Tag: Ford

  • „Ford“ ištraukė slaptą elektromobilių padalinį: ruošia pigesnį elektrinį pikapą

    „Ford“ ištraukė slaptą elektromobilių padalinį: ruošia pigesnį elektrinį pikapą

    „Ford“ JAV Long Biče pristatė iki šiol mažai viešintą pažangios elektromobilių kūrimo komandą ir naują elektrinių automobilių vystymo centrą. Nors rinka lėtėja, o dalis gamintojų peržiūri planus, bendrovė tvirtina nemažinanti ambicijų kurti naujos kartos, masinei rinkai skirtus modelius.

    Sprendimas viešiau kalbėti apie vadinamąją slaptą komandą siejamas su siekiu sumažinti elektromobilių savikainą ir priartėti prie pelningumo. „Ford“ elektromobilių padalinys „Model e“ pastaraisiais metais fiksavo milijardinius nuostolius, todėl įmonė akcentuoja efektyvumą, gamybos supaprastinimą ir mažesnes investicijas, palyginti su ankstesniais planais.

    „Judrumas yra esminis dalykas: turėjome prisitaikyti prie skirtingų rinkos sąlygų ir stiprių priešpriešinių vėjų“, – sakė „Ford“ elektromobilių produktų vadovas Alanas Clarke’as.

    Pagrindinis „Ford“ statymas dabar yra nauja platforma, įmonės vadinama Universal Electric Vehicle (UEV). Ji kuriama nuo nulio, kad būtų galima gaminti pigesnius elektromobilius, kurių kaštai būtų artimesni benzininių ar hibridinių automobilių lygiui, o kainos labiau atitiktų pirkėjų lūkesčius.

    Pirmasis UEV pagrindu planuojamas modelis – vidutinio dydžio elektrinis pikapas, skirtas Šiaurės Amerikai. JAV rinkoje „Ford“ taikosi į maždaug 30 000 JAV dolerių segmentą, kas pagal dabartinį valiutų kursą sudarytų apie 28 000 eurų, tačiau galutinė kaina priklausys nuo komplektacijų ir rinkos sąlygų.

    „Vidutinio dydžio pikapas, mano vertinimu, neturės tiesioginių konkurentų nei pagal kainą, nei pagal patį pasiūlymą“, – sakė A. Clarke’as.

    Bendrovė platformos konkurencingumą aiškina technologiniais sprendimais, tarp jų – 48 voltų elektros architektūra, mažesnė baterija ir ličio geležies fosfato (LFP) elementai, kuriuos planuojama gaminti JAV. LFP chemija pastaraisiais metais plačiai įsitvirtino dėl mažesnės kainos ir ilgaamžiškumo, nors įprastai pasižymi mažesniu energijos tankiu nei kai kurios kitos baterijų sudėtys.

    „Ford“ taip pat akcentuoja gamybos supaprastinimą: mažiau detalių, mažiau tvirtinimo elementų ir greitesnį surinkimą. Vienas ryškesnių pavyzdžių – didelių kėbulo dalių liejimas, kai didelės konstrukcinės dalys formuojamos vienu etapu, taip mažinant komponentų skaičių ir surinkimo sudėtingumą.

    Šie planai pristatomi tuo metu, kai elektromobilių paklausa daugelyje rinkų auga lėčiau nei prognozuota, o gamintojai skaičiuoja nuostolius dėl aukštos baterijų kainos, kainų karo ir investicijų į gamyklas. Prie neapibrėžtumo prisideda ir kintančios valstybės paramos schemos bei mokesčių politika, galinti keisti galutinę kainą pirkėjui.

    „Ford“ vadovybė taip pat įvardija stiprėjančią Kinijos gamintojų konkurenciją, ypač Europoje ir besivystančiose rinkose. Konsultacijų bendrovių vertinimu, kai kurie Kinijos startuoliai naujus modelius sukuria per maždaug 20 mėnesių, o tai yra gerokai greičiau nei tradicinių gamintojų ciklai, todėl konkurencinis spaudimas didėja ne tik kainomis, bet ir modelių atnaujinimo tempu.

    Long Biče atidarytas elektrinių automobilių vystymo centras turėtų tapti baze būsimiems UEV šeimos projektams. „Ford“ teigimu, komplekse jau dirba apie 350 darbuotojų iš skirtingų industrijų, o papildomai plėtojamos bandymų ir validacijos erdvės, kad nauji modeliai būtų kuriami greičiau ir pigiau.

  • Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kas derinama su Europos gigantais

    Europos automobilių pramonėje bręsta pokytis: keli Kinijos koncernai ieško galimybių pradėti gamybą Senajame žemyne, perimdami ar dalindamiesi esamomis gamyklomis. Tarptautinėje žiniasklaidoje minimos derybos su Stellantis ir Ford.

    Tarp suinteresuotų įmonių įvardijamos Dongfeng, Hongqi, „Xiaomi“, Xpeng ir Geely. Joms vietinė gamyba Europoje reikštų ne tik trumpesnes logistikos grandines, bet ir greitesnį prisitaikymą prie regiono reguliavimo bei pirkėjų lūkesčių.

    Kodėl Kinijos markės skuba į Europą

    Pagrindinė priežastis – Europos Sąjungos taikomi papildomi muitai daliai Kinijoje pagamintų elektromobilių. Gamyba Europoje leistų Kinijos gamintojams mažinti kainų spaudimą ir išvengti dalies prekybos barjerų, išlaikant konkurencingumą.

    Ši dinamika sutampa su tuo, kad kai kurios Europos gamyklos pastaraisiais metais dirba ne visu pajėgumu. Esant mažesniam užsakymų srautui, bendri projektai ar gamybos dalijimasis gali tapti būdu išlaikyti gamyklas veikiančias ir sumažinti vieneto savikainą.

    Kurios gamyklos minimos ir ką tai reikštų rinkai

    Didžiausias dėmesys, remiantis viešai skelbtais signalais, krypsta į Stellantis valdomus pajėgumus Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Skelbiama, kad dalies šių gamyklų pajėgumų panaudojimas siekia apie 50 proc., o tai didina spaudimą ieškoti naujų veiklos modelių.

    Stellantis iššūkius iliustruoja ir gamybos kritimai kai kuriose šalyse bei restruktūrizavimo planai, kai dalis objektų perorientuojami į kitą veiklą, pavyzdžiui, atsarginių dalių centrus. Tokiose sąlygose partnerystė su išorės gamintojais gali atrodyti kaip pragmatiškas sprendimas, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikės Europos prekės ženklų strategijos.

    Greta gamybos scenarijų minimi ir ambicingesni tikslai, įskaitant domėjimąsi Stellantis priklausančiu Maserati. Jei tokie planai įgautų realų pavidalą, tai reikštų, kad Kinijos koncernai siekia ne vien surinkimo linijų Europoje, bet ir stipresnio įsitvirtinimo per istorinius Europos prekės ženklus.

    Lygiagrečiai viešojoje erdvėje aptariamos ir derybos su Ford dėl galimos Kinijos gamintojų produkcijos gamybos Valensijos regione. Sėkmės atveju Europos rinkoje galėtų atsirasti daugiau automobilių, pagamintų vietoje, bet pažymėtų naujais logotipais, o tai sustiprintų konkurenciją kainomis ir technologijomis, ypač elektromobilių segmente.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie sandoriai būtų naudingi ir rizikingi vienu metu: jie gali padėti išlaikyti darbo vietas ir gamyklų veiklą, bet kartu didina priklausomybę nuo išorės žaidėjų ir aštrina konkurenciją Europos gamintojams. Galutinį vaizdą lems tai, ar derybos virs konkrečiais susitarimais, ir kokias sąlygas dėl investicijų, tiekimo grandinių bei technologijų dalijimosi pavyks suderinti.

  • „Ford“ kelia 2026 metų prognozę: 1,2 mlrd. eurų tarifų grąžinimas uždengė brangstančias žaliavas

    „Ford“ kelia 2026 metų prognozę: 1,2 mlrd. eurų tarifų grąžinimas uždengė brangstančias žaliavas

    JAV automobilių gamintoja „Ford“ pakėlė 2026 metų finansines prognozes po to, kai pirmąjį ketvirtį pranoko Volstrito lūkesčius. Esminiu postūmiu tapo maždaug 1,2 mlrd. eurų vertės tarifų grąžinimas, susijęs su JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimu dėl dalies anksčiau įvestų muitų teisėtumo.

    Investuotojai į naujieną sureagavo greitai: po prekybos sesijos „Ford“ akcijos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc. Bendrovė pabrėžė, kad grąžintinų sumų procesas dar nėra baigtas, tačiau apskaitoje nauda pripažinta tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas teismo sprendimas.

    Pelnas šoktelėjo, pardavimai krito

    „Ford“ pranešė, kad bendros pajamos per ketvirtį išaugo iki maždaug 40,0 mlrd. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 2,3 mlrd. eurų. Tuo pat metu didmeninės automobilių apimtys smuktelėjo apie 4 proc., tačiau rezultatus stiprino palankesnis parduodamų modelių miksas ir kainodara.

    Veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius, eliminuojant vienkartinius veiksnius, šoktelėjo iki maždaug 3,2 mlrd. eurų. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad automobilių sektoriuje tokie koregavimai dažni, nes jie leidžia aiškiau atskirti nuolatinės veiklos rezultatą nuo išskirtinių įvykių.

    Prognozė geresnė, bet rizikos išlieka

    Atnaujintose 2026 metų gairėse „Ford“ dabar tikisi 7,9–9,8 mlrd. eurų koreguoto veiklos pelno, kai anksčiau prognozavo 7,4–9,3 mlrd. eurų. Laisvųjų pinigų srautų prognozė išlaikyta maždaug 4,6–5,6 mlrd. eurų intervale, o investicijos į ilgalaikį turtą planuojamos apie 8,8–9,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodė, kad šiose gairėse neįvertintos galimos didesnės geopolitinės įtampos pasekmės ar ryškesnis JAV ekonomikos sulėtėjimas. Tokie veiksniai gali smarkiai pakeisti tiek paklausą, tiek tiekimo grandinių ir žaliavų kaštus.

    Brangstantis aliuminis ir spaudimas elektromobiliams

    Finansų vadovė Sherry House teigė, kad ketvirčio rezultatus lėmė ne vien tarifų grąžinimas, o ir geresnė kainodara bei augančios programinės įrangos ir paslaugų pajamos. Vis dėlto tarifų grąžinimas padeda amortizuoti planuojamą maždaug 930 mln. eurų papildomą žaliavų, ypač aliuminio, brangimą per metus.

    „Didžioji dalis pagerėjimo atėjo ne vien dėl tarifų, o dėl stipresnio produktų miksavimo, kainodaros ir augančių paslaugų“, – sakė Sherry House.

    Elektromobilių padalinys „Model e“ nuostolius sumažino, tačiau segmentas tebėra nuostolingas: ketvirčio minusas siekė apie 720 mln. eurų. Bendrovė taip pat fiksavo ryškų elektromobilių pardavimų smukimą, atspindintį platesnę rinkos tendenciją, kai pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o gamintojai intensyvina akcijas ir koreguoja gamybos planus.

    Tuo pat metu tradicinis „Blue“ verslas ir komercinis „Pro“ padalinys išliko pagrindiniais pelno generatoriais. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad pereinamasis laikotarpis į elektrifikaciją didiesiems gamintojams tebėra finansiškai sudėtingas, o trumpuoju laikotarpiu svarbiausią stabilumą suteikia pelningesni vidaus degimo ir komerciniai modeliai.

  • Rinka laukia „General Motors“ ketvirčio ataskaitos: „Ford“ klumpa, „Stellantis“ bando atsitiesti

    Rinka laukia „General Motors“ ketvirčio ataskaitos: „Ford“ klumpa, „Stellantis“ bando atsitiesti

    JAV automobilių gamintojai šią savaitę skelbia pirmojo ketvirčio rezultatus, o analitikų dėmesys krypsta į tai, kaip bendrovės atlaikė brangstančių žaliavų ir energijos kainų spaudimą. Dėl geopolitinės įtampos rinkoje svyruoja naftos ir metalų kainos, o tai tiesiogiai veikia gamybos savikainą.

    Volstritas santykinai palankiausiai vertina „General Motors“, kuriai prognozuojamas tvirtesnis ketvirtis nei konkurentams. Tuo metu „Ford“ tenka spręsti tiekimo grandinės ir kaštų iššūkius, o „Stellantis“ investuotojai ieško ženklų, kad atsigavimo planas iš tiesų pradeda veikti.

    Remiantis rinkos konsensusu, „General Motors“ pirmąjį ketvirtį galėjo uždirbti apie 2,61 dolerio pakoreguoto pelno akcijai, o „Ford“ – apie 0,19 dolerio. „Stellantis“ ketvirčio palyginimas pagal tą pačią metodiką dažnai būna sudėtingesnis, tačiau metų prognozėse buvo minima maždaug 0,73 euro pelno akcijai kryptis.

    Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad didesnės sąnaudos gali priversti gamintojus atsargiau vertinti metų gaires. Ši rizika ypač aktuali dėl logistikos, energijos ir metalų kainų, kurios gali smogti maržoms net ir išlaikant automobilių kainas.

    „General Motors“: stabilumo testas

    „General Motors“ investuotojai stebi, ar bendrovė išlaikys metų prognozes ir kaip vertins elektromobilių strategijos korekcijas. Pastaraisiais metais gamintojai vis dažniau kalba apie lėtesnį perėjimą prie vien elektra varomų modelių, nes paklausa auga netolygiai, o nuolaidos mažina pelningumą.

    Įmonės finansų vadovas Paulas Jacobsonas anksčiau yra pabrėžęs, kad metų pradžia buvo viena stabiliausių per pastaruosius penkerius metus. Rinka tikisi, kad „General Motors“ pademonstruos discipliną kaštų valdyme ir laisvųjų pinigų srautų generavime, kas ypač svarbu didelių investicijų laikotarpiu.

    Analitikai taip pat vertina, ar pelningumą gali paremti didesnis dėmesys įperkamiems modeliams ir tradiciškai stipriems pikapų segmentams. Būtent didelių automobilių atnaujinimai ir kainodaros atsparumas dažnai lemia, ar ketvirčio rezultatai viršija lūkesčius.

    „Ford“: brangstantys metalai ir gamybos rizikos

    „Ford“ situacija, lyginant su pagrindiniu konkurentu, laikoma labiau banguojančia. Bendrovei iššūkių kelia tiekimo sutrikimai ir brangstantis aliuminis, kuris yra kritiškai svarbus F serijos pikapų gamybai.

    Po incidentų tiekėjų grandinėje „Ford“ teko ieškoti alternatyvių aliuminio šaltinių, o tai pirmą metų pusmetį galėjo padidinti savikainą. Papildomą spaudimą sukūrė ir padidėjusios žaliavų kainos, kurios, rinkos vertinimu, gali atidėti pelno pagerėjimą net ir augant pardavimams.

    Investuotojai taip pat skaičiuoja, ar „Ford“ pavyks kompensuoti prarastus gamybos apimtis ir išlaikyti planuotą metų tempą. Jei gamybos atstatymas užtruktų, tai galėtų paveikti tiek pajamas, tiek veiklos pelną.

    „Stellantis“: atsigavimo planas po nuostolių

    „Stellantis“ atveju pagrindinis klausimas, ar pardavimų ir siuntų augimas virsta tvaresniu pelningumu. Bendrovė skelbė, kad pirmąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai augo apie 12 proc., o JAV rinkoje buvo fiksuotas nuosaikus augimas.

    Didelė dalis JAV pardavimų tradiciškai tenka „Jeep“ ir „Ram“ prekės ženklams, kurie yra svarbūs pinigų srautams. Tačiau investuotojai jautriai vertina, ar vien šių modelių pakanka atsverti restruktūrizacijos kaštus ir konkurenciją dėl kainų.

    Po didelių nurašymų ir strateginių korekcijų bendrovė žada vykdymo metus ir laipsnišką rodiklių gerėjimą. Rinka laukia ir aiškesnių signalų apie tolesnes investicijas, modelių planus bei tai, kaip „Stellantis“ valdys perėjimo nuo elektromobilių optimizmo prie pragmatiškesnės paklausos realybės pasekmes.

    Rezultatų skelbimo kalendorius išlieka įtemptas: „General Motors“ turėtų pranešti pirmoji, po jos sektų „Ford“, o savaitės pabaigoje – „Stellantis“. Šie pranešimai gali nulemti, ar investuotojų nuotaikas labiau stiprins tikėjimas stabilizacija, ar baimė dėl kaštų šoko.