Tag: GDDKiA

  • Strzelce Opolskie apylankos projektas pajudėjo: nauja DK94 trasa turėtų nukreipti tranzitą iš centro

    Pradėtos apylankos planavimo procedūros

    Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių direkcija GDDKiA (Opolės padalinys) paskelbė konkursą parengiamiesiems Strzelce Opolskie apylankos darbams. Projektas numatytas valstybinio kelio DK94 ruože ir yra vienas svarbiausių sprendimų, siekiant sumažinti tranzitinio srauto poveikį miestui.

    Skelbiama, kad konkursas tapo įmanomas po to, kai buvo pasirašytas susitarimas su Strzelce Opolskie savivaldybe dėl parengiamųjų darbų finansavimo. Taip pat sutarta, kad projektavimo biuro atranką organizuos būtent GDDKiA Opolės padalinys.

    Ką turės padaryti projektuotojai?

    Konkursą laimėjęs vykdytojas pirmiausia rengs techninę, ekonominę ir aplinkosauginę studiją, kurioje bus lyginami keli galimi trasos variantai. Tokia analizė paprastai apima ne tik techninius sprendinius, bet ir poveikį aplinkai, socialines pasekmes, eismo saugą bei ekonominį pagrįstumą.

    Vienas iš svarbiausių šio etapo rezultatų bus argumentuota rekomendacija, kurį trasos variantą pasirinkti. Remiantis ja, bus rengiami dokumentai, reikalingi gauti aplinkosauginį sprendimą, nuo kurio priklauso tolesni projektavimo ir statybos terminai.

    Kodėl apylanka miestui tapo prioritetu?

    Planuojamos apylankos ilgis turėtų siekti apie 9 kilometrus. Esminis tikslas aiškus: išvesti tranzitinį transportą iš miesto, kuriame eismas koncentruojasi DK94 atkarpoje ir daro tiesioginį poveikį centrui.

    GDDKiA atkreipė dėmesį, kad netoliese esantys A4 automagistralės mazgai Krapkowice, Kędzierzyn-Koźle ir Strzelce Opolskie lemia, jog uždarius A4 srautas nukreipiamas per Strzelce Opolskie. Tokiais atvejais miestas tampa alternatyviu koridoriumi, o eismas centre smarkiai sutrinka.

    „Analizuosime kelis realiai įgyvendinamus būsimos trasos variantus, o vieną iš jų rekomenduosime prašyme priimti aplinkosauginį sprendimą“, – teigiama GDDKiA pranešime.

  • A4 Katovicai–Krokuvai netrukus taps nemokama: likviduojama rinkliavas rinkusi bendrovė

    Kas keičiasi A4 ruože?

    Lenkijos bendrovė „Stalexport Autostrady“ pranešė, kad jos dukterinė įmonė VIA4, atsakinga už rinkliavų surinkimą A4 ruože tarp Krokuvos ir Katovicų, pradėta likviduoti. Šis sprendimas tiesiogiai siejamas su koncesijos pabaiga, po kurios kelias turėtų tapti nemokamas lengviesiems vairuotojams.

    Kaip nurodoma, VIA4 buvo įkurta tam, kad parengtų A4 Krokuva–Katovicai atkarpą mokamos magistralės reikalavimams ir organizuotų jos eksploatavimą. Paslaugų modelis keisis pasibaigus koncesinei sutarčiai, todėl ir pati rinkliavų surinkimo struktūra tampa nebereikalinga.

    Kada baigsis koncesija?

    Skelbiama, kad 30 metų koncesija A4 atkarpai Katovicai–Krokuva baigs galioti 2027 metų kovo 15 dieną. Pasibaigus šiam terminui, kelią turėtų perimti valstybės kelių administracija GDDKiA, kuri ir bus atsakinga už tolimesnę infrastruktūros priežiūrą bei valdymą.

    Vairuotojams tai reiškia aiškią kryptį: pasibaigus koncesijai, rinkliavos šiame ruože turėtų nebelikti. Pastaraisiais metais kainos čia nuosekliai augo, todėl sprendimas dėl perėjimo į valstybės rankas yra vertinamas ir kaip finansinė lengvata kasdien važiuojantiems.

    Kainos augo, srautai išliko dideli

    Rinkliavos A4 Katovicai–Krokuva ruože pastaruoju metu buvo indeksuojamos kasmet pavasarį. Nuo 2026 metų balandžio 1 dienos lengviesiems automobiliams mokestis kiekviename iš dviejų mokėjimo punktų siekė apie 4 eurus, todėl kelionė per abu punktus kainavo apie 8 eurus.

    Dideli srautai išliko nepaisant brangimo: vidutinis eismo intensyvumas šiame koridoriuje, kaip skelbiama, viršija 50 000 transporto priemonių per parą. Dėl to A4 ruožas tarp Silezijos ir Mažosios Lenkijos laikomas vienu labiausiai apkrautų magistralinių kelių šalyje.

    Numatoma plėtra iki 2030 metų

    Lygiagrečiai su valdymo pokyčiais planuojama ir infrastruktūros plėtra. Pagal valstybinę kelių plėtros programą iki 2030 metų numatyta A4 atkarpą Krokuva–Katovicai išplėsti įrengiant trečią eismo juostą.

    Tokie projektai dažniausiai reiškia ilgesnį pasiruošimo laikotarpį ir laikinus eismo ribojimus, tačiau tikslas aiškus: padidinti pralaidumą ir sumažinti spūstis, kurios šiame ruože ypač juntamos piko metu ir savaitgaliais.

  • S6 mazgas ties Straszynu: GDDKiA ruošia turbininius žiedus, kad pagaliau sumažėtų spūstys

    Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių direkcija GDDKiA paskelbė pasirinkusi projektuotoją, kuris parengs dviejų žiedinių sankryžų pertvarkymo projektą S6 greitkelio mazge ties Straszynu Pamario vaivadijoje. Pasak direkcijos, šios sankryžos jau kurį laiką išsiskiria itin didelėmis spūstimis, kurios kartais persimeta ir į patį greitkelį.

    Konkurse buvo pateikti šeši pasiūlymai, o geriausiu pripažintas Gdynėje veikiantis „Biuro Drogowe“. Sutartį planuojama pasirašyti metų pabaigoje, o projektavimo darbams numatyta 18 mėnesių.

    Kas keisis S6 mazge?

    Numatyta tradicinius žiedus sankryžoje su 222 vaivadijos keliu pertvarkyti į turbininius žiedus su privažiavimais. Turbininių žiedų esmė – eismo srautai iš anksto nukreipiami į reikiamas juostas, todėl mažėja konfliktinių taškų ir nereikia kirsti srautų keičiant juostas pačiame žiede.

    Toks sprendimas dažniausiai pasirenkamas ten, kur eismo intensyvumas didelis, o įprasti žiedai tampa „kamščio generatoriumi“. Direkcija pabrėžia, kad mažesnis srautų susikirtimas paprastai reiškia ir mažesnę susidūrimų riziką, todėl tikimasi apčiuopiamo saugumo bei pralaidumo efekto.

    Kiek kainuos ir kada vairuotojai pajus rezultatą?

    Projektavimo paslaugų vertė siekia apie 350 000 eurų. Projektavimo metu bus rengiami sprendiniai ir dokumentai, reikalingi administraciniams leidimams: topografinės medžiagos, geologiniai tyrimai, eismo prognozės, vandentvarkos derinimai ir aplinkosauginės procedūros.

    Taip pat bus siekiama gauti sprendimus, atitinkančius Lenkijoje taikomą kelių investicijų leidimų tvarką, kad būtų galima pereiti į statybų etapą. Skelbiama, kad atnaujinta infrastruktūra vairuotojams turėtų būti prieinama 2029 metų pabaigoje.

  • Lenkija skyrė dar milijardus S19 ir S11: ES lėšos Via Carpatia ir ruožui prie Koszalino

    Lenkijos Kelių generalinė direkcija (GDDKiA) pasirašė dvi naujas sutartis dėl ES finansavimo iš programos FEnIKS, skirtos greitkelių S19 ir S11 statyboms. Bendra Lenkijai šiame programos etape patvirtinta ES parama kelių infrastruktūrai pasiekė apie 3 760 000 000 eurų.

    Šios sutartys apima S19 atkarpas Babica–Jawornik ir Domaradz–Dukla bei S11 ruožą Bobolice–Szczecinek. GDDKiA nurodo, kad daliai projektų finansavimas dar vertinamas, o kitiems rengiama paraiškinė dokumentacija, kad būtų galima pritraukti papildomų ES lėšų.

    Daugiau lėšų S19

    S19 plėtrai Podkarpatės vaivadijoje ES skirs apie 463 000 000 eurų, o visas projektas vertinamas maždaug 1 019 000 000 eurų. Tinkamos finansuoti išlaidos sudaro apie 556 000 000 eurų, o numatyta darbų apimtis siekia 44,5 kilometro.

    Investicija padalyta į keturias įgyvendinimo dalis: Babica–Jawornik, Domaradz–Krosno, Krosno–Miejsce Piastowe ir Miejsce Piastowe–Dukla. GDDKiA primena, kad dvi pastarosios atkarpos nuo 2025 metų gruodžio jau atidarytos eismui.

    Visame projekte suplanuoti keturi kelių mazgai, penkios keliautojų aptarnavimo aikštelės bei kelių priežiūros bazė Miejsce Piastowe. Taip pat bus statomi inžineriniai statiniai, triukšmo slopinimo priemonės ir privažiavimo keliai.

    Strateginis S11 ruožas

    S11 atkarpai Bobolice–Szczecinek ES parama sieks apie 160 000 000 eurų. Bendras projekto biudžetas sudaro apie 326 000 000 eurų, o tinkamos finansuoti išlaidos įvertintos maždaug 189 000 000 eurų.

    Numatoma nutiesti daugiau kaip 24 kilometrų greitkelio, įrengti du mazgus Wierzchowo ir Szczecinek Północ bei porą keliautojų aptarnavimo aikštelių Wierzchowo. Šis ruožas turėtų sujungti Szczecinek aplinkkelį su S11 trasa, vedančia į S6 ties Koszalino kryptimi.

    FEnIKS programa keliams

    GDDKiA skaičiuoja, kad pagal FEnIKS planuojama paremti 30 kelių projektų, o bendra ES parama siektų apie 4 200 000 000 eurų. Programa apima 2021–2027 metų laikotarpį, o ankstyvosiose sutartyse dalis projektų buvo finansuojami vadinamuoju etapiniu principu, derinant skirtingų finansavimo laikotarpių lėšas.

    Pastaraisiais metais ES parama Lenkijos greitkeliams daugiausia nukreipiama į strateginius koridorius, didinančius šalies susisiekimą su Baltijos jūros uostais ir pietryčių kryptimi. Tarp prioritetų išlieka Via Carpatia ašis, kuriai priskiriamas S19, bei jungtys, mažinančios kelionių laiką tarp regioninių centrų.

    „Kiti kelių projektai šiuo metu yra vertinami arba jiems rengiama paraiškinė dokumentacija, siekiant gauti ES finansavimą“, – pranešė GDDKiA.

  • Via Carpatia stringa: po sutarties nutraukimo skelbiamas naujas konkursas S19 Domaradz–Krosno atkarpai

    Lenkijoje artimiausiomis dienomis ketinama paskelbti konkursą užbaigti greitkelio S19 atkarpą tarp Domaradz ir Krosno Podkarpatės vaivadijoje. Šis ruožas yra tarptautinio koridoriaus Via Carpatia dalis, o jo statybos grafikas jau kurį laiką atsilieka nuo pirminių planų.

    Iki šios vasaros turėjęs būti gerokai pažengęs projektas faktiškai buvo vos pradėtas: darbų progresas pavasarį siekė mažiau nei 5 proc. Tai sustiprino abejones, ar įmanoma laikytis sutartyje numatytų terminų, ypač atsižvelgiant į žiemos sezono pertraukas, taikomas kelių statybose.

    Sutartis nutraukta, ginčas tęsiasi

    Projektą vykdžiusi bendrovė Mostostal Warszawa pavasarį pranešė pasitraukianti iš sutarties, teigdama, kad tam buvo priežasčių užsakovo pusėje. Bendrovė aiškino susidūrusi su nenumatytomis grunto sąlygomis ir vėliau atsiradusiais aplinkosauginiais reikalavimais, kurie, jos vertinimu, reikšmingai didino apimtis ir kainą.

    Tuo metu Lenkijos kelių direkcija GDDKiA su tokiu argumentavimu nesutiko ir pareiškė, kad rangovas nepateikė pagrindo vienašališkai atsitraukti nuo sutarties. Gegužės viduryje direkcija oficialiai nutraukė sutartį dėl rangovo kaltės ir pradėjo statybvietės apsaugos bei inventorizacijos darbus.

    „Naujo rangovo atranka planuojama rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje, o darbai bus vykdomi remiantis jau išduotu ZRID leidimu, paliekant galimybę korekcijoms ir optimizavimui“, – sakė GDDKiA atstovas spaudai Szymonas Piechowiakas.

    Naujam rangovui paliekama erdvės korekcijoms

    GDDKiA skelbia, kad inventorizacija Domaradz–Krosno ruože jau baigta, o pasirengimas konkursui yra finišo tiesiojoje. Naujam rangovui teks užbaigti projektą pagal galiojantį leidimą kelių investicijai, tačiau kartu bus leidžiama siūlyti pagrįstus projektinių sprendinių patikslinimus.

    Direkcijos lūkestis yra, kad po naujos sutarties pasirašymo darbus pavyktų užbaigti maždaug per 26–28 mėnesius. Kartu akcentuojama ambicija nekelti šiam ruožui numatyto biudžeto, nors kelių projektų praktikoje tai priklauso nuo techninių sprendimų ir rizikų valdymo.

    Podkarpatėje statybas lėtina geologija

    Domaradz–Krosno nėra vienintelė probleminė S19 dalis regione. Kitose Podkarpatės atkarpose terminus koreguoti verčia sudėtingos geologinės sąlygos, klimato veiksniai ir būtinybė perprojektuoti inžinerinius objektus pagal aplinkosaugos institucijų reikalavimus.

    Pavyzdžiui, vienoje iš atkarpų fiksuotas darbų užbaigimo nukėlimas iki 2027 metų, o kitoje, kur kasamas ilgesnis nei 2 200 metrų tunelis, darbų pabaiga numatoma 2028 metais. Kai kur papildomų procedūrų prireikė ir dėl metano rizikos uolienose, todėl statybos organizuojamos su griežtesniais saugos reikalavimais.

    GDDKiA taip pat nurodo, kad dviejose kitose Podkarpatės S19 atkarpose vis dar laukiama ZRID sprendimų. Vienu atveju prašymas leidimui buvo pateiktas daugiau nei pusmečiu vėliau nei numatyta, todėl rangovui skirta 22 mln. zlotų bauda, tai yra apie 5 100 000 eurų.

  • Nauja DK60 investicija prie Varšuvos: netrukus skelbs konkursą 6 km plėtrai ir Łącko aplinkkeliui

    Ką planuoja kelių direkcija

    Lenkijos Generalinė nacionalinių kelių ir automagistralių direkcija (GDDKiA) pranešė artimiausiu metu skelbsianti konkursą DK60 kelio ruožo nuo Gostynino iki Płocko suprojektavimui ir rekonstrukcijai. Projektas apima maždaug 6 kilometrų esamos trasos plėtrą bei daugiau kaip 3 kilometrų ilgio naują Łącko aplinkkelį.

    Pasak direkcijos, pirkimo dokumentai jau perduoti skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, todėl konkurso sąlygos netrukus turėtų pasirodyti GDDKiA viešųjų pirkimų platformoje. Laimėtojo atsakomybė apimtų techninio projekto parengimą, būtinų leidimų gavimą ir rangos darbus.

    Aplinkosaugos sprendimai jau gauti

    Aplinkosauginiai sprendimai DK60 plėtros ruožui tarp Gostynino ir Płocko buvo gauti 2023 metais spalį, o Łącko aplinkkeliui 2025 metais sausį. Tai reiškia, kad projektas pereina į praktinį etapą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas projektavimui, leidimams ir darbų organizavimui.

    Numatoma, kad Łącko aplinkkelis bus tiesiamas nauja trasa ir apvažiuos esamą užstatytą teritoriją šiaurės vakarų kryptimi nuo dabartinio nacionalinio kelio. Sprendiniai planuojami kaip vienos važiuojamosios dalies, dviejų eismo juostų greitesnio eismo kelias, skirtas saugesniam ir tolygesniam srautų pralaidumui.

    Kodėl šis ruožas svarbus regionui

    Pagrindinis tikslas yra išvesti tranzitinį transportą iš Łącko ir taip sumažinti eismo intensyvumą gyvenvietėje. Tikimasi, kad tai pagerins eismo saugą vietos gyventojams, sumažins spūstis ir padidins pralaidumą tarp Gostynino ir Płocko.

    DK60 taip pat laikomas alternatyviu maršrutu, leidžiančiu apvažiuoti Varšuvos aglomeraciją iš šiaurinės pusės, tarp greitkelio S8 ir automagistralės A1. Dėl to investicija vertinama ne tik kaip vietinės reikšmės projektas, bet ir kaip svarbi grandis regioniniams bei tolimojo susisiekimo srautams.

    Kaip tai siejasi su 100 aplinkkelių programa

    GDDKiA nurodo, kad ši investicija yra vienas Mazovijos regione planuojamų projektų pagal Programą, kuria siekiama pastatyti 100 aplinkkelių. Direkcija anksčiau yra skelbusi, kad dalis šios programos objektų jau įgyvendinti, o kiti yra projektavimo, konkursų ar parengiamųjų studijų stadijose.

    Artimiausi mėnesiai parodys, kokios bus konkurso sąlygos, darbų terminai ir rangos apimtys, tačiau pats viešojo pirkimo startas paprastai laikomas vienu svarbiausių etapų, nuo kurio priklauso realus statybų grafikas. Vietos savivaldybėms ir gyventojams tai reikš ir daugiau aiškumo dėl laikino eismo organizavimo bei būsimų pokyčių kasdienėse kelionėse.

  • S19 sutarties nutraukimas brangsta: į GDDKiA plaukia milijoniniai subrangovų reikalavimai

    Nutraukus daugiau nei milijardo eurų vertės S19 ruožo Domaradz–Iskrzynia sutartį, Lenkijos kelių direkcija GDDKiA sulaukia vis daugiau subrangovų prašymų dėl vadinamųjų tiesioginių išmokų. Į Ržešuvo padalinį jau pateikta dar 10 naujų reikalavimų, kurių bendra suma siekia apie 3 700 000 eurų.

    Anksčiau dėl išmokų buvo kreiptasi ir dar dviem atvejais – dėl maždaug 300 000 eurų. GDDKiA pabrėžia, kad visi pareiškėjai buvo patvirtinti subrangovai, dirbę šiame projekte, todėl jų dokumentai vertinami pagal nustatytą tvarką.

    Kas kaltas dėl sutarties žlugimo?

    Rangovas „Mostostal Warszawa“ teigia, kad nuo sutarties atsitraukė dėl investuotojo kaltės. Bendrovė nurodo, jog statybose išryškėjo nenumatytos grunto sąlygos, o dalį objektų esą teko perprojektuoti po aplinkosauginių sprendimų, todėl projekto kaina galėjo išaugti apie 127 000 000 eurų.

    GDDKiA šiuos argumentus atmeta ir tikina, kad sutartis nutraukta dėl rangovo kaltės, jam esą palikus darbus. Direkcija taip pat akcentuoja, kad subrangovų atliktų darbų apimtys dar turės būti galutinai patikrintos per baigiamąją inventorizaciją.

    Pinigai rezervuoti, bet kelias vėluos

    GDDKiA skelbia, kad lėšos pagrįstiems reikalavimams padengti yra numatytos, o finansinės pasekmės valdomos per garantijų mechanizmus. Direkcija jau realizavo avanso grąžinimo garantiją ir susigrąžino daugiau nei 7 000 000 eurų, taip pat sustabdė mokėjimus, kurie būtų turėję pasiekti rangovą.

    Tuo pat metu teismas laikinai pristabdė kitos garantijos – dėl tinkamo sutarties įvykdymo – panaudojimą, todėl ginčas gali užsitęsti. Praktikoje tai reiškia, kad dalis galutinių atsiskaitymų priklausys nuo teisinių procedūrų ir atliktų darbų įvertinimo.

    Naujas konkursas planuojamas rudenį

    Nutrauktas kontraktas buvo įstrigęs: darbai buvo pažengę tik apie 13 proc., nors buvo sunaudota apie 96 proc. visam projektui numatyto laiko. Dėl to didėja rizika, kad galutinė projekto kaina ir terminas bus peržiūrėti, o dalį darbų gali tekti kartoti ar adaptuoti naujam rangovui.

    GDDKiA praneša, kad naujas konkursas S19 ruožui užbaigti turėtų būti paskelbtas rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje. Iki tol direkcija siekia susidėlioti finansinį paveikslą ir susisteminti subrangovų reikalavimus, nes jų suma, sprendžiant iš dinamikos, gali dar augti.

  • Pasirašyta pirma A2 plėtros sutartis tarp Lodzės ir Varšuvos: ruožas taps energiškai savarankiškas

    Pirmasis kontraktas jau pasirašytas

    Lenkijoje pasirašyta pirmoji iš keturių sutarčių dėl A2 automagistralės plėtros tarp Lodzės ir Varšuvos. Kontraktą sudarė nacionalinis kelių valdytojas GDDKiA ir rangovas „Strabag“, o darbai apims daugiau kaip 17 kilometrų atkarpą nuo Grodzisko Mazovieckio mazgo iki Konotopos mazgo.

    Šios dalies darbų vertė siekia apie 60 mln. eurų. Kelių valdytojai pabrėžia, kad viso 92 kilometrų ruožo rekonstrukcija bus vienas sudėtingiausių pastarųjų metų infrastruktūros projektų šalyje.

    Kodėl A2 plečiama dabar?

    A2 tarp Lodzės ir Varšuvos yra viena intensyviausiai naudojamų Lenkijos trasų, o eismo srautai kai kuriose vietose jau artėja prie esamos infrastruktūros ribų. Naujausi eismo matavimai rodo, kad paros srautas šiame koridoriuje siekia dešimtis tūkstančių automobilių, o prie Varšuvos mazgų jis yra dar didesnis.

    Prognozuojama, kad srautas ir toliau augs, todėl prioritetas teikiamas pralaidumo didinimui ir spūsčių mažinimui. A2 yra svarbi rytų–vakarų krypties arterija, reikšminga tiek vietiniam judumui, tiek logistikos grandinėms.

    Daugiau juostų ir rezervas ateičiai

    Pagal planą atkarpoje tarp Lodzės Šiaurės ir Pruškuvo mazgų automagistralė turės po tris eismo juostas kiekviena kryptimi, o toliau iki Konotopos – po keturias. Toks sprendimas leis padidinti pralaidumą prie didžiausio eismo mazgo Varšuvos prieigose.

    Kelių valdytojai nurodo, kad galimybė plėsti A2 buvo numatyta dar pirminiame projektavimo etape: palikta žemės juosta skiriamajame ruože ir pritaikyti inžineriniai statiniai, pavyzdžiui, viadukai. Ties Lodzės Šiaurės mazgu didelio pločio didinimo neplanuojama, tačiau numatytas dangos atnaujinimas ir efektyvesnis apšvietimas.

    Pirmasis energiškai savarankiškas ruožas

    GDDKiA teigia, kad po plėtros ši A2 dalis taps pirmuoju šalyje energiškai savarankišku automagistralės ruožu. Kelių infrastruktūros įrenginiai, tokie kaip apšvietimas ar meteorologinės stotys, bus maitinami iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Taip pat numatytas energijos kaupimo sprendimų diegimas, kad kelio įranga galėtų veikti stabiliai ir mažiau priklausytų nuo išorinio elektros tiekimo. Tikimasi, kad modelis ateityje bus pritaikomas ir kituose panašiuose projektuose.

    Eismas bus paliktas, bet keisis taisyklės

    Plėtros darbai vyks nenutraukiant eismo, todėl laikinoji eismo organizacija bus vienas didžiausių projekto iššūkių. Skelbiama, kad abiem kryptimis vairuotojams turėtų būti palikta po dvi eismo juostas, tačiau situacija gali keistis priklausomai nuo darbų etapo.

    Siekiant sumažinti avarijų riziką, planuojama įdiegti vidutinio greičio matavimo kontrolę. Rangovas taip pat turės parengti ir palaikyti apylankų sprendimus, o pirmuosius mėnesius dalis darbų bus atliekama greta trasos, kad pagrindinėje magistralėje būtų kuo mažiau staigių pokyčių.

    Kiek kainuos visas projektas?

    Visas A2 plėtros projektas tarp Lodzės ir Varšuvos suskaidytas į keturias užduotis, apimančias 92 kilometrus. Likusias tris sutartis planuojama pasirašyti iki vasaros pabaigos, o darbai bus vykdomi keliais etapais skirtingose atkarpose.

    Skaičiuojama, kad bendra rekonstrukcijos vertė sieks apie 350 mln. eurų. Tai viena reikšmingiausių kelių investicijų šiame koridoriuje, kurios tikslas – sumažinti spūstis ir pagerinti eismo saugą prie didžiausių Lenkijos aglomeracijų.

  • Lenkija pradeda kasti ilgiausią šalies kelių tunelį: 5 km po Odra, darbai iki 2033 metų

    Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl vieno ambicingiausių pastarųjų metų kelių infrastruktūros projektų – greitkelio S6 atkarpos Police–Goleniów, kuri yra Vakarų Ščecino aplinkkelio dalis. Pagrindinis projekto akcentas – maždaug 5 kilometrų ilgio tunelis po Odros upe, kuris turėtų tapti ilgiausiu kelių tuneliu šalyje.

    Lenkijos Kasybos priežiūros institucija WUG pabrėžia, kad tai bus ir vienas techniškai sudėtingiausių kelių statybos darbų šalies istorijoje. Tunelio atidarymas planuojamas ne anksčiau kaip 2033 metais, o visos atkarpos Police–Goleniów ilgis sieks 23,4 kilometro.

    Brangiausias GDDKiA projektas

    Skaičiuojama, kad S6 Vakarų Ščecino aplinkkelio Police–Goleniów atkarpos įgyvendinimas kainuos apie 1,2 milijardo eurų. Tai įvardijama kaip brangiausia investicija Lenkijos kelių administratoriaus GDDKiA istorijoje, o didžiausią biudžeto dalį sudaro būtent tunelio statyba.

    Didelę kainą lemia ne tik pati požeminė konstrukcija, bet ir būtinos geologinės studijos, vandens bei grunto kontrolė, saugos sistemos, ventiliacija ir sudėtinga statybos logistika upės slėnio zonoje. Tokiuose projektuose reikšminga dalis kaštų tenka rizikų valdymui ir ilgam bandymų bei sertifikavimo etapui prieš atidarymą.

    Dvi atskiros tunelio šachtos

    Projekte numatytos dvi atskiros tunelio šachtos, kiekvienoje jų suplanuotos dvi eismo juostos. Toks sprendimas įprastas moderniuose ilguose tuneliuose, nes pagerina eismo saugą, palengvina priežiūrą ir sumažina gaisro ar avarijos atveju kylančias rizikas.

    Numatyta įrengti devyniolika skersinių jungčių, skirtų evakuacijai ir techniniam aptarnavimui. Skelbiama, kad konstrukcijos apačia vietomis leisis iki maždaug 51 metro žemiau žemės paviršiaus, o važiuojamoji dalis bus iki 45 metrų gylyje.

    Tunelį kas TBM mašina

    Tunelį planuojama iškasti naudojant TBM tipo tuneliavimo mašiną, kurios skersmuo sieks apie 15 metrų. Tokia įranga leidžia vienu metu kasti ir tvirtinti tunelio žiedus, tačiau reikalauja itin tikslaus projektavimo, nes bet koks nuokrypis ar vandeningų sluoksnių netikėtumai gali sustabdyti darbus.

    Už projekto įgyvendinimą atsakingas konsorciumas, kurį sudaro NDI SA ir Turkijos bendrovė „Dogus Construction“. Rangovams teks užtikrinti ne tik kasimo darbus, bet ir visą tunelio inžinerinę infrastruktūrą – nuo elektros tiekimo ir ryšio iki automatinės gaisro aptikimo, dūmų šalinimo ir eismo valdymo sistemų.

  • Prieš atostogas Lenkijoje atidaromi nauji S6 ir A2 ruožai: kur kelionės link jūros sutrumpės

    Lenkijos kelių direkcija GDDKiA prieš vasaros atostogų sezoną planuoja atverti eismui kelis svarbius greitkelių ir automagistralių ruožus, kurie turėtų sumažinti spūstis populiariausiose kryptimis. Naujausi nacionaliniai eismo matavimai rodo, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais užmiesčio keliuose transporto srautai išauga, todėl net ir keli papildomi dešimtys kilometrų greitesnio kelio gali turėti apčiuopiamą efektą.

    GDDKiA atkreipia dėmesį, kad kelių projektai nėra planuojami pagal kalendoriaus šventes ar atostogų pradžią, o atidaromi tik baigus darbus, atlikus technines patikras ir gavus reikiamus leidimus. Vis dėlto, tarp vieno ir kito atostogų piko eismui atveriami ruožai dažnai tampa praktiškiausia naujiena tiems, kurie į ilgesnę kelionę išsiruošia kartą per metus.

    „Nors norime, kad vairuotojai kuo greičiau galėtų naudotis naujais, patogiais ir saugiais keliais, investicijos nėra planuojamos, pavyzdžiui, „gegužės šventei“ ar „atostogoms“, – sakė GDDKiA atstovas Szymonas Piechowiakas.

    Nauji S6 ruožai link pajūrio

    Viena labiausiai vasaros kelionėms aktualių naujienų – S6 kelio plėtra šiaurinėje Lenkijos dalyje. GDDKiA skelbia, kad birželį vairuotojams numatoma atidaryti tris S6 atkarpas: Słupsk–Bobrowniki, Bobrowniki–Skórowo ir Skórowo–Leśnice.

    Šie ruožai yra vadinamosios Kašubų trasos dalis ir siejami su platesniu tikslu – patogesniu greito eismo koridoriumi nuo Trijų miestų (Gdansko, Gdynės ir Sopoto apylinkių) link vakarų Lenkijos. Praktinis pokytis vairuotojams toks, kad didesnę kelio dalį bus galima įveikti greito eismo keliais, o tai paprastai reiškia stabilesnį važiavimo laiką vasaros savaitgaliais.

    GDDKiA nurodo, kad šių S6 sutarčių užbaigimas siejamas su maždaug 1,47 mlrd. zlotų verte, kuri perskaičiavus sudaro apie 341 mln. eurų. Didžiausia šios sumos dalis tenka Słupsko aplinkkelio pabaigos ir Bobrowniki ruožui, kurį vykdo NDI, NDI Sopot ir Todini Central Asia konsorciumas.

    A2 artėja prie rytinės krypties

    Kitas pokytis numatomas vienoje svarbiausių Lenkijos transporto arterijų – A2 automagistralėje, kuri plečiama į rytus. GDDKiA teigia, kad birželį planuojama atidaryti du A2 ruožus: Siedlce Wschód–Malinowiec ir Malinowiec–Łukowisko.

    Praktiškai tai reiškia, kad A2 atkarpomis bus galima nuosekliau važiuoti nuo Vokietijos sienos per Poznanę, Lodzę, Varšuvą iki Siedlcų krypties ir toliau link Biała Podlaska regiono. Tokia tęstinė, mažiau nutrūkstanti automagistralė ypač svarbi, kai eismas suintensyvėja per atostogas, o alternatyvūs keliai tampa perkrauti.

    GDDKiA taip pat skelbia, kad 2026 metais ketinama užbaigti ir atverti eismui keturis A2 ruožus iki Biała Podlaska: Siedlce Wschód–Malinowiec, Malinowiec–Łukowisko, Łukowisko–Swory ir Swory–Biała Podlaska. Bendra šių sutarčių vertė siekia apie 2,07 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 481 mln. eurų.

    Kokie atidarymai dar numatomi vasarą

    Nors didžiausias dėmesys prieš atostogas tenka S6 ir A2, GDDKiA mini, kad vasaros mėnesiais planuojami ir kiti atidarymai. Liepą ir rugpjūtį vairuotojai turėtų sulaukti DK19 ruožo Kuźnica–Sokółka Północ, Pułtusko aplinkkelio DK61 kelyje ir likusios Żukowo aplinkkelio dalies DK20 kelyje.

    Vairuotojams tokie projektai svarbūs ne tik dėl greitesnio važiavimo, bet ir dėl saugumo: atskirtos kryptys, naujesnė danga bei mažesnis tranzito srautas per miestus paprastai sumažina avarinių situacijų tikimybę. Vis dėlto realus sutaupytas laikas priklausys nuo konkrečių kelionės dienų ir valandų, ypač savaitgaliais, kai srautai link pajūrio tradiciškai būna didžiausi.