Tag: Galileo

  • NATO perka GPS slopintuvus: pratybose kurs zonas be navigacijos, paaiškėjo ir kontrakto suma

    NATO perka GPS slopintuvus: pratybose kurs zonas be navigacijos, paaiškėjo ir kontrakto suma

    NATO rengiasi scenarijams, kai mūšio lauke dingsta patikima navigacija ir tikslus laikas. Aljansas planuoja įsigyti nešiojamus įrenginius, galinčius valdomai slopinti palydovinės navigacijos ir dronų radijo ryšio signalus, kad pratybose būtų sukurta realistiška aplinka.

    Viešuose pirkimo dokumentuose nurodoma, kad numatoma įsigyti šešis komplektus, skirtus treniruotėms ir mokymams. Instruktoriai galėtų tikrinti, kaip įgulų ir operatorių veiksmai keičiasi praradus navigaciją, sutrikus ryšiui ar nutrūkus vaizdo perdavimui iš bepiločių.

    Kodėl GNSS trikdymas tapo kritinis

    GNSS sistemos naudojamos ne vien geografinei padėčiai nustatyti. Jos užtikrina laiko sinchronizaciją, kuri būtina ryšių tinklams, jutiklių ir duomenų perdavimo grandinėms, logistikai, autonominėms funkcijoms bei preciziniams ginklams.

    Silpnoji vieta ta, kad palydoviniai signalai yra palyginti silpni ir pažeidžiami: juos galima slopinti arba klastoti. Dėl to orlaiviai, laivai ir sausumos technika gali gauti klaidingus orientyrus, o operacijos tampa lėtesnės ir rizikingesnės.

    „Pratybose turime galėti saugiai atkartoti situacijas, kai navigacija ir ryšys staiga tampa nepatikimi, nes realiuose konfliktuose tai vyksta vis dažniau“, – sakė NATO atstovas, apibendrindamas pirkimo logiką.

    Numatytos zonos be navigacijos

    Reikalavimuose numatyta, kad įranga galėtų slopinti keturių pagrindinių palydovinės navigacijos sistemų signalus: GPS, GLONASS, „Galileo“ ir „BeiDou“. Taip pat keliama sąlyga vienu metu veikti keliuose dažnių ruožuose, kiekvieną jų parenkant nepriklausomai.

    Vienas svarbiausių kriterijų – reguliuojamas slopinimo spindulys. Numatoma, kad „zonos be navigacijos“ galėtų siekti nuo 500 metrų iki 11 kilometrų, o reguliavimo žingsnis neturėtų viršyti 500 metrų.

    Tiekėjai turėtų pateikti prognozuojamą poveikį skirtinguose aukščiuose iki maždaug 3 050 metrų. Tai reikalinga planuojant pratybas taip, kad būtų sumažinta rizika paveikti civilinę aviaciją ir kitus teisėtus radijo ryšio naudotojus.

    Slopins ir dronų ryšį

    Dokumentuose taip pat numatyta galimybė slopinti bepiločių vaizdo perdavimo ryšius 5–6 GHz ruože ir valdymo ryšius 400–500 MHz bei 2–3 GHz ruožuose. Minimi ir kiti radijo dažniai, įskaitant naudojamus mobiliojo ryšio tinkluose, todėl pratybų koordinavimas turėtų būti ypač griežtas.

    NATO nurodo, kad dronams tokie trikdžiai gali turėti tiesiogines pasekmes: pasikeičia kursas, aparatas priverstinai pakimba, leidžiasi arba grįžta į starto vietą, o operatorius gali netekti vaizdo. Dėl to treniruotėse siekiama lavinti tiek puolamąsias, tiek gynybines priemones ir procedūras.

    Komplektai turėtų būti pakankamai lengvi, kad juos neštų vienas arba du žmonės, o paruošimas darbui truktų iki 30 minučių. Įranga turėtų tikti montuoti ant laivų, standžių pripučiamų valčių, transporto priemonių, trikojų ar stacionarių antžeminių pozicijų.

    Valdymas numatytas per nešiojamąjį kompiuterį, su sąsaja, pritaikyta ir ne itin siaurai parengtiems naudotojams. Akumuliatorinis maitinimas turėtų užtikrinti bent keturių valandų nepertraukiamą darbą, o komplekte būtų kryptinės ir visakryptės antenos.

    Dar vienas akcentas – galimybė sistemą valdyti nuotoliniu būdu per palydovinį ryšį iš bet kurios pasaulio vietos. Tokia komunikacija turėtų būti autentifikuojama ir šifruojama, o pačioje sistemoje privalėtų būti vietinio perėmimo ir nuotolinio išjungimo funkcijos.

    Numatoma, kad tiekėjas perduotų šešis pilnus komplektus, pateiktų demonstravimo planą, parengtų instrukcijas su saugos ir trikdymo koordinavimo dalimi bei apmokytų pirmuosius naudotojus NATO padalinyje Europoje arba Jungtinėje Karalystėje. Preliminari viso kontrakto vertė dokumentuose įvardijama 1,1 mln. eurų, o pirkimas planuojamas fiksuotos kainos sutarties principu.

  • ES palydovų suverenitetas ties lūžio tašku: baigiasi kosmoso biudžetas, sprendžia spektras ir investicijos

    ES palydovų suverenitetas ties lūžio tašku: baigiasi kosmoso biudžetas, sprendžia spektras ir investicijos

    Biudžeto ciklo pabaiga – naujas išbandymas

    Europos Parlamento diskusijoje Briuselyje nacionaliniai ryšių reguliuotojai, ES pareigūnai ir Barselonoje įsikūrusi palydovų bendrovė „Sateliot“ aptarė, kaip radijo dažniai ir investicijos lems Europos ryšių kontrolę orbitoje. Pokalbio fonas aiškus: dabartinis ES kosmoso finansavimo laikotarpis baigiasi 2027 metais, o kartu artėja ir naujų prioritetų derybos.

    2021–2027 metų ES kosmoso programa siekia 14,8 milijardo eurų ir finansuoja tokias kertines sistemas kaip „Galileo“ ir „Copernicus“. Artėjant naujam daugiametės finansinės programos etapui, kosmoso politika vis labiau siejama su saugumu, technologiniu atsparumu ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Europos Komisija yra pasiūliusi 2028–2034 metų laikotarpiu kosmoso ir gynybos kryptis finansuoti per planuojamą Europos konkurencingumo fondą. Pagal pateiktą sumanymą gynybai ir kosmosui būtų numatoma 131 milijardas eurų, tačiau galutinės sumos ir prioritetai priklausys nuo valstybių narių derybų.

    Spektras tampa strateginiu ištekliumi

    Diskusijos centre atsidūrė radijo dažnių spektras, be kurio neįmanomi nei palydoviniai ryšiai, nei mobilusis ryšys. Europos Komisija 2026 metais pasiūlė bendrą ES licenciją mobiliosioms palydovinėms paslaugoms 2 GHz ruože, kurio dabartinės teisės baigia galioti 2027 metų gegužę.

    Siūlyme numatyta dalį šio ruožo rezervuoti Europos operatoriams bei saugiam ryšio sprendimui, siejamam su IRIS² programa. Tokia kryptis atspindi augantį ES siekį, kad ryšio tinklai ir duomenų srautai būtų valdomi kuo mažiau priklausant nuo išorinių tiekėjų.

    Europos Parlamento vicepirmininkas Javieras López renginyje pabrėžė, kad laikas diskusijai parinktas taikliai dėl geopolitinės įtampos ir technologinės konkurencijos.

    „Europa, kuri kontroliuoja savo tinklą ir duomenis, gali veikti savarankiškai ir pati priimti sprendimus“, – sakė Javieras López.

    Nuo „SpaceX“ priklausomybės iki europietiškų raketų

    „Sateliot“ modelis remiasi ryšiu iš kosmoso su daiktų internetu, kai palydovai veikia tarsi mobiliojo ryšio bokštai orbitoje ir jungia jutiklius bei sekimo įrenginius vietovėse, kur nėra antžeminio ryšio. Bendrovė praneša, kad 2026 metų spalio 1 dieną į orbitą iškėlė penkis palydovus, taip padidindama praskridimų virš konkrečių vietų dažnį.

    Vis dėlto kelias į orbitą Europoje vis dar dažnai priklauso nuo neeuropietiškų paleidimo paslaugų. „Sateliot“ vadovas Jaume Sanpera teigė matantis potencialą Europai užsiauginti daugiau savų paleidimo pajėgumų, tačiau pripažino, kad realybėje tai yra kelių įmonių lenktynės, reikalaujančios ir laiko, ir kapitalo.

    „Turime kurti ir remti Europos čempionus, galinčius konkuruoti pasaulinėje kosmoso rinkoje“, – sakė „Sateliot“ vadovas Jaume Sanpera.

    Bendrovė nurodo, kad kitas jos palydovų paleidimas planuojamas 2027 metų liepą, o vėliau numatomas ir skrydis su Ispanijos įmone PLD Space, kuri rengia mažosios orbitinės raketos „Miura 5“ debiutą. PLD Space pagal Europos kosmoso agentūros iniciatyvą yra gavusi sąlyginę 158,9 milijono eurų sutartį, skirtą europietiškų raketų vystymui.

    Lygiagrečiai „Sateliot“ skelbia pritraukianti iki 150 milijonų eurų investicijų, iš kurių 100 milijonų eurų sudarytų nuosavas kapitalas, o iki 50 milijonų eurų – skola. Tikslas ambicingas: iki 2028 metų išplėsti žvaigždyną iki daugiau nei 500 palydovų ir pasiūlyti ryšį, artėjantį prie 5G tiesiogiai į įrenginius.

  • ESA vadovas įspėja: Europa turi sparčiai keistis, jei nori konkuruoti su JAV kosmose

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Josefas Aschbacheris įspėja, kad Europa, nepaisant turimų stiprių programų ir technologijų, rizikuoja vis labiau atsilikti nuo Jungtinių Valstijų. Jo teigimu, žemyną stabdo ne vien pinigų trūkumas, bet ir lėtas sprendimų priėmimas bei per didelis sektoriaus susiskaidymas.

    Pasak J. Aschbacherio, kosmosas šiandien nebėra vien mokslo ar prestižo sritis. Palydovai ir raketos tapo kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso ryšys, navigacija, Žemės stebėjimas, gynyba ir ekonomikos atsparumas krizių metu.

    „Jei nedarysime didelių pokyčių, mes niekada nepasivysime. Visada bėgsime iš paskos, ir tai yra didelė rizika“, – sakė J. Aschbacheris.

    Jis atkreipia dėmesį į JAV įmonių, ypač „SpaceX“, dominavimą komercinių paleidimų, palydovinių sistemų ir sparčiai į kosmoso paslaugas integruojamo DI srityse. Toks pranašumas kuria ne tik rinkos, bet ir politinės įtakos svertus, nes strateginiai sprendimai vis dažniau priklauso nuo privataus sektoriaus pajėgumų.

    Rusijos karo prieš Ukrainą patirtis, anot ESA vadovo, aiškiai parodė Europos priklausomybes. Plačiai naudojamos palydovinio ryšio sistemos užtikrino ryšio tęstinumą karo sąlygomis, tačiau kartu išryškino riziką, kai esminės paslaugos priklauso nuo vieno dominuojančio tiekėjo ir jo sprendimų.

    Europa, J. Aschbacherio vertinimu, turi sėkmingų pavyzdžių, kuriais gali remtis. Jis mini „Galileo“ palydovinę navigaciją ir „Copernicus“ Žemės stebėjimo programą, kurios tapo svarbiomis viešosiomis paslaugomis, naudojamomis nuo logistikos iki ekstremalių situacijų valdymo ir klimato stebėsenos.

    Vis dėlto, jo teigimu, to nepakanka, jei Europa negali užtikrinti greitesnio technologijų perėjimo į praktinį naudojimą ir patikimo priėjimo prie kosmoso, įskaitant raketų paleidimus. Jis ragina didinti investicijas ir mažinti fragmentaciją, kai atskiros šalys, agentūros ir pramonės žaidėjai juda skirtingomis kryptimis.

    ESA vadovas pabrėžia, kad didesnis finansavimas turi eiti kartu su valdymo pokyčiais. Jo žinutė sprendimų priėmėjams paprasta: norint išlaikyti autonomiją ir konkurencingumą, Europai reikia ne pavienių iniciatyvų, o nuoseklaus, greitesnio ir ambicingesnio kosmoso politikos kurso.