CP v2

Tag: Garso sistemos

  • Noting Hilo karnavalo 60-metis: 10 būtinų dainų, kurias išrinko ilgamečiai festivalio dalyviai

    Noting Hilo karnavalo 60-metis: 10 būtinų dainų, kurias išrinko ilgamečiai festivalio dalyviai

    Karnavalas, tapęs Londono simboliu

    Šį savaitgalį Vakarų Londone į gatves sugrįžta Noting Hilo karnavalas, minintis 60 metų sukaktį. Per šešis dešimtmečius nedidelė bendruomenės šventė išaugo į vieną didžiausių gatvės festivalių pasaulyje.

    Dviejų dienų renginys, tradiciškai pasiekiantis kulminaciją per banko šventės pirmadienį, kasmet primena apie ilgalaikę afrokaribų kultūros įtaką Londonui. Karnavalo ištakos siejamos su Vindrašo kartos istorija ir iš Jamaikos atkeliavusia garso sistemų kultūra.

    Kaip gimė tradicija

    Šventės pradžią nulėmė sudėtingas laikotarpis Noting Hile, kai penktojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo pradžioje rajoną krėtė rasinė įtampa bei smurtas. Po 1958 metais vykusių riaušių ir 1959 metais nužudyto Antigvos kilmės dailidės Kelso Cochrane’o, vietos socialinė darbuotoja Rhaune Laslett 1966 metais inicijavo vaikų gatvės vakarėlį, siekdama suartinti susiskaldžiusią bendruomenę.

    Tuomet Portobello gatvėje pasirodęs Trinidado plieno būgnų muzikantas Russell Henderson su grupe padėjo pamatus tam, kas vėliau virto karnavalu. Ilgainiui prie šventės prisijungė vis daugiau Karibų tradicijų, o gatvėse įsitvirtino tiek gyva muzika, tiek didžiulį vaidmenį suvaidinę garso sistemų sunkvežimiai.

    „Garso sistemos buvo jaunimo balsas“, – sakė vienas ryškiausių organizatorių Leslie Palmeris, septintajame dešimtmetyje sustiprinęs muzikos ir masinių persirengimų svarbą.

    Muzika, kuri nuolat kinta

    Karnavalo garso takelis per dešimtmečius keitėsi kartu su miesto kultūra: nuo kalipso, regio, dabo ir sokos iki džiunglių, drum and bass, hiphopo, grime ir UK garage. Ši įvairovė padėjo renginiui išlaikyti aktualumą skirtingoms kartoms ir tapti ne tik švente, bet ir tapatybės bei bendruomenės erdve.

    Minint 60-metį, keli žmonės, daugelį metų gyvenantys karnavalo ritmu, buvo pakviesti išrinkti po vieną kūrinį, kuris jiems geriausiai atspindi Noting Hilo karnavalą. Tarp jų yra garso sistemų veteranai, didžėjai, renginio organizavimo atstovai, kostiumų kūrėjai ir fotografai.

    Jų pasirinkimai apima skirtingas epochas ir skambesius: nuo „Black Uhuru“ 1979 metais įrašyto kūrinio Guess Who’s Coming To Dinner, „Aswad“ 1980 metais išleisto Warrior Charge ar Junior Murvin klasikos Police and Thieves iki „Bob Marley and The Wailers“ Three Little Birds. Šalia legendinių vardų atsiranda ir naujesni įrašai, pabrėžiantys, kad karnavalas nėra vien nostalgija, o gyva, nuolat atsinaujinanti scena.

    Renginio senbuviai taip pat akcentuoja, kad karnavalo muzika neatsiejama nuo platesnio konteksto: migracijos istorijos, kovos su diskriminacija, bendruomenės solidarumo ir Londono klubinės kultūros. Dėl to vienas dainų sąrašas čia tampa ne tik rekomendacija, bet ir trumpu pasakojimu apie tai, kaip skambėjo ir keitėsi miestas.

  • Noting Hilo karnavalui – 60: veteranai išrinko 10 dainų, be kurių šventė neįsivaizduojama

    Noting Hilo karnavalui – 60: veteranai išrinko 10 dainų, be kurių šventė neįsivaizduojama

    Šį savaitgalį Vakarų Londono gatvėse vėl vyks Noting Hilo karnavalas, šiemet minintis 60 metų sukaktį. Iš nedidelės bendruomenės šventės jis išaugo į vieną didžiausių Europos gatvės festivalių, kasmet sutraukiantį minias žiūrovų ir dalyvių.

    Karnavalas laikomas ryškiu Afro-Karibų kultūros pėdsaku Londone, o jo šaknys siejamos su vadinamąja Windrush karta ir Jamaikos garso sistemų tradicija. Visa tai formavosi sudėtingame fone: XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje Noting Hile netrūko rasinės įtampos ir smurto.

    Po 1958 metų riaušių ir 1959 metais įvykdyto Antigvos kilmės dailidės Kelso Cochrane nužudymo, socialinė darbuotoja Rhaune Laslett 1966 metais inicijavo vaikų gatvės šventę, siekdama suartinti susiskaldžiusią bendruomenę. Kai Portobello Road pasirodė Trinidado plieninių būgnų muzikantas Russell Henderson su grupe, buvo padėti karnavalo pamatai.

    1970-aisiais garso sistemos tapo karnavalo ašimi, o organizatorius Leslie Palmeris sustiprino Karibų kaukių tradicijas ir gyvos muzikos programą. Jo mintis, kad garso sistemos tapo jaunimo balsu, iki šiol apibūdina karnavalo energiją ir socialinę reikšmę.

    Per kelis dešimtmečius karnavalo muzika nuolat keitėsi: nuo kalipso, regeto, dub ir soca iki džiunglių, drum and bass, hiphopo, grime ir JK garažo. Jubiliejiniams metams karnavalo veteranai ir scenos dalyviai sudarė 10 dainų sąrašą, kurios, jų manymu, geriausiai atspindi Noting Hilo karnavalo dvasią.

    Kodėl garso sistemos tapo karnavalo širdimi

    Garso sistemos Noting Hile nėra vien technika ar scena, tai bendruomenės susitikimo taškas ir tradicijos tąsa. Būtent per jas karnavalas tapo erdve, kur susijungia muzika, politinė savivoka ir miesto kultūrų dialogas.

    Viena ryškiausių figūrų – Channel One Sound System bendraįkūrėjas Mikey Dread, už pulto stovintis nuo 1983 metų. Veteranų akimis, tokie žmonės ne tik formavo skambesį, bet ir sukūrė taisykles, kaip karnavale gimsta minios energija.

    10 dainų, kurios apibrėžia karnavalą

    Į veteranų pasirinktą dešimtuką pateko skirtingų laikotarpių ir stilių kūriniai – nuo regeto ir dainų apie socialinę realybę iki modernesnių šokių salės ritmų. Tarp jų minimi Black Uhuru, Aswad, Junior Murvin, Bob Marley and The Wailers, Dennis Brown, Beenie Man, taip pat naujesni kūriniai ir atlikėjai.

    Sąraše atsispindi ir karnavalo kaita: šalia klasikos atsiranda XXI amžiaus garsai, atliepiantys naują Londono kartą. Tai pabrėžia, kad Noting Hilo karnavalas išlieka gyvas reiškinys, kuris ne tik saugo tradiciją, bet ir prisitaiko prie miesto muzikos scenos.

    Šventė, kuri išlieka daugiau nei pramoga

    Karnavalas išlieka ir vizualios kultūros erdve: kostiumų kūrėjai, šokėjai, fotografai ir bendruomenės organizatoriai kuria tai, kas per dvi dienas virsta milžiniška miesto scena. Ne veltui veteranai akcentuoja, kad karnavalas yra ir amato, ir bendruomeniškumo mokykla, kurią svarbu perduoti toliau.

    Šešiasdešimtmečio proga sudarytas dainų sąrašas veikia kaip gidas: jis primena istorines ištakas, bet kartu leidžia išgirsti, kaip karnavalas skamba šiandien. Būtent ši pusiausvyra tarp atminties ir dabarties ir yra pagrindinė Noting Hilo karnavalo jėga.

  • Dolby Digital jūsų TV garsą keičia iš esmės: štai ką jis daro ir kodėl tai svarbu kasdien

    Dolby Digital jūsų TV garsą keičia iš esmės: štai ką jis daro ir kodėl tai svarbu kasdien

    Renkantis naują televizorių ar garso sistemą akys vis dažniau užkliūva už įrašo Dolby Digital. Daugeliui tai tik dar vienas techninis terminas, tačiau iš tiesų jis tiesiogiai lemia, ar filmo dialogai bus aiškūs, o veiksmo scenos skambės įtikinamai.

    Dolby Digital yra garso kodavimo standartas, skirtas perduoti ir atkurti kelių kanalų garsą. Paprastai kalbant, jis leidžia garsui sklisti ne tik iš vieno taško, o būti paskirstytam erdvėje, kad žiūrovas jaustųsi labiau įtrauktas į vaizdą.

    Kaip veikia erdvinis garsas?

    Dažniausiai Dolby Digital siejamas su 5.1 kanalų schema, kai naudojami keli skirtingose vietose esantys garsiakalbiai ir žemų dažnių garsiakalbis. Toks išdėstymas padeda atskirti muziką, efektus ir balsus, todėl bendras garsas tampa tikslesnis.

    Praktiškai tai reiškia, kad, pavyzdžiui, automobilių gausmas, minios šurmulys ar lietaus garsas gali būti „pastatytas“ aplink žiūrovą. Net ir paprastesnėse sistemose tinkamai apdorotas signalas dažnai sukuria erdviškesnio garso įspūdį.

    Kodėl dialogai staiga aiškesni?

    Viena dažniausių problemų žiūrint filmus ar serialus namuose yra tai, kad dialogai skęsta muzikoje ir efektuose. Dolby Digital leidžia aiškiau atskirti takelius, todėl balsai dažnai tampa ryškesni, o poreikis nuolat reguliuoti garsumą sumažėja.

    Šis atskyrimas ypač juntamas veiksmo filmuose ir sporto transliacijose, kur daug staigių garso šuolių. Kai signalas apdorojamas teisingai, sprogimai ir žemi dažniai išlaiko jėgą, bet neužgožia kalbos.

    Kur jis naudojamas šiandien?

    Dolby Digital jau daug metų yra plačiai taikomas namų pramogų įrangos standartuose: televizoriuose, garso kolonėlėse, namų kino sistemose, žaidimų konsolėse ir kai kuriuose medijos grotuvuose. Dėl to vartotojai šį pavadinimą mato ne tik įrenginių specifikacijose, bet ir nustatymuose.

    Svarbu suprasti, kad didžiausias efektas pasiekiamas turint papildomą garso įrangą, pavyzdžiui, garso kolonėlę ar namų kino komplektą. Vis dėlto net vien televizoriaus garsiakalbiai, priklausomai nuo modelio, gali iš Dolby Digital takelio išspausti aiškesnius dialogus ir tvarkingesnį garso balansą.

    Renkantis televizorių verta vertinti ne tik ekrano raišką ar atnaujinimo dažnį, bet ir palaikomus garso formatus bei jungtis, per kurias garsas perduodamas į garso sistemą. Tinkamai suderinta įranga dažnai daro didesnį kasdienį skirtumą nei vien „gražesnis“ vaizdas.