CP v2

Tag: G20

  • G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    Pirmadienį ir antradienį Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje, renkasi G20 finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai. Susitikimą rengia JAV, tačiau foną temdo dvi priešingos kryptys: Vašingtonas ragina partnerius griežtinti finansinę izoliaciją Iranui, kartu didindamas prekybos įtampą tarifais.

    Oficialioje darbotvarkėje numatyti ekonomikos augimo, pasaulinių disbalansų, suverenių skolų restruktūrizavimo, bankų reguliavimo ir energetinio saugumo klausimai. Vis dėlto daug dėmesio prognozuojama skiriant viešosios skolos tvarumui ir infliacijos rizikoms, kurios gali grįžti į centrinių bankų sprendimų centrą.

    Ašvilis pasirinktas neatsitiktinai. Miestą 2024 metų rugsėjį smarkiai nuniokojo uraganas „Helene“: žuvo daugiau nei 250 žmonių, o ekonominiai nuostoliai, vertinant JAV mastu, siekė apie 69 mlrd. eurų.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas šį foną įvardija kaip simbolinę vietą diskusijoms apie augimą ir atstatymą. Tuo pat metu dalyviams teks spręsti, kaip suderinti fiskalinę drausmę, investicijas į energetinį saugumą ir didėjančias skolų aptarnavimo išlaidas, ypač jei palūkanų normos išliks aukštesnės ilgiau.

    JAV planas dėl Irano

    JAV pusė žada dvišaliuose susitikimuose ieškoti platesnės paramos Teherano finansiniam spaudimui. Pranešta, kad šią savaitę gali būti paskelbtos papildomos priemonės, susijusios su dar vienu banku, tačiau konkretus pavadinimas viešai neįvardytas.

    Vašingtonas taip pat pasiūlė taisyklę, kuri apribotų Egipto banko „Banque Misr“ padalinių Jungtiniuose Arabų Emyratuose prieigą prie JAV finansų sistemos. Tokia priemonė vertinama kaip signalas, kad JAV siekia didinti spaudimą per finansines grandines, bet kartu vengia plataus masto žingsnių, kurie smarkiai paliestų didžiuosius prekybos partnerius.

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad dėl Irano naftos eksporto ir pirkimų grandinių bus svarstomi įvairūs scenarijai, įskaitant griežtesnį požiūrį į valstybes, kurios tęsia sandorius. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką bankams, draudikams ir logistikos grandinėms, nes sankcijų režimai vis dažniau taikomi ne tik tiesioginiams adresatams, bet ir tarpininkams.

    Tarifai ir palūkanų normų šešėlis

    Susitikimą lydi ir prekybos trintis, ypač tarp JAV ir Kanados, kai derybose kilo aklavietė. Tarifų grėsmė kelia papildomą neapibrėžtumą verslui, o kartu didina kainų spaudimo riziką, kuri gali persiduoti į infliacijos rodiklius.

    Papildomą toną nustato ir JAV Federalinio rezervo vadovas Kevinas Warshas, į susitikimą atvykstantis po griežtesnių signalų dėl infliacijos. Rinkoms tai svarbu, nes bet koks užuominas apie palūkanų normų didinimą gali paveikti skolinimosi kainą visame pasaulyje, ypač besivystančiose ekonomikose, kurios jautresnės kapitalo srautų svyravimams.

    Šios diskusijos laikomos įžanga į G20 lyderių susitikimą, numatytą gruodžio 14 ir 15 dienomis Majamyje, „Trump National Doral“ komplekse. Artimiausiomis savaitėmis dėmesį gali papildomai kaitinti ir JAV bei Kinijos aukšto lygio kontaktai, kurie tradiciškai daro įtaką prekybos, valiutų ir žaliavų rinkų lūkesčiams.

    Kas atstovauja Europai

    Europos Sąjungai šiame G20 formate atstovauja Airijos finansų ministras Simonas Harrisas, nes Airija nuo 2026 metų liepos 1 dienos pirmininkauja ES Tarybai. Taip pat dalyvauja Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde ir Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis.

    Europos pusė akcentuoja tarptautinį finansinį stabilumą ir energetinį saugumą, ypač dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose. ES prioritetu laikomas tiekimo atsparumas ir patikimos energijos grandinės, nes kainų šokai energetikoje tiesiogiai veikia infliaciją, pramonės konkurencingumą ir namų ūkių perkamąją galią.

    Susitikime planuojami ir dvišaliai pokalbiai su kitų G20 narių atstovais. Tikėtina, kad pagrindinė įtampa suksis apie tai, kaip suderinti griežtesnį sankcijų režimą Iranui, prekybos politikos priemones ir augimo tikslus, kai pasaulio ekonomika vis dar prisitaiko prie aukštesnių palūkanų normų ir didesnių geopolitinių rizikų.

  • Lenkija tarp G20 lyderių: eksportas auga, bet ekspertai įspėja – be aiškios šalies „markės“ neužteks

    Lenkijos siekis įsitvirtinti tarp dvidešimties svarbiausių pasaulio ekonomikų tampa realiu politinės ir ekonominės darbotvarkės klausimu. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose diskutuota, kad vien augantis eksportas nepakaks, jei šalis nesukurs atpažįstamos, nuoseklios ir pasitikėjimą keliančios nacionalinės „markės“.

    Diskusijoje apie ekonominę diplomatiją akcentuota, jog valstybės vaidmuo vis dažniau matuojamas ne tik BVP ar investicijų statistika. Lygiai taip pat svarbu, kaip šalis pristato savo verslą užsienyje, kiek efektyviai telkia institucijas ir ar geba pasiūlyti aiškų pasakojimą apie tai, kuo yra išskirtinė.

    Eksporto augimas ir nauji įrankiai

    Lenkijos valdžios atstovai pabrėžė, kad eksporto dinamika išlieka viena stipriųjų šalies pusių, o įmonės vis drąsiau plečia veiklą už Europos ribų. Tam pasitelkiami valstybiniai eksporto skatinimo mechanizmai ir ekonominės misijos, kurios padeda rasti partnerių bei mažina įėjimo į naujas rinkas riziką.

    Konferencijoje išskirta Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros PAIH veikla, prisidedanti prie sutarčių ir projektų pritraukimo. Kartu akcentuota, kad rezultatai dažnai priklauso ne tik nuo atskirų priemonių, bet ir nuo to, ar verslui suteikiamas vientisas „vieno langelio“ principu paremtas palaikymas.

    Team Poland: „viena komanda“ užsienyje

    Vienu ryškiausių pokyčių įvardyta iniciatyva Team Poland, kuri apjungia kelias institucijas, dirbančias su užsienio plėtra ir investicijomis. Idėja paprasta: ne įmonė turi pati susigaudyti sistemoje, o institucijos turi aktyviai surasti potencialą turinčius eksportuotojus ir juos lydėti.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad tokia schema keičia santykį su verslu: vietoje deklaruojamos „pagalbos“ akcentuojama partnerystė ir bendras tikslas auginti nacionalinio kapitalo įmones. Tai ypač aktualu rinkose, kur valstybės atstovų dalyvavimas, kontaktai ir politinis svoris vis dar lemia durų atsidarymą.

    „Tai pokytis, nes verslas jaučiasi prižiūrėtas: daugelis įmonių net neįtaria, kad jų eksporto potencialas jau yra pakankamas, kol jo neįvardija ekspertai ir institucijos“, – sakė PAIH atstovas.

    Kodėl nacionalinė „markė“ tampa kritinė?

    Ekspertai iš akademinės ir verslo bendruomenės akcentavo, kad šiandien ekonomikoje didelę dalį sprendimų lemia emocijos ir patirtis, o ne vien kainos ar techniniai parametrai. Stipri šalies reputacija padeda pritraukti užsienio investicijas, talentus, didina pasitikėjimą produktais ir mažina rizikos suvokimą.

    Pasak diskusijos dalyvių, Lenkijos problema ne ta, kad šalis neturi stiprių argumentų, o tai, kad jie dažnai pateikiami fragmentiškai. Vietoje kelių aiškių atraminių temų atsiranda daug skirtingų asociacijų, kurios tarptautinei auditorijai ne visada susiklijuoja į vieną suprantamą paveikslą.

    „Nacionalinė „markė“ yra asociacijų sistema: jei kitos šalys siejamos su keliais aiškiais ramsčiais, Lenkija kol kas primena gerą, bet dar nesutvarkytą bigosą – reikia sudėlioti aiškius, tvirtus pagrindus“, – sakė prof. Barbara Mróz-Gorgoń.

    Pažymėta, kad tokiai „markei“ sukurti neužtenka vien reklamos kampanijų. Reikia ilgalaikio darbo, bendros krypties tarp valdžios, verslo ir kūrybinių industrijų, taip pat nuoseklaus šalies prisistatymo per prekybą, investicijas, mokslą, inovacijas ir saugumo politiką.

    Buvęs Lenkijos ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose Jakubas Sławekas pabrėžė, kad didesnis ekonominis svoris reiškia ir didesnius lūkesčius: tarptautiniai partneriai tikėsis aiškios pozicijos energetikos, investicijų, gynybos ir užsienio politikos klausimais. Jo teigimu, įsitvirtinimas G20 lygyje yra ne finišas, o naujo etapo pradžia.

    Diskusijoje taip pat skambėjo argumentas, kad Lenkijos ekonominė transformacija ir augimo istorija gali tapti stipriu tarptautiniu pasakojimu, tačiau jis turi būti komunikuojamas drąsiau ir nuosekliau. Kitaip tariant, auganti ekonomika turi būti paversta atpažįstama reputacija, kuri dirbtų verslui kasdien, ne tik per atskiras misijas ar renginius.