Šį savaitgalį Vakarų Londono gatvėse vėl vyks Noting Hilo karnavalas, šiemet minintis 60 metų sukaktį. Iš nedidelės bendruomenės šventės jis išaugo į vieną didžiausių Europos gatvės festivalių, kasmet sutraukiantį minias žiūrovų ir dalyvių.
Karnavalas laikomas ryškiu Afro-Karibų kultūros pėdsaku Londone, o jo šaknys siejamos su vadinamąja Windrush karta ir Jamaikos garso sistemų tradicija. Visa tai formavosi sudėtingame fone: XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje Noting Hile netrūko rasinės įtampos ir smurto.
Po 1958 metų riaušių ir 1959 metais įvykdyto Antigvos kilmės dailidės Kelso Cochrane nužudymo, socialinė darbuotoja Rhaune Laslett 1966 metais inicijavo vaikų gatvės šventę, siekdama suartinti susiskaldžiusią bendruomenę. Kai Portobello Road pasirodė Trinidado plieninių būgnų muzikantas Russell Henderson su grupe, buvo padėti karnavalo pamatai.
1970-aisiais garso sistemos tapo karnavalo ašimi, o organizatorius Leslie Palmeris sustiprino Karibų kaukių tradicijas ir gyvos muzikos programą. Jo mintis, kad garso sistemos tapo jaunimo balsu, iki šiol apibūdina karnavalo energiją ir socialinę reikšmę.
Per kelis dešimtmečius karnavalo muzika nuolat keitėsi: nuo kalipso, regeto, dub ir soca iki džiunglių, drum and bass, hiphopo, grime ir JK garažo. Jubiliejiniams metams karnavalo veteranai ir scenos dalyviai sudarė 10 dainų sąrašą, kurios, jų manymu, geriausiai atspindi Noting Hilo karnavalo dvasią.
Kodėl garso sistemos tapo karnavalo širdimi
Garso sistemos Noting Hile nėra vien technika ar scena, tai bendruomenės susitikimo taškas ir tradicijos tąsa. Būtent per jas karnavalas tapo erdve, kur susijungia muzika, politinė savivoka ir miesto kultūrų dialogas.
Viena ryškiausių figūrų – Channel One Sound System bendraįkūrėjas Mikey Dread, už pulto stovintis nuo 1983 metų. Veteranų akimis, tokie žmonės ne tik formavo skambesį, bet ir sukūrė taisykles, kaip karnavale gimsta minios energija.
10 dainų, kurios apibrėžia karnavalą
Į veteranų pasirinktą dešimtuką pateko skirtingų laikotarpių ir stilių kūriniai – nuo regeto ir dainų apie socialinę realybę iki modernesnių šokių salės ritmų. Tarp jų minimi Black Uhuru, Aswad, Junior Murvin, Bob Marley and The Wailers, Dennis Brown, Beenie Man, taip pat naujesni kūriniai ir atlikėjai.
Sąraše atsispindi ir karnavalo kaita: šalia klasikos atsiranda XXI amžiaus garsai, atliepiantys naują Londono kartą. Tai pabrėžia, kad Noting Hilo karnavalas išlieka gyvas reiškinys, kuris ne tik saugo tradiciją, bet ir prisitaiko prie miesto muzikos scenos.
Šventė, kuri išlieka daugiau nei pramoga
Karnavalas išlieka ir vizualios kultūros erdve: kostiumų kūrėjai, šokėjai, fotografai ir bendruomenės organizatoriai kuria tai, kas per dvi dienas virsta milžiniška miesto scena. Ne veltui veteranai akcentuoja, kad karnavalas yra ir amato, ir bendruomeniškumo mokykla, kurią svarbu perduoti toliau.
Šešiasdešimtmečio proga sudarytas dainų sąrašas veikia kaip gidas: jis primena istorines ištakas, bet kartu leidžia išgirsti, kaip karnavalas skamba šiandien. Būtent ši pusiausvyra tarp atminties ir dabarties ir yra pagrindinė Noting Hilo karnavalo jėga.
