CP v2

Tag: Flavonoidai

  • Susintos klementinos: kodėl jos vis dažniau siejamos su žarnyno barjeru ir kaip vartoti saikingai

    Kuo išsiskiria susintos klementinos?

    Susintos klementinos – retesnis pasirinkimas tarp džiovintų vaisių, tačiau jos patogios ir universalios: tinka į košę, jogurtą, arbatą ar desertus. Džiovinimas sutelkia skonį, todėl keli griežinėliai suteikia ryškų citrusų aromatą, ypač jei produkte palikta ir žievelė.

    Pastaruoju metu šie vaisiai dažniau aptariami ne tik kaip saldesnis užkandis, bet ir kaip galimas raciono papildymas žarnynui. Vis dėlto svarbu atskirti mitybinę naudą nuo pažadų „sutaisyti“ sveikatos problemas vienu produktu.

    Ką mokslas sako apie žarnyną?

    Klementinose, kaip ir kituose citrusiniuose vaisiuose, yra skaidulų, įskaitant pektinus. Pektinai priskiriami tirpioms skaiduloms, kurios žarnyne gali būti fermentuojamos mikrobiotos, o šio proceso metu susidaro trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, siejamos su žarnyno gleivinės ląstelių mityba ir barjero funkcija.

    Be skaidulų, citrusų žievelėje ir minkštime aptinkama flavonoidų, tarp jų hesperidino ir naringenino. Tyrimai rodo, kad citrusų flavonoidai gali būti susiję su uždegiminių procesų reguliavimu ir mikrobiotos pokyčiais, tačiau tai nereiškia, kad susintos klementinos gydo vadinamąjį pralaidų žarnyną.

    Jei produkte yra žievelės, biologiškai aktyvių junginių paprastai būna daugiau, tačiau kartu išauga ir intensyvaus skonio bei galimo dirginimo rizika jautresniam skrandžiui. Todėl reakcija gali būti individuali.

    Kiek suvalgyti ir kodėl svarbus saikas?

    Praktiškai dažniausiai rekomenduojama rinktis mažą porciją: kelis mažus griežinėlius per dieną arba maždaug 20–30 gramų, priklausomai nuo produkto. Toks kiekis leidžia papildyti racioną skaidulomis ir skoniais, bet neperžengti ribos, kai džiovintuose vaisiuose susitelkę cukrūs tampa pagrindine užkandžio dalimi.

    Džiovinant pašalinamas vanduo, todėl energinė vertė ir cukrų kiekis 100 gramų tampa gerokai didesni nei šviežiuose vaisiuose. Dėl to susintus vaisius paprasčiau suvalgyti „nejučia“, o tai ypač aktualu žmonėms, kurie riboja cukraus vartojimą.

    Renkantis produktą verta patikrinti sudėtį: jei pridėta cukraus ar sirupų, tai jau labiau saldumynas nei vaisių priedas. Paprastesnė sudėtis paprastai reiškia lengviau valdomą porciją.

    Kam jos tinka, o kam vertėtų atsargiau?

    Susintos klementinos dažniausiai gerai tinka kaip priedas prie pusryčių ar desertų, ypač jei norisi skaidulų ir ryškaus skonio be papildomų prieskonių. Jos dera su natūraliu jogurtu, varške, avižomis, taip pat gali pagardinti arbatą ar kepinius.

    Atsargumas svarbus sergant cukriniu diabetu ar esant atsparumui insulinui, laikantis mažiau cukrų turinčios mitybos, taip pat turint refliuksą ar jautrų skrandį. Kai kuriems žmonėms didesnis skaidulų kiekis ar rūgštesni produktai gali sustiprinti pilvo pūtimą, rėmenį ar diskomfortą, todėl geriausia pradėti nuo mažos porcijos.

    Jei vartojate vaistus ir žinote apie galimas sąveikas su citrusais arba turite alergiją citrusiniams vaisiams, prieš įtraukiant naują produktą į kasdienę mitybą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Mitybiniai pasirinkimai gali padėti savijautai, tačiau jie nepakeičia diagnozės ir gydymo.

  • Mokslininkai nustebino: karti šokolada siejama su lėtesniu senėjimu ir stipresne širdimi

    Kartus šokoladas seniai siejamas su nauda sveikatai, tačiau naujesni duomenys rodo, kad jo sudėtyje esantys junginiai gali būti susiję ir su lėtesniu biologiniu senėjimu. Tyrėjų dėmesys ypač krypsta į teobrominą – natūralų kakavos alkaloidą, aptinkamą ir kai kuriuose kituose produktuose.

    King’s College London mokslininkų analizuotame tyrime vertinti 1 669 žmonių kraujo mėginiai, ieškant teobrominos ir kofeino apykaitos produktų pėdsakų. Taip pat buvo įvertinti du biologinio amžiaus rodikliai, paremti DNR metilinimo pokyčiais, kurie kinta žmogui senstant.

    Rezultatai parodė statistiškai pastebimą ryšį tarp didesnio teobrominos žymenų kiekio kraujyje ir „jaunesnio“ biologinio profilio. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio ir dar nereikia daryti išvados, jog vien kartus šokoladas sulėtina senėjimą.

    Kuo kartus šokoladas naudingas?

    Be galimų sąsajų su biologiniu amžiumi, kartus šokoladas vertinamas dėl flavanolių ir kitų antioksidantų. Mokslinėje literatūroje šie junginiai siejami su kraujagyslių funkcijos gerėjimu, nes gali skatinti azoto oksido gamybą, o tai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir palaikyti sklandesnę kraujotaką.

    Kartus šokoladas taip pat yra mineralų šaltinis, ypač magnio, geležies, vario ir cinko, nors jų kiekiai priklauso nuo sudėties ir kakavos proc. dalies. Kai kuriuose tyrimuose tamsaus šokolado vartojimas siejamas su geresniu jautrumu insulinui, tačiau rezultatai skiriasi, o lemiamas veiksnys dažnai būna bendra mityba ir suvartojamas cukraus kiekis.

    Nuotaika, sotumas ir svarbiausia taisyklė

    Dalis žmonių tamsų šokoladą renkasi dėl nuotaikos, ir tam yra racionalus pagrindas: kakavoje esantys bioaktyvūs junginiai gali turėti įtakos savijautai, o pats valgymo ritualas ir skonis neretai veikia kaip streso mažinimo priemonė. Kai kuriuose darbuose minima, kad labai didelės kakavos dalies produktai siejami su mažesniu neigiamos nuotaikos intensyvumu.

    Praktikoje svarbiausia yra saikas, nes net ir kartus šokoladas išlieka kaloringas produktas, dažnai turintis nemažai riebalų ir kartais cukraus. Dažnai minima orientacinė saugi kasdienė porcija yra apie 25 gramai, tačiau ji turėtų būti derinama prie individualaus energijos poreikio ir sveikatos būklės.

    Renkantis verta atkreipti dėmesį į kakavos proc. dalį ir sudėtį, nes kuo mažiau pridėtinio cukraus ir kuo paprastesnė sudėtis, tuo lengviau šį produktą įtraukti į subalansuotą mitybą. Jei turite širdies, kraujospūdžio, refliukso ar migrenos problemų, didesnius kiekius geriau aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Mokslininkus sudominusi medžiaga braškėse: siejama su „zombių ląstelių“ mažinimu

    Mokslininkus sudominusi medžiaga braškėse: siejama su „zombių ląstelių“ mažinimu

    Braškės dažniausiai siejamos su vitaminu C ir skaidulomis, tačiau jose yra ir fisetino – augalinio flavonoido, kuris pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio. Šis junginys aptinkamas ir obuoliuose, svogūnuose bei kituose augaliniuose produktuose, bet braškės dažnai minimos kaip vienas reikšmingesnių mitybinių šaltinių.

    Tyrimuose fisetinas siejamas su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, taip pat su galimu neuroprotekciniu vaidmeniu. Mokslinėje literatūroje jis aptariamas ir kaip potencialus senolitikas – medžiaga, kuri gali padėti mažinti senstančių ląstelių kiekį organizme.

    Kas yra senstančios ląstelės?

    Senstančios ląstelės, kartais viešojoje erdvėje vadinamos zombių ląstelėmis, yra ląstelės, kurios nebesidalija, tačiau išlieka aktyvios. Jos gali išskirti uždegiminius signalus ir kitas medžiagas, galinčias neigiamai veikti aplinkinius audinius.

    Su amžiumi tokių ląstelių daugėja, o imuninė sistema ne visada jas pašalina pakankamai efektyviai. Dėl to senstančios ląstelės siejamos su lėtiniu, žemo intensyvumo uždegimu ir didesne įvairių su amžiumi susijusių būklių rizika.

    Ką rodo tyrimai apie fisetiną?

    Dalis eksperimentinių tyrimų su gyvūnais rodo, kad fisetinas gali mažinti senstančių ląstelių žymenis, o kartu ir uždegimo bei oksidacinio streso rodiklius. Kai kuriuose darbuose aprašoma, kad periodiškas fisetino vartojimas laboratorinėmis sąlygomis buvo siejamas su geresne audinių pusiausvyra ir palankesniais senėjimo ženklais.

    Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad didelė dalis įrodymų yra gauta ląstelių kultūrose arba su gyvūnais, o žmonėms atliktų didelių, aukštos kokybės klinikinių tyrimų dar trūksta. Tai reiškia, kad teiginių apie tiesioginį poveikį ilgaamžiškumui ar konkrečių ligų prevencijai žmogui kol kas negalima laikyti galutinai patvirtintais.

    Kaip į tai žiūrėti praktiškai?

    Ekspertai paprastai sutaria, kad didžiausia nauda sveikatai vis dar siejama su bendrais mitybos principais: įvairiu augaliniu racionu, pakankamu skaidulų kiekiu, mažesniu perdirbtų produktų vartojimu ir reguliariu fiziniu aktyvumu. Braškės šiame kontekste gali būti vertinga kasdienės mitybos dalis, nes be fisetino jos suteikia vitaminų, antioksidantų ir skaidulų.

    Jei svarstoma apie fisetino papildus, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač vartojant receptinius vaistus ar turint lėtinių ligų. Papildų poveikis ir saugumas gali skirtis nuo to, kas stebima vartojant natūralius maisto produktus, o dozės tyrimuose neretai būna didesnės nei įprastai gaunamos su mityba.

  • Ekspertai pataria kepenims: kodėl būtent obuoliai ir jų flavonoidai dažnai minimi tyrimuose

    Obuoliai dažnai vadinami vienu paprasčiausių kasdienių pasirinkimų, kai kalbama apie subalansuotą mitybą ir ilgalaikę savijautą. Mitybos ekspertai pabrėžia, kad šiame vaisiuje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos ir su kepenų būklės rodikliais.

    Daugiausia dėmesio tyrimuose skiriama flavonoidams, tai yra augalų polifenoliams, kurie padeda augalams apsisaugoti nuo aplinkos poveikio. Žmogaus mityboje flavonoidai vertinami dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, o tai svarbu organams, nuolat dalyvaujantiems medžiagų apykaitoje.

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama, kad didesnis flavonoidų kiekis mityboje siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, mažesniu uždegimo lygiu ir geresne kraujagyslių funkcija. Kepenims tai aktualu, nes jos yra centrinė „filtravimo“ ir medžiagų apykaitos grandis, o lėtinis uždegimas bei oksidacinis stresas siejami su įvairiais kepenų sutrikimais.

    Obuoliai išsiskiria tuo, kad flavonoidų juose gali būti reikšmingai, ypač jei valgoma su žievele. Būtent žievelėje neretai susikaupia didesnė dalis polifenolių ir skaidulų, todėl rekomenduojama obuolius gerai nuplauti ir, jei nėra kontraindikacijų, vartoti neskustus.

    Kita svarbi grandis yra skaidulos, kurių obuoliuose yra tiek tirpių, tiek netirpių. Tirpios skaidulos gali prisidėti prie cholesterolio apykaitos reguliavimo, o tai netiesiogiai siejama su riebalų kaupimosi kepenyse rizika, ypač kai mityboje daug sočiųjų riebalų ir itin perdirbtų produktų.

    Netirpios skaidulos svarbios virškinimo sistemai, nes padeda palaikyti reguliarų žarnyno darbą. Geresnė virškinimo sistemos funkcija dažnai vertinama kaip papildomas veiksnys, prisidedantis prie mažesnės metabolinės apkrovos organizmui.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis produktas, o nuoseklūs mitybos įpročiai, kai kasdien valgoma daugiau augalinio maisto. Obuoliai dažnai minimi kaip praktiškas pasirinkimas, nes jie lengvai prieinami, palyginti nebrangūs ir tinkami užkandžiui vietoje saldumynų.

    Jei ne visiems patinka valgyti obuolius žalius, alternatyva gali būti pjaustyti obuoliai su koše, natūraliu jogurtu ar nedideliu kiekiu cinamono. Svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų, nes pirktiniuose obuolių tyrėse ar desertuose jo kiekis gali panaikinti dalį tikėtinos naudos.

    Medikai primena, kad kepenų būklę labiausiai veikia visuma: kūno svoris, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, miego kokybė ir bendras raciono balansas. Todėl obuoliai gali būti viena iš naudingų kasdienių detalių, bet jie nepakeičia gydytojo rekomendacijų, jei jau yra diagnozuota kepenų liga ar atsiranda simptomų.