Tag: Gamtinės dujos

  • Vokietija ruošia anglies elektrines žiemai: dujų kainos Europoje šoktelėjo iki 95 eurų už MWh

    Europoje vėl brangsta dujos, o Vokietija jau rengia atsarginį planą žiemai: prireikus būtų atnaujintas anglimi ir mazutu kūrenamų elektrinių darbas. Taip Berlynas siekia apsidrausti, jei šaltuoju sezonu imtų trūkti dujų.

    Kaip rašo lenkų portalas „SE.pl“, 2026 metų lapkritį gamtinių dujų kainos Europos biržose per trumpą laiką pašoko beveik 10 proc. ir priartėjo prie maždaug 95 eurų už megavatvalandę.

    Šį šuolį lemia keli vienu metu sutapę veiksniai: artėjantis atšalimas Europoje, didinsiantis dujų poreikį šildymui, ir tiekimo trikdžiai. Minimi ir gedimai, kurie riboja srautus iš Norvegijos, įskaitant svarbų Troll telkinį.

    Įtampą rinkoje didina ir tai, kad Europa į šildymo sezoną ateina su mažesnėmis atsargomis nei įprasta. Tai reiškia mažesnį „pagalvės“ dydį, kai paklausa staiga išauga arba tiekimas sutrinka.

    Dujos brangsta, o atsargos – žemesnės nei vidurkis

    Publikacijoje nurodoma, kad Europos Sąjungos dujų saugyklos užpildytos kiek mažiau nei 72 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikui siekia apie 89 proc. Toks atsargų atotrūkis verčia rinką jautriau reaguoti į kiekvieną blogesnę žinią.

    Ypač išsiskiria Vokietija: jos saugyklos, teigiama, užpildytos mažiau nei 60 proc. Kadangi tai didžiausia Europos ekonomika ir viena didžiausių dujų vartotojų, bet koks staigesnis paklausos šuolis čia tampa svarbus visam regionui.

    Tekste primenama, kad kainos buvo trumpam atslūgusios – kotiruotės buvo nusileidusios nuo maždaug 104 iki 78 eurų už megavatvalandę, tačiau vėliau optimizmas išgaravo ir kainos vėl ėmė kilti.

    Berlynas rengia taisykles anglies ir mazuto elektrinėms

    Vokietijos vyriausybė, reaguodama į riziką, rengia teisinį mechanizmą, kuris leistų įjungti rezervines anglies ir mazuto elektrines tuomet, jei būtų oficialiai paskelbta nepaprastoji padėtis dėl dujų trūkumo.

    Tokios jėgainės įprastai būna išjungtos ir paleidžiamos tik kraštutiniu atveju, kai reikia užtikrinti elektros sistemos stabilumą. Planas iš esmės siejamas su tikslu taupyti dujas, kad jų užtektų namų ūkiams ir svarbiausioms pramonės šakoms.

    Numatoma, kad operatoriai, kuriems tektų paleisti šias elektrines, turėtų iš anksto sukaupti kuro atsargas: anglies – 30 darbo dienų, o mazuto – 10 dienų. Tokios sąlygos reikalingos tam, kad rezervas būtų realiai paruoštas veikti, o ne tik egzistuotų „popieriuje“.

    Taip pat nurodoma, kad numatomos nuostatos galiotų iki 2028 metų kovo. Tai signalas, jog Berlynas riziką vertina ne kaip vienos žiemos problemą, o kaip ilgesnio laikotarpio iššūkį, galintį kartotis dar bent kelis sezonus.

  • Anglies kaina Europoje smuko iki 130 dolerių už toną – ji apie 47 proc. pigesnė už dujas

    Europoje anglies kainos pastaruoju metu mažėja, tačiau kuras išlieka konkurencingas – anglis, perskaičiavus į energijos vienetą ir įvertinus CO2 emisijų kaštus, yra apie 47 proc. pigesnė už gamtines dujas.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas WNP, šiuo metu energetinė anglis Europoje kainuoja maždaug 130 JAV dolerių už toną. Tai ją paverčia patrauklia alternatyva tada, kai dujų kainos išlieka aukštesnės.

    Rinką veikia geopolitika ir žaliavų pasiūla: pasikeitus investuotojų lūkesčiams dėl konflikto su Iranu, per savaitę krito naftos ir dujų kainos, o tai atsiliepė ir anglies segmentui.

    Kita svarbi kryptis – Kinija: jei šalyje didės anglies gavyba, importo poreikis gali mažėti, o tai darytų papildomą spaudimą kainoms tarptautinėje rinkoje.

    Anglis išlieka konkurencinga

    Anot analitiko Jakubo Szkopekto („Erste Securities Polska“), energetinės anglies kainos smuko kartu su visu energijos žaliavų „krepšeliu“. Jis pabrėžia, kad net ir įskaičiavus emisijų sąnaudas anglis šiuo metu išlieka reikšmingai pigesnė už dujas.

    Tokio kainų skirtumo išlikimas, vertinama, galėtų palaikyti santykinai stiprią paklausą iš energetikos sektoriaus. Tuo pat metu rizika angliai – tolesnis dujų pigimas, jei derybos su Iranu atneštų proveržį.

    Europoje stebimas ir dujų atsargų klausimas: nurodoma, kad dujų saugyklų užpildymas siekia apie 73 proc., o rinkos komentaruose išskiriamas santykinai žemesnis lygis Vokietijoje – mažiau nei 60 proc.

    Kinijos sprendimai gali daryti spaudimą kainoms

    Iš pasaulinės perspektyvos reikšmingas veiksnys – Kinijos gavybos politika. Minima, kad Shanxi provincijos valdžia, kuri atstovauja vienam svarbiausių gavybos regionų, ragina atnaujinti kasyklų darbą ir didinti gamybą.

    Jeigu pasiūla Kinijoje augs, šaliai gali reikėti mažiau importo, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms jūrinėje (tarptautinėje) prekyboje.

    Koksuojamosios anglies rinkoje – atskira dinamika

    Koksuojamosios anglies, naudojamos plieno gamybai, kainos taip pat smuko – australietiškos žaliavos kaina nurodoma apie 255–259 JAV dolerius už toną. Kartu fiksuotas ir Australijos eksporto sumažėjimas spalį, nors metinis eksportas vis dar didesnis nei prieš metus.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į besikeičiančią pirkėjų struktūrą: vis daugiau australietiškos koksuojamosios anglies nuperka Kinija, o mažiau – Indija ir Pietų Korėja.

    Artimiausiomis savaitėmis anglies kainų kryptį, vertinama, labiausiai lems derybų su Iranu eiga, dujų kainos Europoje, dujų atsargų dinamika ir Kinijos gavybos didėjimo mastas.

  • COP31 Europoje kalbama apie žalią kursą, bet šalys ieško trumpalaikių naftos ir dujų sprendimų

    COP31 Europoje kalbama apie žalią kursą, bet šalys ieško trumpalaikių naftos ir dujų sprendimų

    Europos lyderiams COP31 konferencijoje diskutuojant, kaip spartinti atsitraukimą nuo iškastinio kuro, dalis ES valstybių tuo pat metu ieško būdų užsitikrinti papildomus naftos ir dujų tiekimus.

    Energijos rinkas supurtę įvykiai po JAV ir Izraelio karo su Iranu naftą ir dujas vėl pastūmėjo į Europos ekonominių ir geopolitinių sprendimų centrą, rašo „Euronews“.

    Augančios energijos kainos, galimi tiekimo sutrikimai ir pramonės spaudimas verčia vyriausybes prioritetą teikti įperkamai ir patikimai energijai, net jei tai kertasi su ilgalaikiais klimato tikslais.

    Nors visos 27 ES narės yra pritarusios bendroms Bendrijos pozicijoms COP31 derybose, realūs sprendimai namuose rodo vis didesnį susiskaidymą: plečiamos importo galimybės, sudarinėjami nauji sandoriai ir vėl grįžtama prie idėjų didinti vietinę gavybą.

    Energetinis saugumas stumia į kompromisus

    Vengrijos energetikos ministras Istvánas Kapitány teigė, kad Budapeštas derasi dėl dujų pirkimo iš Rumunijos „Neptun Deep“ telkinio ir siekia didesnės prieigos prie Kroatijos bei Graikijos SGD terminalų.

    Ministras tai argumentavo priklausomybe nuo riboto tiekėjų skaičiaus, pabrėždamas, kad energetinis saugumas tokioje situacijoje tampa svarbiausiu klausimu.

    Tuo metu Vengrijos naftos ir dujų grupės MOL vadovas György Bacsa įspėjo, kad ryšių su rusiškais energijos ištekliais nutraukimas gali brangiai kainuoti ekonomikai.

    Pasak jo, tai nėra vien politinio pasirinkimo tema: energijos ir žaliavų kainų „priemokos“ gali pasiekti lygį, kai ima veikti visuomenės stabilumą, o sąskaitų šuolis, jo vertinimu, gali smarkiai pakenkti Vengrijos ir Slovakijos ekonomikai.

    Kroatija ir Graikija akcentuoja infrastruktūrą

    Kroatija savo ruožtu siekia išnaudoti Krko SGD terminalą ir uosto infrastruktūrą, kad kaimynėms būtų lengviau mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

    Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovićius teigia, kad Adrijos vamzdynas galėtų tapti alternatyva rusiškai naftai valstybėms, neturinčioms išėjimo prie jūros, nors Budapeštas ir Bratislava argumentuoja, jog tokia alternatyva būtų brangesnė.

    Graikijoje energetinio saugumo tema vis dažniau pristatoma kaip nacionalinio suvereniteto dalis. Prieš COP31 aplinkos ir energetikos ministras Stavros Papastavrou yra sakęs, kad šalys neturėtų būti verčiamos rinktis tarp klimato apsaugos ir energijos tiekimo užtikrinimo.

    Graikija taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, Kipru, Egiptu bei Balkanų šalimis, o dujų infrastruktūra vis labiau siejama su užsienio politikos strategija.

    Šalyje vėjo ir saulės energija 2025 metais sudarė daugiau kaip 40 proc. elektros gamybos, tačiau, nepaisant investicijų į švarią energetiką, tų metų elektros gamyboje jų dalis nedidėjo, o dujos stiprino pozicijas.

    Rumunija mato šansą tapti regiono tiekėja

    Rumunija taip pat pozicionuojasi kaip regiono energijos tiekėja: valstybės sekretorius energetikai Marius-Viorelis Poșa lapkričio 3 dieną Abu Dabyje akcentavo šalies išteklius ir infrastruktūrą, ypač „Neptun Deep“ projektą Juodojoje jūroje.

    Tuo pat metu Bukareštas nerimauja dėl ekonominės dekarbonizacijos kainos. ES energetikos ministrų susitikime spalio 15 dieną Rumunijos energetikos ministras Dumitru Chisăliță palaikė energetikos perėjimą, tačiau perspėjo dėl priemonių, kurios gali silpninti pramonės konkurencingumą.

    Jis pabrėžė, kad įmonėms reikia nuspėjamų taisyklių ir realistiškų prisitaikymo bei investicijų terminų, o klimato tikslus būtina derinti su tiekimo saugumu, ekonomika ir vartotojų interesais.

    Briuselis mažina lūkesčius dėl proveržio

    Susidūrus su vidaus politiniu pasipriešinimu ir pasauline energetikos krize, Briuselis, pasak straipsnyje cituojamo aukšto rango Europos Komisijos pareigūno, mažina lūkesčius, kad COP31 pavyks pasiekti didelį proveržį dėl iškastinio kuro.

    ES siekia remtis COP28 Dubajuje įtvirtintu įsipareigojimu pereiti nuo iškastinio kuro, tačiau pripažįstama, kad pažangą užtikrinti bus politiškai sudėtinga.

    Europos Komisija palankiai įvertino Brazilijos COP30 pirmininkavimo pristatytą kelrodį dėl perėjimo nuo iškastinio kuro, matydama jame galimybę suteikti naują pagreitį Dubajuje priimtam įsipareigojimui.

    Vis dėlto COP31 šeimininkė Turkija, oficialiai akcentuojanti elektrifikaciją, sulaukia aplinkosaugos organizacijų kritikos dėl to, kad šalis išlieka priklausoma nuo iškastinio kuro ir plečia jo naudojimą.

  • Egiptas Viduržemio jūroje aptiko naują dujų telkinį: pirminis vertinimas – 200 mlrd. kub. pėdų

    Egiptas Viduržemio jūroje aptiko naują dujų telkinį: pirminis vertinimas – 200 mlrd. kub. pėdų

    Egiptas paskelbė Viduržemio jūroje aptikęs naują gamtinių dujų telkinį – pirminiais vertinimais, žvalgybinio gręžinio „Nasim-1X“ rezervuare gali būti apie 200 mlrd. kubinių pėdų dujų.

    Kairas tikisi, kad šis atradimas padės sustiprinti vietinę dujų gavybą ir sumažinti priklausomybę nuo importo, praneša „Euronews“.

    Egipto Naftos ir mineralinių išteklių ministerija nurodė, kad gręžimo ir išteklių įvertinimo darbai Taibos koncesijos teritorijoje parodė dujas turintį sluoksnį, kurio grynasis storis siekia apie 15 metrų.

    Pasak ministerijos, šiuo metu tęsiami techniniai ir telkinio tyrimai: siekiama nustatyti, kokius dujų kiekius realiai būtų galima išgauti, įvertinti galimą paros gavybos apimtį ir atradimo komercinį gyvybingumą.

    Planuojamas vamzdynas iki esamos infrastruktūros

    Egiptas planuoja gręžinį su esamais gavybos pajėgumais sujungti maždaug 22 kilometrų ilgio vamzdynu. Jis turėtų prijungti telkinį prie Abu Madi–El Gamil vamzdyno.

    Toks sprendimas, kaip teigiama, leistų pasinaudoti jau turima infrastruktūra ir sutrumpinti laiką, reikalingą pradėti gavybą.

    Vis dėlto ministerija kol kas nepaskelbė datos, kada dujų gavyba galėtų startuoti.

    Kas dirba telkinyje ir kodėl Egiptui to reikia

    Taibos koncesiją valdo Italijos bendrovė Eni, dirbanti kartu su Australijos kompanija Woodside. Gręžimo darbus partnerių vardu atliko Egipto įmonė Petrobel.

    Ministerija teigė, kad teigiami rezultatai siejami su augančiomis investicijomis ir aktyvesne žvalgyba. Taip pat pabrėžtas gerėjantis investicinis klimatas ir pažanga sprendžiant įsiskolinimų užsienio energetikos bendrovėms klausimą.

    Egiptas siekia didinti vietinę gamtinių dujų gavybą po to, kai pastaraisiais metais ji sumažėjo, o importo poreikis išaugo. Didelę paklausą šalyje palaiko elektros gamyba ir pramonė.

  • Europoje spalį elektra brango 20,6 proc.: žiemos pradžia kelia spaudimą kainoms

    Europoje elektros kainos spalį šoktelėjo: vidutinė kaina didmeninėje „spot“ (dienos prieš) rinkoje per mėnesį pakilo 20,6 proc. ir pasiekė 175,37 euro už MWh. Tai – brangiausias mėnuo šiais metais analizuotoje rinkoje.

    Tokius skaičius pateikia „Energy Solution“ analizė, apžvelgusi spalio kainas tiek „spot“, tiek išankstinių sandorių rinkoje. Joje pabrėžiama, kad lapkritis yra pirmasis žiemos sezono mėnuo, todėl aukštesnių kainų spaudimas gali išlikti.

    Anot analizės autorių, kainas į viršų stumia keli veiksniai: prasidėjęs šaltasis sezonas, mažėjanti saulės elektrinių gamyba ir didesnis iškastinio kuro naudojimas, kuris didina elektros gamybos savikainą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į geopolitinių veiksnių įtaką – jie prisidėjo prie gamtinių dujų kainų Europoje augimo iki aukščiausių lygių per kelerius metus. O tai, savo ruožtu, persiduoda ir elektros kainoms.

    „Spot“ rinka brango jau ketvirtą mėnesį

    Analizėje teigiama, kad kainų augimo tendencija „spot“ rinkoje tęsiasi ketvirtą mėnesį iš eilės. Skaičiuojant nuo liepos, vidutinė kaina pakilo jau apie 70 proc.

    Ekspertai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu situacijos gali nepalengvinti ir orų prognozės – jei temperatūra bus žemesnė už sezoninį vidurkį, didės dujų poreikis šildymui, o tai gali palaikyti aukštesnes kainas energijos rinkoje.

    Brango ir 2027 metų kontraktai

    Elektros kainos kilo ir išankstinių sandorių rinkoje: vidutinė metinio 2027 metų kontrakto kaina Europoje spalį pakilo 14,4 proc. per mėnesį – iki 135,58 euro už MWh.

    Nuo liepos metinis kontraktas (BASE_Y-27) brango nevienodai: Lenkijoje – 23 proc., Vokietijoje – 65 proc., o Prancūzijoje – 107 proc. Tuo metu Lenkijoje fiksuotos vidutinės „spot“ ir 2027 metų kontrakto kainos spalį buvo mažesnės už bendrą Europos vidurkį.

    Analizėje taip pat pabrėžiama, kad mažiau nei 100 euro už MWh vidutinės 2027 metų metinių kontraktų kainos spalį laikėsi tik trijose šalyse – Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

    CO2 leidimų kaina didina spaudimą energetikai

    Dar vienas veiksnys, didinantis kainų spaudimą, – taršos leidimai (EUA), kurių kaštus patiria pagal ES taršos leidimų prekybos sistemą (EU ETS) veikianti energetika. Kadangi iškastinio kuro vaidmuo gamyboje daug kur išlieka reikšmingas, šis veiksnys tampa vis svarbesnis artėjant žiemai.

    Skaičiuojama, kad spalį CO2 leidimų kainos pakilo 4,8 proc. per mėnesį, o lapkričio pradžioje jos svyravo apie 90 euro už toną. Analizėje teigiama, kad didesnis iškastinio kuro naudojimas žiemą gali didinti energetikos emisijas ir atitinkamai – taršos leidimų paklausą.

  • Lenkijos biržoje elektra brangi jau kelias dienas: indeksas viršijo 1 110 zl/MWh

    Lenkijoje lapkričio pradžioje elektros kainos biržos „spot“ rinkoje išlieka labai aukštos – 2026 metų lapkričio 5 dieną TGeBase indeksas priartėjo prie 1 110 zl/MWh ir dar vieną dieną iš eilės viršijo 1 000 zl/MWh ribą.

    Kokios priežastys stumia kainas į viršų ir ar tokia situacija gali užsitęsti, komentuoja rinkos dalyviai – „Energy Solution“ analitikas Wojciechas Listośas ir „Fortum Energia“ vadovas Mariuszas Calińskis.

    Jų vertinimu, kainų šuolį lemia ne vienas atskiras įvykis, o kelių veiksnių sutapimas: mažesnė atsinaujinančios energijos gamyba, brangus gamtinių dujų kuras bei ribotesnės galimybės importuoti pigesnę elektrą.

    Nors straipsnyje kalbama apie Lenkijos rinką, tokie svyravimai svarbūs ir platesniame regioniniame kontekste – aukštos kainos kaimyninėse šalyse dažnai rodo įtampą visoje elektros sistemoje, ypač darbo dienomis ir piko valandomis.

    Kodėl „spot“ kaina taip išaugo

    W. Listośas teigia, kad vienas pagrindinių veiksnių – kritusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Mažesnė saulės elektrinių generacija lapkritį siejama su trumpesnėmis dienomis, o vėjo gamyba, pasak jo, analizuojamu laikotarpiu buvo beveik 50 proc. mažesnė nei prieš savaitę.

    Kaip dar vieną priežastį jis nurodo išaugusias gamtinių dujų kainas, kurios spalio pabaigoje pasiekė aukščiausius lygius per daug mėnesių. Tai, jo teigimu, siejama su didesniu neapibrėžtumu dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose.

    Mažesnė atsinaujinančių išteklių gamyba ir brangesnės dujos kaimyninėse rinkose, anot analitiko, ribojo galimybes importuoti pigesnę elektrą į Lenkiją. Jis taip pat mini, kad vakarinio vartojimo piko metu valandinės kainos buvo perkopusios 2 000 zl/MWh.

    Prie kainų spaudimo, pasak W. Listośo, prisidėjo ir orų prognozių korekcijos – numatyta, kad pirmoje lapkričio pusėje temperatūros Lenkijoje ir didelėje Europos dalyje gali būti apie 2 laipsniais žemesnės už sezoninį vidurkį, o tai didina dujų poreikį šildymui.

    Brangūs dujų blokai diktuoja kainą

    „Fortum Energia“ vadovas M. Calińskis sako, kad aukštas kainas palaiko silpna vėjo ir saulės gamyba bei tuo pat metu dideli kaštai elektrinėse, naudojančiose dujas.

    Jis mini nuo spalio 29 dienos besitęsiantį vadinamąjį „zgniły wyż“ – anticikloną, kuris slopina tiek vėjo jėgainių, tiek saulės elektrinių generaciją. Dėl to, siekiant patenkinti paklausą, tenka daugiau gaminti iš konvencinių šaltinių, įskaitant dujines elektrines.

    Pasak M. Calińskio, gamtinių dujų kaina „Rinkoje Diena į priekį“ buvo beveik tris kartus didesnė nei prieš metus, o prie elektros gamybos savikainos prisideda ir CO2 emisijų leidimai – apie 90 eurų už toną.

    Jis pabrėžia, kad jei paklausą „uždengia“ paskutinės į sistemą įjungtos dujinės elektrinės, būtent jų pasiūlymai gali nustatyti rinkos kainą. Todėl brangios dujos gali kelti elektros kainą, net jei dujos sudaro tik dalį visos gamybos.

    Ar kainos virš 1 000 zl/MWh gali laikytis ilgiau

    W. Listośas prognozuoja, kad artimiausiu metu kainos, viršijančios 1 000 zl/MWh, gali pasirodyti gana dažnai – ypač darbo dienomis ir tuo metu, kai paklausa didžiausia.

    Tuo metu M. Calińskis teigia, kad TGeBase lygiai virš 1 000 zl/MWh gali išsilaikyti tol, kol menką vėjo ir saulės gamybą lydės būtinybė remtis brangesniais šaltiniais.

    Anot jo, stipresnis vėjas galėtų sumažinti kainų spaudimą, tačiau tai nebūtinai reikštų automatinį kritimą žemiau 1 000 zl/MWh – reikšmės turi ir paklausa, elektrinių prieinamumas bei importo galimybės.

  • Europa znów zwiększa import rosyjskiego dujų: per TurkStream srautai šoktelėjo iki 92 proc.

    Po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Europos Sąjunga per kelerius metus ryškiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, tačiau rusiškos dujos iš Europos rinkos nedingo. Dalį poreikio vis dar dengia vamzdynais tiekiami srautai į Pietryčių Europą, o šį rudenį jie pastebimai išaugo.

    Skaičiuojama, kad per spalio mėnesį TurkStream dujotiekiu į Europą buvo perduota daugiau kaip 1,6 milijardo kubinių metrų rusiškų gamtinių dujų. Palyginti su rugsėjį fiksuotais srautais, perdavimas išaugo, o dujotiekio pajėgumų panaudojimas spalį pasiekė 92 proc., kai rugsėjį siekė 79 proc.

    Kas keičiasi šildymo sezoną?

    Šildymo sezonui įsibėgėjant didėja momentinis dujų poreikis, todėl šalys aktyviau pildo saugyklas ir ieško papildomų kiekių trumpuoju laikotarpiu. Tokiais mėnesiais net ir brangesni ar politiškai jautrūs srautai tampa patrauklesni, ypač jei alternatyvos regione ribotos.

    TurkStream yra eksporto dujotiekis iš Rusijos į Turkiją per Juodąją jūrą, iš kurio dujos toliau nukreipiamos į dalį Pietryčių Europos rinkų. Projektinis viso sistemos pralaidumas siekia 31,5 milijardo kubinių metrų per metus.

    Sistema sudaryta iš dviejų gijų, kurių kiekvienos pralaidumas gali siekti iki 15,75 milijardo kubinių metrų per metus. Nuo metų pradžios šiuo maršrutu tiekiamų dujų apimtys buvo vertinamos kaip reikšmingos, o šių metų rudenį akivaizdžiai matomas srautų šuolis.

    Kodėl dalis ES šalių neatsisako?

    Europos energetikos politika formaliai orientuota į rusiškų išteklių atsisakymą, tačiau praktikoje situacija skiriasi tarp regionų. Tokios šalys kaip Vengrija ir Slovakija viešai aiškina, kad alternatyvūs tiekimo keliai ir infrastruktūra ne visada leidžia greitai pakeisti rusiškas dujas.

    Ekspertai pabrėžia, kad būtent infrastruktūriniai apribojimai, kainų svyravimai bei trumpalaikės tiekimo rizikos lemia, kodėl kai kurios rinkos renkasi tęsti pirkimus. Tuo pat metu ES kryptis išlieka ta pati: daugiau suskystintų gamtinių dujų, didesnės tarpsisteminės jungtys ir spartesnis atsinaujinančių išteklių diegimas, kad priklausomybė nuo vieno tiekėjo nebegrįžtų.

  • JAV LNG krovinys artėja į Svinouiscės terminalą: kodėl šįkart laivui prognozuojamas sklandus įplaukimas

    Į Svinouiscės LNG terminalą Lenkijoje artimiausiomis dienomis turėtų atplaukti metanovežis „Grażyna Gęsicka“ su gamtinių dujų kroviniu iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai būtų pirmasis lapkričio pristatymas į šį terminalą, o laivo įplaukimas planuojamas pirmadienį.

    Šį kartą situacija Baltijos pakrantėje palanki: bangavimas siekia apie 1,5 metro, o vėjo greitis yra mažesnis nei 3 metrai per sekundę. Po pastarųjų savaičių atvejų, kai laivai dėl oro ar procedūrinių aplinkybių priversti laukti reide, terminalo operatoriai tikisi, kad šį sykį vilkinimo pavyks išvengti.

    LNG laivas ir „Orlen“ flotilė

    „Grażyna Gęsicka“ į Svinouiscę atplauks jau šeštą kartą ir priklauso „Orlen“ užsakomai SGD gabenimo grandinei, kuri aptarnauja Lenkijos importą. Nors laivas laikomas vienu iš senesnių šios flotilės vienetų, jis iš tiesų yra palyginti naujas, pastatytas Pietų Korėjoje prieš maždaug trejus metus.

    Laivas yra apie 299 metrų ilgio ir 46 metrų pločio, todėl priskiriamas didžiausiems Atlanto maršrutais plaukiantiems metanovežiams. Po dujų regazifikacijos toks krovinys gali sudaryti apie 110 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, priklausomai nuo krovinio sudėties ir techninių parametrų.

    JAV dujos išlieka pagrindinis srautas

    Skelbiama, kad šis atplaukimas bus 473-iasis terminalo istorijoje ir 63-iasis šiais metais. Krovinys pakrautas Luizianoje esančiame „Cameron“ SGD terminale, kuris yra vienas svarbiausių JAV eksporto taškų į Europą.

    Svinouiscės terminalą valdo Gaz-System, o pats objektas yra vieni svarbiausių Lenkijos gamtinių dujų importo vartų kartu su dujotiekiu Baltic Pipe. Terminalo metinis pajėgumas siekia apie 8,3 mlrd. kubinių metrų, tačiau šiemet bendras rezultatas gali būti kiek kuklesnis nei pernai dėl tiekimo grandinių ir geopolitinių veiksnių.

  • Europos dujų kainos perkopė 100 eurų už MWh: rinkas spaudžia Artimųjų Rytų rizikos

    Europos gamtinių dujų kainos vėl peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą, o rinkos nervingumą kursto geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Investuotojai vertina scenarijus, kad galimi JAV ir Izraelio veiksmai prieš Iraną gali dar labiau sutrikdyti energijos žaliavų tiekimą.

    Didžiausią dėmesį rinkoje tradiciškai traukia Amsterdamo TTF indeksas, laikomas pagrindiniu Europos dujų kainų etalonu. Šio etalono ateities sandoriai kilo iki maždaug 101,9 euro už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų pabaigos.

    Prie brangimo prisideda ir sezoniniai veiksniai: atvėsę orai didina šildymo poreikį, todėl greičiau naudojamos saugyklose sukauptos atsargos. Kai atsargų lygis mažesnis, rinkoje jautriau reaguojama į bet kokias naujienas apie galimus tiekimo sutrikimus.

    Geopolitinė rizika šį kartą siejama su Artimųjų Rytų regionu, kuris yra svarbus suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinei. Rinkos dalyviai baiminasi, kad užsitęsę ar išsiplėtę neramumai gali riboti srautus, o tai reikštų papildomą spaudimą kainoms Europoje, ypač žiemos sezono metu.

    Analitikai pabrėžia, kad kainas palaiko ir tai, jog Europos dujų atsargos šiuo metu yra palyginti žemos pagal pastarųjų metų standartus. Kai kuriuose vertinimuose nurodoma, kad atsargų užpildymas Europoje siekia apie 75 proc., o tai yra žemiausias tokio metų laiko lygis nuo 2011 metų.

    Didžiausią įtampą patiria Vokietija, kuri yra didžiausia Europos ekonomika ir vienas svarbiausių dujų vartotojų regione. Skelbiama, kad Vokietijos saugyklų užpildymas nesiekia 62 proc., todėl šalis ir visas regionas tampa labiau pažeidžiami, jei šaltasis laikotarpis užsitęstų arba sustiprėtų konkurencija dėl SGD krovinių.

    „Mes irgi norėtume, kad dujų atsargų lygis būtų kiek aukštesnis“, – sakė Federalinės tinklų agentūros vadovas Klausas Mülleris.

    Kartu rinkoje vertinamas ir pasaulinis SGD kainų poveikis paklausai. Jei SGD išlieka brangios, dalis kainoms jautrių regionų, ypač Pietų ir Pietryčių Azijoje, gali mažinti pirkimus, tačiau Europai tai nebūtinai garantuoja pigesnį importą, jei tuo pačiu metu išlieka didelė geopolitinė rizika.

    Ekspertai įspėja, kad žemų atsargų ir įtampos Artimuosiuose Rytuose derinys gali ilgiau išlaikyti dideles trumpalaikių kontraktų kainas. Blogiausiu atveju reikšmingesni tiekimo sutrikimai galėtų turėti pasekmių ir keliems ateinantiems sezonams, todėl rinkos dalyviai stebi tiek orų prognozes, tiek politinius signalus.

  • ES šalys stoja prieš Komisiją: ginčas dėl dujų ir elektros mokesčių kelia įtampą Briuselyje

    ES šalys stoja prieš Komisiją: ginčas dėl dujų ir elektros mokesčių kelia įtampą Briuselyje

    Valstybės meta iššūkį planui

    Daugiau nei tuzinas Europos Sąjungos šalių pareiškė nepritarimą Europos Komisijos siūlymui mokesčiais labiau palankinti elektrą nei gamtines dujas. Valstybių teigimu, Briuselis rizikuoja peržengti savo įgaliojimų ribas energetikos apmokestinimo srityje.

    Šis klausimas iškilo per ES energetikos ministrų susitikimą Liuksemburge, kuriame kritiškai pasisakė Vokietija, Italija, Malta, Čekija, Bulgarija, Slovakija, Suomija, Rumunija, Kroatija, Lenkija, Latvija, Estija ir Vengrija. Jos ragino atsisakyti nuostatos, kuri, jų vertinimu, keistų mokesčių politikos pusiausvyrą be vieningo sutarimo.

    Kodėl elektra tapo politine tema

    Europos Komisija siūlymą sieja su elektrifikacijos skatinimu, kai pramonė, duomenų centrai, šilumos siurbliai ir elektromobiliai didina elektros paklausą. Tikslas – spartinti perėjimą nuo iškastinio kuro ir sumažinti energijos sąskaitas, kai elektra taptų santykinai pigesnė.

    Tačiau kartu auga elektros tinklų plėtros ir eksploatacijos kaina, kuri vis dažniau perkeliama vartotojams per tinklo tarifus. Dėl to dalis sostinių perspėja, kad vien mokesčių korekcijos problemos neišspręs, o kai kuriais atvejais gali sukurti naujų iškraipymų.

    Įtampą dar labiau didina pastaruoju metu paaštrėjusi energetikos krizė ir kainų svyravimai, kurie didina spaudimą ES institucijoms ieškoti greitų sprendimų. Pramonės atstovai ne kartą akcentavo, kad Europos elektros kainos tarptautiniame kontekste išlieka sunkiai konkurencingos.

    Mokesčiai ar direktyva?

    Oponentai pabrėžia procedūrinį aspektą: mokesčių politika ES dažniausiai keičiama per Energetikos apmokestinimo direktyvos peržiūrą, kuriai reikalingas vienbalsiškumas. Tuo metu Komisijos siūlymas, valstybių teigimu, atvertų kelią sprendimams kvalifikuota balsų dauguma, taip susilpninant nacionalinę kontrolę.

    Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch akcentavo, kad reikalinga geresnė reguliavimo kokybė, o ne papildoma biurokratija. Jos vertinimu, dėl labai skirtingų elektros tinklų struktūrų Europoje negali būti vieno universalaus tarifo modelio.

    „Atsižvelgiant į labai reikšmingus tinklų ir jų savybių skirtumus visoje Sąjungoje, nėra vieno visiems tinkančio tarifo sprendimo“, – sakė Ebba Busch.

    Kas palaiko Komisiją ir ko ieškoma toliau

    Kai kurios šalys, tarp jų Ispanija, Danija ir Liuksemburgas, Komisijos kryptį remia, bet kartu prašo lankstumo, kad valstybės galėtų išlaikyti politines prioriteto teisę. Danijos diplomatas Søren Jacobsen akcentavo, kad taisyklės turėtų leisti valstybėms greitai didinti tinklų plėtros tempą ir mastą.

    Prancūzija siekė tarpinio kelio: ragino užtikrinti tvirtą teisinį pagrindą ir svarstė, kad priemonė galėtų būti taikoma tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, dujų krizės metu. Liuksemburgas pasiūlė alternatyvą – vietoj konkrečios nuostatos įtvirtinti bendrą įpareigojimą skatinti elektrifikaciją.

    Didžiausio pasipriešinimo sulaukė ne tik mokesčių idėja, bet ir Komisijos planas nustatyti bendras elektros tinklų tarifų skaičiavimo taisykles be nuolatinio naujo politinio pritarimo. Dalis valstybių įspėja, kad tai susilpnintų nacionalinių reguliuotojų nepriklausomumą ir pernelyg centralizuotų sprendimus.

    Energetikos komisaras Dan Jørgensen laikėsi pozicijos, kad siūlymai yra logiški ir gali turėti tiek greitą, tiek struktūrinį poveikį mažinant sąskaitas. Tuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Airija siekia iki gruodžio mėnesio rasti kompromisą dėl tinklo mokesčių taisyklių.