Tag: FTSE 100

  • Europos biržos smunka po JAV lustų akcijų išpardavimo: nerimą kelia DI duomenų centrai

    Europos biržos smunka po JAV lustų akcijų išpardavimo: nerimą kelia DI duomenų centrai

    Europos akcijų rinkos penktadienį atsidarė smukimu, investuotojams reaguojant į staigų JAV lustų sektoriaus akcijų išpardavimą, kuris persimetė ir į Aziją. Pagrindinis Europos indeksas „Stoxx Europe 600“ ankstyvoje prekyboje krito 1,2 proc.

    Žemyn judėjo ir didžiosios Europos biržos: Vokietijos DAX smuko 1,6 proc., Prancūzijos CAC 40 ir Londono FTSE 100 – po 1,4 proc. Apie rinkų nuotaikas pranešė „Euronews“.

    Tuo metu Azijoje MSCI AC Asia indeksas krito daugiau nei 4 proc., nes iš JAV atėjusi banga stipriai kirto su DI ir lustais siejamoms bendrovėms. Vis dėlto JAV ateities sandoriai rodė galimą pertrauką išpardavime – apie 10.15 val. Vidurio Europos laiku „Nasdaq-100“ ateities sandoriai kilo 1,5 proc.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina, ar Demokratų sėkmė šią savaitę vykusiuose JAV kadencijos vidurio rinkimuose gali reikšti griežtesnes taisykles naujiems duomenų centrams. Dalis laimėjusių kandidatų žadėjo lėtinti arba stabdyti tokių projektų plėtrą, o tai didina neapibrėžtumą dėl investicijų į DI infrastruktūrą.

    Duomenų centrų plėtra – po didinamuoju stiklu

    Rinkos žvalgybos bendrovės „Cleanview“ vertinimu, apie 40 proc. planuojamų JAV duomenų centrų pajėgumų yra valstijose, kuriose gubernatoriai ar išrinktieji gubernatoriai jau paskelbė arba žada pauzę naujiems projektams.

    Anksčiau šiais metais JAV senatorius Bernie Sandersas ir Atstovų Rūmų narė Alexandria Ocasio-Cortez siūlė federaliniu lygmeniu paskelbti moratoriumą. Tokie signalai papildo investuotojų klausimus, kada įmonės sulauks grąžos iš į DI nukreiptų šimtų milijardų investicijų.

    Prie nerimo prisideda ir aukštesnės skolinimosi sąnaudos: kuo brangiau skolintis, tuo sunkiau sparčiai finansuoti didelio masto duomenų centrų statybas. Lėtesnė plėtra galėtų slopinti paklausą tiek lustams, tiek elektrai.

    JAV lustų sektorius patyrė prasčiausią dieną nuo 2020-ųjų

    Filadelfijos puslaidininkių indeksas ketvirtadienį krito 12,2 proc. – tai didžiausias vienos dienos nuosmukis nuo 2020 metų. Per savaitę iki ketvirtadienio uždarymo indeksas buvo nusiritęs apie 16 proc.

    Smūgį pajuto ir platesnė JAV rinka: „Nasdaq Composite“ krito 5,5 proc., S&P 500 – 4,4 proc., o „Dow Jones Industrial Average“ – 3,4 proc. Tai buvo didžiausi šių indeksų dienos procentiniai kritimai nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 metų balandį paskelbė plataus masto tarifus.

    Portfelio valdytojas Stuartas Clarkas („Quilter“) teigė, kad staigūs kritimai išryškino, kiek „Nasdaq“ ir S&P 500 priklauso nuo kelių didžiųjų technologijų ir lustų bendrovių – jų akcijoms smunkant, indekso nuosmukis gali greitai įsibėgėti.

    Išpardavimas persimetė į Aziją, investuotojai ieško saugumo

    Tokijuje „Nikkei 225“ sesijos pabaigoje buvo nukritęs 6 proc. Prekybos metu „Kioxia“ ir „SoftBank“ buvo smukusios daugiau nei 10 proc., o užsidarė atitinkamai 8,7 proc. ir apie 11 proc. minuse, „Advantest“ taip pat krito daugiau nei 8 proc.

    Pietų Korėjos Kospi indeksas užsidarė 6 proc. žemiau, nors dienos metu kritimas siekė 8,8 proc. ir buvo trumpam sustabdyta prekyba. Lustų gamintoja SK Hynix prarado 10,4 proc., „Samsung Electronics“ – 6,4 proc.

    Tuo pat metu investuotojai rinkose ieškojo saugesnių užuovėjų: vyriausybių obligacijos brango, o JAV 10 metų iždo pajamingumas krito 6 baziniais punktais iki 4,84 proc. Prancūzijos 10 metų pajamingumas smuko iki 4,77 proc., Vokietijos – iki 3,22 proc.

    Valiutų rinkoje doleris stiprėjo jenos atžvilgiu, o euras prieš dolerį silpo 0,4 proc. iki 1,1174 JAV dolerio. Aukso kaina taip pat krito – iki 4 089,90 JAV dolerio už unciją.

  • 10 metų po „Brexit“: kodėl FTSE 100 atsiliko, o svaras nusilpo ir kas dabar keičiasi

    10 metų po „Brexit“: kodėl FTSE 100 atsiliko, o svaras nusilpo ir kas dabar keičiasi

    Beveik dešimtmetį po 2016 metų referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės rinkėjai pasirinko pasitraukimą iš Europos Sąjungos, Londono biržos indeksas FTSE 100 ne kartą fiksavo rekordines aukštumas. Vis dėlto už iš pirmo žvilgsnio pozityvių antraščių slypi ilgalaikės pasekmės, kurios atsispindi ir akcijų rinkos grąžoje, ir svaro kurse.

    „Morningstar“ analizėje apie vadinamąjį Brexit dešimtmetį akcentuojama, kad nuo referendumo Jungtinės Karalystės akcijų fondai patyrė apie 144 mlrd. eurų grynųjų išpirkimų. Tai rodo ne vien trumpalaikį ciklinį nusivylimą, o struktūrinį investuotojų pasitikėjimo sumažėjimą.

    Palyginimas su JAV ir žemynine Europa taip pat nedžiugina. Nors FTSE 100 per laikotarpį nuo referendumo pakilo apie 62 proc., JAV S&P 500 šoktelėjo apie 253 proc., o Vokietijos DAX per tą patį laiką paaugo apie 151 proc., kai Euro STOXX 50 – apie 109 proc.

    Kas lėmė atsilikimą?

    Pasak „Morningstar“, Brexit veikė kaip katalizatorius, bet nebuvo vienintelė priežastis. Jungtinės Karalystės rinka į 2016 metų balsavimą atėjo jau turėdama struktūrinių silpnybių: silpnesnę vietinių pensijų fondų paklausą, kapitalo migraciją į JAV augimo bendroves ir sektorių sudėtį, kurioje dominavo energetika, bankai bei kasyba.

    Šiuos veiksnius sustiprino padidėjusi šalies rizikos premija ir neapibrėžtumas dėl prekybos bei investicijų režimo. Dėl to investuotojų alokacijos Jungtinėje Karalystėje mažėjo, o didesnė kapitalo dalis nukrypo į JAV rinką, kur tuo metu dominavo technologijų sektoriaus augimas.

    Pokytis matomas ir fondų industrijoje: per šį laikotarpį užsidarė šimtai Jungtinės Karalystės akcijų strategijų, o pasyvių priemonių dalis rinkoje reikšmingai išaugo. Tai atspindi tendenciją, kai brangiau valdomi aktyvūs fondai pralaimi dėl mažėjančio investuotojų apetito mokėti už aktyvų valdymą, ypač esant rinkos neapibrėžtumui.

    Svaro istorija: silpnesnis ten, kur svarbiausia

    Valiutų rinkoje vaizdas taip pat iškalbingas. Nuo referendumo svaras, vertinant ilgąjį laikotarpį, yra apie 10 proc. silpnesnis JAV dolerio atžvilgiu ir apie 12 proc. silpnesnis euro atžvilgiu, taigi prarado perkamąją galią pagrindinių tarptautinių valiutų atžvilgiu.

    Skaičiais tai reiškia, kad prieš referendumą vienas svaras buvo vertas apie 1,31 euro, o beveik po dešimtmečio – apie 1,15 euro. Toks pokytis svarbus ne tik keliautojams, bet ir importuojančiam verslui, nes silpnesnė valiuta ilgainiui gali kelti importo kainas ir spausti vartotojų perkamąją galią.

    Ar atsirado lūžio taškas?

    Nors bendras dešimtmečio vaizdas išlieka nepalankus, pastaraisiais metais atsirado ženklų, kad istorija nebėra vien krypties. Nuo 2022 metų Jungtinės Karalystės akcijos kai kuriais laikotarpiais pranoko JAV ir pasaulines rinkas, o tai sieta su vadinamąja vertės akcijų rotacija ir stabiliais dividendais.

    Vis dėlto vertinimai rodo, kad investuotojų skepticizmas išlieka: Jungtinės Karalystės rinka, remiantis „Morningstar“ apžvalgoje minimais vertinimais, prekiaujama maždaug 30–35 proc. mažesniu kainos ir pelno santykiu nei JAV. Depresija labiausiai juntama mažų ir vidutinių įmonių segmente, kuris jautriausiai reaguoja į ekonomikos augimo lūkesčius ir vidaus paklausą.

    Tuo pat metu išaugęs įmonių įsigijimų aktyvumas ir rekordiniai savų akcijų supirkimai leidžia manyti, kad dalis strateginių pirkėjų bei pačios bendrovės mato vertę ten, kur viešieji investuotojai dar dvejoja. Todėl pagrindinis klausimas tarptautiniams investuotojams šiandien jau nebe ar Brexit pakenkė, o ar po dešimtmečio susiformavusi nuolaida tapo investicine galimybe.