Tag: Gazprom

  • NIS pardavimas stringa po Orbano pralaimėjimo: rusai ir Vučičius persigalvojo dėl „MOL“ plano

    NIS pardavimas stringa po Orbano pralaimėjimo: rusai ir Vučičius persigalvojo dėl „MOL“ plano

    Sandoris, kuris gali neįvykti

    Serbijos naftos bendrovės NIS perėmimas, kuris pastaraisiais mėnesiais atrodė kaip realiausias scenarijus, ėmė strigti. Rinkos dalyviai ir analitikai teigia, kad Vengrijos energetikos grupė „MOL“ vis dar laikoma labiausiai tikėtinu pirkėju, tačiau Belgradas ir rusų akcininkai šiuo metu neberodo tokio paties noro užbaigti pardavimą.

    Situacijos lūžiu įvardijami politiniai signalai po Viktoro Orbano, laikomo Maskvos ir Belgrado sąjungininku, pralaimėjimo. Po šių įvykių, vertinant viešus pareiškimus ir derybų toną, požiūris į NIS kontrolės perdavimą vengrų koncernui tapo atsargesnis.

    Serbija: vyksta intensyvios derybos

    Serbijos energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Djedović Handanović pranešė, kad vyksta intensyvios derybos tiek tarp rusų daugumos akcininko ir „MOL“, tiek tarp Serbijos ir „MOL“. Tai rodo, kad Belgradas siekia išlaikyti įtaką sprendimui, kuris yra strategiškai svarbus šalies degalų rinkai ir energetiniam saugumui.

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, „MOL“ buvo pasirašiusi įpareigojančio pobūdžio susitarimą su rusų pusės bendrovėmis dėl jų turimų akcijų įsigijimo. Kartu „MOL“ derėjosi su JAE energetikos grupe dėl mažumos paketo, o galutinis terminas naujai nuosavybės struktūrai įtvirtinti buvo siejamas su gegužės 22 diena.

    Sankcijų spaudimas ir nuosavybės klausimas

    NIS atsidūrė JAV sankcijų sąraše 2025 metais, aiškinant, kad taip siekiama riboti lėšų srautus, kurie gali prisidėti prie karo prieš Ukrainą finansavimo. JAV pozicija aiški: rusų kontroliuojami subjektai turėtų pasitraukti iš bendrovės, o nuosavybės pakeitimas vertinamas kaip vienas iš galimų kelių sumažinti sankcijų riziką.

    NIS nuo 2008 metų kontrolę iš esmės išlaikė su „Gazprom“ susijusios struktūros, o Serbijos valstybė turi reikšmingą, tačiau mažumos, paketą. Pastaraisiais metais akcininkų struktūra buvo koreguojama, tačiau bendrovė ir toliau buvo siejama su rusiško kapitalo dominavimu, o tai komplikuoja jos veiklą tarptautinių apribojimų sąlygomis.

    Viešai skelbta, kad vėlesniu laikotarpiu dalis akcijų buvo perleista kitai su „Gazprom“ susijusiai valdymo grandžiai, todėl formalūs savininkai kito, bet kontrolės klausimas liko politiškai jautrus. Dėl to rinkoje stiprėja nuomonė, kad be aiškaus rusiškos dalies pasitraukimo ilgalaikis NIS stabilumas ir finansavimas iš išorės gali būti apsunkinti.

    Analitikų vertinimu, alternatyvų, kurios ilgainiui išspręstų NIS sankcijų ir kapitalo kilmės dilemą, nėra daug. Būtent todėl „MOL“ scenarijus vis dar laikomas logiškiausiu, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo Belgrado politinės valios, rusų akcininkų pasirinkimų ir to, kiek spaudimo išlaikys sankcijų režimas.

  • Japonija pirmą kartą nuo karo pradžios perka rusišką naftą: ką reiškia Ormuzo krizė

    Japonija pirmą kartą nuo karo pradžios perka rusišką naftą: ką reiškia Ormuzo krizė

    Japonija pirmą kartą nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios priims rusiškos naftos krovinį, pranešė Tokijo prekybos ir energetikos sektoriaus atstovai. Pasak jų, sprendimas susijęs su išaugusia rizika Persijos įlankoje, kai dėl įtampos regione sutriko laivyba per Ormuzo sąsiaurį.

    Į Japoniją šiuo metu plaukia tanklaivis su nafta iš Sachalino-2 telkinio, o krovinį įsigijo Japonijos naftos bendrovė Taiyo Oil. Tai reikšmingas pokytis šaliai, kuri po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje nuosekliai mažino rusiškų energijos išteklių vaidmenį, bet išlaikė kai kuriuos išimtinius projektus.

    Sachalino-2 projektą valdo Rusijos valstybinė „Gazprom“, tačiau jame ilgą laiką dalyvauja ir Japonijos įmonės Mitsubishi ir Mitsui. Naftos gavyba šiame telkinyje vykdoma nuo 2008 metais, o suskystintų gamtinių dujų eksportas pradėtas 2009 metais, todėl projektas laikomas vienu svarbiausių Japonijos energijos tiekimo grandinėje Azijoje.

    Japonijos priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių išlieka itin didelė, o Persijos įlanka tradiciškai buvo pagrindinis naftos šaltinis. Iki dabartinės krizės per Ormuzo sąsiaurį, kaip skelbta ankstesniais metais, keliaudavo daugiau kaip 90 proc. Japonijos importuojamos naftos ir apie 11 proc. suskystintų gamtinių dujų.

    Tarptautinėje prekyboje Ormuzo sąsiauris laikomas kritiniu „siauruoju tašku“, nes per jį paprastai gabenama apie penktadalis pasaulinio naftos srauto ir maždaug ketvirtadalis pasaulinės SGD apimties. Todėl bet koks ribojimas ar saugumo rizikos augimas tiesiogiai didina tiekimo neapibrėžtumą ir spaudžia kainas, o importuotojai ieško alternatyvų.

    Todėl Tokijas siekia diversifikuoti tiekimą, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų, net jei tai reiškia politiškai jautrius sprendimus. Rusiškos naftos krovinys Japonijai šiuo atveju tampa ne tiek ilgalaikės krypties signalu, kiek pragmatišku atsaku į suaktyvėjusią geopolitinę riziką ir laivybos sutrikimus.

    „Svarbiausia užduotis yra užtikrinti stabilų tiekimą ir kuo mažesnę riziką, kai regione didėja neapibrėžtumas“, – sakė Japonijos prekybos ministerijos atstovas.

    Analitikai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu Japonijos energijos politika greičiausiai ir toliau balansuos tarp saugumo, kainos ir sankcijų režimų realybės. Energetikos rinkoje tai reiškia didesnį dėmesį atsargoms, lankstesnėms tiekimo sutartims ir logistikos maršrutų draudimui, ypač kai rizika Artimuosiuose Rytuose išlieka padidėjusi.

  • Japonija vėl perka rusišką naftą: pirmasis tanklaivis iš Sachalino-2 po Ormuzo sutrikimų

    Japonija patvirtino, kad į šalies uostus plaukia tanklaivis su nafta iš Rusijos Sachalino-2 projekto. Tai pirmasis toks krovinys po tiekimo sutrikimų, kuriuos sukėlė karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir su juo siejami logistikos ribojimai svarbiausiuose jūrų keliuose.

    Tokijo sprendimas rodo, kaip greitai energetikos saugumo prioritetai gali persverti politines rizikas. Japonija tradiciškai didžiąją dalį naftos importuodavo iš Persijos įlankos, todėl bet kokie trikdžiai regione iškart smogia tiekimo grandinėms ir kainoms.

    Kas yra Sachalino-2 projektas?

    Sachalino-2 yra naftos ir dujų gavybos projektas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kurį kontroliuoja „Gazprom“, o Japonijos bendrovės „Mitsubishi“ ir „Mitsui“ yra tarp reikšmingų akcininkų. Ši infrastruktūra svarbi ne tik naftai, bet ir suskystintoms gamtinėms dujoms, kurios ilgą laiką buvo reikšminga Japonijos energijos balanso dalis.

    Japonijos žiniasklaida skelbė, kad naftą įsigijo Japonijos naftos bendrovė, o vyriausybės atstovai Tokijuje patvirtino patį importo faktą. Praktinis tikslas paprastas: užlopyti tiekimo spragas ir sumažinti priklausomybę nuo vieno maršruto.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar?

    Japonijos energetikos sistema labai priklauso nuo importo, todėl geopolitiniai sukrėtimai Artimuosiuose Rytuose greitai tampa ekonomikos klausimu. Iki sutrikimų per Ormuzo sąsiaurį į Japoniją keliaudavo didžioji dalis jos importuojamos naftos, o dalis dujų srautų taip pat buvo susieta su šiuo maršrutu.

    Ormuzas laikomas vienu svarbiausių pasaulio „butelio kakliukų“ energijos prekyboje, nes per jį įprastai praeina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių dalis. Kai maršrutas tampa nepatikimas, šalys priverstos ieškoti alternatyvų net ir politiškai jautriose rinkose.

    Ką tai reiškia rinkoms ir regionui?

    Trumpuoju laikotarpiu toks importas gali padėti stabilizuoti Japonijos vidaus tiekimą, tačiau kartu didina reputacinę ir sankcijų riziką verslui. Energetikos bendrovėms tai tampa balansavimu tarp fizinio tiekimo užtikrinimo ir atitikties tarptautinei politikai.

    Ilgesniu laikotarpiu Japonija greičiausiai dar aktyviau stiprins tiekimo diversifikaciją, didins strategines atsargas ir ieškos alternatyvių tiekėjų bei maršrutų. Ši situacija taip pat primena, kad energijos saugumas vis dažniau priklauso ne tik nuo kainos, bet ir nuo geopolitinės rizikos valdymo.

    „Šiuo metu prioritetas yra užtikrinti stabilų energijos tiekimą, kai įprasti maršrutai susiduria su sutrikimais“, – sakė Japonijos prekybos ministerijos atstovas.