CP v2

Tag: Gamtinės dujos

  • Krokuvos regione baigtas 45 km dujotiekis: „Gaz-System“ tikisi stabilesnio tiekimo ir augimo

    Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Gaz-System“ pranešė užbaigusi Wężerów–Przewóz dujotiekio statybas. Nauja trasa driekiasi per Krokuvą ir aplinkines savivaldybes, o projektas pristatomas kaip reikšmingas žingsnis stiprinant regiono energetinį saugumą.

    Pasak bendrovės, dujotiekio ilgis siekia apie 45 kilometrus, o didžiausias vamzdžio skersmuo – iki 700 milimetrų. Trasa kerta Słomniki, Radziemice, Kocmyrzów-Luborzyca ir Koniusza teritorijas, taip pat Krokuvos rajonus Nowa Huta ir Podgórze.

    „Gaz-System“ teigia, kad infrastruktūra didins dujų tiekimo stabilumą, o kartu sudarys prielaidas plėtrai mažesnių emisijų energijos ir šilumos gamyboje Krokuvos aglomeracijoje. Praktiniu lygmeniu tai reiškia didesnį sistemos lankstumą ir papildomas galimybes prijungti naujus vartotojus, įskaitant pramonę.

    Didelė projekto dalis buvo susijusi su sudėtingais inžineriniais darbais: įrengtos 46 požeminės perėjos, kurių bendras ilgis beveik 4 kilometrai. Statybų metu identifikuotos ir dokumentuotos 48 archeologinės vietovės, kuriose rasta regionui būdingų senųjų gyvenviečių pėdsakų.

    Naujasis dujotiekis turėtų prisidėti ir prie energijos tiekimo patikimumo tokiems objektams kaip Krokuvos kogeneracinė elektrinė. Bendrovė taip pat pabrėžia jungtis su platesniu Šiaurės–Pietų perdavimo koridoriumi, siejančiu SGD terminalą Svinouiscėje ir „Baltic Pipe“ dujotiekį su centrine bei pietine Lenkija ir toliau – su Vidurio ir Rytų Europos infrastruktūra.

    „Energetinis saugumas prasideda nuo modernios infrastruktūros. Wężerów–Przewóz dujotiekis yra aiškus pavyzdys: sudėtingas techniškai projektas, įgyvendintas pažangiomis technologijomis, išlaikant inžinerinį tikslumą ir pagarbą regiono archeologiniam paveldui“, – sakė „Gaz-System“ valdybos narys Dariuszas Bogdanas.

    Jo teigimu, rezultatas – patikimesnis dujų tiekimas Krokuvai ir Mažajai Lenkijai, naujos galimybės verslui ir papildomas impulsas energetikos transformacijai. Tokios investicijos regione įgauna papildomą svorį dėl pastarųjų metų Europos siekio mažinti tiekimo rizikas ir stiprinti tinklų atsparumą.

    „Gaz-System“ nurodė, kad projektas gavo Europos Sąjungos paramą pagal programą, skirtą infrastruktūrai, klimatui ir aplinkai, o bendra skirta suma viršijo maždaug 23 000 000 eurų. Bendrovė priklauso Lenkijos valstybei ir yra atsakinga už dujų perdavimo tinklo eksploatavimą bei svarbiausių magistralinių dujotiekių valdymą.

  • Dujų kainos Europoje nukrito iki 2 mėnesių žemumų: kas pasikeitė dėl Ormuzo sąsiaurio

    Europos dujų kainos smuko iki žemiausio lygio per maždaug du mėnesius, o rinkos dalyviai tai sieja su geopolitinių rizikų sumažėjimu Artimuosiuose Rytuose. Didesnį optimizmą kursto signalai dėl galimo laivybos atsigavimo per Ormuzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos žaliavų maršrutų.

    Nyderlandų TTF biržoje, kuri laikoma pagrindiniu Europos gamtinių dujų kainų etalonu, ateities sandoriai priartėjo prie 40 eurų už megavatvalandę ribos. Per savaitę kainų kritimas viršijo 10 proc., o tai rodo, kad rinkoje išsisklaidė dalis įtampos premijos, įprastai įskaičiuojamos esant karinių konfliktų rizikai.

    Rinka sureagavo į JAV ir Irano signalus

    Investuotojų nuotaikas paveikė žinia apie JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą laikiną susitarimą, susijusį su konflikto su Iranu deeskalavimu. Rinkos tai interpretuoja kaip ženklą, kad gali sumažėti rizika energijos tiekimui ir transportui regione.

    „Pasirašyta. Ką tik pasirašiau“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams po vakarienės Versalyje.

    Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmail Baghaei taip pat patvirtino, kad memorandumas tarp Irano ir JAV esą yra užbaigtas, nurodydamas, jog abi pusės pateikė savo patvirtinimus. Nors viešai skelbiamos detalės ribotos, vien pats signalas apie derybų eigą pakako, kad sumažėtų įtampa energijos rinkose.

    Kodėl Ormuzo sąsiauris toks svarbus?

    Ormuzo sąsiauris yra kritinis taškas, per kurį keliauja didelė dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Kai regione kyla karinė ar politinė įtampa, draudimo kaštai ir logistikos rizika didėja, o tai tiesiogiai persiduoda į energijos kainas Europoje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad realus laivų judėjimas šiame maršrute dar nėra grįžęs į įprastas vėžes, o srautai išlieka santykinai riboti. Vis dėlto net ir nedidelis transporto stabilizavimas gali turėti reikšmės kainodarai, ypač kai rinka vertina galimybę greičiau pristatyti LNG krovinius.

    ES atsargos mažesnės nei įprasta

    Kainų kritimas vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungos dujų saugyklose atsargos tebėra mažesnės už penkerių metų vidurkį. Remiantis Gas Infrastructure Europe skelbiamais duomenimis, saugyklų užpildymas siekia 45,3 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikotarpiui yra 59,6 proc.

    Iš viso ES saugyklose sukaupta apie 512,04 teravatvalandės dujų. Tai reiškia, kad artėjant šaltajam sezonui papildymo tempas išlieka jautrus bet kokiems tiekimo sutrikimams, todėl rinkos stebi ne tik kainas, bet ir faktinį LNG krovinių bei vamzdynais tiekiamų dujų srautų stabilumą.

    Jeigu Ormuzo sąsiauryje logistinė situacija išties stabilizuotųsi, Europa galėtų lengviau pritraukti papildomus LNG krovinius ir sparčiau pildyti saugyklas. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad bet koks geopolitinių įvykių pasikeitimas gali greitai grąžinti kainų svyravimus.

  • Suskystintos gamtinės dujos ir minus 162 laipsniai: ką toks šaltis daro jūros ekosistemoms prie terminalų

    Suskystintos gamtinės dujos ir minus 162 laipsniai: ką toks šaltis daro jūros ekosistemoms prie terminalų

    Kai šaltą rytą įjungiate šildymą ar uždegate dujinę viryklę, dalis sunaudoto kuro gali būti atkeliavusi per vandenyną. Tam gamtinės dujos paverčiamos skysčiu, jas atšaldant iki maždaug minus 162 laipsnių. Šis technologinis sprendimas padėjo sukurti pasaulinę SGD prekybą, tačiau prie terminalų kelia ir aplinkosauginių klausimų.

    Pagrindinė priežastis paprasta: dujos užima milžinišką tūrį, todėl gabenti jas laivais dujine būsena būtų neefektyvu. Suskystinus gamtines dujas jų tūris sumažėja maždaug 600 kartų, todėl kuras telpa į specialius kriogeninius tankus ir gali būti transportuojamas SGD tanklaiviais. Tai tapo vienu svarbiausių energetikos infrastruktūros elementų Europoje ir Azijoje, ypač išaugus poreikiui diversifikuoti tiekimą.

    Kaip dujos tampa skysčiu

    SGD grandinėje svarbiausia yra temperatūra: atšaldytos iki minus 162 laipsnių dujos kondensuojasi ir virsta skysčiu. Tam reikalingi dideli suskystinimo įrenginiai, kuriuose dujos išvalomos nuo priemaišų ir etapais atšaldomos iki kriogeninių sąlygų. Vėliau SGD laikomos izoliuotuose rezervuaruose ir pakraunamos į laivus, suprojektuotus taip, kad krovinys išliktų skystas kelias savaites.

    Kelionės metu dalis SGD natūraliai išgaruoja, o susidariusios dujos dažnai panaudojamos laivo varikliams. Tokia schema padeda išlaikyti slėgį ir sumažina nuostolius, bet pati SGD logistika išlieka sudėtinga: jai reikia aukštų saugos standartų, nuolatinės temperatūros kontrolės ir brangios infrastruktūros.

    Kur atsiranda poveikis jūrai

    Didžiausi klausimai prasideda terminaluose, kai SGD vėl paverčiamos dujomis. Regazifikacijai reikia daug šilumos, o vienas dažniausių sprendimų yra naudoti jūros vandenį kaip šilumos šaltinį. Vanduo, atidavęs šilumą šilumokaičiams, į aplinką gali būti grąžinamas keliais laipsniais šaltesnis, o tokie temperatūros pokyčiai jautriose teritorijose gali turėti reikšmės vietos ekosistemoms.

    Mokslinėje literatūroje ir poveikio aplinkai vertinimuose pabrėžiama, kad rizika priklauso nuo konkrečios vietos: srovių, vandens apykaitos, dugno reljefo, sezoniškumo ir biologinės įvairovės. Koralams, mailiui, planktonui ir kitiems organizmams staigūs temperatūros svyravimai gali būti stresorius, ypač jei jie sutampa su kitais veiksniais, tokiais kaip tarša, triukšmas, drumstumas ar pakrančių statybos.

    Diskusijose dažnai minima Filipinų Batangaso pakrantė ir Verde salos sąsiauris, vadinamas viena turtingiausių pakrančių biologinės įvairovės zonų regione. Planuojant ar plečiant SGD terminalus tokiose vietovėse paprastai susiduria skirtingi interesai: energetinis saugumas, investicijos ir vietos bendruomenių lūkesčiai, o poveikio mastas neretai tampa ginčų objektu.

    Šaltį bandoma paversti ištekliumi

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tai, kad regazifikacijos metu susidarantis šaltis gali būti panaudotas, o ne tiesiog išsklaidytas. Inžineriniai sprendimai leidžia kriogeninę energiją pritaikyti, pavyzdžiui, pramoniniam aušinimui, šaldymui ar kai kuriems oro kondicionavimo procesams. Tokios sistemos gali sumažinti vietinį poveikį vandens telkiniams ir kartu pagerinti terminalų energetinį efektyvumą.

    Kita kryptis susijusi su energetikos transformacija: dalis ekspertų vertina, ar šiandien kuriama SGD infrastruktūra ateityje galėtų būti pritaikoma kitoms dujinėms energijos rūšims, įskaitant biometaną ar vandenilį, nors tam reikėtų techninių ir reguliacinių sprendimų. Tačiau jau dabar aišku, kad SGD grandinė yra ne tik logistikos stebuklas, bet ir kompleksinė sistema, kurioje technologiniai pasirinkimai turi tiesioginę įtaką aplinkai prie terminalų.

  • Pietiniai energijos koridoriai Europai: kodėl Azerbaidžano dujos ir DI tampa strateginiu deriniu

    Pietiniai energijos koridoriai Europai: kodėl Azerbaidžano dujos ir DI tampa strateginiu deriniu

    Pietiniai koridoriai – naujas Europos akcentas

    Baku vykstančioje Baku Energy Week 2026 konferencijoje daugiausia dėmesio skirta tam, kaip keičiasi pasauliniai energijos srautai ir kokį vaidmenį čia ima atlikti Pietų Kaukazas. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pabrėžė, kad iškastinis kuras artimiausiu metu išliks svarbus, tačiau šalys esą turėtų būti vertinamos ir pagal investicijas į atsinaujinančią energetiką.

    Jo teigimu, Europos energijos rinką vis sunkiau įsivaizduoti be Pietų Kaukazo, o Kaspijos regiono reikšmė auga Europai siekiant mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga aktyviai ieško alternatyvių tiekimo maršrutų, o infrastruktūros projektai pietryčių Europoje įgauna papildomą geopolitinį svorį.

    DI ir metano mažinimas – pramonės spaudimo ženklai

    Vienas ryškiausių renginio akcentų – dirbtinis intelektas, kuris vis dažniau pristatomas kaip praktinis įrankis naftos ir dujų sektoriuje. Įmonės demonstravo sprendimus, padedančius optimizuoti gręžybą, prognozuoti įrangos gedimus ir tikslinti žvalgybą, taip mažinant prastovas ir kaštus.

    Kita dominuojanti tema – metano emisijų kontrolė, nes metano nuotėkio mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį energetikoje. Renginyje daug dėmesio skirta nuotėkio aptikimo, emisijų stebėsenos ir anglies valdymo technologijoms, kurios leidžia mažinti nuostolius ir kartu kelti veiklos efektyvumą.

    Dujos kaip „lankstumo“ ramstis pereinamuoju laikotarpiu

    Diskusijose kartota mintis, kad energetikos politikoje vis dar tenka derinti tris tikslus: tiekimo saugumą, kainų prieinamumą ir tvarią, socialiai teisingą transformaciją. Moldovos energetikos ministras Dorinas Junghietu akcentavo jungčių ir priklausomybių atsisakymo svarbą, pabrėždamas, kad net ir spartėjant žaliajai pertvarkai gamtinės dujos išlieka strategiškai reikšmingos.

    „Dujos išliks tam, kad užtikrintų lanksčią gamybą. Azerbaidžanas buvo ir liks vienas iš pagrindinių dujų tiekėjų Europai“, – sakė Dorinas Junghietu.

    Forume taip pat skambėjo vertinimai, kad pietiniai tiekimo maršrutai ir regioninės jungtys taps vienu iš kertinių atsparumo elementų, ypač jei pasaulinėse rinkose kartosis tiekimo sutrikimai. Akcentuota, kad investicijos į infrastruktūrą, skaitmeninimą ir emisijų mažinimą tampa ne atskirais projektais, o vienos strategijos dalimi.

    Bulgarijos skaičius ir platesnė regiono žinutė

    Bulgarijos energetikos viceministras Kirilas Temelkovas Baku pabrėžė, kad Azerbaidžano dujos jau dabar reikšmingai prisideda prie šalies vartojimo. Jo teigimu, daugiau nei 30 proc. Bulgarijos suvartojimo sudaro Azerbaidžano dujos, o tai išryškina Pietinio dujų koridoriaus ir tarpsisteminių jungčių svarbą pietryčių Europoje.

    „Daugiau nei 30 proc. vartojimo Bulgarijoje tiekiama Azerbaidžano dujomis“, – sakė Kirilas Temelkovas.

    Renginyje taip pat aptartos elektros jungčių perspektyvos tarp Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos, įskaitant „žaliosios energijos koridorių“ idėją. Tokie projektai pristatomi kaip būdas plėsti atsinaujinančios energijos prekybą ir didinti sistemos lankstumą, tačiau jų sėkmė priklausys nuo finansavimo, reguliavimo ir tinklų modernizavimo tempo.

    Kas toliau: daugiau infrastruktūros ir daugiau skaitmeninimo

    Baku Energy Week 2026 pirmoji diena parodė, kad naftos ir dujų sektorius vienu metu sprendžia dvi užduotis: užtikrinti patikimą tiekimą ir įrodyti, kad gali mažinti emisijas bei diegti modernias technologijas. Dėl to DI ir emisijų stebėsena vis dažniau pristatomi kaip būtinybė konkurencingumui, o ne tik inovacijų vitrinos.

    Artimiausiomis dienomis renginyje numatoma toliau nagrinėti SGD infrastruktūrą, atsinaujinančių išteklių integravimą, tranzito koridorius ir regioninį bendradarbiavimą. Europos auditorijai svarbiausia žinutė iš Baku išlieka ta pati: pietiniai energijos koridoriai gali tapti vienu iš pagrindinių tiekimo saugumo ramsčių, o technologijos, ypač DI, vis labiau persikelia iš pristatymų į kasdienę pramonės praktiką.

  • ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    Europos Sąjungos klimato ir gynybos politikos vadovai perspėja, kad priklausomybė nuo importuojamos naftos ir dujų gali tapti rimta saugumo spraga, jei Europoje kiltų platesnio masto karinis konfliktas. Pasak jų, priešiškos valstybės ar tiekimo grandinių sutrikdytojai galėtų pasinaudoti energijos srautais kaip spaudimo priemone.

    Šiuo metu ES didžiąją dalį iškastinio kuro atsiveža iš užsienio: apie 95 proc. naftos ir apie 85 proc. gamtinių dujų, kurias sunaudoja namų ūkiai, transportas ir pramonė. Toks importo mastas, anot Europos Komisijos atstovų, reiškia, kad energetika konflikto metu gali tapti ne tik ekonomikos, bet ir gynybos planavimo klausimu.

    Energetika kaip gynybos rizika

    ES klimato komisaras Wopke Hoekstra pabrėžia, kad net ir taikos metu Europa jau patiria apribojimų bei kainų šuolių, kai tarptautiniai konfliktai išbalansuoja rinką. Jo teigimu, karo ar beveik karo situacijoje energijos ištekliai galėtų būti panaudoti siekiant „užsmaugti“ ekonomiką, trikdyti logistiką ir pramonės pajėgumus.

    „Įsivaizduokite, kas būtų situacijoje, kai esame arti karo arba kare, o kita pusė tuo naudojasi, kad jus užsmaugtų“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Gynybos komisaras Andrius Kubilius primena, kad ankstesnė patirtis, kai Rusija ribojo dujų tiekimą reaguodama į Europos paramą Ukrainai, parodė, jog energija gali būti naudojama kaip spaudimo instrumentas. Pasak jo, priklausomybė nuo autoritarinių režimų prekyboje ilgainiui virsta sistemine rizika.

    Kodėl elektrifikacija laikoma sprendimu

    Komisarai akcentuoja, kad energijos perėjimas prie vietinių, mažai taršių šaltinių yra svarbus ne tik klimato tikslams, bet ir strateginiam atsparumui. Kadangi ES neturi didelių iškastinio kuro išteklių, ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią reikšmę įgyja atsinaujinanti energetika, branduolinė energija ir kiti Europoje gaminami sprendimai.

    Wopke Hoekstra teigia, kad vien tiekėjų diversifikacija problemos neišsprendžia, nes tai vis tiek palieka Europą priklausomą nuo importo. Jo nuomone, atsparumo pagrindas yra gausi, Europoje pagaminta ir konkurencingos kainos energija, kuri mažintų ekonomikos pažeidžiamumą sukrėtimų metu.

    Vienas svarbiausių instrumentų, apie kurį kalbama Briuselyje, yra spartesnė transporto, šildymo ir pramonės elektrifikacija. Logika paprasta: kuo daugiau sektorių pereina prie elektros, tuo mažesnė bendroji priklausomybė nuo naftos ir dujų, o ribotus skystojo kuro išteklius lengviau nukreipti ten, kur jų neišvengiama prireikia.

    Naujos priklausomybės grėsmė

    Kartu ES vadovai įspėja, kad atsisakant iškastinio kuro svarbu nesukurti naujų vienpusių priklausomybių, ypač nuo kritinių žaliavų ir švarių technologijų tiekimo. Jų vertinimu, energetinė nepriklausomybė turi eiti kartu su pramonės politika, gamybos pajėgumų stiprinimu ir tiekimo grandinių saugumu.

    „Tai darome ne tam, kad vėliau suteiktume kitai valstybei naują svertų rinkinį, kuriuo būtų galima mus spausti“, – sakė Wopke Hoekstra.

    ES institucijos pripažįsta, kad tai ilgas procesas, trunkantis dešimtmečius, tačiau pabrėžia skubą mažinti pažeidžiamumą kuo greičiau. Pastarųjų metų krizės, įskaitant karą Ukrainoje ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, Europos energetikos politikoje vis aiškiau susiejo kainų stabilumą, pramonės konkurencingumą ir nacionalinį saugumą.

  • SND balionai daugiabučiuose dar neišnyko: kaip gauti iki 726 eurų paramą ir ką būtina žinoti

    SND balionai daugiabučiuose dar neišnyko: kaip gauti iki 726 eurų paramą ir ką būtina žinoti

    Nors suskystintųjų naftos dujų (SND) balionų šalinimo iš daugiabučių planas Lietuvoje vykdomas jau ne vienus metus, dalis gyventojų vis dar maistą gamina naudodami šį rizikingą sprendimą. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad valstybė kompensuoja perėjimą prie saugesnių alternatyvų, o paraiškas dėl finansavimo teikia ne pavieniai butų savininkai, o namo atstovas.

    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, SND balionai vis dar naudojami šimtuose daugiabučių, todėl priemonė išlieka aktuali ir dėl saugumo, ir dėl gaisrų prevencijos. Balionai, laikomi butuose ar bendrose patalpose, kelia papildomą pavojų visam namui, todėl institucijos ragina sprendimo neatidėlioti.

    Kam skiriama parama?

    Parama skirta daugiabučių gyventojams, kurie iki šiol maistui ruošti naudoja SND balionus, o namas atitinka nustatytus kriterijus. Priemonė taikoma aukštesnių nei dviejų aukštų daugiabučių gyventojams, taip pat dviejų aukštų namams, jei palėpėje (mansardoje) įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos.

    Svarbi sąlyga yra tai, kad daugiabutis turi būti įtrauktas į VERT viešai skelbiamą SND balionų šalinimo plano sąrašą. Jei namo sąraše nėra, prieš pradedant organizuoti darbus verta pirmiausia pasitikslinti statusą ir galimybes, nes nuo to priklauso finansavimo skyrimas.

    Kiek galima gauti ir kam išleidžiama?

    Vienam butui gali būti skiriama iki 726 eurų kompensacija. Ši suma paprastai paskirstoma kelioms reikmėms: bendro naudojimo patalpų ir laiptinių vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui, buto elektros instaliacijos arba dujų sistemos pertvarkymui ir viryklės pakeitimui į elektrinę arba dujinę.

    Praktikoje tai reiškia, kad parama skirta ne vien įrangai nusipirkti, bet ir saugiam infrastruktūros sutvarkymui, kad pasirinktas sprendimas atitiktų reikalavimus. Dažniausiai gyventojai renkasi elektrą arba centralizuotai tiekiamas gamtines dujas, priklausomai nuo to, kokia infrastruktūra įmanoma konkrečiame name.

    Kaip vyksta paraiškų teikimas?

    Paraiškų gyventojai patys neteikia, šį procesą organizuoja daugiabučio namo atstovas. Juo gali būti namo administratorius, bendrijos pirmininkas arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, kuris surenka reikalingus sprendimus ir dokumentus.

    Pirmiausia namo gyventojai turi priimti bendrą sprendimą atsisakyti SND balionų ir pasirinkti alternatyvų energijos šaltinį. Tuomet gyventojams svarbu kreiptis į namo atstovą, o šis pateikia paraišką APVA nustatyta tvarka per APVIS informacinę sistemą iki kvietime nurodyto termino.

    APVA atkreipia dėmesį, kad delsimas dažnai tampa pagrindine kliūtimi, nes finansavimas skiriamas pagal kvietimų sąlygas ir terminus, o procesui reikia laiko: suderinti gyventojų sprendimus, suplanuoti darbus ir užtikrinti, kad sprendimas būtų įgyvendintas saugiai. Dėl to namams rekomenduojama veiksmus pradėti kuo anksčiau, ypač jei būtini vidaus tinklų ar instaliacijos pakeitimai.

  • Šiaurės šalių koalicija ragina ES nešvelninti draudimo gręžti Arkties naftą ir dujas

    Šiaurės šalių koalicija ragina ES nešvelninti draudimo gręžti Arkties naftą ir dujas

    Ragina išlaikyti Arkties draudimą

    Šiaurės šalių finansų institucijų, profesinių sąjungų ir klimato mokslininkų koalicija kreipėsi į Europos Komisiją, ragindama nekeisti ES pozicijos dėl naujų naftos ir dujų gręžinių Arkties regione. Atvirame laiške pabrėžiama, kad bet koks draudimo švelninimas didintų tiek aplinkosaugines, tiek saugumo rizikas.

    Koalicija kreipėsi į penkis eurokomisarus, teigdama, kad Briuselis šiuo metu peržiūri Arkties politiką. Pasak autorių, būtent ši peržiūra kelia nerimą, nes gali atverti kelią didesniam iškastinio kuro vaidmeniui jautriausiuose šiauriniuose vandenyse.

    „Jei iš Norvegijos Arkties į Europą tiekiamos naftos ir dujų srautai taptų svarbūs energetiniam saugumui, infrastruktūra būtų patrauklesnis sabotažo taikinys“, – rašoma laiške.

    Aplinkos ir saugumo argumentai

    Laiško autoriai primena, kad ES 2021 metais savo Arkties strategijoje rėmė plataus masto kryptį atsisakyti naujų naftos ir dujų projektų, motyvuodama klimato ir ekosistemų apsauga. Koalicija tvirtina, kad Arktis šyla kelis kartus greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl bet koks papildomas pramoninis spaudimas regione didina ilgalaikės žalos tikimybę.

    Ypatingas dėmesys skiriamas Barenco jūrai, kuri laikoma tiek biologiškai svarbia, tiek geopolitiškai jautria. Pasak signatarų, didesnė energetikos infrastruktūros koncentracija šalia Rusijos teritorijos ir Šiaurės jūrų kelio padidintų hibridinių grėsmių scenarijus.

    Arkties gręžiniai neatsakytų į šiandienos krizę

    Koalicija ginčija argumentą, kad Arkties ištekliai galėtų greitai sustiprinti Europos energetinį stabilumą. Laiške teigiama, kad naujų projektų vystymas Norvegijos kontinentiniame šelfe užtrunka apie 13 metų, todėl šiandien patvirtinti telkiniai realiai reikšmingiau prisidėtų tik apie 2040 metus.

    Taip pat keliama ekonominė rizika: laiške remiamasi vertinimais, jog ekonomiškai išgaunamų išteklių Barenco jūroje gali būti gerokai mažiau, nei prognozuojama oficialiai. Be to, pabrėžiama, kad nauji suskystintų gamtinių dujų projektai dažniausiai remiasi ilgalaikėmis, 20–25 metų trukmės pirkimo sutartimis, kurios galėtų stabdyti perėjimą prie klimatui neutralaus ūkio.

    „Efektyviausias būdas stiprinti ilgalaikį ES energetinį saugumą yra spartinti elektrifikaciją ir vietinę atsinaujinančią energiją bei efektyvumą, o ne gilinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro“, – teigiama laiške.

    Tuo metu Norvegijos energetikos bendrovė „Equinor“ viešai palaiko ES Arkties strategijos atnaujinimą ir ragina neįvesti bendro moratoriumo žvalgybai šiaurėje. Europos Komisija savo ruožtu nurodo, kad strategijos atnaujinimas dar ankstyvoje stadijoje, o klimato kaitos ir aplinkos apsaugos tikslai išlieka nepakitę.

  • Dujos Europoje vėl brangsta: Artimųjų Rytų įtampa spaudžia kainas, o saugyklas reikia pildyti dabar

    Dujos Europoje vėl brangsta: Artimųjų Rytų įtampa spaudžia kainas, o saugyklas reikia pildyti dabar

    Europos dujų rinkoje vėl fiksuojamas kainų kilimas po trumpalaikio atoslūgio. Prekybininkai ir analitikai pagrindiniu rizikos veiksniu įvardija Artimųjų Rytų įtampą, kuri didina tiekimo sutrikimų tikimybę ir įskaičiuojama į kontraktų kainas.

    Orientyras Europoje dažniausiai išlieka Nyderlandų TTF prekybos taškas, pagal kurį vertinama didelė dalis žemyno sandorių. Kai geopolitinė rizika auga, rinkos paprastai brangina ne tik dujas, bet ir vadinamąją saugumo premiją, net jei realūs srautai dar nepasikeitė.

    Rinką veikia geopolitinė rizika

    Pastarosiomis dienomis dėmesys krypsta į JAV ir Irano santykius bei platesnę saugumo situaciją regione. Bet kokie pranešimai apie karinius incidentus ar griežtesnę retoriką investuotojams tampa signalu, kad energijos tiekimas gali tapti mažiau prognozuojamas.

    Ypač jautri tema yra laivyba strategiškai svarbiais maršrutais, kuriais gabenami energijos ištekliai, įskaitant suskystintas gamtines dujas. Rinkos dalyviai vertina ne tik faktinius apribojimus, bet ir riziką, kad logistikos grandinė gali sutrikti ilgesniam laikui.

    Saugyklas būtina pildyti prieš žiemą

    Europa šiltuoju metų laiku paprastai kaupia atsargas kitam rudens ir žiemos sezonui, tačiau šis procesas yra jautrus kainoms ir pasaulinei konkurencijai dėl krovinių. Jei kainos kyla, saugyklų pildymas brangsta, o sprendimus tenka priimti greičiau, kad vėliau netektų pirkti piko metu.

    Dalis valstybių į saugyklas jau aktyviai pumpuoja dujas, bet bendra situacija skiriasi priklausomai nuo infrastruktūros, importo galimybių ir ankstesnio sezono pabaigos. Jei atsargų lygis yra žemesnis už įprastą daugiametį vidurkį, bet koks naujas kainų šuolis tampa dar skausmingesnis.

    Karščiai didina paklausą ir Europoje, ir Azijoje

    Papildomą spaudimą kainoms kelia ir sezoniniai veiksniai: karštesni orai didina elektros poreikį vėsinimui, o dalyje šalių tam netiesiogiai prisideda ir dujų elektrinės. Kai paklausa vienu metu kyla ir Europoje, ir Azijoje, suskystintų gamtinių dujų kroviniai dažniau nukreipiami ten, kur tuo metu mokama daugiau.

    Dėl to Europos pirkėjams tenka konkuruoti globalioje rinkoje, o kainų jautrumas naujienoms išlieka didelis. Artėjant aktyviam saugyklų pildymo laikotarpiui, bet kokia neapibrėžtumo banga gali lemti didesnius svyravimus nei įprastai.

    Artimiausiu metu rinkos dalyviai labiausiai stebės deeskalacijos ženklus Artimuosiuose Rytuose, realius tiekimo srautų pokyčius ir tai, kaip sparčiai pavyks kaupti atsargas. Šie veiksniai kartu nulems, ar dabartinis kainų kilimas taps trumpu epizodu, ar naujos, brangesnės vasaros pradžia.

  • Maskvos signalas Jerevanui: „Gazprom“ gali kelti dujų kainą, Armėnija atkerta, kad to nebus

    Iš Maskvos sklinda signalai, kad Rusija svarsto didinti Armėnijai tiekiamų gamtinių dujų kainą. Oficialiai tai grindžiama argumentu, jog dabartinė kaina esą pernelyg nutolusi nuo pasaulinių dujų kainų ir todėl turėtų būti „peržiūrėta“.

    Ši diskusija kilo blogėjant Maskvos ir Jerevano santykiams bei Armėnijai aktyviau ieškant ryšių su Europos partneriais. Energetika regione tradiciškai naudojama kaip įtakos priemonė, o dujų kainodara tampa vienu jautriausių svertų.

    Kiek kainos skiriasi?

    Rusijos atstovai viešai akcentuoja, kad Armėnija iki šiol gauna dujas lengvatine kaina, kuri esą nebeatitinka rinkos realijų. Jie lygina ją su aukštesnėmis kainomis, kurias įvairiais laikotarpiais mokėjo Europos pirkėjai, ir teigia, kad nuolaidos mastas per didelis.

    Pagal šiame kontekste įvardytus skaičius, europinė referencija siekė apie 560 eurų už 1 000 kubinių metrų, o Armėnijai taikoma kaina buvo apie 165 eurus už 1 000 kubinių metrų. Toks skirtumas naudojamas kaip argumentas, kodėl kainą esą reikėtų kelti.

    Armėnijos premjero pozicija

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešai atmetė galimybę, kad kaina būtų didinama. Jis pabrėžė, kad galioja abiem šalims naudingos sutartys ir jose nustatytų sąlygų privalu laikytis.

    „Tarp Armėnijos ir Rusijos galioja abiem pusėms naudingas susitarimas su aiškiomis sąlygomis. Dėl dujų kainos turime strateginius susitarimus ir jų reikia laikytis“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Kodėl dujos tampa spaudimo įrankiu?

    Analitikai kainos klausimą sieja su Armėnijos bandymais plėsti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, įskaitant aukšto lygio susitikimus su ES lyderiais. Tokie žingsniai Maskvoje gali būti vertinami kaip Jerevano bandymas mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos pažeidžiamumą didina ir tai, kad šalis faktiškai turi vieną pagrindinį gamtinių dujų tiekėją – „Gazprom“. Dujos į Armėniją tiekiamos tranzitu per Gruzijos teritoriją, todėl tiekimo grandinė priklauso ne tik nuo kainų politikos, bet ir nuo platesnės regiono geopolitikos.

    Jei kainodara būtų peržiūrėta, poveikį pirmiausia pajustų namų ūkiai ir pramonė, nes dujos svarbios šilumos gamybai ir daliai elektros energijos sektoriaus. Tokiose situacijose kainos klausimas greitai tampa ir vidaus politikos tema, o Jerevanui tenka laviruoti tarp ekonominio stabilumo ir užsienio politikos prioritetų.

  • Egiptas tampa dujų vartais Europai: „QatarEnergy“ sandoris atveria Kipro telkinius

    Egiptas tampa dujų vartais Europai: „QatarEnergy“ sandoris atveria Kipro telkinius

    Egiptas stiprina pozicijas kaip vienas svarbiausių Rytų Viduržemio energetikos mazgų: „QatarEnergy“ kartu su „ExxonMobil“ ir Egipto Naftos bei mineralinių išteklių ministerija pasirašė susitarimo memorandumą dėl Kipro jūroje aptiktų dujų eksporto į Europą.

    Dokumentu numatyta įvertinti, kaip Kipro šelfo telkiniai galėtų būti sujungti su Egipto turima infrastruktūra ir suskystintų gamtinių dujų gamyklomis. Taip Egiptas taptų pagrindiniu maršrutu, per kurį dujos būtų paruošiamos eksportui į Europos rinkas.

    Kaip dujos pasiektų Europą?

    Kipras neturi savo suskystinimo pajėgumų, todėl dujos iš jūroje esančių telkinių realistiškai gali būti realizuojamos tik jas transportuojant vamzdynu į Egiptą. Ten jos būtų apdorojamos, suskystinamos ir išgabenamos tanklaiviais į pirkėjams aktualius terminalus.

    Toks modelis remiasi jau veikiančia Egipto grandine, kuri aptarnauja tiek vietos vartojimą, tiek eksporto srautus. Energetikos bendrovė „QatarEnergy“ teigia, kad susitarimas skirtas ieškoti komercinių sprendimų ir augimo galimybių, pasitelkiant esamus pajėgumus.

    Kipro telkiniai ir Egipto vaidmuo

    Kipras daugiau nei dešimtmetį siekė paversti žvalgymo rezultatus realiomis eksporto apimtimis, tačiau projektus stabdė infrastruktūros trūkumas ir sudėtingi komerciniai sprendimai. Kipro prezidentas Nikosas Christodoulidesas šį etapą vadina lūžio tašku, kai šalis pereina nuo žvalgymo prie išteklių gavybos.

    Balandį Kipro Afroditės telkinio partneriai pasirašė 15 metų sutartį dėl viso išgaunamo dujų kiekio pardavimo Egipto valstybinei bendrovei Egyptian Natural Gas Holding Company, paliekant galimybę susitarimą pratęsti dar penkeriems metams. Tai sustiprino Egipto, kaip pagrindinio Kipro dujų „vartų“, vaidmenį.

    „QatarEnergy“ ir „ExxonMobil“ projektai Kipre

    Naujas memorandumas taip pat tęsia „QatarEnergy“ ir „ExxonMobil“ partnerystę Kipro 10 bloke. Čia 2019 metais atrastas Glauko telkinys, vertinamas apie 3,7 trilijono kubinių pėdų dujų, laikomas vienu reikšmingiausių Kipro radinių.

    2025 metais tame pačiame bloke identifikuotas Pegaso telkinys, o 2026 metų kovą konsorciumas pranešė, kad abu telkiniai yra komerciškai perspektyvūs. Bendrai jų atsargos vertinamos apie 7 trilijonus kubinių pėdų, todėl projektas laikomas pakankamai dideliu, kad būtų svarstomas eksportas per Egiptą.

    „Šis susitarimas yra svarbus žingsnis stiprinant regioninį bendradarbiavimą Rytų Viduržemyje“, – sakė „QatarEnergy“ generalinis direktorius Saadas Sherida Al Kaabi.

    Europos kontekste šis maršrutas vertinamas kaip papildoma tiekimo alternatyva, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai ES valstybės aktyviai diversifikavo importą. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad Kipro dujos vargu ar iš esmės pakeistų bendrą Europos balansą, tačiau galėtų prisidėti prie lankstesnio tiekimo portfelio.

    Projektas dar ankstyvoje stadijoje: galutinis investicinis sprendimas nepriimtas, o infrastruktūros sujungimų ir komercinių sąlygų detalės turi būti suderintos. Jei planuojamas tikslas pradėti eksportą iki 2028 metų būtų pasiektas, tai taptų pirmuoju Kipro dujų eksporto kanalu į tarptautines rinkas.