CP v2

Tag: Gaza

  • Gwyneth Paltrow sulaukė kritikos dėl prabangos NT reklamos Izraelyje: kodėl tai įžiebė audrą?

    Gwyneth Paltrow sulaukė kritikos dėl prabangos NT reklamos Izraelyje: kodėl tai įžiebė audrą?

    Holivudo aktorė ir verslininkė Gwyneth Paltrow atsidūrė kritikos centre po to, kai pasirodė prabangių apartamentų projekto Izraelyje reklaminiame vaizdo įraše. Socialiniuose tinkluose kampanija vadinama nejautria, o dalis komentatorių sieja ją su besitęsiančiu karu Gazos Ruože ir platesne humanitarine krize regione.

    Reklamoje Paltrow pristato 51 aukšto gyvenamojo komplekso „51 Park“ projektą Herclijoje, mieste į šiaurę nuo Tel Avivo. Vaizdo įraše ji pasakoja apie rytinę rutiną ir giria šalia parko esančių pastatų patrauklumą, o vėliau patikslina, kad projektas yra Izraelyje.

    Kodėl kilo pasipiktinimas?

    Pagrindinė kritikos priežastis siejama su tuo, kad prabangos būsto reklama pasirodė itin jautriame kontekste, kai tarptautinėje erdvėje nuolat aptariamos civilių aukos ir humanitarinė padėtis Gazos Ruože. Dalis vartotojų tvirtina, jog tokia komunikacija atrodo atitrūkusi nuo realybės ir normalizuojanti prabangos vartojimą konflikto fone.

    Nors aktorė pati šio klipo savo paskyrose, kaip skelbiama, neplatino, reakcija persikėlė į jos naujausius įrašus socialiniuose tinkluose. Po jais pasirodė gausybė komentarų su politiniais šūkiais ir raginimais atsisakyti bendradarbiavimo, o kai kurie pasisakymai buvo itin aštrūs.

    Viešų žmonių reakcijos ir spaudimas

    Į diskusiją įsitraukė ir dalis viešų asmenų, kritikavusių sprendimą dalyvauti reklamoje. Aktyvistė Alana Hadid kampaniją įvardijo kaip nejautrią, o turinio kūrėjas Matt Bernstein pabrėžė, kad toks pasirinkimas, jo vertinimu, rodo privilegijos ir atsakomybės disbalansą.

    Italų prodiuserė Livia Giuggioli viešai pranešė nutraukianti su Paltrow siejamą planuotą vizitą, aiškindama, kad reklaminis projektas jai atrodo nepriimtinas. Šie pasisakymai dar labiau sustiprino spaudimą aktorei sureaguoti, tačiau viešo komentaro ji kol kas nepateikė.

    Platesnė tendencija: įžymybių verslai ir reputacijos rizika

    Šis atvejis primena, kaip greitai įžymybių komerciniai projektai gali tapti reputacine rizika, ypač kai jie susiję su geopolitiniais konfliktais. Pastaraisiais metais visuomenė daug jautriau vertina žinomų žmonių partnerystes, investicijas ir reklamas, o socialiniai tinklai užtikrina, kad kritika išplinta per kelias valandas.

    Panašaus pobūdžio diskusijos anksčiau kilo ir dėl kitų žinomų asmenų projektų, siejamų su Izraeliu. Tokiose situacijose prekės ženklai ir agentūros vis dažniau vertina ne tik auditorijos dydį, bet ir vertybines rizikas bei galimą poveikį tarptautinei reputacijai.

    Tuo pat metu tarptautinės žmogaus teisių organizacijos skelbia ataskaitas ir vertinimus apie padėtį regione, o Izraelio valdžia kaltinimus atmeta, teigdama, kad karinė kampanija nukreipta prieš „Hamas“. Ši priešprieša informacinėje erdvėje sukuria foną, kuriame net ir komercinė reklama gali tapti politinės polemikos dalimi.

  • Prancūzija tiria pranešimus apie Gazos flotilės aktyvistų žeminimą ir smurtą sulaikant

    Prancūzija tiria pranešimus apie Gazos flotilės aktyvistų žeminimą ir smurtą sulaikant

    Prancūzija pradeda tyrimą dėl pranešimų, kaip buvo elgiamasi su jos piliečiais, sulaikytais Gazos kryptimi plaukusioje flotilėje. Apie tai paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot, nurodęs, kad informacija perduota teisingumo institucijoms.

    Tyrimas inicijuotas po pranešimų, kad sulaikymo metu aktyvistai galėjo patirti žeminimą, smurtą ir kitokį netinkamą elgesį. Pasak ministro, sprendimas priimtas remiantis Prancūzijos generalinio konsulo Turkijoje parengta ataskaita.

    „Remdamasis ataskaita, kurios paprašiau iš mūsų generalinio konsulo Turkijoje, kurioje aprašomas seksualinis smurtas, šaltis, mušimas ir pakartotinis Prancūzijos piliečių žeminimas, nusprendžiau kreiptis į prokuratūrą“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Ministras pabrėžė, kad kreipimasis atliktas pagal Prancūzijos baudžiamojo proceso nuostatas, numatančias pareigą valstybės pareigūnams informuoti prokuratūrą apie galimus nusikaltimus. Tolimesni veiksmai priklausys nuo prokurorų sprendimų ir surinktų faktų.

    Raginimai ES reaguoti

    Ši tema įgavo platesnį politinį atgarsį ir Europoje. Italija, Airija ir Ispanija anksčiau ragino Europos Sąjungą imtis priemonių prieš Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministrą Itamarą Ben Gvirą, kai viešumoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti sulaikyti flotilės aktyvistai.

    Po įrašo paskelbimo kilo tarptautinė kritika dėl sulaikytųjų laikymo sąlygų ir jų viešo demonstravimo. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni aktyvistų traktavimą pavadino netoleruotinu, o Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas teigė, kad toks elgesys yra nepriimtinas.

    Kas yra Gazos flotilė?

    „Global Sumud Flotilla“ išplaukė iš Turkijos, siekdama pasiekti Gazą ir atkreipti dėmesį į humanitarinę padėtį bei pagalbos patekimą į teritoriją. Tokios iniciatyvos paprastai pristatomos kaip bandymas pristatyti paramą, tačiau Izraelis jas vertina kaip bandymą pažeisti jūros blokadą.

    Izraelis kontroliuoja Gazos pasienio ir įėjimo taškus, o blokada taikoma nuo 2007 metais įvykusių politinių pokyčių teritorijoje. Per karą, prasidėjusį po 2023 metų spalį įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį, Gazos ruožas patyrė didelius maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių trūkumus, o pagalbos srautai periodiškai buvo stabdomi ar ribojami.

    Prancūzijos pradėtas tyrimas bus stebimas ir kitų Europos valstybių, nes jis gali tapti precedentu vertinant, kaip valstybės gina savo piliečių teises sulaikymo užsienyje atvejais. Kartu tai dar kartą iškelia klausimą, kaip derinami saugumo argumentai, tarptautinė humanitarinė teisė ir žmogaus teisių standartai, kai konfliktinėse zonose vykdomos sulaikymo operacijos.

  • Popiežius Leonas XIV įspėja: DI valdomi ginklai stumia pasaulį į naikinimo spiralę

    Popiežius Leonas XIV įspėja: DI valdomi ginklai stumia pasaulį į naikinimo spiralę

    Kalba Romoje apie karą

    Popiežius Leonas XIV Romoje pasmerkė augančias investicijas į dirbtinį intelektą ir aukštąsias technologijas karo pramonėje, perspėdamas, kad tai gali įsukti pasaulį į naikinimo spiralę. Kreipdamasis į akademinę bendruomenę jis ragino lygiagrečiai siekti taikos Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje.

    Kalba pasakyta La Sapienza universitete, laikomame didžiausiu Europoje. Tai buvo retas įvykis: popiežius šiame universiteto miestelyje lankėsi pirmą kartą nuo 2008 metų, kai Benediktas XVI atsisakė planuotos viešnagės dėl kilusių protestų.

    Gazos studentai ir humanitarinis koridorius

    Vizito metu Leonas XIV susitiko ir su jaunais palestiniečiais, kurie į Italiją atvyko per humanitarinį koridorių iš Gazos Ruožo, kad tęstų studijas. Su jais popiežius trumpai bendravo universiteto koplyčioje ir po kalbos pagrindinėje auditorijoje.

    Italijos valdžia kartu su katalikiškomis organizacijomis nuo 2023 metais prasidėjusio karo Gazos Ruože į šalį yra atgabenusi šimtus palestiniečių studijoms bei gydymui. Tokios programos dažnai derinamos su universitetais ir ligoninėmis, kad atvykusieji galėtų greičiau integruotis.

    Įspėjimas dėl atsakomybės

    Popiežius pabrėžė, kad karinės išlaidos Europoje sparčiai auga, o tai, jo teigimu, vyksta švietimo ir sveikatos apsaugos sąskaita. Jis taip pat kritiškai įvertino tendenciją, kai gynybos užsakymų nauda pirmiausia tenka siauriems interesų ratams, o ne bendrajam gėriui.

    „Tai, kas vyksta Ukrainoje, Gazoje ir Palestinos teritorijose, Libane ir Irane, rodo nežmonišką karo ir naujųjų technologijų ryšio raidą naikinimo spiralėje“, – sakė Leonas XIV.

    Anot pontifiko, DI plėtra ir naudojimas tiek civilinėje, tiek karinėje srityje turi būti griežčiau prižiūrimi, kad technologijos neatleistų žmonių nuo atsakomybės už sprendimus. Jis akcentavo, kad galutinis moralinis ir teisinis pasirinkimų svoris privalo likti žmogui, ypač kai kalbama apie gyvybę ir mirtį.

    Pastaraisiais metais Jungtinės Tautos, Raudonasis Kryžius ir dalis Europos valstybių vis dažniau kelia klausimą dėl vadinamųjų mirtinų autonominių ginklų, kurie galėtų parinkti taikinius ir smogti su minimaliu žmogaus įsikišimu. Kritikai įspėja, kad tokios sistemos didina klaidų, eskalacijos ir atsakomybės išplovimo riziką, o šalininkai teigia, jog jos gali suteikti pranašumą ir sumažinti karių nuostolius.

    Vatikane tikimasi, kad dirbtinio intelekto tema taps viena centrinių popiežiaus darbotvarkėje ir bus plačiau aptarta artimiausiu metu planuojamoje pirmojoje jo enciklikoje. Joje, kaip prognozuojama, gali būti sujungtos technologijų etikos, karo moralės ir socialinio teisingumo temos.

  • Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    61-oji Venecijos bienalės tarptautinė meno paroda visuomenei duris atvėrė gegužės 9 dieną, tačiau startą aptemdė protestai ir streikas. Organizatoriai skelbia, kad renginys lankytojams bus atviras iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

    Įtampa šiemet išryškino seniai kultūros lauke bręstantį konfliktą: kaip tarptautinės parodos turėtų reaguoti į karus, sankcijas ir visuomenės spaudimą. Venecijoje tai virto ne simboliniais pareiškimais, o matomais ribojimais ir uždarytomis erdvėmis.

    Streikas ir dalis užvertų durų

    Penktadienį, bienalės išvakarėse, apie 2 000 žmonių susirinko Via Garibaldi ir dalyvavo profesinių sąjungų bei kolektyvų inicijuotame streike. Jis įvardytas kaip pirmasis toks darbuotojų streikas bienalės istorijoje.

    Procesija pasuko Arsenale link, kur protestuotojai kritikavo Izraelio paviljono dalyvavimą, konflikto Gazos Ruože kontekste. Policija sustiprino saugumą, o prie Campo della Tana įvyko susidūrimų, kai dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras.

    Streiko poveikis buvo apčiuopiamas: maždaug 20 nacionalinių paviljonų laikinai sustabdė darbą, solidarizuodamiesi su protestu. Tarp minimų šalių buvo Austrija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Turkija, taip pat Suomija ir Airija.

    Rusijos paviljono klausimas ir finansavimo grėsmė

    Dar vienu įtampos židiniu tapo Rusijos paviljono statusas. Pastarosiomis dienomis dėmesį prikaustė aktyvistų akcijos, o politinė diskusija persikėlė ir į institucijų lygmenį.

    Europos Sąjungos institucijos viešai signalizavo, kad renginio finansavimas gali būti peržiūrimas, jei bienalė būtų naudojama Kremliaus naratyvams legitimuoti, kai galioja sankcijos dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Šis spaudimas išryškino, kad dideli kultūros renginiai tampa priklausomi ne vien nuo bilietų ir rėmėjų, bet ir nuo politinių įsipareigojimų.

    Galiausiai bienalės organizatoriai pranešė, kad Rusijos paviljonas viso renginio metu liks uždarytas, o darbus bus galima pamatyti tik pro langus. Tokia kompromisinė forma parodo, kaip institucijos bando suderinti meninės raiškos principus su sankcijų ir reputacijos rizikomis.

    Italijos politikų vaidmuo ir viešas konfliktas

    Penktadienį bienalėje apsilankė Italijos vicepremjeras Matteo Salvini. Jis teigė, kad jo buvimas yra parama Venecijai ir menui, o politinių boikotų retorika, anot jo, neturėtų liesti tokio renginio.

    „Meno laisvė turi būti aukščiau politinių boikotų, o policijos pareigūnų puolimas jokios idėjos nepadaro teisesnės“, – sakė Matteo Salvini.

    Tą pačią dieną politinę įtampą Italijos viduje išryškino kultūros ministro Alessandro Giuli sprendimas boikotuoti bienalės atidarymą. Jis nurodė nesutaręs su organizatoriais dėl sprendimų, susijusių su Rusijos paviljono klausimu, ir teigė negavęs atsakymo į savo kreipimąsi bienalės vadovybei.

    „Parašiau pagarbų nepritarimą ir atsakymo nesulaukiau. Todėl šiandien elgiamės atitinkamai, o toliau žiūrime į priekį“, – sakė Alessandro Giuli.

    Šių metų bienalės pradžia rodo platesnę tendenciją Europos kultūros renginiuose: meno institucijos vis dažniau atsiduria tarp darbuotojų, visuomenės ir politikų lūkesčių, o sprendimai dėl paviljonų ar dalyvavimo tampa ne tik kuratoriniais, bet ir geopolitiniais.

  • Nobelio laureatas J. M. Coetzee atsisakė vykti į Jeruzalės rašytojų festivalį dėl karo Gazoje

    Nobelio laureatas J. M. Coetzee atsisakė vykti į Jeruzalės rašytojų festivalį dėl karo Gazoje

    Nobelio literatūros premijos laureatas ir vienas ryškiausių šiuolaikinės prozos autorių J. M. Coetzee pranešė nevyksiantis į Jeruzalės tarptautinį rašytojų festivalį, kuris turėtų vykti gegužės 25–28 dienomis. Sprendimą jis argumentavo Izraelio veiksmais Gazos Ruože ir laiške pavartojo itin griežtą formuluotę.

    Apie atsisakymą rašytojas informavo festivalio meno vadovę Juliją Fermentto-Tzaisler, pabrėždamas, kad šiuo metu nemato galimybės dalyvauti renginyje, vykstančiame Izraelyje. Pats festivalis anksčiau yra sulaukęs tarptautinio dėmesio ir kvietęs tokius autorius kaip Salmanas Rushdie, Margaret Atwood ar Joyce Carol Oates.

    Kas rašoma Coetzee laiške

    Laiške Coetzee teigė, kad Izraelio karinė kampanija Gazos Ruože, jo vertinimu, yra neproporcinga 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių kontekstui. Autorius taip pat rašė manantis, jog didelė Izraelio visuomenės dalis šią kampaniją palaiko, todėl atsakomybės klausimas, jo akimis, apima ne vien politinius sprendimų priėmėjus.

    „Pastaruosius dvejus metus Izraelio valstybė vykdo genocidinę kampaniją Gazoje, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga 2023 metų spalio 7 dienos provokacijai“, – rašė J. M. Coetzee.

    Jis taip pat užsiminė, kad tarptautinis Izraelio įvaizdis, jo nuomone, atsistatys tik per ilgesnį laiką, o dabartiniai įvykiai dar ilgai darys įtaką kultūriniams ir akademiniams ryšiams.

    Festivalio organizatorių reakcija

    Festivalio meno vadovė Izraelio žiniasklaidai sakė buvusi nustebinta laiško tonu ir Coetzee vertinimais. Ji pabrėžė, kad tikėjosi iš pietų afrikiečio rašytojo, kovojusio prieš apartheidą, labiau palaikančios laikysenos dialogo atžvilgiu.

    „Kaip Pietų Afrikos rašytojo, kovojusio su apartheidu, būčiau tikėjusis, kad ištiesite man ranką ir pasakysite: kovokite, mano dukra, nenustokite kovoti. Jūs palikote mane neviltyje“, – rašė Julija Fermentto-Tzaisler.

    Platesnė kultūros boikotų banga

    Coetzee sprendimas įsilieja į pastaraisiais metais stiprėjantį dalies kultūros lauko atstovų spaudimą Izraelio institucijoms ir su jomis siejamiems renginiams. Įvairūs autoriai ir kino pasaulio žmonės yra atsisakę dalyvauti projektuose ar festivaliuose, aiškindami tai solidarumu su palestiniečiais arba kritika dėl karo eigos.

    Tarp dažniausiai minimų precedentų yra airių rašytojos Sally Rooney sprendimas neperleisti vieno romano vertimo į hebrajų kalbą teisių Izraelyje veikiančiai leidyklai, o taip pat Kanados autorės Naomi Klein pasitraukimas iš PEN World Voices festivalio, kritikuojant organizatorių poziciją dėl karo.

    Kino industrijoje pastaraisiais metais viešai skelbta apie iniciatyvas, kuriomis dalis kūrėjų įsipareigoja nedirbti su Izraelio kino institucijomis ir renginiais. Tokie veiksmai rodo, kad karas Gazoje vis dažniau tampa ne tik diplomatijos, bet ir kultūros sektoriaus sprendimų bei reputacijos klausimu.

    J. M. Coetzee gimė Pietų Afrikoje, vėliau persikėlė gyventi į Australiją. 2003 metais jam skirta Nobelio literatūros premija, o tarp geriausiai žinomų kūrinių dažnai minimi romanai „Disgrace“ ir „Waiting for the Barbarians“.

  • Paskelbti 2026 metų Peabody apdovanojimų laureatai: nuo satyros iki karo reportažų

    Paskelbti 2026 metų Peabody apdovanojimų laureatai: nuo satyros iki karo reportažų

    Paskelbti 86-ųjų Peabody apdovanojimų laureatai atskleidė aiškią šių metų kryptį: vertinamos istorijos, kurios daro poveikį visuomenei, o ne vien generuoja reitingus. Organizatoriai skelbia, kad šįkart atrinkti 34 laimėtojai iš daugiau nei 1 000 pateiktų darbų.

    Peabody apdovanojimai, teikiami nuo 1940 metų, tradiciškai skirti televizijos, radijo, tinklalaidžių ir skaitmeninių projektų kūrėjams, kurie nagrinėja kultūriškai reikšmingas temas. Šis prizas dažnai laikomas alternatyva populiariausiems industrijos apdovanojimams, nes akcentuoja turinio visuomeninę vertę.

    Kas išsiskyrė pramogų kategorijoje

    Pramogų turinio sąraše šiemet ryškėja projektai, kuriuose socialinės temos derinamos su masinei auditorijai suprantamu formatu. Tarp įvertintųjų minimi serialai ir laidos, tokie kaip Adolescence, Jimmy Kimmel Live! ir Pluribus.

    Toks pasirinkimas rodo, kad komisija pripažįsta ne tik dokumentiką ar tiriamąją žurnalistiką, bet ir pramogą, kai ji geba taikliai reflektuoti politinius bei kultūrinius procesus. Pastaraisiais metais tai tampa vis ryškesne tendencija, ypač platformoms konkuruojant dėl žiūrovo dėmesio.

    Apdovanojimai už reportažus ir tyrimus

    Naujienų ir viešosios paslaugos kryptyse dėmesys krypo į konfliktų zonas, humanitarines krizes ir ekstremizmo plitimą internete. Tarp įvertintų darbų įvardijami Fault Lines epizodai apie Gazą, taip pat FRONTLINE ir ProPublica projektas The Rise and Fall of Terrorgram.

    Į sąrašą pateko ir 60 Minutes reportažas apie Uvalde reakciją, PBS NewsHour darbas apie vaikų priežiūros krizę JAV bei „Reuters“ pasakojimas apie Mianmaro karą. Tokia atranka pabrėžia, kad Peabody komisija išlaiko prioritetą istorijoms, kurios remiasi dokumentais, liudijimais ir ilgalaikiu darbu, o ne trumpalaike sensacija.

    Dokumentika: karas, propaganda ir žmogaus teisės

    Dokumentikos kategorijoje tarp laureatų minimas Mr. Nobody Against Putin, paremtas slapta filmuota mokytojo Pavelo Talankino medžiaga apie Rusijos valdžios pastangas formuoti moksleivių pasaulėžiūrą po invazijos į Ukrainą. Šio filmo istorija išryškina ir kitą šiuolaikinės dokumentikos pusę: kūrėjų saugumo rizikas bei bandymus riboti platinimą.

    Taip pat įvertinti No Other Land, Come See Me in the Good Light, The Alabama Solution, 20 Days in Mariupol ir Beyond Utopia. Šie pavadinimai atspindi platų temų spektrą nuo karo patirties iki žmogaus teisių ir autoritarinių režimų pasekmių.

    „86-ųjų Peabody apdovanojimų laureatai atspindi misiją pagerbti pasakojimą, kuris gali keisti kultūrą, nesvarbu, ar tai būtų imigracijos sulaikymų analizė, mirtinos ligos patirtis iš asmeninės perspektyvos, ar pasipriešinimas bandymams nutildyti žodžio laisvę“, – sakė Peabody vykdomasis direktorius Jeffrey Jonesas.

    Organizatoriai skelbia, kad laureatai bus pagerbti ceremonijoje Beverli Vilšyro viešbutyje. Renginys numatytas gegužės 31 dieną.