CP v2

Tag: Gamtinės dujos

  • Europos dujų atsargos tirpsta: Vokietija ir Nyderlandai įžengia į šildymo sezoną su rekordiškai mažais rezervais

    Artėjant naujiems dujų metams Europa į šildymo sezoną žengia su neįprastai menkomis atsargomis. Didžiausią nerimą kelia padėtis Vokietijoje ir Nyderlanduose, nes būtent šios šalys daro itin didelę įtaką visam regiono dujų balansui.

    Po 2022 metų krizės Europos Sąjunga siekė, kad saugyklos prieš žiemą būtų užpildytos kuo labiau, o orientyras daugelyje diskusijų – 90 proc. Vis dėlto šių metų dinamika rodo, kad rinką spaudžia ne vien fizinis dujų trūkumas, bet ir kainų bei rizikų derinys, stabdantis pirkimus.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia apie 69,92 proc., tai yra kiek daugiau nei 80 mlrd. kubinių metrų. Tai prasčiausias rodiklis šiuo laikotarpiu per mažiausiai pastarąjį dešimtmetį, o vidurkis neatskleidžia visų skirtumų tarp valstybių.

    Vokietijos saugyklos užpildytos tik maždaug 56,55 proc., o Nyderlandų – apie 55,06 proc. Abiem atvejais tai išskirtinai žemas lygis, turint omenyje jų vaidmenį Europos dujų vartojime ir srautuose per tarpvalstybinius tinklus.

    Jei didžiausiam Europos vartotojui prireiktų skubiai pirkti didelius kiekius rinkoje, tai galėtų pakelti kainas ir apsunkinti situaciją kaimynams. Tuo labiau, kad per Vokietiją dujas importuoja ir kitos šalys, o Nyderlandai svarbūs ne tik kaip vartotojas, bet ir kaip tranzito mazgas.

    Kainos stabdo pirkimus

    Vienas pagrindinių veiksnių, mažinančių užpildymo tempą, yra aukštos dujų kainos. Europos etaloninėje TTF rinkoje dujų kaina siekia apie 76,48 euro už megavatvalandę, kai prieš metus ji buvo apie 31,46 euro už megavatvalandę.

    Tokia kainų disproporcija verčia tiekėjus ir energetikos bendroves elgtis atsargiai: brangiai supirktos dujos saugyklose gali virsti finansiniais nuostoliais, jei geopolitinė įtampa atslūgtų ir kainos kristų. Įmonės baiminasi, kad vėliau klientai reikalaus mažesnių tarifų, o patirtų nuostolių niekas nekompensuos.

    Dėl to vis dažniau keliama valstybės garantijų ar rizikos pasidalijimo klausimas, ypač ten, kur saugyklų užpildymas atsilieka nuo įprasto sezoniškumo. Be aiškaus mechanizmo dalis rinkos dalyvių linkę laukti, o tai didina riziką, kad šaltesnė žiema ar sutrikę tiekimo srautai sukels naują kainų šuolį.

    Kodėl Lietuva atrodo saugesnė?

    Regiono kontekste Lenkija išsiskiria itin aukštu atsargų lygiu – apie 98,42 proc., o tai yra vienas didžiausių rodiklių Europoje. Tai svarbu ir Baltijos šalims, nes didesnis saugumo jausmas regione mažina poreikį skubiems pirkimams piko metu.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien užpildymo procentas neparodo visko: kai kurių valstybių saugyklų talpa yra santykinai maža, todėl ilgesniam šaltam laikotarpiui gali nepakakti vien vidinių rezervų. Dėl to Europos energetinis saugumas ir toliau priklausys nuo importo, infrastruktūros pralaidumo ir kainų stabilumo.

  • Nerimas rinkose slūgsta: po atakų Artimuosiuose Rytuose pinga nafta ir dujos, bet Europa dar neatsikvepia

    Nafta ir dujos: korekcija po įtampos

    Pirmadienį pasaulinėse žaliavų rinkose fiksuota korekcija – naftos ir gamtinių dujų kainos nuo ryto leidosi žemyn. Investuotojai vertina, ar po savaitgalio atakų Artimuosiuose Rytuose tiekimas iš regiono grįš į įprastas vėžes.

    Rinkoje daugiausia dėmesio skiriama Saudo Arabijai ir tam, kaip greitai normalizuosis eksportas. Tuo pat metu dujų segmente optimizmo suteikia viltis, kad diplomatija tarp Vašingtono ir Teherano gali būti atnaujinta.

    Kas labiausiai veikia naftos kainą?

    Naftos kainas šiuo metu ypač veikia fizinių srautų stabilumas iš Artimųjų Rytų ir signalai apie galimą rizikos mažėjimą. Nepaisant išaugusios geopolitinės įtampos, rinka mato, kad reikšminga dalis tiekimo vis dar juda, todėl dalis anksčiau įkainotos rizikos premijos traukiasi.

    Analitikai taip pat stebi JAV ir Irano santykių dinamiką bei galimus sprendimus, kurie turėtų įtakos transportui per strateginius jūrų kelius. Bet kokios užuominos apie konflikto eskalaciją paprastai iškart atsispindi kainose, nes didėja draudimo, logistikos ir pristatymo kaštai.

    Europa laukia dujų: atsargos mažesnės nei įprasta

    Europoje dujų kainų mažėjimas kol kas nereiškia, kad rizikos dingo. Artėjant šaltajam sezonui, ypač svarbios tampa saugyklų atsargos, o jos Bendrijoje yra pastebimai mažesnės nei įprastas penkerių metų vidurkis.

    Ryškiai išsiskiria Vokietija, kur dujų saugyklų užpildymas gerokai atsilieka nuo istoriškai būdingo lygio šiam metų laikui. Tuo metu Lenkijoje situacija geresnė – saugyklos beveik pilnos, tačiau bendrai Europai tai reiškia nevienodą pasirengimą žiemai ir jautrumą bet kokiems tiekimo sutrikimams.

    Pralaidumas per svarbiausius tiekimo maršrutus ir LNG srautų tęstinumas išlieka kertiniai veiksniai. Jei diplomatija duos rezultatų, tai galėtų sumažinti riziką ir stabilizuoti kainas, tačiau bet koks naujas sutrikimas greitai sugrąžintų įtampą į biržas.

  • Lenkija skelbia mažų katilinių reformą: perėjimas nuo anglies prie dujų paliestų apie 15 mln. gyventojų

    Lenkijos energetikos ministerija skelbia pradedanti programą, skirtą mažoms centralizuoto šilumos tiekimo katilinėms plėsti ir modernizuoti. Pagrindinis tikslas – didinti mažesnių miestų atsparumą staigiems energijos kainų šuoliams ir mažinti priklausomybę nuo anglies.

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka patvirtino, kad planuojamas platesnis šilumos ūkio pertvarkos paketas. Jame numatomas laipsniškas anglies atsisakymas, o pereinamuoju laikotarpiu didesnis vaidmuo tektų dujoms.

    „Vyriausybė kitais metais planuoja įgyvendinti didelę mažų katilinių modernizavimo programą, pirmiausia vietos Lenkijoje. Šilumos ūkio transformacija turi lemti laipsnišką anglies atsisakymą ir perėjimą daugiausia prie dujų“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Pagal pristatomus planus pertvarka apimtų šildymo sprendimus, kuriais šiuo metu naudojasi maždaug 15 mln. žmonių. Skelbiama, kad investicijų apimtis gali siekti apie 51 mlrd. eurų, o programa būtų įgyvendinama kelių ministerijų bendromis pastangomis.

    Kas keistųsi gyventojams?

    Programa labiausiai orientuota į mažesnes savivaldybes, kuriose šiluma dažnai gaminama senesnėse, anglimi kūrenamose katilinėse. Modernizacija turėtų apimti tiek esamų įrenginių atnaujinimą, tiek naujų, efektyvesnių šilumos gamybos pajėgumų diegimą.

    Dujų pasirinkimas pristatomas kaip praktinis perėjimo etapas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Lenkijai teks derinti šį kelią su klimato politikos tikslais. Europos Sąjungoje griežtėjant reikalavimams dėl išmetamųjų teršalų, šilumos ūkis vis dažniau orientuojamas į efektyvumą, atsinaujinančius šaltinius ir šilumos siurblių, biokuro ar atliekų energijos sprendinius.

    Kodėl tai kelia diskusijų?

    Žiniasklaidoje pasirodė vertinimų, kad investicijų geografija gali tapti politinių ginčų objektu, nes dideli infrastruktūros projektai daro tiesioginę įtaką vietos ekonomikai. Kritikai akcentuoja, jog tokio masto programoje svarbiausia užtikrinti skaidrius atrankos kriterijus ir aiškią finansavimo logiką.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad reformos tikslas – saugesnis ir stabilesnis šilumos tiekimas, kartu mažinant priklausomybę nuo anglies. Artimiausiu metu laukiama daugiau detalių dėl konkrečių terminų, paramos mechanizmų ir to, kokia dalis investicijų bus nukreipta į dujas, o kokia – į alternatyvias technologijas.

  • Nafta po 100 dolerių dar ne blogiausia: du siauri taškai, galintys branginti kurą ir dujas

    Kas vyksta naftos rinkoje?

    „Allianz Trade“ analitikai teigia, kad pastarojo meto naftos kainų šuolis labiau primena trumpalaikį šoką, o ne ilgalaikę, struktūrinę krizę. Jų vertinimu, jei sutrikimai Artimuosiuose Rytuose neįsisenės, kainos 2026 metų pabaigoje galėtų slūgti.

    Skaičiavimuose minima, kad „Brent“ nafta, pasiekusi apie 110 dolerių už barelį, vėliau galėtų vidutiniškai kainuoti apie 87 dolerius 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir apie 76 dolerius 2027 metais. Tačiau scenarijus išlieka trapus, nes daug kas priklauso nuo logistikos ir infrastruktūros saugumo regione.

    Pastarąjį kainų šuolį, anot analitikų, pakurstė atakos ir įtampa, paveikusi pagrindinius tiekimo kelius, įskaitant Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekį. Be to, sumažėję srautai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, įnešė papildomo neužtikrintumo.

    Gamtinės dujos: didesnis galvos skausmas

    Nors nafta teoriškai gali būti nukreipiama alternatyviais maršrutais, suskystintų gamtinių dujų logistika yra mažiau lanksti. „Allianz Trade“ pabrėžia, kad SGD iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų pakrovimai smuko, nes šiam tiekimui kritiškai svarbus saugus tranzitas per Hormūzo sąsiaurį.

    „Dujų kainos Europoje kyla, nes regionas stengiasi kuo greičiau papildyti atsargas, o SGD pakrovimai Hormūzo sąsiauryje tebėra tik 15–25 proc. ikikarinio lygio“, – teigė analitikai.

    Remiantis jų prognoze, pagrindiniame Europos dujų prekybos taške TTF vidutinė kaina 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį galėtų siekti apie 65 eurus už megavatvalandę, o 2027 metais, didėjant pasiūlai, kristi iki maždaug 36 eurų. Tačiau įspėjama, kad ilgalaikis kainų išsilaikymas virš 120 eurų už megavatvalandę galėtų reikšmingai padidinti recesijos riziką euro zonoje.

    Kitas siauras taškas – per mažos perdirbimo apimtys

    Net jei žaliavinės naftos kaina stabilizuotųsi, vartotojams tai nebūtinai reikštų pigesnį kurą degalinėse. Analitikai kaip antrą didelę problemą įvardija perdirbimo pajėgumų trūkumą, kuris kelia dyzelino ir kitų naftos produktų kainas.

    Pasak „Allianz Trade“, rafinavimo maržos JAV ir Europoje išaugo iki maždaug 62 ir 74 eurų už barelį. Situaciją sunkino ir tai, kad dalis Rusijos perdirbimo infrastruktūros nukentėjo nuo atakų, o kai kurios šalys taikė eksporto apribojimus, siekdamos apsaugoti vidaus rinką.

    Didžiausią spaudimą, analitikų vertinimu, patiria dyzelinui jautrūs sektoriai, tokie kaip krovinių vežimas, žemės ūkis ir statybos. Kylant dyzelino kainai, brangsta logistika ir gamyba, o tai per kainų grandinę gali ilgiau išlaikyti infliacinį spaudimą net ir po pirminio energetikos šoko.

    Papildomą riziką didina ir mažėjančios strateginės naftos atsargos kai kuriose OECD šalyse, todėl rinkai tampa sunkiau amortizuoti naujus netikėtus sutrikimus. Tai reiškia, kad trumpalaikiai incidentai gali greičiau virsti brangesniu kuru ir didesnėmis sąskaitomis už energiją.

  • Lenkijos dujų saugyklos užpildytos 98 proc.: žiemos tiekimas saugus, bet sąskaitos gali šoktelėti

    Lenkijoje požeminės dujų saugyklos artėja prie pilno užpildymo – operatorius „Gas Storage Poland“ skelbia pasiekęs 98 proc. ribą. Tai reiškia, kad techniniu požiūriu šalis į žiemos sezoną žengia gerai pasiruošusi, tačiau vartotojams ramybę gali aptemdyti sparčiai kilusios dujų kainos.

    Operatoriaus duomenimis, saugyklose sukaupta apie 36,2 TWh dujų, tai atitinka maždaug 3,3 mlrd. kubinių metrų. Dalį šio kiekio sudaro privalomosios atsargos, kurias pagal teisės aktus turi sukaupti dujas į šalį importuojančios bendrovės.

    Privalomųjų atsargų apimtis Lenkijoje siekia apie 1,3 mlrd. kubinių metrų saugyklų talpos. Šios atsargos turi būti realiai patiekiamos į perdavimo ar skirstymo sistemas per ne ilgesnį nei 40 dienų laikotarpį, todėl svarbus ne tik sukauptas kiekis, bet ir atidavimo galia.

    Investicijos į saugyklas

    „Gas Storage Poland“ vadovė Karina Szostak pabrėžia, kad aukštas užpildymas rodo pasirengimą žiemai, tačiau jau artimiausiais metais dujų saugojimo paslaugų paklausa turėtų didėti. Pasak jos, bendrovė rengia investicinius projektus, susijusius su dujų kaupimo infrastruktūros plėtra, įskaitant kaverinių tipo saugyklas.

    „Kadangi „Gas Storage Poland“ yra saugojimo sistemos operatorius, tačiau nėra saugyklų įrenginių savininkas, reikia papildomų suderinimų, kurie daro įtaką viso proceso tempui“, – sakė Karina Szostak.

    „Gas Storage Poland“ yra 100 proc. Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus Gaz-System valdoma įmonė. Jos užduotis – užtikrinti rinkos dalyviams prieigą prie saugyklų pajėgumų ir jų paskirstymą pagal rinkos poreikius.

    Kainos kyla, rizika išlieka

    Nors saugyklos beveik pilnos, pagrindinis klausimas išlieka kitas: kokia kaina dujos bus perkamos žiemą. Europos biržose kainos pastaruoju metu išsilaiko ties aukščiausiais lygiais nuo 2022 metais fiksuotų šuolių, o tai reiškia didesnį spaudimą tiekėjams ir vartotojų sąskaitoms.

    Situaciją Europoje komplikuoja ir tai, kad bendra ES saugyklų užpildymo statistika yra prastesnė už daugiametį vidurkį. Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį skirtumas nuo įprastų lygių išryškėjo daugelyje valstybių, o didžiausioje Europos rinkoje – Vokietijoje – saugyklų užpildymas buvo pastebimai mažesnis nei įprasta.

    Lenkija šiame kontekste išsiskiria kaip viena geriausiai pasiruošusių šalių pagal užpildymo procentą, tačiau turi kitą silpną vietą – palyginti mažą absoliučią talpą. Lenkijos saugyklų aktyvioji talpa siekia apie 3,3 mlrd. kubinių metrų, kai Vokietijos bendra talpa yra kelis kartus didesnė ir siekia apie 24 mlrd. kubinių metrų.

    Todėl net ir esant aukštam užpildymo procentui, tikrasis saugumo rezervas priklauso nuo bendros sistemos apimties, tiekimo kelių įvairovės ir galimybės greitai papildyti atsargas rinkoje, kai kainos svyruoja. Artėjant šildymo sezonui, būtent kainų dinamika ir ES regiono atsargų balansas gali tapti svarbiausiu veiksniu vartotojų mokėjimams.

  • Į Lenkiją atplaukė itin modernus metanovežis: „Orlen“ atskleidė, kuo jis išskirtinis

    Į Lenkiją atplaukė itin modernus metanovežis: „Orlen“ atskleidė, kuo jis išskirtinis

    Į SGD terminalą Švinoujščėje pirmą kartą atplaukė modernus metanovežis „Danuta Siedzikówna-Inka“, skirtas suskystintų gamtinių dujų kroviniams gabenti. Pasak „Orlen“, tai viena pažangiausių tokio tipo laivų konstrukcijų pasaulyje, turinti technologijų, didinančių efektyvumą ir mažinančių nuostolius transportuojant dujas.

    „Danuta Siedzikówna-Inka“ yra 295 metrų ilgio ir 47 metrų pločio, o jos talpa siekia 174 000 kubinių metrų SGD. Koncernas nurodo, kad vienu reisu laivas gali pervežti apie 70 000 tonų krovinio, o po regazifikacijos tai atitinka maždaug 100 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų.

    „Kiekvienas toks reisas reiškia didesnį tiekimo lankstumą ir atsparumą trikdžiams, ypač kai energijos rinkose išlieka įtampa“, – sakė „Orlen“ atstovai.

    Laive įdiegta vadinamoji pakartotinio suskystinimo sistema, kuri leidžia susigrąžinti transportavimo metu išgaruojančias dujas ir taip mažinti krovinio nuostolius. Taip pat naudojama integruota energijos vartojimo valdymo sistema, o varikliai gali veikti tiek dujomis, tiek dyzelinu, todėl lengviau prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų jūrų transportui.

    „Orlen“ akcentuoja, kad naujos kartos metanovežiai suprojektuoti taip, kad galėtų užsukti į beveik visus pasaulio SGD terminalus. Tokia universalumo savybė energetikos bendrovėms suteikia daugiau galimybių greičiau nukreipti krovinius ten, kur jų reikia labiausiai, ir reaguoti į kainų bei paklausos pokyčius.

    Šiuo reisu į Švinoujščę atgabentas krovinys, kaip skelbiama, atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Pastaraisiais metais SGD srautai į Europą išaugo, nes valstybės siekė mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, o tokie terminalai kaip Švinoujščės tapo svarbiais regiono tiekimo mazgais.

    Jūrų sektoriaus duomenimis, šis apsilankymas siejamas su 465-ąja SGD tiekimo siunta Švinoujščės terminalo istorijoje, o 2026 metais pristatymų skaičius jau viršijo kelias dešimtis. „Orlen“ nurodo, kad pagrindinę jo naudojamą flotilę sudaro aštuoni metanovežiai, išnuomoti maždaug 10 metų laikotarpiui su galimybe sutartis pratęsti.

  • Tauron žengia į kitą OCGT Jaworzno etapą: kada bus parinktas inžinierius ir startuos statybų konkursas

    OCGT Jaworzno: kas jau padaryta

    Energetikos grupė „Tauron“ tęsia OCGT Jaworzno dujinės elektrinės projektą Lenkijoje. Numatyta dviejų turbinų greito paleidimo (OCGT) jėgainė, kurios bendra galia siektų apie 630 megavatų.

    Įmonės teigimu, artimiausi darbai sutelkti į dvi kryptis: leidimų gavimą ir pačios statybos parengimą. Šie žingsniai laikomi pagrindinėmis projekto „vartų“ stadijomis, nuo kurių priklausys tolesnis grafikas.

    Leidimai ir inžinierius kontraktui

    „Tauron“ nurodo, kad būtina užbaigti su poveikiu aplinkai susijusias procedūras ir gauti statybos leidimą. Bendrovė planuoja, kad statybos leidimas galėtų būti gautas 2027 metų antrąjį ketvirtį.

    Lygiagrečiai vyksta konkursas inžinieriui kontraktui parinkti, kuris prižiūrėtų projekto įgyvendinimą. „Tauron“ skaičiuoja, kad šis pasirinkimas galėtų būti atliktas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Kada prasidės statybų konkursas

    Kitas svarbus žingsnis bus statybos dalies pirkimas, kurį planuojama skelbti užbaigus bazinį ir techninį projektavimą. Pagal įmonės planą tai turėtų įvykti 2027 metų pradžioje.

    Toks etapų atskyrimas reiškia, kad technologinė įranga ir statybos darbai kontraktuojami atskirai. Pasak bendrovės, ši schema turi padėti išlaikyti didesnį aiškumą dėl terminų ir didinti vietinės pramonės dalyvavimą statybų dalyje.

    Turbinos užsakytos, pristatymas numatytas 2028–2029 metais

    Projektą įgyvendina „Tauron“ grupės bendrovė „Tauron Wytwarzanie“, kuri 2026 metų liepą pasirašė sutartį su „Ansaldo Energia“ dėl pagrindinės technologinės įrangos tiekimo. Į susitarimą įtraukta ir daugiametė turbinų priežiūros sutartis.

    Bendra sutarčių vertė siekia apie 293 000 000 eurų be mokesčių, iš jų turbinų tiekimui tenka apie 193 000 000 eurų. Numatyta pristatyti dvi dujines turbinas, kurių kiekvienos galia apie 314,6 megavato.

    „Tauron“ savo 2026 metų pirmojo pusmečio ataskaitoje nurodė, kad turbinų pristatymas planuojamas 2028 ir 2029 metų sandūroje. Projektas turi galios rinkos sutartį 2030–2044 metų laikotarpiui, todėl terminų laikymasis bendrovei yra kritiškai svarbus.

    „Kodėl mums pavyko? Tai dviejų dalykų klausimas. Pirmasis yra technologinis lankstumas, antrasis – investuotojo tiekimų modelis, kai statybų dalis atskiriama nuo turbinų kontraktavimo“, – sakė „Tauron“ vadovas Michałas Orłowskis.

  • „Grupa Azoty“ dėl atlyginimų ginčo: 350 eurų kėlimas visiems grėstų stabdyti veiklą, streikas neatmetamas

    Lenkijos chemijos ir trąšų gamybos milžinėje „Grupa Azoty“ aštrėja kolektyvinis ginčas dėl atlyginimų. Profesinės sąjungos reikalauja didinti bazinius atlygius 1 500 zlotų, tai yra maždaug 350 eurų per mėnesį, taip pat kelti pamaininį priedą ir atnaujinti įšaldytą kolektyvinę sutartį.

    Įmonėje jau įvyko šeštasis derybų raundas, tačiau sprendimo kol kas nėra. Profesinės sąjungos perspėja, kad nesusitarus gali būti organizuojamas streiko referendumas.

    Kas kelia įtampą dėl algų?

    „Grupa Azoty“ vadovybė pripažįsta, kad atlyginimai kai kuriuose padaliniuose nėra konkurencingi, tačiau pabrėžia, jog finansinės galimybės labai ribotos. Bendrovę slegia dideli įsipareigojimai ir brangiai kainavusios investicijos, dėl kurių grynasis rezultatas išlieka neigiamas net ir gerėjant veiklos rodikliams.

    Didžiausias rizikos veiksnys yra skolos našta, siekianti apie 18 mlrd. zlotų, arba maždaug 4,2 mlrd. eurų. Esant tokiam finansiniam fonui, net ir santykinai nedidelis visuotinis atlygių didinimas, anot vadovybės, gali sukelti grandininę reakciją tiek pinigų srautams, tiek kreditorių pasitikėjimui.

    „Atlyginimų padidinimas 350 eurų per mėnesį reikštų bendrovės veiklos proceso sustabdymą“, – sakė „Grupa Azoty“ vadovas Marcin Celejewski.

    Vadovybė tikina, kad dabartinių sąjungų reikalavimų įgyvendinti nepavyks, tačiau visiškai atmetamas atlygio augimas taip pat nėra. Pasak įmonės, realistiškesnis kelias būtų etapinis sprendimas, derinant jį su finansinės padėties stabilizavimu.

    Derybos sutampa su spaudimu iš rinkos

    Ginčas dėl algų vyksta tuo pačiu metu, kai „Grupa Azoty“ veda derybas su kreditoriais ir siekia susitarti dėl finansinio stabilizavimo. Streiko grėsmė šiuo laikotarpiu gali tapti papildomu argumentu skolintojams griežtinti sąlygas arba reikalauti dar spartesnių taupymo priemonių.

    Situaciją apsunkina ir žaliavų rinka, ypač gamtinių dujų kainų svyravimai. Dujos yra pagrindinė žaliava azotinių trąšų gamyboje, todėl brangimas tiesiogiai mažina maržas ir gali priversti peržiūrėti gamybos apimtis.

    Įmonės darbuotojai savo ruožtu akcentuoja, kad taupymo režimas tęsiasi jau ne vienerius metus, o dalyje padalinių juntamas premijų bei motyvacinės sistemos trūkumas. Dėl to atlyginimų klausimas tampa ne tik finansinis, bet ir pasitikėjimo bei ilgalaikio personalo išlaikymo iššūkis.

  • Ukrainos dujų saugyklos stovi tuščios: kaip 31 mlrd. kub. m galėtų sustiprinti Europos saugumą

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujoje analizėje apie dujų atsargų mechanizmus pabrėžia, kad požeminės dujų saugyklos išlieka vienu svarbiausių sistemos lankstumo įrankių. Jos leidžia sukaupti dujas vasarą ir jas išleisti žiemą, kai paklausa šokteli, taip mažinant kainų svyravimus ir tiekimo sutrikimų riziką.

    Europos Sąjungoje saugyklos dažniausiai užpildomos beveik iki maksimumo dar prieš šildymo sezoną, todėl „laisvos vietos“ rinkai būna nedaug. Tuo metu Ukraina, turinti vieną didžiausių požeminio saugojimo sistemų Europoje, pastaraisiais metais ją naudojo gerokai mažiau, nei leidžia techninės galimybės.

    Didelė talpa, mažas panaudojimas

    TEA duomenimis, Ukrainos požeminių dujų saugyklų darbinė talpa siekia apie 31 mlrd. kubinių metrų, todėl ji ilgą laiką buvo tarp pasaulio lyderių pagal šį rodiklį. Ši infrastruktūra susiformavo dar sovietmečiu, kai šalies vidaus vartojimas buvo didesnis, o Ukraina atliko svarbų rusiškų dujų tranzito į Europos Sąjungą koridoriaus vaidmenį.

    Pasikeitus srautams ir sumažėjus poreikiui, 2022–2025 metais Ukrainos saugyklų maksimalus užpildymas vidutiniškai siekė apie 32 proc. Tai reiškia, kad kasmet vidutiniškai likdavo apie 21 mlrd. kubinių metrų nepanaudotos darbinės talpos, kuri teoriškai galėtų tapti papildomu rezervu regionui.

    Didžioji dalis pajėgumų yra šalies vakaruose, arčiau Europos Sąjungos sienos, kur infrastruktūrą paprasčiau integruoti į regioninę prekybą. Kita dalis pajėgumų yra arčiau rytinių įėjimo taškų, o dalis objektų atsidūrė didesnės karinės rizikos zonoje, kas tiesiogiai veikia komercinius sprendimus.

    Reformos atvėrė duris, bet karas jas prilaikė

    Ukraina dar 2020 metais pradėjo reguliavimo pakeitimus, derindama dalį taisyklių su Europos Sąjungos praktika ir mažindama kaštus užsienio rinkos dalyviams. Buvo koreguoti transportavimo tarifai, o laikinai saugomoms dujoms pritaikyta muitų lengvata, kuri supaprastino sandėliavimą Europos prekybininkams.

    Šie sprendimai leido Ukrainos saugyklas naudoti kaip perteklinės pasiūlos „buferį“: 2020 metais, kai Europos saugyklos sparčiai pildėsi, dalis atsargų buvo perkelta į Ukrainą. Pagal galiojančias taisykles dujas galima laikyti muitų lengvatos režimu iki trejų metų, todėl tai teoriškai tinka ir kelių metų atsargų kaupimui, kai kainos palankios.

    Vis dėlto nuo plataus masto karo pradžios pagrindiniu stabdžiu tapo saugumo rizika: infrastruktūros apgadinimo grėsmė ir neapibrėžtumas dėl atskirų objektų kontrolės sumažino rinkos dalyvių norą laikyti dujas Ukrainoje. TEA nurodo, kad užsienio valdomos atsargos 2023 metais buvo pasiekusios mažiau nei 3 mlrd. kubinių metrų, o 2024 ir 2025 metais jos praktiškai išnyko.

    Idėja Europai: bendra strateginė atsarga

    2025 metų spalį Ukrainos valstybinė naftos ir dujų grupė Naftogaz viešai siūlė dalį nepanaudojamos požeminių saugyklų talpos skirti visos Europos strateginei gamtinių dujų atsargai. Tokia schema teoriškai galėtų sustiprinti tiekimo saugumą, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje, kai rinkoje pritrūksta lankstumo arba kyla rizika tiekimo maršrutams.

    TEA vertinimu, vien techninės talpos neužtenka: reikėtų aiškios valdymo struktūros, apibrėžtų nuosavybės teisių, prieigos taisyklių ir sąlygų, kada atsargos būtų atlaisvinamos rinkai. Taip pat būtinas viešojo sektoriaus vaidmuo finansuojant dujų pirkimą ir kuriant rizikos pasidalijimo mechanizmus, nes vien komerciniais motyvais tokio masto „draudimas“ dažnai neatsiperka.

    Kitas kritinis aspektas yra fizinė logistika: bendras rezervas Ukrainoje būtų naudingiausias, jei tarpvalstybiniai pajėgumai, tarifai ir regioninė prekyba leistų dujas greitai nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia. Platesnis poveikis, pavyzdžiui, netiesioginė nauda suskystintų gamtinių dujų importuotojams Azijoje per pasaulinę kainodarą, priklausytų nuo to, kaip efektyviai veiktų apsikeitimai ir prekybos grandinės Europoje.

    Trumpuoju laikotarpiu karas riboja tokio modelio realumą, tačiau po konflikto Ukrainos saugyklos galėtų tapti svarbia regioninės dujų saugumo architektūros dalimi. Tam reikėtų tvirtų institucinių sprendimų, politinių garantijų ir aiškaus mechanizmo, kuris leistų suderinti rinkos logiką su strateginio saugumo poreikiais.

  • Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    TTF kaina šoktelėjo į aukštumas

    Europos etaloninė didmeninė dujų kaina, artimiausio mėnesio Nyderlandų TTF kontraktas, rugsėjo 9 dieną buvo pakilusi virš 79 eurų už megavatvalandę. Tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų pradžios, o rinkoje vis labiau įkainojama geopolitinė rizika.

    Kainas kelia įtampos Artimuosiuose Rytuose ir padidėjęs nerimas dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo maršrutų. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali sutrikti krovinių srautai, ypač kai konkurencija dėl SGD krovinių žiemą tradiciškai aštrėja.

    Laikinas brangimas keičia saugyklų ekonomiką

    Šių metų pradžioje TTF kainos svyravo maždaug nuo 26,5 iki 79 eurų už megavatvalandę, o skirtumą didino augantis rizikos priedas. Kai trumpalaikės kainos pakyla, o vėlesnių pristatymų kainos atrodo santykinai žemesnės, silpnėja motyvacija pildyti saugyklas vasarą.

    Įprastai vasaros dujos būna pigesnės už žiemos, todėl bendrovės jas perka, saugo ir vėliau parduoda brangiau. Šįkart trumpalaikis kainų šuolis ir lūkesčiai, kad vėliau tiekimo sąlygos gali pagerėti, mažina finansinį paskatinimą kai kuriose Europos šalyse sparčiai pildyti atsargas.

    Saugyklų lygis Europoje išlieka neįprastai žemas, tačiau tai nereiškia, kad žemynas tuoj pritrūks dujų. Vis dėlto mažesnės atsargos didina priklausomybę nuo SGD importo šaltuoju sezonu, kai paklausa ir kainų nepastovumas paprastai būna didžiausi.

    Ilgesnės rizikos: SGD pasiūlos suvaržymai

    Papildomą spaudimą kainoms kuria ir ilgesnio laikotarpio pasiūlos ribojimai. Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad Kataro Ras Laffan komplekse po kovo mėnesį įvykusių streikų buvo smarkiai apgadinti du SGD gamybos įrenginiai, o apie 17 mlrd. kubinių metrų metinės galios gali būti prarasta 3–5 metams.

    Toks trūkumas reiškia, kad Europos pirkėjams gali tekti agresyviau konkuruoti dėl SGD krovinių pasaulinėje rinkoje. Analitikų vertinimu, žiemą kainos gali kilti tiek, kad Europa pritrauktų pakankamai krovinių, jei pasiūlos atkūrimas bus lėtas ir rizikos veiksniai išliks.

    Infliacija ir ECB: brangi energija persiduoda ekonomikai

    Augančios energijos kainos vėl stiprina infliacijos rizikas euro zonoje. Rugpjūtį metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., o energijos komponentas buvo vienas svarbiausių veiksnių, net ir silpnėjant baziniam kainų spaudimui.

    Rinkos taip pat vertina, kad Europos Centrinis Bankas gali tęsti griežtesnę politiką, nes brangi energija gali ilgiau palaikyti aukštesnę infliaciją. Kartu tai daro įtaką obligacijų rinkoms: kylant pajamingumams, didėja valstybių skolinimosi kaštai refinansuojant skolą.

    IEA siūlo strategines dujų atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra savo naujausioje ataskaitoje apie dujų rezervų mechanizmus ir lankstumo priemones ragina vyriausybes persvarstyti pasirengimą galimiems trūkumams. Agentūra siūlo daugiau dėmesio skirti strateginėms atsargoms, lankstesnėms pirkimo taisyklėms ir glaudesniam tarptautiniam koordinavimui.

    IEA pabrėžia, kad po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje Europa smarkiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų ir labiau remiasi globaliai prekiaujamomis SGD. Nors nuo 2022–2023 metų krizės įrengta daugiau nei 50 mlrd. kubinių metrų per metus SGD importo pajėgumų, patys terminalai negarantuoja dujų, jei Europa nepritraukia krovinių.

    Pagal ES taisykles šalys narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. iki lapkričio 1 dienos, nors numatytos išimtys, kai rinkos sąlygos yra nepalankios. IEA siūlo strategines atsargas laikyti už komercinės rinkos ribų ir jas naudoti tik ekstremalios situacijos atveju.

    „Turėti nenumatytoms situacijoms skirtą dujų rezervą kainuoja, tačiau nepasirengimas krizei gali atsieiti gerokai brangiau“, – teigiama IEA ataskaitos išvadų santraukoje.

    Kai kurios ES šalys, įskaitant Italiją, Lenkiją ir Ispaniją, jau turi nacionalines strategines dujų atsargas. IEA skaičiavimu, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje strateginėse atsargose galėjo būti laikoma apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 3,5 proc. metinio vartojimo ir apie 12 proc. darbo dujų saugyklų pajėgumo.

    Agentūra siūlo svarstyti, ar šiuos mechanizmus galima plėsti ir koordinuoti ES ar tarptautiniu lygmeniu. Tarp aptariamų priemonių minimi lankstesni kontraktai, apsikeitimai krovinių srautais, laikinas SGD laivų panaudojimas kaip saugojimo priemonė ir aiškesnės taisyklės, kas valdo atsargas, kada jos išleidžiamos ir kas už tai sumoka.