėtingesni kasdieniai uždaviniai aktyvina skirtingas smegenų sritis ir skatina naujų neuronų jungčių formavimąsi.

    Vienas dažniausiai minimų mechanizmų nusakomas paprastai: kuo dažniau naudojame protinius gebėjimus, tuo ilgiau jie išlieka aštresni. Ypač naudingi užsiėmimai, kurie reikalauja pastangų, pavyzdžiui, planavimo, problemų sprendimo, analizės ir naujų įgūdžių įtvirtinimo.

    Judėjimas ir protas veikia kartu

    Mokslinė literatūra vis dažniau pabrėžia, kad kognityvinei sveikatai svarbus ne vien mokymasis, bet ir fizinis aktyvumas. Sisteminių apžvalgų duomenys rodo, kad vyresniems nei 50 metų žmonėms reguliarios treniruotės gali gerinti atmintį ir vykdomąsias funkcijas, ypač kai aktyvumas yra vidutinio intensyvumo.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukia ir bandymai vertinti vadinamąjį smegenų amžių, nustatomą pagal vaizdinimo tyrimus ir statistinius modelius. Klinikiniai tyrimai rodo, kad ilgiau sportuojantys asmenys gali turėti palankesnius smegenų struktūros pokyčius nei mažiau aktyvūs bendraamžiai.

    Socialiniai ryšiai ir darbas vėlesniame amžiuje

    Ne mažiau svarbūs ir socialiniai ryšiai, nes bendravimas reikalauja atminties, dėmesio ir emocijų atpažinimo. Tyrėjai pabrėžia, kad ilgalaikė socialinė izoliacija vyresniame amžiuje siejama su spartesniu pažintinių gebėjimų prastėjimu net tada, kai žmogus subjektyviai nesijaučia vienišas.

    Darbas po 50 metų taip pat gali tapti papildomu smegenų treniruokliu, ypač jei jis reikalauja sprendimų priėmimo ir nuolatinio mokymosi. JAV apklausų duomenys rodo, kad daugelis vyresnių dirbančių žmonių darbą sieja su geresne psichologine savijauta, tačiau mokslininkai pabrėžia, jog tai priklauso nuo darbo kokybės ir patiriamo streso lygio.

    „Kuo daugiau sužinome apie izoliacijos ir silpnų socialinių ryšių poveikį sveikatai, tuo svarbiau vertinti, kokį vaidmenį vyresniame amžiuje gali atlikti prasminga veikla, įskaitant darbą“, – sakė gydytojas ir tyrėjas Jeffrey Kullgren.

    Ekspertai pabrėžia, kad viso gyvenimo mokymasis neturi reikšti intensyvių studijų ar darbo pilnu krūviu. Naudos gali duoti ir savanorystė, mentorystė, bendruomeninė veikla, trumpi kursai ar naujų skaitmeninių įgūdžių įgijimas, ypač kai tai derinama su fiziniu aktyvumu ir reguliariu bendravimu.

  • Kupiškyje vaikai tapo parko detektyvais: tvarus orientacinis sportas suvienijo keturias įstaigas

    Kupiškyje vaikai tapo parko detektyvais: tvarus orientacinis sportas suvienijo keturias įstaigas

    Gegužės 20 dieną Kupiškyje surengta rajono priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų tvari orientacinio sporto diena Ąžuolų parko detektyvai. Renginį Kupos upės slėnio parko Ąžuolų parkelyje organizavo Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Obelėlė“.

    Į bendrą veiklą susitiko keturių įstaigų ugdytiniai: Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Obelėlė“, Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Saulutė“, Kupiškio mokykla Varpelis ir Kupiškio rajono Subačiaus vaikų lopšelis-darželis. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai stiprina bendruomeniškumą ir skatina vaikus drąsiau veikti mišriose grupėse.

    Renginio metu vaikai buvo kviečiami pasijusti mažaisiais detektyvais: ieškoti užuominų, spręsti užduotis ir orientuotis gamtoje. Veiklos buvo paremtos judesiu ir žaidimu, todėl dalyviams natūraliai ugdėsi dėmesingumas aplinkai bei pastabumas detalėms.

    Mažųjų laukė detektyvinės užduotys, orientacinė veikla Ąžuolų parkelyje ir pėdsakų paieška, kurios skatino bendradarbiavimą. Tokios orientacinio sporto veiklos vaikams padeda mokytis susitarti, pasidalinti vaidmenimis ir kartu priimti sprendimus, o kartu lavina erdvinį mąstymą.

    Organizatoriai akcentavo ir tvarumo aspektą: veiklos vyko natūralioje aplinkoje, o užduotys orientuotos į pažinimą per patirtį, neteršiant ir nepaliekant pėdsakų gamtoje. Pastaraisiais metais ikimokyklinėse įstaigose vis dažniau ieškoma būdų, kaip fizinį aktyvumą sieti su aplinkosauginiu ugdymu, kad vaikai tvarumo principus suprastų ne teoriškai, o praktiškai.

    Renginys suteikė daug emocijų ir dar kartą priminė, kad mokymasis per judesį ir žaidimą mažiesiems yra vienas veiksmingiausių būdų pažinti pasaulį. Tokios iniciatyvos taip pat prisideda prie sveikų kasdienių įpročių formavimo, nes vaikams kuriama teigiama patirtis būnant lauke ir aktyviai judant.

  • Harvardo mokslininkai įvardijo ilgaamžiškumo pratimus: poveikis širdžiai, kaulams ir protui

    Harvardo mokslininkai įvardijo ilgaamžiškumo pratimus: poveikis širdžiai, kaulams ir protui

    Reguliarus judėjimas seniai laikomas vienu patikimiausių būdų ilgiau išlikti sveikiems, tačiau skirtingos veiklos organizmą veikia nevienodai. Harvard Medical School specialistai pabrėžia, kad ilgaamžiškumui svarbiausia ne vien kalorijų deginimas, o širdies, raumenų, kaulų ir smegenų stiprinimas.

    Didžiausią naudą duoda fizinio aktyvumo derinimas: aerobinis krūvis, jėgos pratimai, pusiausvyros ir lankstumo lavinimas. Toks komplektas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, kai kurių judamojo aparato problemų ir kritimų rizika, o vyresniame amžiuje padeda ilgiau išlaikyti savarankiškumą.

    Plaukimas ir ėjimas: švelnus krūvis kūnui

    Viena dažniausiai rekomenduojamų veiklų yra plaukimas, nes vanduo sumažina smūginę apkrovą sąnariams ir stuburui. Tai ypač aktualu turintiems antsvorio, varginamiems sąnarių skausmų ar atsigaunantiems po traumų, kai norisi judėti, bet vengti didelės mechaninės apkrovos.

    Plaukimas įdarbina daug raumenų grupių, gerina ištvermę ir širdies bei kraujagyslių sistemos pajėgumą. Net ir vidutinio intensyvumo treniruotės baseine gali padėti gerinti miego kokybę bei savijautą, jei jos atliekamos reguliariai ir be per didelio krūvio šuolių.

    Kita paprasta, bet itin veiksminga strategija yra spartesnis ėjimas. Jis nereikalauja brangios įrangos, lengvai pritaikomas pagal amžių ir fizinį pasirengimą, o kartu padeda kontroliuoti kraujospūdį, gliukozės apykaitą ir kūno masę.

    Tai chi ir pusiausvyra: mažiau kritimų

    Vyresniame amžiuje didelę grėsmę sveikatai kelia kritimai, todėl pusiausvyros treniravimas yra ne mažiau svarbus nei ištvermė. Tai chi, neretai vadinamas meditacija judesyje, remiasi lėtais, tiksliais judesiais ir kvėpavimo kontrole.

    Tyrimai rodo, kad tokio tipo praktikos gali gerinti pusiausvyrą, koordinaciją, dėmesio koncentraciją ir mažinti streso lygį. Dėl nedidelės traumų rizikos tai chi dažnai tinka ir tiems, kurie ilgą laiką nesportavo.

    Jėgos pratimai: raumenys saugo ir kaulus, ir medžiagų apykaitą

    Raumenų masė su amžiumi natūraliai mažėja, o tai silpnina funkcinius gebėjimus ir didina kritimų tikimybę. Dėl to specialistai pabrėžia jėgos treniruočių svarbą, ypač nuo vidutinio amžiaus, kai mažėjanti raumenų masė pradeda ryškiau veikti kasdienį pajėgumą.

    Pratimai su pasipriešinimu padeda palaikyti raumenis, stiprina kaulus ir sąnarius, o taip pat gerina medžiagų apykaitos rodiklius. Be to, vis daugiau duomenų rodo, kad fizinis aktyvumas, įskaitant jėgos pratimus, siejamas su geresne pažintine funkcija ir mažesne demencijos rizika, nors tikslūs mechanizmai vis dar tiriami.

    Ekspertai akcentuoja, kad geriausias rezultatas pasiekiamas ne „vienu stebuklingu“ pratimu, o nuosekliu įpročiu: derinant skirtingas veiklas, didinant krūvį palaipsniui ir atsižvelgiant į sveikatos būklę. Turint lėtinių ligų ar skausmų, saugiausia pradėti nuo gydytojo ar kineziterapeuto rekomendacijų.

  • Kupiškio mokykla „Varpelis“ Šiauliuose prisijungė prie LTMŽ 2026 festivalio: ką išbandė vaikai

    Kupiškio mokykla „Varpelis“ Šiauliuose prisijungė prie LTMŽ 2026 festivalio: ką išbandė vaikai

    Kupiškio mokyklos „Varpelis“ ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai gegužės 17 dieną dalyvavo Lietuvos mažųjų žaidynių (LTMŽ) 2026 didžiajame festivalyje Šiauliuose. Į šį renginį komanda pateko burtų keliu – taip mokyklai nusišypsojo proga prisijungti prie vieno svarbiausių sezono susitikimų.

    Šiauliuose vykęs festivalis buvo ketvirtasis iš penkių šio sezono didžiųjų LTMŽ festivalių. Tokia renginių struktūra leidžia skirtingų Lietuvos miestų vaikams patirti bendrą šventę ir išbandyti paruoštas užduotis, o kartu – paskatina ugdymo įstaigas nuosekliai dirbti viso projekto metu.

    Kas yra Lietuvos mažųjų žaidynės?

    LTMŽ projektą nuo 2014 metais organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija. Projekto esmė – įtraukti 1,5–7 metų vaikus į patrauklias fizinio aktyvumo veiklas, kad judėjimas taptų natūrali kasdienybės dalis dar ankstyvame amžiuje.

    Šio projekto veiklos orientuotos ne į rezultatą ar varžymąsi, o į patirtį: judėjimo džiaugsmą, pozityvias emocijas ir socialinius įgūdžius. Tokia kryptis atitinka ir šiuolaikines ikimokyklinio ugdymo tendencijas, kuriose fizinis aktyvumas siejamas su vaiko savijauta, bendravimu ir pasitikėjimu savimi.

    Dešimt užduočių ir daugiau bendradarbiavimo

    Renginyje Šiauliuose vaikai atliko dešimt žaismingų užduočių, kurios buvo parengtos taip, kad lavintų pagrindinius judėjimo įgūdžius. Dalyviai demonstravo projekto metu įgytas fizines kompetencijas, o užduotys buvo pritaikytos amžiui ir saugiam, smagiam išbandymui.

    Šiemet, kaip pabrėžia projekto dalyviai, akcentas buvo skiriamas ne tik fiziniam aktyvumui, bet ir bendravimui bei bendradarbiavimui. Tokia kryptis ypač svarbi ikimokykliniame amžiuje, kai vaikai mokosi veikti komandoje, išklausyti, palaukti savo eilės ir palaikyti draugus.

    Mokyklos „Varpelis“ komanda šį festivalį įvardijo kaip įdomią ir įtraukiančią patirtį, kuri sustiprino motyvaciją judėti. Ugdymo įstaiga taip pat jau planuoja dalyvauti ir kitų metų, jubiliejiniame, penktajame projekto sezone, tikėdamasi vėl patekti į didįjį respublikinį festivalį.

    Informaciją parengė LTMŽ projekto koordinatorės įstaigoje Virginija Šemetienė ir Edita Kareivienė.

  • Kėdainiuose atvertas sezono sporto aikštynas: kur jis įrengtas ir ko prašoma gyventojų

    Kėdainiuose atvertas sezono sporto aikštynas: kur jis įrengtas ir ko prašoma gyventojų

    Kėdainių sporto centras pranešė, kad naujam sezonui paruoštas sporto aikštynas, esantis J. Basanavičiaus gatvėje 4. Aikštynas jau atviras lankytojams ir skirtas kasdieniam miesto gyventojų aktyviam laisvalaikiui.

    Sporto centras kviečia kėdainiečius ir miesto svečius aktyviai sportuoti bei naudotis infrastruktūra pagal paskirtį. Tikimasi, kad aikštynas taps patogia erdve tiek individualioms treniruotėms, tiek bendram fiziniam aktyvumui gryname ore.

    Kartu primenama, kad viešos sporto erdvės išlieka kokybiškos tik tuomet, kai jas atsakingai naudoja patys lankytojai. Gyventojų prašoma saugoti inventorių, nešiukšlinti ir po apsilankymo palikti aplinką tvarkingą, kad ji būtų saugi ir kitiems.

    Tokie sezono starto pranešimai daugelyje savivaldybių siejami su didėjančiu lauko sporto erdvių poreikiu šiltuoju metų laiku. Specialistai pabrėžia, kad patogiai pasiekiama infrastruktūra mieste skatina dažnesnį judėjimą ir prisideda prie geresnės savijautos kasdien.

    Planuojant apsilankymą gyventojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į aplinkinių teritorijų tvarką ir eismo saugumą, ypač atvykstant su vaikais. Pastebėjus sugadintą inventorių ar nesaugią situaciją, verta apie tai informuoti sporto centrą ar savivaldybės atsakingus darbuotojus.

  • Mokslininkai atskleidė: sportuojate ne tuo metu? Kūno laikrodis gali lemti rezultatus

    Mokslininkai atskleidė: sportuojate ne tuo metu? Kūno laikrodis gali lemti rezultatus

    Vieniems lengva keltis anksti ir sportuoti dar prieš darbą, kiti geriausiai jaučiasi tik popiet ar vakare. Šį skirtumą lemia chronotipas, kitaip tariant, individualus kūno polinkis tam tikru paros metu būti budresniam, darbingesniam ir aktyvesniam.

    Chronotipą formuoja cirkadiniai ritmai, kurie maždaug kas 24 valandas reguliuoja miego ir budrumo ciklą, hormonų svyravimus, kūno temperatūrą bei kitus fiziologinius procesus. Mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, ar treniruočių laikas, pritaikytas chronotipui, gali sustiprinti sporto naudą sveikatai.

    Ką parodė klinikinis tyrimas

    Naujesnis atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas nagrinėjo, ar treniruotės, suderintos su žmogaus chronotipu, duoda daugiau naudos nei sportas „prieš natūralų laikrodį“. Tyrime daugiausia dėmesio skirta žmonėms, turintiems didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Dalyviai buvo suskirstyti į rytinio ir vakarinio tipo grupes, o chronotipas nustatytas specialiu klausimynu. Rytinio tipo žmonės sportavo ryte, vakarinio tipo – vakare, o dalis dalyvių treniravosi priešingu metu nei jiems įprasta.

    Rezultatai rodė, kad treniruotės, sutapdintos su chronotipu, buvo susijusios su didesniais pagerėjimais, vertinant kraujospūdį, aerobinį pajėgumą, gliukozės kontrolę, cholesterolio rodiklius ir miego kokybę. Vis dėlto ir tie, kurie sportavo „ne savo“ metu, taip pat patyrė aiškią sveikatos naudą.

    Kodėl laikas gali būti svarbus

    Cirkadinė sistema veikia ne tik miegą, bet ir kraujospūdį, širdies ritmą, kraujagyslių tonusą bei cukraus kiekio kraujyje reguliavimą. Kadangi fizinis aktyvumas daro įtaką tiems patiems mechanizmams, treniruočių laikas gali nulemti, kaip stipriai organizmas į jas sureaguos.

    Tačiau svarbu niuansas: daug ankstesnių įžvalgų rėmėsi stebimaisiais tyrimais, kurie parodo sąsajas, bet ne visada įrodo priežastinį ryšį. Klinikiniai tyrimai suteikia tvirtesnių argumentų, bet vis tiek neatsako į visus klausimus, nes skiriasi dalyvių sveikata, treniruočių pobūdis ir įpročiai.

    Dar viena detalė yra ta, kad didelė dalis suaugusiųjų patenka į tarpinį chronotipą, kai ryškios „pelėdos“ ar „vyturio“ savybės nėra išreikštos. Tokiu atveju treniruotės laiko įtaka gali būti mažesnė, o svarbiausiu faktoriumi tampa pastovumas.

    Ką daryti praktiškai

    Daugelis žmonių chronotipą nujaučia intuityviai, tačiau jį dažnai iškreipia darbas, vaikų priežiūra ir kiti įsipareigojimai. Jei įmanoma, verta paieškoti tokio treniruočių laiko, kai jaučiatės žvaliausi ir lengviausiai „įsivažiuojate“ į krūvį.

    Mokslas taip pat rodo, kad kūno temperatūra dažnai būna aukštesnė popiet, o tai gali pagerinti raumenų funkciją, koordinaciją ir jėgos rodiklius. Kita vertus, įprotis treniruotis tuo pačiu metu ilgainiui gali „priderinti“ organizmą, todėl net rytinės treniruotės vakarinio tipo žmogui gali tapti efektyvesnės.

    Didelę reikšmę turi miegas: prastai išsimiegojus, treniruotė vakare gali jaustis sunkesnė, o intensyvus sportas vėlai gali pabloginti užmigimą ir miego kokybę. Dėl to dažnai rekomenduojama palikti bent kelių valandų tarpą tarp intensyvios treniruotės ir ėjimo miegoti.

    Vieno universaliai geriausio laiko sportui nėra, tačiau bendra taisyklė išlieka paprasta: reguliari fizinė veikla naudinga bet kuriuo paros metu. Jei turite galimybę, treniruotes verta derinti prie savo kūno laikrodžio, bet jei ne, svarbiausia yra judėti nuosekliai ir saugiai.