CP v2

Tag: Gaisrinė sauga

  • Rūkykla iš kartoninės dėžės? Virtuvės žvaigždė Altonas Brownas parodė, kaip tai padaryti saugiai

    Namų rūkymo mada pastaraisiais metais tik stiprėja, tačiau rūkymo įranga neretai kainuoja brangiai ir užima daug vietos. Žinomas TV kulinaras Altonas Brownas pasiūlė netikėtą išeitį: laikina rūkykla iš paprastos kartoninės dėžės, kurią galima susirinkti kieme ar terasoje.

    Pagrindinė idėja paprasta: dėžė tampa rūkyklos korpusu, o šilumą ir dūmus sukuria elektrinė kaitlentė. Ant jos dedamas nedidelis metalinis indas su kietmedžio drožlėmis ar gabalėliais, o maistas laikomas ant grotelių, įtvirtintų per dėžę perkištais mediniais strypais.

    Į dėžės apačią rekomenduojama įstatyti metalinę skardą ar aliumininį padėklą, kad nubėgantys riebalai nekauptųsi ant kartono. Temperatūrai sekti naudojamas zondinis termometras, įkištas per atskirą angą, kad būtų aišku, kada kamera įkaista ir kada saugu dėti produktus.

    Saugumas čia svarbiausias

    Nors tokia konstrukcija atrodo paprasta, ji kelia akivaizdžių rizikų, nes kartonas yra degi medžiaga. Dėl to būtina naudoti švarią, sausą dėžę, rūkyklą statyti ant lygaus nedegaus pagrindo ir laikyti atokiai nuo pastatų, tvorų, medienos, tekstilės bei kitų lengvai užsidegančių daiktų.

    Ypač svarbu, kad rūkykla būtų nuolat prižiūrima: tokio tipo įrenginys negali būti paliktas be priežiūros net trumpam. Taip pat verta pasirūpinti gesintuvu, nes riebalų lašėjimas ir karštis gali sukelti staigų užsiliepsnojimą.

    Praktikoje saugumui didelę įtaką daro ir dėžės dydis. Maistas neturėtų liestis prie dėžės sienelių, todėl prieš pradedant verta išmatuoti planuojamą gaminį, įvertinti grotelių aukštį ir palikti pakankamą atstumą nuo šilumos šaltinio.

    Kodėl žmonės renkasi tokį sprendimą

    Didžiausias šios idėjos privalumas yra kaina ir paprastumas, ypač jei rūkymas planuojamas retai. Po gaminimo kartoninę konstrukciją galima utilizuoti, todėl neatsiranda ilgalaikės priežiūros, valymo ir sandėliavimo rūpesčių, kurie dažnai lydi tradicines rūkyklas.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad rūkant namuose svarbu ne tik skonis, bet ir temperatūros kontrolė bei higiena. Pastovi šiluma, tinkamai parinktos medienos drožlės ir švarūs paviršiai lemia rezultatą, o atsakingas elgesys su karščiu ir dūmais turi būti pirmoje vietoje.

  • Laikai balkone šiuos daiktus? Perkelk į vidų dabar, nes žala gali kainuoti brangiai

    Laikai balkone šiuos daiktus? Perkelk į vidų dabar, nes žala gali kainuoti brangiai

    Balkonas daugeliui tampa laikina sandėliavimo vieta, tačiau net ir po stogeliu daiktai čia patiria didelius temperatūros svyravimus, drėgmę bei UV spinduliuotę. Tokios sąlygos greitai ardo medžiagas, skatina koroziją, pelėsį ir net gali sukelti gaisro riziką.

    Ypač jautrūs yra natūralaus rotango baldai. Kaitri saulė išsausina pluoštą, jis ima skilinėti ir praranda tvirtumą, o drėgmė skatina patamsėjimą bei puvimą. Jei baldai brangesni, saugiausia juos laikyti viduje ir išnešti tik esant geram orui.

    Problemų kelia ir kilimai iš natūralių pluoštų, pavyzdžiui, džiuto ar medvilnės. Jie lengvai sugeria drėgmę, ilgai džiūsta, o po jais ant plytelių gali susidaryti pelėsis. Jei norisi kilimo lauke, praktiškesni yra lauko kilimai iš sintetinių medžiagų, greičiau išdžiūstantys po lietaus.

    Elektronikos laikymas balkone dažnai baigiasi gedimais. Net kai nelyja, ryto rasa ir kondensatas gali patekti į prietaisų vidų, sukelti kontaktų koroziją ar trumpąjį jungimą. Įjungus į elektros tinklą, tai didina ne tik remonto, bet ir gaisro riziką.

    Kartono dėžės balkone greitai prisigeria drėgmės, pradeda skleisti nemalonų kvapą ir tampa patrauklia slėptuve vabzdžiams. Vėliau tokias dėžes įnešus į namus, kartu galima parsinešti ir nepageidaujamų kenkėjų. Be to, sušlapęs kartonas praranda tvirtumą ir tampa tiesiog šiukšle.

    Maisto atsargų laikymas balkone atrodo patogu, bet gali pritraukti paukščius ir graužikus. Net sandariai supakuoti produktai skleidžia kvapus, o šiltomis dienomis balkonas įkaista ir maistas genda greičiau, nei tikimasi. Tai didina ir apsinuodijimo riziką.

    Dar viena rizikinga kategorija yra dažų likučiai, valikliai ir kitos buitinės chemijos priemonės. Saulė ir UV spinduliai ilgainiui susilpnina plastiko pakuotes, jos gali sutrūkti, o išsiliejusios medžiagos įsigeria į paviršius ir sunkiai išvalomos. Kai kurios priemonės, kaitinamos, gali skleisti dirginančius garus, kurie per pravertus langus patenka į patalpas.

    Didžiausio atsargumo reikia su aerozoliais ir slėginėmis talpomis, pavyzdžiui, dezodorantais, lakais ar žiebtuvėliais. Įkaitusiame balkone slėgis jų viduje didėja, todėl kyla sprogimo ar gaisro pavojus. Tokius daiktus saugiausia laikyti vėsioje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje namuose.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama ir kokios išimtys galios

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama ir kokios išimtys galios

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinti aplinkos apsaugos reikalavimai, reglamentuojantys augalų ir jų dalių deginimą lauko sąlygomis. Pakeitimų tikslas – aiškiau apibrėžti leidžiamas situacijas ir mažinti oro taršą, kuri ypač juntama pavasarį tvarkant sklypus.

    Naujoji tvarka numato, kad surinktų augalų ar jų dalių deginimas lauke draudžiamas ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose ir mėgėjų sodų bendrijose, kurios nepatenka į miestų teritorijas.

    Kartu savivaldybėms suteikiama daugiau galimybių pačioms apsispręsti dėl deginimo sąlygų ar papildomų ribojimų kaimuose ir viensėdžiuose. Tai reiškia, kad gyventojams verta pasitikrinti vietos taisykles, nes skirtingose savivaldybėse leidimai ir apribojimai gali skirtis.

    Kada deginti dar bus galima?

    Įsakyme numatytos aiškios išimtys, kada tam tikrais atvejais deginimas vis dar leidžiamas. Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose bus galima sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Tokia pati išimtis galios ir kaimuose bei viensėdžiuose, jeigu savivaldybė nenustatys griežtesnės tvarkos. Praktikoje tai reiškia, kad didelių augalinių atliekų krūvų deginti nebus galima, o leidžiami kiekiai bus aiškiai apibrėžti.

    Biokuras ir renginiai: ką svarbu žinoti?

    Tvarka taip pat aiškiau atskiria situacijas, kai deginimo reikalavimai netaikomi. Jei iš augalų ar jų dalių paruošiamas kietasis biokuras, šie lauko deginimo ribojimai jam nebetaikomi, todėl gyventojai gali patys pasiruošti malkų ar sausų šakelių ir jas naudoti kūrenimui.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad deginant biokurą privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Kuras turi būti sausas, neapdorotas cheminėmis medžiagomis ir be priemaišų, o atstumai iki pastatų ir kitos saugumo sąlygos išlieka būtinos.

    Numatyta ir išimtis oficialiems renginiams, kai deginami iš augalų pagaminti dirbiniai, pavyzdžiui, Užgavėnių Morė ar simboliniai laužai. Tokie atvejai galimi tik savivaldybės organizuojamuose renginiuose arba su savivaldybės leidimu.

    Be to, savivaldybių institucijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija galės nustatyti laužaviečių vietas. Jose rekreacijos tikslais bus leidžiama laužuose deginti sumedėjusius augalus ar jų dalis, laikantis nustatytų taisyklių.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Aplinkos ministerija praneša, kad nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinta augalų deginimo tvarka. Pokyčiai palies tiek gyvenančius miestuose, tiek sodų bendrijose, o dalyje vietovių sprendimus papildomai galės priimti savivaldybės.

    Nuo šiol surinktų augalų ir jų dalių nebegalima deginti lauke ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose bei sodų bendrijose, kur iki šiol tvarka kai kam atrodė lankstesnė.

    Kaimuose ir vienkiemiuose galios mišri tvarka: savivaldybės galės nustatyti savo taisykles arba taikyti papildomus draudimus. Tai reiškia, kad praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl prieš deginant verta pasitikrinti vietos reikalavimus.

    Kada deginti vis dar leidžiama?

    Aplinkos ministerija numato ir išimtis. Miesteliuose bei sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokį pat kiekį taip pat bus galima deginti, jei savivaldybė nenustatys kitaip. Praktikoje tai palieka daugiau lankstumo atokiau gyvenantiems žmonėms, tačiau pareiga laikytis vietinių taisyklių išlieka.

    Kuras, grilis ir krosnis: kur riba?

    Jeigu iš augalų pasigaminate kurą, šie apribojimai netaikomi. Kitaip tariant, paruoštas kuras gali būti naudojamas įprastai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Todėl leidžiama kūrenti krosnį, kepti maistą šašlykinėje ar grilyje, kai naudojamas paruoštas, švarus kuras. Vis dėlto svarbu atskirti atliekų deginimą nuo kuro naudojimo, nes būtent atliekų deginimas lauke ir yra labiausiai ribojamas.

    Gaisrinė sauga išlieka esminė

    Ministerija primena, kad bet kokiu atveju būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Ugnį reikėtų kurti tik saugiu atstumu nuo pastatų ir kitų degių objektų, o deginimui naudoti tik sausą, neapdorotą ir švarų kurą.

    Praktinis patarimas gyventojams paprastas: jei kyla abejonių, ar konkrečioje vietoje ir konkrečiu atveju deginti leidžiama, saugiausia rinktis alternatyvas. Tai gali būti kompostavimas, žaliųjų atliekų išvežimas arba jų pridavimas į tam skirtas surinkimo aikšteles.