Izraelio kultūros ministras Miki Zoharas pareiškė sieksiantis, kad iš Izraelio režisierių Yuvalo Abrahamo ir Rachel Szor būtų atimta pilietybė. Politiko reakciją sukėlė dokumentinis filmas „NAZA“, Venecijos kino festivalyje pelnęs Specialųjį žiuri prizą.
„NAZA“ yra vienintelis dokumentinis filmas, atrinktas į pagrindinį šių metų Venecijos konkursą, o jo premjerą lydėjo itin didelis dėmesys. Pasak kūrėjų pateikiamos informacijos, juosta nagrinėja, kaip per Gazos karą priimami sprendimai dėl smūgių ir kokias pasekmes jie sukelia civiliams.
Filme remiamasi 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnų, karių ir informatorių liudijimais. Kūrėjai teigia, kad dalis medžiagos buvo filmuota slapta, siekiant apsaugoti šaltinius, o pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu numatomą civilių aukų skaičių per smūgį.
Politikų reakcija po apdovanojimo
Po apdovanojimų ceremonijos ministras socialiniame tinkle paskelbė, kad imsis veiksmų režisierių pilietybei panaikinti, o filmo kritiką prilygino valstybės išdavystei. Tokią poziciją jis argumentavo tuo, kad, jo teigimu, filmas kenkia Izraelio įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje.
„Kūrėjų pasiryžimas kenkti savo šaliai dėl plojimų užsienyje yra neįsivaizduojamas ir prilygsta valstybės išdavystei“, – sakė Miki Zoharas.
Prie kritikos prisidėjo ir Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, viešai užsipuolęs režisierius ir pareiškęs, kad jie esą sulauks palankaus priėmimo Gazos Ruože. Tuo metu teisiniai žingsniai, kuriais pilietybė galėtų būti atimta, viešai nebuvo detalizuoti.
Palaikymas ir platesnis kontekstas
Vis dėlto filmas sulaukė ir palaikymo Izraelyje. Buvęs Kneseto narys Yousefas Jabareenas pasveikino kūrėjus su apdovanojimu, teigdamas, kad juosta padeda atskleisti civilių patiriamas kančias Gazos Ruože.
Izraelio laikraštis „Haaretz“ redakciniame tekste rašė, kad filmo demonstravimas Venecijoje verčia Izraelio visuomenę susidurti su moraliniais klausimais, kuriuos kelia karas. Pastaraisiais metais tokie kultūriniai ginčai Izraelyje tapo dažnesni, o menininkų ir valdžios konfliktai neretai persikelia į finansavimo, cenzūros ir lojalumo valstybei temas.
Režisieriai Yuvalas Abrahamas ir Rachel Szor anksčiau išgarsėjo dokumentiniu filmu „No Other Land“, kuriame nagrinėtas smurtas prieš palestiniečių bendruomenes Vakarų Krante. Šis darbas pelnė Oskarą kaip geriausias dokumentinis filmas, o naujoji juosta „NAZA“ sustiprino jų kaip politiškai aštrių dokumentikos autorių reputaciją.
Gazos karo foną toliau temdo didelis civilių aukų skaičius ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijų vertinimai. Šiame kontekste Venecijoje apdovanotas filmas tapo ne tik kino įvykiu, bet ir politiniu katalizatoriumi, išryškinusiu įtampą tarp kūrybos laisvės ir valstybės institucijų reakcijos.
Leave a Reply