CP v2

Tag: Gaminantys vartotojai

  • Vilnius skelbia emisijų lūžį: per 3 metus minus 13 proc., bet transportas taršą tik augina

    Vilnius skelbia emisijų lūžį: per 3 metus minus 13 proc., bet transportas taršą tik augina

    Vilniaus miesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2021–2024 metais sumažėjo 12,8 proc., rodo naujausia miesto emisijų apskaita. Duomenis reguliariai vertina VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“, analizuojanti pagrindines sritis – nuo energijos ir transporto iki atliekų bei nuotekų.

    Emisijų mažinimas siejamas su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos padarinių, kurie vis dažniau pasireiškia ir Lietuvoje. Miestams tai reiškia augančią riziką sveikatai, infrastruktūrai ir ekonomikai, ypač dėl karščio bangų, intensyvių liūčių ir oro taršos epizodų.

    Didžiausią teigiamą efektą Vilniuje davė energetikos pokyčiai. Su elektros vartojimu susijusios emisijos per 2021–2024 metus sumažėjo apie 22 proc., o energijos gamybos sektoriuje – apie 34 proc., todėl bendras miesto balansas tapo palankesnis.

    „Beveik 13 proc. per trejus metus sumažėjusios emisijos yra Vilniui reikšmingas rezultatas, tačiau duomenys aiškiai parodo užduotis transporto sektoriuje, kuris generuoja didžiausią miesto emisijų dalį“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vietinės elektros gamybos šuolis

    Vienas ryškiausių pokyčių – vietinė elektros gamyba. Jei 2021 metais Vilniuje buvo pagaminama apie 5 proc. visos mieste suvartojamos elektros energijos, tai 2024 metais šis rodiklis išaugo iki maždaug 26 proc.

    Prie augimo prisidėjo sparčiai didėjantys gaminančių vartotojų pajėgumai: per trejus metus bendra instaliuota galia Vilniuje išaugo daugiau kaip šešis kartus, o pagamintos elektros kiekis – apie devynis kartus. Skaičiai rodo, kad ši kryptis tapo viena pagrindinių, mažinančių miesto priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių.

    Keitėsi ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai naudojamas kuras. 2021–2024 metais gamtinių dujų vartojimas sumažėjo 66 proc., o biokuro naudojimas išaugo 53 proc., taip mažinant iškastinio kuro dalį šilumos ūkyje.

    „Svarbu matyti ne tik bendrą pozityvų emisijų sumažėjimą, bet ir tai, kas jį lėmė: daugiau elektros pasigaminame vietoje, auga atsinaujinančių išteklių naudojimas, keičiasi šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra“, – sakė VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ direktorė Agnė Eigminienė.

    Transportas tampa didžiausiu iššūkiu

    Nors energetika traukė emisijas žemyn, transporto sektoriuje fiksuotas priešingas judėjimas. Transporto emisijos 2021–2024 metais išaugo apie 6 proc., o šio sektoriaus dalis bendrame Vilniaus emisijų balanse padidėjo nuo 36 proc. 2021 metais iki 44 proc. 2024 metais.

    Augimas siejamas su didėjusiu judėjimo intensyvumu: nuo 2022 metų transporto priemonių rida Vilniuje kasmet didėjo maždaug 2–3 proc. Nors didėjo biodegalų ir elektros naudojimas, šių pokyčių kol kas nepakako, kad bendros sektoriaus emisijos imtų mažėti.

    „Transportas šiandien yra sritis, kurioje turime didžiausią potencialą mažinti emisijas: reikia patogaus viešojo transporto, mikromobilumo sprendimų ir netaršaus asmeninio bei komercinio transporto skatinimo“, – sakė A. Eigminienė.

    Kaip skaičiuojamos miesto emisijos

    Skaičiuojant Vilniaus emisijas vertinamas administracinėse ribose sudeginto kuro ir suvartotos elektros kiekis, mieste susidarančios atliekos bei nuotekos. Įtraukiamos ir su Vilniuje susidariusių atliekų tvarkymu susijusios emisijos net tada, kai jos tvarkomos už miesto ribų.

    Baziniai Vilniaus apskaitos metai yra 2021-ieji. Rengiant naujausią apskaitą buvo patikslinta metodika ir perskaičiuoti 2021–2024 metų duomenys, kad skirtingų metų rezultatai būtų palyginami tais pačiais principais.

    2024 metais Vilniaus miesto emisijos sudarė apie dešimtadalį visų Lietuvos emisijų, neįskaitant su elektros vartojimu susijusių išmetimų. Šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis laikomos šilumą atmosferoje sulaikančios dujos, iš kurių svarbiausios yra anglies dioksidas, metanas, azoto suboksidas ir fluorintos dujos.

  • APVA parama jau įsirengusiems saulės elektrines: paraiškos startuoja birželio 9 dieną

    APVA parama jau įsirengusiems saulės elektrines: paraiškos startuoja birželio 9 dieną

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 9 dieną nuo 8 valandos ryto pradeda priimti paraiškas gyventojams, kurie jau įsirengė saulės elektrines namų ūkiuose. Šiam Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatyta 13 mln. eurų, o paraiškos bus priimamos tol, kol pakaks lėšų.

    APVA nurodo, kad šis kvietimas aktualus tiems, kurie elektrinę jau baigė įsirengti ir yra tapę gaminančiais vartotojais. Tai reiškia, kad teikiant paraišką saulės elektrinė turi būti pilnai įrengta ir paruošta naudojimui.

    Kam skirta parama ir kas keičiasi

    Nuo birželio 9 dienos paraiškas kviečiami teikti tik gyventojai, įsirengę naujas saulės elektrines. Skirtingai nei dalyje ankstesnių kvietimų, nebelieka galimybės gauti dotaciją vien už jau turimos elektrinės įrengtosios galios didinimą.

    Elektrinė gali būti įrengta ir anksčiau, tačiau ne seniau kaip 2022 metų vasario 1 dieną. APVA pabrėžia, kad įrangos įsigijimą ir įrengimą pagrindžiantys dokumentai turi būti išrašyti laikotarpiu nuo šios datos iki paraiškos užregistravimo dienos.

    Gyventojai gali rinktis ir didesnės galios sprendimus, tačiau dotacija bus skaičiuojama ne daugiau kaip už 7 kW įrengtąją galią. Taip pat svarbu, kad parama taikoma tik tiems objektams, kurie anksčiau nėra gavę valstybės kompensacijos už vietoje įrengtą arba nutolusią saulės elektrinę.

    Dotacijos dydis ir įrangos kilmė

    Šiame kvietime numatytos dvi dotacijos „pakopos“, o didesnė suma siejama su įrangos kilme ir efektyvumu. Didesnę paramą galės gauti gyventojai, pateikę dokumentus, patvirtinančius, kad pagrindiniai specifiniai komponentai pagaminti ne Kinijoje, o saulės modulio energinis efektyvumas siekia 23 proc.

    Tokiu atveju parama siekia 220,97 euro už 1 kW įrengtosios galios. Jei bent vienas pagrindinis specifinis komponentas pagamintas Kinijoje arba modulio energinis efektyvumas mažesnis nei 23 proc., dotacija bus 169,96 euro už 1 kW.

    „Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl mūsų tikslas yra užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų išnaudoti saulėtą sezoną“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Kada ir kaip teikti paraišką

    Prašymai paramai gauti bus priimami per APVIS sistemą nuo birželio 9 dienos 8 valandos ryto. APVA ragina iš anksto pasiruošti dokumentus, nes kvietimas paprastai sulaukia didelio gyventojų aktyvumo, o paraiškų priėmimas baigiasi pasibaigus kvietimui numatytai lėšų sumai.

    Gyventojams primenama, kad paraiškos vertinimui gali būti reikalingi įsigijimą ir įrengimą patvirtinantys dokumentai, taip pat papildomi įrodymai, jei siekiama didesnės dotacijos pagal komponentų kilmės ir efektyvumo kriterijus. Prieš teikiant paraišką verta įsitikinti, kad visi dokumentai yra tvarkingi ir išrašyti tinkamu laikotarpiu.

  • Parama saulės elektrinėms: Energetikos ministerija patvirtino sąlygas ir didesnius įkainius už kW

    Parama saulės elektrinėms: Energetikos ministerija patvirtino sąlygas ir didesnius įkainius už kW

    Energetikos ministerija patvirtino finansavimo sąlygas gyventojams, planuojantiems įsirengti nuosavas saulės elektrines. Artimiausiam kvietimui numatyta 13 mln. eurų, o paraiškų administravimą ir toliau vykdys Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

    Ministerija skelbia, kad kvietimą planuojama paskelbti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Parama orientuota į naujų saulės elektrinių įrengimą, siekiant toliau didinti gaminančių vartotojų skaičių ir mažinti gyventojų išlaidas elektrai.

    Kas galės pretenduoti į paramą?

    Pagal patvirtintas nuostatas finansavimas galės būti skiriamas ir tiems gyventojams, kurie saulės elektrines įsirengė nuo 2022 metų vasario 1 dienos. Tai reiškia, kad dalis namų ūkių, nespėjusių pasinaudoti ankstesniais kvietimais, turės galimybę pretenduoti į dotaciją ir dabar.

    Energetikos viceministras Airidas Daukšas pabrėžė, kad ministerijos tikslas yra išlaikyti augantį gaminančių vartotojų tempą. Pasak jo, vien pernai prie tinklo prisijungė daugiau nei 53 tūkst. gaminančių vartotojų, todėl skatinimas išlieka vienu prioritetų.

    „Siekiame ir toliau didinti gaminančių vartotojų skaičių Lietuvoje ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas gyventojams įsirengti saulės elektrines“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Kokio dydžio parama numatyta?

    Patvirtintas bazinis paramos dydis sieks 170 eurų už 1 kW įrengtosios galios. Taip pat numatyta didesnė išmoka, jei pasirenkama įranga atitiks papildomus kriterijus: tuomet parama sieks 221 eurą už 1 kW.

    Dotacija bus skiriama už saulės elektrinę, kurios įrengtoji galia neviršija 7 kW. Gyventojai gali įsirengti ir didesnės galios elektrines pagal savo vartojimo poreikius, tačiau kompensuojama bus tik nustatyta maksimali dalis.

    Kada taikoma didesnė išmoka?

    Didesnė parama bus taikoma tuomet, jei dokumentais bus pagrįsta, kad įranga atitinka du reikalavimus. Pirma, technologija ir jos komponentai nėra pagaminti trečiojoje šalyje, kurios atitinkamos produkcijos dalis Europos Sąjungos pasiūloje viršija 50 proc.

    Antra, saulės modulio efektyvumas turi viršyti 23 proc. Ministerija šiuo sprendimu sieja paramą su efektyvesnėmis technologijomis ir didesne pridėtine verte Europoje pagamintiems sprendimams.

    Taip pat pabrėžiama, kad pagal šį kvietimą dotacijos nenumatytos jau įrengtų saulės elektrinių galios didinimui. Finansavimas orientuotas tik į naujų elektrinių įsirengimą, kad parama kuo plačiau pasiektų dar neįsirengusius gyventojus.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad nutolusioms saulės elektrinėms šios sąlygos nebus taikomos. Joms numatomas atskiras kvietimas antroje šių metų pusėje.

  • Parama saulės elektrinei su kaupikliu išgraibstyta: APVA formuoja rezervinį sąrašą gyventojams

    Parama saulės elektrinei su kaupikliu išgraibstyta: APVA formuoja rezervinį sąrašą gyventojams

    Gyventojų susidomėjimas saulės elektrinių ir elektros energijos kaupiklių deriniu nemažėja: Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia, kad kvietimui skirta suma jau rezervuota, todėl naujos paraiškos įtraukiamos į rezervinį sąrašą. Priemonė aktuali tiems, kurie nori tapti gaminančiais vartotojais, tačiau susiduria su ESO tinklo pralaidumo apribojimais.

    APVA duomenimis, nuo 2025 metų spalio sulaukta apie 3 000 gyventojų paraiškų, kurių bendra prašoma suma viršija 15 mln. eurų. Dėl pasiekto finansavimo limito agentūra ieško galimybių rasti papildomų lėšų ir kvietimą pratęsti.

    Svarbu žinoti, kad pasibaigus kvietimo likučiui visos naujai pateiktos paraiškos automatiškai patenka į rezervinį sąrašą, o pareiškėjai apie tai informuojami APVIS paskyroje. Jei bus skirta papildomų lėšų, rezerviniame sąraše esančios paraiškos bus perkeltos į pagrindinį sąrašą be papildomų veiksmų iš gyventojų pusės.

    Sprendimas, kai riboja tinklas

    Ši paramos priemonė sukurta kaip praktinis sprendimas atvejams, kai dėl tinklo apkrovimo nėra galimybių į tinklą atiduoti didesnės galios. Finansavimas numatytas įsirengiant 5 kW saulės elektrinę ir 10 kWh talpos kaupiklį, kai leistina generuoti į tinklą galia yra ne didesnė nei 1 kW.

    APVA nurodo, kad prijungimas vykdomas supaprastinta tvarka pagal ESO viešai skelbiamas tipines prijungimo sąlygas, todėl pareiškėjams paprastai nereikia atskirai kreiptis dėl individualių prijungimo sąlygų išdavimo. Taip siekiama sumažinti administracinę naštą ir paspartinti procesą gyventojams, kurie nori kuo greičiau pradėti naudoti savo pasigamintą elektrą.

    Kada teikiama paraiška ir kokia dotacija

    Kvietimas vykdomas vieno etapo principu: parama iš anksto nerezervuojama, o paraiška ir mokėjimo prašymas teikiami tik po to, kai saulės elektrinė ir kaupiklis jau yra įrengti. Tai reiškia, kad dokumentų pateikimo metu pareiškėjas turi būti tapęs gaminančiu vartotoju.

    Dotacijos dydis priklauso nuo pasirinktos kaupiklio technologijos. Įsirengus 5 kW saulės elektrinę su 10 kWh ličio geležies fosfato kaupikliu, skiriama 5 012 eurų, o pasirinkus ličio jonų technologiją – 4 572 eurai.

    APVA pabrėžia, kad parama skirta tik komplektui: atskirai vien saulės elektrinė arba vien kaupimo įrenginys nėra finansuojami. Taip pat svarbi įrangos įsirengimo data: ji negali būti ankstesnė nei 2025 metų rugsėjo 1 diena.