CP v2

Tag: Gatvės festivaliai

  • Noting Hilo karnavalo 60-metis: 10 būtinų dainų, kurias išrinko ilgamečiai festivalio dalyviai

    Noting Hilo karnavalo 60-metis: 10 būtinų dainų, kurias išrinko ilgamečiai festivalio dalyviai

    Karnavalas, tapęs Londono simboliu

    Šį savaitgalį Vakarų Londone į gatves sugrįžta Noting Hilo karnavalas, minintis 60 metų sukaktį. Per šešis dešimtmečius nedidelė bendruomenės šventė išaugo į vieną didžiausių gatvės festivalių pasaulyje.

    Dviejų dienų renginys, tradiciškai pasiekiantis kulminaciją per banko šventės pirmadienį, kasmet primena apie ilgalaikę afrokaribų kultūros įtaką Londonui. Karnavalo ištakos siejamos su Vindrašo kartos istorija ir iš Jamaikos atkeliavusia garso sistemų kultūra.

    Kaip gimė tradicija

    Šventės pradžią nulėmė sudėtingas laikotarpis Noting Hile, kai penktojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo pradžioje rajoną krėtė rasinė įtampa bei smurtas. Po 1958 metais vykusių riaušių ir 1959 metais nužudyto Antigvos kilmės dailidės Kelso Cochrane’o, vietos socialinė darbuotoja Rhaune Laslett 1966 metais inicijavo vaikų gatvės vakarėlį, siekdama suartinti susiskaldžiusią bendruomenę.

    Tuomet Portobello gatvėje pasirodęs Trinidado plieno būgnų muzikantas Russell Henderson su grupe padėjo pamatus tam, kas vėliau virto karnavalu. Ilgainiui prie šventės prisijungė vis daugiau Karibų tradicijų, o gatvėse įsitvirtino tiek gyva muzika, tiek didžiulį vaidmenį suvaidinę garso sistemų sunkvežimiai.

    „Garso sistemos buvo jaunimo balsas“, – sakė vienas ryškiausių organizatorių Leslie Palmeris, septintajame dešimtmetyje sustiprinęs muzikos ir masinių persirengimų svarbą.

    Muzika, kuri nuolat kinta

    Karnavalo garso takelis per dešimtmečius keitėsi kartu su miesto kultūra: nuo kalipso, regio, dabo ir sokos iki džiunglių, drum and bass, hiphopo, grime ir UK garage. Ši įvairovė padėjo renginiui išlaikyti aktualumą skirtingoms kartoms ir tapti ne tik švente, bet ir tapatybės bei bendruomenės erdve.

    Minint 60-metį, keli žmonės, daugelį metų gyvenantys karnavalo ritmu, buvo pakviesti išrinkti po vieną kūrinį, kuris jiems geriausiai atspindi Noting Hilo karnavalą. Tarp jų yra garso sistemų veteranai, didžėjai, renginio organizavimo atstovai, kostiumų kūrėjai ir fotografai.

    Jų pasirinkimai apima skirtingas epochas ir skambesius: nuo „Black Uhuru“ 1979 metais įrašyto kūrinio Guess Who’s Coming To Dinner, „Aswad“ 1980 metais išleisto Warrior Charge ar Junior Murvin klasikos Police and Thieves iki „Bob Marley and The Wailers“ Three Little Birds. Šalia legendinių vardų atsiranda ir naujesni įrašai, pabrėžiantys, kad karnavalas nėra vien nostalgija, o gyva, nuolat atsinaujinanti scena.

    Renginio senbuviai taip pat akcentuoja, kad karnavalo muzika neatsiejama nuo platesnio konteksto: migracijos istorijos, kovos su diskriminacija, bendruomenės solidarumo ir Londono klubinės kultūros. Dėl to vienas dainų sąrašas čia tampa ne tik rekomendacija, bet ir trumpu pasakojimu apie tai, kaip skambėjo ir keitėsi miestas.

  • Noting Hilo karnavalui – 60: veteranai išrinko 10 dainų, be kurių šventė neįsivaizduojama

    Noting Hilo karnavalui – 60: veteranai išrinko 10 dainų, be kurių šventė neįsivaizduojama

    Šį savaitgalį Vakarų Londono gatvėse vėl vyks Noting Hilo karnavalas, šiemet minintis 60 metų sukaktį. Iš nedidelės bendruomenės šventės jis išaugo į vieną didžiausių Europos gatvės festivalių, kasmet sutraukiantį minias žiūrovų ir dalyvių.

    Karnavalas laikomas ryškiu Afro-Karibų kultūros pėdsaku Londone, o jo šaknys siejamos su vadinamąja Windrush karta ir Jamaikos garso sistemų tradicija. Visa tai formavosi sudėtingame fone: XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje Noting Hile netrūko rasinės įtampos ir smurto.

    Po 1958 metų riaušių ir 1959 metais įvykdyto Antigvos kilmės dailidės Kelso Cochrane nužudymo, socialinė darbuotoja Rhaune Laslett 1966 metais inicijavo vaikų gatvės šventę, siekdama suartinti susiskaldžiusią bendruomenę. Kai Portobello Road pasirodė Trinidado plieninių būgnų muzikantas Russell Henderson su grupe, buvo padėti karnavalo pamatai.

    1970-aisiais garso sistemos tapo karnavalo ašimi, o organizatorius Leslie Palmeris sustiprino Karibų kaukių tradicijas ir gyvos muzikos programą. Jo mintis, kad garso sistemos tapo jaunimo balsu, iki šiol apibūdina karnavalo energiją ir socialinę reikšmę.

    Per kelis dešimtmečius karnavalo muzika nuolat keitėsi: nuo kalipso, regeto, dub ir soca iki džiunglių, drum and bass, hiphopo, grime ir JK garažo. Jubiliejiniams metams karnavalo veteranai ir scenos dalyviai sudarė 10 dainų sąrašą, kurios, jų manymu, geriausiai atspindi Noting Hilo karnavalo dvasią.

    Kodėl garso sistemos tapo karnavalo širdimi

    Garso sistemos Noting Hile nėra vien technika ar scena, tai bendruomenės susitikimo taškas ir tradicijos tąsa. Būtent per jas karnavalas tapo erdve, kur susijungia muzika, politinė savivoka ir miesto kultūrų dialogas.

    Viena ryškiausių figūrų – Channel One Sound System bendraįkūrėjas Mikey Dread, už pulto stovintis nuo 1983 metų. Veteranų akimis, tokie žmonės ne tik formavo skambesį, bet ir sukūrė taisykles, kaip karnavale gimsta minios energija.

    10 dainų, kurios apibrėžia karnavalą

    Į veteranų pasirinktą dešimtuką pateko skirtingų laikotarpių ir stilių kūriniai – nuo regeto ir dainų apie socialinę realybę iki modernesnių šokių salės ritmų. Tarp jų minimi Black Uhuru, Aswad, Junior Murvin, Bob Marley and The Wailers, Dennis Brown, Beenie Man, taip pat naujesni kūriniai ir atlikėjai.

    Sąraše atsispindi ir karnavalo kaita: šalia klasikos atsiranda XXI amžiaus garsai, atliepiantys naują Londono kartą. Tai pabrėžia, kad Noting Hilo karnavalas išlieka gyvas reiškinys, kuris ne tik saugo tradiciją, bet ir prisitaiko prie miesto muzikos scenos.

    Šventė, kuri išlieka daugiau nei pramoga

    Karnavalas išlieka ir vizualios kultūros erdve: kostiumų kūrėjai, šokėjai, fotografai ir bendruomenės organizatoriai kuria tai, kas per dvi dienas virsta milžiniška miesto scena. Ne veltui veteranai akcentuoja, kad karnavalas yra ir amato, ir bendruomeniškumo mokykla, kurią svarbu perduoti toliau.

    Šešiasdešimtmečio proga sudarytas dainų sąrašas veikia kaip gidas: jis primena istorines ištakas, bet kartu leidžia išgirsti, kaip karnavalas skamba šiandien. Būtent ši pusiausvyra tarp atminties ir dabarties ir yra pagrindinė Noting Hilo karnavalo jėga.

  • Lisabonoje startuoja Santos Populares: kur ir kada švęsti šv. Antano dieną nemokamai

    Lisabonoje startuoja Santos Populares: kur ir kada švęsti šv. Antano dieną nemokamai

    Birželį Lisabonoje sugrįžta Santos Populares šventės, paverčiančios miestą didžiuliu gatvės festivaliu su muzika, šokiais ir tradiciniu maistu. Tai vienas ryškiausių Portugalijos vasaros renginių, kasmet pritraukiantis minias vietinių ir miesto svečių.

    Santos Populares tradicija siejama su trimis katalikų šventaisiais: šv. Antanu, šv. Jonu ir šv. Petru. Lisabonoje svarbiausias akcentas tenka šv. Antanui, kurio diena minima birželio 13 dieną, o šventiniai vakarai dažnai tęsiasi iki vėlumos.

    Šios šventės žinomos dėl laikinų kiemelių ir gatvės scenų, vadinamų arraiais, kur skamba populiarioji portugališka muzika, o ant grotelių kepamos sardinės. Vietiniai pabrėžia, kad tai ne tik pramoga, bet ir bendruomeniškumo tradicija, perduodama iš kartos į kartą.

    „Tai metas švęsti, džiaugtis ir daug bendrauti. Apie Santos Populares kalbame visus metus“, – sakė Leonardo Bordonhos.

    „Negaliu net įsivaizduoti Lisabonos be šių švenčių“, – pridūrė jis.

    Lisabonoje dažniausiai pasirenkami keli dideli arraiai, kuriuose įėjimas paprastai yra nemokamas, o programą sudaro koncertai ir didžėjų pasirodymai. Vis dėlto organizatoriai rekomenduoja atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose piko valandomis formuojasi eilės, o kai kur ribojami srautai dėl saugumo.

    Kur švęsti Lisabonoje?

    Vienas didžiausių renginių vyksta Campo Pequeno apylinkėse, Avenidas Novas rajone, kur kelias savaites rengiami koncertai ir veikia maisto zonos. Ši vieta laikoma viena seniausių ir didžiausių sostinės gatvės švenčių erdvių, todėl čia dažniausiai lankosi ir šeimos, ir jaunimas.

    Šeimoms patrauklus ir Campolide rajone rengiamas festivalis Quinta do Zé Pinto teritorijoje, garsėjantis erdvesne aplinka. Čia įprastai numatomos veiklos vaikams, o vakarinę programą sudaro gyvos muzikos pasirodymai.

    Autentiškesnės atmosferos ieškantys dažnai renkasi Graça rajone vykstantį Arraial da Vila Berta, organizuojamą nedideliame istoriniame kvartale. Šis arraial garsėja bendruomeniškumu ir tradicine, labiau vietiniams orientuota nuotaika.

    Šventės, kurios tęsiasi ilgiau

    Mouraria rajono Largo da Rosa erdvėje vykstantis Arraial Resiste išsiskiria bendruomeniniu ir daugiakultūriu charakteriu. Organizatoriai pabrėžia, kad čia svarbus ne tik linksmybių aspektas, bet ir viešosios erdvės kaip susitikimų vietos idėja.

    Norintys šurmulio prie vandens dažnai keliauja į Santos krantinę prie Tacho upės, kur šventės garsėja ilgesne trukme ir plačiu muzikiniu repertuaru. Tai viena labiausiai turistų mėgstamų vietų, todėl kainos maisto ir gėrimų zonose čia neretai būna kiek aukštesnės nei mažesniuose rajonų arraiuose.

    Belėme rengiama didesnio masto šventė parko erdvėje, kur programoje paprastai numatoma pramogų įvairaus amžiaus lankytojams. Tuo metu Miradouro de São Pedro de Alcântara apžvalgos aikštelėje vykstantis Arraial da Misericórdia vilioja ne tik muzika, bet ir viena įspūdingiausių miesto panoramų.

    Planuojantiems vakarą mieste patariama įvertinti, kad birželio viduryje Lisabonoje sustiprėja viešojo transporto apkrova, o kai kurios gatvės laikinai uždaromos. Patogiausia judėti pėsčiomis ar metro, o grįžimą verta suplanuoti iš anksto, ypač jei šventė tęsis iki nakties.

    Santos Populares Lisabonoje daugeliui yra ne tik sezoninė pramoga, bet ir miesto tapatybės dalis. Vietiniai sako, kad būtent birželis geriausiai parodo, kaip Lisabona moka švęsti gatvėse, suburdama kaimynystes, šeimas ir svečius vienam bendram vakarui.