CP v2

Tag: Gaza

  • „Netflix“ grąžino Fauda: 5 sezonas pasakoja apie 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių pasekmes

    „Netflix“ grąžino Fauda: 5 sezonas pasakoja apie 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių pasekmes

    5 sezonas po karo lūžio taško

    Izraelio serialas Fauda sugrįžo į „Netflix“ su penktuoju sezonu, kurio veiksmas nukeltas į laikotarpį po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolių Izraelio pietuose. Nauja dalis, kaip skelbiama, sąmoningai renkasi ne dokumentuoti įvykius, o pasakoti fikcinę istoriją, į ją įkomponuojant realaus konflikto kontekstą.

    Serialą sukūrė Avi Issacharoffas ir Lioras Razas, o pastarasis taip pat vaidina pagrindinį personažą Doroną Kabilijų. Kūrybinė komanda teigia siekianti tikslumo detalėse, tačiau kartu pabrėžia, kad tai išlieka drama, o ne žinių reportažas.

    Kas pasikeitė siužete?

    Naujajame sezone Doronas vadovauja slapto padalinio operacijoms ir medžioja „Hamas“ operatyvininką, kurį, kaip manė, jau buvo neutralizavęs. Siužetas plečiasi už regiono ribų: dalis veiksmo persikelia į Marselį Prancūzijoje, kur Doronas vyksta sužinojęs, kad senas bičiulis pradėjo neleistiną keršto misiją.

    Toks pasirinkimas išplečia serialo geografiją ir leidžia kūrėjams parodyti, kaip konfliktas ir jo šešėlis persidengia su diasporos bendruomenėmis, žvalgybos veikla Europoje ir asmeninėmis veikėjų dilemomis. Pastaraisiais metais tai tapo dažnu politinių trilerių bruožu, kai vietinis konfliktas pasakojamas tarptautinių padarinių fone.

    Kūrėjų žinutė žiūrovams

    Interviu „Netflix“ lydinčiajai platformai „Tudum“ Lioras Razas teigė, kad penktasis sezonas nėra bandymas atkurti tai, kas įvyko realybėje. Pasak jo, tikslas buvo sukurti istoriją ir į ją įstatyti serialo personažus, kad žiūrovai per juos pamatytų situacijų sudėtingumą.

    „Mums buvo svarbu tiksliai atliepti realybę detalėse, bet kartu parodyti, kaip mūsų veikėjai atsiduria neprognozuojamoje situacijoje“, – sakė Lioras Razas.

    Aktorius taip pat pabrėžė, kad tikisi, jog žiūrovai geriau supras taikos svarbą ir karo kainą. Pasak jo, konfliktas griauna ne tik regioną, bet ir žmonių gyvenimus abiejose pusėse, o serialą žiūri auditorijos įvairiose šalyse, įskaitant arabų pasaulį ir Izraelį.

    Kontekstas: skaičiai ir tarptautiniai vertinimai

    2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ išpuoliai Izraelyje nusinešė apie 1 200 žmonių gyvybes, o dar 251 žmogus buvo paimtas įkaitais ir išgabentas į Gazos Ruožą. Po to Izraelis pradėjo plataus masto karinę kampaniją, kuri apėmė oro smūgius ir sausumos operaciją.

    Gazos Ruože žuvusių palestiniečių skaičius, remiantis Gazos sveikatos institucijų pateikiamais duomenimis, viršija 73 600. Jungtinių Tautų atstovai viešai yra nurodę, kad šie skaičiai laikomi iš esmės patikimais, nors tiksli jų patikra karo sąlygomis išlieka sudėtinga.

    Fauda ankstesniais sezonais dažnai buvo vertinama dėl pastangų parodyti žmogiškąsias istorijas abiejose konflikto pusėse, tačiau kartu sulaukė ir kritikos dėl to, kaip vaizduoja jėgos struktūras bei palestiniečių veikėjus. Penktasis sezonas, pasirinkęs laikotarpį po 2023 metų spalio 7 dienos, neišvengiamai atsiduria dar jautresnėje viešosios nuomonės ir politinių interpretacijų erdvėje.

  • Izraelio ministras grasina atimti pilietybę „NAZA“ režisieriams po pergalės Venecijoje

    Izraelio ministras grasina atimti pilietybę „NAZA“ režisieriams po pergalės Venecijoje

    Izraelio kultūros ministras Miki Zoharas pareiškė sieksiantis, kad iš Izraelio režisierių Yuvalo Abrahamo ir Rachel Szor būtų atimta pilietybė. Politiko reakciją sukėlė dokumentinis filmas „NAZA“, Venecijos kino festivalyje pelnęs Specialųjį žiuri prizą.

    „NAZA“ yra vienintelis dokumentinis filmas, atrinktas į pagrindinį šių metų Venecijos konkursą, o jo premjerą lydėjo itin didelis dėmesys. Pasak kūrėjų pateikiamos informacijos, juosta nagrinėja, kaip per Gazos karą priimami sprendimai dėl smūgių ir kokias pasekmes jie sukelia civiliams.

    Filme remiamasi 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnų, karių ir informatorių liudijimais. Kūrėjai teigia, kad dalis medžiagos buvo filmuota slapta, siekiant apsaugoti šaltinius, o pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu numatomą civilių aukų skaičių per smūgį.

    Politikų reakcija po apdovanojimo

    Po apdovanojimų ceremonijos ministras socialiniame tinkle paskelbė, kad imsis veiksmų režisierių pilietybei panaikinti, o filmo kritiką prilygino valstybės išdavystei. Tokią poziciją jis argumentavo tuo, kad, jo teigimu, filmas kenkia Izraelio įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje.

    „Kūrėjų pasiryžimas kenkti savo šaliai dėl plojimų užsienyje yra neįsivaizduojamas ir prilygsta valstybės išdavystei“, – sakė Miki Zoharas.

    Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, viešai užsipuolęs režisierius ir pareiškęs, kad jie esą sulauks palankaus priėmimo Gazos Ruože. Tuo metu teisiniai žingsniai, kuriais pilietybė galėtų būti atimta, viešai nebuvo detalizuoti.

    Palaikymas ir platesnis kontekstas

    Vis dėlto filmas sulaukė ir palaikymo Izraelyje. Buvęs Kneseto narys Yousefas Jabareenas pasveikino kūrėjus su apdovanojimu, teigdamas, kad juosta padeda atskleisti civilių patiriamas kančias Gazos Ruože.

    Izraelio laikraštis „Haaretz“ redakciniame tekste rašė, kad filmo demonstravimas Venecijoje verčia Izraelio visuomenę susidurti su moraliniais klausimais, kuriuos kelia karas. Pastaraisiais metais tokie kultūriniai ginčai Izraelyje tapo dažnesni, o menininkų ir valdžios konfliktai neretai persikelia į finansavimo, cenzūros ir lojalumo valstybei temas.

    Režisieriai Yuvalas Abrahamas ir Rachel Szor anksčiau išgarsėjo dokumentiniu filmu „No Other Land“, kuriame nagrinėtas smurtas prieš palestiniečių bendruomenes Vakarų Krante. Šis darbas pelnė Oskarą kaip geriausias dokumentinis filmas, o naujoji juosta „NAZA“ sustiprino jų kaip politiškai aštrių dokumentikos autorių reputaciją.

    Gazos karo foną toliau temdo didelis civilių aukų skaičius ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijų vertinimai. Šiame kontekste Venecijoje apdovanotas filmas tapo ne tik kino įvykiu, bet ir politiniu katalizatoriumi, išryškinusiu įtampą tarp kūrybos laisvės ir valstybės institucijų reakcijos.

  • Netanyahu stojo prieš Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kaltina kurstančiu antisemitizmą

    Netanyahu stojo prieš Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kaltina kurstančiu antisemitizmą

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo dokumentinį filmą „NAZA“, Venecijos kino festivalyje pelniusį specialųjį žiuri prizą. Premjeras teigė, kad kūrinys prisideda prie antisemitizmo kurstymo pasaulyje ir menkina Izraelio kariuomenę.

    Filmas „NAZA“ pasakoja apie taikinių parinkimo praktiką Gazos Ruože ir kelia klausimą, kaip planuojant smūgius vertinama civilių žūčių rizika. Kūrinyje remiamasi liudijimais apie sprendimų grandinę, kurioje, autorių teigimu, numatomas galimas civilių skaičius tampa planavimo dalimi.

    Kas yra dokumentika „NAZA“?

    Maždaug 80 minučių trukmės dokumentika buvo filmuojama slapta, daugiausia naktimis, o joje kalbinami 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnai, kariai ir pranešėjai. Jų tapatybės, pasak kūrėjų, apsaugotos skaitmeniniu balsų ir veidų pakeitimu.

    Pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu prognozuojamą šalutinę žalą, kai planuojami oro smūgiai. Filmo autoriai tvirtina siekiantys, kad diskusija vyktų pirmiausia Izraelio viduje, o ne tik tarptautinėje erdvėje.

    Politikų reakcija ir grasinimai

    Benjaminas Netanyahu savo pasisakyme akcentavo, kad kova su antisemitizmu tampa sudėtingesnė, kai, jo vertinimu, panašios žinutės sklinda iš Izraelio kūrėjų. Premjeras taip pat kritikavo tai, kad festivalyje režisieriams buvo plojama, nors, jo teigimu, filme Izraelio gynybos pajėgos vaizduojamos kaip nusikaltėliai.

    „Mes kovojame su antisemitizmo kurstymu pasaulyje, o kai tai ateina iš vidaus, tai nepriimtina“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Prie kritikos prisidėjo ir kultūros ministras Miki Zohar, filmą pavadinęs žalingu valstybei bei pareiškęs ketinantis siekti griežtų priemonių kūrėjų atžvilgiu. Nacionalinio saugumo ministras Itamar Ben-Gvir režisierius viešai išvadino gėda ir paragino juos palikti šalį.

    Kontekstas: karas Gazoje ir tarptautiniai vertinimai

    Karas Gazoje tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė ataką prieš Izraelį. Vėliau sekė plataus masto Izraelio karinė operacija, sukėlusi didelę humanitarinę krizę, o civilių aukų skaičiai ir karo metodai tapo nuolatinių tarptautinių ginčų objektu.

    Įvairios tarptautinės organizacijos, įskaitant Jungtines Tautas, ne kartą ragino užtikrinti civilių apsaugą ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Tuo pat metu Izraelis savo veiksmus grindžia būtinybe neutralizuoti „Hamas“ infrastruktūrą ir išlaisvinti įkaitus, paimtus per 2023 metų spalio 7 dienos išpuolį.

    Filmo kūrėjai pristatymuose pabrėžė, kad dokumentika remiasi žurnalistiniais tyrimais ir liudijimais, o jų tikslas yra viešas atsakomybės klausimų svarstymas. Kol kas nepranešta apie oficialią „NAZA“ premjeros kino teatruose datą, tačiau filmas jau planuojamas rodyti kituose tarptautiniuose festivaliuose.

  • Ed Sheerano turą sukrėtė Macklemore pašalinimas: garsenybės stoja į vieną pusę, kitos kritikuoja

    Ed Sheerano turą sukrėtė Macklemore pašalinimas: garsenybės stoja į vieną pusę, kitos kritikuoja

    Ed Sheerano koncertinis turas JAV atsidūrė dėmesio centre po to, kai iš programos buvo pašalintas reperis Macklemore. Tai įvyko po jo scenoje ištartų pro palestiniečius palaikančių pareiškimų, o dalis kitų atlikėjų netrukus pranešė atsitraukiantys iš turo.

    Viešai skelbiama, kad peticiją dėl Macklemore pašalinimo inicijavo Izraelio ir JAV bendruomenę vienijanti organizacija Israeli American Council. Kritikai šį epizodą vertina kaip bandymą daryti spaudimą atlikėjams ir riboti jų pasisakymus politinėmis temomis.

    Kas pasitraukė iš turo

    Po žinios apie Macklemore pašalinimą keli atlikėjai pranešė nebedalyvausiantys Ed Sheerano turo dalyje. Tarp jų minimi airių dainų autorius Aaron Rowe, airių folkloro grupė Beoga, danų grupė Lukas Graham ir prodiuseris bei muzikantas Finneas.

    Pasitraukimo pareiškimuose dažniausiai akcentuojamas solidarumas su palestiniečiais ir nepritarimas situacijoms, kai, atlikėjų teigimu, koncertų infrastruktūra ar įtakingi rėmėjai gali nulemti, kas turi teisę pasisakyti nuo scenos.

    Sheerano pozicija ir spaudimo argumentas

    Ed Sheeranas viešai teigė nenorintis įsitraukti į viešas diskusijas dėl karo Gazos Ruože ir pabrėžė, kad nėra atsakingas už sprendimą išbraukti Macklemore iš programos. Jis taip pat pripažino, kad kai kurie arenų ar renginių erdvių valdytojai esą signalizavo galintys apskritai stabdyti turo koncertus, jei Macklemore liktų sudėtyje.

    Dainininkas argumentavo, kad privalo tęsti turą dėl gerbėjų ir komandos narių, kurių darbas priklauso nuo suplanuotų pasirodymų. Tačiau ši pozicija socialiniuose tinkluose sulaukė kritikos, ypač primenant, kad anksčiau Sheeranas rėmė Ukrainą, todėl dabar daliai auditorijos jo deklaruojamas nenoras rinktis pusę atrodo nenuoseklus.

    Garsenybių reakcijos ir aštresni pasisakymai

    Į viešą diskusiją įsitraukė ir kiti muzikos bei pramogų pasaulio atstovai. Socialiniuose tinkluose palaikymą Macklemore išsakė keli atlikėjai, taip pat pasigirdo teiginių, kad menininkų cenzūravimas dėl politinių nuomonių kuria pavojingą precedentą.

    „Yra žmonių, kurie daro teisingus dalykus, ir yra tokių, kurie daro neteisingus. Mano akimis, Macklemore pasirinko teisingai“, – sakė Roger Waters.

    Diskusiją papildė ir JAV politikė Alexandria Ocasio-Cortez, kuri teigė, jog ši istorija esą parodo, kaip įtakingos interesų grupės gali daryti poveikį dideliems renginiams bei riboti pasisakymus. Tuo metu Jungtinės Karalystės kultūros sekretorė Lisa Nandy viešai išreiškė simpatiją Ed Sheeranui, sakydama, kad jis atsidūrė itin sudėtingoje situacijoje.

    Ginčo foną sudaro platesnė tarptautinė diskusija apie karą Gazos Ruože ir civilių aukas. Jungtinių Tautų struktūros ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos pastaraisiais metais ne kartą skelbė vertinimus bei ataskaitas dėl konflikto eigos, o Izraelis dalį kaltinimų atmeta ir kritikuoja jų formuluotes.

  • Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    RTVE vadovas: dalyvauti „skaudžiai“

    Ispanijos visuomeninio transliuotojo RTVE prezidentas José Pablo López pareiškė palaikantis sprendimą tęsti „Eurovizijos“ dainų konkurso boikotą dėl Izraelio dalyvavimo. Jo teigimu, esant tebesitęsiančiai humanitarinei krizei Gazos Ruože, tokia situacija yra „giliai skausminga“.

    RTVE vadovas nurodė, kad artimiausiu metu kreipsis į transliuotojo valdybą, jog ši patvirtintų Ispanijos pasitraukimą ir šiemet. Galutinis sprendimas, pasak jo, turėtų paaiškėti iki spalio vidurio.

    „Giliai skaudu, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas lieka tinkamas dalyvauti, kai Gazos Ruože tęsiasi humanitarinė krizė“, – sakė José Pablo López.

    Kodėl Ispanijos pasitraukimas svarbus?

    Ispanija yra viena iš vadinamojo „Didžiojo penketo“ valstybių, kurios į Europos transliuotojų sąjungą įneša didžiausius finansinius įnašus ir dėl to automatiškai patenka į finalą. Todėl Ispanijos boikotas konkurso organizatoriams būtų reikšmingesnis nei daugelio kitų šalių pasitraukimas.

    Šių metų konkurse, kuris vyko Austrijoje, Ispanija jau buvo tarp valstybių, nusprendusių nedalyvauti dėl Izraelio klausimo. Kartu su ja pasitraukė Nyderlandai, Islandija, Airija ir Slovėnija.

    Boikotas plečiasi ir į kitus metus

    Diskusija nesibaigia vienu sezonu: Airijos transliuotojas RTÉ ir Nyderlandų transliuotojas AvroTros jau yra pranešę, kad boikotuos „Euroviziją“ ir 2027 metais, kuri turėtų vykti Bulgarijoje. Abu transliuotojai viešai akcentavo, kad konkurso neutralumo ir vertybinio pagrindo klausimai jiems tapo esminiai.

    Tuo metu konkurso organizatoriai yra kartoję, kad gerbia atskirų transliuotojų sprendimus, tačiau siekia išlaikyti renginio tęstinumą ir apibrėžtas dalyvavimo taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad politiniai konfliktai vis dažniau persikelia į kultūros renginius, o transliuotojams tenka spręsti, kaip suderinti auditorijų lūkesčius, reputaciją ir institucinius įsipareigojimus.

    „Airijos dalyvavimo pateisinti negalime, kai Gazoje tęsiasi baisi ir nesibaigianti žūčių bei humanitarinė krizė“, – teigiama RTÉ pareiškime.

    Kontekstas: Gazos krizė ir politinės įtampos

    RTVE vadovo pasisakymas skamba platesniame Europos politinių debatų fone, kai dalis valstybių ir visuomenių vis atviriau reikalauja griežtesnės reakcijos į įvykius Gazos Ruože. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez pastaraisiais metais taip pat buvo vienas ryškiausių Izraelio veiksmų kritikos balsų Europoje.

    Po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį regione tęsiasi ilgalaikės karinės operacijos ir jų pasekmės civiliams. Jungtinės Tautos yra ne kartą nurodžiusios, kad Gazos sveikatos institucijų pateikiami žuvusiųjų skaičiai paprastai laikomi plačiai naudojamu atskaitos tašku, nors išsamus jų patikrinimas karo sąlygomis yra sudėtingas.

  • Gorillaz lyderis Damonas Albarnas JAV turo starte ragino „nebūti neutraliems“ dėl Gazos

    Gorillaz lyderis Damonas Albarnas JAV turo starte ragino „nebūti neutraliems“ dėl Gazos

    Grupė Gorillaz pradėjo 2026 metų koncertinį turą JAV, o jos lyderis Damonas Albarnas pirmojo savaitgalio pasirodyme Orlande kreipėsi į publiką su aiškia politine žinute dėl karo Gazos Ruože. Scenoje atlikėjas pakėlė iš žiūrovų gautą Palestinos vėliavą ir paragino žmones „niekada nebūti neutraliais“.

    Šis epizodas iš karto sulaukė plataus atgarsio, nes pastaraisiais metais viešas muzikantų pasisakymas apie Izraelio ir Palestinos konfliktą vis dažniau tampa ne tik vertybine, bet ir karjerą veikiančia tema. Dalis auditorijos tikisi aiškios pozicijos, o kiti ragina meną atskirti nuo politikos.

    Debatai dėl menininkų pozicijos

    Albarno žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai muzikos industrijoje netyla diskusija apie menininkų teisę pasisakyti apie Palestiną, taip pat apie tai, kokią kainą už tai tenka mokėti. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje itin aptarinėtas atvejis, kai reperis Macklemore po kalbos su šūkiu „Laisvę Palestinai“ buvo pašalintas iš vieno turo programos.

    Šio sprendimo kritikai jį vadino spaudimu riboti žodžio laisvę, o palaikantieji teigė, kad tokie pareiškimai daliai bendruomenių gali skambėti įžeidžiai ar vienpusiškai. JAV koncertų industrijoje tai tapo jautriu klausimu ir dėl rėmėjų, arenų savininkų bei vietos politikos įtakos dideliems renginiams.

    Ed Sheeran atvejis ir neutralumo kritika

    Diskusijas papildė ir Ed Sheerano situacija, kai dalis jo turo muzikantų bei apšildančių atlikėjų viešai atsitraukė, o pats atlikėjas pripažino padaręs klaidų ir sakė atsidūręs sudėtingo ginčo centre. Socialiniuose tinkluose jis sulaukė kritikos, kad neutralumas tokiame kontekste vertinamas kaip patogi, bet morališkai problemiška pozicija.

    Ne vienas žinomas muzikantas viešai stojo Macklemore pusėn ir pareiškė, kad neutralumas masinių civilių aukų akivaizdoje nėra priimtinas. Šiame fone Albarno raginimas „užimti poziciją“ buvo suprastas kaip tiesioginis atsakas į augantį spaudimą žinomiems žmonėms aiškiai įvardyti, ką jie palaiko.

    Kontekstas: karas ir tarptautiniai vertinimai

    Karas regione tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, per kurį, Izraelio institucijų teigimu, žuvo apie 1 200 žmonių. Po to prasidėjo plataus masto Izraelio karinė operacija Gazos Ruože.

    Gazos sveikatos apsaugos institucijos skelbia dešimtis tūkstančių žuvusiųjų, o tarptautinės organizacijos ir Jungtinės Tautos ne kartą viešai kėlė klausimus dėl civilių apsaugos, humanitarinės padėties ir galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų. Tuo pačiu Izraelis kaltinimus atmeta ir pabrėžia, kad veikia savigynos kontekste.

    „Nepamirškite to. Niekada. Laikykitės savo pozicijos. Niekada nebūkite neutralūs“, – sakė Damonas Albarnas.

    Albarnas ir anksčiau yra viešai kalbėjęs apie palestiniečių teises ir kritikavęs bandymus, jo žodžiais, neigti Palestinos valstybingumo legitimumą bei palestiniečių istorinį buvimą regione. Naujausias pasisakymas scenoje rodo, kad daliai didžiausių vardų popkultūroje šis klausimas tampa nebe šalutine nuomone, o viešos laikysenos dalimi.

  • Edas Sheeranas tęsia turą JAV po skandalo dėl Macklemore: pasitraukė apšildantys atlikėjai

    Edas Sheeranas tęsia turą JAV po skandalo dėl Macklemore: pasitraukė apšildantys atlikėjai

    Britų dainininkas Edas Sheeranas ketina tęsti savo koncertinį turą JAV, nors pastarosiomis dienomis jį lydėjo aštri kritika ir chaosas dėl staiga pasikeitusios apšildančių atlikėjų sudėties. Po sprendimo iš programos išbraukti reperį Macklemore, dalis kitų turėjusių pasirodyti muzikantų viešai pasitraukė solidarizuodamiesi su kolega.

    Koncertas Filadelfijoje, kuriame Sheeranas turėtų pasirodyti, planuojamas dideliame stadione, o iki pat renginio išliko neaišku, ar bus rasta naujų apšildančių atlikėjų. Organizatorių informacijoje nurodyta, kad bilietų prekyba nebuvo sustabdyta, tačiau programos pakeitimai sukėlė dalies gerbėjų nepasitenkinimą.

    Kas nutiko su Macklemore

    Skandalas kilo po to, kai viename rugsėjo 5 dieną vykusiame pasirodyme Macklemore nuo scenos ištarė palaikymo Palestinai šūkį. Netrukus po to paskelbta, kad jis nebedalyvaus Sheerano turo JAV dalyje, o pats Sheeranas pabrėžė, kad galutinį sprendimą esą priėmė turo promotorius.

    Viešojoje erdvėje minėta, kad sprendimą galėjo paskatinti ir įtakingi asmenys, susiję su vienu iš stadionų, kuriame turėjo vykti koncertas. Tokiose situacijose didžiausią įtaką dažnai turi renginių aikštelės savininkai, rėmėjai ir promotoriai, tačiau muzikos industrijos ekspertai pažymi, kad tokio masto žvaigždė paprastai turi stiprias derybines galias.

    Solidarumo banga ir pasitraukimai

    Po žinios apie Macklemore išbraukimą, keli turėję apšildyti Sheeraną atlikėjai atsisakė dalyvauti ture. Tarp jų minėta, kad pasitraukė tiek grupės, tiek pavieniai muzikantai, kurie turėjo pakeisti pirminę programą po pirmųjų sudėties korekcijų.

    Sheeranas pastaraisiais metais ne kartą koncertavo ir beveik vienas, todėl teoriškai gali įgyvendinti pasirodymą be įprastos apšildančios komandos. Vis dėlto didelėse arenose ir stadionuose suplanuota programa yra glaudžiai susijusi su techniniais sprendimais, laiko planavimu ir personalu, todėl net ir vienas pasikeitimas gali turėti grandininį efektą.

    Aukos ir reakcijos

    Macklemore paskelbė skiriantis apie 871 000 eurų paramai, susijusiai su pagalbos Palestinos civiliams iniciatyvomis, ir paragino prisidėti ir kitus. Tuo pat metu viešai nuskambėjo informacija, kad buvo sutarta dėl didesnių, maždaug 1 740 000 eurų dydžio įnašų, tačiau konkrečios paramos kryptys nebuvo įvardytos.

    Ši istorija tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip sparčiai popkultūros renginiai įtraukiami į politinių ir humanitarinių konfliktų diskusijas. Pastaraisiais metais atlikėjai vis dažniau susiduria su spaudimu aiškiai įvardyti poziciją, o koncertų organizatoriai balansuoja tarp reputacijos rizikos, auditorijos lūkesčių ir partnerių interesų.

    Sheeranas, aiškindamas situaciją, akcentavo, kad nenori, jog jo koncertai virstų karo Gazos Ruože aptarimo platforma, nes publika ateina dėl muzikos. Tuo pačiu jis teigė siekęs „pastatyti tiltą“ tarp skirtingų pusių, bet galiausiai sprendimą lėmė organizacinė grandis.

    Kol kas neaišku, kaip toliau keisis turo sudėtis ir ar protestai prie koncerto vietos turės įtakos renginio eigai. Vis dėlto pati situacija rodo, kad pasaulinio lygio turai šiandien yra ne tik muzikos, bet ir reputacijos valdymo išbandymas, kuriame vienas pasakytas sakinys nuo scenos gali perbraižyti visą programą.

  • Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    JAV reperis Macklemore paskelbė visą savo grynąjį honorarą iš Edo Sheerano turo skiriantis organizacijoms, padedančioms palestiniečiams. Pasak atlikėjo, bendra suma siekia apie 870 000 eurų, o parama keliaus kelioms nevyriausybinėms organizacijoms.

    Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Macklemore buvo pašalintas iš turo dalies pasirodymų. Viešojoje erdvėje tai siejama su scenoje išsakytais pro palestinietiškais šūkiais, o sprendimas kai kuriose vietose buvo aiškinamas siekiu neplatinti neapykantos kalbos.

    „Aš paaukosiu visus 1 milijono dolerių grynųjų pajamų iš Edo Sheerano turo organizacijoms, kurios tiesiogiai remia palestiniečius, ir kviečiu Robertą Kraftą paaukoti tiek pat. Dėl ko nesutartume, dėl vieno galime sutarti: palestiniečių gyvybes reikia saugoti“, – sakė Macklemore.

    Atlikėjas nurodė, kad lėšas ketina skirti kelioms humanitarinės pagalbos iniciatyvoms, tarp jų medicinos pagalbą ir vaikų paramą teikiančioms organizacijoms. Humanitarinė pagalba Gazos Ruože ir aplinkiniuose regionuose išlieka viena jautriausių temų, o paramos skaidrumas ir gavėjų atranka pastaraisiais metais vis dažniau tampa viešų diskusijų objektu.

    Konfliktas ir jo vertinimai vis dažniau persikelia į pramogų industriją, kur sprendimai dėl pasirodymų vietų, renginių partnerių ir atlikėjų pareiškimų daro tiesioginę įtaką turams. Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad koncertų organizatoriai ir arenų valdytojai aktyviau vertina reputacinę riziką, o menininkai tuo pat metu viešai gina teisę kalbėti politinėmis ir humanitarinėmis temomis.

    Milijardierius Robertas Kraftas, siejamas su JAV sporto ir labdaros projektais, sureagavo pranešdamas apie atskirą įsipareigojimą skirti paramą humanitarinei pagalbai regione. Vis dėlto jo pareiškime nebuvo aiškiai įvardyta, kokioms konkrečioms organizacijoms ar iniciatyvoms bus pervedami pinigai, todėl viešojoje erdvėje kilo papildomų klausimų dėl lėšų paskirstymo.

    Edo Sheerano komanda savo ruožtu akcentavo, kad sprendimai dėl apšildančių atlikėjų dalyvavimo esą priklauso nuo promotorių ir sutartinių įsipareigojimų. Pats atlikėjas anksčiau yra sakęs, kad konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos jam kelia sukrėtimą, tačiau jis esą nėra linkęs visų savo pozicijų nuolat komentuoti viešai.

    Situacija įgavo pagreitį ir dėl kitų muzikantų reakcijų: dalis atlikėjų paskelbė atsisakantys dalyvauti turo programoje, argumentuodami solidarumu su pašalintu reperiu ir nepritarimu, jų manymu, vykdomam nutildymui. Tai rodo, kad kultūros lauke vis dažniau susiduria dvi jėgos: komerciniai renginių interesai ir menininkų siekis kalbėti apie žmogaus teises bei humanitarines krizes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios istorijos tampa precedentu visai industrijai: auditorijos tikisi aiškumo, o organizatoriai siekia kontroliuoti rizikas, susijusias su politizuotais pareiškimais. Kartu tai primena, kad labdaros sumos, net ir įspūdingos, neužkerta kelio ginčams dėl to, kas turi teisę nustatyti ribas scenai, o kas – viešajai nuomonei.

  • Edas Sheeranas praranda turą: garsenybės stoja už Macklemore, Rogeris Watersas rėžia be užuolankų

    Edas Sheeranas praranda turą: garsenybės stoja už Macklemore, Rogeris Watersas rėžia be užuolankų

    Jungtinėse Valstijose į krizę įsisuko Edo Sheerano koncertinis turas: dalis apšildančių atlikėjų viešai pasitraukė po to, kai iš programos buvo išbrauktas reperis Macklemore. Pastarasis teigė, kad sprendimas susijęs su jo scenoje išsakytu palaikymu palestiniečiams ir šūkiu „Laisvę Palestinai“.

    Viešojoje erdvėje minėta, kad spaudimas didėjo po peticijos, kuria buvo raginama Macklemore pašalinti iš sudėties. Dėl to, kaip skelbiama, kilo grėsmė pačiam turui, nes kai kurie stadionų valdytojai esą svarstė atsisakyti renginių, jei atlikėjas liktų programoje.

    Iš turui planuotų pasirodymų pasitraukė keli muzikantai, tarp jų Airijos dainininkas Aaronas Rowe, airių folkloro grupė „Beoga“, Danijos grupė „Lukas Graham“ ir Finneas, žinomas kaip Billie Eilish brolis ir kūrybos partneris. Jie tvirtino, kad menininkų balsas neturi būti nutildomas, kai kalbama apie civilių kančias ir žmogaus teises.

    „Kaip airiai, mes per gerai žinome, ką reiškia prievarta, badas ir okupacija, todėl negaliu apsimesti, kad nieko nevyksta“, – sakė Aaronas Rowe.

    Pats Edas Sheeranas bandė gesinti kilusį konfliktą ir aiškino, kad jis nėra atsakingas už Macklemore pašalinimą. Dainininkas taip pat pabrėžė nenorintis veltis į viešą politinį ginčą dėl Gazos, o sprendimą tęsti turą motyvavo gerbėjų lūkesčiais ir komandos darbu.

    Vis dėlto kritika tik stiprėjo, nes dalis komentatorių Sheerano laikyseną įvardijo kaip bandymą išvengti atsakomybės. Socialiniuose tinkluose priminta ir tai, kad anksčiau atlikėjas yra viešai rėmęs Ukrainą, todėl jo deklaruojamas nenoras rinktis pusę kai kam pasirodė prieštaringas.

    Tuo pat metu vis daugiau muzikantų ir viešų asmenų reiškė solidarumą Macklemore. Tarp jų minėti Airijos grupė „Kneecap“, atlikėja CMAT, taip pat Zara Larsson, Paloma Faith ir roko grupė „Garbage“, kurios pareiškimas apie cenzūros pavojus išplito internete.

    „Tai beprotybė. Macklemore nekurstė neapykantos ir nekvietė smurtauti, o nutildyti ir ištremti kitus dar niekada nereiškė būti teisiojo pusėje“, – pareiškė grupė „Garbage“.

    Didelio atgarsio sulaukė ir buvusio „Pink Floyd“ nario Rogerio Waterso įrašas, kuriame jis itin aštriai sukritikavo Edą Sheeraną. Watersas savo žinutėje tvirtino matantis aiškią ribą tarp tų, kurie, jo vertinimu, gina teisingumą, ir tų, kurie, anot jo, pasirenka patogią tylą.

    Situaciją komentavo ir JAV Kongreso narė Alexandria Ocasio-Cortez, akcentavusi, kad ginčas peržengė dviejų atlikėjų konfliktą ir tapo platesniu klausimu apie tai, kaip stambūs interesai bei infrastruktūros valdytojai gali daryti įtaką menininkų pasisakymams. Tuo metu Jungtinės Karalystės kultūros sekretorė Lisa Nandy viešai sakė jaučianti Sheeranui užuojautą, nes šis esą atsidūrė beveik neįmanomoje padėtyje.

    Ginčo foną sudaro nuo 2023 metų spalio 7 dienos besitęsianti Izraelio ir „Hamas“ karo eskalacija. Gazos Ruožo sveikatos institucijos skelbia apie dešimtis tūkstančių žuvusiųjų, o Jungtinių Tautų struktūros ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ne kartą viešai kėlė klausimus dėl galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų ir civilių apsaugos.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip greitai populiariosios kultūros erdvėje susikerta muzika, geopolitika ir verslo interesai. Dideli turai vis labiau priklauso nuo stadionų, rėmėjų ir vietos taisyklių, todėl net vienas politinis pasisakymas gali tapti sprendimu, keičiančiu viso projekto ateitį.

  • Venecijoje apdovanotas dokumentinis filmas NAZA: Izraelio ministras grasina atimti režisierių pilietybę

    Venecijoje apdovanotas dokumentinis filmas NAZA: Izraelio ministras grasina atimti režisierių pilietybę

    Venecijos kino festivalyje specialiuoju žiuri prizu įvertintas dokumentinis filmas NAZA sukėlė politinę audrą Izraelyje. Šalies kultūros ministras Miki Zoharas pareiškė sieksiąs, kad filmo režisieriams Yuvalui Abrahamui ir Rachel Szor būtų panaikinta Izraelio pilietybė.

    80 minučių trukmės juosta, pasak kūrėjų ir oficialaus pristatymo, nagrinėja Izraelio veiksmus Gazos kare ir civilių aukų mastą. Filmo pavadinimas siejamas su kariniu terminu, kuriuo, kaip teigiama filme, apibūdinama tikėtina civilių žūtis per oro smūgius.

    Ministro pareiškimas po apdovanojimo

    M. Zoharas savo viešame komentare filmą pavadino žalingu valstybei ir teigė, kad kūrėjai esą „kenkia tėvynei“ siekdami tarptautinių ovacijų. Jis taip pat kritiką Izraelio veiksmams siejo su antisemitizmo skatinimu.

    „Kaip kultūros ministras nedelsdamas imsiuosi veiksmų, kad šiems kūrėjams būtų panaikinta Izraelio pilietybė dėl valstybės išdavystės“, – sakė Miki Zoharas.

    Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, viešai užsipuolęs režisierius ir pareiškęs, kad jų pozicija esą naudinga Izraelio priešams. Šie pareiškimai pasklido praėjus vos parai po apdovanojimų ceremonijos.

    Filmas ir reakcijos Izraelyje

    NAZA Venecijoje sulaukė išskirtinio dėmesio: po premjeros publika, anot renginio apžvalgų, filmą palydėjo itin ilga ovacijų banga. Kūrėjai teigia, kad filmas kurtas slaptai, o jame pateikiami interviu su Izraelio kariuomenės žvalgybos pareigūnais, kariais ir informatoriais.

    Vis dėlto Izraelyje reakcijos nevienareikšmės. Kairiųjų pažiūrų politikas Yousefas Jabareenas pasveikino kūrėjus su apdovanojimu ir pabrėžė, kad filmas, jo vertinimu, atskleidžia Gazos karo realybę.

    Tuo metu laikraštis Haaretz redakciniame tekste akcentavo, kad tokie filmai gali priversti visuomenę susidurti su nepatogiais klausimais apie karo eigą ir jo kainą. Ši diskusija Izraelyje jau kurį laiką vyksta ne tik politinėje ar žiniasklaidos, bet ir kultūros erdvėje.

    Platesnis karo ir tarptautinių vertinimų kontekstas

    Karas paaštrėjo po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Gazos sveikatos apsaugos institucijos skelbia dešimtis tūkstančių žuvusiųjų, o tarptautinėje erdvėje daugėja skirtingų teisinės ir moralinės atsakomybės vertinimų.

    Dalies tarptautinių organizacijų, tarp jų „Amnesty International“, „Human Rights Watch“ ir Jungtinių Tautų institucijų, pareiškimuose Izraelio veiksmai Gazos Ruože apibūdinami kaip galimai atitinkantys genocido ar kitų sunkių tarptautinių nusikaltimų požymius. Izraelis tokius kaltinimus atmeta, pabrėždamas teisę gintis ir kovą su „Hamas“.

    Kol kas nėra paskelbta, kada NAZA pasirodys kino teatruose plačiu mastu, tačiau filmas numatytas rodyti ir kituose tarptautiniuose festivaliuose. Situaciją papildomai kaitina klausimas, ar ir kaip Izraelio valdžia galėtų teisiškai įgyvendinti grasinimus dėl pilietybės panaikinimo, nes tokie sprendimai paprastai turi aukštą teisinį slenkstį ir kelia žmogaus teisių diskusijas.