CP v2

Tag: Florencija

  • Liūtis Florencijoje užliejo muziejus: vanduo pateko į Uffizi ir istorinio Palazzo Pitti sales

    Liūtis Florencijoje užliejo muziejus: vanduo pateko į Uffizi ir istorinio Palazzo Pitti sales

    Florencijoje rugsėjo 17 dieną per trumpą laiką iškritusi itin smarki liūtis sukėlė potvynius ir sutrikdė kelių istorinių objektų darbą. Vietos tarnybų duomenimis, per maždaug vieną valandą iškrito daugiau kaip 45 milimetrai kritulių, todėl dalyje miesto gatvių vanduo kaupėsi greičiau, nei spėjo pasišalinti per lietaus nuotekų sistemą.

    Didžiausias dėmesys šįkart nukrypo į Florencijos muziejus ir rūmus, nes vanduo pateko į Uffizi galeriją ir Palazzo Pitti. Incidentas dar kartą priminė, kad ekstremalūs krituliai, vis dažniau fiksuojami Europoje, kelia riziką ne tik infrastruktūrai, bet ir kultūros paveldui.

    Vanduo Uffizi salėje

    Uffizi galerijoje pratekėjimas pastebėtas po stoglangiu patalpoje, kurioje saugomi septyni XVII amžiaus paveikslai. Tarp jų yra ir Caravaggio kūrinys Bacchas, eksponuojamas apsauginiame dėkle.

    Muziejus pranešė, kad vandens lašai pasiekė apsauginio dėklo išorinį stiklą, tačiau apžiūros metu žalos kūriniams nenustatyta. Galerija nurodė, kad patalpa lankytojams turėtų būti atverta įprastu grafiku nuo kitos dienos ryto.

    „Pratekėjimas aptaškė apsauginio dėklo, kuriame laikomas Caravaggio Bacchas, išorinį stiklą. Jokia žala kūriniams nenustatyta“, – teigiama Uffizi galerijos pranešime.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad lankytojai akimirkai galėjo matyti tarsi vandens srovėmis iškraipytą vaizdą per stiklą, tačiau muziejus akcentavo, kad eksponatai buvo apsaugoti. Tokiose situacijose įprastai vertinama ne tik tiesioginė drėgmės žala, bet ir staigių mikroklimato pokyčių poveikis, nes temperatūros ir santykinės drėgmės svyravimai gali kelti papildomą riziką.

    Užlieti Palazzo Pitti aukštai

    Vanduo pateko ir į Palazzo Pitti, renesansinį Florencijos rūmų kompleksą, kurio ištakos siekia XV amžių. Pranešama, kad buvo užlietos dalies Palatino galerijos ir Modernaus meno galerijos erdvės, todėl kai kurios zonos laikinai uždarytos.

    Kol kas nėra vienareikšmiškai patvirtinta, kaip tiksliai vanduo pateko į vidų: svarstoma, ar tai lėmė atviri langai, ar senesnės konstrukcijų ir sandarinimo vietos, kurios per tokio intensyvumo liūtį nebeatlaikė vandens srauto. Tokie incidentai dažnai išryškina pastatų priežiūros ir prevencijos spragas, ypač kai kalbama apie istorinius objektus, kuriuos modernizuoti sudėtinga dėl paveldosaugos reikalavimų.

    Kodėl liūtys kelia vis didesnę riziką

    Staigūs, trumpi, bet labai intensyvūs krituliai Viduržemio jūros regione tampa vis dažnesne problema, o miestai su tankiu užstatymu ir ribotu lietaus nuotekų pralaidumu yra ypač pažeidžiami. Specialistai pabrėžia, kad prie rizikos prisideda ir tai, jog senieji miestų centrai bei istoriniai pastatai dažnai suprojektuoti kitokioms klimato sąlygoms nei tos, kurios vis dažniau pasitaiko dabar.

    Kultūros paveldo institucijoms tokie atvejai reiškia ne tik skubias patalpų patikras ir lankytojų srautų valdymą, bet ir ilgalaikes investicijas į stogų, lietaus vandens nuvedimo ir sandarinimo sprendimus. Nors šįkart, preliminariais duomenimis, nei Uffizi, nei Palazzo Pitti eksponatams žala nepadaryta, incidentas parodė, kaip greitai ekstremalūs orai gali sutrikdyti net ir gerai saugomų kolekcijų darbą.

  • Florencijos vienuolyne aptiktas eliksyro receptas: sutapimai kelia klausimų dėl „Coca-Cola“ ištakų

    Florencijos vienuolyne aptiktas eliksyro receptas: sutapimai kelia klausimų dėl „Coca-Cola“ ištakų

    Florencijoje, San Marko vienuolyne veikusios istorinės vaistinės archyvuose aptiktas ranka rašytas receptas, kuriame aprašomas vadinamasis atstatomasis vyninis eliksyras. Dokumentas datuojamas XIX amžiaus viduriu, o pats gėrimas pristatomas kaip priemonė nuo fizinio ir protinio nuovargio bei silpnumo.

    Receptą, tvarkydamas archyvą, rado vienuolyno rektorius Manuelis Ruso. Kartu, kaip teigiama, išliko ir keli originalūs etikečių pavyzdžiai bei tušti buteliai, leidžiantys spėti, kad tonikas buvo realiai gaminamas ir platinamas vienuolių vaistinėje.

    Sudedamosios dalys primena ankstyvą formulę

    Daugiausia dėmesio sulaukė sudėtis: recepte minimi kolos riešutai ir Bolivijos kokos lapai, užpilami alkoholiniu mišiniu. Istorikai primena, kad panašaus tipo tonikai XIX amžiuje buvo populiarūs tiek Europoje, tiek JAV, kur vaistinių kultūra neretai persipynė su gėrimų gamyba.

    Šis radinys kelia paralelių su amerikiečių vaistininko Johno Stitho Pembertono 1886 metais sukurtu medicininiu gėrimu „French Wine Coca“, laikomu vienu iš žingsnių link vėliau išgarsėjusios „Coca-Cola“. Skirtumas tas, kad JAV laikui bėgant alkoholis buvo pakeistas gazuotu vandeniu ir sirupu, o galutinę produkto kryptį nulėmė griežtėjantys alkoholio ribojimai.

    Įrodymų nėra, bet istorija intriguoja

    Pats vienuolynas pabrėžia, kad tiesioginio ryšio tarp Florencijoje naudotos formulės ir JAV sukurto produkto pagrįsti kol kas neįmanoma. Vis dėlto sutapimai, ypač ingredientų kombinacija, skatina iš naujo pažvelgti į XIX amžiaus farmacijos ir gėrimų pramonės sąsajas.

    „Atsitiktinai archyve aptikau seną šio eliksyro reklamą. Pradėjau gilintis į vienuolyne saugomus dokumentus ir paaiškėjo, kad tai buvo vienas paklausiausių mūsų vaistinės gaminių“, – sakė Manuelis Ruso.

    Pasak vietos istorikų, tuo metu, kai Florencija 1865–1871 metais buvo Italijos sostinė, čia dažnai užsukdavo tarnautojai ir valdininkai. Tokia praktika dera su ano meto miesto kasdienybe, kai tonikai ir „stiprinamieji“ gėrimai buvo suvokiami kaip sveikatos priemonės, o ne vien malonumas.

    Ne vienintelė panašios istorijos versija

    Florencija nėra vienintelė vieta Europoje, kur randama į „Coca-Cola“ pirmtakus panašių receptūrų pėdsakų. Ispanijos Valensijos regione, Aielo de Malferit miestelyje, XIX amžiuje buvo gaminamas sirupas „Nuez de Cola Coca“, kurio pavadinimas ir sudėtis taip pat dažnai minimi diskusijose apie legendinio gėrimo ištakas.

    Vietos gamintojai yra pasakoję, kad jų produkcija buvo vežama į tarptautines parodas ir konkursus, o XX amžiaus viduryje, „Coca-Cola“ atėjus į Ispanijos rinką, esą teko spręsti ir prekės ženklo bei patento klausimus. Vis dėlto ir ši istorijos linija, kaip ir Florencijos atvejis, dažniau remiasi sutapimais bei fragmentiškais liudijimais nei vienareikšmiais dokumentais.

    Šiuolaikiniams tyrėjams tokie radiniai svarbūs pirmiausia kaip kultūrinės istorijos detalės: jie primena, kad garsiausi prekės ženklai dažnai atsiranda ne iš vienos „genialios“ idėjos, o iš ilgos praktikos, mados ir technologinių sprendimų grandinės. O vienuolyno archyve rastas lapelis Florencijoje dabar tapo dar vienu argumentu, kodėl „Coca-Cola“ kilmės istorija ir toliau kelia klausimų.

  • Florencija atveria pirmą Italijoje centrą nuo skaitmeninės priklausomybės: kas laukia jaunimo?

    Florencija atveria pirmą Italijoje centrą nuo skaitmeninės priklausomybės: kas laukia jaunimo?

    Florencijoje pasirašyta sutartis dėl projekto „Discover – Out of the shell“, kuris pristatomas kaip pirmasis Italijoje specializuotas centras, skirtas skaitmeninių technologijų ir socialinių tinklų naudojimo rizikoms mažinti. Iniciatyvą įgyvendina ASL Toscana centro, Florencijos savivaldybė ir kooperatyvas „ReteSviluppo“.

    Centro tikslas – ne tik reaguoti į probleminį naudojimą, bet ir stiprinti sąmoningus įpročius, kai ekranų laikas nekonkuruoja su santykiais, sportu, kultūra ar bendruomeninėmis veiklomis. Planuojama, kad „Discover“ pilnu pajėgumu pradės veikti po vasaros.

    „Skaitmeninės technologijos yra kasdienė jaunų žmonių gyvenimo dalis ir didelė galimybė. Būtent todėl turime pareigą padėti jomis naudotis sąmoningiau, išlaikant pusiausvyrą tarp laiko internete ir laiko santykiams bei patirtims“, – sakė Florencijos jaunimo politikos kuratorė Letizia Perini.

    Europa griežtina taisykles

    Skaitmeninės priklausomybės ir nepilnamečių apsaugos tema sparčiai persikelia iš ekspertų diskusijų į politinių sprendimų lauką. ES mastu vis daugiau dėmesio skiriama platformų atsakomybei ir vaikų saugai internete, ypač vertinant dizaino sprendimus, kurie skatina ilgesnį naršymą ir impulsyvų turinio vartojimą.

    Šią vasarą Prancūzija paskelbė planus riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų asmenims, o Jungtinėje Karalystėje pristatytos idėjos dėl naktinio socialinių tinklų naudojimo ribojimo vyresniems paaugliams. Europos Komisija taip pat viešai rėmė priemones, kurios stiprintų nepilnamečių apsaugą interneto aplinkoje.

    Italija renkasi prevenciją

    Skirtingai nei dalis šalių, kurios pirmiausia eina draudimų keliu, Italijoje kol kas labiau akcentuojamas prevencinis modelis. „Discover“ koncepcija remiasi dviem kryptimis: vadovaujamu atsijungimu ir sąmoningo technologijų naudojimo ugdymu, kad jauni žmonės taptų aktyviais savo laiko šeimininkais, o ne pasyviais turinio vartotojais.

    Numatoma, kad centras dirbs su 10–25 metų jaunuoliais. Veiklose žadami konsultavimo ir nukreipimo mechanizmai, klausymo kabinetas, praktiniai užsiėmimai apie medijų raštingumą, taip pat veiklos, skirtos socialiniam ryšiui stiprinti, pavyzdžiui, stalo žaidimai, rankdarbiai ir grupiniai užsiėmimai.

    Centras bus atviras ne tik jaunimui, bet ir tėvams bei ugdytojams, kuriems dažnai trūksta aiškių priemonių, kaip kalbėtis apie ekranų laiką be konflikto. Sudėtingesniais atvejais, kai matomas socialinis atsitraukimas, izoliacija ar psichologinis distresas, numatytas ASL įsitraukimas koordinuojant specializuotas paslaugas regione.

    „Svarbi pridėtinė vertė yra galimybė prevenciją derinti su nuolatiniu ryšiu su atsakingomis paslaugomis. Visa tai daroma įgalinimo perspektyvoje, toli nuo paprasto draudimų ar ribojimų logikos“, – pabrėžė ASL Toscana centro vadovas Valerio Mari.

    Ekspertai pabrėžia, kad probleminis skaitmeninių technologijų naudojimas dažnai susijęs ne vien su valios stoka, o su miego režimu, emocine savijauta, patyčiomis, nerimu ar socialinės paramos trūkumu. Todėl tokie centrai gali tapti tarpine grandimi tarp mokyklos, šeimos ir sveikatos sistemos, kai pagalba reikalinga greitai, bet dar nėra prireikę stacionarių paslaugų.

  • Legendinis viešbutis virš Florencijos grįžo: „Belmond“ atvėrė duris po 18 mėnesių permainų

    Legendinis viešbutis virš Florencijos grįžo: „Belmond“ atvėrė duris po 18 mėnesių permainų

    Atnaujintas viešbutis sugrįžo

    Virš Florencijos, Fjezolės kalvose, po 18 mėnesių trukusios renovacijos vėl atidarytas „Villa San Michele, A Belmond Hotel“. Istoriniame, buvusio renesansinio vienuolyno pastate veikiantis viešbutis žada ne revoliuciją, o apgalvotą atsinaujinimą.

    Viešbutyje iš viso parengti 39 kambariai ir apartamentai, atnaujintos viešosios erdvės, sustiprinta gastronomijos koncepcija. Kartu modernizuotos lauko erdvės, kad svečiai daugiau laiko praleistų terasose ir sode, o ne mieste.

    Kambariai, amatai ir istorija

    Atnaujintas apgyvendinimas orientuotas į Toskanos vietos amatus ir autentiškas detales. Dalį istorinių elementų siekta restauruoti, o ne pakeisti, todėl akcentuojami freskų motyvai, akmens židiniai ir senosios sienų faktūros.

    Interjeruose pabrėžiamas itališkas meistriškumas: terakotos grindys, marmuro apdaila ir vietos medžiagų sprendimai. Kai kurie apartamentai išskiriami privačiomis lauko erdvėmis, o vienas jų pristatomas su nuosavu nedideliu baseinu.

    Sodai, lėta prabanga ir sveikatingumas

    Vienas ryškiausių pokyčių – atgaivinti sodai, apimantys daugiau kaip 10 000 kvadratinių metrų terasų šlaite. Čia atkurti fontanai, sutvarkyti apžvalgos taškai, o želdynuose dominuoja Viduržemio regiono augalai, tokie kaip levandos, rozmarinai ir citrusai.

    Sveikatingumas tampa svarbia viešbučio tapatybės dalimi: įrengtas naujas „Guerlain“ SPA, siūlantis holistinį požiūrį į grožį, savijautą ir ilgaamžiškumą. Greta numatyta patirčių programa, kurią viešbutis kuria kartu su Milano prekės ženklu „La DoubleJ“, kviesdamas į ramesnį, sąmoningesnį poilsį.

    „Atnaujinome tai, kas ir taip buvo stipru: istoriją, vaizdus, sodus ir ramybės jausmą, o ne bandėme sukurti naują vietos tapatybę“, – teigiama viešbučio pristatyme.

    Virtuvė, sezonai ir vaizdai į miestą

    Gastronomija išdėstyta per kelias erdves, kuriose pagrindinis akcentas – vietiniai skoniai ir sezoniškumas. Restoranuose ir lauko zonose išlaikoma idėja, kad vakarienė čia yra patirties dalis, lydima panoramos į Florenciją.

    Virtuvės kryptis siejama su regiono produktais ir metų laikų ritmu: meniu orientuojamas į šviežius ingredientus, o degustaciniai pasiūlymai sudaromi taip, kad atspindėtų Toskanos tradicijas šiuolaikiškame pateikime.