Noras sutaupyti ir prailginti buitinių prietaisų tarnavimo laiką kartais baigiasi pavojingais eksperimentais. Vienas rizikingiausių – bandymas įkrovikliu krauti vienkartines baterijas, pavyzdžiui, cinko-anglies ar šarmines (alkalines). Specialistai pabrėžia, kad toks veiksmas gali baigtis ne tik sugadintu įkrovikliu.
Esminis skirtumas slypi chemijoje. Vienkartinės baterijos sukurtos taip, kad jų viduje vykstančios reakcijos būtų iš esmės negrįžtamos, o energija būtų atiduodama iki išsikrovimo pabaigos. Tuo metu įkraunami akumuliatoriai, tokie kaip NiMH ar ličio jonų, yra suprojektuoti daugkartiniams įkrovimo ir iškrovimo ciklams.
Kai įkroviklis paduoda srovę į vienkartinę bateriją, energija joje nesikaupia taip, kaip akumuliatoriuje. Dalis jos virsta šiluma, o baterijos viduje gali sparčiai didėti slėgis. Dėl to korpusas deformuojasi, atsiranda mikroįtrūkimų arba įvyksta staigus prakiurimas.
Vienas dažniausių padarinių – ėdžio elektrolito nuotėkis. Šarminių baterijų atveju tai dažnai būna kalio hidroksidas, galintis pažeisti odą, akis ir sugadinti aplinkinius paviršius bei elektroniką. Nuotėkis gali paveikti ir patį įkroviklį, kontaktus, o kai kuriais atvejais sukelti trumpąjį jungimą.
Blogiausias scenarijus – staigus korpuso plyšimas, lydimas karštų dalelių ir dujų išsiveržimo. Jei šalia yra degių medžiagų arba sutrinka įkroviklio apsaugos, kyla reali užsidegimo rizika. Dėl to saugos ekspertai rekomenduoja niekada nebandyti krauti elementų, kurie nėra aiškiai pažymėti kaip įkraunami.
Patikimiausias būdas išvengti incidentų – naudoti tik tam skirtus akumuliatorius ir įkroviklius, suderintus pagal chemiją ir dydį. Jei kyla abejonių, verta patikrinti žymėjimą ant korpuso: įkraunami elementai paprastai aiškiai nurodomi kaip rechargeable, o ant vienkartinių tokio žymėjimo nėra. Taip pat svarbu pažeistas ar išsipūtusias baterijas nedelsiant utilizuoti specialiuose surinkimo taškuose.
Leave a Reply