Europos akcijų rinkos penktadienį atsidarė smukimu, investuotojams reaguojant į staigų JAV lustų sektoriaus akcijų išpardavimą, kuris persimetė ir į Aziją. Pagrindinis Europos indeksas „Stoxx Europe 600“ ankstyvoje prekyboje krito 1,2 proc.
Žemyn judėjo ir didžiosios Europos biržos: Vokietijos DAX smuko 1,6 proc., Prancūzijos CAC 40 ir Londono FTSE 100 – po 1,4 proc. Apie rinkų nuotaikas pranešė „Euronews“.
Tuo metu Azijoje MSCI AC Asia indeksas krito daugiau nei 4 proc., nes iš JAV atėjusi banga stipriai kirto su DI ir lustais siejamoms bendrovėms. Vis dėlto JAV ateities sandoriai rodė galimą pertrauką išpardavime – apie 10.15 val. Vidurio Europos laiku „Nasdaq-100“ ateities sandoriai kilo 1,5 proc.
Rinkos dalyviai taip pat vertina, ar Demokratų sėkmė šią savaitę vykusiuose JAV kadencijos vidurio rinkimuose gali reikšti griežtesnes taisykles naujiems duomenų centrams. Dalis laimėjusių kandidatų žadėjo lėtinti arba stabdyti tokių projektų plėtrą, o tai didina neapibrėžtumą dėl investicijų į DI infrastruktūrą.
Duomenų centrų plėtra – po didinamuoju stiklu
Rinkos žvalgybos bendrovės „Cleanview“ vertinimu, apie 40 proc. planuojamų JAV duomenų centrų pajėgumų yra valstijose, kuriose gubernatoriai ar išrinktieji gubernatoriai jau paskelbė arba žada pauzę naujiems projektams.
Anksčiau šiais metais JAV senatorius Bernie Sandersas ir Atstovų Rūmų narė Alexandria Ocasio-Cortez siūlė federaliniu lygmeniu paskelbti moratoriumą. Tokie signalai papildo investuotojų klausimus, kada įmonės sulauks grąžos iš į DI nukreiptų šimtų milijardų investicijų.
Prie nerimo prisideda ir aukštesnės skolinimosi sąnaudos: kuo brangiau skolintis, tuo sunkiau sparčiai finansuoti didelio masto duomenų centrų statybas. Lėtesnė plėtra galėtų slopinti paklausą tiek lustams, tiek elektrai.
JAV lustų sektorius patyrė prasčiausią dieną nuo 2020-ųjų
Filadelfijos puslaidininkių indeksas ketvirtadienį krito 12,2 proc. – tai didžiausias vienos dienos nuosmukis nuo 2020 metų. Per savaitę iki ketvirtadienio uždarymo indeksas buvo nusiritęs apie 16 proc.
Smūgį pajuto ir platesnė JAV rinka: „Nasdaq Composite“ krito 5,5 proc., S&P 500 – 4,4 proc., o „Dow Jones Industrial Average“ – 3,4 proc. Tai buvo didžiausi šių indeksų dienos procentiniai kritimai nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 metų balandį paskelbė plataus masto tarifus.
Portfelio valdytojas Stuartas Clarkas („Quilter“) teigė, kad staigūs kritimai išryškino, kiek „Nasdaq“ ir S&P 500 priklauso nuo kelių didžiųjų technologijų ir lustų bendrovių – jų akcijoms smunkant, indekso nuosmukis gali greitai įsibėgėti.
Išpardavimas persimetė į Aziją, investuotojai ieško saugumo
Tokijuje „Nikkei 225“ sesijos pabaigoje buvo nukritęs 6 proc. Prekybos metu „Kioxia“ ir „SoftBank“ buvo smukusios daugiau nei 10 proc., o užsidarė atitinkamai 8,7 proc. ir apie 11 proc. minuse, „Advantest“ taip pat krito daugiau nei 8 proc.
Pietų Korėjos Kospi indeksas užsidarė 6 proc. žemiau, nors dienos metu kritimas siekė 8,8 proc. ir buvo trumpam sustabdyta prekyba. Lustų gamintoja SK Hynix prarado 10,4 proc., „Samsung Electronics“ – 6,4 proc.
Tuo pat metu investuotojai rinkose ieškojo saugesnių užuovėjų: vyriausybių obligacijos brango, o JAV 10 metų iždo pajamingumas krito 6 baziniais punktais iki 4,84 proc. Prancūzijos 10 metų pajamingumas smuko iki 4,77 proc., Vokietijos – iki 3,22 proc.
Valiutų rinkoje doleris stiprėjo jenos atžvilgiu, o euras prieš dolerį silpo 0,4 proc. iki 1,1174 JAV dolerio. Aukso kaina taip pat krito – iki 4 089,90 JAV dolerio už unciją.
Leave a Reply