CP v2

Tag: GDDKiA

  • Pasirašyta pirma A2 plėtros sutartis tarp Lodzės ir Varšuvos: ruožas taps energiškai savarankiškas

    Pirmasis kontraktas jau pasirašytas

    Lenkijoje pasirašyta pirmoji iš keturių sutarčių dėl A2 automagistralės plėtros tarp Lodzės ir Varšuvos. Kontraktą sudarė nacionalinis kelių valdytojas GDDKiA ir rangovas „Strabag“, o darbai apims daugiau kaip 17 kilometrų atkarpą nuo Grodzisko Mazovieckio mazgo iki Konotopos mazgo.

    Šios dalies darbų vertė siekia apie 60 mln. eurų. Kelių valdytojai pabrėžia, kad viso 92 kilometrų ruožo rekonstrukcija bus vienas sudėtingiausių pastarųjų metų infrastruktūros projektų šalyje.

    Kodėl A2 plečiama dabar?

    A2 tarp Lodzės ir Varšuvos yra viena intensyviausiai naudojamų Lenkijos trasų, o eismo srautai kai kuriose vietose jau artėja prie esamos infrastruktūros ribų. Naujausi eismo matavimai rodo, kad paros srautas šiame koridoriuje siekia dešimtis tūkstančių automobilių, o prie Varšuvos mazgų jis yra dar didesnis.

    Prognozuojama, kad srautas ir toliau augs, todėl prioritetas teikiamas pralaidumo didinimui ir spūsčių mažinimui. A2 yra svarbi rytų–vakarų krypties arterija, reikšminga tiek vietiniam judumui, tiek logistikos grandinėms.

    Daugiau juostų ir rezervas ateičiai

    Pagal planą atkarpoje tarp Lodzės Šiaurės ir Pruškuvo mazgų automagistralė turės po tris eismo juostas kiekviena kryptimi, o toliau iki Konotopos – po keturias. Toks sprendimas leis padidinti pralaidumą prie didžiausio eismo mazgo Varšuvos prieigose.

    Kelių valdytojai nurodo, kad galimybė plėsti A2 buvo numatyta dar pirminiame projektavimo etape: palikta žemės juosta skiriamajame ruože ir pritaikyti inžineriniai statiniai, pavyzdžiui, viadukai. Ties Lodzės Šiaurės mazgu didelio pločio didinimo neplanuojama, tačiau numatytas dangos atnaujinimas ir efektyvesnis apšvietimas.

    Pirmasis energiškai savarankiškas ruožas

    GDDKiA teigia, kad po plėtros ši A2 dalis taps pirmuoju šalyje energiškai savarankišku automagistralės ruožu. Kelių infrastruktūros įrenginiai, tokie kaip apšvietimas ar meteorologinės stotys, bus maitinami iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Taip pat numatytas energijos kaupimo sprendimų diegimas, kad kelio įranga galėtų veikti stabiliai ir mažiau priklausytų nuo išorinio elektros tiekimo. Tikimasi, kad modelis ateityje bus pritaikomas ir kituose panašiuose projektuose.

    Eismas bus paliktas, bet keisis taisyklės

    Plėtros darbai vyks nenutraukiant eismo, todėl laikinoji eismo organizacija bus vienas didžiausių projekto iššūkių. Skelbiama, kad abiem kryptimis vairuotojams turėtų būti palikta po dvi eismo juostas, tačiau situacija gali keistis priklausomai nuo darbų etapo.

    Siekiant sumažinti avarijų riziką, planuojama įdiegti vidutinio greičio matavimo kontrolę. Rangovas taip pat turės parengti ir palaikyti apylankų sprendimus, o pirmuosius mėnesius dalis darbų bus atliekama greta trasos, kad pagrindinėje magistralėje būtų kuo mažiau staigių pokyčių.

    Kiek kainuos visas projektas?

    Visas A2 plėtros projektas tarp Lodzės ir Varšuvos suskaidytas į keturias užduotis, apimančias 92 kilometrus. Likusias tris sutartis planuojama pasirašyti iki vasaros pabaigos, o darbai bus vykdomi keliais etapais skirtingose atkarpose.

    Skaičiuojama, kad bendra rekonstrukcijos vertė sieks apie 350 mln. eurų. Tai viena reikšmingiausių kelių investicijų šiame koridoriuje, kurios tikslas – sumažinti spūstis ir pagerinti eismo saugą prie didžiausių Lenkijos aglomeracijų.

  • Lenkija pradeda kasti ilgiausią šalies kelių tunelį: 5 km po Odra, darbai iki 2033 metų

    Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl vieno ambicingiausių pastarųjų metų kelių infrastruktūros projektų – greitkelio S6 atkarpos Police–Goleniów, kuri yra Vakarų Ščecino aplinkkelio dalis. Pagrindinis projekto akcentas – maždaug 5 kilometrų ilgio tunelis po Odros upe, kuris turėtų tapti ilgiausiu kelių tuneliu šalyje.

    Lenkijos Kasybos priežiūros institucija WUG pabrėžia, kad tai bus ir vienas techniškai sudėtingiausių kelių statybos darbų šalies istorijoje. Tunelio atidarymas planuojamas ne anksčiau kaip 2033 metais, o visos atkarpos Police–Goleniów ilgis sieks 23,4 kilometro.

    Brangiausias GDDKiA projektas

    Skaičiuojama, kad S6 Vakarų Ščecino aplinkkelio Police–Goleniów atkarpos įgyvendinimas kainuos apie 1,2 milijardo eurų. Tai įvardijama kaip brangiausia investicija Lenkijos kelių administratoriaus GDDKiA istorijoje, o didžiausią biudžeto dalį sudaro būtent tunelio statyba.

    Didelę kainą lemia ne tik pati požeminė konstrukcija, bet ir būtinos geologinės studijos, vandens bei grunto kontrolė, saugos sistemos, ventiliacija ir sudėtinga statybos logistika upės slėnio zonoje. Tokiuose projektuose reikšminga dalis kaštų tenka rizikų valdymui ir ilgam bandymų bei sertifikavimo etapui prieš atidarymą.

    Dvi atskiros tunelio šachtos

    Projekte numatytos dvi atskiros tunelio šachtos, kiekvienoje jų suplanuotos dvi eismo juostos. Toks sprendimas įprastas moderniuose ilguose tuneliuose, nes pagerina eismo saugą, palengvina priežiūrą ir sumažina gaisro ar avarijos atveju kylančias rizikas.

    Numatyta įrengti devyniolika skersinių jungčių, skirtų evakuacijai ir techniniam aptarnavimui. Skelbiama, kad konstrukcijos apačia vietomis leisis iki maždaug 51 metro žemiau žemės paviršiaus, o važiuojamoji dalis bus iki 45 metrų gylyje.

    Tunelį kas TBM mašina

    Tunelį planuojama iškasti naudojant TBM tipo tuneliavimo mašiną, kurios skersmuo sieks apie 15 metrų. Tokia įranga leidžia vienu metu kasti ir tvirtinti tunelio žiedus, tačiau reikalauja itin tikslaus projektavimo, nes bet koks nuokrypis ar vandeningų sluoksnių netikėtumai gali sustabdyti darbus.

    Už projekto įgyvendinimą atsakingas konsorciumas, kurį sudaro NDI SA ir Turkijos bendrovė „Dogus Construction“. Rangovams teks užtikrinti ne tik kasimo darbus, bet ir visą tunelio inžinerinę infrastruktūrą – nuo elektros tiekimo ir ryšio iki automatinės gaisro aptikimo, dūmų šalinimo ir eismo valdymo sistemų.

  • Prieš atostogas Lenkijoje atidaromi nauji S6 ir A2 ruožai: kur kelionės link jūros sutrumpės

    Lenkijos kelių direkcija GDDKiA prieš vasaros atostogų sezoną planuoja atverti eismui kelis svarbius greitkelių ir automagistralių ruožus, kurie turėtų sumažinti spūstis populiariausiose kryptimis. Naujausi nacionaliniai eismo matavimai rodo, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais užmiesčio keliuose transporto srautai išauga, todėl net ir keli papildomi dešimtys kilometrų greitesnio kelio gali turėti apčiuopiamą efektą.

    GDDKiA atkreipia dėmesį, kad kelių projektai nėra planuojami pagal kalendoriaus šventes ar atostogų pradžią, o atidaromi tik baigus darbus, atlikus technines patikras ir gavus reikiamus leidimus. Vis dėlto, tarp vieno ir kito atostogų piko eismui atveriami ruožai dažnai tampa praktiškiausia naujiena tiems, kurie į ilgesnę kelionę išsiruošia kartą per metus.

    „Nors norime, kad vairuotojai kuo greičiau galėtų naudotis naujais, patogiais ir saugiais keliais, investicijos nėra planuojamos, pavyzdžiui, „gegužės šventei“ ar „atostogoms“, – sakė GDDKiA atstovas Szymonas Piechowiakas.

    Nauji S6 ruožai link pajūrio

    Viena labiausiai vasaros kelionėms aktualių naujienų – S6 kelio plėtra šiaurinėje Lenkijos dalyje. GDDKiA skelbia, kad birželį vairuotojams numatoma atidaryti tris S6 atkarpas: Słupsk–Bobrowniki, Bobrowniki–Skórowo ir Skórowo–Leśnice.

    Šie ruožai yra vadinamosios Kašubų trasos dalis ir siejami su platesniu tikslu – patogesniu greito eismo koridoriumi nuo Trijų miestų (Gdansko, Gdynės ir Sopoto apylinkių) link vakarų Lenkijos. Praktinis pokytis vairuotojams toks, kad didesnę kelio dalį bus galima įveikti greito eismo keliais, o tai paprastai reiškia stabilesnį važiavimo laiką vasaros savaitgaliais.

    GDDKiA nurodo, kad šių S6 sutarčių užbaigimas siejamas su maždaug 1,47 mlrd. zlotų verte, kuri perskaičiavus sudaro apie 341 mln. eurų. Didžiausia šios sumos dalis tenka Słupsko aplinkkelio pabaigos ir Bobrowniki ruožui, kurį vykdo NDI, NDI Sopot ir Todini Central Asia konsorciumas.

    A2 artėja prie rytinės krypties

    Kitas pokytis numatomas vienoje svarbiausių Lenkijos transporto arterijų – A2 automagistralėje, kuri plečiama į rytus. GDDKiA teigia, kad birželį planuojama atidaryti du A2 ruožus: Siedlce Wschód–Malinowiec ir Malinowiec–Łukowisko.

    Praktiškai tai reiškia, kad A2 atkarpomis bus galima nuosekliau važiuoti nuo Vokietijos sienos per Poznanę, Lodzę, Varšuvą iki Siedlcų krypties ir toliau link Biała Podlaska regiono. Tokia tęstinė, mažiau nutrūkstanti automagistralė ypač svarbi, kai eismas suintensyvėja per atostogas, o alternatyvūs keliai tampa perkrauti.

    GDDKiA taip pat skelbia, kad 2026 metais ketinama užbaigti ir atverti eismui keturis A2 ruožus iki Biała Podlaska: Siedlce Wschód–Malinowiec, Malinowiec–Łukowisko, Łukowisko–Swory ir Swory–Biała Podlaska. Bendra šių sutarčių vertė siekia apie 2,07 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 481 mln. eurų.

    Kokie atidarymai dar numatomi vasarą

    Nors didžiausias dėmesys prieš atostogas tenka S6 ir A2, GDDKiA mini, kad vasaros mėnesiais planuojami ir kiti atidarymai. Liepą ir rugpjūtį vairuotojai turėtų sulaukti DK19 ruožo Kuźnica–Sokółka Północ, Pułtusko aplinkkelio DK61 kelyje ir likusios Żukowo aplinkkelio dalies DK20 kelyje.

    Vairuotojams tokie projektai svarbūs ne tik dėl greitesnio važiavimo, bet ir dėl saugumo: atskirtos kryptys, naujesnė danga bei mažesnis tranzito srautas per miestus paprastai sumažina avarinių situacijų tikimybę. Vis dėlto realus sutaupytas laikas priklausys nuo konkrečių kelionės dienų ir valandų, ypač savaitgaliais, kai srautai link pajūrio tradiciškai būna didžiausi.

  • Lenkija pasirašė rekordinę S6 sutartį: po Odra bus išgręžtas 5 km tunelis iki 2033 metų

    Lenkijos kelių direkcija GDDKiA pasirašė brangiausią savo istorijoje sutartį dėl Vakarų Ščecino aplinkkelio S6 atkarpos Police–Goleniów statybos. Kontrakto vertė viršija 1,2 mlrd. eurų, o pagrindinis projekto akcentas – 5 kilometrų ilgio dviejų vamzdžių tunelis po Odros dugnu.

    Šis 23,4 kilometro ilgio ruožas yra trečiasis Vakarų Ščecino aplinkkelio etapas. Jį įgyvendins konsorciumas, kuriam vadovauja Lenkijos bendrovė NDI, kartu dirbant su Turkijos įmone „Doğuş“.

    Vakarų Ščecino aplinkkelį sudaro trys atkarpos: Kołbaskowo–Dołuje, Dołuje–Police ir Police–Goleniów. Bendrai visų trijų sutarčių vertė viršija 1,6 mlrd. eurų, o dalį ankstesnių darbų yra laimėjusi ir bendrovė PORR.

    Tunelis po Odra: kuo jis išskirtinis

    Po Odros dugnu planuojamas tunelis bus ilgiausias tokio tipo objektas šalyje. Tunelio konstrukcijos žemiausia dalis turėtų siekti iki 51 metro žemiau žemės paviršiaus, o važiuojamoji dalis bus įrengta iki 45 metrų gylyje.

    Numatoma, kad tunelio išorinis skersmuo sieks beveik 15 metrų, o apvalkalo storis – apie 60 centimetrų. Saugumui užtikrinti tarp abiejų tunelio vamzdžių suplanuota 19 skersinių perėjų, kurios būtų naudojamos evakuacijai ir techninei priežiūrai.

    Tunelis bus gręžiamas TBM tipo gręžimo mašinomis, kiekvienai važiuojamajai daliai įrengiant atskirą vamzdį. Įvažiavimo atkarpos turėtų sudaryti apie 600 metrų.

    Grafikas iki 2033 metų

    Pagal sutartį projektavimui skirta apie 10 mėnesių, o statybos darbams – apie 80 mėnesių. GDDKiA nurodo, kad statybos leidimas jau turimas, o statybvietė rangovui turėtų būti perduota per 30 dienų.

    Numatyti ir tarpiniai etapai: 2027 metais turėtų prasidėti startinės kameros statyba su diafragminėmis sienomis, o 2028 metais planuojama pradėti tunelio gręžimą. Abi tunelio atšakos turėtų būti išgręžtos iki 2031 metų.

    Vėliau numatomi maždaug dvejų metų trukmės konstrukciniai, inžinerinių sistemų ir teletechnikos įrengimo darbai. 2033 metais planuojami bandymai, patikros ir kelio atidavimas eismui.

    Ką tai keis regione

    Vakarų Ščecino aplinkkelis turėtų reikšmingai nukreipti tranzitinį srautą nuo dabartinių A6, S3 ir S6 ruožų, kurie aplenkia Ščeciną pietuose ir rytuose. Projektas ypač svarbus Policams, esantiems šiaurinėje miesto aglomeracijos dalyje, kur eismo ryšys per Odrą šiandien yra ribotas.

    GDDKiA skaičiavimais, nuvažiavimas tarp Policų ir Goleniów Północ mazgo šiuo metu siekia apie 58 kilometrus, o pastačius aplinkkelį maršrutas trumpėtų iki maždaug 23 kilometrų. Kartu tikimasi, kad pagerės kelionės laikas ir sumažės spūstys Ščecino centre.

    Regiono verslo atstovai projektą vertina kaip strategiškai svarbų logistikai ir pramonei: lengvesnis sunkiojo transporto judėjimas turėtų padėti tiek vietos gamykloms, tiek uosto ir sandėliavimo grandinėms. Be to, geresnis susisiekimas su pajūriu turėtų turėti teigiamą poveikį turizmui.

    „Tai dešimtmečio, o gal net ketvirčio amžiaus investicija, pagal mastą prilygstanti Švinouiscio tuneliui, bet biudžetu ir apimtimi ją pranokstanti“, – sakė Ščecino Šiaurės prekybos rūmų vadovė Hanna Mojsiuk.

    Statybos sektoriui tai bus ir vienas sudėtingiausių inžinerinių projektų Lenkijos kelių infrastruktūroje, nes darbai po upės dugnu reikalauja itin tikslaus planavimo, griežtų saugos procedūrų bei rizikų valdymo per visą ilgą įgyvendinimo laikotarpį.

  • Via Carpatia Lenkijoje stringa: nebaigti S19 ruožai, rangovų ginčai ir Europos Komisijos įspėjimas

    Via Carpatia: ambicija ir realybė

    Tarptautinis kelio koridorius Via Carpatia turėjo sujungti Šiaurės ir Pietų Europą, o Lenkijoje jo ašimi laikoma greitkelio S19 trasa per šalies rytus. Vis dėlto lenkiškas projekto segmentas iki šiol išlieka fragmentuotas, o galutinis užbaigimas nusikelia už šio dešimtmečio ribų.

    Pagal Lenkijos kelių administratoriaus GDDKiA skelbiamą informaciją, iš planuojamų daugiau nei 700 kilometrų koridoriaus Lenkijoje važiuojama maždaug 350 kilometrų. Likusi dalis driekiasi atskirais ruožais nuo Palenkės iki Pakarpatės, o tempo mažėjimą lemia tiek rangovų ginčai, tiek procedūriniai ir aplinkosauginiai klausimai.

    Rangovų konfliktai ir brangstančios sutartys

    Vienas ryškiausių smūgių projektui – konflikto eskalacija dėl S19 atkarpos Domaradz–Iskrzynia. „Mostostal Warszawa“ nutraukė sutartį, argumentuodama užsitęsusiais užsakovo sprendimais ir išaugusiomis sąnaudomis, o GDDKiA savo ruožtu paskelbė sutartį nutraukusi dėl rangovo kaltės.

    Tokie atvejai praktikoje reiškia mėnesius ar net metus, prarandamus dėl inventorizavimo, naujo konkurso ir perėmimo procedūrų. Papildomą įtampą kelia teisiniai ginčai dėl indeksavimo: rangovai visoje rinkoje pastaraisiais metais vis dažniau siekia perskaičiuoti kainas dėl pabrangusių medžiagų ir darbo, o užsakovai stengiasi neperžengti biudžetinių ribų.

    „Kai kuriais atvejais viešai negalime įvardyti kito termino nei sutartyje, nors matome, kad realiai darbai taip greitai nesibaigs“, – sakė GDDKiA atstovas Tomasz Kwieciński.

    Kas daroma regionuose ir kada – realūs terminai

    Pakarpatėje didžioji S19 ruožų dalis yra skirtingose įgyvendinimo fazėse, tačiau bendra kryptis aiški: šio regiono atkarpų užbaigimas prognozuojamas apie 2031 metus. Liublino regione GDDKiA nurodo tikslą S19 ruožus užbaigti iki 2028 metų, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo konkursų, finansavimo ir darbų eigos.

    Mazovijoje situacija sudėtingesnė dėl ankstesnės projekto stadijos: daliai ruožų dar vyksta pirkimai ir projektavimo etapai. Tai reiškia, kad šių atkarpų pabaiga labiau tikėtina apie 2031 metus, o ne anksčiau.

    Palenkėje šiemet planuojama atidaryti kelis naujus S19 fragmentus, kurie iš viso pridėtų apie 58 kilometrus. Vis dėlto net ir čia kelių atidarymas siejamas su techninėmis ir organizacinėmis sąlygomis, nes kai kurie ruožai gali būti atveriami tik tada, kai pavyksta užtikrinti jungtis su greta esančiomis atkarpomis.

    Teismai ir Europos Komisijos signalai

    Ne mažiau svarbi kliūtis – aplinkosauginės procedūros. Daliai S19 trasos Palenkėje anksčiau buvo panaikinti sprendimai dėl poveikio aplinkai, todėl procesai turėjo būti kartojami, o tai automatiškai atideda konkursus ir statybų pradžią.

    Papildomą riziką kelia Europos Komisijos pozicija dėl kelių tinklo šiaurės rytų Lenkijoje. Lenkijos infrastruktūros ministerija viešai yra pripažinusi, kad dėl nepakankamai pagrįstų sprendimų ir galimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms Briuselis gali kelti klausimų ne tik dėl atskirų projektų, bet ir dėl platesnio ES finansavimo transporto sektoriui 2021–2027 metų laikotarpiu.

    Diskusijų centre atsidūrė ir kelias tarp Balstogės ir Elko, kur anksčiau buvo svarstomas greitkelio standartas, tačiau dabar dažniau kalbama apie alternatyvius sprendinius, paremtus eismo srautų duomenimis ir mažesniu poveikiu aplinkai. Ministerija skelbia planus peržiūrėti užduočių sąrašą ir atnaujinti nacionalinę kelių programą, kad ji atitiktų ES teisės reikalavimus bei sumažintų finansavimo riziką.

    Via Carpatia Lenkijoje tampa testu, kaip suderinti strateginius mobilumo tikslus, karinio ir civilinio logistikos atsparumo poreikius bei griežtėjančius aplinkosaugos ir viešųjų pirkimų reikalavimus. Kol kas aiškiausias signalas vairuotojams ir rinkai – naujų atkarpų bus, bet viso koridoriaus vientisumo dar teks palaukti.

  • Via Carpatia kelyje į priekį: Lenkija iki 2026 metų žada atidaryti keturis S19 ruožus

    Lenkijoje tęsiami tarptautinio koridoriaus Via Carpatia dalies, greitkelio S19, darbai, nors viename Podkarpatės vaivadijos ruože Domaradz–Iskrzynia sutartis su rangovu buvo galutinai nutraukta. Kelių direkcija GDDKiA teigia, kad kituose etapuose statybos vyksta, o šiaurės rytuose planuojami konkretūs atidarymo terminai.

    Didžiausi pokyčiai artimiausiu metu numatomi Palenkės vaivadijoje, kur vairuotojams žadama atverti keturias šiuo metu statomas atkarpas. Įgyvendinus planus, S19 ilgis šiame regione turėtų priartėti prie 90 kilometrų, o tai reikšmingai sustiprintų jungtį tarp sienos ruožo ir Balstogės apylinkių.

    Atidarymai planuojami 2026 metais

    GDDKiA nurodo, kad 2026 metų gegužės ir birželio sandūroje turėtų būti baigtas dviejų važiuojamųjų dalių kelio fragmentas nuo pasienio iki Kuźnicos mazgo. Bendrai kalbama apie 15,8 kilometro ruožą iki Sokółkos Šiaurės mazgo, iš kurių 10,6 kilometro turėtų atitikti greitkelio standartą.

    2026 metų birželį planuojama užbaigti ir atkarpą nuo Boćki mazgo iki Malewicų gyvenvietės, kurios ilgis siekia 15,9 kilometro. Šiame ruože darbų pažanga įvardijama kaip 98 proc., tačiau eismą ketinama paleisti tik tada, kai bus parengta jungtis su kitu etapu Malewice–Chlebczyn.

    „Mobilizuojame rangovą, kad paspartintų darbus nuo Malewicų iki Siemiatycze Šiaurės mazgo. Tai leis atidaryti ir Boćki–Malewice, ir pusę Malewice–Chlebczyn, o visa atkarpa turėtų būti parengta 2026 metų rudenį“, – rašė GDDKiA.

    Kiek kainuos ir kas ruošiama toliau

    Boćki–Malewice–Chlebczyn statybos finansuojamos ir iš ES programos FEnIKS. Nurodoma, kad bendras šio projekto įgyvendinimo kaštas siekia apie 1,5 mlrd. zlotų, o ES parama sudaro apie 788 mln. zlotų, tai yra apytikriai 350 mln. eurų.

    Dar vienas terminas susijęs su 6,5 kilometro Deniski–Haćki ruožu, kurio parengtis planuojama 2026 metų spalį. Čia numatytas Deniski mazgas, taip pat dvi keliautojų aptarnavimo aikštelės, o darbų pažanga vertinama kaip daugiau nei 65 proc.

    2026 metų rudenį planuojama užbaigti ir 10,2 kilometro Krynice–Dobrzyniewo–Balstogė Vakarai atkarpą, kuri yra Balstogės aplinkkelio dalis. Ši atkarpa turėtų sujungti S19 su planuojamu S16 ruožu ties Krynice bei su jau veikiančiu S8 per Balstogė Vakarai mazgą.

    Tuo pat metu GDDKiA ruošia naujus S19 etapus į šiaurę nuo Balstogės. Skelbiama, kad 2025 metais pateikti trys prašymai statybos leidimams gauti dėl 45,2 kilometro ruožų, kurių vertė siekia apie 1,5 mlrd. zlotų, arba maždaug 350 mln. eurų.

    Dar vienas projektas – vadinamoji pietinė Balstogės aplinkkelio dalis Choroszcz–Ploski – yra teisinėje stadijoje. Aplinkosauginis sprendimas paskelbtas galutinis, tačiau neįsiteisėjęs, nes dėl jo pateiktas skundas Varšuvos vaivadijos administraciniam teismui, o posėdžio data dar nepaskirta.

  • S19 „Via Carpatia“ atkarpa liko be rangovo: GDDKiA ir „Mostostal Warszawa“ nutraukė sutartis

    Lenkijoje stringa greitkelio S19 „Via Carpatia“ statybos: valstybinė kelių direkcija GDDKiA pranešė nutraukusi sutartį su „Mostostal Warszawa“ dėl Domaradz–Krosno (Iskrzynia) atkarpos. Pasak direkcijos, sprendimas priimtas dėl vėlavimų ir rangovo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų.

    GDDKiA atstovė Joanna Rarus nurodė, kad įmonė neatsiliepė į raginimą nedelsiant grįžti į statybvietę ir vykdyti darbus pagal sutartį. Direkcijos teigimu, darbų tempas neatitiko nei grafiko, nei sutartyje numatytų tarpinių tikslų.

    „Rangovas neįvykdė raginimo nedelsiant pradėti ir vykdyti darbus pagal sutartį“, – sakė Joanna Rarus.

    Savo ruožtu „Mostostal Warszawa“ paskelbė, kad gavo GDDKiA pareiškimą dėl pasitraukimo iš sutarties dėl rangovo kaltės, tačiau šį dokumentą laiko neturinčiu teisinės galios. Bendrovė tvirtina, jog sutartis turėjo baigtis anksčiau, nes ji pati buvo pasitraukusi iš projekto, nurodydama užsakovo atsakomybę.

    „Mostostal Warszawa“ argumentuoja, kad statybą apsunkino nenumatytos grunto sąlygos ir būtinybė perprojektuoti dalį inžinerinių statinių po Regioninio aplinkos apsaugos direktoriaus sprendimų. Bendrovės teigimu, dėl pakeitimų kai kuriuos objektus reikėjo pailginti daugiau nei 700 metrų, o papildomi darbai būtų kainavę apie 127 000 000 eurų.

    Tuo metu visos sutarties vertė, kaip nurodė pati bendrovė, viršijo 230 000 000 eurų. Tokios sumos rodo, kad ginčas tarp užsakovo ir rangovo gali persikelti į ilgą finansinių pretenzijų nagrinėjimą, o tai dažnai stabdo infrastruktūros projektus net ir nutraukus sutartį.

    GDDKiA nesutinka su teiginiu, kad darbams sutrukdė netikėtos geologinės sąlygos: direkcija sako, jog rangovo pateikti tyrimai šių aplinkybių nepatvirtino vienareikšmiškai. Taip pat akcentuojama, kad ginčas kilo ir dėl siūlytų projekto korekcijų, kuriomis, direkcijos vertinimu, buvo siekta trumpinti inžinerinius objektus sąnaudų optimizavimui.

    Direkcija pabrėžia, kad vėlavimai buvo nuolatiniai, o kritiniai terminai nebuvo pasiekti. Skelbiama, kad sprendimas dėl leidimo įgyvendinti kelių investiciją buvo gautas 471 diena vėliau nei planuota, o darbų pažanga siekė 13 proc., nors buvo praėję 96 proc. projekto įgyvendinimui numatyto laiko.

    GDDKiA praneša, kad dar šiais metais planuoja skelbti naują konkursą likusiems darbams užbaigti. Iki tol numatoma inventorizuoti statybvietę, atlikti apsaugos darbus ir pradėti abipusių finansinių reikalavimų procedūras.

    Domaradz–Iskrzynia atkarpos sutartis pasirašyta 2022 metais lapkričio 7 dieną, o pirminis projekto užbaigimo terminas buvo numatytas 2026 metais birželio 7 dieną. S19 yra „Via Carpatia“ koridoriaus dalis, kuris Lenkijoje turėtų siekti apie 700 kilometrų ir jungti kelis šalies regionus, todėl kiekvienas sustojęs ruožas daro įtaką viso maršruto vientisumui.

  • Lenkija plečia A2 tarp Lodzės ir Varšuvos: ministras žada be „horroro“, darbai iki 2027 metų

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas tikina, kad autostrados A2 rekonstrukcija tarp Lodzės ir Varšuvos netaps vairuotojams kasdieniu išbandymu. Pasak jo, sprendimas dėl platinimo į trečią ir ketvirtą eismo juostas turėjo būti priimtas gerokai anksčiau, o dabar esą „paskutinis metas“ imtis darbų.

    Ministro teigimu, už projektą atsakingas nacionalinių kelių valdytojas GDDKiA, o rangos sutarčių pasirašymas planuojamas gegužės ir birželio sandūroje. Po to turėtų būti perduota statybvietė ir startuoti realūs darbai kelyje.

    Rekonstrukcijos metu pagrindinė sąlyga – išlaikyti po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, kad tranzitas nesustotų. Vis dėlto vairuotojams žadami eismo organizavimo pokyčiai, o apie konkrečius etapų ribojimus ir apylankas GDDKiA turėtų informuoti atskirai.

    Vienas intensyviausių kelių šalyje

    A2 ruožas tarp Lodzės ir Varšuvos yra vienas labiausiai apkrautų Lenkijoje: skaičiuojama, kad per parą juo važiuoja nuo daugiau kaip 50 000 automobilių ties Lodze iki beveik 100 000 ties Varšuva. Didelis srautas, ypač sunkiojo transporto, yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl kelio pralaidumas tapo kritinis.

    A2 šiame ruože eksploatuojama apie 13 metų, o transporto srautai, prognozuojama, toliau augs. Ministras taip pat pabrėžia, kad infrastruktūros stiprinimas siejamas su didesniais logistikos ir susisiekimo planais, tarp jų – Portu Polska projektu, anksčiau plačiai sietu su CPK idėja.

    Kiek kainuos ir kiek truks

    Platinimo projektas, kaip skelbiama, turėtų kainuoti daugiau nei 2 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 470 mln. eurų. Darbų pabaiga numatoma iki 2027 metų pabaigos, todėl vairuotojams su laikinais ribojimais teks susitaikyti ne vieną sezoną.

    Kartu numatomi ir papildomi saugumo sprendimai: svarstoma maždaug 90 kilometrų ruože diegti vidutinio greičio matavimą. Rekonstrukcijos metu planuojamas 70 km per valandą greičio ribojimas, taip pat turėtų išlikti draudimas sunkvežimiams lenkti.

    Ko tikėtis vairuotojams

    Nors politikai akcentuoja, kad „horroro nebus“, ilgos trukmės projektai intensyviuose ruožuose paprastai reiškia dažnesnes spūstis, ypač piko metu ir vasaros savaitgaliais. Daug lems tai, kaip bus suplanuoti darbų etapai ir ar pavyks nuosekliai išlaikyti deklaruojamas dvi juostas kiekviena kryptimi.

    Vairuotojams rekomenduojama sekti oficialią GDDKiA informaciją ir planuojant keliones į Varšuvos kryptį vertinti alternatyvas, įskaitant S8 maršrutą. Pasikeitus eismo organizavimui, net ir nedideli ribojimai šiame ruože gali greitai virsti reikšmingu kelionės laiko pailgėjimu.

  • „Mostostal Warszawa“ traukiasi iš S19 kelio atkarpos: GDDKiA įspėja dėl termino grįžti į statybas

    Lenkijoje kilo konfliktas dėl 12,5 kilometro ilgio kelio „Via Carpatia“ koridoriuje priklausančios S19 atkarpos: rangovas „Mostostal Warszawa“ balandžio pradžioje pranešė nutraukiantis sutartį. Valstybinė kelių direkcija GDDKiA šio sprendimo nepripažino ir pareikalavo grįžti į statybvietę per 30 dienų.

    Situacija svarbi ne tik konkrečiam ruožui, bet ir visai tarptautinei „Via Carpatia“ krypčiai, kuri Lenkijoje remiasi S19 keliu. Ilgalaikiai ginčai tokiuose projektuose paprastai reiškia ne vien vėlavimą, bet ir papildomus kaštus dėl perprojektavimo, naujų pirkimų bei darbų stabdymo.

    „Įmonė buvo pakviesta grįžti ir įgyvendinti investiciją, dėl kurios įsipareigojo. Norime, kad ji vykdytų savo pareigas, ir tikimės, jog nereikės iš naujo pradėti viešojo pirkimo procedūros“, – sakė infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak.

    Rangovas tvirtina sutartį nutraukęs dėl priežasčių, kurios, jo teigimu, yra užsakovo pusėje, ir sprendimo keisti neketina. Pasak „Mostostal Warszawa“, projektą paveikė nenumatytos grunto sąlygos bei būtinybė koreguoti inžinerinių statinių sprendinius po aplinkosauginių institucijų sprendimų.

    Bendrovė teigia, kad dėl perprojektavimo dalis objektų pailgėjo daugiau nei 700 metrų, o papildomi darbai galėjo kainuoti apie 125 000 000 eurų. Sutartis buvo pasirašyta 2022 metais, o ji apėmė „projektuok ir statyk“ modelį; „Mostostal“ pasiūlymo vertė siekė apie 242 000 000 eurų.

    Vėlavimas jau laikomas neišvengiamu

    Infrastruktūros ministras pabrėžė, kad jei rangovas negrįš, GDDKiA planuoja pradėti naują rangovo parinkimo procedūrą dar 2026 metais. Tokiu atveju realus darbų atnaujinimo terminas priklausytų nuo pirkimų trukmės ir galimų teisminių ginčų, kurie infrastruktūros sektoriuje nėra reti.

    Pasak ministro, laiko atsargų praktiškai nebeliko, nors finansavimas, jo teigimu, yra užtikrintas. Kartu pripažįstama, kad šiame S19 ruože vėlavimas jau neišvengiamas: anksčiau užbaigimą planuota iki 2026 metų birželio pradžios, tačiau darbų pažanga šiuo metu siekia apie 5 proc.

    Reputacijos klausimas viešuosiuose pirkimuose

    GDDKiA atstovai viešai užsiminė, kad rangovo elgesys gali turėti įtakos būsimiems bendradarbiavimo vertinimams. Ministerija taip pat akcentuoja, jog pasitraukimas iš statybvietės gali atsiliepti įmonės patikimumui dalyvaujant kituose konkursuose, nes viešųjų užsakymų rinkoje svarbi ir finansinė, ir organizacinė drausmė.

    Praktikoje tokie ginčai dažniausiai sukasi apie rizikų pasidalijimą „projektuok ir statyk“ sutartyse, kai rangovas prisiima dalį projektavimo rizikos, o užsakovas tikisi aiškaus grafiko ir kainos. Kai papildomi reikalavimai atsiranda jau vykdant projektą, šalys neretai nesutaria, kas turi padengti išaugusias sąnaudas ir kaip perskaičiuoti terminus.

  • Lenkijos kelių projektams auga rizika: rangovai kalba apie gilius nuostolius ir kainų šuolius

    Lenkijos kelių statybų rinkoje daugėja nerimo, o rangovai vis garsiau kalba apie projektų pelningumo krizę. Naujausias EFL barometras rodo prasčiausias nuotaikas statybų sektoriuje per daugiau nei trejus metus: įmonės labiau rūpinasi apyvartinėmis lėšomis ir išlikimu nei investicijomis.

    Tyrime, vykdytame nuo kovo 15 dienos iki balandžio 15 dienos, dalyvavo 600 mikro, mažų ir vidutinių įmonių. Tai ir tie verslai, kurie tiekia darbus bei paslaugas generaliniams rangovams, įgyvendinantiems Generalinės kelių direkcijos GDDKiA užsakymus.

    Kas labiausiai spaudžia rangovus?

    Didžiausiu iššūkiu įvardijami staigūs statybinių medžiagų ir degalų kainų šuoliai, ypač kai jie atsiranda netikėtai ir nebuvo įskaičiuoti pateikiant pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose. Tokiose situacijose net ir laimėtas konkursas gali tapti nuostolingas, jei sutarties kaina nebeatitinka realių sąnaudų.

    GDDKiA sutarčių indeksavimas, vadinamoji kainų indeksacija, formaliai egzistuoja, tačiau rinka ilgai ginčijosi dėl jos ribų. Nuo 2023 metais indeksavimo riba siekė 15 proc., tačiau rangovai teigė, kad tokia riba nekompensuoja patirtų šuolių, ypač po karo Ukrainoje pradžios sukeltų žaliavų ir energijos brangimų.

    GDDKiA pranešė, kad pirmuosius sutarčių priedus su atnaujintomis indeksavimo sąlygomis planuoja pasirašyti vasarą. Tuo pat metu Lenkijos infrastruktūros ministerijos atstovai anksčiau buvo deklaravę siekį, kad riba ateityje augtų iki 21 proc., tačiau verslui svarbus ne tik dydis, bet ir pinigų išmokėjimo laikas.

    Gilių nuostolių problema

    Rangovų organizacijos perspėja, kad daliai įmonių nuostoliai jau tapo struktūriniai, o ne vienkartiniai. Kai projektai vykdomi ilgai, o sąnaudos kyla greičiau nei leidžia sutarties mechanizmai, atsiranda rizika stabdyti darbus, prašyti papildomų derybų ar net trauktis iš sutarčių.

    „Gilių nuostolių, kuriuos patiria GDDKiA projektus vykdančios įmonės po precedento neturinčio statybos sąnaudų šuolio, problema yra labai rimta“, – sakė Lenkijos statybos darbdavius vienijančios organizacijos PZPB viceprezidentas dr. Damian Kaźmierczak.

    „Jei reakcijos nebūtų, tai galėtų baigtis tolesniais pasitraukimais iš sutarčių, o kraštutiniais atvejais ir bankrotais“, – pridūrė jis.

    Rizikos realumą parodė vienas iš pastarojo meto konfliktų dėl greitkelio atkarpos, kur rangovas pareiškė, kad sutarties vertė turėtų būti reikšmingai didinama dėl papildomų aplinkybių, įskaitant grunto sąlygų pasikeitimus ir projektinių sprendinių korekcijas. GDDKiA savo ruožtu ginčijo argumentus ir reikalavo grįžti į statybvietę per nustatytą terminą.

    Ar indeksavimas nevėluoja?

    Rinka teigiamai vertina sprendimus didinti indeksavimo apimtį, tačiau kritiškai žiūri į tai, kad realūs mokėjimai nukeliami į vasarą. Rangovai akcentuoja, jog jie dažnai priversti finansuoti darbų tęstinumą savo lėšomis, o tai riboja galimybes iš anksto fiksuoti kainas ir užsitikrinti tiekimą.

    „Neramina, kad šios lėšos galėtų pasiekti įmones tik vasarą“, – sakė bendrovės PRD Nowogard viceprezidentė Katarzyna Łazarz-Brzezińska.

    „Esant dinamiškiems, sunkiai prognozuojamiems rinkos pokyčiams, kelių sektoriaus sąnaudos kyla praktiškai kas savaitę“, – teigė ji.

    Šalia ilgalaikių karo Ukrainoje pasekmių, rangovai mini ir platesnius veiksnius: geopolitines įtampas, tiekimo grandinių trikdžius, energijos žaliavų brangimą. Tai reiškia, kad net gautos indeksavimo lėšos gali būti greitai „suvalgytos“ naujų kainų bangų, jei jos atsiranda dar nepasibaigus projektui.

    Skaičiuojama, kad vien indeksavimui nuo 2022 metų skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų. Tuo pat metu rinka tikina, kad realūs poreikiai vis dar siekia milijardus eurų, jei tikslas yra uždengti seniau pasirašytų sutarčių deficitus ir stabilizuoti sektorių.

    GDDKiA atkreipia dėmesį ir į kitą riziką: kai kuriuose konkursuose pasiūlymai būna gerokai mažesni už institucijos sąmatas, o tai rodo ypač agresyvią kainų konkurenciją. Direkcija ragina rangovus atsakingai vertinti rizikas ir realistiškai skaičiuoti sąnaudas, nes net ir geresnis indeksavimas nepakeis privalomos finansinės drausmės.

    Didžiausi rinkos žaidėjai taip pat signalizuoja apie galimą spaudimą maržoms ateinančiais metais. Jei įmonės konkursuose laimės siūlydamos per mažas kainas, o medžiagų kaštai vėl kils, sektoriuje gali pasikartoti nuostolingų projektų spiralė, kuri jau buvo išryškėjusi ankstesnėse krizėse.