Tag: FPV dronai

  • Prancūzų „Gallium Defense“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo radarų sistemai

    Prancūzų „Gallium Defense“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo radarų sistemai

    Prancūzijoje įkurta gynybos technologijų startuolė „Gallium Defense“ baigė 7,1 mln. eurų sieklos investicijų etapą ir pirmą kartą plačiau pristatė savo kuriamą dronų aptikimo sprendimą.

    Investicijų etapui vadovavo „Keen Venture Partners“ ir „360 Capital“, prie jo taip pat prisidėjo „Omnes Capital“ bei „Polytechnique Ventures“, rašo „Tech.eu“.

    Bendrovė kuria „GDS-10“ – programiškai valdomą X juostos aktyvią elektroniniu būdu skenuojamą (AESA) radarų sistemą, skirtą aptikti pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronus iki 10 kilometrų atstumu.

    Startuolio tikslas – pasiekti, kad tokios klasės radaras būtų gerokai pigesnis ir lengviau diegiamas didesniais kiekiais nei įprasti analogiški sprendimai, ypač ten, kur reikia dengti daug objektų ar teritorijų.

    „GDS-10“: kokių galimybių siekiama

    „Gallium Defense“ nurodo siekianti 360 laipsnių horizontalaus ir 90 laipsnių vertikalaus aprėpties, gebėjimo sekti dronų spiečius, atsparumo trikdymui bei veikimo dieną ir naktį įvairiomis oro sąlygomis.

    Kuriamos dvi versijos: viena skirta kritinės infrastruktūros apsaugai, kita – kariniam naudojimui.

    Tokio tipo sprendimai tampa vis aktualesni augant mažų dronų naudojimui – nuo neteisėto skraidinimo prie strateginių objektų iki karo veiksmuose plačiai taikomų FPV dronų.

    Kaip planuojama mažinti radarų kainą

    Bendrovės vadovas ir vienas įkūrėjų Ericas Fournier pabrėžia, kad idėja – kiek įmanoma remtis jau rinkoje esančiais komponentais, o ne viską kurti nuo nulio. Jo teigimu, tai leidžia sutaupyti laiko ir lėšų, o kartais – net pagerinti rezultatus.

    „Gallium Defense“ radarą skirsto į tris pagrindines dalis: anteną („raumenį“), signalų apdorojimo sistemą („smegenis“) ir duomenų perdavimo grandį („tiltą“).

    Antenos dalyje bendrovė remiasi 5G telekomunikacijose plačiai naudojamais galio pagrindo komponentais, kurie gaminami dideliu mastu. Startuolis teigia, kad taip pavyko sumažinti antenos vieneto kainą daugiau nei dešimteriopai.

    Signalams apdoroti, pasak E. Fournier, pasitelkiama „NVIDIA“ kompiuterijos technologija, o sujungimui tarp antenos ir apdorojimo sistemos adaptuojama didelės spartos optinė įranga, naudojama telekomunikacijose.

    Bandymai ir planuojamas komercinis startas

    Bendrovė teigia jau sukūrusi dvi veikiančias antenas ir kontroliuojamomis sąlygomis demonstravusi 1 klasės dronų aptikimą 10 kilometrų atstumu. Kartu pripažįstama, kad tai vyko esant palankioms oro sąlygoms ir žinant taikinio vietą.

    „Gallium Defense“ nurodo sistemą tobulinanti iteracijomis: kas dvi savaites atnaujina sprendimą ir kas mėnesį rengia lauko bandymus pagal operatorių grįžtamąjį ryšį.

    Komercinius užsakymus planuojama atverti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Kam tai gali būti aktualu

    „Gallium Defense“ pozicionuoja savo produktą kaip spragą užpildantį sprendimą tarp pigesnių radarų, kurių aptikimo nuotolis dažnai neviršija 5 kilometrų, ir aukštos klasės sistemų, kurios gali veikti didesniais atstumais, bet kainuoja gerokai daugiau.

    Startuolio vertinimu, ankstesnis aptikimas gali suteikti papildomų minučių reakcijai – tai ypač svarbu saugant karinius objektus ar kritinę infrastruktūrą.

    Tarp galimų klientų įvardijamos energetikos įmonės, duomenų centrų operatoriai, oro uostai, logistikos objektai ir organizacijos, atsakingos už viešųjų erdvių apsaugą.

    Kitas žingsnis – gamyba dideliu mastu

    Turėdama pagrindinę architektūrą, bendrovė dabar akcentuoja industrializaciją: planuojama augti nuo maždaug 15 darbuotojų iki maždaug 50 ir kurti gamybos bei tiekimo grandines.

    Finansavimas taip pat bus skirtas tolesniam prototipų vystymui, dirbtinio intelekto sprendimams ir demonstracijoms operatoriams Europoje bei NATO sąjungininkų šalyse.

    Be dronų aptikimo, „Gallium Defense“ svarsto ir gretimas kryptis, pavyzdžiui, elektroninės kovos sprendimus, tačiau konkrečių plėtros planų kol kas neįsipareigoja įvardyti.

  • Ukrainiečiai numušė rusų droną „motiną“: „Molnija“ gabeno dar du FPV aparatus

    Ukrainiečiai numušė rusų droną „motiną“: „Molnija“ gabeno dar du FPV aparatus

    Ukrainos Nacionalinės gvardijos 25-osios brigados kariai pranešė sunaikinę rusų droną „Molnija“, kuris fronte veikė kaip vadinamoji drono motina. Paviešintame įraše matyti, kaip į taikinį pataikoma ore, o kartu netenkama ir jo gabentų mažesnių bepiločių.

    Ukrainos kariškių teigimu, „Molnija“ atliko transporto platformos vaidmenį dviem FPV tipo dronams. Vienas jų, kaip nurodoma, buvo skirtas žvalgybai, kitas – smūgiams į taikinius, todėl numušus nešiklį vienu metu eliminuotos kelios grėsmės.

    „Molnija“ yra fiksuotų sparnų rusiškas bepiločio orlaivio modelis, naudojamas įvairioms užduotims. Tokie aparatai gali nešti kovinį užtaisą ir atakuoti patys, tačiau jų konstrukcija leidžia pritaikyti platformą ir mažesnių dronų pernešimui.

    Drono motinos taktika leidžia FPV aparatams pasiekti kovos zoną nešiklio pagalba ir būti paleistiems jau arčiau tikslo. Taip padidinamas praktinis veikimo nuotolis ir sumažinamas atstumas, kurį mažasis dronas turi įveikti savarankiškai, ypač kai trukdoma ryšiui ar veikia oro gynyba.

    Kartu tai didina riziką pačiai atakai: aptikus ir sunaikinus nešiklį dar iki paleidimo, priešininkas vienu smūgiu sužlugdo kelias planuotas užduotis. Vis dėlto toks sprendimas rodo, kaip Rusijos ir Ukrainos kare greitai evoliucionuoja bepiločių naudojimas, ieškant būdų apeiti trukdymą, išplėsti nuotolį ir smogti netikėtai.

    Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sudėtiniams bepiločių sprendimams, kai vienas aparatas tampa kitų platforma, ryšio retransliatoriumi ar klaidinimo priemone. Šią tendenciją skatina ir technologijų prieinamumas, ir nuolatinės varžybos tarp elektroninės kovos priemonių bei vis tobulesnių dronų valdymo sistemų.

  • Ukrainiečiai perdarė M1A1 „Abrams“: neįprastos grotos ir papildomas šarvas keičia karo taisykles

    Ukrainiečiai perdarė M1A1 „Abrams“: neįprastos grotos ir papildomas šarvas keičia karo taisykles

    Socialiniame tinkle X pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti Ukrainos naudojamas amerikietiškas tankas M1A1 „Abrams“, gerokai besiskiriantis nuo įprastos išvaizdos. Kareiviai jį papildomai apšarvavo ir pakeitė dalį konstrukcijos, kad transporto priemonė geriau atlaikytų šiuolaikines grėsmes fronte.

    Įraše tankas remia pėstininkus ir 120 milimetrų pabūklo ugnimi apšaudo miškingą vietovę, kurioje įsitvirtinę Rusijos pajėgų kariai. Didžiausią dėmesį traukia ne ginkluotė, o išorėje sumontuotos papildomos apsaugos priemonės.

    Tankas apjuostas priešdroninėmis grotomis, matyti papildomų konstrukcinių elementų ir maskavimo sprendimų, kurie turėtų apsunkinti bepilotes atakas. Tokios vadinamosios narvo tipo apsaugos dažniausiai diegiamos siekiant sumažinti FPV dronų, į viršų nukreiptų kumuliacinių užtaisų ir kitų improvizuotų priemonių efektyvumą.

    Šią modernizaciją, kaip skelbiama, atliko Ukrainos 475-ojo šturmo pulko kariai, panaudoję tanką, kuris Ukrainą pasiekė kaip Vakarų paramos dalis. Pastaraisiais metais fronto realijos paskatino Ukrainos dalinius techniką adaptuoti vietoje, nes standartinė gamyklinė apsauga ne visada atitinka masiškai naudojamų dronų keliamą riziką.

    Dronų karas iš esmės pakeitė šarvuotos technikos panaudojimą: net ir modernūs tankai tapo lengviau aptinkami, o judėjimas atvirose vietovėse dažnai reiškia didesnę tikimybę patekti į stebėjimo ir smūgių grandinę. Ypač pavojingi nedideli FPV dronai, kurių operatoriai taikosi į silpnesnes vietas, įskaitant viršutinę projekciją, kur šarvas tradiciškai būna plonesnis.

    Panašūs sprendimai pastebimi ir kitoje fronto pusėje: Rusija taip pat viešai rodė tankus su ant bokštelių įrengtomis grotomis, tinklais ar kitomis improvizuotomis apsaugomis. Tai rodo platesnę tendenciją, kad šarvuota technika vis dažniau komplektuojama papildomais barjerais, o kartu ieškoma efektyvesnių aptikimo ir aktyvios gynybos sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien grotos problemos neišsprendžia, tačiau jos gali padidinti išgyvenamumą, ypač kai technika veikia arti priešo ir yra nuolat stebima iš oro. Tikėtina, kad ateityje tankų evoliucija dar labiau suks į kompleksinę apsaugą, apimančią tiek pasyvų šarvavimą, tiek jutiklius ir priemones, skirtas neutralizuoti artėjančius taikinius.

  • Rusija reaguoja į dronų antpuolius: „Uralvagonzavod“ į frontą siunčia atnaujintus T-90M ir T-72B3M

    Rusija reaguoja į dronų antpuolius: „Uralvagonzavod“ į frontą siunčia atnaujintus T-90M ir T-72B3M

    Rusijos tankų gamintojas „Uralvagonzavod“ pranešė perdavęs kariuomenei dar vieną modernizuotų T-90M ir T-72B3M partiją, skirtą koviniams veiksmams Ukrainoje. Kiek konkrečiai mašinų išsiųsta ir kokiems daliniams jos bus priskirtos, bendrovė neatskleidė, tačiau paviešino vaizdo medžiagą, kurioje technika gabenama geležinkeliu.

    Gamintojo teigimu, naujausi sprendimai yra nuolatinės šarvuotosios technikos apsaugos didinimo programos dalis. Pagrindinis dėmesys skiriamas gynybai nuo dronų, kurie pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių pavojų tankams ir kitoms šarvuotoms platformoms mūšio lauke.

    Vaizdo įrašuose matyti T-90M su papildomu apsaugos rinkiniu, kuris turėtų saugoti tanką iš skirtingų krypčių, ypač nuo atakų iš viršaus. Tokia taktika siejama su plačiu mažų FPV tipo dronų naudojimu, kai sprogmuo nukreipiamas į silpnesnes technikos vietas.

    Modernizacijos paketas, apie kurį kalba gamintojas, apima bokšto apsaugą iš pintos plieninės lyno konstrukcijos, papildomą važiuoklės elementų uždengimą ir gumines juostas, skirtas korpuso šonams. „Uralvagonzavod“ nurodo, kad šio sprendimo kūrimas truko apie dvejus metus.

    Anksčiau Rusija viešai demonstravo ir kitus bandymus didinti šarvuotos technikos atsparumą: groteles ir tinklus, turinčius apsunkinti FPV dronų priartėjimą prie šarvų, taip pat elektroninės kovos priemones, skirtas trikdyti bepiločių ryšį. Praktikoje šios priemonės dažnai diegiamos įvairiai, o jų efektyvumas priklauso nuo konkretaus mūšio scenarijaus, drono valdymo būdo ir įgulos parengimo.

    Gamintojas tikina, kad modernizacijos sprendimai kuriami remiantis informacija iš fronto, o prieš perduodant techniką kariuomenei ji testuojama. Skelbiama, kad kiekvienas tankas turi įveikti ne mažiau kaip 100 kilometrų, po to tikrinama ginkluotė, borto sistemos ir navigacija.

    T-90M laikomas pažangiausiu serijinės gamybos Rusijos tanku iš T-72 ir T-90 šeimos. Šis modelis siejamas su suvirintu bokštu, reaktyviaisiais šarvais „Relikt“ ir nuotoliniu būdu valdomu ginkluotės moduliu, leidžiančiu šaudyti neatsidengiant iš liuko.

    T-72B3M yra gerokai senesnio T-72 modernizacija, kurią Rusija naudoja kaip pigesnį ir greičiau paruošiamą sprendimą šarvuotosios technikos trūkumams užkamšyti. Karas parodė, kad net ir modernizuoti tankai dažnai tampa pažeidžiami, kai priešas plačiai naudoja žvalgybinius dronus, artileriją ir pigius smogiamuosius FPV aparatus.

    Šarvuotos technikos papildymas vyksta Rusijai patiriant didelius nuostolius. Nepriklausomas projektas Oryx, fiksuojantis tik vizualiai patvirtintus nuostolius, skelbia, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko daugiau kaip 4 400 pagrindinių kovos tankų, todėl lygiagrečiai didinamas naujų T-90M tiekimas ir iš sandėlių ištraukiamų senesnių mašinų modernizacija.

    Dronų keliamas spaudimas keičia visų kariaujančių šalių šarvuotosios technikos naudojimą: tankams vis dažniau reikia dangos nuo viršaus, nuolatinės elektroninės apsaugos ir glaudesnio darbo su pėstininkais bei oro erdvės stebėjimu. Ši tendencija, sprendžiant iš Rusijos skelbiamų modernizacijų, išlieka viena svarbiausių ir artimiausiu metu.

  • Lenkai pristatė atnaujintą šarvuotį Bóbr-3: „negražiausias“ gali tapti pavojingu ginklu

    Lenkai pristatė atnaujintą šarvuotį Bóbr-3: „negražiausias“ gali tapti pavojingu ginklu

    Prieš tarptautinės gynybos pramonės parodos MSPO atidarymą internete pasirodė nuotraukos, atskleidusios dalį ekspozicijos. Daugiausia dėmesio sulaukė Lenkijos ratinis šarvuotis Bóbr-3, ant kurio durų matyti sumontuotas reaktyvusis šarvas „Pangolin“.

    Šis vaizdas iškart išprovokavo diskusijas dėl neįprastos išvaizdos ir praktinės prasmės. Bóbr-3 dažnai pašiepiamas kaip „negražiausias“ Lenkijos kariuomenės kovinis automobilis, tačiau parodoje demonstruojamas sprendimas rodo, kad platforma ieško labai konkretaus vaidmens šiuolaikiniame mūšio lauke.

    Bóbr-3 paskirtis ir kontekstas

    Bóbr-3 yra gamintojo AMZ-Kutno suteiktas pavadinimas lengvajam šarvuotam žvalgybos transporteriui, siejamam su programu Kleszcz. 2024 metais Lenkija paskelbė įsigijusi 28 tokius vienetus, o jie turėtų pakeisti senesnius sovietinės kilmės BRDM-2, kurių dalis perduota Ukrainai.

    4×4 platforma skirta žvalgybai ir informacijos rinkimui, todėl jai svarbūs mobilumas, galimybė veikti sudėtingame reljefe ir greitai pakeisti poziciją. Bóbr-3 taip pat minimas kaip plaukiojantis, o tai teoriškai praplečia maršrutų pasirinkimą ir mažina priklausomybę nuo tiltų ar inžinerinių perėjų.

    Kas yra „Pangolin“ ir ką tai keičia

    „Pangolin“ yra reaktyvusis šarvas, kurį kuria Wojskowy Instytut Techniczny Uzbrojenia, ir jis siejamas su ankstesnių sprendimų, tokių kaip ERAWA-2, evoliucija. Tokie šarvai paprastai kuriami siekiant didinti atsparumą kumuliaciniams užtaisams, kurie šiandien dažnai pasiekia taikinį iš arti.

    Reaktyviojo šarvo veikimo principas paremtas tuo, kad pataikius kumuliacinei kovinei galvutei šarvo elemente esantis užtaisas sukelia priešpriešinį poveikį. Tai išjudina šarvo sluoksnius ir silpnina susiformuojančią kumuliacinę srovę, mažindamas pramušimo tikimybę.

    MSPO matoma Bóbr-3 konfigūracija nebūtinai reiškia galutinį serijinį sprendimą, tačiau signalizuoja kryptį. Praktikoje tai gali būti bandymas padidinti ratinės žvalgybos platformos išgyvenamumą ten, kur grėsmę kelia ne tik prieštankiniai ginklai, bet ir mažesni FPV dronai, dažnai naudojantys kumuliacines kovines galvutes.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Karas Ukrainoje išryškino, kad net lengvesnės mašinos fronto zonoje tampa pažeidžiamos dėl masiškai naudojamų dronų ir pigių prieštankinių priemonių. Dėl to gynybos pramonė vis dažniau eksperimentuoja su papildomais apsaugos paketais, derindama mobilumą, šarvavimą ir elektronines priemones.

    Jei „Pangolin“ integracija į ratinę platformą pasiteisins, tai gali reikšti naują standartą lengvoms žvalgybos mašinoms, kurios tradiciškai aukodavo apsaugą dėl greičio. Kita vertus, papildomas svoris ir konstrukciniai sprendimai gali paveikti plūdrumą, mobilumą bei priežiūros sudėtingumą, todėl parodos demonstracija greičiausiai yra ir praktinių bandymų dalis.

  • Rusai stiprina tankų „skydą“: „Arena-M“ gali gauti 3 kartus daugiau šovinių – ką tai reiškia Ukrainai

    Rusai stiprina tankų „skydą“: „Arena-M“ gali gauti 3 kartus daugiau šovinių – ką tai reiškia Ukrainai

    Ukrainos fronte užfiksuotuose vaizduose ant dalies rusiškų T-72B3A serijos tankų pastebėta aktyvios apsaugos sistema „Arena-M“. Tai vadinamasis hard kill sprendimas, skirtas perimti prieštankines valdomas raketas, granatsvaidžių šūvius ir vis dažniau pasitaikančius smogiamuosius dronus dar prieš jiems pataikant į šarvuotį.

    Pagrindinis principas paprastas: tanko jutikliai aptinka artėjančią grėsmę, o sistema paleidžia specialų perėmėją, kuris neutralizuoja taikinį labai trumpu atstumu. Pastaraisiais metais, išaugus FPV dronų vaidmeniui, tokie sprendimai laikomi vienu svarbiausių būdų didinti įgulos išgyvenamumą ir mažinti nuostolius.

    Remiantis kovinio naudojimo įspūdžiais, Rusija svarsto „Arena-M“ modernizaciją, kuri, kaip teigiama, turėtų padidinti perėmėjų skaičių nuo 12 iki 36 vienetų. Skelbiama, kad darbai galėtų būti užbaigti iki 2027 metų pirmojo ketvirčio, tačiau realūs terminai priklausys nuo gamybinių pajėgumų ir techninių kliūčių.

    Ar 36 perėmėjai realu?

    Ukrainos šarvuotosios technikos ekspertas Andrijus Tarasenka akcentuoja, kad toks šuolis vien tik pridedant daugiau paleidiklių gali būti sunkiai įgyvendinamas be esminių konstrukcijos pakeitimų. Didesnis paleidiklių kiekis dažniausiai reiškia daugiau vietos bokšte ar ant korpuso, o tai gali paveikti masę, balansą ir prieigą prie techninės priežiūros zonų.

    Anot jo, papildomos įrangos integracija gali kelti ir praktinių problemų: nuo duomenų perdavimo tarp jutiklių ir paleidiklių iki saugaus perėmėjų panaudojimo, kad jų atatranka ar skeveldros nekeltų rizikos pačiam tankui ir įgulai. Dėl to dalis deklaruojamų patobulinimų gali likti tik planuose arba būti įgyvendinti ribotu mastu.

    Modernizacijos kryptį diktuoja dronai

    Vis dėlto ekspertai neatmeta, kad didesnis „Arena-M“ šaudmenų rezervas galėtų būti pasiektas keičiant perėmėjų tipą. Jei kuriama specializuota, prieš dronus pritaikyta amunicija, jai gali būti keliami kitokie reikalavimai nei klasikiniams perėmėjams, skirtiems itin greitoms prieštankinėms grėsmėms.

    „Renkantis specializuotą prieš dronus skirtą amuniciją, ne visada galioja tie patys reakcijos laiko, montavimo ir matmenų reikalavimai kaip standartinei apsauginei amunicijai, todėl atsargos gali būti padidintos kelis kartus“, – sakė Andrijus Tarasenka.

    Ką tai keičia mūšio lauke

    Aktyvios apsaugos sistemos tampa esminiu atsaku į masiškai naudojamus FPV dronus ir valdomąsias prieštankines priemones. Jei „Arena-M“ būtų įdiegta didesniame skaičiuje rusiškų tankų ir realiai pasiektų deklaruojamą efektyvumą, Ukrainai galėtų tekti skirti daugiau dronų ir koordinuotų atakų tam pačiam tikslui sunaikinti.

    Tačiau praktikoje tokias sistemas riboja keli veiksniai: jų kaina, gamybos mastas, techninis patikimumas ir prisitaikymas prie skirtingų grėsmių profilių. Net ir veiksminga aktyvi apsauga nepadaro tanko nepažeidžiamo, o mūšio lauke svarbūs išlieka taktika, maskuotė, elektroninė kova ir žvalgybos gebėjimai.

  • Ukraina sudegino apie 900 000 eurų vertės „Uragan“: smūgį nulėmė dronų taktika

    Ukraina sudegino apie 900 000 eurų vertės „Uragan“: smūgį nulėmė dronų taktika

    Ukrainos pajėgos pranešė sunaikinusios Rusijos reaktyvinės artilerijos sistemą BM-27 „Uragan“. Operacijoje, anot Ukrainos pateikiamos informacijos, dalyvavo keli padaliniai, o lemiamą vaidmenį suvaidino skirtingų tipų dronai.

    Pirmiausia žvalgybiniai operatoriai aptiko taikinį ir dronais sudavė pirminius smūgius, kurių tikslas buvo ne iškart sunaikinti, o imobilizuoti sistemą. Tokia seka dažnai pasirenkama tam, kad technika nespėtų pasitraukti iš pavojingos zonos.

    Vėliau, jau sustabdžius kompleksą, galutinį smūgį sudavė FPV tipo dronas, kuris ir užbaigė ataką. Ukrainos pusė teigia, kad taip buvo sunaikintas ginklas, kurio vertė siekia apie 900 000 eurų, nors tiksli suma priklauso nuo komplektacijos ir būklės.

    Ši ataka laikoma iliustracija, kaip keičiasi šiuolaikinis mūšio laukas: vietoje vieno brangaus smūgio vis dažniau taikoma kelių komandų grandinė, kurioje derinami žvalgybiniai, koregavimo ir smogiamieji dronai. Toks modelis ypač efektyvus medžiojant artileriją, kuri tradiciškai bando greitai pakeisti poziciją po salvės.

    BM-27 „Uragan“ yra sovietmečiu sukurtas 220 milimetrų kalibro salvinės ugnies įrenginys, pradėtas naudoti 1975 metais. Pirmą kartą jis realiame kare panaudotas 1982 metais Afganistane, o vėliau įvairiose konfliktų zonose tapo masinių apšaudymų simboliu.

    Tipinėje komplektacijoje „Uragan“ turi 16 paleidimo vamzdžių, sumontuotų ant sunkvežimio bazės, ir gali atakuoti taikinius iki maždaug 35 kilometrų atstumu. Sistemos šaudmenys apima didelio sprogstamojo poveikio bei kasetinius užtaisus, taip pat dūminius ir apšvietimo, todėl ji pritaikyta smogti grupiniams taikiniams ir infrastruktūrai.

    Tokios sistemos dažnai veikia su ugnies valdymo ir ryšio priemonėmis, kurios sutrumpina laiką nuo taikinio aptikimo iki šaudymo. Dėl to salvinė artilerija išlieka pavojinga, tačiau dronų dominavimas ore vis labiau mažina jos išgyvenamumą, ypač kai pozicija išduodama judėjimu ar logistika.

  • Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Ukrainos kariuomenė skelbia, kad Rusija pastarosiomis dienomis vėl ėmė aktyviau naudoti tankus puolamosiose operacijose – tai pastebimas posūkis po laikotarpio, kai šarvuotoji technika fronte buvo naudojama rečiau. Pasak Ukrainos Generalinio štabo suvestinių, per vieną parą sunaikinti penki rusų tankai, o per 48 valandas – dešimt.

    Toks šuolis išsiskiria pastarųjų savaičių fone, kai, Ukrainos duomenimis, dienos tankų nuostoliai dažnai būdavo nuliniai arba apsiribodavo viena mašina. OSINT analitikai ir karo apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad tai gali reikšti bandymą grįžti prie labiau mechanizuotų atakų, nors jos tapo itin rizikingos dėl dronų ir minų.

    Kas pasikeitė fronte?

    Nuo 2023 metais įsibėgėjusio masinio FPV dronų naudojimo tankai daugelyje fronto ruožų tapo lengviau aptinkami ir pažeidžiami. Ukrainos pusė šarvuotą techniką vis dažniau naikina derindama žvalgybinius dronus, smogiamuosius FPV, artileriją ir prieštankines minas, todėl tankų proveržiai be stiprios paramos dažnai baigiasi dideliais nuostoliais.

    Todėl dalis Rusijos dalinių buvo perėjusi prie mažesnių pėstininkų grupių atakų ir artilerijos spaudimo, o tankai dažniau naudoti kaip ugnies parama iš užnugario. Vis dėlto naujausios Ukrainos suvestinės rodo, kad bent kai kuriuose ruožuose Rusija vėl mėgina veikti didesnėmis šarvuotos technikos grupėmis.

    Kodėl minimi Slovjanskas ir Kramatorskas?

    Ukrainos ir tarptautinių analitikų vertinimu, Rusijai strategiškai svarbūs Donbaso mazgai, tarp jų Slovjanskas ir Kramatorskas, išlieka vienais svarbiausių logistikos ir gynybos centrų regione. Šiuose ruožuose tankai teoriškai galėtų padėti greičiau pralaužti pozicijas, naikinti įtvirtinimus ir remti pėstininkų judėjimą.

    Tačiau praktikoje tokia taktika šiuolaikiniame kare reikalauja oro žvalgybos slopinimo, elektroninės kovos ir efektyvios priešlėktuvinės priedangos, kitaip šarvuotoji technika tampa greitu taikiniu. Dėl to kiekvienas bandymas sugrąžinti tankus į pirmą liniją Rusijai gali kainuoti disproporciškai brangiai, ypač jei nuostoliai kartojasi kelias dienas iš eilės.

    Skaičiai ir ką jie reiškia

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat skelbia bendrus Rusijos nuostolių skaičius nuo plataus masto invazijos pradžios, įskaitant tūkstančius tankų ir šarvuotos technikos vienetų. Šie skaičiai tarptautiniu mastu vertinami atsargiai, nes karo sąlygomis nepriklausomas patikrinimas sudėtingas, tačiau tendencijos dažnai atspindi intensyvumo pokyčius konkrečiuose fronto ruožuose.

    Tarptautiniai tyrimų centrai, tarp jų Karo studijų institutas, ne kartą pabrėžė, kad Ukrainos gynybai didelę reikšmę turi dronų masiškumas, tiksliosios artilerijos panaudojimas ir užminuotos zonos. Dėl to net pavieniai tankų netekčių šuoliai gali signalizuoti ne tik apie taktinį bandymą, bet ir apie platesnę Rusijos pastangų kryptį atnaujinti spaudimą mechanizuotomis priemonėmis.

    Artimiausiomis dienomis daugiau aiškumo suteiks tai, ar tankų panaudojimas išliks intensyvus, ar tai buvo trumpalaikis epizodas. Jei nuostoliai ir toliau augs, Rusijai teks rinktis tarp brangiai kainuojančių mechanizuotų atakų ir lėtesnio, bet įprastesnio pėstininkų bei artilerijos spaudimo.

  • Ukraina skelbia istorinį smūgį: mažas FPV dronas pirmą kartą sunaikino S-300V sistemą

    Ukraina skelbia istorinį smūgį: mažas FPV dronas pirmą kartą sunaikino S-300V sistemą

    Ukrainos gynybos pajėgos pranešė apie, jų teigimu, pirmą kartą istorijoje įvykusį atvejį, kai mažas FPV tipo dronas sėkmingai atakavo ir neutralizavo rusišką oro gynybos sistemą S-300V. Nurodoma, kad smūgis suduotas okupuotoje Luhansko srities teritorijoje Rytų Ukrainoje.

    S-300V laikoma viena pajėgiausių Rusijos sausumos pajėgų oro gynybos sistemų, skirta kovai tiek su aerodinaminiais taikiniais, tiek su balistinėmis raketomis. Priklausomai nuo modifikacijos, jos deklaruojamas veikimo nuotolis prieš oro taikinius siekia maždaug 75–100 kilometrų.

    Ekspertai pažymi, kad tokie kompleksai paprastai veikia ne vieni, o sluoksniuotos gynybos sistemoje, kurioje derinami radarai, elektroninės kovos priemonės, stebėjimo postai ir mobilios ugnies grupės. Būtent todėl S-300V tradiciškai laikyta palyginti saugia net ir už keliolikos kilometrų nuo fronto linijos.

    „Jeigu komplekso apsauga buvo organizuota, ji pasirodė neefektyvi, o jei nebuvo organizuota, tai rimta klaida, kainuojanti brangią techniką“, – sakė ukrainiečių karo analitikas Dmytro Putiata, vertindamas pranešimą apie smūgį.

    Ukrainoje pastaraisiais metais sparčiai auga mažų FPV dronų techninės galimybės ir praktinis panaudojimas, ypač didinant nuotolį bei ryšio atsparumą trikdymui. Kaip pavyzdys viešojoje erdvėje minimas TAF Industries kuriamas „Kolibri“, kuris, skelbiama, gali atlikti smūgines užduotis daugiau nei 50 kilometrų atstumu.

    Šio tipo atakų reikšmė slypi asimetrijoje: palyginti pigus ir masiškai gaminamas FPV dronas gali kelti grėsmę sistemoms, kurių vertė siekia šimtus milijonų eurų, neskaičiuojant logistikos ir įgulos parengimo. Toks santykis didina spaudimą Rusijai nuolat permąstyti oro gynybos dislokavimą ir priedangos priemones.

    Analitikų vertinimu, sovietinės ir rusiškos oro gynybos sistemos dažnai susiduria su iššūkiais aptinkant mažus, greitai skrendančius ir žemai manevruojančius FPV dronus, ypač kai aplinkoje daug trukdžių ir taikinių. Dėl to, net ir galingi kompleksai tampa pažeidžiami, jei artimojo nuotolio gynyba ir elektroninė kova neveikia koordinuotai.

    Ukrainos pajėgos jau anksčiau pranešė FPV dronais sunaikinusios ir kitų rusiškų sistemų, įskaitant „Buk“ šeimos kompleksus, tačiau S-300V atvejis išskiriamas kaip ypač reikšmingas. Jei informacija pasitvirtins, tai rodytų, kad net aukštos vertės oro gynybos priemonės nėra saugios palyginti netoli fronto ir gali tapti taikiniais naujos kartos dronų taktikai.

  • Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina skelbia iki 2026 metų pabaigos planuojanti pagaminti iki 7 mln. mažų smogiamųjų FPV dronų. Tai reikštų maždaug 500 000 vienetų per mėnesį ir dar labiau įtvirtintų šalies lyderystę masinėje pigių, bet efektyvių bepiločių gamyboje.

    Toks mastas, apie kurį kalbama Ukrainoje, gerokai viršija dabartines Vakarų ambicijas mažųjų bepiločių segmente. JAV Gynybos departamentas, plėtodamas programą, orientuotą į dronų dominavimą, iki 2027 metų vasario yra numatęs užsakyti mažiau nei 200 000 panašios klasės dronų.

    „Pereiti nuo nulio iki 200 000 yra gerokai sunkiau, nei vėliau didinti apimtis, kai gamyklos, tiekimas ir pajėgumai jau veikia“, – sakė Defense Innovation Unit vadovas operacijoms Travis Metz, komentuodamas gamybos plėtros iššūkius.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos pranašumą lemia ne tik gamybos apimtys, bet ir fronto patirtis, kuri nuolat grąžina grįžtamąjį ryšį gamintojams. FPV dronai kare tapo vienu svarbiausių įrankių tiek taikiniams žvalgyti, tiek tiksliniams smūgiams prieš techniką ar pozicijas, o technologiniai patobulinimai diegiami itin greitai.

    Tuo pat metu Pentagonas griežtina tiekimo grandinės reikalavimus ir siekia, kad mažiesiems bepiločiams būtų užtikrinta pilnai vidaus rinka paremta komponentų bazė. Atnaujintose gairėse numatyti ribojimai kai kuriems kiniškos kilmės komponentams, įskaitant tam tikrus variklius ir akumuliatorių sprendimus.

    Tai reikšmingas pokytis, nes, JAV pareigūnų vertinimu, didelė dalis anksčiau įsigytų dronų tikėtina turėjo kiniškų detalių. Priklausomybės mažinimas laikomas kritiniu žingsniu, siekiant stabilaus tiekimo, saugumo ir galimybės greitai didinti gamybą krizės metu.

    JAV taip pat aktyviai įtraukia Ukrainos gamintojus į bandymus ir partnerystes, kurios turėtų paspartinti amerikietiškų pajėgumų augimą. Keli Ukrainos gamintojai pakviesti į testus Fort Carson bazėje Kolorado valstijoje, o dalis jų jau kuria arba rengia bendras įmones su JAV gynybos pramonės partneriais.

    Viena iš esminių būsimų užsakymų sąlygų yra lokalizuota gamyba JAV teritorijoje. Tokia kryptis leidžia perkelti Ukrainoje ištobulintus sprendimus į Vakarų pramoninę bazę, kartu mažinant rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimo sutrikimais.

    Ilgalaikėje perspektyvoje JAV pareigūnai tikisi pasivyti Ukrainą, tačiau pripažįsta, kad masinės gamybos startas yra sunkiausia dalis. Ukrainos planai rodo, kad bepiločių karas tampa pramonės pajėgumų, tiekimo grandinių ir greitos inovacijos varžybomis, kuriose atsilikimą kompensuoti vis sudėtingiau.