CP v2

Tag: Flavanoliai

  • Daugiau antioksidantų nei žalioji arbata: vienas puodelis kakavos gali padėti širdžiai ir smegenims

    Iš kur atsiranda kakava

    Kakava gaminama iš tikrojo kakavmedžio (Theobroma cacao) sėklų, o jos kelias iki puodelio paprastai apima fermentaciją, džiovinimą, skrudinimą ir malimą. Šie etapai formuoja skonį ir aromatą, tačiau kartu gali keisti ir dalies naudingų junginių kiekį.

    Šiandien didelė pasaulinės kakavos pupelių dalis užauginama Vakarų Afrikoje, nors augalo kilmė siejama su Centrine ir Pietų Amerika. Kasdienėje mityboje dažniausiai naudojami nesaldinti kakavos milteliai, dedami į gėrimus, košes ar kepinius.

    Kodėl kakava siejama su nauda

    Natūralioje kakavoje gausu biologiškai aktyvių augalinių junginių, ypač flavanolių ir kitų polifenolių, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Tyrimuose būtent šie junginiai siejami su geresne kraujagyslių funkcija ir kraujotaka.

    Praktikoje dažnai minimas palyginimas su žaliąja arbata: priklausomai nuo pupelių kilmės ir apdorojimo, vienas puodelis gėrimo iš maždaug 10 gramų natūralių kakavos miltelių gali suteikti kelis šimtus miligramų polifenolių. Žaliojoje arbatoje jų kiekis taip pat reikšmingas, tačiau dažnai būna mažesnis, nors rodikliai labai priklauso nuo užplikymo ir produkto.

    Kakavoje natūraliai yra ir metilksantinų, tokių kaip teobrominas bei nedidelis kofeino kiekis, todėl kai kuriems žmonėms ji gali švelniai tonizuoti. Taip pat kakava vertinama dėl mineralų, įskaitant magnį ir kalį, kurie svarbūs nervų sistemai ir raumenų funkcijai.

    Natūrali ar alkalizuota: skirtumas svarbus

    Nors tiek natūrali, tiek alkalizuota (vadinamoji olandiška) kakava gaminama iš tų pačių pupelių, jų savybės skiriasi dėl apdorojimo. Alkalizacija mažina natūralų rūgštingumą, suteikia tamsesnę spalvą, švelnesnį skonį ir pagerina tirpumą.

    Tačiau šis procesas gali sumažinti flavanolių ir kitų polifenolių kiekį, o kartu ir antioksidacinį potencialą. Dėl to, jei tikslas yra gauti daugiau bioaktyvių junginių, dažniau rekomenduojama rinktis natūralią, nesaldintą kakavą, o alkalizuota dažniau pasirenkama desertams dėl skonio ir spalvos.

    Renkantis kakavą verta atkreipti dėmesį ir į pridėtinį cukrų: saldinti gėrimai bei mišiniai gali gerokai padidinti kalorijų kiekį. Norint išlaikyti palankesnį mitybos profilį, praktiškas sprendimas yra nesaldinti milteliai ir saldinimas pagal poreikį mažesniais kiekiais.

  • Valgote tamsų šokoladą kasdien? Gydytojai paaiškino, ką tai daro širdžiai ir arterijoms

    Valgote tamsų šokoladą kasdien? Gydytojai paaiškino, ką tai daro širdžiai ir arterijoms

    Tamsus šokoladas dažnai minimas kaip palankesnis pasirinkimas širdžiai nei įprasti saldumynai, tačiau jo poveikis nėra stebuklingas. Daugiausia dėmesio mokslininkai skiria kakavoje esantiems flavanoliams – augaliniams junginiams, turintiems antioksidacinių savybių.

    Flavanoliai siejami su geresne kraujagyslių funkcija, nes gali skatinti azoto oksido gamybą. Tai medžiaga, padedanti kraujagyslėms atsipalaiduoti ir plėstis, todėl kraujas teka lengviau, o kraujospūdis kai kuriems žmonėms gali šiek tiek sumažėti.

    Ką rodo tyrimai apie cholesterolį

    Dažnas klausimas – ar tamsus šokoladas mažina blogąjį cholesterolį. Tyrimai rodo, kad poveikis lipidų rodikliams gali būti, bet paprastai jis būna nedidelis ir nevienodas, todėl šokoladas negali pakeisti gydymo ar mitybos korekcijų.

    Labiau tikėtina nauda atsiranda tada, kai tamsus šokoladas tampa alternatyva kitiems saldumynams. Palyginti su pieniniu šokoladu ar batonėliais, aukštesnio kakavos kiekio produktai dažniausiai turi mažiau cukraus, o tai svarbu metabolinei sveikatai.

    Kiek kakavos rinktis ir kodėl

    Mitybos specialistai dažniausiai rekomenduoja rinktis tamsų šokoladą, kuriame yra bent 70 proc. kakavos. Didesnė kakavos dalis paprastai reiškia daugiau bioaktyvių medžiagų ir mažiau pridėtinio cukraus, nors sudėtį vis tiek verta perskaityti.

    Tamsus šokoladas taip pat turi mineralų, pavyzdžiui, magnio, geležies ir cinko. Vis dėlto tai nėra pagrindinis jų šaltinis mityboje, todėl šokoladą tikslinga vertinti kaip priedą, o ne kaip būdą „pasitaisyti“ trūkumus.

    Kada nauda virsta žala

    Net ir palankesnis produktas valgomas per dideliais kiekiais gali kenkti, nes tamsus šokoladas yra kaloringas. Vienas ar du gabalėliai po valgio nėra tas pats, kas kasdien suvalgoma visa plytelė, ypač jei bendra mityba jau turi daug cukraus ir sočiųjų riebalų.

    Gydytojai pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių riziką labiausiai mažina ne vienas produktas, o visuma: pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, normalus kūno svoris ir mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų bei nesočiųjų riebalų.

    Jei norisi saldaus skonio, nedidelė kokybiško tamsaus šokolado porcija gali būti protingas kompromisas. Tačiau tikėtis ryškaus cholesterolio ar kraujospūdžio pokyčio vien dėl šokolado – nerealistiška.

  • Karštas šokoladas kasdien? Mokslininkai aiškina, kaip kakava gali veikti atmintį ir nuotaiką

    Karštas šokoladas daugeliui siejasi su desertu ir jaukumu, tačiau vis dažniau aptariama ir jo sudėtis: kakavoje gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač flavanolių. Būtent jie siejami su antioksidaciniu poveikiu, o kai kuriuose tyrimuose kakava minėta kaip galinti prisidėti prie kraujagyslių funkcijos.

    Nors kartais teigiama, kad kakavos gėrimas turi daugiau antioksidantų nei žalioji arbata, toks palyginimas priklauso nuo produkto kokybės ir paruošimo. Skirtingų rūšių kakava, arbata ir jų porcijos gali turėti labai nevienodą polifenolių kiekį, todėl svarbiausia vertinti ne antraštes, o sudėtį ir cukraus kiekį.

    Didžiausia problema, dėl kurios karštas šokoladas „praranda“ sveikatai palankią reputaciją, yra pridėtinis cukrus ir kaloringi priedai. Kuo daugiau cukraus, saldžių sirupų, plakto kremo ar saldumynų priedų, tuo labiau gėrimas tampa desertu, o ne kasdieniu pasirinkimu.

    Kita vertus, saikingai vartojamas kakavos gėrimas gali būti viena iš alternatyvų tiems, kurie nori švelnesnio skonio nei kava ar arbata. Kakavoje natūraliai yra teobromino ir nedidelis kiekis kofeino, todėl kai kuriems žmonėms ji gali suteikti lengvą tonizuojantį efektą, tačiau paprastai jis būna švelnesnis nei iš kavos.

    Mokslinėje literatūroje kakavos flavanoliai dažniausiai siejami su kraujotakos ir endotelio funkcija, o geresnė kraujotaka teoriškai gali būti svarbi ir smegenų veiklai. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose nagrinėta, ar kakava gali padėti pažinimo funkcijoms, pavyzdžiui, dėmesiui ar atminčiai, tačiau rezultatai nėra vienareikšmiai ir priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės bei tiriamųjų amžiaus.

    Nuotaikos tema dažnai aiškinama paprastai: šokolado skonis ir aromatas suteikia malonumo, o kakavoje yra junginių, kurie gali veikti neuromediatorių sistemas. Vis dėlto kasdienėje praktikoje nuotaikai didelę reikšmę turi bendras miego režimas, stresas, fizinis aktyvumas ir mityba, todėl karštas šokoladas neturėtų būti pristatomas kaip „greitas sprendimas“.

    Jei tikslas yra ne tik skonis, bet ir didesnė maistinė vertė, verta rinktis kakavos miltelius ar šokoladą su didesniu kakavos kiekiu ir mažesniu cukraus kiekiu. Praktinis orientyras paprastas: kuo trumpesnė sudėtis ir kuo mažiau pridėtinio cukraus, tuo geriau.

    Saldinant galima naudoti mažesnį kiekį medaus ar kitų saldiklių, tačiau esmė išlieka ta pati: saldumas turėtų būti minimalus. Pieną galima rinktis pagal toleravimą ir mitybos įpročius, o prieskoniai, tokie kaip cinamonas ar vanilė, padeda sustiprinti skonį nepridedant papildomo cukraus.

    Kasdieniam variantui paprastai pakanka pašildyto pieno ar augalinio gėrimo ir 1 kupino šaukšto kokybiškų kakavos miltelių, gerai išmaišant, kad neliktų gumulėlių. Gėrimo nereikėtų užvirinti: kaitinant ant mažos ugnies lengviau išlaikyti tolygią konsistenciją ir išvengti pridegimo.

    Jei norisi saldumo, geriau dėti mažiau ir ragauti, o ne iškart saldinti stipriai. Norint „desertinio“ efekto, priedus, pavyzdžiui, zefyrus ar plaktą grietinėlę, verta palikti retoms progoms, nes būtent jie labiausiai padidina cukraus ir kalorijų kiekį.

  • Karšta šokolada vietoj melisos? Mokslas aiškina, kaip šis gėrimas mažina įtampą

    Karšta šokolada dažniausiai siejama su jaukumu ir desertu, tačiau tyrimai rodo, kad kakavos gėrimai gali turėti ir apčiuopiamos naudos savijautai. Kakavoje gausu flavanolių ir kitų antioksidantų, kurie siejami su geresne kraujagyslių funkcija ir mažesniu oksidaciniu stresu.

    Specialistai pabrėžia, kad poveikį lemia ne pats saldus gėrimas, o kakavos kiekis ir jos apdorojimas. Kuo daugiau kakavos ir kuo mažiau pridėtinio cukraus, tuo didesnė tikimybė gauti daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, dėl kurių kakava vertinama mitybos moksle.

    Kakavos flavanoliai dažniausiai minimi kalbant apie širdies ir kraujagyslių sistemą, nes gali prisidėti prie normalios kraujotakos palaikymo. Tačiau karšta šokolada neretai aptariama ir emocinės savijautos kontekste, nes kakavoje yra metilksantinų, o pats šiltas, aromatingas gėrimas veikia kaip raminantis ritualas.

    Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad parduotuviniai mišiniai kartais turi daug cukraus ir sočiųjų riebalų, todėl kasdieniam vartojimui verta rinktis paprastesnį receptą. Geriausia bazė yra natūrali kakava arba didesnio kakavos kiekio šokoladas, o saldumą galima reguliuoti nedideliu kiekiu medaus ar kitu natūralesniu saldikliu.

    Norint paruošti maistingesnį variantą, rekomenduojama kaitinti pieną arba augalinį gėrimą ir įmaišyti kakavą, nuolat maišant, kad neprisviltų. Skonį ir aromatą sustiprina cinamonas ar vanilė, o jei norisi deserto efekto, galima įdėti nedaug plaktos grietinėlės, tačiau tai jau didina bendrą kaloringumą.

    Dietologai primena, kad karšta šokolada nėra vaistas nuo nerimo ar miego sutrikimų, tačiau gali būti viena iš švelnių kasdienių priemonių, padedančių atsipalaiduoti. Esant lėtiniam stresui, širdies ligoms ar cukrinio diabeto rizikai, svarbu įvertinti bendrą mitybos racioną ir cukraus kiekį.