Vilniaus miesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2021–2024 metais sumažėjo 12,8 proc., rodo naujausia miesto emisijų apskaita. Duomenis reguliariai vertina VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“, analizuojanti pagrindines sritis – nuo energijos ir transporto iki atliekų bei nuotekų.
Emisijų mažinimas siejamas su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos padarinių, kurie vis dažniau pasireiškia ir Lietuvoje. Miestams tai reiškia augančią riziką sveikatai, infrastruktūrai ir ekonomikai, ypač dėl karščio bangų, intensyvių liūčių ir oro taršos epizodų.
Didžiausią teigiamą efektą Vilniuje davė energetikos pokyčiai. Su elektros vartojimu susijusios emisijos per 2021–2024 metus sumažėjo apie 22 proc., o energijos gamybos sektoriuje – apie 34 proc., todėl bendras miesto balansas tapo palankesnis.
„Beveik 13 proc. per trejus metus sumažėjusios emisijos yra Vilniui reikšmingas rezultatas, tačiau duomenys aiškiai parodo užduotis transporto sektoriuje, kuris generuoja didžiausią miesto emisijų dalį“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Vietinės elektros gamybos šuolis
Vienas ryškiausių pokyčių – vietinė elektros gamyba. Jei 2021 metais Vilniuje buvo pagaminama apie 5 proc. visos mieste suvartojamos elektros energijos, tai 2024 metais šis rodiklis išaugo iki maždaug 26 proc.
Prie augimo prisidėjo sparčiai didėjantys gaminančių vartotojų pajėgumai: per trejus metus bendra instaliuota galia Vilniuje išaugo daugiau kaip šešis kartus, o pagamintos elektros kiekis – apie devynis kartus. Skaičiai rodo, kad ši kryptis tapo viena pagrindinių, mažinančių miesto priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių.
Keitėsi ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai naudojamas kuras. 2021–2024 metais gamtinių dujų vartojimas sumažėjo 66 proc., o biokuro naudojimas išaugo 53 proc., taip mažinant iškastinio kuro dalį šilumos ūkyje.
„Svarbu matyti ne tik bendrą pozityvų emisijų sumažėjimą, bet ir tai, kas jį lėmė: daugiau elektros pasigaminame vietoje, auga atsinaujinančių išteklių naudojimas, keičiasi šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra“, – sakė VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ direktorė Agnė Eigminienė.
Transportas tampa didžiausiu iššūkiu
Nors energetika traukė emisijas žemyn, transporto sektoriuje fiksuotas priešingas judėjimas. Transporto emisijos 2021–2024 metais išaugo apie 6 proc., o šio sektoriaus dalis bendrame Vilniaus emisijų balanse padidėjo nuo 36 proc. 2021 metais iki 44 proc. 2024 metais.
Augimas siejamas su didėjusiu judėjimo intensyvumu: nuo 2022 metų transporto priemonių rida Vilniuje kasmet didėjo maždaug 2–3 proc. Nors didėjo biodegalų ir elektros naudojimas, šių pokyčių kol kas nepakako, kad bendros sektoriaus emisijos imtų mažėti.
„Transportas šiandien yra sritis, kurioje turime didžiausią potencialą mažinti emisijas: reikia patogaus viešojo transporto, mikromobilumo sprendimų ir netaršaus asmeninio bei komercinio transporto skatinimo“, – sakė A. Eigminienė.
Kaip skaičiuojamos miesto emisijos
Skaičiuojant Vilniaus emisijas vertinamas administracinėse ribose sudeginto kuro ir suvartotos elektros kiekis, mieste susidarančios atliekos bei nuotekos. Įtraukiamos ir su Vilniuje susidariusių atliekų tvarkymu susijusios emisijos net tada, kai jos tvarkomos už miesto ribų.
Baziniai Vilniaus apskaitos metai yra 2021-ieji. Rengiant naujausią apskaitą buvo patikslinta metodika ir perskaičiuoti 2021–2024 metų duomenys, kad skirtingų metų rezultatai būtų palyginami tais pačiais principais.
2024 metais Vilniaus miesto emisijos sudarė apie dešimtadalį visų Lietuvos emisijų, neįskaitant su elektros vartojimu susijusių išmetimų. Šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis laikomos šilumą atmosferoje sulaikančios dujos, iš kurių svarbiausios yra anglies dioksidas, metanas, azoto suboksidas ir fluorintos dujos.
Leave a Reply