CP v2

Tag: FPV dronai

  • Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegijos gynybos pramonės bendrovė „Nammo“ pusantrų metų tiekė Ukrainai N7 tipo dronų kovines galvutes, tačiau apie šį susitarimą viešai prabilta tik dabar. Informacija iškilo gynybos parodoje Eurosatory 2026 Paryžiuje, kai bendrovės atstovai patvirtino, jog Kyjivui perduotas šešiaženklis šių užtaisų kiekis.

    Toks apibūdinimas reiškia tiekimą, skaičiuojamą šimtais tūkstančių vienetų, o tai rodo mastą, kuriuo Ukraina plečia dronų smogiamąsias galimybes. „Nammo“ teigimu, skirtingi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniai N7 jau kurį laiką naudoja įvairių tipų bepiločiuose orlaiviuose.

    N7: ką gali ši galvutė

    N7 yra apie 1,5 kilogramo masės 66 milimetrų kalibro kumuliacinė prieštankinė kovinė galvutė su variniu įdėklu. Gamintojo nurodomos savybės leidžia jai pramušti iki 450 milimetrų valcuoto vienalyčio šarvo, todėl ji teoriškai gali kelti grėsmę ir sunkiau šarvuotiems taikiniams.

    Sistema kurta taip, kad būtų lengvai integruojama su dronais ir galėtų būti naudojama dviem būdais: kaip numetama amunicija arba kaip FPV tipo dronui montuojama kovinė galvutė. Tokia universalumo kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai tas pats užtaisas pritaikomas skirtingoms platformoms, siekiant supaprastinti logistiką.

    Modulinė sistema ir kovinė patirtis

    Eurosatory 2026 „Nammo“ N7 demonstravo kartu su kroatišku MRM2-10 dronu, kurį kuria bendrovė „Orqa“, ir pristatė modulinio smūgio sprendimo koncepciją. Gamintojas teigė turintis kovinį vaizdo įrašą iš Ukrainos, kuriame matyti drono ataka prieš rusišką reaktyvinės artilerijos sistemą BM-21 Grad.

    Atstovai pabrėžė, kad tokio tipo kumuliacinė amunicija paprastai skirta kitiems, labiau šarvuotiems taikiniams, tačiau karo sąlygomis ji naudojama lanksčiau, priklausomai nuo situacijos ir dronų operatorių taktikos. Ukrainos fronte vis dažniau matomas modelis, kai pigesni ir greitai pagaminami dronai išplečia galimybes smogti technikai toli už priekinės linijos.

    Kodėl apie tai sužinota tik dabar

    Viešas N7 pristatymas įvyko tik 2025 metų gegužę parodoje SOF Week Jungtinėse Valstijose, nors tiekimas Ukrainai, kaip teigiama, buvo pradėtas dar anksčiau. Tai atspindi praktiką, kai dalis ginkluotės programų sąmoningai neviešinamos dėl operacinio saugumo, tiekimo grandinių apsaugos ir politinių aplinkybių.

    Tuomet taip pat buvo atskleista, kad N7 turi elektroninį sprogdiklį, pritaikytą darbui su dronais: operatorius gali nuotoliniu būdu perjungti užtaisą į saugų režimą. Praktikoje tai reiškia galimybę nutraukti misiją ir grąžinti droną su nepanaudota amunicija, mažinant atsitiktinės detonacijos riziką.

    Faktas, kad N7 buvo naudojamos operaciškai dar iki viešos premjeros, leidžia daryti išvadą, jog sistema buvo testuojama realiomis kovos sąlygomis. Tokia patirtis paprastai pagreitina tobulinimus, nes gamintojas gauna tiesioginį grįžtamąjį ryšį apie patikimumą, integraciją su skirtingais dronais ir efektyvumą prieš įvairius taikinius.

  • Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas vis dažniau imasi improvizuotų priemonių, bandydamas apsisaugoti nuo bepiločių atakų jūroje. Naujausiose nuotraukose matyti, kad dalis laivų virš antstato ir denio zonų uždengiami plonu apsauginiu tinklu, primenančiu buityje naudojamą sodo ar vabzdžių tinklelį.

    Tokio tipo uždanga pristatoma kaip fizinė kliūtis, kuri turėtų sutrikdyti drono skrydį arba priversti sprogmenį detonuoti dar neatsitrenkus į laivo konstrukcijas. Tačiau net ir Rusijos karo komentatoriai pripažįsta, kad tai tik dalinis sprendimas, tinkantis nebent paprastesniems FPV tipo dronams.

    Analitikai pabrėžia, kad tinklas dažnai dengia tik ribotą plotą, todėl pažeidžiamiausios vietos gali likti atviros. Matomuose vaizduose apsauga neapima visos laivo viršutinės dalies, o kai kurie svarbūs elementai, įskaitant stebėjimo ir valdymo zonas, gali būti nepakankamai uždengti.

    Kontekstas aiškus: bepiločių panaudojimas kare sparčiai evoliucionuoja, o atakos jūroje tampa vis įvairesnės ir sunkiau prognozuojamos. Be lengvų FPV dronų, vis didesnę grėsmę kelia sunkesni smogiamieji modeliai, galintys nešti didesnį sprogmenų kiekį ir būti pritaikyti būtent taikiniams vandenyje.

    Tinklai nėra naujovė Rusijos ginkluotėje: panašios konstrukcijos anksčiau fiksuotos ant šarvuotos technikos, virš apkasų ar logistikos kelių atkarpų. Pastaruoju metu tokios priemonės pastebėtos ir karinėse bazėse, kur bandoma pridengti ypač vertingus taikinius, įskaitant strateginės paskirties laivus.

    Nuotraukose dėmesį patraukė ir palydos sudėtis: krovininį laivą lydi desantinis laivas, sukurtas kariams ir technikai gabenti į krantą, o ne konvojams saugoti nuo oro grėsmių. Tai gali reikšti, kad Baltijos laivyno galimybės vykdyti klasikinę palydą ir oro gynybą jūroje yra ribotos, todėl tenka remtis tuo, kas tuo metu pasiekiama.

    Pastaraisiais metais Baltijos jūroje didėja įtampa dėl sugriežtėjusių patikrų, sankcijų vykdymo ir karinių incidentų rizikos, todėl laivų apsauga tampa itin svarbi. Tokios improvizuotos priemonės siunčia signalą, kad net ir jūroje dronų grėsmė vertinama rimtai, tačiau kartu atskleidžia ir spragas, kurias bandoma užlopyti greitais, bet ne visada patikimais sprendimais.

  • Ukrainos kare – netikėtas vaizdas: paukščiai lizdus pina iš FPV dronų šviesolaidžių

    Ukrainos kare – netikėtas vaizdas: paukščiai lizdus pina iš FPV dronų šviesolaidžių

    Karas Ukrainoje keičia ne tik miestų kraštovaizdį ir infrastruktūrą, bet ir gamtą. Donbaso regione užfiksuotas neįprastas reiškinys: paukščiai lizdams pradėjo naudoti šiuolaikinių ginklų sistemų atliekas, ypač plonus šviesolaidinius kabelius.

    Apie tai prabilta po to, kai sprogimo metu buvo sunaikintas medis, o tarp nuolaužų rastas lizdas. Jis buvo supintas ne vien iš žolės ir smulkių šakelių, bet ir iš plonų, beveik nematomų šviesolaidžio gijų.

    Tokios gijos siejamos su FPV dronais, kurie fronte naudojami masiškai. Dalis jų valdomi ne vien radijo ryšiu, o per šviesolaidinį laidą, kad būtų sunkiau juos slopinti elektroninėmis priemonėmis ir išlaikyti stabilesnį valdymą.

    Veikimo principas paprastas: dronas skrisdamas išvynioja ploną kabelį, o po misijos šis dažnai lieka vietovėje. Dėl to laukai, pakelės ir miško ruožai gali būti nusėti ilgomis plastiko ir šviesolaidžio gijomis, kurias sunku pastebėti ir dar sunkiau surinkti.

    Problemą didina mastas: priklausomai nuo konstrukcijos, vienoje ritėje gali būti daug kilometrų kabelio. Intensyviai naudojant dronus, susidaro dideli kiekiai atliekų, kurios aplinkoje išlieka ilgai ir ne visuomet greitai suyra.

    Paukščiams šios gijos tampa dar viena statybine medžiaga, nes yra lengvos, tvirtos ir elastingos. Tačiau specialistai įspėja, kad tokie pluoštai gali kelti pavojų: į juos gali įsipainioti paukščiai, šikšnosparniai ar smulkūs žinduoliai, o laikui bėgant plastikas gali irti ir virsti mikroplastikais, patenkančiais į dirvožemį bei vandenį.

    Šis reiškinys parodo, kaip greitai gamta prisitaiko net ekstremaliomis sąlygomis, tačiau kartu primena apie karo technologijų paliekamą ilgalaikę ekologinę kainą. Net ir pasibaigus aktyviems veiksmams, aplinkoje likusios modernių sistemų atliekos gali veikti ekosistemas dar daugelį metų.

  • Varėnos rajone vyks FPV dronų pratybos „Drakonų kovos 2026“: skrydžiai į taikinius virš 5 km

    Varėnos rajone vyks FPV dronų pratybos „Drakonų kovos 2026“: skrydžiai į taikinius virš 5 km

    2026 metų birželio 5–6 dienomis Varėnos rajone planuojamos Lietuvos šaulių sąjungos FPV dronų mokomosios pratybos „Drakonų kovos 2026“. Pratybos vyks Valkininkų seniūnijoje, atokiau nuo gyvenamųjų vietovių.

    Organizatoriai nurodo, kad pratybas rengia Lietuvos šaulių sąjungos Kibernetinio saugumo Lizdeikos kuopos Dronų būrys. Pagrindinis tikslas – treniruotis valdyti FPV dronus ir atlikti skrydžius į specialiai įrengtus taikinius didesniu nei 5 kilometrų atstumu.

    Kas vyks pratybų metu?

    Skrydžiai bus vykdomi atvirose teritorijose, o taikiniai bus įrengti iš anksto numatytose vietose. Organizatoriai pabrėžia, kad pratybų zonos parinktos taip, kad būtų sumažinta rizika pašaliniams ir netrikdoma kasdienė gyventojų veikla.

    Taip pat pranešama, kad mokymų metu nebus naudojami imitaciniai šaudmenys, pirotechnika ar kitos viešąją rimtį galinčios trikdyti priemonės. Tai reiškia, kad pratybos turėtų vykti be papildomo triukšmo, būdingo karinėms pratyboms su imitacinėmis priemonėmis.

    Laikas ir planuojama trukmė

    Pratybos numatytos nuo 2026 metų birželio 5 dienos 19.00 valandos iki 2026 metų birželio 6 dienos 20.30 valandos. Visą šį laiką teritorijoje gali būti aktyviai vykdomi FPV dronų skrydžiai.

    Pastaraisiais metais FPV dronai vis plačiau naudojami mokymuose dėl jų manevringumo, greitos reakcijos ir realaus laiko vaizdo perdavimo, o ilgesnio nuotolio treniruotės leidžia geriau įvertinti ryšio stabilumą bei operatorių įgūdžius. Tokios pratybos paprastai orientuotos į saugų valdymą, situacijų vertinimą ir techninį pasirengimą.

  • Ukraina meta iššūkį Rusijos dronams: DI bokšteliai fronte jau medžioja net šviesolaidinius

    Ukraina meta iššūkį Rusijos dronams: DI bokšteliai fronte jau medžioja net šviesolaidinius

    Ukrainos gynybos sektorius spartina kovą su Rusijos naudojamais pigiais ir masiniais FPV dronais, kurie tapo viena pagrindinių grėsmių fronto linijoje. Atsakydama į šią taktiką, Ukraina plečia vadinamosios žemesniojo lygmens oro gynybos sprendimus ir į pirmą planą kelia autonomines antidronų sistemas.

    Naujausias sprendimas – autonominiai bokšteliai, kurių „akys“ ir taikinių atpažinimas paremti dirbtinis intelektas algoritmais. Sistema realiu laiku aptinka, identifikuoja ir seka mažus žemai skrendančius taikinius, o programinė įranga apskaičiuoja šaudymo sprendimą per itin trumpą laiką.

    Kaip veikia žmogus grandinėje

    Ukrainos pristatomas veikimo modelis remiasi principu, kai operatoriaus vaidmuo sumažinamas iki sprendimo patvirtinimo. Tai vadinamasis žmogus grandinėje metodas, kai automatika pagreitina reakciją, bet galutinį leidimą panaudoti jėgą suteikia žmogus.

    Toks derinys laikomas kompromisu tarp greičio ir kontrolės, ypač kai kalbama apie taikinius, kurie pasirodo netikėtai ir veikia labai trumpais langais. Praktikoje tai gali reikšti kelias papildomas sekundes, kurios kovoje su FPV dronais dažnai yra lemiamos.

    Kodėl svarbūs šviesolaidiniai dronai

    Ypatingas dėmesys skiriamas šviesolaidiniams dronams, kuriuos vis dažniau naudoja Rusijos pajėgos. Tokie dronai valdomi ne radijo ryšiu, o kabeliu, todėl įprastos elektroninės kovos priemonės, skirtos trikdyti signalą, tampa menkai veiksmingos.

    Dėl to vienu patikimiausių neutralizavimo būdų lieka fizinis taikinio sunaikinimas. Būtent čia automatizuoti bokšteliai matomi kaip priemonė užpildyti spragą, kai elektroninė kova nepadeda, o brangesni oro gynybos kompleksai nėra racionalūs prieš pigius taikinius.

    Brave1 ir greitas diegimas

    Šie sprendimai vystomi per Ukrainos iniciatyvą Brave1, skirtą greitai atrinkti, finansuoti ir testuoti karui aktualias technologijas. Modelis paremtas glaudžiu inžinierių, valstybės institucijų ir karių bendradarbiavimu, kad prototipai kuo greičiau pasiektų realias sąlygas.

    Ukrainos teigimu, tokie bokšteliai jau įdiegti daugiau nei dešimtyje padalinių svarbiuose fronto ruožuose, o pirmieji panaudojimo atvejai fiksuoti konkrečių brigadų veiksmuose. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai karo technologijų ciklas trumpėja nuo metų iki mėnesių ar net savaičių.

    Ekspertai pabrėžia, kad masinė dronų grėsmė keičia oro gynybos logiką: reikalingi ne tik dideli kompleksai, bet ir išsklaidyti, palyginti pigūs bei greitai pritaikomi sprendimai. Ukraina, investuodama į automatizuotas antidronų priemones, siekia padidinti išgyvenamumą fronte ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei priefrontės gyvenvietes.

  • Turkija tieks per 100 tūkst. dronų: „Pasifik Technology“ slepia, kam skirta milžiniška siunta

    Turkija tieks per 100 tūkst. dronų: „Pasifik Technology“ slepia, kam skirta milžiniška siunta

    Turkijos gynybos technologijų bendrovė „Pasifik Technology“ paskelbė pasirašiusi preliminarų susitarimą su neįvardyta valstybe dėl daugiau kaip 100 tūkst. bepiločių sistemų tiekimo. Sandoris išskirtinis mastu ir rodo, kad pigesni, masiškai gaminami dronai tampa kertiniu šiuolaikinių konfliktų elementu.

    Pasak bendrovės, paketas apima iš viso 101 035 platformas, skirtas veikti tiek ore, tiek ant žemės. Nurodoma, kad be FPV tipo atakos dronų į užsakymą įtraukti ir autonominiai sraigtasparniai, miniatiūrinės smogiamosios platformos bei žvalgybai ir paramai skirti antžeminiai sprendimai.

    Pagrindas – FPV kamikadzės

    Didžiausią užsakymo dalį sudaro MERKUT FPV tipo dronai kamikadzės, kurie pastaraisiais metais tapo vienu efektyviausių, bet palyginti nebrangių ginklų mūšio lauke. Skelbiama, kad ši platforma ore gali išbūti apie 20–30 minučių, o veikimo nuotolis siekia iki 8 kilometrų.

    MERKUT FPV komplektuojamas su termovizine kamera, todėl gali būti naudojamas ir naktį ar prastomis oro sąlygomis. Taip pat minimas automatinis detonacijos sprendimas su artumo jutikliais, kuris sumažina riziką, kad operatorius suklys paskutinėje atakos fazėje.

    Autonominiai sraigtasparniai ir antžeminės sistemos

    Į paketą įtraukti 10 bepiločių sraigtasparnių ALPIN, kurie, kaip teigiama, gali veikti autonomiškai be nuolatinės operatoriaus kontrolės. Skelbiama, kad jie gali gabenti iki 200 kilogramų krovinį, o tai praplečia panaudojimą nuo žvalgybos iki logistikos, evakuacijos ar galimo ginkluotės transportavimo.

    Taip pat minimas elektrinis mini sraigtasparnis DUMRUL, kurio privalumas – mažesnis triukšmo pėdsakas, apsunkinantis aptikimą. Nurodoma, kad jis gali veikti apie 120 minučių ir pasiekti iki 4 000 metrų aukštį, todėl tinka trumpo nuotolio žvalgybai, stebėjimui ir tikslesniems smūgiams.

    Be to, užsakyme numatyta 500 taktinės paskirties dronų kamikadzių DELI, tačiau jų parametrai detaliau neatskleidžiami. Kartu įtrauktos 500 autonominių antžeminių sistemų KORGAN, skirtų paramai ir žvalgybai, kurios leidžia mažinti karių buvimą pavojingiausiose zonose.

    Ką rodo tokio masto sandoris

    Neatskleidžiama nei pirkėja, nei galutiniai pristatymo terminai, tačiau toks kiekis signalizuoja apie masinio naudojimo taktiką. Pastaraisiais metais dronų karas išryškino, kad lemiamas tampa ne vien atskirų platformų techninis pranašumas, o gebėjimas greitai papildyti nuostolius ir užtikrinti nenutrūkstamą tiekimą.

    Analitikai vis dažniau pabrėžia, kad FPV dronai, termovizija, elektroninės kovos priemonės ir operatorių rengimas dabar sudaro vieną ekosistemą. Dėl to dideli kontraktai paprastai reiškia ne tik aparatų pirkimą, bet ir ilgalaikį komponentų, programinės įrangos, ryšio sprendimų bei mokymų poreikį.

    „Tokio masto užsakymai rodo, kad bepiločiai tampa ne pavienėmis priemonėmis, o pramoniniu tempu vartojamais resursais, kurių reikės nuolat“, – sakė gynybos technologijų rinką stebintis analitikas.

    Turkija pastarąjį dešimtmetį nuosekliai stiprina gynybos pramonę ir didina eksportą, o bepiločių segmentas yra viena sparčiausiai augančių krypčių. „Pasifik Technology“ sandoris šį trendą dar labiau išryškina: rinkoje vis svarbesnė tampa galimybė gaminti daug, greitai ir už konkurencingą kainą.

  • Pokrovske sužeistasis gali laukti evakuacijos iki 50 dienų: karo medikas apie dūmų, dronų ir klaidų kainą

    Pokrovskas: evakuacija, kuri gali neįvykti

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo medikas Viktoras, šaukinys Vicyk, pasakoja, kad Pokrovsko kryptyje sužeistųjų evakuacija dažnai stringa ilgam. Pasak jo, realybėje tai reiškia ne tik sunkiai įveikiamus kilometrus, bet ir situacijas, kai sužeistas karys pagalbos laukia savaites.

    Medikas pabrėžia, kad įvažiavimas į miestą ir išvažiavimas iš jo tapo itin pavojingi, nes teritoriją nuolat stebi ir atakuoja Rusijos dronai bei artilerija. Dėl to net ir trumpa kelionė technika priartėjus prie fronto linijos gali baigtis smūgiu, o dalį maršruto tenka įveikti pėsčiomis.

    Viktoras teigia, kad medevako transportas dažnai laikosi maždaug 30 kilometrų atstumu nuo miesto, o arčiau judėti neleidžia rizika prarasti ir automobilį, ir komandą. Pasak jo, praktiškai tai virsta pėsčiomis atliekamomis paieškomis, kai į sužeistojo vietą einama su neštuvais, karučiu ar kitomis improvizuotomis priemonėmis.

    Kai kuriais atvejais kelias iki sužeistojo gali siekti apie 13 kilometrų, o grįžimas su žmogumi ant neštuvų ar tempiant jį per atviras vietas užtrunka dar ilgiau. Medikas aiškina, kad atviros atkarpos yra ypač pavojingos, nes jose judėjimą lengva pastebėti iš oro.

    „Pokrovske pasitaiko, kad sužeistieji evakuacijos laukia iki 50 dienų“, – sakė Viktoras, šaukinys Vicyk.

    Jis pasakoja apie atvejus, kai kariai, net ir sunkiai sužeisti, mėgina trauktis patys, nes nėra tikrumo, kad evakuacijos grupė pasieks laiku. Kartais jiems padeda bendražygiai, tačiau kelias iki saugesnės zonos gali būti dešimtys kilometrų.

    Viktoro teigimu, yra buvę situacijų, kai sužeistieji kelias dienas praleidžia slėptuvėse ar improvizuotose žeminėse, laukdami galimybės būti išgabenti. Tokiais atvejais kritinė tampa ne tik kraujavimo kontrolė, bet ir infekcijų, hipotermijos, šoko bei skysčių trūkumo rizika.

    Kaip dronai pakeitė kovos mediciną

    Medikas sako, kad šiame ruože evakuacija dažniausiai vykdoma nuo aušros iki prieblandos, nes tamsiu paros metu judėjimas be specialios įrangos tampa beveik neįmanomas. Naktį pozicijas išduoda šiluminiai pėdsakai, todėl net trumpas perėjimas gali būti lemtingas.

    Jis aiškina, kad moderniame kare dominuoja sprogstamieji sužalojimai, o didelę jų dalį lemia FPV dronai, artilerija, minosvaidžiai ir aviaciniai smūgiai. Šautinių sužeidimų pasitaiko, tačiau dažniausiai jie susiję su artimais susidūrimais arba diversinėmis grupėmis.

    Viktoras pabrėžia, kad neretai sužeistųjų išgabenimas tampa kelių etapų procesu. Pirmiausia reikia pasiekti žmogų, tada perkelti į vietą, kur įmanoma suteikti bent minimalią pagalbą, ir tik tuomet bandyti gabenti iki transporto, stabilizacijos punkto bei aukštesnio lygio gydymo grandies.

    Anot jo, dažnas scenarijus toks, kad evakuacijos grupė fiziškai nepasiekia sužeistojo, todėl gelbėti tenka ir kitiems kariams: vairuotojams, šauliams ar robotizuotų priemonių operatoriams. Tokiose situacijose, pasak mediko, kiekviena minutė gali lemti, ar žmogus išgyvens.

    Turniketai, mokymai ir klaidos, kurios kainuoja gyvybes

    Viktoras atkreipia dėmesį, kad dalis mirčių susijusios ne vien su vėluojančia evakuacija, bet ir su netinkamai naudojamomis priemonėmis. Ilgai užveržtas turniketas, ypač jei jis uždėtas be realaus poreikio, gali sukelti sunkias komplikacijas, tarp jų ir vadinamąjį turniketo sindromą.

    Jis pateikia pavyzdį, kai karys, sužeistas skeveldra į pėdą, dėl baimės ir žinių stokos užsidėjo turniketą ir taip išbuvo kelias dienas. Pasak mediko, tokios klaidos gali baigtis galūnės netekimu, nors pati žaizda ne visada reikalauja tokios priemonės.

    Medikas taip pat kritikuoja prastos kokybės turniketų naudojimą, teigdamas, kad kai kurie pigūs analogai mūšio sąlygomis nesuveikia. Jo vertinimu, tai kelia tiesioginę grėsmę gyvybei, todėl būtina griežčiau vertinti tiekimo grandinę, sertifikavimą ir realius bandymus, o kariams nuolat kartoti pirmosios pagalbos algoritmus.

    Pasak Viktoro, taktinės medicinos įgūdžiai fronte yra ne mažiau svarbūs nei ginklai, nes dažnai pirmąją pagalbą suteikia ne profesionalus medikas, o šalia esantis bendražygis. Jis ragina mokytis praktinių veiksmų: kaip įvertinti kraujavimą, kada reikia turniketo, kaip naudoti spaudžiamąjį tvarstį ir kaip saugiai perkelti sužeistąjį.

    Medikas teigia, kad kai sužeistojo neįmanoma pasiekti, vis dažniau bandoma padėti nuotoliniu būdu, pasitelkiant dronus ir trumpus ryšio seansus. Tokia pagalba, anot jo, nėra pilnavertė evakuacija, bet kartais leidžia laimėti laiko ir sumažinti lemtingų klaidų tikimybę.

  • Ukrainos FPV dronai pasiekė Afriką: smūgis Rusijos Africa Corps bazėms Malyje

    Ukrainos FPV dronai pasiekė Afriką: smūgis Rusijos Africa Corps bazėms Malyje

    Šiaurės Malio mieste Kidal užfiksuota nauja tendencija kare prieš Rusijos įtaką: tuaregų sukilėliai smogė Malio kariuomenei ir Rusijos Africa Corps pajėgoms, naudodami FPV tipo dronus. Tokie dronai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Ukrainos gynybos įrankių fronte, nes leidžia palyginti pigiai ir tiksliai naikinti techniką bei įtvirtinimus.

    Pasak pranešimų iš regiono, atakų metu buvo apgadinta ar sunaikinta keli šarvuoti ir lengvieji automobiliai, o bazės teritorijoje kilo gaisrai. Taikiniais tapo ir infrastruktūra, įskaitant pakilimo taką bei pastatus, todėl Kidal epizodas vertinamas kaip rimtas taktinis smūgis Rusijos remiamoms pajėgoms Sahelio zonoje.

    Po visą dieną trukusių susirėmimų, kuriuose, be dronų, minimi ir minosvaidžių smūgiai, Rusijos Africa Corps ir Malio kariuomenė, kaip skelbiama, buvo priverstos derėtis dėl pasitraukimo. Kidal, turintis simbolinę reikšmę šiaurės Malyje, tapo sukilėlių kontroliuojamu tašku, o tai didina spaudimą Bamakui ir jo partneriams.

    Kas yra Africa Corps

    Russia Africa Corps yra struktūra, siejama su Rusijos kariniu buvimu Afrikoje, kuri perėmė dalį funkcijų, anksčiau sietų su „Wagner“ samdiniais. Po „Wagner“ pertvarkų Rusija siekė išlaikyti įtaką Malyje, Burkina Fase ir kituose regionuose, kur kovojama su sukilėliais ir džihadistų grupuotėmis, o saugumo vakuumas leidžia išorės žaidėjams įsitvirtinti.

    Malio atvejis išskirtinis tuo, kad šalis pastaraisiais metais nutolo nuo dalies Vakarų partnerių ir vis daugiau rėmėsi rusiška karine parama. Tačiau Sahelio realybė sudėtinga: frontai išsiskaidę, o mobilios grupuotės dažnai persveria tradicinių pajėgų pranašumą.

    Kodėl FPV dronai keičia karą

    FPV dronai, kuriuos operatorius valdo realiu laiku per vaizdo ryšį, išpopuliarėjo dėl paprastos priežasties: jie leidžia preciziškai smogti ten, kur artilerija ar aviacija būtų per brangu, per lėta arba pernelyg rizikinga. Ukrainoje ši technologija išaugo į masinę gamybą ir nuolatinį taktikų tobulinimą, o patirtis, kaip teigiama, ima sklisti ir už Europos ribų.

    Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausias pokytis yra ne vien pats dronas, o visas ekosistemos modelis: greitas operatorių parengimas, žvalgybos ir ryšio grandinė, tikslų atranka ir nuolatinis technikos adaptavimas. Dėl to net nedidelės grupės gali kelti didelę grėsmę geriau ginkluotoms pajėgoms, ypač kai kalbama apie šarvuotą techniką ar logistiką.

    Platesnės pasekmės regione

    Smūgiai Kidal ir kituose šiaurės Malio taškuose rodo, kad konfliktai Sahelyje vis dažniau persipina su globaliomis varžybomis dėl įtakos. Rusijai tai reiškia papildomas rizikas toli nuo Ukrainos fronto, nes nuostolius gali lemti ne tik klasikiniai mūšiai, bet ir technologijų sklaida bei naujos kovos priemonės.

    Jeigu FPV dronų naudojimas regione plėsis, tai gali pakeisti ir vietos pajėgų taktikas, ir apsaugos standartus bazėse, kolonuose bei logistikoje. Tuo pat metu didės spaudimas ieškoti priešdroninių sprendimų, kurie dažnai yra brangesni ir techniškai sudėtingesni nei patys dronai.