Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Josefas Aschbacheris įspėja, kad Europa, nepaisant turimų stiprių programų ir technologijų, rizikuoja vis labiau atsilikti nuo Jungtinių Valstijų. Jo teigimu, žemyną stabdo ne vien pinigų trūkumas, bet ir lėtas sprendimų priėmimas bei per didelis sektoriaus susiskaidymas.
Pasak J. Aschbacherio, kosmosas šiandien nebėra vien mokslo ar prestižo sritis. Palydovai ir raketos tapo kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso ryšys, navigacija, Žemės stebėjimas, gynyba ir ekonomikos atsparumas krizių metu.
„Jei nedarysime didelių pokyčių, mes niekada nepasivysime. Visada bėgsime iš paskos, ir tai yra didelė rizika“, – sakė J. Aschbacheris.
Jis atkreipia dėmesį į JAV įmonių, ypač „SpaceX“, dominavimą komercinių paleidimų, palydovinių sistemų ir sparčiai į kosmoso paslaugas integruojamo DI srityse. Toks pranašumas kuria ne tik rinkos, bet ir politinės įtakos svertus, nes strateginiai sprendimai vis dažniau priklauso nuo privataus sektoriaus pajėgumų.
Rusijos karo prieš Ukrainą patirtis, anot ESA vadovo, aiškiai parodė Europos priklausomybes. Plačiai naudojamos palydovinio ryšio sistemos užtikrino ryšio tęstinumą karo sąlygomis, tačiau kartu išryškino riziką, kai esminės paslaugos priklauso nuo vieno dominuojančio tiekėjo ir jo sprendimų.
Europa, J. Aschbacherio vertinimu, turi sėkmingų pavyzdžių, kuriais gali remtis. Jis mini „Galileo“ palydovinę navigaciją ir „Copernicus“ Žemės stebėjimo programą, kurios tapo svarbiomis viešosiomis paslaugomis, naudojamomis nuo logistikos iki ekstremalių situacijų valdymo ir klimato stebėsenos.
Vis dėlto, jo teigimu, to nepakanka, jei Europa negali užtikrinti greitesnio technologijų perėjimo į praktinį naudojimą ir patikimo priėjimo prie kosmoso, įskaitant raketų paleidimus. Jis ragina didinti investicijas ir mažinti fragmentaciją, kai atskiros šalys, agentūros ir pramonės žaidėjai juda skirtingomis kryptimis.
ESA vadovas pabrėžia, kad didesnis finansavimas turi eiti kartu su valdymo pokyčiais. Jo žinutė sprendimų priėmėjams paprasta: norint išlaikyti autonomiją ir konkurencingumą, Europai reikia ne pavienių iniciatyvų, o nuoseklaus, greitesnio ir ambicingesnio kosmoso politikos kurso.
Leave a Reply