CP v2

Tag: Gamybos įmonės

  • Panevėžio pramonė atveria užkulisius: kur galima patekti tik šią savaitę ir kam tai naudinga?

    Panevėžyje ir Panevėžio rajone prasideda ketvirtasis Atviros pramonės savaitgalis, tačiau renginys startuoja dar prieš pagrindines visuomenei skirtas dienas. Pirmieji į gamybos įmones kviečiami pramonės profesionalai ir aukštųjų mokyklų studentai, kuriems parengti tiksliniai vizitai.

    Rugsėjo 21–24 dienomis įmonės orientuojasi į praktinių sprendimų ir gerųjų praktikų mainus tarp skirtingų organizacijų specialistų. Čia akcentuojami realūs procesai, efektyvumo sprendimai, kokybės vadyba, automatizavimas, LEAN ir kaizen principų taikymas bei tvaresnės gamybos kryptys.

    Profesionalus šiemet priima AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Devold“, UAB „Amber Pasta“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB ADAX ir „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB. Tokie susitikimai dažnai tampa proga palyginti skirtingus gamybos modelius, pasitikrinti brandą ir užmegzti ryšius tiekimo grandinėse.

    Lygiagrečiai rengiami vizitai studentams iš Panevėžio kolegijos, Panevėžio mokymo centro, taip pat atvykstantiems Kauno technologijos universiteto ir VILNIUS TECH studentams. Vizitų tikslas paprastas: auditorijose įgytas žinias pamatyti veikiančioje pramonėje ir realiai įvertinti, kokių kompetencijų reikia šiuolaikinėse gamyklose.

    Studentams duris atveria „Amber Pasta“, „Arginta Engineering“, HARJU ELEKTER, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB, „Stigma“, AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio stiklas“. Įmonėms tai galimybė anksčiau susipažinti su būsimais darbuotojais, o jaunuoliams geriau suprasti karjeros kelius regione.

    Pagrindinis savaitgalis visuomenei

    Rugsėjo 25–27 dienomis renginys pereina į viešąją programą, kai Panevėžio miesto ir rajono įmonės priims lankytojus į nemokamas ekskursijas. Organizatoriai žada ne tik pažintį su technologijomis, bet ir pramogines veiklas bei gastronomines patirtis.

    Skelbiama, kad šiemet dalyvauja daugiau nei 15 gamybos įmonių, atstovaujančių skirtingoms pramonės šakoms. Lankytojai galės pamatyti, kaip kuriami maisto produktai, gėrimai, baldai, elektronikos, metalo gaminiai ir inžineriniai sprendimai.

    Ekskursijos vyksta tik su išankstine registracija, o vietų skaičius ribotas, todėl daliai norinčiųjų gali tekti laukti gyvoje eilėje. Organizatoriai pabrėžia, kad gyva eilė negarantuoja patekimo, nes lankytojai įleidžiami tik atsiradus laisvų vietų.

  • Gamybos įmonės gali prarasti dešimtis tūkstančių eurų to nepastebėdamos: kur dingsta pelnas?

    Gamybos įmonėse nuostoliai dažnai atsiranda ne vien dėl akivaizdžių remonto sąskaitų. Gedus vienai įrangos grandžiai, pasekmės persimeta į visą sistemą: gamybą, logistiką, pristatymus ir pardavimus. Finansinėse ataskaitose kaštai gali atrodyti „tvarkingi“, bet konkurencingumas vis tiek smunka.

    Konsultacijų bendrovės „Operivo“ atstovai pabrėžia, kad didžiausi nuostoliai neretai slypi ten, kur jų niekas neskaičiuoja. Prastovos kaštą sudaro ne tik gedimo šalinimas, bet ir nepamatuojama grandinė: nepagaminta produkcija, prastovintys operatoriai, iššvaistytos žaliavos, papildomi perstatymai ir vėlavimų sukelti sutrikimai tiekimo grandinėje.

    „Brangiausia dažnai būna ne pats remontas, o prarasta gamyba, logistika ir pardavimai, kurie tiesiogiai atsiliepia visam įmonės rezultatui“, – sakė Tomasz Burnos, „Operivo“ konsultacijų direktorius.

    Daugelyje įmonių vienos valandos prastovos kaina taip ir nesuskaičiuojama iki galo, todėl sprendimai priimami „iš nuojautos“. Skirtingose šakose prastova gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki šimtų tūkstančių eurų, ypač jei sustojęs įrenginys yra gamybos „butelio kaklelis“. Kol įmonė nežino šios sumos kritiniams įrenginiams, ji tiksliai nežino ir realių nuostolių masto.

    Dar viena mažiau matoma sritis yra techninės priežiūros ir remonto darbuotojų laikas. Įmonė už pamainą sumoka visą, tačiau dalis laiko išsiskaido į darbus, kurie tiesiogiai negrąžina įrangos į darbinę būklę: leidimų derinimus, detalių ir dokumentacijos paiešką, grįžimus į sandėlį, laukimą, kol prie įrenginio bus galima prieiti.

    Tokie procesiniai „nutekėjimai“ dažnai tampa nematoma rutina, kuri ilgainiui kainuoja daugiau nei vienkartinis gedimas. Pirmasis realaus darbo laiko matavimas vadovams neretai būna netikėtas, tačiau būtent jis parodo, kur slypi komandos pajėgumo rezervas ir ką galima sutvarkyti be papildomų etatų.

    Kai kaštai auga, o rezultatą norisi pagerinti greitai, dažna reakcija yra mažinti darbuotojų skaičių. Vis dėlto techninės priežiūros srityje tai ypač rizikinga: jos kaštai matomi iškart, o nauda yra „nematoma“, nes tai neįvykę gedimai ir išvengtos prastovos. Be to, daugelyje rinkų juntamas kvalifikuotų technikų trūkumas, o kompetencijų atkūrimas užtrunka metus, o ne savaites.

    „Prieš ieškant sutaupymo etatuose verta įsivertinti, kiek užduočių techninės priežiūros grandyje nedidina patikimumo ir nemažina rizikos, bet vis tiek yra atliekamos“, – sakė Tomasz Burnos.

    Praktikoje tai gali būti netinkamai suplanuoti profilaktiniai patikrinimai, tų pačių duomenų perrašinėjimas kelis kartus, pertekliniai patvirtinimai ar ataskaitos, kurių niekas neskaito. Pašalinus tokius veiksmus, kaštai mažėja tvariai, o ne „nukeliami“ į ateitį brangių gedimų pavidalu.

    Sprendžiant dėl modernizacijos ar įrangos keitimo, vien amžiaus kriterijaus nepakanka. Svarbiau įvertinti tikimybę, kad įrenginys suges, tokio gedimo pasekmes gamybos tęstinumui, atstatymo laiką, atsarginių dalių prieinamumą ir tai, ar gamintojas vis dar palaiko konkrečią valdymo ar automatikos kartą. Tik palyginus šiuos veiksnius visame įrenginių parke galima suprasti, kur pakanka modernizacijos, o kur būtina pilna investicija.

    Skaitmeniniai sprendimai žada greitą progresą, tačiau jie ne visada išsprendžia pagrindinę bėdą. Rinkoje gausu sistemų įrangos priežiūrai ir darbų planavimui, bet be aiškios diegimo strategijos ir darbuotojų paruošimo jos gali tiesiog perkelti senas problemas į naują ekraną.

    „Skaitmenizuotas chaosas vis tiek lieka chaosu“, – sakė Tomasz Burnos.

    Jei į sistemą perkeliami nesuderinti įrenginių pavadinimai, netikslūs dalių kodai ar neaiškios atsakomybės, įmonė gaus tik „skaitmeninę“ tų pačių klaidų versiją. Todėl prieš pasirenkant tiekėją svarbiausi klausimai paprasti: kokie sprendimai bus priimami pagal duomenis, kas juos suves ir kas bus, jei tai nebus padaryta.

    Galiausiai technologijos pagreitina tai, kas jau veikia, tačiau lygiai taip pat pagreitina ir neveikiantį procesą. Todėl realūs sutaupymai gamyboje dažniausiai prasideda nuo aiškaus prastovų kaštų skaičiavimo, darbo laiko matavimo ir kritinių įrenginių rizikos vertinimo, o tik tada pereinama prie automatikos, DI ar skaitmeninių platformų.

  • Darbo skelbimas jau neveikia: gamybos įmonės atskleidė, kaip iš tiesų prisivilioja specialistus

    Gamybos sektoriuje kvalifikuotų darbuotojų paieška tampa vis sudėtingesnė, todėl vien darbo skelbimo dažnai nebeužtenka. Įmonės vis aktyviau konkuruoja dėl žmonių siūlydamos ne tik atlygį, bet ir aiškią karjeros kryptį, mokymus bei modernesnę darbo aplinką.

    Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad darbuotojų trūkumas gamybos įmonėms tampa vienu ryškiausių iššūkių. 2025 metais jį tarp trijų didžiausių problemų įvardijo 55,6 proc. gamybos įmonių, kai 2022 metais taip teigė 33,5 proc.

    Taip pat 54,5 proc. įmonių kaip reikšmingą riziką išskyrė kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Dar 43,1 proc. nurodė, kad darbo ieškančių žmonių profesinis pasirengimas ne visada atitinka realius verslo poreikius.

    Konkurencija prasideda anksčiau

    Didėjantis atotrūkis tarp darbdavių poreikių ir kandidatų įgūdžių keičia pačias paieškos taisykles. Šalia tradicinių darbo skelbimų vis dažniau pasitelkiamos darbuotojų rekomendacijos, tikslinė kandidatų paieška profesiniuose socialiniuose tinkluose, partnerystės su profesinio mokymo įstaigomis ir universitetais.

    Dalį trūkstamų kompetencijų įmonės vis dažniau nusprendžia ugdyti viduje, investuodamos į mokymus ir įvedimo programas. Tai ypač aktualu gamyboje, kur greitai daugėja automatizuotų procesų ir keičiasi reikalavimai darbuotojams.

    „Darbdavių konkurencija dėl žmonių prasideda gerokai anksčiau nei darbo pokalbis. Žmogus vertina ne tik atlyginimą, bet ir darbo aplinką, galimybes mokytis, technologijas bei tai, kaip atrodys jo kasdienybė“, – sakė VMG personalo direktorė Raimonda Mačiulskienė.

    Ką keičia atvirų durų dienos

    Pramonės darbdaviai pastebi, kad kandidatų apsisprendimą dažnai lemia galimybė pamatyti realią darbo vietą. Gamyklos įvaizdis daliai žmonių vis dar siejasi su triukšmu, dulkėmis ir sunkiu fiziniu darbu, nors šiuolaikinėje gamyboje vis daugiau operacijų perkelta į automatizuotas linijas.

    „Klaipėdos medienos“ vadovas Paulius Barzdonis atkreipia dėmesį, kad šiandien darbuotojas dažnai ne tiek atlieka fizines užduotis, kiek valdo procesą, prižiūri įrenginius ir stebi sistemų darbą. Dėl to įmonės ieško būdų ne aprašyti, o parodyti, kaip iš tikrųjų atrodo darbas.

    Vienas iš sprendimų tampa atvirų durų dienos gamyklose, kai potencialūs darbuotojai gali iš arti pamatyti gamybos procesus, technologijas ir darbo sąlygas. Tokia patirtis padeda greičiau paneigti stereotipus ir kandidatui aiškiau suprasti, ko tikėtis pradėjus dirbti.

    „Po ankstesnio renginio įmonė sulaukė daugiau susidomėjimo darbo pasiūlymais, o didžiausias kandidatų aktyvumas buvo stebimas savaitę po renginio. Lankytojai taip pat teigė, kad gamyklos aplinka maloniai nustebino“, – sakė P. Barzdonis.

    Reikalingi ne tik įgūdžiai, bet ir mokymasis

    Automatizacija ir skaitmenizacija keičia kompetencijų profilį: auga technologinių ir skaitmeninių įgūdžių poreikis, didėja atsakomybė už procesų valdymą. Įmonės pabrėžia, kad vis svarbiau tampa ne vien ankstesnė patirtis, bet ir gebėjimas greitai mokytis.

    Pasak P. Barzdonio, pakavimo linijose tai matyti itin aiškiai: anksčiau daug veiksmų atlikdavo žmogus, o dabar didelę dalį darbo perima robotizuotos sistemos. Tuo pačiu kokybės kontrolėje vis dažniau naudojamos optinės sistemos, galinčios automatiškai aptikti defektus.

    „Technologijos keičiasi greitai, todėl žmogaus gebėjimas prisitaikyti tampa ne mažiau svarbus nei jo turima patirtis. Svarbiausia yra noras mokytis ir pokyčius priimti ne kaip grėsmę, o kaip galimybes“, – teigė P. Barzdonis.

    Ekspertai pažymi, kad ši kryptis artimiausiais metais tik stiprės: modernėjant gamybai, didės poreikis operatoriams, mechatronikams, automatizavimo ir kokybės specialistams. Todėl darbdaviams tenka varžytis ne tik atlygiu, bet ir tuo, kaip greitai jie gali paruošti žmogų darbui bei kokias augimo galimybes pasiūlyti.

  • Gamyklos sustojo 8 valandoms? Nuo kada tai taps privalomai pranešamu kibernetiniu incidentu

    Gamybos sustabdymas ilgiau nei 8 valandoms, dideli finansiniai nuostoliai ar kritinių paslaugų nepasiekiamumas gali būti priskirti prie rimtų kibernetinio saugumo incidentų, kuriuos reikės pranešti nustatyta tvarka. Tokius slenksčius numatoma taikyti atnaujinant nacionalinį kibernetinio saugumo reguliavimą, susietą su ES NIS2 direktyva.

    Rimtas incidentas paprastai suprantamas kaip įvykis, turintis arba galintis turėti reikšmingą neigiamą poveikį informacinių sistemų saugumui ir paslaugų teikimui. Įvykus rimtam incidentui, atsakingos organizacijos privalo jį pranešti per 72 valandas nuo nustatymo momento, o nepranešimas gali užtraukti dideles administracines sankcijas.

    Kokie slenksčiai lems rimtą incidentą?

    Rimtumo vertinimas remsis keliais kriterijais: sutrikimo trukme, paveiktų naudotojų skaičiumi, geografiniu mastu, finansiniais nuostoliais ir konkrečiam sektoriui būdingais rizikos veiksniais. Esminė nuostata – užteks atitikti bent vieną slenkstį, kad incidentas būtų laikomas rimtu.

    Daugelyje sektorių vienu iš universaliausių kriterijų laikomi finansiniai nuostoliai. Praktikoje tai reiškia, kad kibernetinis incidentas, sukėlęs didesnius nei apie 460 000 eurų nuostolius, galėtų būti automatiškai priskiriamas rimtiems ir aktyvuotų privalomas reagavimo bei pranešimo procedūras.

    Kai kuriuose sektoriuose slenksčiai gali būti nustatomi ne pagal pinigus, o pagal poveikio pobūdį. Pavyzdžiui, atliekų tvarkyme, chemijos pramonėje ar maisto gamyboje didelę reikšmę turėtų ne tik paslaugos ar gamybos prastovos, bet ir aplinkosaugos bei žmonių sveikatos rizika.

    8 valandų prastova ir jautriausios sritys

    Gamybos ir pramonės įmonėse rimtu incidentu gali būti laikomas atvejis, kai dėl kibernetinės atakos ar sistemų sutrikimo gamyba tampa neprieinama ilgiau nei 8 valandoms. Šis kriterijus aktualus įmonėms, gaminančioms, pavyzdžiui, elektroniką, elektros įrangą, mašinas ar transporto priemones, kai procesų sustojimas tiesiogiai verčiasi tiekimo grandinių trikdžiais.

    Viešajame sektoriuje papildomu rimtumo požymiu gali tapti ir tam tikros atakų rūšys, ypač duomenų šifravimas siekiant išpirkos. Tokiais atvejais incidentas vertinamas ne tik pagal trukmę ar nuostolius, bet ir pagal tai, ar buvo pažeistas duomenų konfidencialumas, vientisumas ar autentiškumas bei kiek naudotojų tai palietė.

    „Pagrindinis 8 valandų nepasiekiamumo kriterijus atitinka darbo dieną, o kai kurioms viešosioms paslaugoms trumpesnis terminas siejamas su būtinybe užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą krizės metu“, – aiškinama reguliavimo projekto logika.

    Energetikoje pakanka minučių

    Energetikos sektoriuje kai kuriais atvejais incidento rimtumą gali lemti itin trumpas sutrikimo laikas. Elektros tiekimo praradimas, trunkantis vos kelias minutes, bet apimantis reikšmingą sistemos ar paklausos dalį, gali būti traktuojamas kaip rimtas įvykis dėl tiesioginės įtakos infrastruktūros stabilumui.

    Dar griežtesnė logika taikoma sričių, susijusių su branduoline energetika, saugai: čia rimtą incidentą gali lemti ne trukmė, o pasekmės – rizika žmonių sveikatai, aplinkos užterštumas, didelė turtinė žala ar teisiškai saugomų paslapčių atskleidimas.

    Verslui tai reiškia, kad vien IT padalinio reakcijos nebeužteks. Organizacijoms teks iš anksto susidėlioti incidentų nustatymo, klasifikavimo, informavimo ir dokumentavimo procesus, nes pranešimo terminas skaičiuojamas nuo nustatymo momento, o baudos už neveikimą gali būti skausmingos.

  • Lenkijos pramonė atsigauna: 49 proc. įmonių tikisi pagerėjimo, labiausiai optimistiškos mažosios

    Lenkijos gamybos sektoriuje ryškėja atsargus optimizmas: beveik pusė pramonės įmonių tikisi, kad per artimiausius 18 mėnesių jų veiklos aplinka gerės. Tokias nuotaikas fiksuoja „ABB“ tyrimas ir „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita, apžvelgianti pramonės lūkesčius 2026–2027 metų laikotarpiui.

    Apklausoje nurodoma, kad 49 proc. gamybos įmonių prognozuoja situacijos pagerėjimą savo šakoje, o 17 proc. tikisi blogėjimo. Dabartinę padėtį teigiamai vertina daugiau nei 43 proc. respondentų, todėl rinkoje matomas ne tik lūkestis, bet ir realus stabilizacijos pojūtis.

    Tyrimo autoriai šias nuotaikas sieja ir su pamažu kylančiais pramonės aktyvumo signalais, įskaitant PMI rodiklio judėjimą į viršų po ilgesnio laikotarpio žemiau 50 punktų ribos. Nors vienas rodiklis neapibrėžia visos ekonomikos, jis dažnai atspindi užsakymų, gamybos apimčių ir verslo lūkesčių kryptį.

    Dvi pramonės nuotaikų kryptys

    Didžiausias optimizmas fiksuojamas tarp mažųjų gamybos įmonių: 52 proc. jų savo šakos būklę vertina kaip gerą arba labai gerą. Recesijos požymius šioje grupėje įžvelgia tik 11 proc. apklaustųjų, todėl mažesnės organizacijos šiame cikle jaučiasi tvirčiau.

    Vidutinės ir didelės bendrovės dažniau išlieka atsargesnės, tačiau ir čia nemaža dalis situaciją vertina bent jau neblogai. „ABB“ teigimu, stambesnės įmonės labiau pajunta energijos sąnaudų šuolius, reguliacinį spaudimą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir pasaulinių tiekimo grandinių svyravimus.

    „Didžiausios organizacijos šiandien veikia vienu metu patirdamos daugelio veiksnių spaudimą, nuo energijos kaštų ir didelio masto technologinės transformacijos iki augančių reguliacinių reikalavimų. Tačiau platesnėje perspektyvoje dominuoja optimizmas, nepriklausomai nuo įmonių dydžio“, – sakė Krzysztofas Žurekas iš „ABB“ elektrifikacijos verslo Lenkijoje.

    Investicijų planai: prioritetas energijai

    Verslo planuose ryškėja noras investuoti: 35 proc. gamybos įmonių ketina didinti išlaidas plėtrai 2026–2027 metais, palyginti su 2025 metais. Maždaug trečdalis planuoja išlaikyti investicijas tame pačiame lygyje, o 20 proc. svarsto mažinimą.

    Pagrindinis investicijų motyvas išlieka energijos kaina ir jos nepastovumas. Net 68 proc. pramonės atstovų aukštas energijos kainas įvardija kaip grėsmę pelningumui, todėl dažniausiai minimas prioritetas yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos sąnaudų mažinimas, taip atsakė 40 proc. respondentų.

    Be energijos taupymo, įmonės ketina daugiau dėmesio skirti techninės komandos kompetencijų stiprinimui (38 proc.) ir elektros ūkio infrastruktūros modernizavimui (36 proc.). Toliau rikiuojasi gamybos procesų automatizavimas (24 proc.) ir OT infrastruktūros kibernetinis saugumas (23 proc.), o dekarbonizaciją kaip artimiausią prioritetą nurodė 9 proc. apklaustųjų.

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad daugelis gamintojų pirmiausia siekia sustiprinti veiklos pagrindus: sumažinti energijos kaštus, užtikrinti patikimą infrastruktūrą ir turėti pakankamai kvalifikuotų specialistų. Tik po to dažniau planuojami sudėtingesni skaitmeniniai projektai, įskaitant automatizaciją ir DI sprendimus.

    „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita taip pat rodo, kad 46 proc. įmonių mato teigiamą automatizacijos, skaitmenizacijos, elektrifikacijos ir DI poveikį verslui. Sektoriui svarbūs išlieka kaštų optimizavimas, produktų inovacijos, pokyčių valdymas, technologijų integracija ir investicijų finansavimo prieinamumas.