Karnavalas, tapęs Londono simboliu
Šį savaitgalį Vakarų Londone į gatves sugrįžta Noting Hilo karnavalas, minintis 60 metų sukaktį. Per šešis dešimtmečius nedidelė bendruomenės šventė išaugo į vieną didžiausių gatvės festivalių pasaulyje.
Dviejų dienų renginys, tradiciškai pasiekiantis kulminaciją per banko šventės pirmadienį, kasmet primena apie ilgalaikę afrokaribų kultūros įtaką Londonui. Karnavalo ištakos siejamos su Vindrašo kartos istorija ir iš Jamaikos atkeliavusia garso sistemų kultūra.
Kaip gimė tradicija
Šventės pradžią nulėmė sudėtingas laikotarpis Noting Hile, kai penktojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo pradžioje rajoną krėtė rasinė įtampa bei smurtas. Po 1958 metais vykusių riaušių ir 1959 metais nužudyto Antigvos kilmės dailidės Kelso Cochrane’o, vietos socialinė darbuotoja Rhaune Laslett 1966 metais inicijavo vaikų gatvės vakarėlį, siekdama suartinti susiskaldžiusią bendruomenę.
Tuomet Portobello gatvėje pasirodęs Trinidado plieno būgnų muzikantas Russell Henderson su grupe padėjo pamatus tam, kas vėliau virto karnavalu. Ilgainiui prie šventės prisijungė vis daugiau Karibų tradicijų, o gatvėse įsitvirtino tiek gyva muzika, tiek didžiulį vaidmenį suvaidinę garso sistemų sunkvežimiai.
„Garso sistemos buvo jaunimo balsas“, – sakė vienas ryškiausių organizatorių Leslie Palmeris, septintajame dešimtmetyje sustiprinęs muzikos ir masinių persirengimų svarbą.
Muzika, kuri nuolat kinta
Karnavalo garso takelis per dešimtmečius keitėsi kartu su miesto kultūra: nuo kalipso, regio, dabo ir sokos iki džiunglių, drum and bass, hiphopo, grime ir UK garage. Ši įvairovė padėjo renginiui išlaikyti aktualumą skirtingoms kartoms ir tapti ne tik švente, bet ir tapatybės bei bendruomenės erdve.
Minint 60-metį, keli žmonės, daugelį metų gyvenantys karnavalo ritmu, buvo pakviesti išrinkti po vieną kūrinį, kuris jiems geriausiai atspindi Noting Hilo karnavalą. Tarp jų yra garso sistemų veteranai, didžėjai, renginio organizavimo atstovai, kostiumų kūrėjai ir fotografai.
Jų pasirinkimai apima skirtingas epochas ir skambesius: nuo „Black Uhuru“ 1979 metais įrašyto kūrinio Guess Who’s Coming To Dinner, „Aswad“ 1980 metais išleisto Warrior Charge ar Junior Murvin klasikos Police and Thieves iki „Bob Marley and The Wailers“ Three Little Birds. Šalia legendinių vardų atsiranda ir naujesni įrašai, pabrėžiantys, kad karnavalas nėra vien nostalgija, o gyva, nuolat atsinaujinanti scena.
Renginio senbuviai taip pat akcentuoja, kad karnavalo muzika neatsiejama nuo platesnio konteksto: migracijos istorijos, kovos su diskriminacija, bendruomenės solidarumo ir Londono klubinės kultūros. Dėl to vienas dainų sąrašas čia tampa ne tik rekomendacija, bet ir trumpu pasakojimu apie tai, kaip skambėjo ir keitėsi miestas.
Leave a Reply