Gamybos įmonėse nuostoliai dažnai atsiranda ne vien dėl akivaizdžių remonto sąskaitų. Gedus vienai įrangos grandžiai, pasekmės persimeta į visą sistemą: gamybą, logistiką, pristatymus ir pardavimus. Finansinėse ataskaitose kaštai gali atrodyti „tvarkingi“, bet konkurencingumas vis tiek smunka.
Konsultacijų bendrovės „Operivo“ atstovai pabrėžia, kad didžiausi nuostoliai neretai slypi ten, kur jų niekas neskaičiuoja. Prastovos kaštą sudaro ne tik gedimo šalinimas, bet ir nepamatuojama grandinė: nepagaminta produkcija, prastovintys operatoriai, iššvaistytos žaliavos, papildomi perstatymai ir vėlavimų sukelti sutrikimai tiekimo grandinėje.
„Brangiausia dažnai būna ne pats remontas, o prarasta gamyba, logistika ir pardavimai, kurie tiesiogiai atsiliepia visam įmonės rezultatui“, – sakė Tomasz Burnos, „Operivo“ konsultacijų direktorius.
Daugelyje įmonių vienos valandos prastovos kaina taip ir nesuskaičiuojama iki galo, todėl sprendimai priimami „iš nuojautos“. Skirtingose šakose prastova gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki šimtų tūkstančių eurų, ypač jei sustojęs įrenginys yra gamybos „butelio kaklelis“. Kol įmonė nežino šios sumos kritiniams įrenginiams, ji tiksliai nežino ir realių nuostolių masto.
Dar viena mažiau matoma sritis yra techninės priežiūros ir remonto darbuotojų laikas. Įmonė už pamainą sumoka visą, tačiau dalis laiko išsiskaido į darbus, kurie tiesiogiai negrąžina įrangos į darbinę būklę: leidimų derinimus, detalių ir dokumentacijos paiešką, grįžimus į sandėlį, laukimą, kol prie įrenginio bus galima prieiti.
Tokie procesiniai „nutekėjimai“ dažnai tampa nematoma rutina, kuri ilgainiui kainuoja daugiau nei vienkartinis gedimas. Pirmasis realaus darbo laiko matavimas vadovams neretai būna netikėtas, tačiau būtent jis parodo, kur slypi komandos pajėgumo rezervas ir ką galima sutvarkyti be papildomų etatų.
Kai kaštai auga, o rezultatą norisi pagerinti greitai, dažna reakcija yra mažinti darbuotojų skaičių. Vis dėlto techninės priežiūros srityje tai ypač rizikinga: jos kaštai matomi iškart, o nauda yra „nematoma“, nes tai neįvykę gedimai ir išvengtos prastovos. Be to, daugelyje rinkų juntamas kvalifikuotų technikų trūkumas, o kompetencijų atkūrimas užtrunka metus, o ne savaites.
„Prieš ieškant sutaupymo etatuose verta įsivertinti, kiek užduočių techninės priežiūros grandyje nedidina patikimumo ir nemažina rizikos, bet vis tiek yra atliekamos“, – sakė Tomasz Burnos.
Praktikoje tai gali būti netinkamai suplanuoti profilaktiniai patikrinimai, tų pačių duomenų perrašinėjimas kelis kartus, pertekliniai patvirtinimai ar ataskaitos, kurių niekas neskaito. Pašalinus tokius veiksmus, kaštai mažėja tvariai, o ne „nukeliami“ į ateitį brangių gedimų pavidalu.
Sprendžiant dėl modernizacijos ar įrangos keitimo, vien amžiaus kriterijaus nepakanka. Svarbiau įvertinti tikimybę, kad įrenginys suges, tokio gedimo pasekmes gamybos tęstinumui, atstatymo laiką, atsarginių dalių prieinamumą ir tai, ar gamintojas vis dar palaiko konkrečią valdymo ar automatikos kartą. Tik palyginus šiuos veiksnius visame įrenginių parke galima suprasti, kur pakanka modernizacijos, o kur būtina pilna investicija.
Skaitmeniniai sprendimai žada greitą progresą, tačiau jie ne visada išsprendžia pagrindinę bėdą. Rinkoje gausu sistemų įrangos priežiūrai ir darbų planavimui, bet be aiškios diegimo strategijos ir darbuotojų paruošimo jos gali tiesiog perkelti senas problemas į naują ekraną.
„Skaitmenizuotas chaosas vis tiek lieka chaosu“, – sakė Tomasz Burnos.
Jei į sistemą perkeliami nesuderinti įrenginių pavadinimai, netikslūs dalių kodai ar neaiškios atsakomybės, įmonė gaus tik „skaitmeninę“ tų pačių klaidų versiją. Todėl prieš pasirenkant tiekėją svarbiausi klausimai paprasti: kokie sprendimai bus priimami pagal duomenis, kas juos suves ir kas bus, jei tai nebus padaryta.
Galiausiai technologijos pagreitina tai, kas jau veikia, tačiau lygiai taip pat pagreitina ir neveikiantį procesą. Todėl realūs sutaupymai gamyboje dažniausiai prasideda nuo aiškaus prastovų kaštų skaičiavimo, darbo laiko matavimo ir kritinių įrenginių rizikos vertinimo, o tik tada pereinama prie automatikos, DI ar skaitmeninių platformų.
Leave a Reply