CP v2

Tag: Gamtinės dujos

  • Gdynėje pradėjo veikti nauja dujinės kogeneracijos sistema: daugiau šilumos ir elektros

    Gdynėje pradėjo veikti nauja dujinės kogeneracijos sistema, kuri vienu metu gamina šilumą ir elektrą. Projektą įgyvendino bendrovė „PGE Energia Ciepła“, tęsianti Gdynės elektrinės šiluminės ūkio pertvarką ir mažinanti anglies naudojimą.

    Naujasis sprendimas sudarytas iš penkių dujomis kūrenamų kogeneracinių agregatų, kurių bendra elektrinė galia siekia 49,9 megavato, o šiluminė apie 49,3 megavato. Tokie įrenginiai ypač vertinami dėl lankstumo, nes gali greitai prisitaikyti prie kintančio šilumos poreikio ir elektros rinkos signalų.

    Išmetimai mažės, patikimumas augs

    Skelbiama, kad investicija pakeičia dalį anglimi kūrenamų šaltinių ir reikšmingai mažina poveikį aplinkai. Įmonės vertinimu, metinė anglies dioksido emisijų mažėjimo apimtis viršija 100 000 tonų.

    Kogeneracija laikoma vienu efektyviausių centralizuoto šilumos tiekimo sprendimų, nes tas pats kuras panaudojamas maksimaliai, kartu gaminant ir šilumą, ir elektrą. Tai aktualu miestams, siekiantiems patikimesnio šilumos tiekimo bei stabilesnių sąnaudų, ypač pereinamuoju laikotarpiu nuo iškastinio kuro.

    Lygiagrečiai statoma biokuro jėgainė

    Šalia naujai paleistų dujinių agregatų Gdynėje toliau statoma biomasės instaliacija, kurios šiluminė galia sieks 30 megavatų. Užbaigus šį etapą, sistemoje turėtų augti atsinaujinančių energijos išteklių dalis, o tai svarbu ir dėl Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo krypties reikalavimų šilumos ūkiui.

    Įmonė taip pat pabrėžia, kad dalis darbų ir tiekimo grandinės sukurta vietos rinkoje, o projekto vietinio turinio dalis siekė 68 proc. Tokie rodikliai dažnai siejami su didesne eksploatacijos ir priežiūros kompetencija regione bei trumpesnėmis tiekimo grandinėmis.

    Kiek kainavo ir kas planuojama toliau

    Bendra elektrinėje įgyvendinamų investicijų vertė siekia apie 123 000 000 eurų. Dujinės kogeneracijos agregatų kompleksas su infrastruktūra kainavo apie 78 000 000 eurų, dujotiekio dalis apie 9 000 000 eurų, o šiuo metu statoma biomasės instaliacija apie 35 000 000 eurų.

    Planuojama, kad modernizacija nesibaigs vien šiais projektais. Tarp kitų svarstomų sprendimų minimi elektrodiniai katilai, papildoma dujinė kogeneracija ir šilumos akumuliatorius, kurie leistų sistemai geriau integruotis su elektros rinka ir efektyviau balansuoti šilumos gamybą.

  • „TotalEnergies“ didins naftos ir dujų gavybą: investicijos sieks iki 15,7 mlrd. eurų per metus

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pristatė atnaujintus plėtros planus: bendrovė ketina nuosekliai didinti naftos ir gamtinių dujų gavybą ir kartu plėsti atsinaujinančios energetikos portfelį. Įmonė skelbia, kad artimiausiais metais metinės investicijos gali siekti 12,9–15,7 mlrd. eurų.

    „TotalEnergies“ nurodo, kad 2027–2030 metais gavyba turėtų augti apie 3 proc. per metus, o 2031–2035 metais augimas būtų 2–3 proc. per metus. Tikslas – iki dešimtmečio pabaigos pasiekti maždaug 3 mln. barelių naftos ekvivalento per parą, palyginti su dabartiniu maždaug 2,55 mln. lygiu.

    Kas stumia gavybos augimą?

    Bendrovė argumentuoja, kad paklausa išlieka didelė, ypač gamtinėms dujoms, kurios daugelyje šalių tebėra svarbios elektros gamybai ir pramonės poreikiams. „TotalEnergies“ pabrėžia, kad papildomas gavybos portfelis leis stabiliau užtikrinti tiekimą ir finansuoti kitus perėjimo prie mažesnių emisijų projektus.

    Įmonė gavybos plėtrą sieja su naujais angliavandenilių telkiniais ir vykdomais projektais Afrikoje bei kituose regionuose. Kartu minima, kad geopolitinės įtampos Persijos įlankoje ir laivybos rizikos strategiškai svarbiose vietose gali turėti įtakos daliai tiekimo grandinių.

    Daugiau žalios elektros ir grąža akcininkams

    „TotalEnergies“ planuose svarbi vieta skiriama elektros gamybai, kuri 2030 metais turėtų būti beveik visa paremta atsinaujinančiais šaltiniais. Bendrovė prognozuoja, kad energetikos segmento pajamos tuo metu sudarys apie 20 proc. visų grupės pajamų.

    Akcentuojamos investicijos į vėjo energetiką, įskaitant jūrinį vėją, taip pat į fotovoltiką, biodujas ir energijos kaupimo sprendimus. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: didieji energetikos žaidėjai siekia diversifikuoti veiklą, išlaikydami tradicinių išteklių srautus, bet augindami mažesnių emisijų verslus.

    Bendrovė taip pat paskelbė akcininkams aktualius sprendimus: valdyba pritarė dabartinio vadovo Patricko Pouyanné kadencijos pratęsimui trejiems metams, o pelno paskirstymo politikoje numatyta reikšminga dalis grąžos per dividendus ir akcijų supirkimą. Skelbiama, kad už 2026 metų rezultatą 40 proc. pelno būtų nukreipiama dividendams arba akcijų supirkimui, o pati dividendo suma kasmet turėtų augti po 5 proc.

    Akcijų supirkimui ketinama skirti iki maždaug 2,3 mlrd. eurų 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir dar apie 1,9–2,3 mlrd. eurų 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Bendrovė pabrėžia, kad tai yra ilgalaikės kapitalo grąžos politikos dalis, kurią ji ketina tęsti ir tolesniais ketvirčiais.

  • Saudo „Aramco“ svarsto atskirti dujų verslą ir dalį jo parduoti biržoje: planai dėl lėšų

    Kas planuojama ir kodėl

    Saudo Arabijos valstybinis naftos ir dujų milžinas „Aramco“ svarsto išskirti dujų padalinį į atskirą bendrovę ir dalį akcijų parduoti viešo siūlymo metu. Kaip pranešama, restruktūrizavimo procesui koncernas jau pasitelkė investicinės bankininkystės konsultantus.

    Rinkoje šis žingsnis vertinamas kaip bandymas greičiau pritraukti kapitalo, kai naftos sektoriuje pajamų dinamika tampa labiau priklausoma nuo kainų svyravimų, o regiono saugumo rizikos didina veiklos kaštus. Skaičiuojama, kad naujai formuojamo dujų verslo vertė galėtų siekti apie 92 milijardus eurų.

    IPO scenarijus ir kontrolė

    Vienas realiausių variantų yra pirminis viešas akcijų siūlymas, kai investuotojams būtų siūlomas mažumos akcijų paketas. „Aramco“ tokiu atveju išlaikytų kontrolę ir, tikėtina, pasiliktų ne mažiau kaip 51 proc. akcijų.

    Toks modelis leistų pritraukti lėšų, bet kartu išsaugoti strateginę įtaką infrastruktūrai bei ilgalaikiams projektams. Dujų segmentas investuotojams dažnai atrodo patrauklesnis dėl paklausos augimo pramonėje ir elektros gamyboje, ypač kai daugelis šalių ieško mažiau taršių alternatyvų angliai.

    Dujų gavyba ir nauji telkiniai

    Šiuo metu „Aramco“ išgauna apie 320 milijonų kubinių metrų gamtinių dujų per dieną, didžioji dalis jų sunaudojama šalies viduje. Dujos pirmiausia skiriamos elektros gamybai ir pramonės poreikiams, siekiant daugiau naftos nukreipti eksportui.

    Lygiagrečiai koncernas ruošiasi didelio Jafurah skalūnų dujų telkinio įsisavinimui šalies šiaurėje. Projektas laikomas vienu svarbiausių „Aramco“ bandant didinti dujų pasiūlą ir ilgainiui mažinti priklausomybę nuo skystojo kuro vidaus energetikoje.

    Papildomos priemonės: turto pardavimas ar atgalinė nuoma

    Be IPO, „Aramco“ esą svarsto ir kitas kapitalo pritraukimo priemones, įskaitant turto pardavimą arba atgalinę nuomą. Tokie sandoriai paprastai leidžia greitai gauti pinigų, išlaikant teisę toliau naudotis infrastruktūra, pavyzdžiui, terminalais ar logistika.

    Vertinama, kad tokie sprendimai galėtų atnešti iki maždaug 32 milijardų eurų. Lėšos būtų nukreiptos tiek į koncerno investicijas, tiek į didelius valstybinius projektus, kuriuos Saudo Arabija sieja su ekonomikos transformacija ir naujų sektorių plėtra.

  • Dujinis šildymas pinga, bet lieka tarp brangiausių: kiek per metus kainuoja 150 kv. m namui?

    Dujomis vis dar šildosi milijonai Lenkijos namų ūkių, tačiau naujausi skaičiavimai rodo netikėtą pokytį – metinės išlaidos 150 kv. m namui sumažėjo. Remiantis Centraline pastatų emisijų apskaitos sistema, dujinį šildymą naudoja apie 5 000 000 namų ir butų savininkų.

    Pagal Lenkijos smogo pavojaus signalą, 2026 metais 150 kv. m namo šildymas gamtinėmis dujomis atsieina apie 1 995 eurus per metus. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, tai yra maždaug 31 euru mažiau, tačiau dujos vis dar išlieka vienu brangesnių pasirinkimų.

    Brangiausias šildymo būdas išlieka katilas kūrenamas šildymo alyva – apie 3 427 eurai per metus. Tuo metu granulių (A1) katilo sąnaudos šoktelėjo iki maždaug 2 960 eurų per metus, todėl granulės reitinge aplenkė dujas ir tapo antru brangiausiu sprendimu.

    Kur pigiausia šildytis?

    Organizacijos vertinimu, pigiausia alternatyva yra šilumos siurblys. Priklausomai nuo sistemos tipo, metinės 150 kv. m namo šildymo išlaidos gali siekti apie 1 082–1 657 eurus.

    Mažiausios sąnaudos paprastai fiksuojamos tuomet, kai naudojamas grunto šilumos siurblys ir žematemperatūrinė sistema, pavyzdžiui, grindinis šildymas. Toks derinys leidžia efektyviau išnaudoti elektros energiją ir sumažinti bendrą šildymo kainą.

    „Šilumos šaltinį namams reikia rinktis labai atsakingai ir geriausia tai daryti pasikonsultavus su patikimu ekokonsultantu, montuotoju arba energijos auditoriumi“, – sakė Piotras Siergiejus.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien kuro ar energijos kaina ne visada parodo tikrąjį vaizdą. Galutinė sąskaita priklauso nuo namo šilumos izoliacijos, šildymo sistemos efektyvumo, temperatūrinių režimų, taip pat nuo to, ar gyventojai investuoja į energijos taupymo sprendimus.

  • „Ignitis“ stiprina pozicijas Lenkijoje: elektros pardavimai šoktelėjo 64,5 proc., plečiasi ir vėjo parkai

    „Ignitis grupė“ praneša toliau didinanti savo veiklą Lenkijos elektros ir gamtinių dujų rinkose. Bendrovės duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį elektros pardavimų apimtis šalyje augo 64,5 proc., o dujų – 44,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Energetikos bendrovė akcentuoja, kad augimą lemia išplėtotas pardavimų modelis ir didėjanti klientų bazė. Lenkijoje „Ignitis“ dirba su didžiaisiais verslo vartotojais, mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, per agentus bei su instituciniu sektoriumi.

    Pardavimų augimas ir viešieji pirkimai

    Bendrovės skaičiavimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį Lenkijoje parduota 0,97 teravatvalandės elektros energijos. Dujų pardavimai per tą patį laikotarpį didėjo nuo 0,15 iki 0,22 teravatvalandės.

    „Ignitis“ taip pat nurodo, kad nuo 2025 metų spalio, pradėjus nuosekliau dirbti su institucinių klientų segmentu, įmonė laimėjo 45 konkursus. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Lenkijoje, kur viešasis sektorius vis aktyviau perka energiją konkurso būdu ir ieško lankstesnių tiekimo sąlygų.

    Vėjo energetika ir atsinaujinančių išteklių portfelis

    Lenkijoje veikianti „Ignitis Renewables Polska“, atsakinga už atsinaujinančių energijos išteklių projektų plėtrą ir valdymą, bendrovės teigimu, patenka į dešimtuką didžiausių vėjo parkų savininkų šalyje. Tai leidžia „Ignitis“ išlaikyti tvirtesnes pozicijas sparčiai besikeičiančioje Lenkijos žaliosios energetikos rinkoje.

    Įmonės portfelį sudaro trys vėjo parkai: Pomerania, kurio galia siekia 94 megavatus, Silesia I su 50 megavatų ir Silesia II su 137 megavatų. Be to, vystomi ir saulės elektrinių projektai, kurių bendra galia – 24 megavatai.

    „Ignitis“ pažymi, kad svarbiu etapu tapo Silesia II vėjo parko komercinės veiklos pradžia 2025 metų rugpjūčio pabaigoje. Projektas įgyvendintas Opolės vaivadijoje ir apima 38 turbinas, o tai laikoma reikšmingu žingsniu stiprinant bendrovės atsinaujinančios energetikos bazę Lenkijoje.

    Akumuliatoriniai energijos kaupikliai

    Greta vėjo ir saulės projektų „Ignitis“ vis aktyviau investuoja į energijos kaupimo sprendimus, kurie tampa svarbūs didėjant nepastovios generacijos daliai. Bendrovės teigimu, Baltijos regione vystomų akumuliatorinių kaupiklių projektų bendra galia siekia 399 megavatus, o talpa – 798 megavatvalandes.

    Nurodoma, kad neseniai priimtas galutinis investicinis sprendimas dėl kaupiklio projekto, kuris bus įrengtas šalia statomos Tume saulės elektrinės Latvijoje. Tokie projektai paprastai padeda efektyviau išnaudoti prijungimo prie tinklo infrastruktūrą ir didina sistemos lankstumą, o Lenkijoje panašių sprendimų poreikis taip pat sparčiai auga.

    „Rezultatas, pasiektas Lenkijos rinkoje 2026 metų pirmąjį pusmetį, yra nuoseklaus abiejų įmonių komandų darbo rezultatas. Prisidedame prie šalies energetikos transformacijos ir aktyviai dalyvaujame kuriant modernią bei saugią sistemą“, – sakė „Ignitis“ ir „Ignitis Renewables“ vadovas Lenkijoje Maciej Kowalski.

    Pasak jo, tikslas – ne tik didinti vėjo energetikos pajėgumus, bet ir plėsti veiklą energijos kaupimo srityje. Bendrovė taip pat planuoja aktyviau įsitraukti į diskusijas dėl tolesnės Lenkijos energetikos transformacijos sprendimų.

  • PGE Krakove pradėjo 200 mln. eurų kogeneracijos projektą: kaip miestas per kelerius metus mažins anglį

    Lenkijos energetikos grupės PGE bendrovė PGE Energia Ciepła Krokuvoje pradėjo didelį šilumos ūkio pertvarkos projektą, kuriuo siekiama mažinti anglies naudojimą miesto centralizuotam šildymui. Elektrinėje-šiluminėje jėgainėje EC Kraków planuojama įrengti dujinius kogeneracinius pajėgumus, kurie dalį šilumos ir elektros gamins efektyviau bei su mažesnėmis emisijomis.

    Pirmasis etapas apima 10 dujinių variklių sistemą, kurios bendra įrengtoji galia sieks 100 MWe ir 100 MWt. Šio etapo vertė sudaro apie 200 milijonų eurų, o už įgyvendinimą atsakingas Lenkijos įmonių konsorciumas, kuriame dalyvauja Unibep ir SBB Energy.

    Skaičiuojama, kad nauji įrenginiai galės padengti apie 20 proc. Krokuvos centralizuoto šildymo poreikio. PGE teigimu, projektą planuojama užbaigti 2028 metais, o jo poveikis bus juntamas ir kuro balanse, ir tiekimo patikimumo rodikliuose.

    Daugiau dujų, mažiau anglies

    Įdiegus pirmojo etapo pajėgumus, anglies sunaudojimas EC Kraków turėtų sumažėti apie 200 000 tonų per metus. Šiuo metu, priklausomai nuo sezono ir šilumos poreikio, į jėgainę per metus geležinkeliu atgabenama apie 700 000–800 000 tonų anglies.

    PGE pabrėžia, kad Krokuvos elektrinė yra pagrindinis šilumos tiekėjas miestui ir pagamina apie 70 proc. tiekiamos šilumos. Dėl to modernizacija vertinama kaip investicija ne tik į emisijų mažinimą, bet ir į tiekimo saugumą bei sistemos lankstumą.

    Anglies atsisakymo kaina ir planas iki 2034 metų

    Pagal PGE planus, visas perėjimas prie mažiau taršių technologijų EC Kraków teritorijoje kainuos apie 670 milijonų eurų. Programoje numatyta tolesnė dujinių variklių plėtra, taip pat šilumos siurbliai ir šilumos kaupimo sprendimai, kurie turėtų padėti geriau subalansuoti apkrovas.

    PGE nurodo, kad šios investicijos leistų 2035 metais, palyginti su 2021 metais, sumažinti anglies dioksido emisijas apie 60 proc. Bendrovė akcentuoja ir ekonominį poveikį, nes darbų piko metu projekte planuojama įdarbinti apie 450 žmonių.

    Europos Sąjungos energetikos politikoje šilumos sektoriaus modernizacija laikoma vienu sudėtingiausių etapų, nes centralizuotas šildymas priklauso nuo vietinės infrastruktūros ir ilgalaikių sprendimų. Dujinė kogeneracija daugelyje šalių vertinama kaip tarpinė technologija, o ilgalaikis tikslas siejamas su atsinaujinančia energija, šilumos kaupimu ir efektyvesniu vartojimu.

  • „INEOS“ uždaro paskutinę didelę acetilo gamyklą Europoje: tiekimas persikels į JAV ir Kiniją

    Britų chemijos koncernas „INEOS“ paskelbė uždarantis paskutines dideles acetilo produktų gamybos linijas Europoje. Sprendimą įmonė sieja su ilgai išsilaikančiomis aukštomis gamtinių dujų ir elektros kainomis bei augančiais kaštais už anglies dioksido emisijas pagal ES apyvartinių taršos leidimų sistemą.

    Gamyba buvo vykdoma Anglijoje, netoli Kingston upon Hull, kur objektai pastaruoju metu buvo modernizuoti siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido, emisijas. Vis dėlto, įmonės teigimu, net ir efektyvesnės technologijos neatsveria energetikos ir reguliavimo sąnaudų skirtumo lyginant su JAV bei Kinija.

    Kas keičiasi pirkėjams Europoje

    „INEOS“ nurodo, kad Europos ir Jungtinės Karalystės klientai bus aptarnaujami importu, o tiekimas bus perkeliamas į gamybos pajėgumus JAV ir Kinijoje. Acetilo grandinės chemikalai, tokie kaip acto rūgštis ar acto anhidridas, naudojami plačiai: nuo kosmetikos ir ploviklių iki vaistų, tekstilės, statybinių medžiagų.

    Atkreipiamas dėmesys ir į jautresnes sritis, nes šios žaliavos reikalingos ir daliai pramonės procesų, susijusių su gynybos sektoriaus tiekimo grandinėmis. Tai reiškia, kad europiniai pirkėjai didesnę dalį strateginių cheminių produktų bus priversti įsigyti už ES ribų, o tai didina tiekimo riziką krizinių situacijų metu.

    Brangi energija ir CO2 kaštai

    Įmonės vadovas Jimas Ratcliffe’as pabrėžė, kad esant dabartiniams kainų skirtumams Europa praranda konkurencingumą. „Esant dabartinėms dujų kainoms Europoje, kurios yra 12 kartų didesnės nei JAV ir 8 kartus didesnės nei Kinijoje, mes tiesiog nesame konkurencingi“, – sakė J. Ratcliffe’as.

    Jo teigimu, aukštų energijos kainų ir anglies dioksido mokesčių derinys silpnina Europos gamybinę bazę, o investicijos į efektyvumą tampa nepakankamos, kai pagrindinės sąnaudos išlieka struktūriškai didesnės nei konkurentų regionuose. Šis argumentas atspindi platesnę ES pramonės diskusiją, kurioje vis dažniau kalbama apie anglies dioksido nutekėjimo riziką, kai gamyba iškeliauja į šalis su mažesniais kaštais.

    „INEOS“ taip pat teigia, kad gamybos perkėlimas gali turėti ir priešingą efektą klimatui: jei importuojant chemikalus jie gaminami mažiau efektyviose gamyklose, o papildomai didėja transporto jūra apimtys, bendras anglies dioksido pėdsakas gali augti. Nors Hull objektai buvo įvardijami kaip vieni efektyviausių, konkurencinės sąlygos, įmonės vertinimu, tapo nepalankios.

  • Kazachstano anglies tranzitas per Rusiją šoktelėjo, bet nuo rugsėjo įvedami ribojimai keičia situaciją

    2026 metais kazachstietiškos anglies tranzitas per Rusiją pastebimai išaugo: sausio–rugpjūčio mėnesiais jis padidėjo 17,5 proc. ir pasiekė 9,4 mln. tonų. Tai yra 1,4 mln. tonų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o augimą sustiprino didesnė paklausa Europoje.

    Pagrindinis veiksnys buvo brangusios gamtinės dujos, dėl kurių anglis laikinai tapo konkurencingesniu kuru elektros gamybai. Kartu tai sustiprino Kazachstano tiekėjų patrauklumą, nes Europos rinkoje išlieka ribojimai rusiškai angliai ir platesnės sankcijų pasekmės.

    Nuo rugsėjo pradžios situacija ėmė keistis: Rusijos geležinkeliai pradėjo riboti krovinių, įskaitant kazachstietišką anglį, pervežimą. Prioritetas suteikiamas žemės ūkio produkcijai, o tai mažina anglies srautų stabilumą ir didina vėlavimų riziką.

    Ribojimai siejami su sutrikusiais perkrovimais Juodosios jūros kryptimi po išpuolių prieš Rusijos uostų infrastruktūrą ir laivus. Dalis eksportinių krovinių buvo perorientuota į šiaurės vakarų uostus, todėl išaugo konkurencija dėl terminalų pajėgumų ir geležinkelio pralaidumo.

    Dėl to tranzitas jau ima trauktis, o antroje metų pusėje jis gali dar sumažėti, jei pietinių uostų darbas nebus pilnai atkurtas. Esant intensyvesnei konkurencijai dėl šiaurės vakarų krypties, Kazachstanui gali tekti dažniau rinktis brangesnius logistinius maršrutus ar taikytis prie mažesnių transporto kvotų.

    Rinkoje tai reiškia spaudimą kainoms ir pirkėjų elgsenos pokyčius: dalis pirkėjų priversti ieškoti alternatyvių tiekimo krypčių arba pakeisti žaliavos kilmę. Kaip viena iš alternatyvų minima Kolumbijos anglis, tačiau jos logistika ir kaina dažnai būna mažiau palanki.

    Tuo pat metu pats Kazachstanas toliau planuoja plėtrą anglies sektoriuje. Šalies projektai numato apie 7,8 gigavato naujų ir modernizuotų anglimi kūrenamų elektros gamybos pajėgumų, taip pat svarstomos anglies perdirbimo į chemijos produktus iniciatyvos.

  • „Ignitis“ su JAV „EQT“ sudarė 9 metų LNG sutartį: kasmet į Klaipėdą atplauks po 1 TWh dujų

    Naujas ilgalaikis LNG tiekimas

    Lietuvos energetikos bendrovė „Ignitis“ pasirašė daugiametę suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo sutartį su JAV gamintoja „EQT Corporation“. Pagal susitarimą kasmet į Klaipėdos SGD terminalą turėtų atplaukti po vieną krovinį, atitinkantį 1 TWh dujų kiekį.

    Toks apimties vienetas Lietuvos rinkai nėra didelis, tačiau svarbus tiekimo patikimumo požiūriu. 1 TWh sudaro apytikriai šeštadalį to, kiek Lietuva per metus suvartoja dujų energetine išraiška, priklausomai nuo sezono ir pramonės poreikių.

    Kur bus naudojamos dujos

    Po dujinimo į perdavimo tinklą pateks apie 100 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. Skelbiama, kad jos išgaunamos Apalačų baseine JAV ir vamzdynais pasiekia SGD eksporto terminalus Meksikos įlankos pakrantėje.

    Klaipėdos SGD terminalas išlieka pagrindinis fizinis dujų įvežimo kanalas į šalį, leidžiantis diversifikuoti tiekėjus ir lanksčiau reaguoti į regiono kainų svyravimus. Praktikoje tai reiškia didesnę galimybę planuoti dujų pirkimus ne vien pagal trumpalaikius rinkos šuolius.

    „Šia sutartimi devyneriems metams užsitikrinsime reikšmingą dalį JAV dujų, reikalingų vartotojams, ir pirmą kartą atsiskaitymuose įtvirtiname JAV kainodarą“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Kainodara ir rinkos kontekstas

    Pranešama, kad sutarties kainos formulė siejama su dviem indeksais: JAV Henry Hub ir Europos TTF. Toks modelis paprastai naudojamas siekiant išskaidyti kainos riziką tarp regionų, nes Henry Hub dažniau atspindi JAV vidaus rinkos dinamiką, o TTF – Europos didmeninės prekybos kainas.

    Lietuvos dujų vartojimas pastaraisiais metais svyravo apie 16–17 TWh per metus, o didžioji dalis poreikio dengiama per Klaipėdos SGD terminalą. Iki šiol maždaug 40 proc. SGD krovinių būdavo siejami su JAV kilmės tiekimu, tad naujas kontraktas stiprina šią kryptį.

    Taip pat neatmetama, kad ateityje, skelbiant naujus ilgalaikių SGD pirkimų konkursus, Lietuva gali sudaryti ir daugiau analogiškų sutarčių su JAV bendrovėmis. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip dalis platesnės Europos tendencijos didinti SGD vaidmenį, mažinant priklausomybę nuo vieno tiekimo šaltinio.

  • Lenkijoje ruošiamas šilumos ūkio lūžis: 15 mln gyventojų laukia perėjimas nuo anglies prie dujų

    Lenkijos Vyriausybė rengia plataus masto šilumos ūkio pertvarką, kuri labiausiai paliestų mažesnius miestus ir vietines katilines. Pagrindinė kryptis – palaipsniui mažinti anglies naudojimą ir ją keisti dujomis, kartu modernizuojant infrastruktūrą.

    Pasak Lenkijos energetikos ministerijos atstovų, modernizavimo programa turėtų startuoti nuo 2027 metų ir apimti mažas bei vidutines šilumos tiekimo sistemas. Skaičiuojama, kad šiais tinklais šilumą gauna apie 15 mln gyventojų, todėl pokyčiai būtų vieni didžiausių per kelis dešimtmečius.

    Ką planuoja keisti ir kodėl

    Pertvarkos tikslas – užtikrinti patikimą šilumos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo anglies, kuri Lenkijos šilumos ūkyje istorškai užima didelę dalį. Valdžia taip pat siekia, kad sektorius geriau atitiktų Europos Sąjungos klimato ir taršos mažinimo kryptį.

    Viešojoje erdvėje minimos investicijos siekia iki maždaug 53 mlrd. eurų, tačiau galutiniai skaičiai priklausys nuo pasirinkto technologijų derinio ir finansavimo šaltinių. Programą planuojama įgyvendinti kartu su keliomis ministerijomis, todėl ji būtų ne vien energetikos, bet ir platesnės ekonomikos politikos dalis.

    Kas pasikeistų gyventojams

    Gyventojams tai reikštų, kad dalyje miestų šilumos gamyba būtų perorientuota į dujomis kūrenamus įrenginius, o katilinės ir tinklai būtų atnaujinami. Trumpuoju laikotarpiu tai gali atnešti mažesnę vietinę oro taršą, tačiau ilgainiui svarbus klausimas išlieka šilumos kainų stabilumas ir priklausomybė nuo dujų rinkos.

    Šilumos ūkio pertvarkos dažniausiai vyksta etapais, todėl realūs pokyčiai vartotojams gali pasijusti nevienodu tempu skirtinguose regionuose. Daug kas priklausys nuo to, kaip bus parinktos savivaldybės, kokiomis sąlygomis bus finansuojamos investicijos ir kaip greitai pavyks įgyvendinti konkursus bei statybos darbus.

    Diskusijos dėl pasirinkto kelio

    Lenkijos žiniasklaidoje jau keliami klausimai, pagal kokius kriterijus būtų atrenkamos vietovės ir kaip bus paskirstomos investicijos. Energetikos sektoriuje tai jautri tema, nes šilumos ūkio projektai neretai persipina su regionine politika ir rinkimų ciklais.

    „Norime pradėti didelę mažų šilumos gamybos šaltinių modernizavimo programą, pirmiausia vietos lygmeniu, o transformacija turi reikšti nuoseklų pasitraukimą nuo anglies ir perėjimą daugiausia prie dujų“, – sakė Lenkijos energetikos ministerijos atstovas.

    Artimiausiu metu laukiama daugiau detalių dėl finansavimo modelio, projektų atrankos ir konkrečių technologinių sprendimų. Nuo šių sprendimų priklausys, ar perėjimas nuo anglies prie dujų taps trumpalaikiu tarpiniu žingsniu, ar ilgesnio laikotarpio strategija Lenkijos šilumos ūkyje.