CP v2

Tag: FPV dronai

  • Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Ukrainos kariuomenė skelbia, kad Rusija pastarosiomis dienomis vėl ėmė aktyviau naudoti tankus puolamosiose operacijose – tai pastebimas posūkis po laikotarpio, kai šarvuotoji technika fronte buvo naudojama rečiau. Pasak Ukrainos Generalinio štabo suvestinių, per vieną parą sunaikinti penki rusų tankai, o per 48 valandas – dešimt.

    Toks šuolis išsiskiria pastarųjų savaičių fone, kai, Ukrainos duomenimis, dienos tankų nuostoliai dažnai būdavo nuliniai arba apsiribodavo viena mašina. OSINT analitikai ir karo apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad tai gali reikšti bandymą grįžti prie labiau mechanizuotų atakų, nors jos tapo itin rizikingos dėl dronų ir minų.

    Kas pasikeitė fronte?

    Nuo 2023 metais įsibėgėjusio masinio FPV dronų naudojimo tankai daugelyje fronto ruožų tapo lengviau aptinkami ir pažeidžiami. Ukrainos pusė šarvuotą techniką vis dažniau naikina derindama žvalgybinius dronus, smogiamuosius FPV, artileriją ir prieštankines minas, todėl tankų proveržiai be stiprios paramos dažnai baigiasi dideliais nuostoliais.

    Todėl dalis Rusijos dalinių buvo perėjusi prie mažesnių pėstininkų grupių atakų ir artilerijos spaudimo, o tankai dažniau naudoti kaip ugnies parama iš užnugario. Vis dėlto naujausios Ukrainos suvestinės rodo, kad bent kai kuriuose ruožuose Rusija vėl mėgina veikti didesnėmis šarvuotos technikos grupėmis.

    Kodėl minimi Slovjanskas ir Kramatorskas?

    Ukrainos ir tarptautinių analitikų vertinimu, Rusijai strategiškai svarbūs Donbaso mazgai, tarp jų Slovjanskas ir Kramatorskas, išlieka vienais svarbiausių logistikos ir gynybos centrų regione. Šiuose ruožuose tankai teoriškai galėtų padėti greičiau pralaužti pozicijas, naikinti įtvirtinimus ir remti pėstininkų judėjimą.

    Tačiau praktikoje tokia taktika šiuolaikiniame kare reikalauja oro žvalgybos slopinimo, elektroninės kovos ir efektyvios priešlėktuvinės priedangos, kitaip šarvuotoji technika tampa greitu taikiniu. Dėl to kiekvienas bandymas sugrąžinti tankus į pirmą liniją Rusijai gali kainuoti disproporciškai brangiai, ypač jei nuostoliai kartojasi kelias dienas iš eilės.

    Skaičiai ir ką jie reiškia

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat skelbia bendrus Rusijos nuostolių skaičius nuo plataus masto invazijos pradžios, įskaitant tūkstančius tankų ir šarvuotos technikos vienetų. Šie skaičiai tarptautiniu mastu vertinami atsargiai, nes karo sąlygomis nepriklausomas patikrinimas sudėtingas, tačiau tendencijos dažnai atspindi intensyvumo pokyčius konkrečiuose fronto ruožuose.

    Tarptautiniai tyrimų centrai, tarp jų Karo studijų institutas, ne kartą pabrėžė, kad Ukrainos gynybai didelę reikšmę turi dronų masiškumas, tiksliosios artilerijos panaudojimas ir užminuotos zonos. Dėl to net pavieniai tankų netekčių šuoliai gali signalizuoti ne tik apie taktinį bandymą, bet ir apie platesnę Rusijos pastangų kryptį atnaujinti spaudimą mechanizuotomis priemonėmis.

    Artimiausiomis dienomis daugiau aiškumo suteiks tai, ar tankų panaudojimas išliks intensyvus, ar tai buvo trumpalaikis epizodas. Jei nuostoliai ir toliau augs, Rusijai teks rinktis tarp brangiai kainuojančių mechanizuotų atakų ir lėtesnio, bet įprastesnio pėstininkų bei artilerijos spaudimo.

  • Ukraina skelbia istorinį smūgį: mažas FPV dronas pirmą kartą sunaikino S-300V sistemą

    Ukraina skelbia istorinį smūgį: mažas FPV dronas pirmą kartą sunaikino S-300V sistemą

    Ukrainos gynybos pajėgos pranešė apie, jų teigimu, pirmą kartą istorijoje įvykusį atvejį, kai mažas FPV tipo dronas sėkmingai atakavo ir neutralizavo rusišką oro gynybos sistemą S-300V. Nurodoma, kad smūgis suduotas okupuotoje Luhansko srities teritorijoje Rytų Ukrainoje.

    S-300V laikoma viena pajėgiausių Rusijos sausumos pajėgų oro gynybos sistemų, skirta kovai tiek su aerodinaminiais taikiniais, tiek su balistinėmis raketomis. Priklausomai nuo modifikacijos, jos deklaruojamas veikimo nuotolis prieš oro taikinius siekia maždaug 75–100 kilometrų.

    Ekspertai pažymi, kad tokie kompleksai paprastai veikia ne vieni, o sluoksniuotos gynybos sistemoje, kurioje derinami radarai, elektroninės kovos priemonės, stebėjimo postai ir mobilios ugnies grupės. Būtent todėl S-300V tradiciškai laikyta palyginti saugia net ir už keliolikos kilometrų nuo fronto linijos.

    „Jeigu komplekso apsauga buvo organizuota, ji pasirodė neefektyvi, o jei nebuvo organizuota, tai rimta klaida, kainuojanti brangią techniką“, – sakė ukrainiečių karo analitikas Dmytro Putiata, vertindamas pranešimą apie smūgį.

    Ukrainoje pastaraisiais metais sparčiai auga mažų FPV dronų techninės galimybės ir praktinis panaudojimas, ypač didinant nuotolį bei ryšio atsparumą trikdymui. Kaip pavyzdys viešojoje erdvėje minimas TAF Industries kuriamas „Kolibri“, kuris, skelbiama, gali atlikti smūgines užduotis daugiau nei 50 kilometrų atstumu.

    Šio tipo atakų reikšmė slypi asimetrijoje: palyginti pigus ir masiškai gaminamas FPV dronas gali kelti grėsmę sistemoms, kurių vertė siekia šimtus milijonų eurų, neskaičiuojant logistikos ir įgulos parengimo. Toks santykis didina spaudimą Rusijai nuolat permąstyti oro gynybos dislokavimą ir priedangos priemones.

    Analitikų vertinimu, sovietinės ir rusiškos oro gynybos sistemos dažnai susiduria su iššūkiais aptinkant mažus, greitai skrendančius ir žemai manevruojančius FPV dronus, ypač kai aplinkoje daug trukdžių ir taikinių. Dėl to, net ir galingi kompleksai tampa pažeidžiami, jei artimojo nuotolio gynyba ir elektroninė kova neveikia koordinuotai.

    Ukrainos pajėgos jau anksčiau pranešė FPV dronais sunaikinusios ir kitų rusiškų sistemų, įskaitant „Buk“ šeimos kompleksus, tačiau S-300V atvejis išskiriamas kaip ypač reikšmingas. Jei informacija pasitvirtins, tai rodytų, kad net aukštos vertės oro gynybos priemonės nėra saugios palyginti netoli fronto ir gali tapti taikiniais naujos kartos dronų taktikai.

  • Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina skelbia iki 2026 metų pabaigos planuojanti pagaminti iki 7 mln. mažų smogiamųjų FPV dronų. Tai reikštų maždaug 500 000 vienetų per mėnesį ir dar labiau įtvirtintų šalies lyderystę masinėje pigių, bet efektyvių bepiločių gamyboje.

    Toks mastas, apie kurį kalbama Ukrainoje, gerokai viršija dabartines Vakarų ambicijas mažųjų bepiločių segmente. JAV Gynybos departamentas, plėtodamas programą, orientuotą į dronų dominavimą, iki 2027 metų vasario yra numatęs užsakyti mažiau nei 200 000 panašios klasės dronų.

    „Pereiti nuo nulio iki 200 000 yra gerokai sunkiau, nei vėliau didinti apimtis, kai gamyklos, tiekimas ir pajėgumai jau veikia“, – sakė Defense Innovation Unit vadovas operacijoms Travis Metz, komentuodamas gamybos plėtros iššūkius.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos pranašumą lemia ne tik gamybos apimtys, bet ir fronto patirtis, kuri nuolat grąžina grįžtamąjį ryšį gamintojams. FPV dronai kare tapo vienu svarbiausių įrankių tiek taikiniams žvalgyti, tiek tiksliniams smūgiams prieš techniką ar pozicijas, o technologiniai patobulinimai diegiami itin greitai.

    Tuo pat metu Pentagonas griežtina tiekimo grandinės reikalavimus ir siekia, kad mažiesiems bepiločiams būtų užtikrinta pilnai vidaus rinka paremta komponentų bazė. Atnaujintose gairėse numatyti ribojimai kai kuriems kiniškos kilmės komponentams, įskaitant tam tikrus variklius ir akumuliatorių sprendimus.

    Tai reikšmingas pokytis, nes, JAV pareigūnų vertinimu, didelė dalis anksčiau įsigytų dronų tikėtina turėjo kiniškų detalių. Priklausomybės mažinimas laikomas kritiniu žingsniu, siekiant stabilaus tiekimo, saugumo ir galimybės greitai didinti gamybą krizės metu.

    JAV taip pat aktyviai įtraukia Ukrainos gamintojus į bandymus ir partnerystes, kurios turėtų paspartinti amerikietiškų pajėgumų augimą. Keli Ukrainos gamintojai pakviesti į testus Fort Carson bazėje Kolorado valstijoje, o dalis jų jau kuria arba rengia bendras įmones su JAV gynybos pramonės partneriais.

    Viena iš esminių būsimų užsakymų sąlygų yra lokalizuota gamyba JAV teritorijoje. Tokia kryptis leidžia perkelti Ukrainoje ištobulintus sprendimus į Vakarų pramoninę bazę, kartu mažinant rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimo sutrikimais.

    Ilgalaikėje perspektyvoje JAV pareigūnai tikisi pasivyti Ukrainą, tačiau pripažįsta, kad masinės gamybos startas yra sunkiausia dalis. Ukrainos planai rodo, kad bepiločių karas tampa pramonės pajėgumų, tiekimo grandinių ir greitos inovacijos varžybomis, kuriose atsilikimą kompensuoti vis sudėtingiau.

  • Rusai į tankus montuoja „Arena-M“ skydą nuo raketų ir dronų, o Lenkija vis dar be apsaugos

    Rusai į tankus montuoja „Arena-M“ skydą nuo raketų ir dronų, o Lenkija vis dar be apsaugos

    Socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas iš Donbaso fronto netoli Majako gyvenvietės sukėlė diskusijų dėl vienos jautriausių šiuolaikinio karo temų – tankų apsaugos nuo valdomų raketų ir dronų. Įraše, nufilmuotame iš drono perspektyvos, matomas smūgis į retai fronte pasirodantį rusišką T-72B3A, o paskutiniuose kadruose įžiūrimos aktyvios apsaugos sistemos detalės.

    Analitikai tai sieja su „Arena-M“ – Rusijoje kuriama hard kill tipo aktyvios apsaugos sistema, skirta perimti prie tanko artėjančius prieštankinius šaudmenis. Nors įrašo kokybė neleidžia galutinai patvirtinti, kaip sistema veikė atakos metu, pats galimas jos pasirodymas Ukrainos fronte reikštų, kad Maskva bando greičiau perkelti technologijas iš bandymų ir parodų į realias kovines sąlygas.

    „Arena-M“ koncepcija nėra nauja: pirmieji „Arena“ šeimos sprendimai pradėti kurti dar XX amžiaus devintajame dešimtmetyje, o modernizuota versija viešai įvardyta apie 2017 metus. Ilgą laiką serijinei gamybai trukdė tiek finansiniai, tiek organizaciniai ginčai tarp pramonės ir Rusijos gynybos ministerijos, tačiau plataus masto karas Ukrainoje ir dideli šarvuotosios technikos nuostoliai šiuos sprendimus paspartino.

    Technologiškai tai yra sistema, kuri aplink bokštelį turi radarinių jutiklių tinklą ir paleidimo įtaisus, o valdymo blokas įrengiamas įgulos skyriuje. Aptikusi grėsmę, ji gali paleisti apsauginį „priešsviedinį“, kuris ore suformuoja skeveldrų lauką ir turėtų sunaikinti arba destabilizuoti artėjantį šaudmenį saugesniu atstumu nuo tanko.

    Iš pradžių tokio tipo sprendimai buvo kuriami kovai su prieštankinėmis valdomomis raketomis ir granatsvaidžių šūviais, tačiau Ukrainos kare pagrindiniu iššūkiu tapo ir dronai. Dėl to gamintojai teigia bandantys pritaikyti sistemas kovai su aukštesne trajektorija atakuojančiais šaudmenimis ir dalimi mažesnių taikinių, įskaitant klajojančią amuniciją ar FPV dronus, nors tokių teiginių patikimas patvirtinimas iš nepriklausomų šaltinių dažnai būna ribotas.

    Aktyvios hard kill apsaugos sistemos šiandien laikomos vienu geidžiamiausių šiuolaikinių tankų elementų, nes jos tiesiogiai didina įgulos išgyvenamumą. Kartu jos nėra stebuklingas sprendimas: veikimo efektyvumą riboja aptikimo laikas, atakos kryptys, šaudmenų tipai, taip pat rizika pėstininkams arti tanko, todėl tokios sistemos paprastai derinamos su elektroninės kovos priemonėmis, maskuote ir taktika.

    Lenkijos kontekstas šiame fone skamba ypač kontrastingai. Šalis per pastaruosius metus paskelbė apie didelius tankų įsigijimus, įskaitant M1 „Abrams“ ir K2 platformas, o planuose įvardijamas daugiau nei 1 000 tankų parkas, tačiau viešai neįvardijama pasirašytų sutarčių dėl hard kill aktyvios apsaugos diegimo ant šių mašinų.

    Tuo pat metu Lenkijoje anksčiau buvo vystomas nacionalinis hard kill sprendimas, žinomas kaip integruota automatinė transporto priemonių apsaugos sistema su kodiniu pavadinimu Aktywna. Nepaisant žadėjusių bandymų rezultatų, programos vystymas buvo sustabdytas, o Ukrainos karo patirtis tik sustiprino klausimą, kiek kainuoja tokie sprendimai ir kiek kainuoja jų nebuvimas realiame mūšio lauke.

  • Rusijos dronai „Boomerang“ tapo sunkiau aptinkami: triukas su dažniais kelia galvos skausmą

    Rusijos dronai „Boomerang“ tapo sunkiau aptinkami: triukas su dažniais kelia galvos skausmą

    Kas pasikeitė „Boomerang“ dronuose

    Ukrainos radijo technologijų specialistas Serhijus Flašas paviešino nuotraukas, kuriose matyti atnaujinta rusiško FPV tipo drono „Boomerang“ versija. Jo vertinimu, pakeitimai orientuoti į ryšio patikimumą ir galimybę greitai prisitaikyti prie skirtingų darbo sąlygų fronte.

    Vienas svarbiausių atnaujinimų siejamas su vadinamuoju diversity signalo priėmimu, kai ryšio kokybė gerinama naudojant kelis priėmimo kanalus. Tai leidžia operatoriui išlaikyti stabilesnį valdymą sudėtingesnėje aplinkoje, kur signalą slopina reljefas ar trukdžiai.

    Dažnių keitimas ir detektorių spraga

    Pasak analizės, „Boomerang“ antenų konstrukcija pritaikyta greitesniam naudojamo dažnių ruožo keitimui. Tam naudojamos telemetrinės antenos su specialiai paruoštomis vietomis trumpinimui, todėl lauko sąlygomis galima koreguoti antenos ilgį ir ją priderinti prie reikiamo dažnio.

    Didžiausią nerimą kelia vaizdo perdavimo kanalo pokytis: naujausia versija vaizdą, kaip nurodoma, perduoda 6–7,2 GHz ruože. Dalis nešiojamų FPV dronų detektorių, ypač senesnių kartų, dažnai stebi tik iki maždaug 6 GHz, todėl tokio signalo gali tiesiog neužfiksuoti.

    Vis dėlto tai nėra garantuotas nematomumas. Į frontą patenkantys naujesni detektoriai vis dažniau komplektuojami su papildomais kanalais, apimančiais 7,2 GHz ir aukštesnius dažnius, todėl technologinis varžymasis tarp dronų kūrėjų ir aptikimo bei trukdymo sistemų gamintojų tęsiasi.

    Ką rodo „Boomerang“ raida

    „Boomerang“ nėra naujas sprendimas: Rusijos gynybos ministerija šį kvadrokopterį viešai pademonstravo 2023 metais kovą, o po kelių savaičių vienas egzempliorius, kaip skelbta, pateko ukrainiečiams. Ankstyvosios versijos buvo palyginti paprastos, su stiklo pluošto rėmu ir plačiai prieinamais komerciniais, įskaitant kiniškus, komponentais.

    Vėliau konstrukcija buvo sistemingai tobulinama. Remiantis viešojoje erdvėje aptariamais rusiškais dokumentais, „Boomerang-10“ maksimalus svoris gali siekti 6,5 kilogramo, o naudingoji apkrova iki 3 kilogramų; taip pat minimi iki 150 kilometrų per valandą greičiai ir apie 20 minučių skrydžio trukmė.

    Pranešimuose iš Rusijos šaltinių taip pat minimas efektyvus nuotolis iki 17 kilometrų, tačiau realios ribos paprastai priklauso nuo ryšio sąlygų ir elektroninės kovos poveikio. Pastaraisiais metais būtent ryšio atsparumas ir gebėjimas išlikti valdomam trukdymo sąlygomis tapo vienu svarbiausių FPV dronų efektyvumo veiksnių.

    Skelbiama, kad nuo 2025 metų pradžios „Boomerang“ dronuose pradėtas fiksuoti ir terminalinio nutaikymo sprendimas. Tokia funkcija galėtų leisti dronui paskutinėje atakos fazėje labiau pasikliauti vidiniais algoritmais ir taip sumažinti kai kurių nešiojamų radioelektroninės kovos priemonių, naudojamų transporto priemonių apsaugai, efektyvumą.

    Be to, „Boomerang“ šeima, kaip teigiama, išsiplėtė ir apima ne tik kamikadzės tipo aparatus, bet ir lengvus bombinius dronus, žvalgybines versijas bei perėmimo paskirties platformas. Tyrimuose šios gamybos gijos siejamos su Rusijos verslininku Aleksandru Atamanovu ir įmone Intellekt Maszin.

  • Rusija rėkia apie terorizmą: Ukraina smogia „Wildberries“, o Kremlius rodo pirštu į dronus

    Rusija rėkia apie terorizmą: Ukraina smogia „Wildberries“, o Kremlius rodo pirštu į dronus

    Rusija Ukrainos smūgius į didelius „Wildberries“ logistikos objektus vadina terorizmu, o Ukraina teigia turinti argumentų, kodėl tokia infrastruktūra gali būti susijusi su karo tiekimo grandine. Apie tai skelbiama analizuojant, kokios prekės platformoje parduodamos ir kaip jos galėtų pasiekti frontą.

    Ukrainos pusės vertinimu, pastarųjų dienų atakos prieš keturis stambius logistikos taškus esą yra atsakas į reguliarius Rusijos smūgius į Ukrainos logistiką, ypač siejamą su siuntų operatoriumi „Nova Poshta“. Maskva savo ruožtu bando pagrįsti smūgius Ukrainos logistikai teiginiu, kad civilinė infrastruktūra neva naudojama kariniams pervežimams.

    Rusijos institucijos kartoja, kad Ukrainos atakos prieš „Wildberries“ centrus yra teroristiniai veiksmai, nes tai iš pirmo žvilgsnio primena civilinę e. prekybos infrastruktūrą. Tačiau Ukrainos analitikai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniame kare riba tarp civilinių tiekimo grandinių ir karinių poreikių dažnai tampa labai plona.

    Kas platformoje laikoma „įrodymais“

    Ukrainos gynybos temomis rašantys šaltiniai teigia, kad „Wildberries“ pasiūloje galima rasti prekių, kurios gali būti pritaikytos kare. Minimi paruošti FPV tipo dronai, heksakopteriai, taip pat įvairūs komponentai, reikalingi tokiems įrenginiams surinkti ir eksploatuoti.

    Akcentuojama ir vadinamųjų šviesolaidinių sistemų kryptis, kai FPV dronai vietoj radijo ryšio valdomi per išvyniojamą laidą. Tokie sprendimai laikomi atsparesniais daliai radioelektroninės kovos priemonių, todėl jų paklausa kare didėja.

    Be dronų ir jų dalių, platformose neretai siūlomi ir kiti dvigubos paskirties produktai, kurie gali būti naudojami tiek civiliškai, tiek kariuomenėje. Minimi optiniai taikikliai, neperšaunamos liemenės ir dalis kitos ekipuotės, kuri gali papildyti karių aprūpinimą.

    Ekonominis smūgių efektas

    Tokios atakos turi ne tik karinį, bet ir ekonominį tikslą, nes logistikos centrai yra kritiniai didelės e. prekybos ekosistemos mazgai. Sutrikus sandėliavimui ir paskirstymui, poveikį jaučia ne tik pati platforma, bet ir tūkstančiai pardavėjų, kurių veikla priklauso nuo sandėlių, rūšiavimo ir pristatymo infrastruktūros.

    Šiame kontekste informaciniame kare itin svarbu, kaip šalys apibrėžia taikinius ir jų teisėtumą. Rusija siekia pabrėžti civilinės infrastruktūros naratyvą, o Ukraina argumentuoja, kad kai civilinė logistika padeda aprūpinimui ar dvigubos paskirties prekių tiekimui, ji gali įgyti karinę reikšmę.

    Nepriklausomas faktų patvirtinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas, todėl tokie pareiškimai vertinami atsargiai. Vis dėlto pati tendencija aiški: logistika ir tiekimo grandinės tampa vienu svarbiausių modernių konfliktų taikinių, o e. prekybos kanalai vis dažniau atsiduria dėmesio centre dėl dvigubos paskirties prekių.

  • Rusijos dronų triukas prieš trikdymą: prie kameros prisuko kompasą už kelis eurus

    Rusijos dronų triukas prieš trikdymą: prie kameros prisuko kompasą už kelis eurus

    Pigi išeitis elektroninės kovos fone

    Ukrainos gynybos ministro patarėjas ir rusų technikos analizės specialistas Serhijus Beskrestnovas, žinomas „Flash“ slapyvardžiu, paviešino nuotraukas, kuriose matyti neįprastas sprendimas: prie FPV tipo drono korpuso, po kamera, pritvirtintas paprastas magnetinis kompasas.

    Idėja itin paprasta. Jei dėl trikdymo dronas praranda orientaciją, kamera gali būti nukreipta žemyn ir operatorius ekrane mato kompaso rodyklę, taip atkurdamas bent apytikrę skrydžio kryptį.

    Kodėl GPS ir GLONASS ne visada padeda

    Dauguma šiuolaikinių dronų orientuojasi pagal palydovinę navigaciją, dažniausiai GPS arba rusišką GLONASS. Tačiau Ukrainos karo zonoje šie signalai nuolat slopinami arba klastojami, todėl bepilotės platformos gali nuklysti nuo maršruto, prarasti ryšį ar net praskristi pro taikinį.

    Elektroninė kova tapo vienu svarbiausių veiksnių fronte: abi pusės investuoja į priemones, kurios ne tik nutraukia valdymą, bet ir klaidina navigaciją. Dėl to net nebrangūs dronai dažnai priversti veikti sąlygomis, kai įprasti jutikliai tampa mažai patikimi.

    Kompaso privalumas ir ribos

    Magnetinis kompasas neveikia radijo ryšio principu, jis remiasi Žemės magnetiniu lauku, todėl klasikinėmis elektroninės kovos priemonėmis jo tiesiogiai „užgesinti“ neįmanoma. Kartu su telemetrija toks sprendimas gali padėti operatoriui susiorientuoti, kai palydovinė navigacija neveikia.

    Vis dėlto kompasas nėra stebuklingas ginklas. Jį gali veikti vietiniai magnetiniai trikdžiai, o tikslumas išlieka apytikris, tačiau pigiam FPV dronui, kuriam svarbiausia kryptis ir vizualus taikinio radimas, to gali pakakti.

    Lauko modifikacija ir „Molnija“ logika

    Pasak S. Beskrestnovo, nuotraukos leidžia spėti, kad tai ne gamyklinė komplektacija: kompasas pritvirtintas varžtais, tarsi improvizuojant lauko sąlygomis ir siekiant minimalių kaštų. Tokia praktika atitinka bendrą tendenciją kare, kai sprendimai gimsta greičiau nei spėjama juos formalizuoti gamyboje.

    Minimas dronas „Molnija“ kuriamas kaip pigesnė, masinei gamybai pritaikyta platforma. Skelbiama, kad jis naudoja atvirojo kodo valdymo sprendimus, pavyzdžiui, „ExpressLRS“, o teoriškai ryšio nuotolis gali siekti iki 100 kilometrų, nors realiame fronte tai priklauso nuo reljefo, antenų ir trikdymo intensyvumo.

    Įvairiuose pranešimuose taip pat minėta, kad dalis dronų bandė pasitelkti „Starlink“ ryšį, siekiant sumažinti trikdymo poveikį, tačiau tokie sprendimai nėra universalūs ir jų pritaikymas priklauso nuo prieinamumo bei reguliavimo. Kitas kelias – valdymas šviesolaidžiu, kai fizinis kabelis praktiškai panaikina radijo ryšio slopinimo riziką, bet apriboja nuotolį ir manevringumą.

    S. Beskrestnovas taip pat yra užsiminęs apie fronte pasirodančius bandymus mažinti priklausomybę nuo operatoriaus ryšio, kai dronai gali neturėti įprastų valdymo antenų ir daugiau remtis borto kamera bei kompiuteriniu apdorojimu. Tokios krypties tikslas būtų kuo pigesnėms platformoms suteikti daugiau autonomijos, įskaitant taikinio paiešką, tačiau tai kelia ir patikimumo, ir atsakomybės klausimų.

    Ekspertas atkreipia dėmesį, kad masinės, pigios platformos logika dažnai nugali inžinerinį rafinuotumą: už vieno brangesnio žvalgybinio drono kainą galima pagaminti kelias ar keliolika paprastesnių smogiamųjų. Todėl net ir komiškai atrodantis kompasas gali tapti racionaliu sprendimu, jei jis padidina tikimybę pasiekti taikinį bent dalyje skrydžių.

  • Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegijos gynybos pramonės bendrovė „Nammo“ pusantrų metų tiekė Ukrainai N7 tipo dronų kovines galvutes, tačiau apie šį susitarimą viešai prabilta tik dabar. Informacija iškilo gynybos parodoje Eurosatory 2026 Paryžiuje, kai bendrovės atstovai patvirtino, jog Kyjivui perduotas šešiaženklis šių užtaisų kiekis.

    Toks apibūdinimas reiškia tiekimą, skaičiuojamą šimtais tūkstančių vienetų, o tai rodo mastą, kuriuo Ukraina plečia dronų smogiamąsias galimybes. „Nammo“ teigimu, skirtingi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniai N7 jau kurį laiką naudoja įvairių tipų bepiločiuose orlaiviuose.

    N7: ką gali ši galvutė

    N7 yra apie 1,5 kilogramo masės 66 milimetrų kalibro kumuliacinė prieštankinė kovinė galvutė su variniu įdėklu. Gamintojo nurodomos savybės leidžia jai pramušti iki 450 milimetrų valcuoto vienalyčio šarvo, todėl ji teoriškai gali kelti grėsmę ir sunkiau šarvuotiems taikiniams.

    Sistema kurta taip, kad būtų lengvai integruojama su dronais ir galėtų būti naudojama dviem būdais: kaip numetama amunicija arba kaip FPV tipo dronui montuojama kovinė galvutė. Tokia universalumo kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai tas pats užtaisas pritaikomas skirtingoms platformoms, siekiant supaprastinti logistiką.

    Modulinė sistema ir kovinė patirtis

    Eurosatory 2026 „Nammo“ N7 demonstravo kartu su kroatišku MRM2-10 dronu, kurį kuria bendrovė „Orqa“, ir pristatė modulinio smūgio sprendimo koncepciją. Gamintojas teigė turintis kovinį vaizdo įrašą iš Ukrainos, kuriame matyti drono ataka prieš rusišką reaktyvinės artilerijos sistemą BM-21 Grad.

    Atstovai pabrėžė, kad tokio tipo kumuliacinė amunicija paprastai skirta kitiems, labiau šarvuotiems taikiniams, tačiau karo sąlygomis ji naudojama lanksčiau, priklausomai nuo situacijos ir dronų operatorių taktikos. Ukrainos fronte vis dažniau matomas modelis, kai pigesni ir greitai pagaminami dronai išplečia galimybes smogti technikai toli už priekinės linijos.

    Kodėl apie tai sužinota tik dabar

    Viešas N7 pristatymas įvyko tik 2025 metų gegužę parodoje SOF Week Jungtinėse Valstijose, nors tiekimas Ukrainai, kaip teigiama, buvo pradėtas dar anksčiau. Tai atspindi praktiką, kai dalis ginkluotės programų sąmoningai neviešinamos dėl operacinio saugumo, tiekimo grandinių apsaugos ir politinių aplinkybių.

    Tuomet taip pat buvo atskleista, kad N7 turi elektroninį sprogdiklį, pritaikytą darbui su dronais: operatorius gali nuotoliniu būdu perjungti užtaisą į saugų režimą. Praktikoje tai reiškia galimybę nutraukti misiją ir grąžinti droną su nepanaudota amunicija, mažinant atsitiktinės detonacijos riziką.

    Faktas, kad N7 buvo naudojamos operaciškai dar iki viešos premjeros, leidžia daryti išvadą, jog sistema buvo testuojama realiomis kovos sąlygomis. Tokia patirtis paprastai pagreitina tobulinimus, nes gamintojas gauna tiesioginį grįžtamąjį ryšį apie patikimumą, integraciją su skirtingais dronais ir efektyvumą prieš įvairius taikinius.

  • Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas vis dažniau imasi improvizuotų priemonių, bandydamas apsisaugoti nuo bepiločių atakų jūroje. Naujausiose nuotraukose matyti, kad dalis laivų virš antstato ir denio zonų uždengiami plonu apsauginiu tinklu, primenančiu buityje naudojamą sodo ar vabzdžių tinklelį.

    Tokio tipo uždanga pristatoma kaip fizinė kliūtis, kuri turėtų sutrikdyti drono skrydį arba priversti sprogmenį detonuoti dar neatsitrenkus į laivo konstrukcijas. Tačiau net ir Rusijos karo komentatoriai pripažįsta, kad tai tik dalinis sprendimas, tinkantis nebent paprastesniems FPV tipo dronams.

    Analitikai pabrėžia, kad tinklas dažnai dengia tik ribotą plotą, todėl pažeidžiamiausios vietos gali likti atviros. Matomuose vaizduose apsauga neapima visos laivo viršutinės dalies, o kai kurie svarbūs elementai, įskaitant stebėjimo ir valdymo zonas, gali būti nepakankamai uždengti.

    Kontekstas aiškus: bepiločių panaudojimas kare sparčiai evoliucionuoja, o atakos jūroje tampa vis įvairesnės ir sunkiau prognozuojamos. Be lengvų FPV dronų, vis didesnę grėsmę kelia sunkesni smogiamieji modeliai, galintys nešti didesnį sprogmenų kiekį ir būti pritaikyti būtent taikiniams vandenyje.

    Tinklai nėra naujovė Rusijos ginkluotėje: panašios konstrukcijos anksčiau fiksuotos ant šarvuotos technikos, virš apkasų ar logistikos kelių atkarpų. Pastaruoju metu tokios priemonės pastebėtos ir karinėse bazėse, kur bandoma pridengti ypač vertingus taikinius, įskaitant strateginės paskirties laivus.

    Nuotraukose dėmesį patraukė ir palydos sudėtis: krovininį laivą lydi desantinis laivas, sukurtas kariams ir technikai gabenti į krantą, o ne konvojams saugoti nuo oro grėsmių. Tai gali reikšti, kad Baltijos laivyno galimybės vykdyti klasikinę palydą ir oro gynybą jūroje yra ribotos, todėl tenka remtis tuo, kas tuo metu pasiekiama.

    Pastaraisiais metais Baltijos jūroje didėja įtampa dėl sugriežtėjusių patikrų, sankcijų vykdymo ir karinių incidentų rizikos, todėl laivų apsauga tampa itin svarbi. Tokios improvizuotos priemonės siunčia signalą, kad net ir jūroje dronų grėsmė vertinama rimtai, tačiau kartu atskleidžia ir spragas, kurias bandoma užlopyti greitais, bet ne visada patikimais sprendimais.

  • Ukrainos kare – netikėtas vaizdas: paukščiai lizdus pina iš FPV dronų šviesolaidžių

    Ukrainos kare – netikėtas vaizdas: paukščiai lizdus pina iš FPV dronų šviesolaidžių

    Karas Ukrainoje keičia ne tik miestų kraštovaizdį ir infrastruktūrą, bet ir gamtą. Donbaso regione užfiksuotas neįprastas reiškinys: paukščiai lizdams pradėjo naudoti šiuolaikinių ginklų sistemų atliekas, ypač plonus šviesolaidinius kabelius.

    Apie tai prabilta po to, kai sprogimo metu buvo sunaikintas medis, o tarp nuolaužų rastas lizdas. Jis buvo supintas ne vien iš žolės ir smulkių šakelių, bet ir iš plonų, beveik nematomų šviesolaidžio gijų.

    Tokios gijos siejamos su FPV dronais, kurie fronte naudojami masiškai. Dalis jų valdomi ne vien radijo ryšiu, o per šviesolaidinį laidą, kad būtų sunkiau juos slopinti elektroninėmis priemonėmis ir išlaikyti stabilesnį valdymą.

    Veikimo principas paprastas: dronas skrisdamas išvynioja ploną kabelį, o po misijos šis dažnai lieka vietovėje. Dėl to laukai, pakelės ir miško ruožai gali būti nusėti ilgomis plastiko ir šviesolaidžio gijomis, kurias sunku pastebėti ir dar sunkiau surinkti.

    Problemą didina mastas: priklausomai nuo konstrukcijos, vienoje ritėje gali būti daug kilometrų kabelio. Intensyviai naudojant dronus, susidaro dideli kiekiai atliekų, kurios aplinkoje išlieka ilgai ir ne visuomet greitai suyra.

    Paukščiams šios gijos tampa dar viena statybine medžiaga, nes yra lengvos, tvirtos ir elastingos. Tačiau specialistai įspėja, kad tokie pluoštai gali kelti pavojų: į juos gali įsipainioti paukščiai, šikšnosparniai ar smulkūs žinduoliai, o laikui bėgant plastikas gali irti ir virsti mikroplastikais, patenkančiais į dirvožemį bei vandenį.

    Šis reiškinys parodo, kaip greitai gamta prisitaiko net ekstremaliomis sąlygomis, tačiau kartu primena apie karo technologijų paliekamą ilgalaikę ekologinę kainą. Net ir pasibaigus aktyviems veiksmams, aplinkoje likusios modernių sistemų atliekos gali veikti ekosistemas dar daugelį metų.